Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2S-1172-459/2014
Teisėjas Mantas Ūsas (Proceso Nr. 2-24-3-00837-2011-3)
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
116.10.3.; 122.2.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. liepos 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo,
n u s t a t ė :
teisme 2014-05-13 gautas atsakovo prašymas, kuriuo jis prašo išaiškinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimą ir kaip sprendimas turėtų būti vykdomas pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Nurodo, jog 2013-07-16 įsigaliojus Statybos įstatymo naujai redakcijai, metalinis garažas priskiriamas laikinų statinių kategorijai, nes neturi nekilnojamojo daikto statuso, taip pat nebeturi nesudėtingiems statiniams būdingų požymių. Esant nurodytoms aplinkybėms nebeaišku, ar privalu vykdyti ir kaip turėtų būti vykdomas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-09-05 sprendimas.
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-05-19 nutartimi prašymo netenkino. Nurodė, jog atsakovas 2012-09-05 sprendimu buvo įpareigotas per 9 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo – pašalinti metalinį garažą, panaikinti išbetonuotus laiptus ir sutvarkyti statybvietę. Sprendimas įsiteisėjo 2012-10-06. Teismas 2013-01-25 nutartimi pakeitė sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas dviejų mėnesių terminą, per kurį atsakovas privalės savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti metalinį garažą, panaikinti išbetonuotus laiptus ir sutvarkyti statybvietę, tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą devynių mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengs projektinės dokumentacijos ir negaus statybą leidžiančių dokumentų. Aiškindamas sprendimą, teismas negali aiškinti jo taip, kad būtų pakeista jo prasminė elementų, sudarančių nutarties turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimta nutartis. Taip pat teismas negali aiškinti to, ko civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas prašo išaiškinti sprendimą, pasikeitus teisės aktų nuostatoms. Prašymas tokiu pagrindu išaiškinti teismo sprendimą peržengia sprendimo išaiškinimo ribas, kadangi iškiltų būtinybė vertinti naujas aplinkybes, kurios nebuvo analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės ir tokiu būdu būtų pakeistas įsiteisėjusio sprendimo turinys. Be to, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendime nėra netikslumų, neaiškumų, sprendimo dalys neprieštarauja viena kitai. Dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo gali kreiptis tik antstolis.
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-05-19 nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismo nutartis nepagrįsta, nes teismas nesiėmė priemonių pranešti šalims apie gautą prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, pažeidė šalių teises teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, pareikšti nuomonę dėl atsakovo reikalavimo, susijusio su sprendimo vykdymu.
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2012-09-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinys ir atsakovas A. B. įpareigotas per 9 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiančius dokumentus, o neįvykdžius šio reikalavimo per nustatytą terminą, atsakovas įpareigotas savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – pašalinti metalinį garažą, panaikinti išbetonuotus laiptus ir sutvarkyti statybvietę, esančią (duomenys neskelbtini); jei šių įpareigojimų atsakovas nustatytu terminu neįvykdys – ieškovei leista nugriauti nesudėtingus statinius bei sutvarkyti statybvietę, išieškant iš atsakovo visas patirtas išlaidas. 2013-01-25 nutartimi tenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir atsakovui nustatytas dviejų mėnesių terminas, per kurį atsakovas privalės savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei per teismo nustatytą 9 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neparengs projektinės dokumentacijos ir negaus statybą leidžiančių dokumentų. 2013-11-19 ieškovei išsiųstas vykdomasis raštas (159 b. l.), išduotas sprendimo pagrindu. 2014-05-13 teisme gautas atsakovo prašymas išaiškinti sprendimą (162-163 b. l.), kuriame pastarasis prašė išaiškinti, kaip sprendimas turėtų būti vykdomas, pasikeitus teisiniam reglamentavimui. Išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl sprendimo išaiškinimo pirmosios instancijos teismas jo netenkino.
CPK 278 straipsnyje numatyta, jog jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimui keliami aiškumo ir tikslumo reikalavimai, jo nuostatos turi neprieštarauti viena kitai. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo esmės, o turi išdėstyti jį aiškesne ir tikslesne forma. Nagrinėjamu atveju atsakovas sprendimą prašė išaiškinti ne dėl to, kad neaiškus sprendimo turinys, o dėl to, kad neaišku, kaip jį vykdyti, nes pasikeitė teisinis reglamentavimas. Atsakovas nurodo, jog įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, metalinis garažas priskiriamas laikinų statinių kategorijai, nes neturi nekilnojamojo daikto statuso, taip pat nebeturi nesudėtingiems statiniams būdingų požymių.
Pažymėtina, jog teismo sprendimas, kurį išaiškinti prašo atsakovas, yra įsiteisėjęs, todėl yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 str.). Byla, kurioje priimtas sprendimas, buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu. Sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. CK 1.7 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Tas faktas, jog po sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo pasikeitė teisinis reglamentavimas, nesudaro pagrindo kvestionuoti priimto sprendimo teisėtumo, taip pat savaime nedaro sprendimo neaiškiu. Darytina išvada, kad prašymas išaiškinti sprendimą tuo pagrindu, jog pasikeitė teisinis reglamentavimas, neatitiktų sprendimo išaiškinimo instituto tikslo ir paskirties, nes reikėtų vertinti naujas aplinkybes, kurios nebuvo analizuojamos nagrinėjant bylą iš esmės, o tai sudarytų prielaidas pakeisti įsiteisėjusio sprendimo turinį. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendimas yra aiškus, motyvuojamoje dalyje nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės, aiškiai išdėstyti argumentai ir motyvai, rezoliucinėje dalyje taip pat aiškiai suformuotas įpareigojimas atsakovui, nėra jokių netikslumų, kurie sukeltų abejonių dėl sprendimo turinio.
CPK 589 straipsnyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Jei sprendimo vykdymo metu kiltų abejonių dėl jo vykdymo tvarkos, sprendimo vykdymo tvarka galėtų būti išaiškinta antstolio prašymu.
Atsakovas nurodo, jog teismas nesiėmė pareigos pranešti proceso šalims apie gautą prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir taip pažeidė šalių teisę teikti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus.
Pagal CPK 278 straipsnio 3 dalyje numatytą bendrą taisyklę prašymas dėl sprendimo ar nutarties išaiškinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Nurodytame straipsnyje nėra numatyta, jog teismas turėtų pareikalauti šalių pareikšti savo nuomonę dėl prašymo išaiškinti sprendimą. Be to, pagal paties sprendžiamo klausimo pobūdį, kadangi teismas sprendžia, ar yra pagrindas išaiškinti savo paties sprendimą, laikytina, jog klausimui dėl sprendimo išaiškinimo spręsti nėra privalu išsiaiškinti visų proceso šalių nuomones.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti jos pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Raimonda Andrulienė