Civilinė byla Nr. e2A-524-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00165-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 3.2.4.11; 3.3.1.19.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Versatio“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bendrovė „OOO Avis Prime Company“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Versatio“  dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 13 000 Eur skolą, 9,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Antruoju ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 117 000 Eur skolą, 12,50 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. sausio 15 d. nutartimi civilinės bylos pagal ieškovės ieškinius atsakovei dėl skolų priteisimo sujungtos.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2022 m. liepos 29 d. šalys sudarė transportavimo paslaugų teikimo sutartį – paraišką, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovės užsakymu suteikti transportavimo paslaugas maršrutu Lietuva–Uzbekistanas. Pagal šį užsakymą turėjo įvykti 4 pervežimai 4 automobiliais už bendrą 26 000 Eur kainą. Ieškovės teigimu, ji užsakymą įvykdė tinkamai, įvykdymo faktą patvirtina pateiktos CMR važtaraščių kopijos. Faktiniam vežimo atlikimui buvo pasamdyti kiti vežėjai, todėl ieškovė CMR važtaraščiuose vežėja nenurodyta, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė nebuvo vežėja pagal sutartį. Už sutartimi suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašė ir išsiuntė 4 sąskaitas. Dvi pirmąsias sąskaitas (Nr. 07-025 ir Nr. 07-026) ieškovė apmokėjo, tačiau liko nesumokėjusi 13 000 Eur. Po šios sutarties sudarymo ir įvykdymo šalys sudarė ir daugiau atskirų pervežimo užsakymų, kurių pagrindu ieškovė teikė atsakovei krovinio vežimo organizavimo paslaugas užsakymuose nurodytais maršrutais. Už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei išrašydavo sąskaitas faktūras, kurių atsakovė nėra apmokėjusi ir liko skolinga ieškovei 117 000 Eur. Šias skolas prašoma priteisti iš atsakovės teikiamais ieškiniais.

3.       Atsakovė UAB „Versatio“ prašė ieškinius atmesti. Nurodė, kad su ieškove nebendradarbiavo, sutarčių su ja nėra pasirašiusi ir krovinių vežimo užsakymų ieškovei nėra teikusi. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodytos 2022 m. liepos 29 d. sutarties atsakovės vadovas nepasirašė, t. y. sutartyje esantis parašas yra ne atsakovės vadovo N. O. ir yra suklastotas. Krovinių pervežimui atsakovė pasitelkdavo ir trečiuosius asmenis, be kita ko, Uzbekistane registruotą bendrovę „OOO Avis Prime Company“, kuri savo vardu, sudarydama vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitais asmenimis, turėjo vykdyti importo, eksporto ir kitų užsakovo krovinių pervežimą ir ekspedijavimą – aptarnavimą. Tačiau nei ši įmonė, nei jai vadovavęs Uzbekistano pilietis A. V. K. (A. V. K.) nebuvo įgalioti atsakovės atstovai, o su ieškovės įvardintu neva atsakovės atstovu, vardu D. (D.), atsakovės atstovai nebendravo ir tokio asmens nežino. Atsakovės teigimu, UAB „Versatio“ ir „OOO Avis Prime Company“ bendradarbiavimo metu A. V. K. pateikdavo atsakovės atstovams visus reikalingus dokumentus bei nurodydavo, kuriems asmenims ir kiek sumokėti už suteiktas paslaugas. Remdamasi dviem iš A. V. K. gautomis sąskaitomis, t. y. „OOO Avis Prime Company“ išrašytomis sąskaitomis atsakovei, kaip užsakovei, atsakovė sumokėjo tiesiogiai ieškovei, nes sąskaitose buvo prašoma mokėjimą atlikti ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Šiaulių apygardos teismas 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinius atmetė, priteisė atsakovei iš ieškovės 7 817 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; valstybei iš ieškovės – 60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas apibrėžė, kad byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už krovinių vežimo paslaugas bei dėl pačių pervežimo sutarčių sudarymo fakto. Teismas įvertino, kad ieškovės pateiktos transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto egzistavimo, todėl ieškovė, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, turi įrodyti šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis, t. y. įrodyti, kad atsakovė yra asmuo, kuris užsakė krovinių pervežimus, bet už tai nesumokėjo.

6.       Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog krovinių pervežimai ir užsakymai buvo derinami ir vykdomi susirašinėjant žinutėmis su D. B. (D. B.), kuris atsiųsdavo transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas pervežti krovinius; ieškovės teigimu, sąskaitos, išrašytos atsakovei, taip pat buvo siunčiamos D. B.. Byloje nėra duomenų, jog transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas ieškovei būtų pateikęs kitas asmuo. Atsakovė nurodė, kad užsakymus pateikę fiziniai asmenys nebuvo atsakovės atstovais. Atsižvelgdamas į tai, teismas apibrėžė, kad byloje kilęs ginčas, ar asmuo (asmenys), su kuriuo (kuriais) bendravo ieškovė, gali būti laikomas(-i) atsakovės atstovu(-ais).

7.       Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė per ,,WhatsApp“ programėlę ir el. paštu bendravo ir užsakymus teikė per D. B., tačiau iš minėto asmens nepareikalavo jokių oficialių dokumentų, patvirtinančių jo teisę atstovauti atsakovei. Ieškovė su asmeniu, vardu D., bendravo tik per ,,WhatsApp“ programėlę, buvo naudojamas telefono numeris su Uzbekistano telefoniniu kodu, o keliose transporto paslaugų teikimo sutartyse–paraiškose (Nr. 09-09-22 ir Nr. 09-09-22-2) buvo nurodytas kontaktinis užsakovo el. pašto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepatikrino, kas užsakė krovinių vežimą, nesikreipė tiesiogiai į atsakovę. Nors ieškovė nurodė, jog trečiojo asmens atstovo D. B. prašymas perrašyti UAB „Versatio“ vardu sudarytas transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas Uzbekistano bendrovės vardu buvo gautas tik 2022 m. spalio mėnesį, kai visi kroviniai buvo pervežti, tačiau abejonių dėl tinkamo atstovavimo ieškovei turėjo kilti jau 2022 m. rugpjūčio mėnesį, kai, paprašius sumokėti avansą už pervežimą, ieškovei buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas be numerio ir pinigai pagal šį nurodymą nebuvo pervesti. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kokiu nors būdu davė ieškovei pagrindą manyti, kad yra atstovaujama D. B.. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė.

8.       Įvertinęs įrodymų visetą, teismas nusprendė, kad atsakovė nebuvo informuota apie transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas ir jų faktiškai nebuvo sudariusi, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė. Be to, ji tik 2022 metų rudenį sužinojo, kad jos duomenimis neteisėtai naudojasi kiti asmenys, ir dėl nusikalstamos Uzbekistano piliečio A. V. K. veiklos kreipėsi tiek į Lietuvos Respublikos, tiek į Uzbekistano teisėsaugos institucijas.

9.       Teismas pažymėjo, kad vien sąskaitų faktūrų pateikimas neįrodo šalių sutarties sudarymo fakto bei vienos šalies reikalavimo teisės gauti apmokėjimą pagal šias sąskaitas. Buvo pateiktos vienašališkai ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros, o šių paslaugų pirkėja (užsakovė) nurodyta atsakovė, tačiau ieškovė pripažino, kad minėtas sąskaitas pateikė D. B., o duomenų, jog jos buvo pateiktos apmokėti tiesiogiai atsakovei, byloje nėra. Teismas nusprendė, kad CMR važtaraščių analizė nepatvirtina ieškovės susitarimų su atsakove, pagal kuriuos atsakovė būtų įsipareigojusi apmokėti ieškovei už įvairių vežėjų vykdytus krovinių pervežimus, susijusius su prekių pristatymu prekių gavėjai kompanijai ,,LLC Plasteks“. Nors kai kurie transporto priemonių numeriai sąskaitose faktūrose sutampa su važtaraščiais, tačiau duomenų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog būtent atsakovei  kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už vežimo paslaugas. 

10.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė neigia su ieškove pasirašiusi 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 29-07-22, nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 17 d. ieškovės išrašytų sąskaitų negavo ir jų neapmokėjo, ir pateikė tos pačios 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką tokiu pačiu numeriu Nr. 29-07-22, sudarytą ne su ieškove, o su trečiuoju asmeniu „OOO Avis Prime Company“, dėl krovinio pervežimo iš Lietuvos į Uzbekistaną dviem automobiliais (pervežimo kaina 13 000 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovė, siekdama optimizuoti krovinių pervežimą ir koordinuoti pervežimus tarptautiniais maršrutais, su Uzbekistano piliečiu A. V. K. ir jo vadovaujama bendrove „OOO Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė transporto ekspedicijos sutartį, kuria ekspeditorius „OOO Avis Prime Company“ įsipareigojo užsakovės UAB „Versatio“ pavedimu už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdamas trečiuosius asmenis, vykdyti importo ir eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir aptarnavimą, ekspedijavimą. Teismas konstatavo, kad pagal šią sutartį „OOO Avis Prime Company“, atstovaujama A. V. K., nebuvo įgaliota atsakovės atstovė, turinti teisę veikti atsakovės vardu ir jos vardu sudaryti sutartis. Teismas konstatavo, kad atsakovė tiesiogiai į ieškovės banko sąskaitą lėšas pervedė ne pagal ieškovės išrašytas sąskaitas Nr. 07-025 ir Nr. 07-026, o pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas, todėl ieškinį dėl 13 000 Eur skolos priteisimo atmetė.

11.       Teismas, nustatęs, kad ginčo šalių nesiejo sutartiniai vežimo santykiai, atmetė ir ieškovės reikalavimus dėl 117 000 Eur skolos pagal 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 09-09-22 ir 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 09-09-22-2 priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovė ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo. Paraiškose matyti šalių vadovų parašai, antspaudai. Nėra pagrindo laikyti, jog sutartyse ne atsakovės vadovo N. O. parašai. Į bylą nebuvo pateikti transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų originalai, nebuvo reikštas prašymas skirti parašo, rašysenos priskyrimo konkrečiam asmeniui patvirtinimui ar paneigimui ekspertizę, todėl nėra įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės vadovo suklastoto parašo faktą. Transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos nėra nuginčytos (pripažintos niekinėmis), todėl nėra pagrindo laikyti, kad jomis negali būti remiamasi.

12.2.                      Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis. Šalių valią sukurti tarpusavio krovinių pervežimo teisinius santykius patvirtina pateiktos transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos.

12.3.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė davė ieškovei pagrindą manyti, kad yra atstovaujama D. B., bei kad nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė. Ginčo pervežimus užsakė, su ieškove bendravo ir krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose atsakovės vardu veikė D. B.. 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartimi Nr. AV-VER 17/02 atsakovė suteikė teisę „OOO Avis Prime Company“ atlikti sutartyje numatytus veiksmus atsakovės naudai, įtraukiant kitus asmenis (trečiuosius asmenis), importo-eksporto, tranzito ir kitų atsakovės krovinių pervežimą bei ekspedijavimą–aptarnavimą. Atsakovė yra pripažinusi, kad yra atlikusi du mokėjimus į ieškovės banko sąskaitą. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog sutartiniuose tarptautinio krovinių pervežimo santykiuose, vykdant transporto paslaugų teikimo sutartyse–paraiškose nurodytus vežimus, dalyvavo ir ieškovė. Atsakovė nepateikė į įrodymų, kad ji kreipėsi į ieškovę ir informavo apie trečiojo asmens atstovų netinkamumą vykdant sutartinius krovinių pervežimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad suteikė informaciją, jog trečiojo asmens atstovai A. V. K. ir D. B. nėra atsakovės atstovai ar partneriai. Egzistuoja visos tariamo atstovavimo sąlygos, nes atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims (tą paliudijo L. M. ir L. M.) manyti, jog atsakovė paskyrė kitą asmenį savo atstovu, dėl to ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad jis veikia tinkamai įgaliotas dėl atsakovės veiksmų bei jos sudarytas sandoris galios. Atsakovės elgesys rodo, jog ji žinojo apie minimus atstovavimo santykius ir pati buvo sutartinių santykių su ieškove dalyvė.

12.4.                      Teismas nepagrįstai sureikšmino faktą, kad, paprašius sumokėti avansą už pervežimą, ieškovei buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas be numerio, ir pinigai pagal šį nurodymą nebuvo pervesti. Nors 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas kelia tam tikrų abejonių, tačiau 2022 m. rugpjūčio 18 d. ieškovė mokėjimus gavo, todėl, atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo gauti per ganėtinai neilgą laiką nuo to mokėjimo nurodymo gavimo, ieškovei jis įtarimų nesukėlė. 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymas, atsižvelgiant į tai, kad po jo pateikimo ieškovei, mokėjimai buvo gauti, nepaneigia tarp atsakovės ir D. B. susiklosčiusių atstovavimo santykių, ir nepatvirtina, jog tuo metu ieškovė turėjo suprasti teisinių santykių su atsakove neturinti.

12.5.                      Teismas neįvertino svarbių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą laikyti šalių sutartinius teisinius santykius buvus. Atsakovė, įrodinėdama, kad 13 000 Eur sumą ieškovei pervedė pagal trečiojo asmens pateiktą sąskaitą, išrašytą vykdant pervežimą, pateikė atsakovės ir trečiojo asmens sudarytą 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 29-07-22. Atsakovė daugiau jokių jos ir trečiojo asmens pasirašytų paraiškų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už pervežimus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pervežimai, kuriuos ieškovė šioje byloje nurodo kaip užsakytus atsakovės, nebuvo atlikti. Priešingai, į bylą yra pateikti CMR važtaraščiai, patvirtinantys, jog pervežimai įvyko. Atsakovė tvirtino užsakymus dėl jų teikusi trečiajam asmeniui, tačiau tokių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji su trečiuoju asmeniu ar su kuo nors kitu yra atsiskaičiusi už bendrovei „Plasteks LLC“ atliktus pervežimus.

12.6.                      Pripažįstant, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 09-09-22 ir 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 09-09-22-2 atsakovė sudarė su ieškove, atitinkamai, pripažintina, kad ir ankstesnes paraiškas su ieškove sudarė būtent atsakovė. Atstovaujamasis (atsakovė) yra saistoma tariamo atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos, kurios šiuo atveju visos egzistuoja.

13.       Atsakovė UAB „Versatio“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pateiktos ginčo paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio pervežimo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo. Ieškovei neturint ginčo paraiškų originalų, atsakovei teigiant, jog ginčo paraiškų atsakovės vadovas nėra matęs ir jų nepasirašė, t. y. parašas, esantis ant paraiškų, yra suklastotas, teismas pagrįstai konstatavo, kad patikrinti jų klastojimo fakto atliekant ekspertizę yra neįmanoma.

13.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė kokiu nors būdu davė ieškovei pagrindą manyti, kad yra atstovaujama D. B., su kuriuo ieškovė ir bendravo. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė. Atsakovė, siekdama optimizuoti krovinių pervežimą ir koordinuoti pervežimus tarptautiniais maršrutais, su Uzbekistano piliečiu A. V. K. ir jo vadovaujama bendrove ,,OOO Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė transporto ekspedicijos sutartį, tačiau nei A. V. K., nei jo vadovaujama įmonė nebuvo įgalioti ir oficialūs atsakovės atstovai, nė vienam iš jų nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu. D. B. atsakovei nežinomas, atsakovė su juo niekaip nėra susijusi ir su juo nėra bendravusi. Ieškovė, pradėjusi bendradarbiavimą su šiuo asmeniu, turėjo tinkamai įsitikinti jo atstovavimu ir pareikalauti dokumento, patvirtinančio, kad jis yra įgaliotas veikti atsakovės vardu, tačiau to nepadarė. Ieškovė, iš D. B. gavusi akivaizdžiai suklastotą 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuriame nebuvo mokėjimo nurodymams privalomų ir būtinų rekvizitų, toliau veikė neapdairiai, nerūpestingai ir aklai, nepatikrinusi abejones keliančių faktinių aplinkybių, toliau vykdė šio asmens nurodymus.

13.3.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė ginčo paraiškų su ieškove nesudarė, ginčo krovinių vežimų neužsakė, dėl to ieškovės reikalavimai yra nepagrįsti, ir pagrįstai ieškinį atmetė. Byloje esantys duomenys nepatvirtina ir neįrodo atsakovės valios sudaryti krovinio pervežimo sutartis, t. y. neįrodo, kad atsakovė yra asmuo, kuris yra užsakęs krovinių pervežimus ir už jų neapmokėjęs. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu davė ieškovei pagrindą manyti, kad yra atstovaujama D. B.. Vien sąskaitų už ieškovės suteiktas paslaugas atsakovei išrašymas neįrodo šalių sutartinių santykių egzistavimo. Atsakovė mokėjimų pagal ieškovės atsakovei išrašytas ir pateiktas sąskaitas nėra atlikusi. Byloje esančių duomenų, dokumentų analizė (nustatyti krovinių pervežimo duomenų nesutapimai tarp važtaraščių, paraiškų bei ieškovės išrašytų sąskaitų, atsakovė važtaraščiuose nėra nurodyta nei kaip krovinių siuntėja, nei kaip krovinių gavėja ir kt.) taip pat nepatvirtina ieškovės susitarimų su atsakove, pagal kuriuos atsakovė būtų įsipareigojusi apmokėti ieškovei už krovinių pervežimus, susijusius su prekių pristatymu prekių gavėjui kompanijai ,,Plasteks LLC“.

13.4.                      Sutartinių atsakovės ir ,,Plasteks LLC“ santykių egzistavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas neturėjo pagrindo jų analizuoti ir vertinti. Vien tai, kad atsakovė turėjo verslo santykių su ,,Plasteks LLC“, nepatvirtina atsakovės prievolių ieškovei. Be to, ,,Plasteks LLC“ nėra sąžininga, nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, jos pateikta informacija bei dokumentais negalima remtis kaip įrodymais šioje  byloje.

14.       Trečiasis asmuo bendrovė „OOO Avis Prime Company“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir kasacinio teismo nutarties esmė

15.       Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ apeliacinį skundą, 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinius patenkino.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė krovinių pervežimo paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Pirma, ieškovė, kaip vežėja, disponuoja ir į bylą pateikė CMR važtaraščių originalus, kurie įrodo, jog ieškovė (pasitelkusi vežėjus) teikė krovinių vežimo paslaugas. Antra, šalių sudarytos ginčo sutartys yra pasirašytos atsakovės vadovo, patvirtintos atsakovės antspaudu, o duomenų, paneigiančių jose esančių rekvizitų originalumą, byloje nėra. Trečia, bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovės pasitelktų krovinių vežimo paslaugoms suteikti transporto priemonių registracijos numeriai, nurodyti tiek 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje–paraiškoje Nr. 29-07-22, 2022 m. rugpjūčio 3 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje–paraiškoje Nr. 03-08-22, tiek CMR važtaraščiuose, tiek išrašytose PVM sąskaitose faktūrose už suteiktas paslaugas, sutampa. Nors 2022 m. rugpjūčio 4 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje–paraiškoje Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje–paraiškoje Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transporto paslaugų teikimo sutartyje–paraiškoje Nr. 09-09-22-2 prie automobilių numerių nurodyta „pagal CMR važtaraštį“, tačiau paslaugų suteikimo faktą pagrindžiančiuose CMR važtaraščiuose tiek maršrutai, tiek krovinių pakrovimo ir iškrovimo datos atitinka duomenis ginčo sutartyse. Be to, sutartyse nurodyti krovinių pervežimo maršrutai sutampa su ieškovės pateiktuose CMR važtaraščiuose nurodytomis krovinių pakrovimo ir iškrovimo vietomis, sutartyse nurodytos krovinių pakrovimo datos atitinka CMR važtaraščiuose fiksuotas datas. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė teigė, jog CMR važtaraščiuose ieškovė nenurodyta kaip vežėja, tačiau ji galėjo pasitelkti ir pasitelkė paslaugoms suteikti trečiuosius asmenis (vežėjus), ir tai nepaneigia nustatyto fakto, jog ieškovė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Atsakovė, atlikdama mokėjimus ieškovei, apmokėjo dalį ieškovės už suteiktas paslaugas išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir tokiu būdu pripažino, jog ieškovė suteikė krovinių pervežimo paslaugas pagal 2022 m. liepos 29 d. transporto paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 29-07-22.

17.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025 Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas, ginčo sutarčių kopijų pagrindu padaręs išvadą, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, nes ginčo sutartys yra pasirašytos ir patvirtintos šalių antspaudais, nepaisydamas to, kad atsakovė įrodinėjo, jog jos yra suklastotos, pažeidė proceso teisės normas, konkrečiai CPK 331 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą motyvuoti sprendimą.

18.       Kasacinis teismas pasisakė dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rašytinio įrodymo įrodomosios galios vertinimą, kai nėra pateiktas jo originalas, o kita šalis teigia, kad šis įrodymas yra suklastotas, aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

19.       Teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, kai priešinga šalis teigia, jog dokumento kopijos yra netikros, jose esantys parašai suklastoti, ar kelia panašaus pobūdžio argumentus, keliančius abejonių dėl dokumentų autentiškumo, CPK 331 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą sprendime nurodyti argumentus, kodėl tokie priešingos šalies argumentai yra atmetami. Tuo atveju, kai šalis teigia, kad sutarčių nepasirašė, kad jose yra ne bendrovės vadovo parašas, kitai šaliai teigiant priešingai, nepakanka sprendime nurodyti, jog teismas nustatė, kad sutartys pasirašytos ir kad jas pasirašė šalių vadovai. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nurodyti konkrečius argumentus, pagrindžiančius, kodėl daro išvadą, kad ieškovės pateiktos ginčo sutartys yra pasirašytos ieškovės ir atsakovės įgaliotų asmenų ir todėl laikoma, kad šalys sudarė minėtas transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas, pagal kurias atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Taip pat privalėjo argumentuoti, kodėl atmeta šalies, teigusios priešingai, t. y. teigusios, jog kopijos yra netikros, jose esantys parašai suklastoti, argumentus. Kasacinis teismas apeliacinės instancijos teismo išvados apie ginčo sutarčių kopijų įrodomąją reikšmę motyvavimą laikė nepakankamu, nes visiškai neatsakyta į esminius atsakovės argumentus dėl dokumentų originalų nebuvimo priežasčių bei parašų galimo netikrumo. Apeliacinės instancijos teismo argumento, jog nėra įrodymų, kad ginčo sutartys yra nenuginčytos ir negaliojančios, kasacinis teismas nelaikė pagrindžiančiu ginčo sutarčių įrodomąją reikšmę, nurodydamas, kad šis argumentas galėtų būti aktualus tik nustačius, kad šalys pasirašė ginčo sutartis, kitaip tariant, toks argumentas tik papildomai galėtų pagrįsti, kad iš pasirašytų ginčo sutarčių kilo prievolė, bet nėra susijęs su pačiu ginčo sutarčių pasirašymo faktu (jo nei patvirtina, nei paneigia).

20.       Kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo sutarčių įrodomosios galios, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias pareigą motyvuoti teismo sprendimą, taip pat nepagrįstai neatsižvelgė į CPK 202 straipsnyje nustatytas taisykles, kurios papildomai suponuoja teismo pareigą, esant ginčui tarp šalių, pasisakyti dėl dokumento kopijos įrodomosios galios. Šie proceso teisės normų pažeidimai negali būti pašalinami bylą nagrinėjant kasacine tvarka, nes įrodymų vertinimas, byloje siekiant nustatyti tam tikrus faktus, nepatenka į kasacinio teismo kompetenciją, todėl yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

21.       Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo, šalių argumentai dėl ginčo sutarčių kopijų įrodomosios galios turėtų būti įvertinti pagal CPK 202 straipsnio taisykles, be kita ko, atsakant į atsakovės esminius argumentus, kuriais ši kvestionuoja ginčo sutarčių autentiškumą, ir pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčo sutarčių įrodomosios galios (ne)pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nuspręstų, kad ginčo sutarčių kopijos vis dėlto patvirtina, jog tarp šalių susiklostė krovinių pervežimo santykiai, kiti šalių pateikti įrodymai aktualūs vertinant, ar ginčo sutartys buvo tinkamai įvykdytos ir ar jų pagrindu atsakovei kilo prievolė atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nuspręstų, kad ginčo sutarčių šalys nepasirašė, tai savaime dar nereiškia, kad tarp šalių nesusiklostė vežimo santykiai. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos. Vadinasi, tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų spręsti, ar kitų į bylą pateiktų įrodymų pakanka tam, kad būtų konstatuota, jog tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai santykiai ir atitinkamai atsakovei kilo prievolė atsiskaityti su ieškove.

22.       Nusprendusi apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą paliko spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymėjo, kad kasacinis teismas patyrė 24,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

24.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė absoliučių apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2, 3 dalys).

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesti kaip neįrodyti ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ ieškiniai atsakovei UAB „Versatio“ dėl skolos priteisimo, teismui konstatavus, kad nebuvo įrodyti ieškovės ir atsakovės tarpusavio krovinio vežimo sutartiniai santykiai, iš kurių ieškovė kildina ieškinių reikalavimus.

26.       Bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinius tenkino, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis teismas pasisakė dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių rašytinio įrodymo įrodomosios galios vertinimą, kai nėra pateiktas jo originalas, o kita šalis teigia, kad šis įrodymas yra suklastotas, aiškinimo ir taikymo. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukščiausios bendrosios kompetencijos teismų sistemos grandies teismas, todėl, bylą grąžinus nagrinėti pakartotinai, privalu laikytis tiek jo išaiškinimų konkrečioje byloje, tiek atsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-687/2015).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

27.       Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priimti naujus rašytinius įrodymus – ieškovės Taškento miesto prokurorui, Taškento Yunusubado rajono prokuratūrai 2024 m. spalio 31 d. ir 2025 m. sausio 15 d. pateiktų pareiškimų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. V. K., D. B. ir atsakovės galimų nusikalstamų veikų kopijas bei jų vertimus į lietuvių kalbą (DOK-1497). Ieškovės teigimu, pateikti įrodymai pagrindžia aplinkybę, kad Taškento Yunusubado rajono prokuratūra vengia pradėti tyrimą dėl galimai nusikalstamų atsakingų asmenų veiksmų, todėl ieškovė negali apginti savo pažeistų teisių kitaip, nei tik šioje civilinėje byloje. Ieškovės teigimu, šių įrodymų ji negalėjo pateikti anksčiau, nes pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas 2024 m. spalio 15 d., o ieškovė tik 2024 m. spalio 30 d. sužinojo, jog 2024 m. liepos 12 d. pareiškimas (ir vėlesnis su tuo susijęs kreipimasis) net nebuvo registruotas, juo labiau netirtos jame nurodytos aplinkybės.

28.       Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

29.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija, susipažinusi su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, nenustatė pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje įtvirtinto draudimo apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus išimtį ir sprendžia, kad nėra pagrindo šių dokumentų priimti į bylą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai galėjo būti gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, o ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios leistų spręsti apie vėliau kilusią būtinybę šiuos rašytinius įrodymus pateikti apeliacinės instancijos teismui. Aplinkybė, kad patys duomenys ieškovės gauti vėliau, nei priimtas teismo sprendimas, savaime nereiškia, jog tokio pobūdžio duomenys negalėjo būti gauti anksčiau, t. y. vien ta aplinkybė, kad ieškovė rašytinių įrodymų pateikimu į bylą pradėjo rūpintis po sprendimo priėmimo, nėra pagrindas jų priimti apeliacinės instancijos teisme. Be to, atsižvelgiant į skundžiamo pirmosios instancijos teismo turinį ir bylos nagrinėjimo dalyką, nėra pagrindo spręsti dėl teikiamų naujų duomenų sąsajumo su bylai reikšmingais klausimais; naujai teikiami dokumentai nelaikytini visapusiškai reikšmingais sprendžiant dėl ginčo šalių tarpusavio sutartinių santykių (ne)buvimo faktų ir, atitinkamai, bylos medžiaga yra pakankama įvertinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą apeliaciniame skunde keliamais aspektais.

30.       Atsižvelgiant į nurodytą, nenustačius sąlygų CPK 314 straipsnyje numatytai išimčiai taikyti, ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

31.       Byloje kilo ginčas dėl krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto egzistavimo. Ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovės skolą už, ieškovės teigimu, suteiktas krovinių vežimo paslaugas, įrodinėjo, jog ieškovė su atsakove pasirašytų transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų pagrindu suteikė atsakovei krovinių vežimo paslaugas, už kurias atsakovė atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga prašomas priteisti sumas. Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė, kad ieškovės reikalavimų pagrindu nurodomos transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos yra suklastotos, atsakovės atstovas jų niekada nepasirašė, šalių nesiejo tarpusavio sutartiniai santykiai, todėl, atitinkamai, ieškovė atsakovei paslaugų neteikė, o atsakovė nėra skolinga ieškovei. Keliami klausimai: 1) dėl transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijų įrodomosios reikšmės; 2) dėl įrodymų įvertinimo nustatant, ar ginčo šalis siejo tarpusavio sutartiniai krovinio vežimo paslaugų teikimo santykiai; 3) dėl pagrindo taikyti CK 2.133 straipsnio 2 dalį, pripažįstant asmenis, su kuriais krovinių vežimo paslaugų klausimais bendravo ieškovė, veikusiais atsakovės vardu kaip jos atstovai.

32.       Šiems klausimams išspręsti byloje pateikti įrodymai apie reikšmingas faktines aplinkybes:

32.1.                      2020 m. vasario 17 d. atsakovė ir Uzbekistano bendrovė „OOO Avis Prime Company“, atstovaujama A. V. K., sudarė transporto ekspedicijos sutartį, kuria ekspeditorė „OOO Avis Prime Company“ įsipareigojo užsakovės UAB „Versatio“ (atsakovės) pavedimu už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdama trečiuosius asmenis vykdyti importo–eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir aptarnavimą ekspedijavimą (1 t., b. l. 57–67). Transporto ekspedicijos sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad apmokėjimą už ekspedijavimo paslaugas atlieka atsakovė (užsakovė), pagal sąskaitas faktūras, nustatytais įkainiais, dėl kurių šalys susitaria prieš teikiant paslaugas. Sutarties 4.3 papunktyje taip pat nustatyta, kad mokėjimai atliekami banko pavedimu į ekspeditorės einamą sąskaitą, jei paraiškoje nenustatyta kitaip. Iš sutarties sąlygų visumos matyti, kad pagal šią transporto ekspedicijos sutartį bendrovė „OOO Avis Prime Company“, atstovaujama A. V. K., nebuvo įgalioti atsakovės atstovai, jiems nenustatyta teisė veikti atsakovės vardu ir (ar) jos vardu sudaryti sutartis.

32.2.                      2022 m. liepos 29 d. atsakovė (užsakovė) ir trečiasis asmuo „OOO Avis Prime Company“ (transporto bendrovė) sudarė transportavimo paslaugų teikimo sutartį–paraišką Nr. 29-07-22, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo suteikti krovinio transportavimo paslaugas atsakovei maršrutu Lietuva – Uzbekistanas dviem automobiliais, už bendrą 13 000 Eur kainą.

32.3.                      Trečiasis asmuo „OOO Avis Prime Company“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 02 už tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu Lietuva – Uzbekistanas pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22 už 6 500 Eur; sąskaitoje nurodė, kad mokėjimą prašo atlikti bendrovei ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ (ieškovei šioje byloje). Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08180756 sumokėjo 6 500 Eur ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodė „mokėjimas pagal sąskaitą 02“ (1 t., b. l. 27). Trečiasis asmuo „OOO Avis Prime Company“ 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė sąskaitą Nr. 07-025 už tarptautinį krovinių pervežimą maršrutu Lietuva – Uzbekistanas pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22 už 13 000 Eur; sąskaitoje nurodė, kad mokėjimą prašo atlikti bendrovei ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovei 6 500 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė „likutis pagal sąskaitą Nr. 07-025 (6 500 Eur iš 13 000 Eur)“ (1 t., b. l. 28). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė bendravo su „OOO Avis Prime Company“ vadovu A. V. K. ((duomenys neskelbtini)), iš kurio ir gavo nurodytas sąskaitas.

32.4.                      Ieškovė byloje argumentuoja, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už jai ieškovės suteiktas krovinių transportavimo paslaugas pagal sudarytas penkias transportavimo paslaugų teikimo sutartis–paraiškas: 2022 m. liepos 29 d. paraišką Nr. 29-07-22; 2022 m. rugpjūčio 3 d. paraišką Nr. 03-08-22; 2022 m. rugpjūčio 4 d. paraišką Nr. 04-08-22; 2022 m. rugsėjo 9 d. paraišką Nr. 09-09-22; 2022 m. rugsėjo 9 d. paraišką Nr. 09-09-22-2. Grįsdama ieškinių reikalavimus priteisti skolą iš atsakovės už suteiktas vežimo paslaugas, ieškovė faktą, kad krovinių vežimo santykiai tarp ginčo šalių buvo susiklostę, be kita ko, grindžia šių ginčo sutarčių–paraiškų kopijomis. Byloje nėra pateikti sutarčių–paraiškų originalai. Atsakovė, ginčydama ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, argumentuoja, kad šios sutartys–paraiškos yra suklastoti dokumentai, jose esantis parašas nėra atsakovės vadovo; atsakovės teigimu, ginčo šalių sutartiniai krovinių vežimo paslaugų santykiai nesiejo.

32.5.                      Ieškovės pateiktoje 2022 m. liepos 29 d transportavimo paslaugų teikimo sutarties–paraiškos Nr. 29-07-22 kopijoje užfiksuota, kad ieškovė įsipareigojo suteikti krovinio transportavimo paslaugas maršrutu Lietuva – Uzbekistanas keturiais automobiliais, už bendrą 26 000 Eur kainą (1 t., b. l. 8; 9–10). Iš į bylą pateiktų keturių krovinių transportavimo CMR važtaraščių Nr. 45505, Nr. 0003243, Nr. 0004360, Nr. 441 nustatyta, kad krovinių vežėjai buvo UAB „Eurotransa“ ir UAB „TKB kasimas“; kroviniai pervežti iš Lietuvos į Uzbekistaną; nurodyta krovinių gavėja – bendrovė „LLC Plasteks“; važtaraščiuose atliktos žymos „krovinys pristatytas“ („cargo arrived“) (1 t., b. l. 13, 14, 17, 18, 21, 22, 25, 26).

32.6.                      2022 m. rugpjūčio 3 d. transportavimo paslaugų teikimo sutarties–paraiškos Nr. 03-08-22, 2022 m. rugpjūčio 4 d. transportavimo paslaugų teikimo sutarties–paraiškos Nr. 04-08-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transportavimo paslaugų teikimo sutarties–paraiškos Nr. 09-09-22, 2022 m. rugsėjo 9 d. transportavimo paslaugų teikimo sutarties–paraiškos Nr. 09-09-22-2 kopijose užfiksuota, kad ieškovė įsipareigojo suteikti krovinio transportavimo paslaugas maršrutais Vokietija – Uzbekistanas ir Italija – Uzbekistanas dviem ir keturiais automobiliais, atitinkamai pagal kiekvieną sutartį–paraišką už bendrą 18 000 Eur kainą, 36 000 Eur kainą, 42 000 Eur kainą ir 21 000 Eur kainą, iš viso už 117 000 Eur.

32.7.                      Iš 2022 m. rugpjūčio 3 d. paraiškos–sutarties Nr. 03-08-22 kopijos matyti, kad joje užfiksuota, jog ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, kurių siuntėja bendrovė „Hennecke“, krovinių pakrovimo vieta Vokietija, krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas. Suteiktas paslaugas ieškovė grindė CMR važtaraščiais Nr. 0454, Nr. 0707. Kaip matyti iš pateiktų važtaraščių, krovinių siuntėja bendrovė „Hennecke“, kovinių pakrovimo vieta Vokietija, o krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas.

32.8.                      Iš 2022 m. rugpjūčio 4 d. paraiškos–sutarties Nr. 04-08-22 kopijos matyti, kad joje užfiksuota, jog ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, kurių siuntėja bendrovė „Hennecke“, krovinių pakrovimo vieta Vokietija, krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas. Suteiktas paslaugas ieškovė grindė CMR važtaraščiais, Nr. 430, Nr. 1008, Nr. 1970 ir Nr. 0708. Kaip matyti iš pateiktų važtaraščių, krovinių siuntėja bendrovė „Hennecke“, kovinių pakrovimo vieta Vokietija, o krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas.

32.9.                      Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. paraiškos–sutarties Nr. 09-09-22 kopijos matyti, kad joje užfiksuota, kad ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, kurių siuntėja bendrovė „Hennecke“, krovinių pakrovimo vieta Italija, krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas. Suteiktas paslaugas ieškovė grindė CMR važtaraščiais Nr. 1053, Nr. 1054 ir Nr. 1055. Kaip matyti iš pateiktų važtaraščių, krovinių siuntėja bendrovė „Hennecke“, kovinių pakrovimo vieta Italija, o krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas.

32.10.                      Iš 2022 m. rugsėjo 9 d. paraiškos – sutarties Nr. 09-09-22-2 kopijos matyti, kad joje užfiksuota, jog ieškovė įsipareigojo nugabenti krovinius, kurių siuntėja bendrovė „Hennecke“, krovinių pakrovimo vieta Italija, krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas. Suteiktas paslaugas ieškovė grindė CMR važtaraščiais Nr. 1052 ir Nr. 1057. Kaip matyti iš pateiktų važtaraščių, krovinių siuntėja bendrovė „Hennecke“, kovinių pakrovimo vieta Italija, o krovinių iškrovimo vieta Uzbekistanas.

32.11.                      Iš į bylą pateiktų dvylikos 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. krovinių transportavimo CMR važtaraščių Nr. 0454, Nr. 0707, Nr. 430, Nr. 1008, Nr. 1970, Nr. 0708, Nr. 1053, Nr. 1054 ir Nr. 1055, Nr. 1052 ir Nr. 1057 nustatyta, kad krovinių vežėjai yra užsienio valstybėse registruoti juridiniai asmenys, tačiau ne ieškovė, kroviniai pervežti iš Vokietijos ir Italijos į Uzbekistaną (krovinio gavėja ,,LLC Plasteks“), važtaraščiuose atliktos žymos „krovinys pristatytas“ („cargo arrived“).

32.12.                      Ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 07-025 už 6 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 07-026 už 6 500 Eur, 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 07-027 už 6 500 Eur ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. sąskaitą faktūrą Nr. 07-028 už 6 500 Eur (1 t., b. l. 11–12, 15–16, 19–20, 23–24). Taip pat ieškovė išrašė atsakovei 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 08-016 už 18 000 Eur, 2022 m. rugsėjo 5 d. sąskaitą faktūrą Nr. 08-009 už 36 000 Eur, 2022 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 09-009 už 42 000 Eur ir 2022 m. spalio 11 d. sąskaitą faktūrą Nr. 09-010 už 21 000 Eur. Iš viso už 117 000 Eur.

32.13.                      Nustatyta, kad 2022 m. liepos 29 d. paraiškoje–sutartyje Nr. 29-07-22 nurodyta, jog ieškovė paslaugas teiks keturiais automobiliais, kurių valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (DUOMENYS NESKELBTINI). Kaip matyti CMR važtaraščiuose Nr. 45505, Nr. 0003243, Nr. 0004360, Nr. 441 nurodyti atitinkamai automobilių registracijos numeriai yra (DUOMENYS NESKELBTINI) bei AH7627-7, (DUOMENYS NESKELBTINI), (DUOMENYS NESKELBTINI), (duomenys neskelbtini) bei AU7629-7. Be to, CMR važtaraščiuose Nr. 0454, Nr. 0707 nurodyti atitinkamai automobilių registracijos numeriai yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurie nurodyti 2022 m. rugpjūčio 3 d. paraiškoje–sutartyje Nr. 03-08-22. CMR važtaraščiuose Nr. 430, Nr. 1008, Nr. 1970, Nr. 0708 nurodyti automobilio registracijos numeriai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie nurodyti ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje už suteiktas paslaugas pagal sutartį Nr. 04-08-22. Be to, ieškovės pasitelktas vežėjas „Belgruz“ 2022 m. rugpjūčio 16 d. siuntė raštą, adresuotą atsakovei, kuriame nurodė automobilių registracijos numerius, kurie atvykę į muitinę. Šiame rašte, be kita ko, nurodytas automobilio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo vykdomas krovinio pervežimas pagal 2022 m. rugsėjo 9 d. paraišką–sutartį Nr. 09-09-22 ir toks automobilis fiksuotas CMR važtaraštyje Nr. 1055.

32.14.                      Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė per ,,WhatsApp“ programėlę ir elektroniniu paštu bendravo išimtinai su D. B.. Iš į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo nustatyta, kad atsakovės vardu D. B. ieškovei siuntė transporto paslaugų teikimo sutartis–paraiškas, teikė užsakymus, taip pat ieškovė išrašytas PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas siuntė šiam asmeniui.

32.15.                      Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė UAB „Versatio“ ir Uzbekistano bendrovė „LLC Plasteks“ 2021 m. liepos 15 d. sudarė vežimo ir ekspedijavimo (transporto ekspedijavimo) paslaugų sutartį Nr. VE-15/07, pagal kurią atsakovė įsipareigojo organizuoti transporto ekspedijavimo paslaugų, susijusių su krovinių vežimu ir pristatymu, atlikimu pagal užsakymus kiekvienam atskiram pervežimui, pateikiamus bendrovės „LLC Plasteks“ arba jo įgalioto asmens ir suderintais su atsakove pagal sutarties ir užsakymų sąlygas (sutarties 1.1 papunktis). Atsakovė turėjo teisę be papildomo suderinimo su užsakove pasitelkti trečiuosius asmenis sutarčiai vykdyti (sutarties 1.2 papunktis). 

32.16.                      LLC „Plasteks“ buvo sudariusi ekspedijavimo sutartį ir su trečiuoju asmeniu „OOO Avis Prime Company“. Minėtą faktą patvirtina LLC „Plasteks“ ir „OOO Avis Prime Company“ sudaryta 2022 m. liepos 27 d. ekspedicinių paslaugų teikimo sutartis Nr. AV-27/07 bei 2022 m. liepos 28 d. papildomas susitarimas Nr. 1 (užsakymo) prie šios sutarties.

32.17.                      Atsakovės teigimu, būtent šie dokumentai patvirtina faktą, kad LLC „Plastekc“ (kaip užsakovė) tiesiogiai buvo sudariusi sutartį su „OOO Avis Prime company“ (kaip ekspeditore) dėl šešių krovinių pervežimo maršrutu Vokietija – Uzbekistanas.

32.18.                      Lyginant šešiuose ieškovės į bylą pateiktuose CMR važtaraščiuose, iš kurių ji kildina atsakovės skolą (Nr. 0454, Nr. 0707, Nr. 430, Nr. 1008, Nr. 1970 ir Nr. 13 0708), esančius krovinių vežimo duomenis (t. y. krovinio maršrutą (Vokietija – Uzbekistanas), pakrovimo vietą (Vokietija), iškrovimo vietą (Uzbekistanas) ir siuntėją („Hennecke“)), su krovinių vežimo duomenimis, nurodytais tarp „LLC Plasteks“ ir „OOO Avis Prime Company“ sudarytame 2022 m. liepos 28 d. papildomame susitarime Nr. 1 prie 2022 m. liepos 27 d. ekspedicinių paslaugų teikimo sutarties Nr. AV-27/07 (užsakyme), matyti, kad pagal visus šešis ieškovės į bylą pateiktus CMR važtaraščius, maršrutu Vokietija – Uzbekistanas, LLC „Plasteks“ krovinių vežimus vykdė būtent „OOO Avis Prime Company“, veikdama pagal tiesiogiai su minėta Uzbekistano bendrove sudarytą sutartį, bet ne atsakovė.

33.       Šių byloje surinktų įrodymų kontekste pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinius dėl skolos priteisimo, konstatavęs, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis; teismo vertinimu, pagal pateiktus duomenis atsakovė faktiškai nebuvo sudariusi transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų. Teismas argumentavo, kad: į bylą pateiktos transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių santykių tarp ieškovės ir atsakovės fakto egzistavimo; byloje nėra duomenų, kad krovinių vežimą užsakę asmenys (asmuo) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė; byloje nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu davė ieškovei pagrindą manyti, jog yra atstovaujama D. B.; vien sąskaitų faktūrų pateikimas neįrodo šalių sutarties sudarymo fakto bei vienos šalies reikalavimo teisės gauti apmokėjimą pagal šias sąskaitas; CMR važtaraščių analizė nepatvirtina ieškovės susitarimų su atsakove; atsakovė į ieškovės banko sąskaitą lėšas pervedė ne pagal ieškovės išrašytas sąskaitas Nr. 07-025 ir Nr. 07-026, o pagal trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas; vien tai, kad atsakovė turėjo verslo santykių su Uzbekistane registruota bendrove „LLC Plasteks“, nepatvirtina atsakovės prievolės ieškovei.

34.       Apeliantė, nesutikdama su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ar nevertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai nusprendė, kad jie nepatvirtina buvus šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis. Apeliantė argumentuoja, kad teismas nepagrįstai nusprendė, jog ginčo transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina krovinio vežimo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo, nes byloje nėra įrodymo, kuris patvirtintų transporto paslaugų teikimo sutartyse–paraiškose esančio atsakovės vadovo N. O. parašo suklastojimo faktą, o transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos nėra nuginčytos (pripažintos niekinėmis), todėl, apeliantės teigimu, nėra pagrindo laikyti, kad transporto paslaugų teikimo sutartimis–paraiškomis, sprendžiant šalių ginčą, negali būti remiamasi. Apeliantės vertinimu šalių valią sukurti tarpusavio krovinių pervežimo teisinius santykius patvirtina: pateiktos transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos; atsakovės atlikti du mokėjimai į apeliantės banko sąskaitą. Apeliantės teigimu, egzistuoja visos tariamo atstovavimo sąlygos, nes atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims manyti, jog atsakovė paskyrė kitą asmenį savo atstovu; bylos duomenys nepaneigia tarp atsakovės ir D. B. susiklosčiusių atstovavimo santykių ir nepatvirtina, jog tuo metu ieškovė turėjo suprasti teisinių santykių su atsakove neturinti; atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tretiesiems asmenims suteikė informaciją, jog trečiojo asmens atstovai A. V. K. ir D. B. nėra atsakovės atstovai ar partneriai. Apeliantė nurodė, kad atsakovė, atlikdama mokėjimus apeliantei, galėjo ir turėjo išsiaiškinti, kokiu pagrindu apeliantė atlieka vežimo paslaugą, kodėl, kokiu pagrindu pavedimus pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas reikia atlikti į apeliantės banko sąskaitą. Apeliantė argumentuoja, kad teismas netinkamai vertino L. B. Z. parodymus, jog apeliantė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad D. B. buvo tinkamas atsakovės atstovas; į bylą pateikti CMR važtaraščiai patvirtina, jog pervežimai įvyko, t. y. apeliantė paslaugas suteikė.

Dėl krovinio vežimo sutarties teisinio reglamentavimo

35.       Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) nuostatas vežimo sutartis suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingose šalių teritorijose ir kai bent viena iš šalių yra konvencijos narė.

36.       Nagrinėjamu atveju kroviniai buvo vežami kelių transporto priemonėmis už užmokestį, krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose, o krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, dėl to šalių tarpusavio teisių ir pareigų klausimams spręsti taikoma CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). CMR konvencija nereglamentuoja atlygio už vežimą klausimų, išskyrus CMR konvencijos 13 straipsnį ir ieškinio senatį, todėl, apeliantės reikalavimui priteisti iš atsakovės vežimo užmokestį tiek, kiek šalių santykių nereglamentuoja CMR konvencija, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.13 straipsnis).

37.       CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

38.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šalys sutartimi turi būti įsipareigojusios viena kitai ir tarpusavyje suderinusios valią (pasiekusios konsensusą), t. y. susitarusios dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1 ir 2 dalys, CK 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai; CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2011).

39.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad CMR konvencija nereglamentuoja pervežimo sutarties turinio ir formos, taip pat tik iš dalies reglamentuoja vežimo sutarties sudarymo tvarką, reikalingą siuntėjui ir vežėjui kaip sutarties šalims nustatyti. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti ir kvalifikuoti teisinį santykį, nustatydamas sutarties turinį ir jos šalis, vadovaudamasis tiek sutarties sudarymui taikytina teise, tiek ir sutarties kvalifikavimui reikšmingomis CMR konvencijos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020, 31 punktas). 

40.       CMR važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai (CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi; jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013). Taigi, tuo atveju, kai tarp šalių nėra rašytinės vežimo sutarties, CMR važtaraštyje esanti informacija reikšminga, sprendžiant dėl šalių susitarimo egzistavimo bei nustatant, dėl kokių susitarimo sąlygų šalys susitarė.

41.       Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, spręstina, kad krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutarčiai sudaryti pakanka šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

Dėl sutarčių sudarymo fakto įrodinėjimo pareigos

42.       Nagrinėjamoje byloje vienas esminių klausimų yra tai, ar tarp apeliantės ir atsakovės buvo sudarytos krovinių pervežimo sutartys, kurių pagrindu atsakovei už apeliantės suteiktas paslaugas kiltų pareiga atsiskaityti.

43.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Be to, ieškovui, įrodinėjančiam ieškinio pagrįstumą, kyla pareiga paneigti atsakovo atsikirtimus į jį.

44.       Remiantis dispozityvumo principu (CPK 13 straipsnis) ir bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis (CPK 178 straipsnis), sutarties sudarymo faktą turi įrodyti šalis, kuri šiuo faktu grindžia savo reikalavimus ir (ar) atsikirtimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-253-1042/2024). Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantė, kuri savo reikalavimus grindžia krovinių pervežimo sutartimis, turi įrodyti krovinių pervežimo sutarčių sudarymo faktą.

Dėl ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų įrodomosios reikšmės

45.       Nagrinėjamu atveju, apeliantei krovinių pervežimo sutarčių su atsakove sudarymo faktą įrodinėjant transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijomis, nesant į bylą pateiktų šių dokumentų originalų ir atsakovei ginčijant šių sutarčių–paraiškų pasirašymo faktą, įvertinusi visų byloje pateiktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog apeliantės pateiktos ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina krovinių pervežimo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo.

46.       Sprendžiant dėl ieškovės pateiktų dokumentų kopijų įrodomosios reikšmės, svarbu atsižvelgti tiek į šalių pozicijas dėl šių dokumentų įrodomosios reikšmės, tiek ir į CPK nuostatas, reglamentuojančias dokumentų kopijų vertinimą bei pareiškimą apie dokumento suklastojimą.

47.       Pagal CPK 184 straipsnio 1 ir 2 dalis, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Jeigu teismas padaro išvadą, kad įrodymas yra suklastotas, jis nepripažįsta jo įrodymu ir reikiamais atvejais apie suklastojimo faktą praneša prokurorui. 

48.       Tačiau rašysenos, parašų ekspertizė gali būti atliekama ir laikytina patikima tuo atveju, kai yra neabejotino tikrumo dokumento originalas. Tuo tarpu, kai nėra dokumento originalo, jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę patikrinimas abejotinas. Lietuvos teismo ekspertizės centro metodinėse rekomendacijose nurodyta, jog parašų kopijų rašysenos ekspertai netiria (prieiga per internetą: <https://ltec.lrv.lt/uploads/ltec/documents/files/Metodin%C4%97s%20rekomendacijos_%20Ra%C5%A1ysena.pdf >).

49.       CPK 202 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose yra taisymų ar kitų išorinių trūkumų, taip pat jeigu pateikiamos tik rašytinių įrodymų kopijos dėl to, kad jų originalai nėra išlikę, apie šių įrodymų įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018, 34, 35 punktai). Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, 41 punktas; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017, 32 punktas).

51.       Taigi, atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, taip pat ir pateiktus šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, dėl ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijų įrodomosios reikšmės, nesant ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų originalų, spręstina vadovaujantis CPK 202 straipsnio nuostatomis, t. y. apie tokių dokumentų įrodomąją galią sprendžia teismas, įvertinęs, ar, be kopijų, yra kitų dokumento sudarymą ar turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kaip kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitų įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų.

52.       Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad nėra pagrindo laikyti, jog transporto paslaugų teikimo sutartyse–paraiškose yra ne atsakovės vadovo parašai, nes, apeliantės vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijose esančių atsakovės vadovo suklastotų parašų faktą. Viena vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė atsiliepimuose į apeliantės pareikštus reikalavimus teigė, kad šių dokumentų atsakovės direktorius nepasirašė; teikė įrodymus, kuriais siekė pagrįsti, kad atsakovės direktoriaus parašas yra kitoks nei apeliantės pateiktose ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijose; argumentavo, kad ir atsakovės antspaudas jose suklastotas; prašė pateikti šių dokumentų originalus, tačiau tokių apeliantė į bylą nepateikė. Analogiškus argumentus atsakovė nurodė ir atsiliepime į apeliantės apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikti transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų originalai, reikalingi rašysenos ekspertizei atlikti parašo autentiškumui patvirtinti ar paneigti, neįmanoma patikrinti parašo ar minėtų transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų klastojimo atliekant ekspertizę. Atitinkamai, byloje nebuvo pagrindo reikšti prašymą skirti parašo, rašysenos, dokumento ekspertizę.

53.       Pažymėtina, kad įrodinėjimas apima tiek pozityvųjį, tiek ir negatyvųjį įrodinėjimo pareigos paskirstymo aspektą. Negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas reiškia, kad esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo naštą. Šiuo atveju, pareikšdama ieškinį, apeliantė nurodė, kad ginčo paraiškas pasirašė ir bendrovės antspaudu patvirtino atsakovės vadovas. Byloje esant prieštaravimams dėl ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijose esančių atsakovės vadovo parašų bei antspaudo tikrumo, neegzistuojant ginčo paraiškų originalams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad patikrinti jų klastojimo fakto atliekant ekspertizę yra negalima. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, neigiamos to pasekmės tenka įrodinėjamą faktą siekiančiai įrodyti apeliantei, negalėjusiai pateikti reikšmingų dokumentų originalų.

54.       Kita vertus, minėta, kad dokumentų kopijos turi (gali turėti) tam tikrą įrodomąją reikšmę, tačiau dėl ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijų įrodomosios reikšmės, nesant dokumentų originalų, spręstina vadovaujantis CPK 202 straipsnio nuostatomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad vien tik ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nėra pakankamos konstatuoti, jog tarp ginčo šalių susiklostė krovinio vežimo sutartiniai santykiai, ir šių kopijų įrodomąją reikšmę, sprendžiant dėl krovinio vežimo sutartinių santykių tarp apeliantės ir atsakovės fakto (ne)egzistavimo, vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais, nurodydamas, kad apeliantė, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, turi įrodyti šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis.

55.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos nėra nuginčytos (pripažintos niekinėmis), todėl, apeliantės teigimu, nėra pagrindo laikyti, jog transporto paslaugų teikimo sutartimis–paraiškomis, sprendžiant šalių ginčą, negali būti remiamasi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, nagrinėdamas atsakovės kasacinį skundą šioje byloje, nurodė, kad argumentas, jog nėra įrodymų, kad ginčo sutartys yra nenuginčytos ir negaliojančios, nelaikytinas pagrindžiančiu ginčo sutarčių įrodomąją reikšmę. Šis argumentas galėtų būti aktualus tik nustačius, kad šalys pasirašė ginčo sutartis, kitaip tariant, toks argumentas tik papildomai galėtų pagrįsti, kad iš pasirašytų ginčo sutarčių kilo prievolė, bet nėra susijęs su pačiu ginčo sutarčių pasirašymo faktu (jo nei patvirtina, nei paneigia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, 43 punktas). Taigi, atsižvelgiant į šį kasacinio teismo išaiškinimą, nagrinėjamu atveju nesant pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pasirašė (ar sudarė) ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutartis–paraiškas, argumentas, jog ginčo sutartys yra nenuginčytos ir negaliojančios, nelaikytinas pagrindžiančiu ginčo sutarčių įrodomąją reikšmę.

56.       Apibendrinant paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijų įrodomosios reikšmės, pagrįstai įvertino, jog šios kopijos yra nepakankamos konstatuoti, kad susiklostė ginčo šalių krovinio vežimo sutartiniai santykiai. Teismas taip pat tinkamai pritaikydamas įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas pagrįstai nurodė, kad dėl šios priežasties apeliantė, prašydama priteisti skolą iš atsakovės, turi įrodyti šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis, t. y. kitais byloje pateiktais įrodymais įrodyti, kad atsakovė yra asmuo, kuris užsakė krovinių pervežimus ir už juos nesumokėjo; pagrįsti, kad kiti byloje pateikti įrodymai neprieštarauja ir patvirtina kopijose fiksuotą šalių susitarimo faktą ir turinį.

57.       Kaip išaiškino kasacinis teismas šioje byloje, pagal CPK 202 straipsnio taisykles vertinant sutarčių–paraiškų kopijas, negalint nustatyti jų autentiškumo (tikrumo), tirtina, ar kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina buvus šalių sutartinius santykius dėl krovinių vežimo paslaugų, t. y. šios kopijos turi būti įvertintos visų įrodymų kontekste atitikties jiems aspektu.

Dėl įrodymų visumos įvertinimo (ne)tinkamumo ir prielaidų apeliantei laikyti asmenis atsakovės atstovais (ne)buvimo

58.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutartis–paraiškas pasirašė atsakovės vadovas, o kiti bylos duomenys nepatvirtina buvus šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis ir neįrodo tokių susitarimų buvimo fakto. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad bylos duomenys nepaneigia tarp atsakovės ir D. B. susiklosčiusių atstovavimo santykių ir nepatvirtina, jog tuo metu apeliantė turėjo suprasti neturinti sutartinių teisinių santykių su atsakove. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos tariamo atstovavimo sąlygos, nes byloje surinkti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą ne tik apeliantei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims manyti, jog atsakovė paskyrė kitą asmenį savo atstovu. Apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų šiais klausimais nepaneigia ir priešingai neįrodo.

59.       Pagal CK 2.133 straipsnio 1 dalį, vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Atstovavimo institutas grindžiamas principu „kas veikia per atstovą – veikia pats“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-969/2001; 2004 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2004). Tai reiškia, kad pagal bendrą CK įtvirtintą taisyklę, atstovo veiksmai yra privalomi atstovaujamajam ir sukuria jam tokių pačių padarinių, kaip ir jo asmeniškai sudaryti sandoriai tik tuo atveju, jeigu yra nustatoma, kad sudarant sandorį per atstovą, pirma, buvo tinkamai atskleistas atstovavimo faktas, antra, atstovas neviršijo atstovaujamojo jam suteiktų teisių.

60.       CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Atstovaujamasis yra saistomas tariamo atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas). Nagrinėjamu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šios sąlygos pripažinti D. B., su kuriuo ginčo vežimo klausimais bendravo apeliantė, atsakovės atstovu nebuvo įrodytos.  

61.       Pirma, teisėjų kolegija pritaria teismo išvadoms, kad byloje nėra duomenų, jog D. B. buvo atsakovės darbuotojas ar atstovas. Atsakovės teigimu, ji neteikė užsakymų apeliantei dėl krovinių pervežimo paslaugų teikimo, nebuvo suteikusi D. B. įgaliojimo veikti atsakovės vardu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė ginčo užsakymus būtų derinusi su atsakovės darbuotojais. Atsakovės pateikti duomenys apie UAB „Versatio“ darbuotojus patvirtina atsakovės nurodytą aplinkybę, kad D. B. nėra ir nebuvo atsakovės darbuotojas.

62.       Antra, nagrinėjamu atveju nėra įrodytos tariamo atstovavimo sąlygos, nes nėra faktinio pagrindo vertinti, kad atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims ar apeliantei manyti, jog ji paskyrė D. B. savo atstovu, taip pat nėra pagrindo spręsti, jog apeliantė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu, ar kad apeliantė pagrįstai tikėjo (galėjo tikėti), jog D. B. veikia tinkamai atsakovės įgaliotas.

63.       Kaip matyti iš apeliantės pateikto susirašinėjimo žinutėmis, ginčo pervežimus užsakė ir su apeliante bendravo bei krovinių pervežimo teisiniuose santykiuose dalyvavo, nurodydamas, kad veikia atsakovės vardu, tik D. B., žodžiu nurodęs, kad yra atsakovės atstovas. Byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad apeliantė būtų turėjusi oficialius dokumentus, įrodančius, jog D. B. turi teisę atstovauti atsakovę, ar kad apeliantė būtų kreipusi į atsakovę dėl minėto asmens teisės šią atstovauti patvirtinimo. Taigi, apeliantė nepatikrino, ar D. B. turi teisę dėl ginčo pervežimų veikti atsakovės vardu, nors, veikdama kaip verslininkė profesionalė, turėjo tinkamai įsitikinti D. B. atstovavimu ir pareikalauti iš jo ar atsakovės dokumento, patvirtinančio, kad jis yra įgaliotas veikti atsakovės vardu. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantė pagrįstai tikėjo, jog D. B. veikia tinkamai įgaliotas atstovauti atsakovę. Sutiktina ir su atsakovės teiginiais, kad, veikiant kasdienėje verslo praktikoje įprastai rūpestingai, apeliantei galėjo (turėjo) kilti abejonių dėl D. B. atstovavimo tinkamumo, kai apeliantei 2022 m. rugpjūčio mėnesį paprašius sumokėti avansą už pervežimą, D. B. jai pateikė neva atsakovės įvykdytą 2022 m. rugpjūčio 11 d. mokėjimo nurodymą, kuris buvo be tokiam dokumentui privalomų rekvizitų, o pinigai apeliantei pagal jį pervesti nebuvo; atsakovė mokėjimą į apeliantės sąskaitą atliko 2022 m. rugpjūčio 18 d.

64.       Trečia, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuspręsti, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog D. B. 2022 m. kovo mėn. siuntė apeliantei atsakovės Juridinių asmenų registro išrašą, įmonės kortelę, licenciją, ir tai, kad tokiais dokumentais pastarasis disponavo, buvo rimtas pagrindas apeliantei manyti ir tikėti, jog D. B. yra atsakovės atstovas. Minėtų dokumentų kopijų turėjimas negali patvirtinti asmens atstovavimo juridiniam asmeniui. Nagrinėjamu atveju iš pirmiau šioje nutartyje aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė bendradarbiavo su Uzbekistano bendrove „OOO Avis Prime Company“, todėl D. B., kuris buvo „OOO Avis Prime Company“ darbuotojas (vadybininkas), galėjo minėtus atsakovės dokumentus gauti dėl jo užimamų pareigų bendrovėje „OOO Avis Prime Company“. Šios aplinkybės sustiprina abejones apeliantės teiginiais, jog aptartų dokumentų turėjimas galėtų patvirtinti, kad nurodytas asmuo šiuos dokumentus gavo iš atsakovės kaip jos atstovas.

65.       Ketvirta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad aplinkybės, jog apeliantei nusiuntus D. B. atsakovei skirtas sąskaitas, dvi iš jų buvo apmokėtos, o mokėjimus atliko būtent atsakovė, sudarė rimtą pagrindą apeliantei tikėti, kad D. B. yra tinkamas atsakovės atstovas. Skirtingai negu nurodo apeliantė, atsakovė į apeliantės banko sąskaitą pervedė lėšas ne pagal apeliantės išrašytas sąskaitas Nr. 07-025 ir Nr. 07-026, bet pagal „OOO Avis Prime Company“ atsakovei išrašytas sąskaitas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė ir bendrovė „OOO Avis Prime Company“ bendradarbiavo 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutarties pagrindu. 2022 m. rugpjūčio 9 d. „OOO Avis Prime Company“ išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 02 už tarptautinį krovinių pervežimą pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22 6 500 Eur sumai, taip pat tiesiogiai įrašydama prašymą mokėjimą atlikti apeliantei. 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08180756 atsakovė 6 500 Eur sumą pervedė apeliantei, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal sąskaitą 02. Trečiasis asmuo 2022 m. rugpjūčio 17 d. išrašė sąskaitą Nr. 07-025 už tarptautinį krovinių pervežimą pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22, 13 000 Eur sumai, taip pat įrašydamas prašymą mokėjimą atlikti apeliantei. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimu pervedė apeliantei 6 500 Eur pagal sąskaitą Nr. 07-025, mokėjimo paskirtyje nurodė „Rest of invoice N 07-025 (6 500 Eur out of 13 000 Eur)“ („Sąskaitos Nr. 07-025 likutis (6 500 Eur iš 13 000 Eur)“). Šias aplinkybes patvirtina atsakovės pateiktas išrašas iš atsakovės buhalterinės apskaitos programos, iš kurio matyti, kad atsakovė trečiojo asmens sąskaitą Nr. 07-025, išrašytą 13 000 Eur sumai, apmokėjo dviem daliniais mokėjimais, pervesdama pinigus į trečiojo asmens nurodytą apeliantės banko sąskaitą. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tai, kad apeliantė atsakovei buvo išrašiusi dvi sąskaitas (Nr. 07-025 ir Nr. 07-026) po 6 500 Eur, o atsakovė mokėjimo pavedimuose nurodė, minėta, kitokias mokėjimo paskirtis („Prepayment Invoice 02“ ir „Rest of invoice N 07-025 (6 500 Eur out of 13 000 Eur)“). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad aptartuose mokėjimo pavedimuose nurodyta mokėjimų paskirtis taip pat turėjo sukelti apeliantei abejonių ir, atitinkamai, jos, kaip rūpestingo ir atidaus civilinių teisinių santykių subjekto, pareigą įsitikinti tinkamo atstovavimo faktu.

66.       Penkta, atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė, būdama rūpestinga krovinių vežimo santykių dalyvė, galėjo ir turėjo išsiaiškinti, kodėl, kokiu pagrindu pavedimus pagal trečiojo asmens išrašytas sąskaitas reikia atlikti į apeliantės, su kuria atsakovės nesieja sutartiniai santykiai, banko sąskaitą. Minėta, atsakovė pavedimus atliko į apeliantės sąskaitą trečiojo asmens, su kuriuo atsakovę siejo sutartiniai santykiai, prašymu, apmokėdama trečiojo asmens atsakovei išrašytas sąskaitas. Nei 2020 m. vasario 17 d. transporto ekspedicijos sutartis, nei CK nuostatos tokio mokėjimo nedraudžia, taip pat nenumato pareigos užsakovei kontroliuoti ekspeditoriaus veiksmų ir tikrinti, kokiu pagrindu jis prašo atlikti mokėjimus kitiems asmenims. Dėl to, atsakovė neturėjo pareigos išsiaiškinti pinigų pervedimo aplinkybių ir (ar) neprivalėjo nurodyti, kad mokėjimai atliekami trečiojo asmens naudai.

67.       Šešta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, nes neatitinkančius bylos medžiagos, apeliantės teiginius, kad teismas netinkamai įvertino ieškovės vadybininko L. B. Z. parodymus, nevertindamas pokalbio su atsakove turinio, kuris, apeliantės teigimu, patvirtino faktą, jog apeliantė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad D. B. buvo tinkamas atsakovės atstovas.

68.       Viena vertus, priešingai negu nurodo apeliantė, liudytojo L. B. Z. parodymai nepatvirtina, kad apeliantė turėjo rimtą pagrindą manyti, jog D. B. buvo tinkamas atsakovės atstovas, tačiau, priešingai, rodo apeliantės aplaidumą ir nerūpestingumą, t. y. patvirtina, jog apeliantė pradėjo teikti paslaugas, neįsitikinusi, ar D. B. yra atsakovės atstovas. Liudytojas L. B. Z. nurodė, kad: dar iki ginčo sutarčių sudarymo, 2022 m. vasario mėnesį, sulaukė skambučio iš Uzbekistano; paskambino D. B., kuris siūlė pervežimus; šis nurodė, kad dirba per bendrovę „Versatio“, kad apmokėjimas bus vykdomas per Lietuvą ir užsakovė bus „Versatio“. Paklaustas, ar tikrino asmenis, su kuriais bendravo, L. B. Z. paaiškino, kad jam D. atsiuntė steigimo dokumentus. Nors L. B. Z. nurodė, jog jam buvo pateiktas naujas išrašas iš registro apie atsakovę ir todėl klausimų dėl to nekilo, D. užsakomi pervežimai buvo vykdomi, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantei buvo pateiktas senas, daugiau nei prieš trejus metus išduotas ir jau neaktualus išrašas iš registro apie atsakovę, kuriame D. B. nebuvo nurodytas. Taigi, šio liudytojo paaiškinimai rodo, kad kitų D. B. atstovavimą atsakovei pagrindžiančių dokumentų liudytojas neprašė pateikti, o pateikti dokumentai nepatvirtina, jog D. B. buvo atsakovės atstovas. Be to, liudytojo paaiškinimai patvirtina ir tai, kad dėl tokių atstovavimo įrodymų pateikimo jis į atsakovę nesikreipė, nes, kaip nurodė pats liudytojas, jis nutarė patikrinti D. B. sąžiningumą ir nusprendė atsakovei paskambinti tik tada, kai nebuvo gautas atsiskaitymas už D. B. užsakytus pervežimus.

69.       Kita vertus, apeliantė neteisingai interpretuoja liudytojo paaiškinimus ir nepagrįstai nurodo, kad, jais remiantis, 2022 m. rugpjūčio mėn. vykusio pokalbio telefonu metu A. O. patvirtino atsakovės ir apeliantės sutartinių santykių egzistavimą bei tą, jog D. B. veikė atsakovės vardu. Skirtingai nei teigia apeliantė, L. B. Z. klausė ne apie atstovavimą atsakovei ir konkrečius atsakovės atstovus, bet to, ar atsakovė dirba su „OOO Avis Prime Company“ (,,uzbekais“). Liudytojo teigimu, jam buvo atsakyta, kad atsakovė su jais dirba. Taigi, telefonu buvo tik patvirtinta, kad atsakovė dirba su Uzbekistano bendrove „OOO Avis Prime Company“, bet nebuvo patvirtinta, kad D. B. yra atsakovės atstovas. Paminėti liudytojo apaiškinimai neįrodo, jog po minėto pokalbio apeliantė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad D. B. buvo tinkamas atsakovės atstovas.

70.       Septinta, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovė savo elgesiu davė rimtą pagrindą apeliantei manyti, jog ji paskyrė D. B. savo atstovu. Nors atsakovė su Uzbekistano piliečiu A. V. K. ir jo vadovaujama bendrove „OOO Avis Prime Company“ 2020 m. vasario 17 d. sudarė transporto ekspedicijos sutartį, kuria ekspeditorė „OOO Avis Prime Company“ įsipareigojo užsakovės UAB „Versatio“ pavedimu už atlygį ir savo vardu, tačiau užsakovės lėšomis ir jos naudai, įtraukdama trečiuosius asmenis, vykdyti importo–eksporto, tranzito ir kitų užsakovės krovinių pervežimą ir – aptarnavimą ekspedijavimą, tačiau šia sutartimi nei A. V. K., nei jo vadovaujama įmonė „OOO Avis Prime Company“ nebuvo įgalioti ir oficialūs atsakovės atstovai, jiems nebuvo suteikta teisė veikti atsakovės vardu ir (ar) sudaryti bei pasirašyti atsakovės vardu sudaromų sutarčių. Pagal šios sutarties 3.1.2 papunktį, sutartis ekspeditorei suteikė teisę sudaryti vežimo sutartis su vežėjais, ekspedijavimo įmonėmis, draudimo bendrovėmis ir kitomis šalimis tik savo vardu. Be to, sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad apmokėjimą už ekspedijavimo paslaugas atlieka atsakovė (užsakovė), pagal sąskaitas faktūras, nustatytais įkainiais, dėl kurių šalys susitaria prieš teikiant paslaugas. Pagal minėtos sutarties 4.3 papunktį, mokėjimai atliekami banko pavedimu į ekspeditorės einamą sąskaitą, jei paraiškoje nenustatyta kitaip.

71.       Apibendrindama pirmiau aptartas aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta pagrindo abejoti, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, taip pat ir liudytojo L. B. Z. paaiškinimus, ir padarė pagrįstas išvadas nesant duomenų, kad krovinių vežimą užsakęs asmuo (asmenys) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai, už kurių veiksmus ir prisiimtas prievoles turėtų atsakyti atsakovė, taip pat pagrįstai nusprendė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė kokiu nors būdu sudarė apeliantei pagrindą manyti, jog yra atstovaujama D. B..

72.       Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino apskųsto teismo sprendimo 40–60 punktuose nurodytus įrodymus ir, apeliantės teigimu, nepagrįstai padarė išvadą, kad nė vienas jų nepatvirtina tarp šalių atsiradusių sutartinių santykių fakto. Apeliantė argumentuoja, kad tokia išvada padaryta remiantis į bylą pateiktomis trečiojo asmens sąskaitomis bei aplinkybe, jog visos transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos buvo gautos iš D. B., o ne tiesiogiai iš atsakovės, tačiau, apeliantės įsitikinimu, vien šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas išvadai dėl šalių sutartinių teisinių santykių neegzistavimo; apeliantės teigimu, teismas neįvertino kitų svarbių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą laikyti minėtus šalių santykius buvus. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pritarti šiems apeliantės argumentams.

73.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo, kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti jų sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021, 80 punktas). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146-701/2016, 22 punktas). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 107 punktas).

74.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai, laikydamasis pirmiau aptartų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylos medžiagą, be kita ko, ir apskųsto sprendimo 40–60 punktuose nurodytus įrodymus, išsamiai išnagrinėjo ir ištyrė juos šalių sutartinių teisinių santykių (ne)egzistavimo aplinkybės nustatymo aspektu ir pagrįstai konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina buvus šalių valią sudaryti krovinio pervežimo sutartis, atsakovė faktiškai nebuvo sudariusi transporto paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų ir ginčo krovinių vežimo paslaugų iš apeliantės neužsakė.

75.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad skundžiamo teismo sprendimo 40–60 punktuose nurodytų įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos išvados grindžiamos tik į bylą pateiktomis trečiojo asmens sąskaitomis bei aplinkybe, jog transporto paslaugų teikimo sutartys–paraiškos gautos iš D. B., o ne tiesiogiai iš atsakovės. Iš teismo procesinio sprendimo turinio matyti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas vertino šalių argumentuojamas pozicijas patvirtinančius įrodymus ir, priešingai nei teigia apeliantė, padarė išvadas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu. Šiuo atveju, kilus ginčui dėl šalių sutartinių santykių egzistavimo, turėjo būti nustatyta, ar krovinių pervežimo sutartis sudarė, krovinių pervežimo paslaugas užsakė ir už jas pagal pateiktas sąskaitas neatsiskaitė atsakovė, ar kitas asmuo. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad, spręsdamas dėl šalių sutartinių santykių (ne)egzistavimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad: ginčo transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos nepatvirtina (nėra pakankamos patvirtinti) krovinio vežimo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo; atsakovė nebuvo informuota apie ginčo sutarčių sudarymą; atsakovė su apeliante dėl ginčo pervežimų nebendravo; nėra duomenų, kad krovinių vežimą užsakęs asmuo (asmenys) buvo atsakovės darbuotojai ar atstovai; byloje nėra duomenų, jog atsakovė kokiu nors būdu davė apeliantei pagrindą manyti, kad yra atstovaujama D. B.. Būtent visų byloje esančių įrodymų kontekste, o ne, kaip teigia apeliantė, vien remiantis trečiojo asmens sąskaitomis bei sutarčių–paraiškų gavimo aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti apeliantės reikalavimo teisių į atsakovę pagrįstumą, vertino, ar byloje esantys įrodymai (sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai, duomenys apie sąskaitų faktūrų apmokėjimą, abiejų ginčo šalių elgesys) patvirtina, jog šalys buvo sudariusios krovinių vežimo sutartis bei susitarė dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo.

76.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vien byloje esančių sąskaitų už apeliantės suteiktas paslaugas atsakovei išrašymas neįrodo sutartinių santykių tarp šalių egzistavimo. Kaip teisingai pažymėjo teismas, sąskaita faktūra, kaip vienašalis sandoris, pati savaime nepagrindžia šalių susitarimo buvimo bei nesudaro pagrindo spręsti apie neabejotiną atsakovės, kuriai sąskaita išrašyta, pareigą atsiskaityti su sąskaitą išrašiusia apeliante. Apeliantė sąskaitas išrašė vienašališkai; bylos duomenimis nepaneigta, kad atsakovei ginčo sąskaitos faktūros nebuvo pateiktos – apeliantė jas pateikė D. B., kuris, kaip pripažino teismas, negali būti laikomas atsakovės atstovu. 

77.       Vertintina ir tai, kad atsakovė nėra atlikusi mokėjimų pagal apeliantės atsakovei išrašytas ginčo sąskaitas faktūras. Kaip jau buvo minėta pirmiau, nustatyta ir apeliantė nepaneigė, kad atsakovė apeliantei 13 000 Eur sumą sumokėjo ne pagal apeliantės atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, bet pagal „OOO Avis Prime Company“, su kuria atsakovė turėjo sutartinių santykių, vadovo A. V. K. jai pateiktas „OOO Avis Prime Company“ 2022 m. rugpjūčio 9 d. išankstinę sąskaitą Nr. 02 už tarptautinį krovinių pervežimą pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22, išrašytą 6 500 Eur sumai, ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 07-025 sąskaitą už tarptautinį krovinių pervežimą pagal 2022 m. liepos 29 d. užsakymą Nr. 29-07-22, išrašytą 13 000 Eur sumai, trečiajam asmeniui mokėjimus nurodant atlikti apeliantei. 2022 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 08180756 atsakovė 6 500 Eur sumą pervedė apeliantei, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal sąskaitą 02. Atsakovė 2022 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo pavedimu pervedė apeliantei 6 500 Eur pagal sąskaitą Nr. 07-025, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokamas likutis pagal sąskaitą Nr. 07-025 (6 500 Eur iš 13 000 Eur).

78.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje pateikti CMR važtaraščiai nepatvirtina apeliantės susitarimų su atsakove dėl krovinių pervežimo, už kurį ieškiniu reikalaujama sumokėti. Viena vertus, nustatyti krovinių pervežimo duomenų nesutapimai tarp važtaraščių, paraiškų bei apeliantės išrašytų sąskaitų. Kita vertus, atsakovė važtaraščiuose nėra nurodyta nei kaip krovinių siuntėja, nei kaip krovinių gavėja; apeliantė važtaraščiuose taip pat nenurodyta kaip vežėja.

79.       Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo pagrindo analizuoti ir vertinti atsakovės ir „LLC Plasteks“ tarpusavio verslo santykių, nes sutartinių santykių tarp atsakovės ir „LLC Plasteks“ egzistavimas ir (ar) turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip pagrįstai nurodė teismas, tam tikrų su logistika susijusių veiksmų atlikimas nerodo atsakovės prievolės atsiskaityti už transportavimo paslaugas su apeliante; vien atsakovės verslo santykių su „LLC Plasteks“ faktas nepatvirtina atsakovės prievolių apeliantei.

80.       Taigi, byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina fakto, kad buvo ginčo šalių tarpusavio valia sudaryti krovinio pervežimo sutartis, kurių pagrindu atlikti krovinių pervežimai, už kuriuos apeliantė reikalauja sumokėti atsakovės. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuriame fiksuojamas ginčo šalių tarpusavio susitarimas – tai apeliantės pateiktos transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos. Kiti krovinių vežimus atspindintys dokumentai – CMR važtaraščiai – nesudaro prielaidų konstatuoti buvus ginčo šalių tarpusavio vežimo teisinius santykius, juose nurodyti kiti vežime dalyvavę subjektai, o duomenų, susiejančių sutartinių santykių grandine apeliantę ir atsakovę, nėra. Ginčo šalių tarpusavio bendravimo ir susitarimų apeliantei teikiant atsakovei krovinių pervežimų paslaugas nepatvirtina ir šalių (jų atstovų) elgesys; to negali patvirtinti ir duomenys apie tai, kad atsakovė turėjo sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu ,,OOO Avis Prime Company“, bendravo su jos vadovu, o pastarosios bendrovės darbuotojas veikė nurodydamas, jog veikia atsakovės vardu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tariamo atstovavimo sąlygas CK 2.133 straipsnio 2 dalies pagrindu būtų galima konstatuoti vertinant pačios atsakovės, o ne trečiųjų asmenų, elgesį bei veiksmus, sukuriant atstovavimo įspūdį. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokių sąlygų vertinant atsakovės elgesį nenustatyta. Aptartame kontekste vien transportavimo paslaugų teikimo sutarčių–paraiškų kopijos, kurių autentiškumas ginčijamas ir kurių turinio nepatvirtina jokie kiti byloje pateikti įrodymai, nėra pakankamos įrodyti sutartinius ginčo šalių tarpusavio santykius dėl krovinio vežimo paslaugų teikimo. Atitinkamai, nenustatyta pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantės ir atsakovės tarpusavio sutartinių teisinių santykių, iš kurių kildinamas apeliantės ieškinio reikalavimas, buvimo faktas nebuvo įrodytas. Dėl to nenustatyta priežasčių abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, teisėtumu bei pagrįstumu. Apeliacinio skundo argumentai teismo išvadų nepaneigia ir priešingai neįrodo.

Dėl procesinės bylos baigties

81.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir ištyrė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė byloje aktualų teisinį reguliavimą ir vadovavosi aktualia teismų praktika, todėl padarė pagrįstas išvadas. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme

82.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, o atsakovei priteistinas šių išlaidų atlyginimas iš apeliantės (ieškovės). Taip pat nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atsakovės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo peržiūrėjimo, pastarąjį apeliacinės instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą palikdamas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, 46 punktas). Atsižvelgiant į tai, kasaciniame teisme patirtos apeliantės (ieškovės) bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o apeliantei (kasatorei) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš apeliantės, įvertinus galutinę procesinę bylos baigtį (CPK 93, 96 straipsniai).

83.       Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 676,04 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (DOK-219); kasaciniame teisme – 6 635,64 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir išlaidų dokumentų vertimams į trečiajam asmeniui suprantamą kalbą (DOK-3360), 1 950 Eur sumokėto žyminio mokesčio už kasacinį skundą (DOK-1869) ir 57 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (7 t., b. l. 1–4, 9). Iš viso atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 11 318,68 Eur išlaidas apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose.

84.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

85.       Nagrinėjamu atveju atsakovės prašomos priteisti sumos išlaidoms teisinėms paslaugoms atlyginti neviršija nustatytų Rekomendacijų 7, 8.11, 8.12, 8.16 punktuose, nėra nepagrįstai didelės, todėl priteistinos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 302 straipsnis).

86.       Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-149-370/2025 iš atsakovės valstybei buvo priteistas 60 Eur vertimo teismo posėdyje išlaidų atlyginimas (6 t., b. l. 17–32); priteistą sumą atsakovė valstybei sumokėjo (6 t., b. l. 166). Atmetus apeliacinį skundą, minėta suma taip pat priteistina atsakovei iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

87.       Kasacinis teismas patyrė 24,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-1249/2025, 47 punktas). Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš apeliantės (CPK 92, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Versatio“ (juridinio asmens kodas 122950554) iš ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ (juridinio asmens kodas 5272997582) 11 378,68 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 68 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme atlyginti. 

Priteisti valstybei iš ieškovės ,,Pace Forwarding sp. z o. o.“ (juridinio asmens kodas 5272997582) 24,05 Eur (dvidešimt keturis eurus 05 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai                                                     Rūta Latvelė

                                                     Jadvyga Mardosevič

                                                     Žilvinas Terebeiza