Administracinė byla Nr. ATP-745-290/2012

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00930-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

39.2.; 79.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Jurgis Kiškis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. ir O. M. skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarties V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

n u s t a t ė :

Skundžiamu Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 str., 127 str. 3 d., 1241 str. 7 d. numatytus pažeidimus, nes, būdamas nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 2012-07-03 apie 14.30 val. Kauno gatvėje, Alytuje, pakartotinai vairavo O. M. priklausantį automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus – nustatytas 2,50 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta, nesuvaldė vairuojamo automobilio  ir atsitrenkė į sankryžoje sustojusį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. Be to, jis su savimi neturėjo reikiamų dokumentų – draudimo poliso, transporto priemonės registracijos ir techninės apžiūros dokumentų. Šiais savo veiksmais V. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 6, 14 ir 113 p. reikalavimus. Už šiuos administracinius teisės pažeidimus jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 25 paros administracinio arešto su transporto priemonės „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pažeidėjas V. G. ir konfiskuotos transporto priemonės savininkė O. M. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimą, prašo jo dalį, dėl transporto priemonės konfiskavimo, pakeisti ir automobilio konfiskavimo netaikyti. V. G. savo skunde nurodo, jog nutarimas dalyje dėl transporto priemonės „Audi 90“ konfiskavimo yra nepagrįstas, kadangi jis paėmė O. M. priklausantį automobilį savavališkai ir be jos leidimo. Tuo metu O. M. buvo išvykusi, o automobilio raktelių antras komplektas kažkokiu būdu buvo atsidūręs pas jį, o automobilis stovėjo aikštelėje prie namo. V. G. paėmė automobilį ir juo važiavo niekam nieko nepasakęs. Kiti rakteliai ir visi automobilio dokumentai buvo pas automobilio savininkę. Anksčiau O. M. priklausančiu automobiliu jis niekada nevažinėjo, žinojo, kad ji niekam neleidžia savo automobiliu važiuoti. Mano, kad O. M. nepagrįstai padaryta didelė turtinė žala, todėl tiksliga automobilio konfiskaciją panaikinti.

O. M. savo skunde nurodo, jog jai priklausantį automobilį „Audi 90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), V. G. paėmė savališkai, be jos leidimo. Juo važiuodamas pateko į eismo įvykį, už kurį buvo nubaustas administracinę tvarka. O. M. jai priklausančiu automobiliu niekam neleisdavo naudotis. 2012-07-03 buvo išvykusi iš Alytaus ir automobilis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie jos gyvenamo namo. Automobilio rakteliai ir visi dokumentai buvo pas ją, o kaip pas V. G. atsirado atsarginių raktelių komplektas ji nežino, raktelių jam nedavė. Su V. G. nekalbėjo apie tai, kad jis pasinaudos jai priklausančiu automobiliu, ir, jeigu jis būtų to prašęs, ji būtų nedavusi jam savo automobilio. Ji galvojusi, kad atsarginius raktelius pametė, kadangi jau seniai jų ieškojo. Apie tai, kad jos automobilis, vairuojamas V. G., pateko į eismo įvykį ji sužinojo tik grįžusi į Alytų. Dėl tokių V. G. netoleruotinų veiksmų – administracinių teisės pažeidimų buvo konfiskuotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis automobilis ir dėl to ji nepagrįstai patyrė turtinę žalą.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo atsiliepime į V. G. apeliacinį skundą nurodo, jog su juo nesutinka ir mano, kad nagrinėjant V. G. administracinę bylą Alytaus rajono apylinkės teisme, buvo išaiškintos visos būtinos aplinkybė, byla išnagrinėta teisingai, priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

V. G. ir O. M. apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

V. G. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str., 127 str. 3 d., 1241 str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.

Apeliaciniuose skunduose prašoma apylinkės teismo nutarimą pakeisti paskiriant švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą, t. y. netaikant automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatų šioje byloje pagrįstai nenustatyta.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, viešajame registre nuosavybės teisė į konfiskuotą transporto priemonę yra įregistruota O. M. vardu. Pažymėtina, jog apeliantas V. G. nėra įgaliotas ginti O. M. interesus, susijusius su nuosavybės teisės apribojimais, todėl jo skundas atmestinas šiuo pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 nurodė, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl Lietuvos Respublikos ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo Lietuvos Respublikos ATPK 1302 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Nepaisant to, jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad O. M. nedavė leidimo V. G. naudotis jai priklausančiu automobiliu, nepatvirtina, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Vadovaujantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 1 d. yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Nors O. M. teigia, jog buvo išvykusi iš Alytaus ir pasiėmusi automobilio raktelius bei visus dokumentus su savimi, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nepasirūpino, jog atsarginių raktelių komplektas nepatektų pas tuo pačiu adresu gyvenantį V. G., kuris jau kelis kartus baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Pažymėtina, jog transporto priemonės savininkė, nors ir teigia, kad automobilis buvo paimtas savavališkai, be jos leidimo, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ji būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas dėl automobilio vagystės. Tai teismui kelia pagrįstų abejonių O. M. teiginiu, kad V. G. automobilį vairavo savavališkai. Aplinkybė, jog ji galvojo, kad atsarginius raktelius yra pametusi, nepatvirtina jos pastangų saugoti savo turtą nuo neteisėto panaudojimo. Įvertinus surinktų įrodymų visumą, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų neseka vienareikšmiška išvada, jog automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymo galimumą ir šiuo atveju spręsti apie susiklosčiusios situacijos išskirtinumą nėra jokio pagrindo. Darima išvada, kad O. M. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl pripažintina, jog transporto priemonė buvo konfiskuota pagrįstai.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, tinkamai individualizavo nuobaudą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

n u t a r ė :

palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. nutartį nepakeistą ir V. G. bei O. M. apeliacinių skundų netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                       Jurgis Kiškis