Civilinė byla Nr. e2A-595-357/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13441-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.2.10; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.2.4.11.; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. ir atsakovės E. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-226-1093/2024, pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei E. G. ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, trečiasis asmuo – Swedbank, AB.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. G., prašydamas teismo: 1) nutraukti ieškovo A. G. ir atsakovės E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, 2) nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad ieškovui A. G. priklauso 3/4 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 3/4 dalys garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei E. G. priklauso 1/4 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/4 dalis garažo (bokso), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovui A. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti: butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VOLVO X60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. priteisti 36 010 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai priklausančias, bet ieškovui A. G. atitenkančias pirmiau minėto nekilnojamojo turto 1/4 dalis bei transporto priemonės VOLVO X60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 1/4 dalį. Įpareigoti ieškovą A. G. 36 010 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei E. G. sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) nustatyti, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (sudarymo data: 2007-08-07) po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdys ieškovas A. G.; 4) nustatyti, kad ieškovo A. G. pavardė po santuokos nutraukimo – G., o atsakovės E. G. pavardė po santuokos nutraukimo – G.; 5) nustatyti, kad išlaikymas nei ieškovui A. G., nei atsakovei E. G. nėra reikalingas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovas su atsakove santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda, bendri šeimyniniai interesai šalių nesieja. Pažymėjo, kad šalių santuoka faktiškai iširo bei pasibaigė dėl mišrios abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys santuokoje pagal 2007-06-13 pirkimo – pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo butą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), santuokos metu taip pat buvo įgyta transporto priemonė „Volvo X60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ieškovas su atsakove turį kreditorių Swedbank, AB pagal 2007-08-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas, dalinant santuokinį turtą, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir pripažinti, kad jam priklauso 3/4 dalys, o atsakovei 1/4 dalis minėto buto ir garažo. Tokį prašymą ieškovas motyvavo tuo, kad jis į bendro su atsakove turto įgijimą ir pagerinimą investavo jam nuosavybės teise priklausančias lėšas. Ieškovas 2007 m. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini)  ir už jį gautas lėšas (127 000 Lt (36 781,74 Eur)) investavo į pirmiau minėto buto bei garažo įsigijimą pagal 2007-06-13 pirkimo – pardavimo sutartį. Be to, ieškovas nuo 2007 iki 2016 metų asmeninėn nuosavybėn iš savo motinos gavo piniginių lėšų. Visa paskola, kuri buvo imta būsto kreditui iš Swedbank, AB, sudarė 115 848 Eur, ieškinio pateikimo metu negrąžinto kredito liko kiek mažiau nei 33 000 Eur. Ieškovas iš savo motinos gavo 112 931,35 Eur, šios lėšos buvo panaudotos, mokant įmokas kreditoriui Swedbank, AB (didžioji dalis sumos), dalis šios sumos asmeninėms reikmėms (studijoms) ar šventėms/gimtadieniams. Iš ieškovo motinos gautos lėšos, kurių bankinių pavedimų paskirtyse nurodyta kaip „sąskaitos papildymas“ arba „papildymas“, buvo naudotos kredito dengimui, ir jos sudaro reikšmingą dalį – 74 494,00 Eur. Teigė, kad yra pajėgus ir turi galimybę ne tik toliau mokėti vienas įsiskolinimą kreditoriui Swedbank, AB pagal kredito sutartį, tačiau turi galimybę ir sumokėti atsakovei kompensaciją už ieškovui tenkantį turtą natūra. Pabrėžė, kad 36 010 Eur piniginę kompensaciją atsakovei sumokėtų per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.       Atsakovė E. G. priešieškiniu bei pareiškimu dėl priešiškinio dalyko papildymo prašė: 1) nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių A. G. ir E. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gegužės 15 d., 2) nutraukti ieškovo A. G. ir atsakovės E. G. santuoką dėl atsakovo kaltės; 3) padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti šalių turtinius klausimus tokiu būdu: atsakovei E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą (boksą), esantį adresu (duomenys neskelbtini); ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Volvo X60“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad tarp skolininkų E. G. ir A. G. prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-08-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo E. G. iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant prievolės; priteisti A. G. iš E. G. 98 513 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 4) priteisti iš ieškovo A. G. atsakovės E. G. naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, tikroji santuokos iširimo priežastis ieškovo intymūs santykius su bendradarbe J. K.. Ieškovas iš namų išėjo 2021 m. gegužės viduryje, o apie jo neištikimybę atsakovė sužinojo 2021 m. vasarį. Pateikti įrodymai patvirtino, kad ieškovas su J. K. vyko poilsiauti į Nidą, Druskininkus, Italiją, Turkiją, kartu gyveno. Ieškovas su J. K. susilaukė vaiko. Tai neabejotinai patvirtina ieškovo neištikimybę atsakovei. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nes buvo neištikimas atsakovei ir ją paliko dėl kitos moters. Šiuo atveju taikytina ieškovo kaltės prezumpcija, kuri sąlygoja išvadą, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovė su ieškovu kartu negyvena nuo 2021 m. gegužės vidurio, kai ieškovas išėjo iš namų ir gyvena su kita moterimi, taigi yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti, jog santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15. Pažymėjo, kad reikalauja iš ieškovo priteisti neturtinę žalą už šeimos išardymą, patirtus psichologinius išgyvenimus. Atsakovės vertinimu, santuokos trukmė gali būti vienu iš kriterijų, siekiant nustatyti neturtinės žalos dydį ir skaičiuojant neturtinę žalą, kiekvieni santuokos metai gali būti įvertinti 1 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturtinę žalą dėl santuokos iširimo dėl ieškovo kaltės įvertino 15 000 Eur suma. Atsakovė taip pat nurodė, kad nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant ieškovo ir atsakovės turtą. Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą, garažą, esančius (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Volvo X60“. Šio turto vertė yra 222 000 Eur. Tokiu atveju vienam sutuoktiniui tenkanti bendro turto dalis – 111 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iš asmeninių lėšų atliko pirminę įmoką už butą ir garažą – 29 645 Eur, bet pardavus bendrą turtą – sodo sklypą, ieškovui atiteko visa gauta suma – 20 000 Eur, atsakovė turi kompensuoti ieškovui 4 732 Eur (29 465 / 2 – 20 000/2). Ieškovui išėjus iš namų 2021 m. gegužės mėn., atsakovė iš savo asmeninių lėšų dengė buto komunalinius mokesčius, mokėjo banko paskolą, apmokėjo turto draudimą. Per tą laikotarpį iki dabar atsakovė viso sumokėjo 2 677 Eur. Taigi, ieškovas privalo kompensuoti atsakovei pusę šios sumos – 1 338 Eur. Šalys turi bendrą prievolę kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-08-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) už buto kreditavimą, kredito likutis priešieškinio pateikimo dieną – 31 763 Eur. Atsakovė prašė turtą ir įsipareigojimus padalinti taip: atsakovei tenka butas ir garažas, bendra vertė – 214 000 Eur, ieškovui tenka automobilis, vertė – 8 000 Eur, atsakovė vykdo kredito sutartį iš asmeninių lėšų ir grąžina likusį kreditą – 31 763 Eur, atsakovė sumoka ieškovui– 98 513 Eur (111 000 – 31 763/2 – 1 338 + 4 732). Teigė, kad jai butas su garažu yra reikalingesnis, nes ji jau nuo 2021 m. gegužės vidurio jame gyvena viena, nes ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi su kita moterimi, kito nekilnojamojo turto atsakovė neturi. Ji visą šį laiką rūpinosi butu ir garažu, mokėjo kredito įmokas pagal kredito sutartį, apmokėjo visas komunalines išlaidas. Pabrėžė, kad gali išmokėti ieškovui 98 513 Eur kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Šią aplinkybę patvirtina atsakovės sudaryta paskolos sutartis su O. Z. dėl netgi didesnės paskolos sumos – 110 000 Eur suteikimo pagal atsakovės pareikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024-07-25 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė ieškovo A. G. ir atsakovės E. G. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. G. kaltės; po santuokos nutraukimo paliko ieškovui A. G. pavardę „G.“, o atsakovei E. G. pavardę „G.“; priteisė atsakovei iš ieškovo 2 000 Eur neturtinės žalos; nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), transporto priemonę VOLVO X60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisė iš ieškovo atsakovei 44 805,73 Eur kompensaciją už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui. Teismas įpareigojo ieškovą 44 805,73 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei sumokėti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009-03-06 susitarimu, nuo 2021-05-15 vykdo ieškovas A. G. iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant šalių solidarios prievolės kreditoriui. Teismas nutarė priteisti atsakovei iš ieškovo 845,03 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo DNSB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėnesio (imtinai); 796,14 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už patiektą šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. balandžio mėnesio (imtinai), 2 421,50 Eur kredito įmokų pagal su banku Swedbank, AB sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009-03-06 susitarimu, už laikotarpį nuo 2021-05-15 iki 2023-08-20, 215,44 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo SWEDBANK P&C INSURANCE AS Lietuvos filialui už draudimą (draudimo objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2021-03-01 iki 2024-02-29, 182,27 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. (imtinai), taip pat 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisė, atmetė ieškovo prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkino.

6.       Išnagrinėjęs klausimą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės teismas sprendė, kad byloje buvo pateikta pakanka duomenų, leidžiančių spręsti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti įrodymai kartu su jos paaiškinimais, kurie atitiko vienas kitą, sudarė teismui pagrindą pagrįstai manyti, kad ieškovas, būdamas santuokoje su atsakove ir kartu su ja gyvendamas, užmezgė artimus santykius su J. K. ir juos ilgą laiką palaikė bei vystė. Teismo vertinimu, lemiamas santuokos iširimo veiksnys buvo ne šalti šalių santykiai, skirtingi sutuoktinių interesai, atsakovės charakterio ypatybės, nesuderinamumas intymiame gyvenime ar vaikų neturėjimas, o tai, kad ieškovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi - bendradarbe J. K., su kuria šiuo metu ir gyvena bei augina dukterį, tuo iš esmės pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam ir ištikimam savo sutuoktinei, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Remdamasis paminėtu, teismas ieškovo reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmetė, o priešieškinį šioje dalyje tenkino ir šalių santuoką nutraukė dėl ieškovo kaltės.

7.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos, teismas nurodė, kad neturi abejonių, kad santuokos iširimas dėl ieškovo kaltės, jam užmezgus artimus santykius su kita moterimi, atsakovei sukėlė emocinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, dėl ko ji patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto, sprendžiant dėl patirtos neturtinės žalos dydžio, teismas vertino, kad vien atsakovės deklaratyvių paaiškinimų apie patirtą didžiulę neturtinę žalą, kurią įvertino 15 000 Eur, nepakako. Teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis). Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovė iš esmės įrodymų dėl patirtos didžiulės neturtinės žalos teismui nepateikė, bei įvertinęs santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, ieškovo turtinę padėtį, šalių santykių iki santuokos iširimo pobūdį ir atsakovės išgyvenimų pobūdį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad atsakovės patirtas neturtinės žalos dydis vertintinas 2 000 Eur suma. Remiantis nurodytu, teismas atsakovei iš ieškovo priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o yra tik tam tikra piniginė satisfakcija.

8.       Dėl tarpusavio išlaikymo. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų ženkliau reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymo vienas kitam nepriteisė (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

9.       Priešieškiniu atsakovė prašė nustatyti, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2021-05-15. Ieškovas, prašydama priešieškinį atmesti, konkrečių prieštaravimų dėl šio atsakovės prašymo nereiškė, teisminio bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad šią dieną šalys pradėjo gyventi skyrium, nekilo. Remdamasis paminėtu, teismas tenkino atsakovės prašymą bei nustatė, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15.

10.       Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, teismas nurodė, kad įvertinus tai, jog byloje buvo nustatyta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15, šalių turimas nekilnojamasis turtas turi būti dalijamas pagal 2021-05-15 buvusias nekilnojamojo turto kainas. Įvertinęs byloje esančius duomenis apie dalijamo nekilnojamojo turto vertę, teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta Buto ir Garažo vidutine rinkos verte, kuri buvo nustatyta - Buto 2021-02-15 (130 000 Eur), Garažo 2021-04-09 (6 040 Eur). Teismas pažymėjo, kad nors ši turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau pagal nustatymo datą yra artimesnė dienai, nuo kurios santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes. Automobilio vertę teismas nustatė remdamasis šalių sutarimu 8 000 Eur.

11.       Dėl ieškovo prašymo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovas 2007 m. pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), už kurį pirkėjas į ieškovo sąskaitą dviem pavedimais 2007-06-04 ir 2007-07-16 pervedė iš viso 127 000 Lt. Taigi asmeninių lėšų ieškovas turėjo, to atsakovė ir neginčijo. Ieškovas Buto pardavėjui UAB „Mobusta“ 2007-07-17 bankiniu pavedimu už Butą sumokėjo 102 357 Lt. Likusi suma už Butą ir Garažą buvo sumokėta iš banko gautos paskolos pinigais po to, kai 2007-08-07 su AB banku „Hansabankas“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) Buto ir Garažo įsigijimui (kredito suma 115 848 Eur). Teismas pripažino, kad šie byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovas į Buto ir Garažo, kaip turtinio komplekso, įsigijimą investavo 102 357 Lt asmeninių lėšų. Taip pat iš bylos duomenų buvo matyti, kad ieškovas 2007-06-05 pervedė UAB „Juvitus Real Estate“ 7 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas, o iš ieškovo pateiktų Swedbank, AB mokėjimo nurodymų matyti, kad jis laikotarpiu nuo 2007-07-27 iki 2007-09-26 turėjo 22 687,08 Lt išlaidų, tačiau teismas sprendė, kad byloje nebuvo įrodyta, už kokias tarpininkavimo paslaugas buvo mokėta, bei, kad visos ieškovo nurodomos išlaidos buvo patirtos būtent Buto ir Garažo įrengimui ar pagerinimui, todėl teismas šių lėšų nepripažino kaip Buto ir Garažo įsigijimui panaudotų asmeninių lėšų. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovo motina V. G. laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2016 m. pervedė ieškovui į jo banko sąskaitą 112 931,35 Eur, kurių didžioji dalis buvo panaudoti ieškovo ir atsakovės kredito pagal 2007-08-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniu pakeitimu) dengimui. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad šios lėšos laikytinos asmeninėmis jo lėšomis. Teismas pažymėjo, kad iš ieškovo paaiškinimų ir liudytojos parodymų matyti, kad butas buvo perkamas, siekiant pasigerinti gyvenimo sąlygas po santuokos sudarymo, nes, kaip nurodė liudytoja V. G., buvo tikimasi šeimoje vaikų. Buto ir Garažo pirkimo-pardavimo sutartys patvirtino, kad nors jas pasirašinėjo tik ieškovas, bet šis turtas buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine E. G. Taigi ieškovas, pirkdamas butą ir garažą, siekė sukurti geresnes sąlygas šeimai, tenkinti šeimos, o ne savo asmeninius poreikius, sukurti jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Tai, kad ieškovo motina pinigus pervesdavo šeimai, o ne asmeniškai ieškovui, patvirtino ir 2016 m. ieškovo motinos siųstas el. laiškas, kuriuo ji nutraukė paramą ieškovo ir atsakovės šeimai. Remdamasis paminėtu, teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo išvadai, kad kredito įmokas pagal kredito sutartį ieškovas mokėjo iš savo asmeninių lėšų.

12.       Teismas atkreipė dėmesį, kad teismas, nustatęs teisiškai reikšmingus faktus nukrypti nuo lygių dalių principo, gali nustatyti ne viso sutuoktinių bendro turto, o tam tikros jo dalies nelygias dalis, kitą turtą padalydamas laikantis sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, įgyjant Butą ir Garažą kaip turtinį vienetą, panaudojo savo asmenines lėšas, sprendė, kad tai yra aplinkybė, kuria remiantis turtas tarp šalių dalinamas nelygiomis dalimis - ieškovui priteisinat 3/5, o atsakovei 2/5 turto dalis. Teismas vertino, kad tokios turto dalys labiau atitinka ieškovo panaudotų asmeninių lėšų mastą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nei ieškovo prašymas turtą dalinti 3/4 ir 1/4 dalimis. Nesant tarp šalių ginčo ir kitokio prašymo, automobilį tarp šalių teismas dalino kiekvienam po 1/2 dalį.  Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui, kad ieškovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, kad ieškovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, gyvena kartu su savo dukters motina, kad ieškovas taip pat, kaip ir atsakovė savo nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi su šeima, neturi, teismas Butą ir Garažą natūra priteisė ieškovui, įpareigodamas ieškovą kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais. Nesant ginčo dėl Automobilio, jį natūra teismas taip pat priteisė ieškovui, įpareigojant ieškovą kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais.

13.       Dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos dydžio, teismas nurodė, kad atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę (136 040 Eur - Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis Buto vidutinė rinkos vertė 2021-02-15 buvo 130 000 Eur, o Garažo 2021-04-09 buvo 6 040 Eur), neįvykdytus įsipareigojimus (34 025,68 Eur), sutuoktinių turimas dalis (ieškovo 3/5 (arba 60 proc.), atsakovės 2/5 (arba 40 proc.)), nekilnojamąjį turtą natūra priteisus ieškovui, atsakovei turi būti išmokama 40 805,73 Eur dydžio kompensacija ((136 040 Eur – 34 025,68 Eur) x 0.4)) už jos dalį. Automobilį priteisus natūra ieškovui, atsakovei turi būti išmokama 4 000 Eur kompensacija (8 000 Eur : 2). Taigi, teismo vertinimu, iš viso atsakovei mokėtina kompensacija sudarė 44 805,73 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta raštiško kreditoriaus Swedbank, AB sutikimo modifikuoti solidarią sutuoktinių prievolę į kurio nors iš jų asmeninę, teismas sprendė, kad Butą su Garažu natūra priteisus ieškovui bei teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2021-05-15, pripažintina, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį nuo 2021-05-15 vykdo ieškovas iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant šalių solidarios prievolės kreditoriui.

14.       Atsakovės reikalavimą atlyginti patirtas išlaidas už sumokėtus buto mokesčius, buto draudimą, mokėtą kreditą, teismas pripažino pagrįstu, kadangi teismo vertinimu, atsakovės prašymas atlyginti pirmiau nurodytas jos išlaidas, Butą su Garažu natūra priteisus ieškovui bei teismui nustačius, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms pasekmes sukelia nuo 2021-05-15, yra pagrįstas ir teisingas, nes nuo 2021-05-15 ji neturi mokėti savininko mokesčių už Butą ir mokėti paskolos, todėl jos prašymą tenkino.

15.       Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti jai 10 000 Eur už tai, kad pardavus sodą, atsakovui atiteko visa už jį gauta 20 000 Eur suma, teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtina, kad šalys sodą bendrąja jungtine nuosavybe įgijo ir jį gerino ieškovo motinos perduotais pinigais, todėl abiem sutuoktiniams pardavus šį turtą ir vėliau dalį už turtą gautų lėšų grąžinus ieškovo motinai, teismo vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti, kad ieškovas tyčia sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusį turtą, dėl ko turėtų sumokėti atsakovei kompensaciją.

16.       Teismas atmetė ieškovo prašymą skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi padarė išvadą, jog, remiantis bylos medžiaga, nagrinėjamu atveju atsakovės procesinį elgesį (teikiant priešieškinį, jį tikslinant) vertinti kaip akivaizdžiai sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, nebuvo pagrindo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

17.       Apeliaciniu skundu atsakovė E. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-25 sprendimą dalyje dėl turto priteisimo, kompensacijos priteisimo, prievolių kreditoriui vykdymo ir apeliantės E. G. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti pilnai, padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti šalių turtinius klausimus taip: 1) priteisti E. G. asmeninės nuosavybės teise Butą/patalpą – Butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir Negyvenamąsias patalpas - Garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOLVO X60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 3) nustatyti tarp skolininkų E. G. ir A. G., kad prievolę kreditoriui AB Swedbank pagal 2007-08-07 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo E. G. iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant prievolės ir įpareigoti E. G. padengti visą kreditą pagal minėtą sutartį kreditoriui Swedbank AB per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo; 3) priteisti A. G. iš E. G. 92 300 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant ją sumokėti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

18.       Jei apeliacinės instancijos teismas netenkintų apeliantės prašymo dėl ginčo buto ir garažo priteisimo jai natūra, išmokant kompensaciją bei padengiant banko kreditą, apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo: pakeisti pirmosios instancijos teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-25 sprendimą dalyje dėl kompensacijos priteisimo: priteisti E. G. iš A. G. 90 836 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant A. G. ją sumokėti E. G. per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

19.       Jei apeliacinės instancijos teismas nutartų, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-25 sprendimo argumentacija dalyje dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms yra pagrįsta, t.y. teismui nustačius ankstesnę datą, kada santuokos nutraukimas sukelia pasekmes šalių turtinėms teisėms ir tai sąlygoja, kad dalijamo turto vertė turi būti nustatoma tai pačiai datai, apeliantė E. G. apeliacinės instancijos teismo prašo: 1) pakeisti pirmosios instancijos teismo – Vilniaus miesto apylinkės teismo, 2024-07-25 sprendimą dalyje, panaikinant nustatymą, kada teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes sutuoktiniams; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir atsakovės E. G. priešieškinį šioje dalyje tenkinti pilnai: priteisti iš ieškovo A. G. atsakovės E. G. naudai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) Perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant iš ieškovo A. G. atsakovės E. G. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 3) Priteisti iš A. G. apeliantės E. G. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai butą su garažu priteisė ieškovui. Teismas visiškai nepagrįstai kaip argumentą kodėl butas su garažu turėtų būti priteistas ieškovui, nurodė aplinkybę, kad ieškovas turi gimusią dukrą, gyvena kartu su dukters motina. Kitaip tariant, teismo vertinimu, asmuo dėl savo neištikimybės išardęs šeimą, įgyja teisinį pranašumą, nes su ta moterimi, su kuria buvo neištikimas atsakovei, turi dukrą. Taip pat teismo argumentas, kad ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje yra didesnė, šiuo atveju negali būti lemiančiu veiksniu, nes ieškovo dalis buto ir garažo vertėje skaičiuojant įsigijimo metu sudarė 20 proc. Taigi, tai nėra akivaizdžiai didesnę persvarą turinti dalis, kai atsakovės dalis būtų laikoma nedidelės vertės ar gerokai mažesnė nei ieškovo. Nagrinėjamu atveju atsakovė patikimais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad: (i) butas su garažu yra reikalingesni atsakovei, nes ji liko gyventi bute, o ieškovas savo valia iš jo išėjo, atsakovė viena rūpinasi butu ir garažu, apmoka visas jo paslaugų išlaidas, moka kreditą bankui, (ii) atsakovė pajėgi išmokėti kompensaciją ieškovui už jo dalį bute ir garaže bei netgi padengti banko kreditą, (iii) ieškovas, gavęs 128 400 Eur kompensaciją, būdamas darbingas, galės dalinai finansuodamas banko kreditu įsigyti kitą būstą, atitinkantį jo poreikius (nes nebus saistomas kredito) ir priešingai, jei butas atiteks ieškovui, atsakovė negalės įsigyti kito buto, nes bus saistoma kredito prievolės). Butą su garažu priteisus atsakovei, o automobilį – ieškovui, atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija būtų tokia: buto su garažu rinkos vertė yra 214 000 Eur, o kredito likutis šiai dienai yra 30 864 Eur, tad kiekvienam sutuoktiniui tenka buto ir garažo vertės už 91 568 Eur ((214 000 – 30 864)/2). Atsakovė savo 2022-08-22 atsiliepime nurodė, kad Sutuoktiniai 2021-04-20 Pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 000 Eur pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį 6 a dydžio sodo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Visą šią sumą gavo ieškovas: 400 Eur grynaisiais ir 19 600 Eur į ieškovo sąskaitą. Taigi, jis privalo kompensuoti atsakovei pusę šios sumos, t.y. 10 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas iš asmeninių lėšų atliko pirminę įmoką už butą ir garažą – 29 645 Eur, atsakovė turi kompensuoti ieškovui 14 732 Eur (29 465/2). Ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis, kurio vertė 8 000 Eur, tad jis privalo kompensuoti 4 000 Eur atsakovei. Tokiu atveju, atsakovės ieškovui mokėtina kompensacija, kai butas su garažu tenka atsakovei ir ji dengia kreditą, o automobilis – ieškovui, sudaro 92 300 Eur (91 568 – 10 000 + 14 732 – 4 000).

1.2.                      Teismas, priteisdamas butą su garažu ieškovui, atsakovei priteisė nepagrįstai sumažintą kompensaciją. Teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad byloje turtas turi būti dalijamas pagal 2021-05-15 buvusias vertes, nes sprendimu nuspręsta, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15. Šios klaidingos išvados pagrindu teismas buto ir garažo kainas nustatė pagal masinio vertinimo būdu nustatytą objektų rinkos vertę 2021-02-15 ir 2021-04-09. Atsakovė su tokia teismo išvada nesutinka, nes ji prieštarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai, kad dalijamo sutuoktinių turto vertė turi būti kuo artimesnė teismo sprendimui, nes tik tokiu atveju bus užtikrintas sąžiningas turto padalijimas tarp sutuoktinių. Atsakovė į bylą pateikė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NTA-22-08-2304(10)V, kuria nustatyta, kad buto ir garažo rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo 214 000 Eur (buto – 206 800 Eur, garažo – 7 200 Eur). Ieškovas šios turto vertinimo ataskaitos su joje nurodytomis sumomis nekvestionavo. Taip pat teismas sprendime netinkamai aiškino CK 3.67 str. 2 d., kurioje įtvirtinta teisė sutuoktiniui prašyti teismo, kad jis nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Pažymėtina, kad CK 3.67 str. 2 d. reguliuoja sutuoktinių bendrų turtinių teisių pasibaigimo momentą, bet ne sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo momentą, kuris, kaip minėta, fiksuojamas įsiteisėjus teismo sprendimui. Jei apeliacinės instancijos teismas vis tik vertintų, kad pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl teisinių pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms yra pagrįsta, t.y. teismui nustačius ankstesnę datą, kada santuokos nutraukimas sukelia pasekmes šalių turtinėms teisėms ir tai sąlygoja, kad dalijamo turto vertė turi būti nustatoma tai pačiai datai, atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo pakeisti sprendimą dalyje, panaikinant nustatymą, kada teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes sutuoktiniams.

1.3.                      Teismas sprendimu nustatė, kad butą ir garažą nuosavybės teise priteisus ieškovui, likę įsipareigojimai bankui už kreditą, kuris buvo skirtas butui pirkti, lieka solidarūs, bet įmokas bankui mokės ieškovas. Tokia situacija yra ne tik nepagrįsta atsakovės atžvilgiu dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, bet ir dėl to, kad tokiu atveju atsakovė visą kredito grąžinimo laiką, t.y. iki 2047 m. liepos mėn., t.y. dar 23 metus bus laikoma solidaria skolininke visa negrąžinto kredito suma ir dėl to negalės pasiimti kredito savo būstui įsigyti. Taigi, atsakovė, iki savo 69 metų realiai negalės pasiimti kredito. Akivaizdu, kad tokio amžiaus ji kredito negaus, todėl šis sprendimas iš esmės nubaudžia atsakovę – palieka ją be buto ir atima galimybę įsigyti naują gyvenamąją vietą. Apeliantės nuomone, vertinant buto ir garažo priteisimo vienai ir kitai šaliai teisines ir faktines pasekmes, buto ir garažo priteisimas atsakovei, kai atsakovė gali iš karto padengti kreditą bankui ir atlaisvinti ieškovą nuo prievolės bankui, yra neabejotinai sąžiningesnis bei gerokai mažiau neigiamų pasekmių buto ir garažo negaunančiai šaliai sukeliantis variantas.

1.4.                      Teismas priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą. Teismas sprendimu pripažino, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, tačiau atsakovės reikalavimą dėl 15 000 Eur neturtinės žalos tenkino tik maža dalimi – priteisė 2 000 Eur neturtinės žalos. Apeliantės vertinimu, teismo priteista 2 000 Eur suma už tokio pobūdžio kaltę dėl šeimos išardymo, yra aiškiai per maža. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus apie patirtą stresą po santuokos iširimo – 2024-04-30 prie bylos yra prijungtas ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodoma, kad 2021-03-29 (iš karto po to, kai atsakovė sužinojo apie ieškovo neištikimybę) jai nustatyta ūminė reakcija į stresą, 2024-04-29 nustatyta tokia pati diagnozė. Atsakovė, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad ją labai sukrėtė šis įvykis, nes ji pasitikėjo ieškovu, jos vertinimu, jų santykiai buvo tikrai geri. Įvertinus santuokos iširimo priežastis, ieškovo veiksmus, galima neabejotinai teigti, kad ieškovas išardė šeimą dėl kitos moters, savo elgesiu tik didino atsakovės skausmą dėl šeimos iširimo ir tuo sukėlė didelius ir skaudžius išgyvenimus atsakovei ir tokie išgyvenimai turi būti tinkamai įvertinti finansiniu aspektu, t.y. priteisiant visą atsakovės prašomą priteisti neturtinę žalą.

2.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas A. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Ieškovas nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismas nepagrįstai butą adresu (duomenys neskelbtini), ir garažą adresu (duomenys neskelbtini), natūra priteisė ieškovui. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai atsižvelgė į geriausius ieškovo nepilnamečio vaiko interesus bei gyvenamąjį būstą - butą su garažu – natūra priteisė ieškovui. O nusprendęs, kad ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, atsakovei iš ieškovo priteisė neturtinę žalą – taigi pagal teismo nustatytas aplinkybes jis apgynė ir atsakovės pažeistus interesus. Į asmeninių lėšų panaudojimą buto ir garažo įgijimui bei įrengimui, pagrįstai teismo buvo atsižvelgta parenkant ir šių daiktų padalijimo būdą – priteisiant juos natūra ieškovui, o atsakovei priteisiant piniginę kompensaciją. Tai atitinka ir teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-1075/2023). Atmestini atsakovės teiginiai, jog teismas neteisingai nustatė, kad ieškovas ne savo noru negyvena jam kartu su atsakove nuosavybės teise priklausančiame bute – tai lėmė šalių santuokos griūtis ir pačios atsakovės ieškovui iškeltas ultimatumas. Šias aplinkybes teismas nustatė iš įrodymų visumos, ir įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Ieškovas, priešingai nei teigia atsakovė, iš buto išėjo ne savo noru, o atsakovei sukrovus daiktus ir faktiškai išvarius ieškovą. Todėl aplinkybės, kad atsakovė nuo to laiko (nuo 2021 m. gegužės mėnesio) iki dabar gyvena bute, moka mokesčius, nereiškia, jog tai laikytina svarbiu kriterijumi, įtvirtintu CK 3.127 straipsnio 2 dalyje, ir, kad tokios aplinkybės galėtų būti pripažintos vienodai reikšmingomis aplinkybėms toms, kad ieškovas augina nepilnametį vaiką ir į buto bei garažo įsigijimą ir įrengimą yra investavęs reikšmingas asmenines lėšas. Taip pat atmestini atsakovės teiginiai, kad ji negalės įgyti kito būsto, atitinkančio jos poreikius. Sudėjus jai tenkančią piniginę kompensaciją už natūra ieškovui atitenkantį butą su garažu su jos nurodomomis galimybėmis gauti reikšmingomis pinigų sumomis (apeliacinio skundo 33, 34 punktai) akivaizdu, jog atsakovė turės galimybę įsigyti gyvenamąjį būstą (duomenys neskelbtini) ir be išorinio (banko) finansavimo, o jeigu kažkiek ir trūktų lėšų bei būtų reikalingas išorinis (banko) finansavimas, jo mastas (suma), atsižvelgiant į pačios atsakovės deklaruotas finansines galimybes, būtų visiškai nedidelis ir ji tokį finansavimą be jokių problemų galėtų gauti iš banko net nepasibaigus 2007-08-07 kredito sutarčiai.

2.2.                       Atsakovė apeliaciniame skunde klaidingai skaičiuoja mokėtinas kompensacijas. CPK 320 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Nagrinėjamu atveju atsakovei nepateikus apeliacinio skundo dėl teismo padarytų išvadų dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo bei kompensacijos sumoje 10 000,00 Eur už sodo pardavimą atsakovei iš ieškovo nepriteisimo, nėra pagrindo atsakovei priklausančią piniginę kompensaciją skaičiuoti taip, kaip tai ji daro savo apeliaciniame skunde. Net nustačius, kad buto bei garažo verte reikėtų laikyti 214 000,00 Eur sumą, nustatytą 2022 m. rugpjūčio data, tokiu atveju, atsižvelgiant į teismo 2024 m. liepos 25 d. nustatytus pagrindus nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovui tenkanti dalis sudarytų 128 400,00 Eur, o atsakovei tenkanti dalis sudarytų 85 600,00 Eur (neišskaičiuojant kredito likučio).

2.3.                       Atmestini atsakovės teiginiai, kad teismas jai priteisė nepagrįstai mažą neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo teismo 2024-07-25 sprendimą pakeisti - nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą bei nustačius, kad dėl santuokos iširimo yra abiejų sutuoktinių kaltė, atsakovė neturėtų jokios apimties teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas vertintų, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, ieškovas laikosi pozicijos, kad teismas priteisdamas iš ieškovo 2 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą taikė teisingus kriterijus bei laikėsi teismų precedentų. Ieškovo nuomone, atsakovė nepagrįstai teigia, jog kiekvieni santuokos metai su ieškovu, skaičiuojant neturtinę žalą, gali būti įvertinti po 1 000,00 Eur. Negalima paneigti to, kad santuokos (bendro gyvenimo trukmė) yra vienas iš tų specifinių kriterijų, į kurį atsižvelgtina nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, tačiau tai tikrai nėra vienintelis specifinis kriterijus bei jis neturėtų būti suabsoliutinamas. Teismas priimdamas 2024 m. liepos 25 d. sprendimą šį kriterijų įvertino. Taip pat, kaip teisingai nustatė teismas, atsakovės patirti išgyvenimai bei streso lygis nėra pasiekę didelio masto, dėl ko, pavyzdžiui, jai grėstų nervinio pobūdžio susirgimai. Padarydamas šias išvadas teismas įvertino įrodymų visumą bei įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių šioje dalyje nepažeidė.

2.4.                       Atsakovė tik apeliaciniame skunde pateikė reikalavimą įpareigoti ją padengti visą kreditą pagal 2007-08-07 kredito sutartį šalių kreditoriui Swedbank, AB per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Toks jos procesinis elgesys neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies, 312 straipsnio reikalavimų, - tokio reikalavimo tenkinimas iš esmės keičia (modifikuoja) kredito sutartį bei nustato naujas pareigas Swedbank, AB, įpareigoja trečiąjį asmenį priimti prievolės įvykdymą prieš terminą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taip pat pažymėtina, kad ir ieškovas turi galimybes padengti šalių kreditą kreditoriui Swedbank, AB pagal pirmiau minėtą kredito sutartį anksčiau termino. Ir jeigu kredito prieš termino padengimą šalių kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-08-07 kredito sutartį apeliacinės instancijos teismas laikys reikšminga aplinkybe nusprendžiant dėl turto padalijimo būdo, ieškovas pareiškia, jog ir jis gali būti įpareigojamas teismo tą padaryti palikus jam priteistus natūra butą bei garažą.

3.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. G. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip: „Ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies. Nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po šalių santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę „G.“, atsakovei palikti pavardę „G.“. Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms sukėlė nuo 2021-05-15. Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Volvo XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Priteisti iš ieškovo atsakovei 27 503,58 Eur piniginę kompensaciją už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui. Įpareigoti ieškovą 27 503,58 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei sumokėti per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nustatyti, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009-03-06 susitarimu, nuo 2021-05-15 vykdo ieškovas iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant šalių solidariosios prievolės kreditoriui. Priteisti atsakovei iš ieškovo 422,52 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo DNSB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėn. (imtinai). Priteisti atsakovei iš ieškovo 398,07 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už patiektą šilumos energiją butui adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. balandžio mėn. (imtinai). Priteisti atsakovei iš ieškovo 2 421,50 Eur kredito įmokų pagal su banku Swedbank, AB sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009 m. kovo 6 d. susitarimu, už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 20 d. Priteisti atsakovei iš ieškovo 107,72 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui už draudimą (draudimo objektas butas adresu (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d. Priteisti atsakovei iš ieškovo 91,14 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 iki 2023 m. (imtinai). Išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisti. Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti“. Iš atsakovės ieškovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1.                       Ieškovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad jo santuoka su atsakove iširo ne dėl abiejų kaltės – dėl atsiradusių tarp sutuoktinių šaltų santykių, skirtingų jų interesų, atsakovės charakterio ypatybių, jos šaltumo, abejingumo sutuoktiniui, nesidomėjimo ieškovo emocine būsena, jo poreikiais, norais, jų ignoravimo, nesuderinamumo intymiame gyvenime, santuokoje vaikų nesusilaukimo (neturėjimo) ir kt. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo standartą sprendžiant šį ieškinio bei priešieškinio dalyką, taip pat netinkamai taikė įrodinėjimo naštą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, - ją pagrįsdamas tik tuo, jog ieškovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi, - nors sutiko, kad į bylą pateiktų įrodymų, kuriais atsakovė įrodinėjo ieškovo neištikimybę, turinys yra už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2022 m. liepos 25 d., - t. y. ieškovui ir atsakovei jau gyvenant skyrium. Nagrinėjamoje byloje ieškovui prašant nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovei – dėl ieškovo kaltės, teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė įrodė, jog priešinga šalis (ieškovas) padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimą, lėmusį jų santuokos iširimą. Teismas nepagrįstai neatliko kompleksiško sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimo viso santuokinio gyvenimo metu, ką atlikus būtų nustatęs, jog tarp šalių nebeliko abipusės pagarbos, tolerancijos, lojalumo vienas kito atžvilgiu dėl abiejų sutuoktinių kaltės – ir dėl atsakovės abejingumo ieškovui, nesidomėjimo ieškovo emocine būsena šeimoje, jo poreikiais, jos šaltumo, nepakankamo bendravimo, ignoravimo ieškovo interesų ir kt. Ieškovo neištikimybės faktas iki santuokos faktinio iširimo neįrodytas, bylos duomenys jo nepatvirtina, o priežasčių, lėmusių šalių santuokos iširimą, buvo ne viena. Tai, kad po to, kai šalių santuoka faktiškai iširo, ieškovas užmezgė artimus santykius su J. K., kurie vėliau peraugo į intymius, nesudaro pagrindo taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą. Kitų santykių kūrimas po to, kai šalių santuoka yra iširusi, šalys nebegyvena kartu ir abiem aišku, jog bendras gyvenimas nebeįmanomas, nėra ir objektyviai negali būti šalių santuokos iširimo priežastimi. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas jai buvo neištikimas iki jų santuoka galutinai neiširo, todėl jos reikalavimas, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, neturėjo būti patenkintas.

3.2.                      Teismui neteisingai nustačius šalių santuokos iširimo priežastis 2024-07-25 sprendimu nepagrįstai iš ieškovo atsakovei buvo priteista 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pripažinus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo 2024-07-25 sprendimo dalis, kuria priteista atsakovei iš ieškovo 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, naikintina šioje dalyje atsakovės priešieškinį atmetant.

4.       Teismas nurodė, kad ieškovas šias jam pervestas mamos lėšas laikė jo asmeninėmis lėšomis, o atsakovė neginčijo aplinkybių, kad ieškovo mama jam pervedinėjo lėšas ir jomis iš dalies buvo dengiamas kreditas, bet nesutiko, kad šios lėšos laikytinos ieškovo asmeninėmis lėšomis, ir įrodinėjo, jog ieškovo mama šias lėšas dovanojo sutuoktiniams kaip šeimai, o ne asmeniškai ieškovui. Teismas nusprendė pritarti atsakovėms argumentams, kad ieškovo mamos į ieškovo sąskaitą pervesti pinigai yra dovana ne ieškovui, o sutuoktiniams, kas turėjo esminės reikšmės tam, kad teismas ieškovui priteisė ne po 3/4 dalis buto ir garažo adresu (duomenys neskelbtini), o tik po 3/5 dalis. Tokios teismo išvados yra padarytos netinkamai aiškinant materialinės bei proceso teisės normas bei yra nepagrįstos dėl toliau dėstomų argumentų. Pažymėtina, kad didesniojoje dalyje ieškovo mamos pavedimų paskirčių nėra nurodyta, kad pervedami į ieškovo sąskaitą pinigai perduodami bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Todėl teismo išvados, kad ieškovo mamos į ieškovo sąskaitą pervestos sumos buvo dovanos ieškovui ir atsakovei, o ne ieškovui, yra padarytos pažeidžiant ne tik CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą, bet ir sutarčių aiškinimo taisykles. Atsakovė žinojo ir suprato, kad ieškovo naudai pervesti ieškovo mamos pinigai yra dovana ieškovui, todėl nei mokėjo mokesčius už tariamas pajamas, kurias kilus jau ginčui teigia gavusi kaip dovanas iš uošvienės, nei teikė deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai apie neva gautas tariamas dovanas iš uošvienės (ieškovo mamos). Šių reikšmingų aplinkybių teismas neaptarė bei neįvertino, o jos papildomai reikšmingai patvirtina ieškovo įrodinėtas aplinkybes, kad jo mamos pervesti pinigai į jo sąskaitą buvo mamos dovana jam, kaip jo sūnui, o tokios pajamos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Taip pat teismas nepagrįstai 2016 m. ieškovo mamos siųsto el. laiško turinį išaiškino taip, kad ieškovo mama visas lėšas dovanojo sutuoktiniams bendrai, o ne asmeniškai ieškovui. Šis el. laiškas parašytas jau po reikšmingų pinigų sumų pervedimo į ieškovo sąskaitą, nenurodant, kad jos perduodamos bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, jas taip dovanojant ieškovui. Ieškovo mamos 2016 m. el. laiške vartoti išsireiškimai nekeičia ir negali pakeisti iki šio laiško parašymo sudarytų tarp ieškovo ir ieškovo mamos dovanojimo sandorių bei jų teisinių pasekmių – pinigai buvo pervesti į ieškovo sąskaitą bei paskirtyse nenurodyta, kad jie perduodami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, - taigi pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie tapo ieškovo asmenine nuosavybe. Pripažinus, kad ieškovo mamos į ieškovo sąskaitą pervesti pinigai, kurių paskirtyje nenurodyta, jog jie perduodami bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, buvo jos dovana ieškovui, kaip sūnui, taigi ieškovo asmeninė nuosavybė, kuri panaudota šalių santuokoje įgyjant bei įrengiant turtą, keistinas teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovui priteista buto ir garažo tik po 3/5 dalis, o atsakovei 2/5 dalys, ir šioje dalyje tenkintinas ieškovo ieškinys nustatant, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina po 3/4 dalis buto ir garažo, o atsakovei - po1/4 dalis šio turto. Atitinkamai keistina teismo 2024-07-25 sprendimu atsakovei iš ieškovo priteista piniginė kompensacija už ieškovui atitenkantį natūra butą bei garažą - ją sumažinant nuo 40 805,73 Eur iki 25 503,58 Eur (136 040,00 Eur – 34 025,68 Eur) x 0,25).

5.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas į buto ir garažo, kaip turtinio komplekso, įsigijimą bei įrengimą investavo tik 102 357,00 Lt, ir tuo pagrindu, neteisingai nepripažino, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose fiksuotos ieškovo išlaidos (7 000,00 Lt ir 22 844,13 Lt) iš ieškovo sąskaitos buvo ieškovo asmeninių lėšų panaudojimas buto ir garažo įgijimui ir įrengimui. Šių išlaidų iš ieškovo banko sąskaitos padarymo laikotarpis yra aktualus bei sutampantis su buto adresu (duomenys neskelbtini)  bei garažo adresu (duomenys neskelbtini), įgijimu bei įrengimu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovo išlaidos – 7 000,00 Lt sumokėjimas 2007-06-05 mokėjimo nurodymu UAB „Juvitus Real Estate“ – nėra susijęs su šio buto įgijimu (kaip tarpininkavimo mokestis); kad tarpininkavimo mokestis būtų buvęs sumokėtas kokiu nors kitu mokėjimu ir/ar kita data; arba jis buvęs ne tokio dydžio ir panašiai. Tai, kad atsakovė pirmiau aptartų išlaidų padarymo laikotarpiu dirbo bei turėjo pajamų, nepaneigia ieškovo atliktų mokėjimų iš asmeninių lėšų buto ir garažo įgijimui bei įrengimui – jie fiksuoti objektyviuose (rašytiniuose) dokumentuose. Vien ta aplinkybė, kad, kaip nurodė teismas, ieškovo mama turėjo butų nuomos verslą, taip pat niekaip nepaneigia, jog ieškovas mokėjimus iš savo sąskaitos asmeninėmis lėšomis PC Ermitažas, Senukų prekybos centras, UAB Hansa plytelių turgus, UAB Iris ir kt. naudai darė už buto (duomenys neskelbtini) įrengimą.

6.       Teismas nepagrįstai transporto priemonę Volvo XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tarp šalių dalijo po lygiai (po 1/2 dalį), dėl ko neteisingai atsakovei priteisė 4 000,00 piniginę kompensaciją už šio automobilio natūra atitekimą ieškovui. Ieškovas byloje pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kur matyti, kad ieškovo mama padovanojo ieškovui 5 000,00 Eur šio automobilio įgijimui (mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Su pasibaigusiais 39-aisiais. Sūnau! Dviem mašinos ratams:). Ieškovas tokią pat pinigų sumą pervedė už automobilį Volvo XC60 jo pardavėjui Kietaviškių autocentras, kas matyti iš banko sąskaitos išrašo. Todėl nepagrįstai buvo netenkintas ieškovo ieškinys dalyje, kurioje jis dalijant turtą tarp šalių teismo prašė atsakovei priteisti tik 1/4 dalį pirmiau aptarto automobilio. Šioje dalyje tenkinus ieškovo ieškinį atsakovei ginčijamu teismo sprendimu priteista piniginė kompensacija mažintina 2 000,00 Eur suma.

7.       Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu visa apimtimi priteisti iš jo atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su bendrojo turto išlaikymu (komunaliniai mokesčiai, šildymas, draudimas ir kt.). Jo teigimu, šios išlaidos turėtų būti dalinamos per pusę. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei iš ieškovo 845,03 Eur, kuriuos atsakovė sumokėjo DNSB (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovė, sumokėjusi šalių bendro turto išlaikymo išlaidas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovo (kito bendraskolio) lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, - o ne reikalauti, kad ieškovas padengtų jos išlaidas bendram turtui išlaikyti visu 100 procentų, taip nepagrįstai siekdama būti atleista nuo bendro turto išlaikymo išlaidų padengimo. Ta aplinkybė, jog teismas nustatė, kad santuokos nutraukimas ieškovo ir atsakovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021-05-15, savaime nereiškia, kad šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose jų solidariosios prievolės dalys kreditoriams nėra lygios. Pažymėtina, jog ginčo turtu nuo 2021 m. gegužės vidurio naudojasi vien tik atsakovė, todėl teismo sprendimas nurodytas išlaidas priteisti iš ieškovo, neatitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Remiantis nurodytu, teismo sprendimas keistinas priteistą iš ieškovo atsakovės naudai 845,03 Eur piniginę kompensaciją sumažinant iki 422,52 Eur (845,03 Eur / 2). Vadovaujantis tais pačiais argumentais, teismo sprendimas keistinas priteistą iš ieškovo atsakovės naudai 796,04 Eur piniginę kompensaciją už patiektą šilumos energiją sumažinant iki 398,02 Eur (796,14 Eur / 2), 215,44 Eur piniginę kompensaciją už draudimo įmokas sumažinant iki 422,52 Eur (107,72 Eur / 2), 182,27 Eur piniginę kompensaciją už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sumažinant iki 91,14 Eur (182,27 Eur / 2).

8.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                       Teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Atsakovės pateikti įrodymai, paaiškinimai bei aplinkybės, kad ieškovas jau 2021 m. vasarį itin intensyviai bendravo su J. K. (telefono numerio išklotinė patvirtino, kad ieškovas su liudytoja J. K. per 2021 m. vasario mėn. skambinosi 61 kartą, t.y. daugiau kaip 2 kartus per dieną), kas įrodo, jog jau tuo metu ieškovas turėjo romantinių santykių su J. K., neginčijamai pagrindžia, kad ieškovas dar iki išėjimo iš namų buvo užmezgęs intymų ryšį su J. K. ir tai buvo priežastis, dėl ko iširo šalių santuoka.

8.2.                       Teismas pagrįstai priteisė atsakovei neturtinę žalą už patirtus išgyvenimus dėl šalių iširusios santuokos dėl ieškovo kaltės. Argumentus, susijusius su netinkamai nustatytu neturtinės žalos dydžio, atsakovė išdėstė apeliaciniame skunde.

8.3.                       Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo motinos V. G. į ieškovo sąskaitą pervestos lėšos – 112 931,35 Eur yra dovana abiem sutuoktiniams kaip šeimai. Ieškovas su savo motina V. G. jokių sutarčių dėl ginčo lėšų nebuvo sudarę. Tai, kad ieškovo motina bankinio mokėjimo paskirtyse nurodydavo tam tikrus žodžius niekaip nekeičia aplinkybės, kad ieškovo motina pasisiūlė padėti lėšomis įsigyjant butą abiem sutuoktiniams, o ne išskirtinai vienam ieškovui. Ieškovas su atsakove gyveno mažesniame bute, tačiau vėliau nusprendė pirkti didesnį butą tik dėl to, kad finansinę pagalbą sutuoktiniams, jei tokios prireiktų, pasiūlė ieškovo motina. Tuo metu buvo daugiau nei akivaizdu, kad tokia finansinė pagalba (parama) būtų teikiama abiem sutuoktiniams bendrai, bet ne atskirai tik ieškovui. Atsakovė, teikdama paaiškinimus nurodė, kad jai nekilo abejonių, kad ieškovo motinos pagalba buvo parama jiems abiem, nes ji kitaip būtų nesutikusi pirkti didesnį butą ir likti įsipareigojusi ieškovo motinai. Tai, kad ieškovės motinos perduotos lėšos buvo skirtos abiem sutuoktiniams kaip šeimai, labai aiškiai patvirtino pati ieškovo motina V. G. 2016-08-03 ieškovui ir atsakovei adresuotame el. laiške. Minėtas ieškovo motinos el. laiškas nedviprasmiškai įrodo ieškovo motinos V. G. valią jai priklausiusias lėšas neatlygintinai perduoti abiem sutuoktiniams. Tą savo sprendime teisingai kvalifikavo ir teismas.

8.4.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas į buto su garažu įsigijimą investavo 102 357 Eur. Atsakovė paaiškino teismui, kad ieškovo motina turi butų nuomos verslą ir prašydavo ieškovo nupirkti tam tikras prekes tiems butams remontuoti, tad akivaizdu, kad nesant įrodymų, kad ieškovo mokėjimai statybinių medžiagų pardavėjams buvo už konkrečias prekes, kurios buvo panaudotos buto įrengimui, nėra pagrindo išvadai, kad šios ieškovo patirtos išlaidos buvo skirtos šalių bendro turto pagerinimui.

8.5.                      Automobilis pagrįstai tarp šalių padalintas per pusę, kadangi automobilis buvo įgytas santuokos metu, ieškovas neginčija, kad jis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ieškovas reikalavimo pripažinti automobilį asmenine nuosavybe nereiškė, tik prašė jį dalijant nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi, nesant ginčo, kad automobilis yra bendroji jungtinė nuosavybė, jis dalintinas per pusę, jį paliekant natūra ieškovui, o atsakovei, atitinkamai, priteisiant jo pusės vertės suma pinigais, t.y. 4 000 Eur.

8.6.                       Teismas pagrįstai iš ieškovo atsakovei priteisė buto išlaikymui patirtas išlaidas. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad ieškovui palikus šeimą ir išėjus iš namų 2021 m. gegužės mėn., atsakovė viena mokėjo komunalinius mokesčius, atliekų surinkimo mokestį, grąžino kreditą už butą, apmokėjo turto draudimą. Atsakovė teismo prašė iš ieškovo priteisti pusę šių lėšų, nes butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nustačius, kad santuokos nutraukimas šalims sukuria teisines pasekmes nuo gyvenimo skyrium, t.y. nuo 2021-05-15, ieškovas turi iš asmeninių lėšų padengti pusę šių išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų ir reikalavimų apeliacinės instancijos teisme

10.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

11.       Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos išnagrinėjimas. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

12.       Taip pat CPK 312 straipsnis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

13.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-313/2018).

14.       Atsakovė kartu su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – duomenis apie tai, kad atsakovė toliau po sprendimo viena moka kredito įmokas bankui už butą bei tai, kad atsakovė gali padengti kredito sutarties likutį ir taip panaikinti solidarią prievolę butą su garažu natūra priteisus atsakovei. Pažymėjo, kad įrodymuose užfiksuotos faktinės aplinkybės yra įvykusios po sprendimo, ir, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nes atsakovei atsirado galimybė padengti ir kredito likutį bankui ir ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant kam turi atitikti natūra butas su garažu. Taip pat iš atsakovės apeliacini skundo matyti, kad ji kelią naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme – įpareigoti ją padengti visą kreditą pagal 2007-08-07 kredito sutartį šalių kreditoriui Swedbank, AB per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15.       Atsižvelgiant į bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė pateiktais naujais įrodymais siekia įrodinėti faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos, tirtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija atsisako priimti į bylą atsakovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, kaip neturinčius įtakos ginčijamo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Taip pat teisėjų kolegija atsakovės apeliaciniame skunde suformuluotą naują reikalavimą - įpareigoti atsakovę padengti visą kreditą pagal 2007-08-07 kredito sutartį šalių kreditoriui Swedbank, AB per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, palieka nenagrinėtu, kadangi, kaip jau minėta, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.)

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas ir atsakovė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys bendrų vaikų neturi. Ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių 84,24 kv. m ploto butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 21,22 kv. m ploto garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. automobilis „Volvo“ XC60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

17.       Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad Buto ir Garažo masiniu būdu nustatyta vidutinė rinkos vertė 2021-02-15 ir 2021-04-09 buvo atitinkamai 130 000 Eur ir 6 040 Eur. Iš Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NTA-22-08-2304(10)V matyti, kad Buto ir Garažo rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio mėnesį buvo 214 000 Eur (Buto – 206 800 Eur, Garažo – 7 200 Eur).

18.       Ieškovas ir atsakovė 2007-08-07 su AB banku „Hansabankas“ sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009 m. kovo 6 d. susitarimu, Buto ir Garažo įsigijimui, kredito suma 115 848 Eur, galutinis kredito grąžinimo terminas 2047 m. liepos 20 d. Kredito gavėjų prievolių įvykdymas užtikrintas Buto ir Garažo įkeitimu (hipoteka). Iš 2022-08-09 Swedbank, AB pažymos bei kredito panaudojimo ataskaitos matyti, kad 2022-08-09 grąžinama kredito dalis buvo 32 582,29 Eur.

19.       Iš Swedbank, AB mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2007-07-27 iki 2007-09-26 turėjo 22 687,08 Lt išlaidų, mokėdamas gavėjams už apdailos prekes ir darbus.

1.       Iš ieškovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke Swedbank, AB išrašų matyti

20.       Ieškovas ir atsakovė 2021-04-20 pirkimo-pardavimo sutartimi už 20 000 Eur pardavė žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš šios sumos ieškovas už tarpininkavimą pervedė 500 Eur, 2021-05-16 V. G. buvo pervesta 10 000 Eur.

21.       Iš atsakovės pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovė nuo 2021-01-01 iki 2023-09-13 gavėjui DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 931,03 Eur, nuo 2021-01-01. iki 2023-05-20 AB Vilniaus šilumos tinklams sumokėta 1 124,85 Eur, nuo 2021-01-01 iki 2023-09-12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sumokėjo iš viso 289,73 Eur, nuo 2021-03-01 iki 2023-03-01 už buto draudimą sumokėjo 181,92 Eur.

22.       (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas patvirtina, kad ieškovui A. G. ir J. K. (duomenys neskelbtini) gimė dukra.

23.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl priimto sprendimo abi šalys pateikė apeliacinius skundus. Atsakovė prašo pakeisti 2024-07-25 Vilniaus apylinkės teismo priimtą sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, nekilnojamojo turto priteisimo ieškovui natūra, kompensacijos sumažinimo. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos priteisimo, ieškovo mamos pervestų lėšų nepripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe, ieškovo asmeninių lėšų investavimo į ginčo turtą dydžio, sumokėtų mokesčių už turto išlaikymą priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas ginčijamo sprendimo teisėtumą vertina tik apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų apimtyje.

Dėl santuokos nutraukimo kaltės klausimo

24.       Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių santuoka iširo išimtinai dėl ieškovo kaltės. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje buvo įrodytas ieškovo neištikimybės faktas. Taip pat ieškovo teigimu, teismas nepagrįstai nenustatė, kad dėl santuokos iširimo buvo kaltos abi šalys, o atsakovės kaltė pasireiškė atsakovės abejingumo ieškovui, nesidomėjimo ieškovo emocine būsena šeimoje, jo poreikiais, jos šaltumo, nepakankamo bendravimo, ignoravimo ieškovo interesų ir kt.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

26.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

27.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

28.       Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 36 punktas).

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį, todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio kaltės.

30.       Nagrinėjamoje byloje atsakovei prašant nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, ieškovui – dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog šalims dar gyvenant kartu, ieškovas užmezgė artimus santykius su kita moterimi, tuo iš esmės pažeisdamas savo kaip sutuoktinio pareigą būti lojaliam ir ištikimam savo sutuoktinei, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas

31.       Teisėjų kolegija akcentuoja, jog sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, sąlygojusios santuokos nutraukimą, svarbus ne atskirų pavienių epizodų, bet kompleksiškas sutuoktinių tarpusavio santykių, elgesio įvertinimas viso santuokinio gyvenimo metu. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nustatytos aplinkybės - ieškovo intensyvus bendravimas su byloje kaip liudytoja apklausta J. K. dar šalims gyvenant kartu, ką patvirtino ne tik ieškovo skambučių išklotinė, tačiau ir kiti duomenys – 2021 m. liepos mėnesį ieškovo dalyvavimas J. K. draugės vestuvėse kaip pora, 2021 m. kovo mėn. atsakovės gautos žinutės iš jai nežinimo asmens apie ieškovo neištikimybę, atsakovės ir ieškovo motinos susirašinėjimas, kuris patvirtina, kad 2021-04-22 ieškovas prašė skyrybų, o atsakovė ieškovo motinai nurodė, kad skyrybų priežastis – ieškovo romanas su bendradarbe, priešingai nei teigia ieškovas, patvirtina, kad dar iki šalims pradedant gyventi skyriumi, ieškovas palaikė artimus santykius su kita moterimi, ir ši aplinkybė buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Nors ieškovas teigė, kad santuoka su atsakove iširo dėl kitų priežasčių – abipusės pagarbos, lojalumo, tolerancijos trūkumo bei dėl atsakovės abejingumo, ieškovo interesų ignoravimo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės, pripažinus, kad ieškovas buvo neištikimas atsakovei, nelaikytinos pagrindinėmis santuokos iširimo priežastimis, taip pat byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas dėjo pastangas santuokos išsaugojimui.

32.       Ištyrusi bylos duomenis ir šalių argumentus, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos duomenis apie sutuoktinių elgesį ir jų tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, dėl to pagal byloje esančius duomenis turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Bylos duomenys nesudaro pakankamo faktinio pagrindo vienareikšmiškai pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir taikyti CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatą. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, nenustatyta pagrindo pakeisti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Dėl neturtinės žalos

33.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 2000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą ieškovei priteisė nepagrįstai ir šis ieškovės reikalavimas turėtų būti atmestas. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino nuo prašomos 15000,00 Eur sumos iki 2000,00 Eur.

34.       Pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

35.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šalių santuoka nutraukiama dėl ieškovo kaltės, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

36.       Dėl atsakovės argumentų, kad teismo priteista 2 000 Eur suma už tokio pobūdžio ieškovo kaltę dėl šeimos išardymo, yra aiškiai per maža, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus.

37.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl neturtinės žalos fakto įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Kitaip yra dėl neturtinės žalos dydžio. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką neturtinė žala tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje, taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021).

38.       Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir sumažindamas ieškovės prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo tai, kad ieškovė nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės ypač didelius išgyvenimus, realius sveikatos sutrikdymus, susijusį su ieškovo kaltais veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pagal nagrinėjamoje byloje esančius duomenis nėra pagrindo abejoti, jog dėl nurodytų ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigų pažeidimo (sutuoktinio neištikimybės) atsakovė patyrė neigiamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, buvo sugriauti jos lūkesčiai turėti darnią šeimą, todėl šią žalą, kaip kaltas dėl santuokos iširimo asmuo, privalo atlyginti ieškovas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentais, kad teismas netinkamai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, tinkamai įvertino bylos duomenis ir atsižvelgė į šiam klausimui išspręsti reikšmingus kriterijus – įvertinto tiek santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, santuokos trukmę ir atsakovės patirtų išgyvenimų pobūdį, atsižvelgė į teismų praktikoje priteisiamų sumų dydžius. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkindamas iš dalies ir priteisdamas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka praktiką panašaus pobūdžio bylose. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl šios skundžiamo teismo sprendimo dalies atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo pakeisti (panaikinti) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovei iš ieškovo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti, be kita ko, ir sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, ieškovo mamos į ieškovo sąskaitą pervestų pinigų ieškovo asmenine nuosavybe. Atsakovė teigia priešingai bei nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiui nuo 2007 m. iki 2016 m. ieškovo mamos pervestos lėšos 112 931,35 Eur sumoje buvo dovanotos abiem sutuoktiniams kaip šeimai. Pirmosios instancijos teismas remdamasis ieškovo ir ieškovo mamos parodymais nustatė, kad ginčo butas buvo perkamas, siekiant pasigerinti gyvenimo sąlygas po santuokos sudarymo, nes buvo tikimasi šeimoje vaikų. Turtas buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas, pirkdamas nekilnojamąjį turtą, siekė sukurti geresnes sąlygas šeimai, tenkinti šeimos, o ne savo asmeninius poreikius, sukurti jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad ieškovo motina pinigus pervesdavo šeimai, o ne asmeniškai ieškovui, laikė įrodytą papildomai ir tuo pagrindu, kad 2016 m. ieškovo motina ieškovui siųstame el. laiške nurodė, kad „Sveiki, sudėliojau lentelėje pinigėlius, kuriuos esu Jums davusi. Duotos lėšos jau viršijo Jūsų banko paskolą (115848,0 Eur). Jei išlošite Aukso puodą, nepyksiu, jei pasidalinsite. Tad manau, kad padariau, ką galėjau ir netgi daugiau.<...> Tad, mano mieli vaikai, nuo šiol nusiimu Jūsų buto paskolos ir kitos Jūsų gerovės naštą, kurią buvau savanoriškai užsidėjusi ant savo pečių, savanoriškai ją ir nusikeliu. Esate sveiki, kūrybingi, išsilavinę, turite (duomenys neskelbtini) visokių galimybių papildomai padirbėti, esant reikalui.<...>”.

41.       Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą, neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK nuostatomis, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jiems yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023). Atvejai, kuomet sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

42.       Įstatymų leidėjas be kita ko numatė, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019).

43.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia ieškovas, tiek bylos šalių, tiek liudytojos – ieškovo mamas paaiškinimai, bei rašytinis įrodymas – 2016 m. ieškovo mamos rašytas el. laiškas aiškiai patvirtina, kad lėšas ji davė sutuoktiniams bendrai, o ne asmeniškai ieškovui. Aplinkybė, kad pervesdama pinigus ieškovo mama pavedimo paskirtyje konkrečiai nenurodė, kad lėšos skirtos šeimai, įvertinus faktinį šalių elgesį, bei tai, kad pervedamos lėšos buvo skirtos būsto paskolos dengimui ir šių aplinkybių ieškovas nepaneigė jokiais leistinais įrodymais, bei tai, kad byloje nebuvo pateikia jokių duomenų, įrodančių, kad šiuo laikotarpiu šalys gyveno skyrium ar, kad tuo metu jų santykiai buvo nešeimyniški, teisėjų kolegijos vertinimu neįrodo, kad pervedamos lėšos buvo skirtos ne šeimos poreikiams tenkinti. Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo mamos sutuoktiniams dovanotas lėšas nepripažino ieškovo asmenine nuosavybe, ir tuo pagrindu keistinas teismo sprendimas dalyje, kuria ieškovui priteista buto ir garažo tik po 3/5 dalis, o atsakovei 2/5 dalys, ir šioje dalyje tenkintas ieškovo ieškinys nustatant, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistina po 3/4 dalis buto ir garažo, o atsakovei - po1/4 dalis šio turto, atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

44.       Dėl ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas į buto ir garažo, kaip turtinio komplekso, įsigijimą bei įrengimą investavo tik 102 357,00 Lt, ir tuo pagrindu nepripažino, jog ieškovo pateiktuose dokumentuose fiksuotos ieškovo išlaidos (7 000,00 Lt ir 22 844,13 Lt) iš ieškovo sąskaitos buvo ieškovo asmeninių lėšų panaudojimas pirmiau minėto buto ir garažo įgijimui ir įrengimui, teisėjų kolegija pažymi, kad našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai).

45.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2007-06-05 pervedė UAB „Juvitus Real Estate“ 7 000 Lt už tarpininkavimo paslaugas, laikotarpiu nuo 2007-07-27 iki 2007-09-26 turėjo 22 687,08 Lt išlaidų. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, už kokias tarpininkavimo paslaugas buvo mokėta, taip pat neįrodyta, kad visos ieškovo nurodomos išlaidos patirtos būtent buto ir garažo įrengimui ar pagerinimui, o atsakovė, tuo metu taip pat dirbdama ir gaudama pajamų, prie buto ir garažo įrengimo neprisidėjo ir visi pirkiniai buvo perkami tik iš asmeninių ieškovo lėšų. Dėl šių priežasčių teismas nurodytų lėšų nelaikė kaip buto ir garažo įsigijimui panaudotų asmeninių lėšų. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Paminėtina, kad Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Šiuo atveju, teisėjų kolegija vertina, kad, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje nebuvo pateikta objektyvių įrodymų už kokias konkrečias tarpininkavimo paslaugas buvo sumokėta 7000,00 Eur suma, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad visa 22 687,08 Lt sumai buvo panaudota ginčo turto įrengimui ir pagerinimui. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegija ieškovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad į ginčo turtą ieškovas papildomai investavo asmenines lėšas 29844,13 Eur sumoje, laiko nepagrįstais ir neįrodytais.

46.       Dėl ieškovo argumentų, kad teismas nepagrįstai transporto priemonę Volvo XC60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padalino šalims po lygiai, ir priteisė atsakovei 4 000,00 Eur piniginę kompensaciją už šio automobilio natūra atitekimą ieškovui, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo nurodyta, faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovas teigdamas, kad minėtas automobilis iš dalies buvo įsigytas jo asmeninėmis lėšomis, kurias jam padovanojo mama, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymu, todėl teisėjų kolegija šį apelianto reikalavimą atmeta kaip nepagrįstą. Pabrėžtina, jog tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas, įsigijimo metu turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, ieškovas tokių duomenų byloje nepateikė.

47.       Dėl atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo butą su garažu natūra priteisė ieškovui, atsakovei priteisdamas kompensaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad CK

48.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo buvimas neturi įtakos sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimui (nes santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės buvimo teisiniai padariniai yra įtvirtinti CK 3.70 straipsnyje), kad ieškovo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra didesnė, kad ieškovas turi (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, gyvena kartu su savo dukters motina, kad ieškovas taip pat, kaip ir atsakovė savo nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi su šeima, neturi, teismas butą ir garažą natūra priteisė ieškovui, įpareigodamas ieškovą kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais. Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Pažymėtina, kad nors atsakovė teigia, kad teismas priteisdamas ginčo turtą ieškovui natūra nepagrįstai vadovavosi nurodytais kriterijais, tačiau, teisėjų kolegija vertina priešingai ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, turėjusias įtakas sprendžiant kuriam iš sutuoktinių ginčo turtas priteistinas natūra. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai abu sutuoktiniai prašo tą patį objektą priteisti kiekvienam jų asmeninės nuosavybės teise, teismas turi įvertinti: 1) kuriam iš sutuoktinių šis objektas yra reikalingesnis, t. y. kuriam sutuoktiniui dėl jo amžiaus, sveikatos, materialinės padėties, kartu liekančių vaikų ir kitų priežasčių šis turtas teiktų didesnę naudą; 2) ar sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra finansiškai pajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją; tais atvejais, kai sutuoktinis, kuriam šis turtas natūra teiktų didesnę naudą, yra nepajėgus išmokėti kitam sutuoktiniui kompensacijos, turi būti sprendžiama dėl kito sutuoktinio galimybės išlaikyti turtą natūra sumokant kitam kompensaciją pinigais; pažymėtina, kad sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, gali jį realizuoti, siekdamas atsiskaityti su kitu sutuoktiniu, kuriam priteista kompensacija, todėl, vertinant turto natūra teiktiną naudą, turi būti atsižvelgiama į visas aplinkybes, kad būtų surastas kiek labiau abi šalis tenkinantis sprendimas turėti didžiausią naudą iš dalijamo turto; 3) tais atvejais, kai piniginė kompensacija priteisiama už tokį socialiai vertingą turtą kaip gyvenamasis namas ar butas, inter alia (be kita ko), turėtų būti įvertinamos ir sutuoktinio, gaunančio piniginę kompensaciją, galimybės įsigyti kitą panašaus pobūdžio daiktą (daikto dalį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į prioritetinius vaiko interesus, tinkamai įvertino aplinkybę dėl ieškovo prisidėjimo prie turto įsigijimo asmeninėmis lėšomis, taip pat teismas tinkamai įvertino tai, jog atsakovė neįrodė kitų svarbių aplinkybių, kurios galėtų nulemti ginčo turto priteisimą natūra atsakovei, todėl šioje dalyje atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinė aplinkybė dėl ieškovo neištikimybės neįtakoja sutuoktinių turto padalijimo būdo parinkimo, todėl atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad teismas nepagrįstai suteikė pranašumą ieškovui dėl jo neištikimybės, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.

49.       Dėl atsakovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė dalinto nekilnojamojo turto vertę ir tuo pagrindu nepagrįstai sumažino priteistiną kompensaciją, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant sutuoktiniui priteistiną kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018, 35 punktas). 

50.       CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuoką dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

51.       Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 3.119 straipsnio taikymo taip pat išaiškinta, kad, dalijant bendrą sutuoktinių turtą, turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.59 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015).

52.       Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad

53.       Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto vertę (214 000 Eur), neįvykdytus įsipareigojimus (34 025,68 Eur), sutuoktinių turimas dalis (ieškovo 3/5 (arba 60 proc.), atsakovės 2/5 (arba 40 proc.)), nekilnojamąjį turtą natūra priteisus ieškovui, atsakovei turi būti išmokama 71989,73 Eur dydžio kompensacija ((214 000 Eur – 34 025,68 Eur) x 0.4)) už jos dalį. Automobilį priteisus natūra ieškovui, atsakovei turi būti išmokama 4 000 Eur kompensacija (8 000 Eur / 2). Taigi iš viso atsakovei mokėtina kompensacija yra 75989,72 Eur.

54.       Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas privalo kompensuoti atsakovei pusę sumos, t.y. 10 000 Eur, už jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio 6 a dydžio sodo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pardavimą, tačiau nenurodė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, kad šalys Sodą bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo ir jį gerino ieškovo motinos perduotais pinigais, todėl abiem sutuoktiniams pardavus šį turtą ir vėliau dalį už turtą gautų lėšų grąžinus ieškovo motinai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovas tyčia sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalims priklausiusį turtą, dėl ko turėtų sumokėti atsakovei kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atsakovės reikalavimą dėl 10000,00 Eur kompensacijos už parduotą turtą priteisimo, atmetą kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

55.       Dėl ieškovo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas atsakovės sumokėtas buto išlaikymo išlaidas priteisė iš ieškovo, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė apeliantas, CK 4.72 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.73 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.

56.       Atsižvelgiant į nurodytas įstatymo nuostatas, į aplinkybę, kad šalys byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad gyvenimas skyrium sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2021-05-15, teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovė, sumokėjusi šalių bendro turto išlaikymo išlaidas, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš ieškovo (kito bendraskolio) lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį, - o ne reikalauti, kad ieškovas padengtų jos išlaidas bendram turtui išlaikyti visu 100 procentų, taip nepagrįstai siekdama būti atleista nuo bendro turto išlaikymo išlaidų padengimo.

57.       Įvertinus byloje atsakovės pateiktus duomenis apie patirtas buto išlaikymo išlaidas, ieškovui apeliaciniu skundu neginčijant šių išlaidų dydžio, teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir nurodo, kad atsakovei iš ieškovo priteistina 422,52 Eur (845,03 Eur / 2) DNSB (duomenys neskelbtini), sumokėtų mokesčių, 398,02 Eur (796,14 Eur / 2) už butui patiektą šilumos energiją, 107,72 Eur už Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui sumokėtą draudimą (draudimo objektas butas adresu (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.), 91,14 Eur (182,27 Eur / 2) už Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sumokėtą mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. (imtinai).

Dėl kitų argumentų

58.       Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

59.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinių skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai aiškino bei taikė procesines bei materialines teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, todėl šioje dalyje teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas santuokos metu įgyto turto rinkos vertę bei iš ieškovo atsakovei priteistinos kompensacijos už sumokėtus buto išlaikymo mokesčius, iš dalies netinkamai vadovavosi byloje materialinėmis teisės normomis, šioje dalyje teismo sprendimas keistinas nurodant, kad atsakovei priteistina kompensacija už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui, sudaro 75989,72 Eur, atsakovei iš ieškovo priteistina suma už buto išlaikymo išlaidas sudaro 422,52 Eur už DNSB (duomenys neskelbtini), sumokėtus mokesčius, 398,02 Eur už butui patiektą šilumos energiją, 107,72 Eur už Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui sumokėtą draudimą, 91,14 Eur už Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sumokėtą mokestį už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. (imtinai) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija vertina, kad nors iš dalies ir pakeitus pirmosios instancijos teismo priteistos kompensacijos bei buto išlaikymo mokesčių dydžius, iš esmės šie pakeitimai, vertinant patenkintų ir atmestų ieškovo ir atsakovės reikalavimų proporcijas (ieškinys ir priešieškinis tenkinti po 50 proc.), neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija remdamasi nurodytu, pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

61.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

62.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20).

63.       Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 458 Eur žyminį mokestį ir 2420 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 2878 Eur, už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 1210 Eur. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1111 Eur žyminį mokestį ir 2495,63 Eur už advokato teisinę pagalbą, iš viso 3 606,63 Eur, už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą sumokėjo 1297,73 Eur. Teisėjų kolegija įvertinus šalių apeliaciniuose skunduose keltų reikalavimų skaičių, sprendžia, kad ieškovo ir atsakovės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies ( po 20 proc.), todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 575,60 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą ir 968,00 Eur už atsiliepimo į atsakovė apeliacinį skundą parengimą, viso 1543,60 Eur. Atsakovei iš ieškovo priteistina 721,33 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinį skundą ir 1038,18 Eur už atsiliepimo į atsakovė apeliacinį skundą parengimą, viso 1759,51 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovo atsakovei priteistina 215,91 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Ieškovo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovės E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovo A. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui A. G. pavardę „G.“, o atsakovei E. G. palikti pavardę „G.“.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 2 000 Eur (du tūkstančiai eurų) neturtinės žalos.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas ieškovo A. G. ir atsakovės E. G. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. gegužės 15 d.

Priteisti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise butą, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise garažą (boksą), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę VOLVO X60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei E. G. 75989,72 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 72 ct) kompensaciją už jos turto dalį, tekusią natūra ieškovui.

Įpareigoti ieškovą A. G. 75989,72 Eur dydžio piniginę kompensaciją atsakovei E. G. sumokėti per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Nustatyti, kad prievolę bankui Swedbank, AB pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pakeista 2009 m. kovo 6 d. susitarimu, nuo 2021 m. gegužės 15 d. vykdo ieškovas A. G. iš asmeninių lėšų, nemodifikuojant šalių solidarios prievolės kreditoriui.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 422,52 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus 52 ct), kuriuos atsakovė sumokėjo DNSB (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. liepos mėnesio (imtinai).

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 398,02 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 2 ct), kuriuos atsakovė sumokėjo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ už patiektą šilumos energiją butui, adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės iki 2023 m. balandžio mėnesio (imtinai).

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 107,72 Eur (vieną šimtą septynis eurus 72 ct), kuriuos atsakovė sumokėjo SWEDBANK P&C INSURANCE AS LIETUVOS FILIALUI už draudimą (draudimo objektas butas, adresu (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2024 m. vasario 29 d.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 91,14 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 14 ct), kuriuos atsakovė sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2023 m. (imtinai).

Išlaikymo sutuoktiniams vienas iš kito nepriteisti.

Priteisti atsakovei E. G. iš ieškovo A. G. 1 350 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškovo A. G. prašymą skirti atsakovei E. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Likusioje dalyje ieškinio ir priešieškinio netenkinti.“

Priteisti iš ieškovo A. G. atsakovei E. G. 215,91 Eur (du šimtus penkiolika eurų 91 ct) bylinėjimosi išlaidų. patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 Teisėjai Rasa Bartašienė

                                                                                                                             Egidijus Mockevičius        

                                                                                                                             Birutė Simonaitienė