Teisėja
Rita Bilevičienė Baudž.
byla Nr. 1NTA-448-349/2008
Procesinio sprendimo kategorija :
2.4.9.
(S)
N U T A R T I S
2008 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,
sekretoriaujant
Onutei Astrauskienei,
dalyvaujant
prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,
gynėjui
advokatui Justinui Stauskui,
nuteistajam
E. B.,
viešame
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
E. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas
pagal BK 281 str. 1 d. areštu 20 parų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
N U S T A T Ė :
E.
B. nuteistas už tai, kad 2007 lapkričio 24 d., apie 18 val. 16 min. Panevėžio
rajone, kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 28 km 760 m, vairuodamas automobilį VW Golf, valst. Nr. ženklai (duomenys neskelbtini) dėl
nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 64
ir 68 punktų reikalavimus - nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad
nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, neužtikrino kitų
eismo dalyvių saugumo, vairavo VW Golf būdamas pavargęs, dėl ko užsnūdo,
automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir atsitrenkė į pakelės
medį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta
automobilio keleivio E. K. sveikata.
Apeliaciniu skundu nuteistasis
E. B. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir jam
paskirtą arešto bausmę pakeisti baudos bausme. Skunde nurodo, kad teismas pagrįstai
pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą ir nuoširdų
gailėjimąsi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai atlygino nukentėjusiajam
padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę
lengvinančia aplinkybe visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam (BK 59 str. 1
d. 3 p.). Apelianto nuomone, teismas galėjo atsižvelgti ir į kitą jo atsakomybę
lengvinančią aplinkybę – tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas
nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis E. K. eismo
įvykio metu miegojo ant galinės sėdynės ir nebuvo prisisegęs saugos diržų.
Apeliantas pažymi, kad teismas nedėjo pastangų teismo posėdyje apklausti
nukentėjusįjį. Apeliantas teigia esąs teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas
veikas nei KET pažeidimai, bausmes atlikęs. Jis iki nusikalstamos veikos
padarymo dirbo pagal verslo liudijimą, todėl gali atlikti baudos bausmę.
Teismo posėdyje nuteistasis
ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti,
prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas
atmestinas.
Pirmosios
instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, BK 54 str. 1-2 d. numatytų
bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Parinkdamas arešto bausmę ir
nustatydamas jos dydį, teismas tinkamai įvertino tai, kad nuteistasis padarė
neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus, jo teistumas
neišnykęs, pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe
prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir nenustatė atsakomybę sunkinančių
aplinkybių.
Apelianto skunde
teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia
aplinkybe visišką žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K..
Tačiau šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas svarstomas tik tuomet,
kai nukentėjusysis patiria turtinę ar neturtinę žalą ir pateikia kaltininkui
reikalavimą ją atlyginti. Tuo tarpu nukentėjusysis E. K. ikiteisminio
tyrimo metu nurodė, kad jam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nepadaryta
nei turtinė, nei neturtinė žala, todėl jis E. B. neturi
jokių pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia (21-22 b.l.). Nukentėjusiojo
E. K. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai atlygino
draudimo bendrovė (31 b.l.). Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo svarstyti
nei žalos atlyginimo, nei savanoriško žalos atlyginimo pripažinimo apelianto
atsakomybę lengvinančia aplinkybe klausimo.
Skunde nurodoma BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta atsakomybę lengvinanti
aplinkybė yra tada, kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar
rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliantas teigia, kad
nukentėjusysis E. K., įvykio metu važiavęs neprisisegęs
saugos diržų, elgėsi rizikingai. Tačiau aplinkybė, kad E. B. vežė
nukentėjusįjį neprisegtu saugos diržu, apeliantui nėra inkriminuota ir nėra
susijusi su jam inkriminuotų KET 53, 64, 68 p. numatytų reikalavimų
pažeidimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis kilo todėl, kad E.
B. nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti,
vairavo pavargęs, todėl užsnūdo, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės
medį, o ne todėl, kad nukentėjusysis, sėdėjęs galinėje keleivio sėdynėje, vyko
neprisisegęs saugos diržų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išsamiau
svarstyti klausimo dėl BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos atsakomybę lengvinančios
aplinkybės taikymo galimybės.
Apeliantas skunde teigia turintis pakankamai lėšų pragyvenimui, iki
nusikalstamos veikos padarymo dirbęs ir tai nurodęs bylą nagrinėjusiam teismui,
kuris, esant tokioms aplinkybėms, galėjo svarstyti baudos bausmės paskyrimo
tikslingumą. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E.
B. teismui kitaip, nei tvirtina skunde, apibūdino savo turtinę padėtį ir
darbą : jis nurodė po nusikalstamos veikos padarymo dėl ligos nedirbęs, todėl gyvenąs,
išlaikomas tėvų, santaupų neturintis, o baudos bausmę galėsiantis įvykdyti tik
pasiskolinęs pinigų. Akivaizdu, kad apeliantui negaunant pajamų, nedirbant, neturint
turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, skiriant jam baudos bausmę,
kurios turinį sudaro turtinė prievolė sumokėti teismo nustatytą pinigų sumą
valstybei ir kurią nuteistasis privalo atlikti asmeniškai, bet, kaip pats
tvirtina, neturi galimybių to padaryti, bausmės tikslai, numatyti BK 41 str.,
nebūtų pasiekti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantui paskirta arešto bausmė,
artima minimaliai šios bausmės rūšies, galimos skirti už nusikaltimo padarymą,
trukmei, atitinka apelianto padaryto nusikaltimo pavojingumą, ji nėra aiškiai
per griežta, todėl ją švelninti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apelianto skundo teiginys, jog
teismas nesiėmė visų įstatyme numatytų priemonių teisiamajame posėdyje
apklausti nukentėjusįjį E. K., yra neteisingas. Iš bylos
medžiagos matyti, kad E. K. neatvykus į pirmąjį teismo
posėdį, teismas pasinaudojo visomis procesinėmis galimybėmis iškviesti
nukentėjusįjį į kitą posėdį : jis buvo kviečiamas šaukimais, teismas priėmė
nutartį atvesdinti nukentėjusįjį, tačiau to nebuvo galima padaryti dėl
objektyvių priežasčių – nenustatyta nukentėjusiojo buvimo vieta (98-99, 106, 112
b.l.). Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės nagrinėti bylą be
nukentėjusiojo, atsižvelgė į apelianto ir jo gynėjo, prašiusių nagrinėti bylą,
nedalyvaujant nukentėjusiajam, poziciją. Esant tokioms aplinkybės, nei apelianto,
nei nukentėjusiojo procesinės teisės nebuvo pažeistos, nukentėjusiojo
nedalyvavimas neturėjo įtakos bylos aplinkybių išnagrinėjimo išsamumui ir
nuosprendžio pagrįstumui.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
N U T A R Ė :
Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Arnoldas Šukaitis
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius
Pranas Šimkus