Civilinė byla Nr. e2-444-370/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01538-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugu LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1355-653/2021 pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saugu LT“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos kariuomenė ieškiniu prašė pripažinti jos ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saugu LT“ (buvęs pavadinimas „Nota Bene“) sudarytas 2014 m. spalio 1 d. Preliminariąją prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS-11 ir 2014 m. spalio 8 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS-12 negaliojančiomis kaip sudarytas dėl apgaulės bei niekinėmis ir negaliojančiomis kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taikyti vienašalę restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 51 683 Eur, taikyti dvišalę restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 118 032,73 Eur, įpareigojant atsakovę savo lėšomis pasiimti iš ieškovės 2014 m. spalio 8 d. Prekių pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. DPS-12 perduotas prekes per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti 26 154,82 Eur materialiųjų palūkanų, priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (195 870,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

2.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino 2014 m. spalio 1 d. Preliminariąją prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. DPS-11 ir 2014 m. spalio 8 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS-12 negaliojančiomis ir niekinėmis nuo sudarymo momento, taikė dvišalę restituciją ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 118 032,73 Eur sumą, o atsakovę įpareigojo savo lėšomis pasiimti iš ieškovės 2014 m. spalio 8 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutartimi minėtai sumai perduotas prekes per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 18 190 Eur palūkanų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 118 032,73 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė. 

3.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimą pakeitė:

3.1.                      pripažino Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento ir atsakovės 2014 m. spalio 1 d. sudarytą Preliminariąją prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS-11 ir 2014 m. spalio 8 d. sudarytą Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS 12 niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento.

3.2.                      Taikė dvišalę restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 118 032,73 Eur bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (118 032,73 Eur) nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovę įpareigojo savo lėšomis pasiimti iš Lietuvos kariuomenės pagal 2014 m. spalio 8 d. Prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DPS 12 už 122 089,11 Eur sumą perduotas prekes, nurodytas ieškovės prie dubliko pridėtoje lentelėje „Prekės sandėlyje TFK-250“, per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3.3.                      Kitą ieškinio dalį atmetė.

3.4.                      Priteisė valstybei iš atsakovės 1 860 Eur žyminio mokesčio.

3.5.                      Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

3.6.                      Priteisė atsakovei iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartį paliko nepakeistą ir priteisė atsakovei iš ieškovės 544,80 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.

5.       Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu ieškovei nėra išduotas vykdomasis raštas, priverstinio vykdymo veiksmai nėra pradėti.

6.       Atsakovė 2021 m. vasario 2 d. pateikė teismui prašymą išdėstyti teismo procesiniu sprendimu priteistos sumos mokėjimą 23 mėnesių laikotarpiui bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymą bei ieškovei neišduoti vykdomojo rašto dėl sprendimo, iki įsiteisės teismo priimtas procesinis sprendimas dėl atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismui atsisakius taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, vietoje jos taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti priverstinio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo proceso metu areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir atsakovei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir / ar kitų kredito įstaigų sąskaitose ir / ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant areštuoti tik ieškovės sandėlyje esančias atsakovės prekes (atsargas), iki atsakovė visiškai atsiskaitys su ieškove pagal išdėstytą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo tvarką.

7.       Atsakovė nurodė, kad šiuo metu jos finansinė padėtis yra sunki, todėl ji negali iš karto sumokėti ieškovei priteistos visos sumos (118 032,73 Eur). Jos turimi finansiniai įsipareigojimai viršija atsakovei priklausančio turto vertę, ji paskutinius du metus veikia nuostolingai, dėl Lietuvoje paskelbto karantino ji iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Pažymėjo, kad išdėsčius sprendimo vykdymą ieškovė nepatirs nuostolių, nes sprendimu priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (118 032,73 Eur) nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensuos visus ieškovės patiriamus minimalius nuostolius.

8.       Atsakovė su ieškovės prašymais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas, taip pat pažymėjo, kad prašymą dėl konkretaus areštuojamo turto atsakovė galės pateikti vykdymo procese.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išdėstyti sprendimo vykdymą.

10.       Įvertinęs prašymo turinį ir su juo pateiktus priedus, teismas nustatė, kad atsakovė nenurodė jokių argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos.

11.       Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog jos sunki finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji bus pajėgi vykdyti teismo sprendimą pagal pasiūlytą grafiką. Teismas padarė išvadą, kad, tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomas įvykdymas ir ieškovės teisėti lūkesčiai į reikalavimų patenkinimą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendimo vykdymo išdėstymo, taip pat prašo priimti kartu su atskiruoju skundu pateikiamus naujus įrodymus. Atsakovė nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovės finansinės padėties pablogėjimą lėmė COVID-19 pandemija, dėl kurios buvo suvaržyta jos vykdoma veikla. Atsakovės finansinė padėtis šiuo metu yra gerėjanti – auga jos pardavimo pajamos ir mažėja turimi įsiskolinimai, tačiau atsakovės finansinė padėtis šią dieną neleidžia iš karto įvykdyti teismo sprendimo.

12.2.                      Atsakovė prašyme pateiktu mokėjimo grafiku įsipareigojo ieškovei mokėti įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, pradedant mokėti nuo 2021 m. vasario 28 d. Ieškovė pirmąją įmoką (5 400 Eur) ieškovei pervedė 2021 m. vasario 11 d., ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė ateityje vykdys teismo sprendimą.

12.3.                      Ieškovės finansinė padėtis yra gera, todėl dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ieškovė nepatirs nuostolių, nes sprendimu priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (118 032,73 Eur) nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensuos visus ieškovės patiriamus minimalius nuostolius.

12.4.                      Nesustabdžius vykdymo veiksmų, atsakovė bus priversta inicijuoti įmonės restruktūrizavimo ar bankroto bylą.

12.5.                      Pradėjus priverstinį sprendimo vykdymą, bus pažeisti atsakovės interesai, nes vykdymo veiksmai bus nukreipti į atsakovei asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovės interesų nepažeistų, nes šiuo metu prekės, dėl kurių buvo taikyta dvišalė restitucija, yra saugomos ieškovės sandėliuose ir prekių vertė atitinka sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos sumos dydį (118 032,73 Eur). Todėl ieškovės reikalavimams patenkinti turėtų būti areštuojamos būtent šios prekės.

12.6.                      Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikia naujus įrodymus – UAB „Saugu LT“ buhalterinę pažymą apie įvykdytus prekių pardavimus pagrindiniams klientams laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn., 2021 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 118. Šiuos dokumentus ieškovė prašo pridėti prie bylos, nurodydama, kad jų pateikimo teismui būtinybė atsirado vėliau. Šiais įrodymais atsakovė siekia įrodyti, kad jos finansinė padėtis yra gerėjanti bei, jog ateityje ketina įvykdyti įsiteisėjusį sprendimą.

13.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Atsakovė duomenis apie savo finansinę padėtį galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, o, teikdama juos apeliacinės instancijos teismui, nenurodė pagrįstų aplinkybių, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.2.                      Aplinkybė, kad atsakovė yra sumokėjusi ieškovei 5 400 Eur įmoką pagal teismo sprendimą, nepatvirtina, jog atsakovė ateityje galės įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji yra priėmusi verslo sprendimus dėl savo veiklos vykdymo, kurie užtikrintų tinkamą sprendimo įvykdymą.

13.3.                      Atsakovės siūlomas išdėstyti sprendimo įvykdymo 23 mėnesių terminas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Teisminis procesas pagal ieškovės ieškinį vyko beveik 15 mėnesių. Ieškovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutarties turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau atsakovei pateikus kasacinį skundą ir paprašius sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka, galimybė dėl skolos išieškojimo priverstinio vykdymo tvarka ieškovei buvo sustabdyta 7 mėnesiams.

13.4.                      Pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes apeliacinės instancijos teismas procesiniu sprendimu išspręs klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kuris tiesiogiai susijęs su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria netenkinti apeliantės prašymai dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymo išdėstymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

16.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Saugu LT“ buhalterinę pažymą apie įvykdytus prekių pardavimus pagrindiniams klientams laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn. bei 2021 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymą Nr. 118. Apeliantė nurodo, jog šie duomenys patvirtina, kad jos finansinė padėtis gerėja ir apeliantė ketina vykdyti sprendimą pagal jos pateiktą mokėjimų grafiką.

17.       Ieškovė nesutinka su apeliantės prašymu priimti naujus įrodymus iš esmės motyvuojant tuo, kad apeliantė juos galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, taip pat ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas nepatvirtina apeliantės finansinių galimybių ir ketinimų vykdyti teismo sprendimą.

18.       Remiantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).

19.       Įvertinęs tai, kad apeliantės pateikti duomenys gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo, be to, dėl šių įrodymų ieškovė pareiškė nuomonę atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

20.       Apeliantė 2021 m. vasario 2 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą prašydama išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (priteistų sumų mokėjimą) 23 mėnesių laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Šiuo prašymu apeliantė taip pat prašė byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomojo rašto išdavimą, o teismui atsisakius taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti priverstinio teismo sprendimo vykdymo metu areštuoti apeliantei nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

21.       CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

22.       Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

23.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pateiktus duomenis, konstatavo, kad ji nepateikė įrodymų, jog jos sunki finansinė padėtis ateityje pagerės ir ji bus pajėgi vykdyti teismo sprendimą pagal pasiūlytą grafiką bei padarė išvadą, kad tenkinus atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomas įvykdymas ir ieškovės teisėti lūkesčiai į reikalavimų patenkinimą, todėl nėra pagrindo tenkinti jos prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. 

24.       Apeliantė, tiek prašyme išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 23 mėnesių, tiek atskiruoju skundu prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiasi savo sunkia, tačiau gerėjančia finansine padėtimi, kaip aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti išimtines CPK 284 straipsnio nuostatas, ir nurodo, kad, neišdėsčius teismo sprendimo vykdymo, atsakovei bus keliama restruktūrizavimo / bankroto byla, taip pat vykdymo veiksmai bus nukreipti į apeliantei priklausantį turtą ir pinigines lėšas.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teismų praktiką (nutarties 22 punktas) sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovei palankią skundžiamą nutartį (jos dalį) priėmė nenustatęs ir, atitinkamai, neįvertinęs visų esminių teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingų sąlygų (aplinkybių).

26.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė, prašydama teismo išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. įsiteisėjusio sprendimo dalimi priteistą sumą, ją sumokant 23 įmokomis, iš esmės rėmėsi tuo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, jog išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą.

27.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantės 2019 m. pardavimo pajamos buvo 2 239 886 Eur, 2020 m. – 3 255 632 Eur, laikotarpiu nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2021 m. sausio mėn. apeliantė gavo 1 271 272 Eur pajamų, apeliantė 2019 m. patyrė 204 870 Eur nuostolių, 2020 m. – 117 492 Eur. 2019 m. apeliantė turėjo turto iš viso už 2 093 054 Eur, 2020 m. – už 1 972 749 Eur. 2019 m. įmonė gavo iš viso 204 870 Eur grynojo pelno, 2020 m. – 117 492 Eur. Nurodytos aplinkybės, patvirtina, kad apeliantės finansinė padėtis neleidžia iš karto sumokėti teismo sprendimu priteistą sumą ieškovei.

28.       Minėta, kad sprendimo dalis, kuria iš apeliantės ieškovei priteista 118 032,73 Eur suma, įsiteisėjo 2021 m. sausio 6 d. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra valstybės finansuojamas subjektas, į tai, kad apeliantė objektyviai neturi galimybių iš karto sumokėti priteistą sumą, pagal savo finansines galimybes atlieka mokėjimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė, pasinaudodama CPK 284 straipsnyje įtvirtinta procesine teise, siekia nesąžiningai pasipelnyti iš ieškovės.

29.       Be to, atsižvelgus į šios nutarties 22 punkte nurodomos kasacinio teismo praktikos nuostatas, ir įvertinęs tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymo išdėstymas, kai ieškovė jai priteistą sumą atgaus per ilgesnį laikotarpį, nesukels jai neproporcingų neigiamų pasekmių, kai apeliantė visos sumos sumokėti iš karto objektyviai neturi galimybių. Teismo vertinimu, ieškovė dėl sprendimo vykdymo išdėstymo nepatirs nuostolių, nes sprendimu priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą (118 032,73 Eur) nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kompensuos ieškovės patiriamus nuostolius. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis bendraisiais teisės principais, apeliantės prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo įvykdymą tenkintinas. Kadangi dalį priteistos sumos apeliantė sumokėjo (5 400 Eur), liko nesumokėta 117 354,04 Eur suma, kuri pagal apeliantės prašymą turėtų būti išdėstyta likusių 22 mėnesių laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės pateiktas mokėjimų grafikas nepažeis ieškovės interesų, todėl tvirtintinas, tokiu būdu išdėstant sprendimo vykdymo tvarką.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškus prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą

30.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 m. sprendimo dalį dėl 118 032,73 Eur (išskaičius sumokėtą 5 400 Eur sumą) nustatant: atsakovei sumokėti 118 032,73 Eur sumą dalimis per 23 mėnesius, mokant po 5 400 Eur ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, per mėnesį iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo vykdymą ir neišduoti ieškovei vykdomojo rašto, o jos netaikius taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti priverstinio teismo sprendimo vykdymo proceso metu areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas ir areštuoti tik prekes, esančias atsakovės sandėlyje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos.

31.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, taikymo, prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, sprendžiama, kad pateikto prašymo pobūdis nesudaro pagrindo išplėsti įstatyme nustatytų išimtinių atvejų (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 510 straipsnio 8 dalis, 363 straipsnis, 372 straipsnio 2 dalis), kuriems esant gali būti sustabdytas įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas, sąrašo, todėl šioje proceso stadijoje prašomos laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-223-464/2018; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1117-516/2020, 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020); kitais atvejais tokio prašymo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti vykdymo veiksmus) nagrinėjimo galimybę teismas pripažįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-328-1120/2020).

32.       Nagrinėjamu atveju prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti prašymo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą nagrinėjimą ir tuo tikslu sustabdyti vykdymo veiksmus. Sprendžiant prašymus dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, jokie materialiniai teisiniai reikalavimai negali būti keliami, kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsiteisėjus.

33.       Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis negali būti vertinamas kaip sukuriantis materialius teisinius padarinius priverstinio vykdymo proceso atžvilgiu. Tai yra procesinė šalies teisė, tačiau tokios procesinės teisės įgyvendinimas negali paneigti teismo sprendimo dėl priteisimo privalomumo ir vykdytinumo savybių. Tokio teismo vertinimo nepaneigia ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti jos interesai, nes vykdymo veiksmai bus nukreipti į apeliantei asmenine nuosavybės teise priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Kaip minėta, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo modifikavimas, net ir tenkinus tokį prašymą, skolininko prievolių apimtis pagal tokį teismo sprendimą liks nepakitusi. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pripažintinos pagrįstomis.

Dėl bylos procesinės baigties

34.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiamos nutarties dalis dėl sprendimo vykdymo išdėstymo panaikintina dėl netinkamai taikytų įrodymų vertinimą reglamentuojančios teisės normos (CPK 185 straipsnis, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis) ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo tenkintinas. 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saugu LT“ prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pakeisti ir prašymą tenkinti:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta ieškinio reikalavimų dalis (118 032,73 Eur), vykdymą išdėstyti, įpareigojant atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Saugu LT“, juridinio asmens kodas 220376460, priteistą ir likusią nesumokėtą 117 354,04 Eur sumą ieškovei Lietuvos kariuomenei, juridinio asmens kodas 188732677, sumokėti tokia tvarka:

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                 Danguolė Martinavičienė