Baudžiamoji byla Nr. 1-122-233/2016

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00152-2016-6

   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.4;1.2.26.2.1;                                                                                                                                                                                                                                                        2.1.16.1.10;2.10.1.4

ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 20 d.

Rokiškis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 06-2-00152-16, kurioje J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) elektromontuotoju, gyvenantis P. V. g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. N. 2016 metų kovo 11 d. apie 01.30 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: suėmė  D. K. rankomis už pečių, stumdė, sudavė ne mažiau trijų smūgių  D. K. kumščiu į galvos sritį, kairę ranką, tuo padarė odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kraujosruvas su minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu) kairės plaštakos nykščio srityje ir dešiniame užausyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

J. N. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284  straipsnio 1 dalyje ir jį apklausus kaip įtariamąją, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 94; 117-118).                                                                                                                                                                                                        

Kaltinimas J. N. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiojo D. K. protokolu - pareiškimu ir parodymais. Jis parodė, kad 2016-03-11 apie 01.50 val. su broliu kokias 2-3 minutes pabuvo pirtelėje ir ėjo į lauką parūkyti. Kai rūkė į kiemą atėjo E. P., kuris paklausė ar viskas gerai, jie atsakė, kad taip ir pasisveikino su E. Po kokios minutės jis su R. ėjo link namo. E., jo manymu, liko stovėti kairiau nuo pirties įėjimo, kur jie ir susitiko. Būnant prie pat namų, pamatė į kiemą ateinantį J. N.. Kai su J. susitiko, jis piktu tonu paklausė, kodėl  neleidžia  R. į namus ir  abiem rankomis jį suėmė už rankų ties pečių sritimi. Jam atsakė, kad R. niekas nedraudžia eiti į namus, bet jis jį purtė toliau. Tuomet R. J. pasakė: „baik nusišnekėti“, ar kažkaip panašiai. J. taip pat suėmė abiem rankomis už rankų, šiek tiek papurtė ir sakė: „nusiramink“, tačiau J. jo nepaleido, vis klausė, kodėl neleidi R. į namus. Jis atsakė, „kad viskas gerai, kad jis eitų iš čia“. Tada jis pastūmė abiem rankomis, kiek nuo jo nutolo, buvo prie namo kampo, gal kokiu 0,5 m atstumu. Tada J. sudavė smūgį kumščiu kaire ranka į dešinį smilkinį, nuo ko jis atsitrenkė į namo sieną pakaušiu (namo siena plytinė), apsisuko galva, labai skaudėjo, nes smūgis buvo labai stiprus. Tada kita ranka kumščiu sudavė smūgį į kairės pusės smilkinį, tada vėl kaire ranka kumščiu sudavė smūgį jam kliuvo į dešinį smilkinį. Smūgiai visi buvo labai stiprūs. Paskui jau atsibudo kambaryje. Kas vyko iki tol, kol atsibudo kambaryje, nieko pasakyti negali, nes nieko neprisimena. Kai J. jį suėmė už rankų ir purtė, nesitikėjo, kad jis gali suduoti smūgius, pagalbos jokios nesišaukė. Po įvykio R. sakė, kad ji pasitraukė nuo jų su J., nes negalvojo, kad gali būti kažkas rimta. Po to, kai pamatė, kad J. sudavė jam smūgį, ji bėgo kviesti pagalbą į pirtelę. Ji sakė, kad pirmas iš pirtelės išbėgo E., po to brolis ir tada E. J.. Ji sakė, kad kai ji išbėgo iš pirtelės, pamatė jį jau nukritusį, o E. bėgo link J. Kai sugrįžo E., jis padėjo jį įnešti į vidų. Tą vakarą buvo šiek tiek vartojęs alkoholio, tačiau jautėsi blaivus. Mano, kad J. buvo išgėręs vidutiniškai, nes jis elgėsi agresyviai, jo kalba buvo nerišli, be to, jį yra anksčiau matęs išgėrusį, tada jis buvo agresyvus ir priekabus. Kiti draugai jam nieko nepasakojo. Mama sakė, kad ji išgirdo lyg kas smūgiuotų, ji kažką apsirengė ir išbėgo į lauką, ji sakė, kad lauke pribėgo prie jo, paklausė draugų, kas įvyko ir, kad P. sakė, kad jį sumušė J. Dėl sužalojimo patyrė ne tik turtinę žalą, nes reikėjo važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus, bet ir patyrė neturtinę žalą, nes juto didelį fizinį skausmą, buvo nedarbingas, taip suprastėjo jo gyvenimo kokybė, buvo psichologiškai pažemintas, išgyveno labai dėl to, kad jį sumušė. Padaryta žala - 3000 Eur, dėl kurios su J. N. padarė susitarimą ir civilinio ieškinio nereiškia. Susitaikyti su J. N. nesutinka, nes nori, kad jis būtų nubaustas už savo įžūlius veiksmus.  Neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 29; 40; 45-47; 49-50).

Liudytojos R. P. parodymais. Ji parodė, kad tą vakarą, kai buvo sužalotas D., prieš tai jie abu su D. buvo su draugais. Tarp jų buvo E. P. ir J. N.. Vėliau pas D. namuose, pirtyje, D. su broliu pradėjo šūkauti ir jai pasirodė, kad jie pykstasi, todėl ji paskambino E. ir pakvietė į pagalbą, kad juos nuramintų, sakė, kad D. su broliu sukonfliktavo ir jos neleidžia į pirtį. Tačiau, D. su broliu greitai nurimo ir D. išėjo į kiemą. Ji su D. buvo kieme, arčiau namo. Netrukus į kiemą atėjo E. su J. E. kalbėjo su D. Jie juokėsi apsikabinę, ką konkrečiai kalbėjo, negirdėjo, nes buvo paėjusi kiek toliau nuo jų ir kalbėjo su J., kuris klausinėjo, kas jos neįleidžia į namą ir kur yra D. Ji J. sakė, kad tai ne jo reikalas, kad jis čia nieko nežino ir, kad jis nusiramintų. Tada E. nuėjo į pirtį, o prie D. priėjo J. Jie kažką kalbėjosi, ką konkrečiai negirdėjo, bet pasirodė, kad pašaipiai. Tuomet ji nuo jų atsitraukė link namo laiptų ir matė kaip D ir J. vienas kitą paėmė už atlapų ir susistumdė. Matė, kaip J. trenkė kumščiu D. į veidą. Tada ji nuėjo į pirtį, ir pasakė, kad J. muša D. E. ir L. bėgo žiūrėti, kas vyksta, o ji ėjo iš paskos. Kai jau išėjo į lauką, pamatė, kad D. guli prie namo. J. prie D. nebuvo. Paskui D. įnešė į namą ir vėl išėjusi į lauką, pamatė J. kieme. Ją J. elgesys papiktino, nes jis elgėsi įžūliai (b. l. 54; 56-57).

Liudytojos R. K. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną, ji namuose miegojo, ją pažadino trenksmas į namo sieną. Gal po antro trenksmo ji pašoko iš lovos, praskleidė užuolaidą ir pamatė, kad J. N. viena ranka paėmęs sūnų už krūtinės, o kita ranka smūgiuoja jam ir sūnus trenkėsi į sieną. Tada greitai apsirengė ir bėgo į kiemą, kur pamatė D. gulinti kieme prie namo, o prie jo pasilenkę buvo R., L., E. ir E. Buvo tylu. Šiek tiek toliau matė stovintį J. Bandė kieme D. gaivinti, vėliau įnešė jį į kambarį ir vėl gaivino. Iškvietė greitąją. Kai D. atsigavo, ėjo į kiemą, tačiau ji sulaikė D., kad jis nebeitų niekur aiškintis. Toks J. elgesys labai papiktino. Jis sukėlė triukšmą, pažeidė  rimtį ir sužalojo sūnų (b. l. 30; 64; 66-67).

Liudytojo L. K. parodymais. Jis parodė, kad t. y. 2016-03-11, apie 01.30 val., jis su draugu E. J. buvo pirtyje, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Vėliau, kai iš pirties išėjo D. su R., į pirtį dar atėjo E. P.. Jiems bebūnant, neužilgo atbėgo R. ir pasakė, kad muša D. Kas muša, ji nieko nesakė. Abu su E. nubėgo į kiemą ir pamatė gulintį kieme D. prie pat namo kampo. Ta vieta yra truputį apšviesta, nes prie namo šiek tiek apšviesta, tad šviesa kliūna ir ten. Jam išbėgus iš pirties, prie D. jau nieko nebuvo. Nieko nueinančio nematė. D. gulėjo be sąmonės, nieko nekalbėjo. Tada išbėgo iš namo mama, R., bei jo draugas E. Tada  su E.  įnešė D. į namą ir išėjo į lauką. Paskui atėjo į lauką ir D., kuris šoko apimtas norėjo kažkur eiti, tačiau jis padėjo E., mamai laikyti D., kad jis niekur nebeitų. Kai D. buvo sumuštas, jis buvo pirtyje, todėl nematė, nei kas sumušė, nei kaip, nei kiek smūgių sudavė. Jį papiktino tai, kad jų kieme, buvo sumuštas brolis (b. l. 59; 61-62).

Liudytojo E. J. parodymais. Jis parodė, kad 2016-03-10 buvo pas L. K., sėdėjo pas juos kieme esančioje pirtyje. Paskui atėjo D. K. – L. brolis su drauge R. Kiek pabuvę D. su R. išėjo iš pirties, o jis ėjo paskui juos. P. E., kuris jau ėjo į pirtį. Ėjo už garažo parūkyti, kad niekas nematytų. Kai rūkė, išgirdo, kad lyg ir D. balsą, taip pat išgirdo J. N. balsą. Paėjo šiek tiek, kad pasižiūrėti, kad vyksta  ir pamatė kaip D. J. stumdė, rodos, kad D. trenkėsi į namo sieną. Galėjo būti, kad J. trenkė D., nes buvo garsas, lyg suduotų kas smūgį. Toks garsas buvo ne vieną kartą, o kelis kartus. Jam paslydo koja ir ją nikstelėjo. Kol išėjo iš už garažo, matė, kaip L. ir E. ėjo link D., kuris jau gulėjo kieme. J. ten jau nebuvo. Prie kelio matė, kad stovėjo automobilis, lyg ir „VW Passat“. Kur tuo metu buvo R., jau neprisimena (b. l. 69-70).

Liudytojo E. P. parodymais. Jis parodė, kad dienos tikslios neprisimena, bet buvo pavasario pradžia. Vakare jam  paskambino D. panelė R. ir pasakė, kad D. susiginčijo su savo broliu ir D. jos neįleidžia į pirtį. Tada jis su draugu J. N. atvažiavo pas D. Mašiną paliko ant kelio ir nuėjo į kiemą. D. su R. buvo kieme, netoli gyvenamojo namo. Jis pasisveikino, D. paklausė, kodėl R. neįleido į pirtį. D. pasakė, kad jie tik juokavo su broliu. R. buvo su D., bet ar ji kažką sakė apie kodėl taip įvyko, kad skambino, neprisimena. Tada jis nuėjo į pirtį pasikalbėti su D. broliu, o J. liko prie D. Būdamas pirties viduje pasikalbėjo su L., ką konkrečiai, jau neprisimena, bet tikriausia, apie tai, kas įvyko tarp jo ir D. Kai išėjo iš pirties į kiemą, pamatė kieme, prie namo gulintį D. Prie jo buvo jo mama ir R., paskui atėjo L. ir dar vienas L. draugas. J. prie D. nebuvo. D. buvo lyg ir be sąmones. Su L. D. įnešė į namą, o R. pasakė, kad D. susistumdė su J. ir jie susimušė. Grįžo į automobilį, ten buvo J. J. paklausė, kodėl susimušė su D. Jis atsakė, kad D. pats pradėjo, ar tai labai įkyriai lindo prie jo. J. sakė, kad ne jis pirmas pradėjo muštynes. Kadangi J. sakė, kad jie su D. susimušė, tai jo neklausė, kokiu būdu jis sumušė D., kad D. net be sąmonės. Kaip suprato, matyt sudavė smūgį ir to užteko. D. mama ir L., taip pat atėjo į automobilį pasikalbėti su J., paklausti, kas atsitiko. Paskui juos atbėgo D., jis buvo įniršęs. Jo mama ir jo brolis jį sulaikė, o jie su J. išvažiavo. Tą vakarą nė vieno nebuvo blaivaus - jis, D., L., J. ir R. buvo išgėrę. Pagal jį pats girčiausias buvo D. Tą patį vakarą tik anksčiau jis su D., J., R. baliavojo vienoje kompanijoje, paskui D. su R. išėjo į namus ir vėliau jam skambino R. Abu su J. pas D. važiavo draugiškai pasikalbėti, o ne susipykti. Kas įvyko tarp D. ir J. nematė (b. l. 72-73).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra namo, adresu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., kiemas. Įvažiavimas į kiemą yra vakarinėje pusėje. Įvažiavimo danga yra smulkūs akmenukai, šalia namo pastato yra paklotos trinkelės. Kraujo pėdsakų nematyti (b. l. 36-38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 601/2016 (05), kurioje nurodyta, kad D. K. nustatyta odos nubrozdinimai veide, plaštakose, kraujosruvos su minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu) kairės plaštakos nykščio srityje ir dešiniame užausyje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku. Pagal sužalojimų aprašymą medicinos dokumentuose, atsakyti kelių smūgių poveikyje buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nepaisant faktinio gydymosi laiko trukmės (b. l. 82-83).

2016-06-11 susitarimu tarp nukentėjusiojo D. K. ir įtariamojo J. N. dėl žalos atlyginimo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-2-00152-16 byloje, kuriame nurodyta, kad J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo padarytą D. K. žalą sumoje 3000 eurų sumokėti dalimis per 10 mėnesių į D. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, pradedant mokėti: 2016-06-30 - 700 Eur, 2016-07-30 - 255,55 Eur, 2016-08-30 - 255,55 Eur, 2016-09-30 - 255,55 Eur, 2016-10-30 - 255,55 Eur, 2016-11-30 - 255,55 Eur, 2016-12-30 - 255,55 Eur, 2017-01-30 - 255,55 Eur, 2017-02-28 - 255,55, Eur  2017-03-30 - 255,60 Eur (b. l. 51).

Apklaustas kaip įtariamasis, J. N. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, kuo yra įtariamas suprato, psichiatrijos ligoninėje nesigydė, psichikos sveikatos centre neregistruotas, kaltu prisipažįsta visiškai. Tą vakarą, laiko  jau neprisimena, bet galimai pranešime apie įtarimą nurodytu laiku, kai E. P. paskambino R., kuri yra D. (jo ir E. klasės draugo) panelė ir pasakė, kad D. mušasi su L. (D. broliu), o jos neleidžia į pirtį ir paprašė pagalbos, dėl ko jis nuvažiavo su E. pas D. Namo kieme prie gyvenamojo namo susitiko D. su R. Paklausė R., kodėl jos neleidžia namo ir R. atsakė, kad jie mušėsi pirtyje. E. nuėjo pasižiūrėti į pirtį, kas ten vyksta. D. nieko nesakė. Paskui jis ėjo prie D. artyn, jam kažką pasakė, suėmė D. už pečių, jis suėmė jį už pečių ir jie abu susistumdė. Jis vis kartojo:“ ar tu man nori trenkti į snukį?“, nusibodo su D. stumdytis ir paskui jis D. sudavė kelis smūgius į veidą, kiek tiksliai neprisimena, bet gal du ar tris kartus. Nuo vieno smūgio D. tikrai atsitrenkė į namo sieną ir sukniubo. Jis išsigando ir nuėjo į automobilį. Nesitikėjo, kad D. galėjo nukristi, nes netrenkė iš visos jėgos. Jis buvo išgėręs. Paskui, kai į automobilį atėjo E. ir paklausė, kas įvyko, jam pasakė, kad D. išvedė iš pusiausvyros, todėl jam sudavė. Tikrai nesusivaldė. Matė, kad kieme buvo R., kai su D. stumdėsi. Labai nuoširdžiai gailisi, kad taip pasielgė. Padarytą žalą D. atlyginti sutinka (b. l. 117-118).

Įvertinus aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikytina, kad J. N. 2016 metų kovo 11 d. apie 01.30 val., viešoje vietoje - namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kieme, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: suėmė  D. K. rankomis už pečių, stumdė, sudavė ne mažiau trijų smūgių D. K. kumščiu į galvos sritį, kairę ranką, tuo padarė odos nubrozdinimus veide, plaštakose, kraujosruvas su minkštųjų audinių pabrinkimu (tinimu) kairės  plaštakos nykščio srityje ir dešiniame užausyje, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką, todėl J. N. padaryta veika atitinka ir teisingai  kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. . Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama baudos bausmė.

J. N. veikoje atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti J. N. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 18 MGL (677,88 Eur) dydžio baudą. Taikyti BK 641 straipsnio nuostatas ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę - 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą. Nustatyti savanorišką baudos sumokėjimo terminą 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos skirti bausmės rūšimi ir jos dydžiu prašo baudos savanoriško sumokėjimo terminą nustatyti 1 metams (b. l. 124-125).

Parenkant bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad J. N. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, jos atžvilgiu nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nėra, neteistas (b. l. 104), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 105), Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 107).

Įvertinus aukščiau nurodytus įrodymus laikytina, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus tai, kad procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, J. N. savo kaltę pripažįsta, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 str. 1 d.). 

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikintina .

Įvertinus pagal Sodros duomenų bazės duomenis gaunamas kaltinamojo J. N. pajamas, nustatytinas ilgesnis nei prokuroro  pareiškime prašomas skirtinos   baudos mokėjimo terminas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam 18 MGL , t. y. 677,88 Eur , dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 12 MGL , t. y. 451,92 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 ct), dydžio baudą.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą.

J. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Išaiškinti J. N., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Irena Stulgienė