Civilinė byla Nr. 2S-774-343/2014

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-16683-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.5; 118.4; 122.2; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 19 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė  teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų centras“ atstovo advokato L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3800-775/2013 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų centras“ priešieškinį ieškovui A. J. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lesto“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei UAB „Informacinių technologijų centras“ dėl 32 340,80 Lt nuostolių priteisimo ir pagal atsakovės priešieškinį ieškovui dėl 2012 m. vasario 7 d. šalių sudarytos sutarties Nr. 120207/1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei 19 980 Lt skolos priteisimo iš ieškovo. 2013 m. gegužės 30 d. ieškovui atsisakius ieškinio, byla dalyje pagal ieškovo ieškinį dėl 32 340,80 Lt nuostolių priteisimo buvo nutraukta. 2013 m. spalio 9 d. teismo posėdyje atsakovės atstovas paprašė nutraukti bylą dalyje pagal jo priešieškinį ieškovui, kadangi ieškovas su atsakove visiškai atsiskaitė, prašė išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė, iš atsakovės ieškovui priteisė 2 605 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, grąžino atsakovei 557 Lt žyminį mokestį.

Teismas priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio, nes šie veiksmai neprieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, atsisakymo nuo priešieškinio pasekmės atsakovei buvo žinomos. Teismas nustatė, kad byloje ieškovas turėjo 2 605 Lt, o atsakovė 10 845 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, ieškovas reiškė pagrįstą ieškinį ir buvo priverstas užvesti bylą, dėl to, kad atsakovė nustatytu terminu neįvykdė 2012 m. vasario 7 d. šalių sudarytos sutarties bei toliau visiškai nesistengė jos vykdyti. Atsakovė savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl jos reikalavimą priteisti skolą pagal sutartį iš ieškovo, teismas laikė nepagrįstu. Atsakovei skola buvo nesumokėta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl pačios atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovei visiškai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus tik bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pervedė priešieškiniu reikalaujamas sumas, todėl atsakovė ir nutarė atsisakyti priešieškinio. Teismas sprendė, jog yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas ieškovui priteisti iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovės atstovas prašė Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, priteisti atsakovei iš ieškovo 10 845 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1. Bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškinį pareiškė neturėdamas tam teisėto pagrindo, nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio sutarties nutraukimui keliamas sąlygas;

2. Atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, todėl procesinis rezultatas byloje turėtų atitikti faktinį. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą;

3. Teismas netinkamai įvertino priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, taip pat nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Atsakovė priešieškinį pareiškė pagrįstai. Atsakovė prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, taip pat iš ieškovo prašė priteisti skolą pagal PVM sąskaitą faktūrą už ieškovui pateiktą elektrinės įrangą. Vadovaudamasi sutarties 4.1. punktu atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurios ieškovas apmokėjęs nebuvo. Ieškovui pristačius inverterį su nuotolinio parametrų nuskaitymo įranga įrengimo darbai nebuvo baigti, tačiau sutartimi šalys nebuvo susitarusios, jog atsakovė PVM sąskaitos faktūros negali išrašyti tol, kol ieškovui ta įranga nebus įrengta. Ieškovui įranga įrengta tuomet, kai ieškovas leido tokią įrangą įrengti, t.y. sudarė galimybę tai padaryti. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog sutartis yra nutraukta, dėl ko neturi būti sudarytos jokios galimybės sutarties tolesniam vykdymui. Tik po to, kai ieškovas atsisakė ieškinio dėl nuostolių priteisimo, situacija pasikeitė. Atsakovei buvo sudarytos galimybės tęsti sutarties vykdymą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsikirtimuose į atskirojo skundo motyvus, ieškovas nurodė tokius argumentus:

1. Atsakovė nutyli aplinkybę, kad ieškovas savo reikalavimų atsisakė tik tada, kai atsakovė, gavusi teismo procesinius dokumentus (ieškinį) šioje byloje, intensyviai pradėjo vykdyti savo prievoles. Atsakovei, pradėjus vykdyti savo prievoles ir pristačius visą įrangą, kurią privalėjo pristatyti pagal sutartį, atsirado pagrindas atsakovei sumokėti dalį sumos pagal sutartį. Ši suma buvo sumokėta ne dėl to, kad buvo pareikštas priešieškinis, o todėl, kad buvo pristatyta likusi dalis įrangos, nuo kurios pristatymo momento ieškovas ir privalėjo sumokėti įrangos mokestį, kas ir buvo padaryta laiku;

2. Atsakovės priešieškinis buvo pareikštas dar nesuėjus ieškovo prievolių terminams. Atsakovės priešieškiniu reikalaujamą priteisti 19 980 Lt sumą ieškovas sumokėjo 2013 m. liepos 25d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d. mokėjimais, pagal sutarties sąlygas 2013 m. rugsėjo 3 d. pasirašius darbų priėmimo - perdavimo aktą. Šiuo atveju sutarties nutraukimo pagrįstumas įtakos neturėjo;

3. Atsakovės argumentai, kad priešieškinio reikalavimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, dėl ko procesinis rezultatas byloje turėtų atitikti faktinį, yra nepagrįsti. Atsakovės reikalavimai buvo įvykdyti ne dėl to, kad atsakovė pateikė priešieškinį, o todėl, kad įvykdė sutarties prievoles (po priešieškinio pateikimo). Todėl atsakovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012, nutartis iš esmės šioje byloje netaikytina.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti paskirstymo pagrįstumo ir teisėtumo, priėmus atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą nutraukus. Bylą užbaigus nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas teismas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, svarbią reikšmę taip pat turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese) turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. vasario 7 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė (pardavėjas) įsipareigojo per 6 mėn. nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti ieškovui (pirkėjui) saulės elektrinę ir prijungti ją į tinklą sugeneruotos elektros energijos pardavimui, o pirkėjas įsipareigojo už prekes bei atliktus darbus sumokėti pardavėjui pagal sutartyje numatytas sąlygas (t. 1, b. l. 5-7). Kadangi atsakovė nustatytu terminu (iki 2012 m. rugpjūčio 7 d.) sutarties neįvykdė ir nesistengė jos įvykdyti, ieškovas 2012 m. lapkričio 21 d. pretenzija atsakovei pranešė, kad nuo 2012 m. lapkričio 23 d. nutraukia pirkimo pardavimo sutartį bei prašė atlyginti nuostolius, o 2012 m. gruodžio 17 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (t.1, b. l. 3), 2013 m. sausio 22 d. ieškinį dėl 32 340,80 Lt nuostolių priteisimo (t. 1, b. l. 35).

Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį, kadangi neteisėtai, nesikreipdamas į teismą, vienašališkai nutraukė šalių Sutartį, todėl bylinėjimosi išlaidas lėmė paties ieškovo neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas šį atskirąjį skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Sutarties 2.1.2 punkte atsakovė įsipareigojo ieškovui įrengti saulės elektrinę per 6 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. Per sutartyje nustatytą terminą atsakovei neįvykdžius Sutartyje nustatytos prievolės, atsakovė laikytina pažeidusi prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškovas įgijo teisę reikšti ieškinį atsakovei dėl nuostolių atlyginimo CK 6.63 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju Sutarties nutraukimo teisėtumas ieškinio pagrįstumui įtakos neturėjo. Be to, tolimesni ieškovo veiksmai patvirtino, jog jis buvo suinteresuotas tęsti šalių sutartinius santykius. Atsakovei pradėjus vykdyti Sutartį, ieškovas ieškinio reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo atsisakė. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo įgyvendinti visa apimtimi, todėl atsakovė materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą ir procesinis rezultatas byloje turėtų atitikti faktinį. Priešieškinis buvo pareikštas nepagrįstai. Vadovaudamasi Sutarties 4.1 punktu atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą, tačiau ją apmokėti prievolės ieškovui nebuvo, kadangi atsakovė neįrengė vienos iš saulės elektrinės sudėtinių dalių - nuotolinio parametrų nuskaitymo sistemos, todėl neturėjo teisės reikalauti ieškovo sumokėti už visą elektrinės įrangą. Atsakovei įrengus minėtą parametrų nuskaitymo sistemą, ieškovas 2013 m. liepos 25 d. atsakovei pervedė 15 745 Lt (t. 2, b. l. 110), o likusią priešieškinyje reikalaujamą 4 235 Lt sumą ieškovas sumokėjo 2013 m. rugsėjo 18 d., po galutinio elektrinės priėmimo perdavimo akto pasirašymo (t. 2, b. l. 149, 150). Priešieškinio reikalavimai buvo įvykdyti ne todėl, kad atsakovė pateikė priešieškinį, bet dėl to, kad pati atsakovė įvykdė Sutartyje nustatytas prievoles. Dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymo ieškovas nėra atsakingas, todėl neprivalo jų atlyginti.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos atsakovės delsimo vykdyti Sutartį laiku, todėl pirmosios instancijos teismas, ieškovui priteisdamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, naikinti skundžiamos nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                              Rūta Palubinskaitė