Administracinė byla Nr. AS-1134-556/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01216-2015-2
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. rugsėjo 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl pranešimo bei rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2015 m. liepos 8 d. gautas (išsiųstas paštu 2015 m. liepos 7 d.) pareiškėjos Z. K. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 1 d. reikalavimą Nr. 30.13-T47-48723, panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštą Nr. (9.1-03.2)-G-1271 ir įpareigoti atsakovą nereikalauti iš pareiškėjo pateikti patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją ir jos pagrindu sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus grąžinti pareiškėjai 44,53 Eur žyminį mokestį.
Teismas konstatavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, jog ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS525-411/2014; Nr. AS602-365/2014; Nr. AS602-657/2012). Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčija Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2015 m. birželio 1 d. pranešimą apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus Nr. 30.13-T47-48723, kuriuo prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti išvardytus GPM308 „Metinė pajamų deklaracija“ trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 136 straipsnio 1 dalį, jeigu mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustato mokesčių mokėtojo pateiktos mokesčių deklaracijos ar kito dokumento trūkumų arba šie dokumentai prieštarauja kitai apie mokesčių mokėtoją turimai informacijai, mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui įteikia rašytinį pranešimą pasiūlydamas ištaisyti mokestinio tyrimo metu nustatytas klaidas ir pašalinti trūkumus ar prieštaravimus. MAĮ 137 straipsnyje nurodomos trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimo pasekmės, t. y., jeigu mokesčių mokėtojas per nurodytą terminą ir pasiūlytu būdu nepašalina pranešime nurodytų trūkumų ir prieštaravimų, mokesčių mokėtojui už mokesčių įstatymų pažeidimus (jei jie išaiškinami) taikomos nustatytos baudos. Trūkumų ir prieštaravimų nepašalinimas paprastai yra pagrindas pradėti mokestinį patikrinimą (MAĮ 137 str. 2 d.). Taigi ginčijamas mokesčių administratoriaus pranešimas yra procedūrinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atlikus mokestinio tyrimo veiksmus (MAĮ 136 str.), todėl jis pats savaime nedaro įtakos pareiškėjos teisiniam statusui, jis nėra galutinis ir nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teisines pasekmes pareiškėjai gali sukelti tik mokesčių administratoriaus sprendimas, jeigu mokesčių mokėtoja pranešime nurodytu būdu ir terminu neįvykdytų teikiamo prašymo (siūlymo). Kadangi ginčijamas mokesčių administratoriaus pranešimas yra procedūrinis, tarpinis dokumentas, priimtas mokesčių administratoriui atliekant tiesiogines teisės aktuose nustatytas funkcijas ir sukeliantis pareiškėjai procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, todėl toks pranešimas pagal savo pobūdį nepriskirtinas prie individualių teisės aktų skųstinų administraciniam teismui ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Dėl nurodytų priežasčių skundo dalį dėl VMI prie FM 2015 m. birželio 1 d. pranešimo Nr. 30.13-T47-48723 panaikinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašo panaikinti jai adresuotą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštą Nr. (9.1-03.2)-G-1271, kuriuo ji informuojama, jog ji 2011 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje deklaravo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamas, nurodė šio turto įsigijimo kainą ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą, tačiau nepateikė šias sumas pagrindžiančių dokumentų. Taip pat nurodomi dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdai. Iš ginčijamo rašto turinio akivaizdu, kad jis yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nenustatė pareiškėjai jokių privalomų reikalavimų, nesukūrė nei pareiškėjai, nei kitiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Taigi skundžiamas raštas taip pat negali būti laikomas teisės taikymo aktu (pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančiu individualiu teisės aktu) ir negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, todėl skundo dalį dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. rašto Nr. (9.1-03.2)-G-1271 panaikinimo atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui nereikalauti iš pareiškėjos pateikti patikslintą metinę gyventojų pajamų deklaraciją ir jos pagrindu sumokėti gyventojų pajamų mokestį yra išvestinis reikalavimas ir neatsiejamai susijęs su reikalavimais dėl 2015 m. birželio 1 d. pranešimo ir 2015 m. birželio 17 d. rašto panaikinimo, todėl, atsisakius priimti pagrindinius reikalavimus, atsisakytas priimti ir išvestinis reikalavimas. Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų skundą atsisakyta priimti kaip nepriskirtiną teismų kompetencijai nurodytai ABTĮ 15 straipsnyje (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateikė konkrečius, o ne abstrakčius nurodymus.
2. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. rašte nurodoma, kad jį galima apskųsti ABTĮ nustatyta tvarka Kauno apygardos administraciniam teismui ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo atsakymo įteikimo dienos.
3. Abu skundžiami teisės aktai (pranešimas ir raštas) pripažintini individualias teisės aktais, nes jie nėra informacinio pobūdžio, kaip, kad nurodo teismas, o juose suformuoti konkretūs nurodymai (reikalavimai), kuriuo turi įvykdyti pareiškėja.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė dėl to, kad pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai yra informacinio pobūdžio aktai, kurie nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių ir nenagrinėtini teismo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. kovo 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A442-1238/2011), aiškindama MAĮ 144 straipsnį, pažymėjo, kad „Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo“.
Tikrinamu atveju pareiškėja teismui siekia apskųsti VMI prie FM 2015 m. birželio 1 d. pranešimą Nr. 30.13-T47-48723 apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus, kuriuo prašoma ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos pašalinti išvardytus 2011 m. mokestinio laikotarpio deklaracijos trūkumus ir pateikti tinkamai užpildytą dokumentą, taip pat prašo panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 17 d. raštą Nr. (9.1-03.2)-G-1271, kuriuo pareiškėja informuojama, kad ji 2011 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje deklaravo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybės pajamas, nurodė šio turto įsigijimo kainą ir kitų su jo pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusių išlaidų sumą, tačiau nepateikė šias sumas pagrindžiančių dokumentų, taip pat nurodomi dokumentų pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai būdai.
Įvertinus mokesčių administratoriaus surašytų dokumentų turinį, galima teigti, kad ginčijamas mokesčių administratoriaus pranešimas, kuriame nurodyti deklaracijos nustatyti trūkumai, šių trūkumų pašalinimo terminas ir būdas jiems pašalinti, taip pat mokesčių administratoriaus 2015 m. birželio 17 d. raštas, kuriame pateikta atitinkamo pobūdžio informacija, siekiant bendradarbiauti mokesčių administratoriui su mokesčių mokėtoju, iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, todėl negali būti vertinami pagal atskirą reikalavimą, t. y. negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs pareiškėjos skundo dalyką ir pagrindą, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjos Z. K. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Dainius Raižys
Arūnas Sutkevičius