Byla Nr. ATP-590-498/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03019-2015-3
Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 17 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo E. L. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
n u s t a t ė :
E. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalį ir 123 straipsnio 1 dalį surašytas dėl to, kad jis 2015-04-12, 15.20 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra atimta, jo vairuojamo automobilio priekiniai šoniniai stiklai buvo papildomai užtamsinti ir šviesos laidumas buvo mažesnis, nei numato Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 2B–14 patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 3. 2. 4 punktas, ir neturėdamas Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo. Šiais veiksmais E. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 223 punktų reikalavimus.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimu E. L. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 1 dalyje, ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, nubaustas 20 parų administraciniu areštu, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, – 43 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir E. L. skirta galutinė administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas.
E. L. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą pakeisti ir jam už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje paskirti baudą, galutinę subendrintą administracinę nuobaudą jam paskiriant taip pat baudą. Skunde nurodoma, kad administracinės nuobaudos rūšis jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, tinkamai neįvertinus visų bylos aplinkybių. Apylinkės teismas konstatavo, kad E. L. pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir gailisi, tačiau skundžiamame nutarime šios ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės nepripažino jo atsakomybę lengvinančia. Skundžiamame nutarime taip pat nepagrįstai teigiama, kad apeliantas nėra atlikęs praeityje jam paskirto administracinio arešto, nors minėtą nuobaudą yra pilnai atlikęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, duomenys apie tai yra minėtoje policijos įstaigoje. Skundžiamame nutarime taip pat visiškai nepagrįstai nurodoma, kad pažeidėjas nėra sumokėjęs ir jam paskirtų baudų, nors baudos išieškojimą patvirtina prie šio skundo pridėta antstolės pažyma ir pranešimas iš darbovietės. Be to, administracinis areštas nelaikytina pažeidėjui tinkama nuobauda ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) gimė jo dukra ir būtent jis eis tėvystės atostogų vaiko auginimui, dėl ko darbdaviui jau yra įteikęs atitinkamą prašymą. Apeliantas mano, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, jam galėtų būti skiriama bauda.
Atsiliepime į E. L. apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
E. L. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 30211 straipsnio 1 dalis). E. L. neginčija kaltės ir pažeidimų padarymo fakto, skunde nesutinkama tik su jam už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtos administracinės nuobaudos rūšimi.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą. Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. L. administracinę nuobaudą, nurodė motyvus, kodėl mano, kad norint pasiekti E. L. skiriamos nuobaudos tikslus, už jo padarytą pažeidimą būtina skirti sankcijoje numatytą griežtesnę administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Nors aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais dėl nuobaudos skyrimo, tačiau, atsižvelgus į apeliacinio skundo argumentus, nesutiktina su teismo sprendimu nepripažinti E. L. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas konstatavo, kad E. L. prisipažinimas dėl pažeidimo padarymo nenuoširdus ir deklaratyvus, kadangi pažeidėjas yra linkęs daryti tokio pobūdžio administracinius teisės pažeidimus ir anksčiau jam taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo tolesniam elgesiui neturėjo. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nurodyti argumentai dėl ankstesnių E. L. administracinių teisės pažeidimų ir skirtų administracinių nuobaudų yra svarbūs individualizuojant administracinę nuobaudą, o ne nustatant minėtą lengvinančią aplinkybę, ypač atsižvelgus į tai, kad E. L. administracinio teisės pažeidimo protokole rašydamas paaiškinimą nurodė, kad gailisi, ir šie jo parodymai nagrinėjant bylą apylinkės teisme patikrinti nebuvo, kadangi administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Tačiau visgi konstatuotina, kad net ir pripažinus E. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagrindo keisti jam paskirtos administracinės nuobaudos rūšį ar kitu būdu švelninti jam paskirtą nuobaudą, nėra. Pirmosios instancijos teismo teisingai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir neigiamai charakterizuojama jo asmenybė nusveria šia nutartimi pripažintiną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjami administraciniai teisės pažeidimai nebuvo atsitiktinis E. L. elgesys – jis per paskutinius kelis metus yra daugiau nei dešimt kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, tarp jų ir už itin šiurkščius administracinius teisės pažeidimus (du kartus už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio). Akivaizdu, kad pažeidėjo elgesiui skirtos administracinės nuobaudos – baudos, specialiosios teisės atėmimas ir administracinis areštas, teigiamos įtakos neturėjo ir nuo teisės pažeidimų jo nesulaikė. Nors apeliantas skunde pažymi, kad yra atlikęs anksčiau jam paskirtą administracinį areštą ir sumokėjęs paskirtą baudą, tačiau tai nešvelnina jo padėties, kadangi jis ir toliau darė įvairius teisės pažeidimus. Be to, teismui su skundu pateikti duomenys patvirtina tik 2009 metais pažeidėjui paskirtos baudos išieškojimą, kai po šio nubaudimo jam buvo paskirtos kitos baudos, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra.
Aptartos aplinkybės aiškiai rodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. L. parinko sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – administracinį areštą. Už ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą teismo nustatytas administracinio arešto dydis, didesnis nei šios nuobaudos vidurkis, ir paskirta tokio dydžio galutinė subendrinta administracinė nuobauda yra teisinga ir tinkamai individualizuota. Manytina, kad tik tokios administracinės nuobaudos vykdymas gali užtikrinti, kad pažeidėjas ateityje laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Skunde nurodoma aplinkybė dėl pažeidėjo šeiminės padėties (planuojamų tėvystės atostogų) nėra pagrindas neskirti jam administracinio arešto, kadangi ATPK 29 straipsnio 3 dalyje, reglamentuojančioje asmenų, kuriems negali būti skiriamas administracinis areštas, nuostatas, tokia galimybė nėra numatyta.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas ATPK 30 straipsnyje numatytų bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, paskyrė E. L. tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą administracinę nuobaudą. Pagrindo keisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą apeliacinio skundo argumentais nėra.
Vadovaudamasis ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarimą nepakeistą ir E. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Olegas Šibkovas