Administracinė byla Nr. eA-347-442/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02503-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 19.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R., atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai, Perelozų sentikių religinei bendruomenei, N. L. ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 ir įpareigoti atsakovą per 30 dienų atstatyti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu sprendimu atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai leido Juridinių asmenų registre pakeisti Perelozų sentikių religinės bendruomenės (toliau – ir Bendruomenė) pirmininko duomenis, t. y. vietoje pareiškėjo pirmininku nurodyti N. L. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pateiktu Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16-01, nes jis yra fiktyvus ir suklastotas, kadangi susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai. Pagal Bendruomenės įstatus, tik tarybos pirmininkas ar jo pavaduotojas gali vadovauti visuotiniam susirinkimui, kurio metu balsų dauguma jis gali būti patvirtintas ar atleistas iš pareigų. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis Bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame Bendruomenės visuotiniame susirinkime, todėl jo kadencija baigsis tik 2018 m. vasario 15 d. Tikintieji/parapijiečiai nėra laikomi Bendruomenės nariais, todėl jie neturi teisės balsuoti visuotiniame susirinkime. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateiktas 2016 m. kovo 12 d. visuotinio susirinkimo protokolas neturi privalomų rekvizitų, be to, yra negaliojantis, kadangi susirinkime dalyvaujantys asmenys negalėjo priimti sprendimo dėl naujo Bendruomenės tarybos pirmininko. Teisingumo ministerijos argumentai, kad Bendruomenės įstatai prieštarauja Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statutui (toliau – ir Statutas), nes nustato fiksuotą narių skaičių, yra visiškai nepagrįsti, nes kiekvienas parapijietis turi teisę kreiptis į Bendruomenės tarybą, prašydamas būti paskirtas nariu. Teisingumo ministerija neįsigilino į Bendruomenės narių pasikeitimą, todėl nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pateikė prieštaringus duomenis, kuriais ji negali vadovautis.
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad jam buvo pateikti visi pagal teisės aktus reikiami dokumentai, todėl jis priėmė išvadą kreiptis į Juridinių asmenų registrą dėl Bendruomenės pirmininko pakeitimo. Priimdamas tokia išvadą, atsakovas atsižvelgė į skirtumus tarp Bendrovės įstatų ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statuto nuostatų, reglamentuojančių, kas gali būti Bendruomenės tarybos nariais, taip pat įvertino 2016 m. kovo 12 d. visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų glaudžius ryšius su Perelozų sentikių bendruomene. Atsakovas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vyksiantį visuotinį susirinkimą, tačiau jame nedalyvavo. Teisingumo ministerijai buvo pateikti skirtingi Bendruomenės narių susirinkimų protokolai, iš kurių negali būti nustatyta, kas iš tikrųjų yra Bendruomenės nariais, nes pateikiami prieštaringi duomenys, nepateikiami duomenys dėl Bendruomenės narių pasikeitimo. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nusprendė, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pateikti duomenys apie susirinkime dalyvavusius asmenis yra teisingi.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad, keisdamas duomenis Juridinių asmenų registre, vadovaujasi Teisingumo ministerijos pateikta išvada ir duomenimis ir jų teisingumo ar atitikties teisės aktų reikalavimams netikrina. Gavus Teisingumo ministerijos išvadą, 2016 m gegužės 23 d. Juridinių asmenų registre buvo pakeisti duomenys apie asmenį, galintį Bendrijos vardu sudaryti sandorius.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Perelozų sentikių religinė bendruomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas nuo 2010 metų piktnaudžiauja teisminės gynybos teise, jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Visuotinis susirinkimas, vykęs 2016 m. kovo 12 d., buvo teisėtas, nes jame dalyvavo Bendruomenės nariai. Apie vyksiantį susirinkimą įvairiais būdais buvo bandoma informuoti ir pareiškėją, tačiau į susirinkimą jis neatvyko. Pareiškėjo pateiktas Bendruomenės narių sąrašas sudarytas išimtinai iš jo šeimos narių ir giminaičių, nesančių Perelozų bendruomenės parapijiečiais, todėl negali būti pripažintas teisingu. Dauguma susirinkime dalyvavusių narių yra gimę Perelozų kaime ir pakrikštyti kaimo cerkvėje, šiuo metu gyvena gretimuose kaimuose.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Sentikių Bažnyčia atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Teisingumo ministerija tinkamai išnagrinėjo jos pateiktą pranešimą ir, neperžengdama savo kompetencijos ribų, priėmė teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Priimdama ginčijamą sprendimą, Teisingumo ministerija vadovavosi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statuto nuostatomis, taip pat atsižvelgė į glaudžius visuotiniame susirinkime dalyvavusių narių ryšius su Bendruomene. Bendrijos pirmininku pareiškėjas buvo išrinktas 2009 m. vasario 15 d., todėl vadovaujantis Statuto 8.15.1 punktu jo trejų metų kadencija yra pasibaigusi. Pareiškėjo išrinkimo Bendruomenės pirmininku 2009 m. vasario 15 d. susirinkime Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba nėra patvirtinusi, kaip to reikalauja Statuto 3.14.15 punkto nuostatos. Ginčijamas sprendimas yra teisiškai ir faktiškai pagrįstas ir atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo M. R. skundą patenkino iš dalies ir panaikino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė pareiškėjui M. R. iš atsakovo Teisingumo ministerijos 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas konstatavo, kad byloje ginčijama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. išvada Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, kuria konstatuota, jog jai pateikti Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo 2016 m. kovo 12 d. ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2016 m. kovo 16 d. protokolai atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytini dokumentais, sudarančiais pagrindą pakeisti Bendruomenės duomenis Juridinių asmenų registre.
13. Teismas nustatė, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba su 2016 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama pakeisti Juridinių asmenų registre duomenis apie Bendruomenės pirmininką, nes M. R. įgaliojimai baigėsi 2012 m. vasario 15 d., o visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2016 m. kovo 12 d., buvo išrinktas naujas pirmininkas N. L. Įvertinusi kartu su prašymu pateiktus dokumentus ir vėliau papildomai pateiktus dokumentus bei Perelozų sentikių religinės bendruomenės paaiškinimus, Teisingumo ministerija priėmė 2016 m. gegužės 23 d. išvadą, kad jai pateikti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl Juridinių asmenų registre gali būti atliktas duomenų apie Bendruomenės pirmininką pakeitimas. Pareiškėjas M. R., manydamas, kad yra teisėtas Bendruomenės pirmininkas, kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti nurodytą Teisingumo ministerijos išvadą, taip pat pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu.
14. Teismas nustatė, kad, priimdama ginčijamą išvadą, Teisingumo ministerija veikė remdamasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275 patvirtintu Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašu (toliau – ir Sąrašas).
15. Teismas vadovavosi Įstatymo 10 straipsnio 3, 4 dalimis, Nuostatų 38.4 punktu, Sąrašo 5 punktu. Teismas nurodė, kad, aiškindamas ginčui taikytinų Nuostatų ir Sąrašo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017, atsižvelgdamas į konstitucinius tikybinės veiklos laisvės, bažnyčių bei religinių organizacijų tvarkymosi laisvės principus, konstatavo, kad paminėtos normos negali būti interpretuojamos plečiamai kaip suteikiančios Teisingumo ministerijai teisę spręsti vidinius religinių bendruomenių ir bendrijų teologinius ginčus, Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri. Iš ginčijamos išvados turinio matyti, kad spręsdama, ar yra pagrindas Juridinių asmenų registre pakeisti duomenis apie asmenį, turintį teisę jos vardu sudaryti sandorius, Teisingumo ministerija vertino Statuto ir Bendruomenės įstatų atitiktį ir konstatavo, kad Bendruomenės vadovybė veikė nesilaikydama Statuto reikalavimų, nes nustatė ribotą Bendruomenės narių skaičių, todėl Statuto nuostatos neturi būti aiškinamos pažodžiui, o tinkamai informavus apie 2016 m. kovo 12 d. visuotinį Bendruomenės narių susirinkimą, nebūtina nustatyti, ar jame dalyvavę asmenys yra Bendruomenės nariai, ar ne. Taip pat vertino, kad nėra patikimų duomenų, kas yra tikrieji Bendruomenės nariai, nes M. R. teikiamuose įvairiuose dokumentuose Bendruomenės narių pavardės nesutampa.
16. Įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, teismas konstatavo, kad Teisingumo ministerija peržengė teisės aktuose jai nustatytos kompetencijos ribas, nes ėmėsi vertinti Bendruomenės įstatų atitiktį aukštesnės teisinės galios teisės aktams, imperatyvias Statuto nuostatas aiškino plečiamai, nurodydama, kad nebūtina nustatyti, ar visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime dalyvavo ir sprendimą dėl Bendruomenės pirmininko priėmė asmenys, turintys tam teisę. Teismas nurodė, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 1–2 dalis, religinės bendruomenės ir bendrijos nevykdo valstybės funkcijų, o valstybė nevykdo religinių bendruomenių ir bendrijų funkcijų. Religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Perelozų religinė bendruomenė yra juridinio asmens teises turinti tradicinė Lietuvoje veikianti religinė bendruomenė, priklausanti Lietuvos Sentikių Bažnyčios religinei bendrijai. Vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios institucijų, jų kompetencija apibrėžta Statute. Pagal Statutą, sentikių religinė bendruomenė yra viešasis juridinis asmuo, kuriai atstovauja Bendruomenės pirmininkas, o vadovauja visuotiniame bendruomenės narių susirinkime išrinkta Bendruomenės taryba (8.7–8.9 p.). Savo veikloje Bendruomenė vadovaujasi Statutu, Bendruomenės įstatais ir Lietuvos Respublikos įstatymais (8.3 p.). Visuotinis bendruomenės narių susirinkimas yra aukščiausiasis Bendruomenės organas, kuris vienintelis turi teisę rinkti ir atšaukti Bendruomenės tarybą, Bendruomenės pirmininką ir kt. (Statuto 8.13.1 ir 8.13.6.2 p.). Visuotinis susirinkimas iš Bendruomenės narių trejiems metams renka jos pirmininką, kuris tvirtinamas Aukščiausiosios Tarybos (Statuto 8.15.1 p.). Visuotinį bendruomenės narių susirinkimą sušaukia Taryba (Statuto 8.13 p.). Bendruomenės nariais parapijiečiai tampa tarybai priėmus sprendimą dėl narystės (Statuto 8.19.2 p.). Teisingumo ministerijos teismui pateiktuose Bendruomenės įstatuose nustatytas iš esmės analogiškas reguliavimas dėl to, kas gali rinkti Bendruomenės pirmininką. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad Bendruomenės įstatuose nėra nuostatų, jog Bendruomenės pirmininku tampama tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba. Įvertinęs tai, kad Bendruomenė turi vadovautis Statuto reikalavimais, teismas konstatavo, kad Bendruomenės įstatai ir Statutas šiuo klausimu taikytini kartu. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad pagal Statutą ir Bendruomenės įstatus teisę rinkti Bendruomenės pirmininką turi tik Visuotinis bendruomenės narių, patvirtintų Tarybos sprendimu, susirinkimas. Bendruomenės narys jos pirmininku tampa tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba.
17. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog vertindama jai pateikto Bendruomenės narių visuotinio 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo protokolą, Teisingumo ministerija nenustatė, kad sprendimas dėl naujo Bendruomenės pirmininko yra priimtas kompetentingo organo, t. y., kad Bendruomenės narių visuotiniame susirinkime dalyvavo Bendruomenės nariai, kurių narystė Statute nustatyta tvarka yra patvirtinta Bendruomenės tarybos sprendimu. Nuostatos dėl to, kas gali dalyvauti aukščiausiame Bendruomenės valdymo organe, yra imperatyvios, todėl Teisingumo ministerija neturi teisės jomis nesivadovauti ir konstatuoti, kad sprendimas išrinkti naują Bendruomenės pirmininką priimtas kompetentingo subjekto, nes apie visuotinį susirinkimą buvo paskelbta taip, kad jame galėjo dalyvauti visi suinteresuoti asmenys. Kiek tai susiję su atsakovo argumentais, kad jis negali nustatyti tikrųjų Bendruomenės narių tapatybės, teismas pažymėjo, kad Bendruomenės narių priėmimo tvarka yra aiškiai reglamentuota Statute. Esant prieštaringiems duomenims apie Bendruomenės narius, teismo vertinimu, turėtų būti vadovaujamasi steigiant Bendruomenę Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai pateiktais duomenimis, nes pagal Statuto 8.4 punkto reikalavimus, steigiama bendruomenė be steigiamojo susirinkimo protokolo turėjo pateikti savo narių sąrašą.
18. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, nes ji priimta veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus), prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Kita vertus, teismas neturi pagrindo tenkinti išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą, t. y. Juridinių asmenų registre atstatyti senus duomenis apie tai, koks asmuo, veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Visų pirma, Teisingumo ministerija nėra Juridinių asmenų registro tvarkytoja, todėl tai nėra jos kompetencija. Be to, remiantis Statute nustatytu teisiniu reguliavimu, pareiškėjo, kaip Bendruomenės pirmininko, įgaliojimai pasibaigė 2012 m. vasario 15 d., nes 2012 m. vasario 15 d. ir 2015 m. vasario 15 d. Visuotinio bendruomenės narių susirinkime priimtas sprendimas dėl Bendruomenės pirmininko nebuvo patvirtintas Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos. Vadinasi, nuo 2012 m. vasario 16 d pareiškėjas nėra Bendruomenės pirmininkas, todėl tokie duomenys negali būti nurodyti Juridinių asmenų registre.
19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.19 punktu, įvertinęs tai, kad iš dviejų pareikštų reikalavimų teismas patenkino tik vieną, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 150 Eur išlaidų.
III.
20. Pareiškėjas M. R. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo Nr. (8.3.46)-7R-11395485 panaikinimo, nurodant šiame apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus (argumentus), ir patenkinti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Teisingumo ministeriją pagal teisės aktų reikalavimus, tai yra per 30 dienų atstatyti Juridinių asmenų registre iki pakeitimų Perelozų sentikių religinės bendruomenės registravimo duomenis dėl asmens, veikiančio Bendruomenės vardu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba nuo pat 2013 metų, teikdama melagingo turinio informaciją Teisingumo ministerijai ir teismams, visais įmanomais būdais, tarp jų klastojant dokumentus, inicijuojant tariamus Bendruomenės narių susirinkimus, šmeižiant pareiškėją niekuo nepagrįstais kaltinimais, tendencingai siekė pakeisti Bendruomenės pirmininką sau parankiu asmeniu N. L., kuris nėra ir nebuvo Bendruomenės nariu ir nėra niekaip susijęs su Perelozų sentikių religine bendruomene.
20.2. Bendruomenė yra savarankiška organizacinė struktūra, turinti savo įstatus, valdymo organus, priklausanti tradicinei sentikių konfesijai ir turi visus juridinio asmens požymius – organizacinį vieningumą, civilinį ir civilinį procesinį teisnumus ir veiksnumus. Bendruomenė savo veikloje privalo vadovautis tik savo įstatais. Tik aukščiausias Bendruomenės valdymo organas – Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimas, veikiantis šio juridinio asmens vardu, balsų dauguma gali tvirtinti ar atleisti Bendruomenės pirmininką. Teisingumo ministerija negalėjo remtis kartu su 2016 m. kovo 16 d. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko neteisėtu ir nesuderintu su Bendruomenė pareiškimu pateiktu 2016 m. kovo 12 d. Perelozų sentikių religinės bendruomenės narių visuotinio susirinkimo protokolu Nr. 16-01, kadangi jis yra fiktyvus ir suklastotas, šiame susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai. Minėtas protokolas organizuotas ir pasirašytas su Bendruomene visiškai nesusijusių asmenų.
20.3. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo padarė išvadą, kad Perelozų religinė bendruomenė, kaip juridinio asmens teises turinti tradicinė Lietuvoje veikianti religinė bendruomenė, priklauso Lietuvos Sentikių Bažnyčios religinei bendrijai, o jos vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios institucijų bei kompetencija apibrėžta Statute. Be to, teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, jog: 1) Bendruomenė turi vadovautis Statuto bei Bendruomenės įstatų reikalavimais ir šie du aktai taikytini kartu; 2) teisę rinkti Bendruomenės pirmininką turi tik Visuotinis bendruomenės narių, patvirtintų Tarybos sprendimu, susirinkimas, o Bendruomenės narys jos pirmininku tampa tik tuomet, kai tai patvirtina Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba.
20.4. Teismas neįvertino esminių ir bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių, priimdamas sprendimą pažeidė materialinės teisės normas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus reglamentuojančius tradicinės religinės bendruomenės, turinčios juridinio asmens teises, steigimą, įregistravimą bei veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Lietuvoje tik Katalikų bažnyčios būklė valstybėje nustatoma susitarimu. Visų kitų tiek tradicinių, tiek netradicinių bažnyčių bei religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma įstatymu. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad religinė bendruomenė yra asmenų grupė, siekianti įgyvendinti tos pačios religijos tikslus. Ji gali būti atitinkamos religinės bendrijos vietinis padalinys. Tai reiškia, kad Įstatymu yra įtvirtinta, jog religinė bendruomenė, kuri siekia įgyvendinti tos pačios religijos tikslus, gali egzistuoti savarankiškai, neįeinant į atitinkamos religinės bendruomenės ar bendrijos sudėtį. Teismas be jokio pagrindo prilygino Bendruomenę prie Lietuvos Sentikių Bažnyčios kažkokio tai padalinio, filialo ar pan., įeinančio į Lietuvos Sentikių Bažnyčios bendrijos sudėtį. Bendruomenė turi Įstatus, kuriais ir vadovaujasi savo veikloje. Nėra aišku, remiantis kokias duomenimis teismas nustatė, kad Bendruomenė turi vadovautis Statuto reikalavimais. Statutas yra vidinis Lietuvos Sentikių Bažnyčios organizavimo dokumentas, privalomas religinėms sentikių bendruomenėms, kurios yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios, kaip religinės bendrijos, narės, tačiau kuris negali būti taikomas Bendruomenei, kuri nėra įstojusi į religinę bendriją ir nėra sudariusi bendros vadovybės su ja. Pareiškėjas, būdamas savarankišku juridiniu asmeniu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, savo įstatais, kanonais bei kitais vidaus dokumentais, reikšmingais sentikių konfesijai (Bendruomenės įstatų 1.6 p.).
20.5. 2016 metų pradžioje Perelozų sentikių religinėje bendruomenėje buvo 12 narių. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba, teikdama atsakovui prašymą dėl pakeitimų Juridinių asmenų registre įregistravimo, taip pat pateikė 12 asmenų, neva tai esančių Bendruomenės nariais, tačiau dauguma šiame sąraše esančių tariamų Bendruomenės narių pavardžių neatitiko tų, kuriuos buvo ankstesniuose Teisingumo ministerijai Bendruomenės narių susirinkimų dalyvių sąrašuose. Atsižvelgdamas į tai, bei įvertinęs pareiškėjo išsakytus samprotavimus apie Bendruomenės savarankiškumą, teismas turėjo konstatuoti, kad privalu vadovautis būtent tikrojo Bendruomenės pirmininko, tai yra pareiškėjo pateiktu Bendruomenės narių sąrašu.
20.6. 2012 m. vasario 15 d. ir 2015 m. vasario 15 d. vykę Visuotinis Bendruomenės narių susirinkimai, vadovaudamiesi Bendruomenės įstatų nustatyta tvarka, išrinko Bendruomenės pirmininką M. R. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti pirmininko rinkimai prieštaravo įstatų at teisės aktų nuostatoms. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturėjo jokio pagrindo teigti, jog senesni duomenys apie Bendruomenės pirmininką negali būti atstatyti Juridinio asmenų registre.
21. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria skundas buvo tenkintas, ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnyje nustatyta, kad bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus, o bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas. Tačiau religinės bendruomenės ar bendrijos teisinius santykius su pasaulietiniais subjektais, nepriklausančiais religinei hierarchinei ar institucinei struktūrai (tuo pačiu – ir su valstybės valdžios institucijomis), reglamentuoja ne kanonai ar statutai, o valstybės institucijų priimti teisės aktai. Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas įsteigti juridiniai asmenys įgyja juridinio asmens teises, kai jų vadovybė raštu praneša Teisingumo ministerijai, o ši įformina įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 31.16.2 punkte nustatyta, kad į Juridinių asmenų registrą (toliau – ir Registras) įtraukiami duomenys apie asmenis, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių ribos, terminas, kuriam nustatytos teisių ribos. Tradicinės Lietuvos religinės bendruomenės, bendrijos ar centro, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų pageidavimu vietoje duomenų apie asmenis, turinčius teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, Registre gali būti įrašoma, kad šis juridinis asmuo veikia pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas. Taigi, religinės bendruomenės vadovas savo įgaliojimus bažnytinės teisės prasme įgyja nuo jo išrinkimo/paskyrimo dienos, o vadovo duomenų įtraukimas į Registrą iš esmės yra skirtas tik suteikti jam teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, kurie reglamentuojami valstybės priimtais įstatymais ir kitais teisės aktais. Pagal Nuostatų 56.1 papunktį, Teisingumo ministerija, gavusi tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos dokumentus, surašo prašymą ir išvadą, kad tradicinės Lietuvoje religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimus įtraukti į Registrą galima, ir perduoda prašymą ir išvadą Registro tvarkytojui. Ši išvada surašoma (arba atsisakoma ją surašyti) atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Būdama tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų duomenų teikėja, Teisingumo ministerija, pagal Nuostatų 41.2 papunktį, atsako už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą. Sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275. Taigi, priešingai nei teigė pirmosios instancijos teismas, Teisingumo ministerija, būdama atsakinga už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, privalo patikrinti, ar religinės bendruomenės ar bendrijos pateikti dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus.
21.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai 2013 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-485/2013 patvirtina, kad Teisingumo ministerija, priimdama sprendimus dėl religinės bendruomenės ar bendrijos duomenų pakeitimo įtraukimo į Registrą, privalo analizuoti bažnytinės teisės aktus, todėl teismo išvada, kad Teisingumo ministerija peržengė teisės aktuose nustatytas kompetencijos ribas, yra neteisinga. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Teisingumo ministerijoje buvo gauti du skirtingi Bendruomenės narių sąrašai, kuriuose nurodyti asmenys nesutampa. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad toks narių sąrašas, tikėtina, apskritai neegzistuoja.
21.3. Nei pareiškėjas, nei kiti proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose neteikė argumentų, susijusių su teismo išvada, kad nustatant Bendruomenės visuotinio susirinkimo teisėtumą turi būti atsižvelgiama į šios Bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokole užfiksuotus faktus. Dėl šios objektyvios priežasties Teisingumo ministerija negalėjo pateikti nei su tuo susijusių paaiškinimų, nei papildomų dokumentų (nurodytų Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. ir 2005 m. sausio 18 d. prašymų). ABTĮ 81 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, tokiu būdu apribojęs Teisingumo ministerijos procesines teises teikti įrodymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus. Šis procesinės teisės normų pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra naikintinas ir ABTĮ 146 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, šioje byloje būtina papildomai aiškintis aplinkybes, susijusias su Bendruomenės steigiamojo susirinkimo protokolu, todėl formaliai egzistuotų pagrindas grąžinti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau naujas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme gali užvilkinti galutinio sprendimo priėmimą, todėl šis ginčas galėtų būti galutinai išspręstas ir apeliacinės instancijos teisme, jeigu teismas skirtų žodinį bylos nagrinėjimą ir tokiu būdu sudarytų visiems proceso dalyviams pateikti papildomus dokumentus ir paaiškinimus, įrodančius (ar paneigiančius), kad Bendruomenės steigėjų sąrašas neegzistuoja.
21.4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos Statuto nuostatos taikytinos ir Bendruomenės atžvilgiu, todėl Bendruomenės narių skaičius negali būti ribojamas. Teisingumo ministerijos atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą yra išdėstyti išsamūs argumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas pateikė akivaizdžiai prieštaringą informaciją apie Bendruomenės narius pasikeitimus: skyrėsi teisinę reikšmę turintys esminiai faktai, buvo pateiktos kelios to paties dokumento versijos ir pan. Teisingumo ministerijos konstatuotų neatitikimų priežasties pareiškėjas ar jo atstovai nepaaiškino ir nagrinėjant bylą teisme. Nustačiusi akivaizdžius pareiškėjo pateiktų dokumentų neatitikimus, Teisingumo ministerija, būdama atsakinga už Registrui teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, negalėjo remtis neteisingais ar neaiškiais duomenimis, todėl priimdama skundžiamą išvadą pagrįstai rėmėsi tik Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pateiktais duomenimis ir pripažino, jog 2016 m. kovo 12 d. susirinkime dalyvavę Bendruomenės nariai nauju bendruomenės pirmininku išrinko N. L.
21.5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas, panaikinęs Teisingumo ministerijos išvadą, tačiau netenkinęs išvestinio skundo reikalavimo Registre atkurti ankstesnius duomenis M. R. teisę veikti Bendruomenės vardu, sukūrė teisiškai nepagrįstą ir neįmanomą situaciją – paliko Bendruomenę, kaip juridinį asmenį, be valdymo organo.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kiek tai susiję su Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo Nr. (8.3.46)-7R-11395485 panaikinimu, ir skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Teismas, konstatuodamas, kad Teisingumo ministerijos išvada prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, konkrečiai nenurodė nei vieno teisės akto, kuriam ginčijama išvada prieštarautų. Jokiuose teisės aktuose, tarp jų ir Sąrašo 5 punkte, nenurodoma, kad Teisingumo ministerija turėtu tikrinti Bendruomenės visuotiniame susirinkime dalyvavusių asmenų narystę ar tapatybę, o Sąrašo 5.2 punkte apsiribojama kompetentingos vadovybės sprendimu, patvirtinančiu Registro duomenų pakeitimų teisėtumą. Tokiu kompetentingos vadovybės sprendimu yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos sprendimas. Teismas supainiojo „kompetentingos vadovybės“ ir „kompetentingo organo“ sampratas. Sąrašo 5.2 punkte įvardintas reikalavimas, kad turi būti pateiktas kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis Registro duomenų pakeitimų teisėtumą, jeigu keičiami Registro duomenys. Tokį reikalavimą dokumentui atitinka Aukščiausiosios tarybos 2016 m. kovo 16 d. protokolo Nr. 16-01 išrašas.
22.2. Teisingumo ministerija turi teisę tik formaliai patikrinti, ar jai buvo pateikti visi Registro duomenims pateikti reikiami dokumentai ir, ar jie tikri (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1293-575/2017). Teisingumo ministerija pati pagrįstai nesiėmė Statuto aiškinimo veiksmų, o teisingai atsižvelgė į Aukščiausiosios Tarybos pateiktą išaiškinimą atsakant Teisingumo ministerijai į jos 2016 m. balandžio 12 d. Nr.(8.3.46)-7R-2749 paklausimą dėl papildomų duomenų sprendžiant ginčijamos išvados priėmimo klausimą.
22.3. Teismas peržengė tradicinės bažnyčios apsaugos konstitucines ribas ir tuo išreiškė teisminės valdžios nepripažinimą tradicinės sentikių religinės bendrijos valdymo organui – Aukščiausiajai Tarybai, kuri yra sentikių religinis centras ir vienintelė įgaliota institucija santykiuose su valstybe.
22.4. Teismas nepagrįstai apribojo teisėtai išrinkto bendruomenės pirmininko N. L. teisnumą ir veiksnumą. Be to, teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, turėjo spręsti, ar atsakovas Teisingumo ministerija pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus. Teismas, pagrįstai pripažinęs, kad pareiškėjas nebeturi Bendruomenės pirmininko statuso jau nuo 2012 m. vasario 16 d., jam nepateikus jokių įrodymų, kad Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo sprendimas nuginčytas bažnytinės (kanoninės) teisės ar įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nėra viešojo intereso gynimo subjektas, turėjo skundą visiškai atmesti.
23. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prisideda prie Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliacinio skundo ir prašo jį tenkinti, nurodydamas, kad atsakovo apeliacinio skundo dalykas iš esmės sutampa su Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliacinio skundo dalyku.
24. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą prašo atmesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad Statutas yra vidinis Lietuvos Sentikių Bažnyčios organizavimo dokumentas, privalomas religinėms sentikių bendruomenėms, kurios yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios, kaip religinės bendrijos, narės, tačiau kuris negali būti taikomas Bendruomenei, kuri nėra įstojusi į religinę bendriją ir nėra sudariusi bendros vadovybės su ja. Bendruomenė, būdama savarankišku juridiniu asmeniu, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, savo įstatais, kanonais bei kitais vidaus dokumentais, reikšmingais sentikių konfesijai (Bendruomenės įstatų 1.6 p.), nei vienas iš šių dokumentų nenumato, kad Bendruomenės pirmininko kandidatūra, jo rinkimo rezultatai turi būti suderinti su Lietuvos Sentikių Bažnyčia ir/arba Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiąja Taryba. Tokiu būdu teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendimas dėl naujo Bendruomenės pirmininko buvo priimtas nekompetentingo organo ir teisingai nurodė, kad iš naujo nagrinėjant Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausios Tarybos prašymą dėl duomenų pakeitimo, Teisingumo ministerija turi tirti Bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumo klausimą, nes būtent Teisingumo ministerija yra atsakinga už į Registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą.
26. Pareiškėjas atsiliepime į Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios tarybos apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendimas dėl naujo Bendruomenės pirmininko buvo priimtas nekompetentingo organo ir teisingai nurodė, kad iš naujo nagrinėjant Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos prašymą dėl duomenų pakeitimo, Teisingumo ministerija turi tirti Bendruomenės 2016 m. kovo 12 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumo klausimą, nes būtent Teisingumo ministerija yra atsakinga už į Registrą registruoti teiktinų duomenų teisingumą. Bendruomenė savo veikloje vadovaujasi įstatais, kuriuos dar 2010 m. kovo 17 d. Bendruomenės vardu pareiškėjas pats pateikė Teisingumo ministerijai. Bendruomenė yra savarankiškas juridinis asmuo, niekada neįėjęs į Lietuvos Sentikių Bažnyčios sudėtį ir nėra jos sudėtine dalimi. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai nėra suteikti įgaliojimai atlikti Bendruomenės atžvilgiu jokių teisinių veiksmų, įskaitant visuotiniame Bendruomenės narių susirinkime priimamų sprendimų tvirtinimą.
28. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindimas kitokiais motyvais nei nurodė apeliacinį skundą pateikęs asmuo pats savaime nerodo atitinkamo teisinio intereso skųsti teismo sprendimo motyvus buvimo. Tiesiogines pasekmes byloje dalyvaujantiems asmenims sukelia būtent rezoliucinė, o ne motyvuojamoji teismo sprendimo dalis. Teisingumo ministerija kaip vieną iš apeliacinio skundo pagrindų nurodė aplinkybę, jog dėl objektyvių priežasčių neturi Bendrovės steigiamojo susirinkimo protokolo ar tokio susirinkimo dalyvių sąrašo, be to, šių dokumentų neturi ir kiti bylos dalyviai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde patvirtina šią prielaidą, tačiau daro visiškai nepagrįstą išvadą, kad būtina vadovautis jo pateiktais Bendruomenės narių sąrašais. Tiek skundžiamoje išvadoje, tiek Teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą yra detaliai išanalizuoti visi pareiškėjo pateiktų narių sąrašų trūkumai: skiriasi nariais įvardintų asmenų pavardės ir jų statusas bendruomenėje, buvo pateiktos kelios to paties dokumento versijos ir kt. Taigi, pareiškėjui nepaaiškinus konstatuotų neatitikimų priežasties ir nepašalinus šių trūkumų, nėra jokio pagrindo remtis akivaizdžiai neteisingais duomenimis. Vienintelis apeliacinio skundo argumentas, susijęs su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas atkurti duomenis Juridinių asmenų registre, yra pasikartojantis teiginys, jog Bendruomenė yra savarankiškas juridinis asmuo.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Aukščiausiosios Tarybos apeliacinį skundą patenkinti.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs 2016 m. gegužės 23 d. Teisingumo ministerijos išvadą Nr. (8.3.46.)-7R-11395485, netikrino joje nurodomų duomenų tikrumo ir dokumento turinio atitikties įstatymų reikalavimams. Taigi, atsižvelgus į įstatymų leidėjo Juridinių asmenų registro tvarkytojui suteiktas kompetencijos ribas, VĮ Registrų centro Kauno filialas negali nei patvirtinti, nei paneigti apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių, taip pat negali sutikti ar nesutikti su šiame skunde dėstomais teisiniais motyvais. Šios bylos, kur yra sprendžiamas Teisingumo ministerijos išvados dėl tradicinės religinės bendruomenės pasikeitusių duomenų įrašymo į Juridinių asmenų registrą pagrįstumas bei teisėtumas, išsprendimas neturės jokios įtakos VĮ Registrų centro Kauno filialo teisėms bei pareigoms.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus prašo apeliacinių skundų pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
34. Pareiškėjas prie apeliacinio skundo pridėjo 2009 m. kovo 18 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo-pažymėjimo kopiją (V t., b. l. 114–115). Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2003 m. rugsėjo 29 d. prašymo ir jo priedo kopiją (V t., b. l. 123–126) bei 2005 m. rugsėjo 16 d. prašymo ir jo priedo kopiją (V t., b. l. 127–130). Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba prie atsiliepimo į pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus pridėjo Perelozų sentikių religinės bendruomenės registravimo Juridinių asmenų registre pažymėjimą, išduotą 2003 m. spalio 21 d.
(V t., b. l. 168).
35. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 2 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
36. Proceso šalys nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, dėl ko šios nutarties 34 punkte išvardintų dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie įrodymai netiriami ir nevertinami.
37. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui 2018 m. vasario 5 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos Perezolų sentikių religinės bendruomenės visuotinio susirinkimo, įvykusio
2018 m. vasario 4 d., protokolo kopiją.
38. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pateikė dokumentą, kuris yra surašytas po skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir, teisėjų kolegijos nuomone, nepagrindžia jokių bylai reikšmingų aplinkybių, todėl ir šis papildomai pareiškėjo pateiktas įrodymas netiriamas ir nevertinamas.
39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Teisingumo ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 teisėtumo ir pagrįstumo bei Teisingumo ministerijos įpareigojimo per 30 dienų atstatyti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu.
40. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba 2016 m. kovo 16 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama pakeisti Juridinių asmenų registre duomenis apie Bendruomenės pirmininką, nes buvusio Bendruomenės pirmininko M. R. įgaliojimai baigėsi 2012 m. vasario 15 d., o Bendruomenės visuotiniame narių susirinkime, vykusiame 2016 m. kovo 12 d., buvo išrinktas naujas pirmininkas N. L., kurį patvirtino Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba 2016 m. kovo 16 d. posėdyje (II t., b. l. 7).
41. Ginčijama išvada buvo nustatyta, jog pateikti Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo 2016 m. kovo 12 d. ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2016 m. kovo 16 d. protokolai atitinka teisės aktų reikalavimus ir laikytini dokumentais, sudarančiais pagrindą pakeisti Bendruomenės duomenis Juridinių asmenų registre.
42. Lietuvos Sentikių Bažnyčia yra tradicinė religinė bendrija, į kurios sudėtį įeina Perelozų sentikių religinė bendruomenė (Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 5 straipsnis). Pagrindinis Lietuvos Sentikių Bažnyčios veiklą bei organizacinę struktūrą nustatantis bažnytinės teisės dokumentas yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statutas (2012 m. gegužės 1 d. redakcija) (toliau – ir Statutas) (II t., b. l. 114–125). Statuto 1 punktas nustato, kad Lietuvos Sentikių Bažnyčios Statutas – tai pagrindinis fundamentinis bažnytinės teisės dokumentas, kuriuo remiantis organizuojama Bažnyčios bei jos organų struktūra ir veikla, nustatomos vidaus gyvenimo taisyklės ir santykiai tarp bendruomenių ir Bažnyčios institucijų, apibrėžiama jų kompetencija.
43. Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 38.4 punktas (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 18 d.) nustatė, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia tradicinių religinių bendruomenių ar bendrijų, į Registrą įtraukiant tradicines religines bendruomenes ar bendrijas, jų filialus ar atstovybes, keičiant jų duomenis, išbraukiant juos iš Registro, – Teisingumo ministerija, kuriai Nuostatuose nurodytus duomenis ir dokumentus arba jų pakeitimus pateikia pagal konkrečios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentinga vadovybė; prašymus pakeisti Registro informaciją tiesiogiai Registro tvarkytojui gali teikti asmenys, turintys teisę tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos vardu sudaryti sandorius.
44. Dokumentų, pateikiamų Teisingumo ministerijai steigiant religines bendruomenes, bendrijas ir centrus, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti juridinius asmenis, filialus ar atstovybes, keičiant jų įstatus ar juos atitinkančius dokumentus ir registro duomenis, išbraukiant juos iš Juridinių asmenų registro, sąrašo (toliau – ir Sąrašas), patvirtinto Teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. 1R-275, 5 punktas (Teisingumo ministro 2014 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) numato, kad pasikeitus tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų, jų tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų Registro duomenims – pavadinimui, buveinei, valdymo organų nariams, turintiems teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorius, jų teisių riboms, – taip pat pasikeitus jų filialų ar atstovybių duomenims, Teisingumo ministerijai pateikiami šie dokumentai: 5.1. pranešimas dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą. Pranešimas turi būti pasirašytas pagal konkrečios religinės bendruomenės ar bendrijos kanonus, statutus ar kitas normas kompetentingos vadovybės; 5.2. kompetentingos vadovybės sprendimas, patvirtinantis Registro duomenų pakeitimų teisėtumą, jeigu keičiami Registro duomenys; 5.3. jeigu keičiamas tradicinės religinės bendruomenės, bendrijos, centro, tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigto juridinio asmens pavadinimas – viešo paskelbimo apie pavadinimo pakeitimą arba pranešimo apie tai visiems kreditoriams raštu kopijos. Jei juridinis asmuo neturi kreditorių, tai patvirtinama pranešime, o šiame punkte nurodyti dokumentai neteikiami; 5.4. savininko ar bendraturčio sutikimas suteikti patalpas juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinei registruoti, jeigu keičiama buveinė; 5.5. pranešimą pasirašiusio fizinio asmens, fizinių asmenų, turinčių teisę veikti juridinio asmens vardu, tapatybę patvirtinantys dokumentai arba jų kopijos.
45. Konstitucijos 43 straipsnyje įtvirtinta: „Valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias bei religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai (1 dalis). Valstybės pripažintos bažnyčios bei kitos religinės organizacijos turi juridinio asmens teises (2 dalis). Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai skelbia savo mokslą, atlieka savo apeigas, turi maldos namus, labdaros įstaigas ir mokyklas dvasininkams rengti (3 dalis). Bažnyčios bei religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savus kanonus ir statutus (4 dalis). Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu (5 dalis). Bažnyčių bei religinių organizacijų mokslo skelbimas, kita tikybinė veikla, taip pat maldos namai negali būti naudojami tam, kas prieštarauja Konstitucijai ir įstatymams (6 dalis). Lietuvoje nėra valstybinės religijos (7 dalis)“.
46. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra nurodyta, jog Konstitucijos 43 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas valstybinės religijos nebuvimo Lietuvoje principas. Ši Konstitucijos norma ir norma, numatanti, kad yra tradicinės Lietuvoje bažnyčios bei religinės organizacijos, reiškia, jog religijos tradiciškumas netapatintinas su jos valstybiškumu: bažnyčios bei religinės organizacijos nesikiša į valstybės, jos institucijų ir pareigūnų veiklą, neformuoja valstybinės politikos, o valstybė nesikiša į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus reikalus; jos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus (Konstitucijos 43 straipsnio 4 dalis). Konstitucinis valstybės ir bažnyčios atskirumo principas yra Lietuvos valstybės, jos institucijų ir jų veiklos pasaulietiškumo pamatas. Šis principas, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė, konstitucinis asmenų lygybės principas kartu su kitomis konstitucinėmis nuostatomis lemia valstybės pasaulėžiūrinį ir religinį neutralumą. Tai, kad Lietuvos valstybė ir jos institucijos yra pasaulėžiūros ir religijos požiūriu neutralios, reiškia valstybės ir tikybos sričių, valstybės ir bažnyčių bei religinių organizacijų paskirties, funkcijų ir veiklos atribojimą. Pabrėžtina, kad valstybės neutralumas ir pasaulietiškumas negali būti pagrindas diskriminuoti tikinčiuosius, varžyti jų teises ir laisves. Valstybės pasaulietiškumas suponuoja ir valstybės nesikišimą į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 13 d. nutarimas).
47. Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato, kad religinės bendruomenės ir bendrijos turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti savarankiškai pagal savo kanonus, statutus bei kitas normas.
48. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Teisingumo ministerija, vertindama tradicinės religinės bendrijos ar bendruomenės prašymą ir dokumentus, kurių pagrindu yra prašoma įtraukti į Juridinių asmenų registrą pasikeitusius duomenis, visų pirma, privalo laikytis konstitucinių principų, nustatančių valstybės ir religinių organizacijų santykius.
49. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, pateikdamas išvadą Juridinių asmenų registro tvarkytojui dėl duomenų apie Bendruomenės pirmininką pakeitimo, privalėjo tik formaliai patikrinti ar prašymą dėl Registro duomenų pakeitimo pagal Statutą pasirašė kompetentinga vadovybė, ar kompetentingas organas išrinko (patvirtino) Bendruomenės pirmininką (Sąrašo 5.1 ir 5.2 papunkčiai), ar yra pateikti kiti Sąrašo 5 punkte nurodyti dokumentai.
50. Statuto 3.14.13 papunktyje numatyta, kad Bažnyčios Aukščiausioji Taryba veda Lietuvos Sentikių Bažnyčios religinių bendruomenių registrą; po sentikių bendruomenės įrašymo į registrą Bažnyčios Aukščiausioji Taryba pateikia valstybės religinių bendruomenių registro tvarkytojui suteikti sentikių religinei bendruomenei juridinio asmens statusą. Statuto 8.5 papunktyje nustatyta, kad jeigu bendruomenė laikosi Šventųjų Apaštalų ir Šventųjų Tėvų taisyklių, nepažeidžia bažnytinių kanonų pripažįsta Soborų sprendimus ir nutarimus, Bažnyčios Statutą, t. y. tradicinė, tuomet Bažnyčios Aukščiausioji Taryba, bendruomenei prašant, įrašo ją į savo registrą ir pateikia kompetentingoms valstybės įstaigoms prašymą ją įregistruoti Juridinių asmenų registre.
51. Taigi pagal Statuto normas tik Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba yra kompetentinga teikti Teisingumo ministerijai pranešimus dėl duomenų apie bendruomenes įtraukimo į Registrą.
52. Statuto 5.3 papunktyje nustatyta, kad Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas be atskiro įgaliojimo atstovauja Bažnyčiai valstybės valdžios bei valdymo institucijose, teismuose ir kitose organizacijose, išduoda įgaliojimus atstovauti bažnyčiai, pasirašo visas sutartis ir sudaro visus sandorius Bažnyčios vardu ir interesais.
53. Pranešimą dėl Bendruomenės duomenų pakeitimo pasirašė Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas G. B., t. y. asmuo pagal Statuto reikalavimus kompetentingas pasirašyti tokio pobūdžio pranešimus.
54. Statuto 8.13.6.2 papunktyje įtvirtinta, jog tik visuotinis bendruomenės narių susirinkimas renka ir atšaukia bendruomenės pirmininką, Statuto 3.14.15 papunktyje įtvirtinta, jog Bažnyčios Aukščiausioji Taryba tvirtina bendruomenių pirmininkus.
55. Pagrindžiant Registro duomenų pakeitimo teisėtumą prie pranešimo buvo pridėtas išrašas iš Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2016 m. kovo 16 d. posėdžio, kuriame buvo priimtas sprendimas patvirtinti Bendruomenės pirmininku N. L., protokolo Nr. 16-01 (II t., b. l. 8); Perelozų sentikių religinės bendruomenės visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2016 m. kovo 12 d., kuriame Bendruomenės pirmininku buvo išrinktas N. L., protokolo nuorašas (II t., b. l. 9-11); susirinkimo dalyvių sąrašas (II t., b. l. 11); duomenys apie Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo paskelbimą (II t., 14-16, 18). Taip pat, papildomai buvo pateiktas Bendruomenės narių sąrašas (II t., b. l. 21) bei Bendruomenės narių, dalyvavusių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2016 m. kovo 16 d., sąrašo kopija (II t., b. l. 22).
56. Teisėjų kolegijos nuomone, formaliuoju aspektu įvertinus Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos atsakovui pateiktą pranešimą ir pridėtus dokumentus dėl duomenų pakeitimų įtraukimo į Registrą, darytina išvada, jog pagal Statutą pranešimas yra pasirašytas kompetentingos vadovybės (Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko), o pridėti dokumentai formaliai patvirtina, kad naujasis Bendruomenės pirmininkas N. L. buvo išrinktas ir patvirtintas pagal Statutą kompetentingų Lietuvos Sentikių Bažnyčios vidinę organizacinę struktūrą sudarančių institucijų (Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo bei Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos).
57. Pareiškėjo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodyta aplinkybė, kad jis Bendruomenės pirmininku buvo perrinktas 2015 m. vasario 15 d. vykusiame Bendruomenės visuotiniame susirinkime, negali būti reikšminga duomenų pakeitimų įtraukimui į Registrą, nes pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog šį jo išrinkimą Bendruomenės pirmininku būtų patvirtinusi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausioji Taryba.
58. Be to, pareiškėjo nuomone, ginčijama atsakovo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta dėl to, jog Bendruomenės 2016 m. kovo 16 d. visuotinio susirinkimo protokolas Nr. 16-01 yra fiktyvus ir suklastotas, kadangi susirinkime nedalyvavo nei Bendruomenės pirmininkas, nei jo pavaduotojas, nei tikrieji Bendruomenės nariai.
59. Dėl šių pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiuo skundo pagrindu iš esmės kelia ginčą dėl institucinės Lietuvos Sentikių Bažnyčios vidinės struktūros formavimo (Bendruomenės pirmininko išrinkimo), tačiau pagal Konstitucijos 43 straipsnį bei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 7 straipsnį Lietuvos Sentikių Bažnyčia bei į jos sudėtį įeinančios bendruomenės turi teisę laisvai organizuotis pagal savo hierarchinę ir institucinę struktūrą, vidaus gyvenimą tvarkyti pagal Statutą bei bendruomenių įstatus. Narystės Bendruomenėje klausimai, Bendruomenės pirmininko rinkimas, kitų Bendruomenės organizacinės struktūros institucijų sudarymas yra Lietuvos Sentikių Bažnyčios (tradicinės religinės bendrijos) vidaus gyvenimo klausimai. Nagrinėjamo ginčo kontekste, pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl narystės Bendruomenėje tikrumo, dėl Bendruomenės pirmininko išrinkimo tvarkos, nustatytos Statute ir Bendruomenės įstatuose, laikymosi teisinis vertinimas, atliktas valstybės institucijos (šiuo atveju atsakovo ar teismo) neatitiktų konstitucinio valstybės nesikišimo į bažnyčių bei religinių organizacijų vidaus gyvenimą principo, pažeistų Lietuvos Sentikių Bažnyčios vidinio gyvenimo autonomijos bei laisvo organizacinės struktūros nustatymo teisę. Todėl teisėjų kolegija dėl paminėtų pareiškėjo nurodytų aplinkybių nepasisako.
60. Atsakovui buvo pateiktas Bendruomenės narių visuotiniame susirinkime, įvykusiame 2016 m. kovo 12 d., kuriame buvo išrinktas naujas Bendruomenės pirmininkas, dalyvavusių asmenų sąrašas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šie asmenys nedalyvavo minėtame susirinkime, ar jame dalyvavo ne tie asmenys, kurie yra nurodyti dalyvių sąraše. Kaip jau minėta, šių asmenų narystės Bendruomenėje klausimai nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, todėl nėra jokių formalių pagrindų Bendruomenės narių 2016 m. kovo 12 d. susirinkimo protokolą pripažinti netikru.
61. Teisingumo ministerija, formaliai patikrinusi Lietuvos Sentikių Bažnyčios Tarybos pateiktus dokumentus dėl Bendruomenės duomenų, įrašytų Juridinių asmenų registre, pakeitimo, pagrįstai sprendė, jog jie patvirtina Registro duomenų pakeitimų teisėtumą t. y. kad jai pateikti Bendruomenės visuotinio narių susirinkimo 2016 m. kovo 12 d. ir Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos 2016 m. kovo 16 d. protokolai pripažintini dokumentais, sudarančiais pagrindą pakeisti Bendruomenės duomenis Juridinių asmenų registre.
62. Taigi pirmosios instancijos teismas, panaikindamas ginčijamą išvadą dėl to, jog Teisingumo ministerija nenustatė, kad Bendruomenės narių visuotiniame susirinkime dalyvavo Bendruomenės nariai, kurių narystė Statute nustatyta tvarka yra patvirtinta Bendruomenės tarybos sprendimu, netinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismas dalyje dėl Teisingumo ministerijos
2016 m. gegužės 23 d. išvados Nr. (8.3.46.)-7R-11395485 panaikinimo pakeičiamas, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 147 straipsnis).
63. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą atsakovo išvadą, nėra pagrindo tenkinti kitą pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovę per 30 dienų atstatyti duomenis Juridinių asmenų registre dėl asmens, kuris veikia Perelozų sentikių religinės bendruomenės vardu. Todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl šio pareiškėjo skundo reikalavimo atmetimo paliekama nepakeista.
64. Kadangi pareiškėjo skundas netenkinamas, tai jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo Teisingumo ministerijos priteista 150 Eur (šimtas penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų, naikintina.
65. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliaciniai skundai tenkinami, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas pakeičiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo M. R. apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiosios Tarybos apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo M. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė