Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-8-736/2015

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03728-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija:

50.21.; 63.; 73.

(S)

KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 17 d.

Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius,

sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant :

administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M.,

administracinę nuobaudą skyrusios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams J. G. ir S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. M. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014-04-23 nutarimo Nr. ATN-20-140423-00002 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas S. P. 2014-04-10 surašė J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 18912 str. už tai, kad jo veikla, vykdant rekonstruojamo gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus, o būtent 1. nėra atlikti laikančiųjų konstrukcijų patikrinimai ir nesurašyti patikrinimo aktai; 2. statybos darbų žurnale nėra įregistruotas ir parengtas statinio projekto neesminis pakeitimas. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis (b. l. 8-10).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio vedėja, pavaduojanti Skyriaus vedėją, D. T. 2014-04-23 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-20-140423-00002 J. M. pagal ATPK 18912 str. skyrė 1000 Lt baudą (b. l. 23-25).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. M. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą ir bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu J. M. nurodė, kad statybos žurnale yra pateiktas laikančiųjų konstrukcijų patikrinimo darbų sąrašas, kuriame numatyta, konkrečiai kokių medinių konstrukcijų patikrinimai turi būti atlikti. Sąrašo 1.25 p. ir 1.26 p. nurodyta, kurios medinės konstrukcijos turi būti patikrinamos, tačiau jam neaišku, pagal kokį punktą šiuo konkrečių atveju turėjo būti patikrintos gegnės. Sąrašo 1.26 p. nurodyta apie pakabinamas lubas, karkasines sienas, tačiau Institucija nė vienu metu nėra parašiusi, kad nėra patikrinimo akto dėl pakabinimų lubų ar karkasinių sienų. Apie kokias konkrečiai laikančiąsias konstrukcijas kalbama jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei Institucijos priimtame nutarime, nesuprantama.   Dėl nubaudimo  dėl projektinės dokumentacijos pakeitimo neparengimo ir  neįregistravimo nurodė, kad projektinę dokumentaciją ruošia projektuotojas, o tai, ar jis, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, turėjo atlikti kitus veiksmus, išeina iš jam pareikšto kaltinimo ribų. Be to, 2014-11-27 statybos užbaigimo akto 6.5. p. pažymėta, kad komisijai buvo pateiktas nustatyta tvarka užpildytas statybos darbų žurnalas. 7.2. p. nurodyta, kad komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu išeina, kad jo tikrinimo metu, buvo nustatyti pažeidimai, o jau pridavimo metu viskas atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. taikomi dvigubi standartai.

Institucija, paskyrusi nuobaudą, pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Inspekcijos Kauno skyriaus specialistas 2014-03-31 13.00 val. atliko statybos techninio prižiūrėtojo J. M. planinį patikrinimą ir surašė Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiklos patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SVPD-1.21-(15.50). Patikrinimo metu buvo pasirinktas rekonstruojamas gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

Institucijos atstovė J. G. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti nutarimą nepakeistą, remiantis atsiliepimuose į skundus nurodytais argumentais. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad tikrinant statybos techninio prižiūrėtojo veiklą, tikrinama pagal patvirtintą kontrolinį klausimyną. Veiklos patikrinimo akte nurodyti visi aktai, kuriais remiantis sudarytas šis klausimynas. Prie atitinkamų punktų yra nurodyti konkretūs pažeisti teisės aktai ir jų dalys, todėl J. M. teiginys, kad jis nesupranta, už ką yra baudžiamas, yra visiškai nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalyje yra būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus: administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir esmę, šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Pastebėtina, kad pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu J. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl ATPK 18912 straipsnio pažeidimo. ATPK 18912 straipsnyje numatyta atsakomybė už statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimą. Taigi šio ATPK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, konkrečiai, normatyvinius statybos techninius dokumentus, todėl šie normatyviniai statybos techniniai dokumentai ir atitinkamos jų normos turi būti aiškiai nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nes tik taip asmuo gali sužinoti, kuo konkrečiai jis yra kaltinamas.

Protokole J. M. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2015-01-01) numatytos pagrindinės statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, taip pat jeigu nepateikti statybos produktų pateikimo į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekimo jai reikalavimus nustatančiuose teisės aktuose nurodyti dokumentai; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas; 4) kartu su rangovu rengti dokumentus, reikalingus statybai užbaigti.

Tačiau, kaip jau minėta, atsakomybė pagal ATPK 18912 straipsnį statybos techniniam prižiūrėtojui kyla už statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 54 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2013-07-01) nustatyta, kad normatyvinis statybos techninis dokumentas – dokumentas, kuris nustato statinio projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinio naudojimo, priežiūros ir nugriovimo reikalavimus, taisykles, bendruosius principus ir charakteristikas. Tai statybos techniniai reglamentai, statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai įvertinimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos. Statybos įstatymo 8 straipsnio 1  dalyje nurodyta, kad normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra: 1) statybos techniniai reglamentai; 2) statybos taisyklės, statinių naudojimo ir techninės priežiūros taisyklės; 3) pripažintos nacionalinės standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; 4) techniniai įvertinimai; 5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos; 6) šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti Vyriausybės įgaliotų institucijų teisės aktai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose nurodyti teisės aktai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kitoms organizacijoms, kurių veiklą reglamentuoja šis Įstatymas.

Nagrinėjamu atveju nei J. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, nei Institucijos priimtame nutarime nenurodyti jokie konkretūs statinio statybos techninės priežiūros normatyviniai statybos techniniai dokumentai, kurių reikalavimus  J. M. galimai pažeidė.

Be to, pažeidimų, kurių padarymu buvo apkaltintas J. M., esmė protokole tinkamai neatskleista, pareikšti kaltinimai abstraktūs, nekonkretūs – nenurodyta, kokių konkrečiai statinio konstrukcijų  patikrinimai neatlikti ir nesurašyti patikrinimo aktai (pažymėtina, kad aktai nurodyti daugiskaitos forma, kas duoda pagrindą manyti, kad kalbama apie nesurašytus bent du aktus), koks konkrečiai statinio projekto neesminis pakeitimas nėra parengtas ir neįregistruotas statybos darbų žurnale. Pažymėtina ir tai, kad J. M. suformuluotame kaltinime dėl šio pažeidimo, pažeidimo esmė nurodyta: „statybos darbų žurnale nėra įregistruotas ir parengtas statinio projekto neesminis pakeitimas“. Tačiau iš tokio kaltinimo visiškai neaišku, kokiais konkrečiais J. M. veiksmais (neveikimu) buvo padarytas šis pažeidimas. Iš Institucijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad, Institucijos vertinimu, J. M. pagal statybos techninio reglamento „Statinio statybos techninė priežiūra“ reikalavimus, turėjo kontroliuoti, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka ir sustabdyti statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka. Tačiau J. M. surašytame protokole nėra nurodyta, kad asmuo neatliko šių pareigų. Gi teismui nesuteikiama teisė savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat nubausti asmenį padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime negali išplėsti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo ribų ir asmenį bausti už tokius veiksmus, kurie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo inkriminuoti. Akivaizdu, kad procesas negali vykti dėl kaltinimų, neaprašytų administracinio teisės pažeidimo protokole. Priešingu atveju, būtų šiurkščiai pažeista pareiškėjo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, duoti dėl to paaiškinimus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir tokiu būdu būtų nepagrįstai suvaržyta jo teisė į gynybą bei pažeistas teisinių staigmenų negalimumo principas.

Pažymėtina ir tai, kad kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodoma draudžiamų veiksmų padarymo laikas. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole, pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, nenurodytas pažeidimo padarymo laikas. Šis trūkumas nebuvo ištaisytas ir Institucijai priimant nutarimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad kiekviename administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodomas draudžiamų veiksmų padarymo laikas ar nustatytos pareigos (jei veika pasireiškia neveikimu) nevykdymo data ar laikotarpis. Protokole nenurodžius galimai padaryto pažeidimo padarymo laiko, sudėtinga nuspręsti, kokios teisės normos byloje turi būti taikomos ir kaip turi būti skaičiuojami ATPK 35 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N502-2618/2009).

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, o tolesnis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, t. y. išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir vertinimas, J. M. kaltės klausimo išsprendimas, objektyviai yra negalimas. Todėl Institucijos 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas naikintinas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui) tinkamam, įstatymų reikalavimus atitinkančiam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 4 p., 4 d., 5 d., 6 d., teismas

n u t a r i a:

J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-20-140423-00002 panaikinti ir J. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinių teisės pažeidimų protokolą.

              Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui.

Teisėjas                                                                    Algimantas Brigadierius