Civilinė byla Nr. e2S-1507-1187/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07479-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.5.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (suinteresuoto asmens) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl arešto skyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Verslo pagalba“, uždarosios akcinės bendrovės „Verslo pagalba“ vadovas F. A. (F. A.) ir M. M. 

Apeliacinės instancijos teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas antstolis Rimantas Vižainiškis (toliau – Antstolis, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu skirti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Verslo pagalba“ (toliau – Bendrovė, skolininkė) vadovui F. A. (F. A.) 10 parų areštą už 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymą.

2.       Nurodė, kad vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Verslo pagalba“ išieškotojui M. M., priimtas 2024 m. balandžio 18 d. patvarkymas, kuriuo UAB „Verslo pagalba“ buvo įpareigota deklaruoti įmonės turtą, pajamas, pateikti debitorių sąrašą, įmonės kasos čekius, tačiau skolininkė įpareigojimų neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-7605-905/2024 UAB „Verslo pagalba“ vadovui F. A. jau buvo skirta 300 Eur bauda, tačiau tai nepaskatino jo vykdyti antstolio patvarkymo. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi netenkino Antstolio prašymo.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog 2024 m. balandžio 18 d. antstolio patvarkymas būtų įvykdytas. Taip pat nėra duomenų, dėl kokių konkrečių priežasčių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) UAB „Verslo pagalba“ nevykdo antstolio patvarkymų, t. y. nepateikia informacijos apie savo turtą.

5.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi skolininkės UAB „Verslo pagalba“ vadovui jau paskirta 300 Eur bauda už antstolio Rimanto Vižainiškio 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymo nevykdymą laikotarpiu iki 2024 m. kovo 4 d.

6.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuo nurodytos baudos paskyrimo praėjo palyginti nedaug laiko (šiek tiek daugiau negu du mėnesiai), be to, iš nurodytos civilinės bylos duomenų nematyti, kad nurodyta 2024 m. kovo 4 d. nutartis būtų faktiškai – realiai įteikta skolininko vadovui (kad įmonės vadovas realiai žino apie jam jau pritaikytą nuobaudą). Dėl to sprendė, kad nėra pagrindo sutikti su Antstolio argumentu, jog bauda iš tikrųjų nepasiekė keliamo tikslo (sudrausminti asmenį).

7.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolio prašoma taikyti sankcija šiuo konkrečiu atveju būtų neproporcinga, todėl pareiškimą atmetė. 

III.                      Atskirojo skundo esmė ir argumentai

8.       Apeliantas (suinteresuotas asmuo) M. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Antstolio pareiškimą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1.       Priešingai nei motyvuojama nutartyje, areštas juridinio asmens vadovui skiriamas ne už teismo paskirtos baudos sumokėjimą ar nesumokėjimą, tokiu atveju vertinant kiek laiko praėjo po baudos skyrimo ir ar nutartis dėl baudos skyrimo buvo įteikta juridinio asmens vadovui. Areštas CPK 645 straipsnio 3 dalies teisiniu pagrindu skiriamas už antstolio nurodymų nevykdymą. Todėl nagrinėjant prašymą dėl arešto skyrimo turėjo būti vertinama dėl kokių priežasčių skolininko vadovas F. A. nevykdo antstolio nurodymų.

8.2.       Vykdomoji byla vykdoma nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., per šį laikotarpį UAB „Verslo pagalba“ vadovas ne kartą buvo informuotas apie antstolio nurodymus. Antstolio nurodymai teisės aktų nustatyta tvarka įteikti UAB „Verslo pagalba“ vadovui. Nepaisant to, UAB „Verslo pagalba“ vadovas piktybiškai, ilgą laiką nevykdo antstolio nurodymų. To nedaro net teismui skyrus baudą už antstolio nurodymų nevykdymą.

8.3.       Teismų praktikoje pažymima, jog tai, kad skolininkas toliau piktybiškai nevykdo antstolio reikalavimų, pripažinus, kad baudų skyrimas skolininkui yra neefektyvus ir nepasiekia savo tikslo, galima spręsti dėl arešto skolininkui skyrimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2VP-9992-541/2019). UAB „Verslo pagalba“ vadovas F. A. piktybiškai, ilgą laiką nevykdo antstolio nurodymų, nesudaro galimybių apžiūrėti, įvertinti ir teisės aktų nustatyta tvarka realizuoti suinteresuoto asmens naudai areštuoto turto. 

8.4.       Pareiškėjo prašoma taikyti poveikio priemonė nėra neproporcinga, atitinka UAB „Verslo pagalba“ vadovo neteisėtų veiksmų pobūdį, trukmę, neigiamą poveikį tiek antstolio galimybei efektyviai, koncentruotai, bei ekonomiškai vykdyti vykdomąjį dokumentą, tiek suinteresuoto asmens teisėms ir teisėtiems interesams.

8.5.       Nutartyje teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininko vadovui nežinoma apie vykdomąją bylą, areštuotą skolininko turtą ir antstolio nurodymus. Nagrinėjamu atveju vykdymo proceso dokumentų įteikimas skolininkui vyko kelis kartus. Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti paties skolininko JAR registruotu buveinės adresu. Galiausiai, skolininko vadovas ir pats privalo aktyviai domėtis vykdomąja byla ir joje antstolio priimtais patvarkymais, skolininko turto buvimo vieta, būkle, informuoti apie tai skolininko kreditorius ir vykdomąją bylą vykdantį antstolį.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

10.       Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų. 

11.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas Antstolio prašymas skirti UAB „Verslo pagalba“ vadovui F. A. 10 parų areštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.  

13.       CPK 645 straipsnyje įtvirtinta skolininko pareiga pateikti informaciją apie turimą turtą. Skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis). Už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

14.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 645 straipsnio 3 dalies taikymą, yra nurodęs, kad taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

15.       

16.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis (toliau – Antstolis) vykdo 2794 Eur skolos ir 1,38 Eur palūkanų išieškojimą iš skolininkės UAB „Verslo pagalba“ (toliau – Bendrovė, skolininkė) išieškotojui M. M. 2023 m. gruodžio 13 d. priimtas patvarkymas Nr. S-23-128-28288, kuriuo nurodyta per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie skolininkės turimą turtą, lėšas ir pajamas, jų buvimo vietą taip pat pateikti įmonės debitorių sąrašą.

17.       Antstolis 2024 m. balandžio 18 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo pakartotinai Nr. S-24-128-8540 (toliau - Patvarkymas), kuriuo nurodyta per penkias darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti duomenis apie skolininkės turimą turtą, turtines teises, lėšas ir pajamas, jų buvimo vietą taip pat pateikti įmonės debitorių sąrašą.

18.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis CPK 605 straipsniu, antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 1 dalis). Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta. Vykdymo proceso dalyviui įteikus antstolio procesinį dokumentą, vėlesni antstolio procesiniai dokumentai šiam dalyviui įteikiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl procesinių dokumentų įteikimo vykdymo procese yra nurodęs, kad procesinių dokumentų siuntimas registruotu laišku yra papildoma garantija, jog asmuo bus laiku ir tinkamai informuotas apie procesinio dokumento turinį ir galės atitinkamomis teisinėmis priemonėmis į jį reaguoti; taip apsaugomas vykdymo proceso dalyvio interesas būti informuotam apie atliekamus vykdymo veiksmus. Tačiau nėra pagrindo CPK 604 straipsnio normą nei savaime, nei vykdymo procesą reglamentuojančių normų visumos kontekste aiškinti kaip nustatančią, kad vienintelis leistinas ir teisėtas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra jų siuntimas registruotu laišku, o įteikimas kitu būdu nesukelia teisinių pasekmių; CPK reikalavimai nepažeidžiami tuo atveju, kai asmuo gauna antstolio raštą ne registruotu laišku, o kitu būdu, jeigu toks įteikimas leidžia jam susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus; turi būti nustatyta, ar skolininką pasiekė reikalinga ir būtina informacija, o ne tai, kokiu būdu jis tą informaciją gavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019).

20.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kilus ginčui, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, šis klausimas spręstinas vadovaujantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015). Pažymėtina, kad nors CPK 604 straipsnyje įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija, ji negali būti aiškinama atsietai nuo kitų reikšmingų aplinkybių ir neatsižvelgiant į šios normos tikslą, t. y., užkirsti kelią skolininkų piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Taigi, sankcijai pagal CPK 645 straipsnį skirti esminę reikšmę turi ne pats patvarkymo įteikimo būdas, tačiau tai, ar skolininkui žinoma apie turimus vykdyti antstolio įpareigojimus.

21.       Apeliantas atskirajame skunde tvirtina, jog vykdomoji byla vykdoma nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., per šį laikotarpį UAB „Verslo pagalba“ vadovas ne kartą buvo informuotas apie antstolio nurodymus. Antstolio nurodymai teisės aktų nustatyta tvarka įteikti UAB „Verslo pagalba“ vadovui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė ar Bendrovei/jos vadovui F. A. yra žinoma apie pradėtą vykdyti vykdomąją bylą ir Patvarkymo įteikimą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Patvarkymas buvo išsiųstas skolininkės registruotu įmonės buveinės adresu, tačiau laiškas buvo grąžintas antstoliui, su nurodyta žyma, jog netikslus adresas. Nors Patvarkymas taipogi buvo siųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra duomenų, jog būtų gautas patvirtinimas apie laiško gavimą. Pažymėtina, jog šiuo atveju antstolis nepateikė vykdomosios bylos medžiagos ir pirmosios instancijos teismas taip pat nepareikalavo jos pateikti į nagrinėjamą civilinę bylą, todėl šiuo atveju neįmanoma nustatyti, ar Bendrovė buvo tinkamai informuota apie vykdomąją bylą ar antstolio nurodymus.

22.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino dėl kokių priežasčių nėra vykdomas antstolio Patvarkymas, ar Bendrovė nebendradarbiavo su antstoliu ir jokios informacijos neteikė, taip pat ar neteikė jokių paaiškinimų. Akivaizdu, jog šių aplinkybių neįmanoma nustatyti nevertinant visos vykdomosios bylos medžiagos. Taipogi, pirmosios instancijos teismas nevertino ar Antstolis pats ėmėsi priverstinio vykdymo veiksmų ir rinko informaciją apie Bendrovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą ir kitą Patvarkymu reikalavimu prašoma pateikti informaciją, kurią jis gali gauti iš Lietuvos registrų ir kitų įstaigų ar institucijų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 22 straipsnis).  

23.       Šiuo atveju būtina įvertinti ir tą aplinkybę, jog byla nagrinėjama ypatingąja teisena, kas reiškia, jog teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas).

24.       Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia, kad be kitų veiksmų, teismas turi pareigą pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti, kai yra būtina, išreikalauti vykdomosios bylos medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti.

25.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. nutartimi skolininkės UAB „Verslo pagalba“ vadovui jau buvo paskirta 300 Eur bauda už antstolio Rimanto Vižainiškio 2023 m. gruodžio 13 d. patvarkymo nevykdymą laikotarpiu iki 2024 m. kovo 4 d., neatleidžia teismo nuo pareigos įvertinti visas aukščiau minėtas šiai bylai reikšmingas aplinkybes.

26.       Pažymėtina, jog jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai nustatęs, jog nėra pagrindo skirti Bendrovės vadovui areštą, neišnagrinėjo ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių pagal Antstolio pareiškimą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, t. y. ar skolininkei yra žinoma apie antstolio vykdomąją bylą, ar yra teisinis pagrindas taikyti skolininkams CPK 645 straipsnyje numatytą sankciją, ar yra aplinkybių, galinčių turėti įtakos sankcijų rūšiai ir dydžiui ir pan., todėl sprendžiama, kad teismas neatskleidė bylos esmės.

27.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šioje byloje neatskleidus bylos esmės, apeliacinės instancijos teismui tektų ją nagrinėti iš naujo, tačiau apeliacinis procesas pripažįstamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, o ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, taip pat atsižvelgtina į naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimą (CPK 327 straipsnis, 314 straipsnis). Be to, pareiškimą iš esmės išnagrinėjus apeliacinėje instancijoje, proceso dalyviai netektų galimybės apskųsti priimtą sprendimą apeliacine tvarka ir tuo būtų pažeistos jų teisės.

28.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti apelianto atskirąjį skundą iš dalies ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, perduodant pirmosios instancijos teismui antstolio pareiškimą dėl arešto skyrimo nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

29.       Kadangi civilinė byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

tenkinti iš dalies apelianto (suinteresuoto asmens) M. M. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti antstolio Rimanto Vižainiškio pareiškimą dėl arešto skyrimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo šios nutarties priėmimo dienos.

Teisėja        Ieva Navickaitė-Sakalauskienė