Civilinė byla Nr. 2A-72-230/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Dervinskienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.4.4, 121.18, 121.21
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2009 m. vasario 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,
kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Leono Jachimavičiaus,
sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,
dalyvaujant ieškovams R. G., V. G., jų atstovei adv. Marinai Laurinaitienei,
atsakovui G. J., jo atstovui adv. Dariui Jurgučiui,
trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5797-54/2008 pagal ieškovų R. G. ir V. G. ieškinį atsakovui G. J., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovai R. G. ir V. G. ieškiniu prašė: įpareigoti atsakovą G. J. sudaryti sąlygas vaikui T. J. bendrauti su seneliais, nustatant tokią bendravimo tvarką: 1) kiekvienos savaitės ketvirtadienį nuo 10 val. iki penktadienio 20 val. T. J. praleidžia su savo seneliais R. ir V. G. jų namuose, K. B. 33, Kaune. Vaiką pas senelius atveža ir pasiima iš senelių G. J.; 2) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. T. J. praleidžia su R. ir V. G. jų namuose K. B. 33, Kaune. Vaiką pas senelius atveža ir pasiima iš senelių G. J.; 3) švenčių: šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su R. ir V. G.; 4) vasaros metu liepos mėn. 2 savaites ir rugpjūčio mėn. 2 savaites T. J. praleidžia su R. ir V. G., konkreti data suderinama tarp ieškovų ir atsakovo prieš vieną mėnesį.
Ieškovai nurodė, kad T. J., gimęs 2002 m. birželio 21 d., yra jų anūkas. Berniuko motina – ieškovų dukra E. J. mirė 2007 m. balandžio 28 d. Berniuko tėvas – atsakovas G. J. iki 2007 m. lapkričio 11 d. gyveno kartu su ieškovais jų namuose, tačiau po to išsikėlė ir pareiškė, kad ieškovai daugiau anūko nematys, ir nė karto nebuvo jiems atvežęs anūko. Taip pat nurodė, kad seneliai anūku rūpinosi nuo gimimo, jų dukra 2005 m. balandžio 12 d. teismo sprendimu nutraukė santuoką su atsakovu, o vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, todėl atsakovas daugiau kaip metus laiko su dukra kartu negyveno ir su sūnumi nebendravo. Ieškovai padėjo dukrai, nuolat bendravo su anūku, todėl juos sieja stiprus emocinis ryšys. Dabar atsakovas trukdo bendrauti su anūku, neleidžia su juo matytis nei skambinti jiems. Ieškovai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad būtų apsaugoti vaiko interesai, tačiau atsakovas melagingai tvirtino, kad jis leidžia sūnui bendrauti su seneliais, nors faktiškai deda visas pastangas, kad tam būtų trukdoma.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė tokią ieškovų R. G. ir V. G. bendravimo su jų vaikaičiu T. J. tvarką: 1) kiekvieno mėnesio antrą savaitgalį nuo penktadienio 20 val. iki sekmadienio 20 val. T. J. praleidžia su ieškovais, vaiką pasiima ir atveža į namus ieškovai; 2) kasmetinių švenčių: šv. Kalėdų ir šv. Velykų antrą dieną T. J. praleidžia su ieškovais; 3) vasaros metu rugpjūčio mėnesio 2 savaites T. J. praleidžia su ieškovais, konkreti data tarp ieškovų ir atsakovo G. J. suderinama prieš vieną mėnesį. Teismas priteisė iš atsakovo G. J. 1059 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams ir 4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, taip pat priteisė iš ieškovų 4 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad 2002 m. birželio 21 d. gimusio T. J. motina E. J., ieškovų duktė, mirė 2007 m. balandžio 28 d. Vaiko tėvas yra atsakovas G. J.. Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. balandžio 25 d. sprendimu nutraukus E. J. ir G. J. santuoką, sūnaus T. J. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina, vaikas šiuo metu gyvena su tėvu. Ieškovai yra seneliai iš vaiko motinos pusės ir yra artimi giminaičiai. Teismas nurodė, kad artimųjų giminaičių bendravimas su vaiku yra galimas, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.172 str.). Kadangi įstatyme konkrečiai nėra nurodyta, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas, todėl teismas šias aplinkybes vertino pagal surinktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus. Teismas laikė labiausiai tikėtinais liudytojų I. Ž. (darželio auklėtojos) ir L. B. (auklės) parodymus, nes jos tiesiogiai bendravo ir su vaiku, ir su ieškovais bei atsakovu. Jos parodė, kad vaikas labai myli senelius, džiaugiasi juos matydamas, nori su jais bendrauti, bet bijo savo tėvo (neneša namo senelių dovanotų žaislų, vaišių) Šiuos parodymus teismas vertino kaip geriausiai apibūdinančius šalis, vaiko ir ieškovų santykius bei jų bendravimą. Teismas, įvertinęs pateiktus ir ištirtus įrodymus, nurodė, jog tarp ieškovų ir atsakovo yra susiklostę konfliktiniai santykiai dėl vaiko teisės bendrauti su artimais giminaičiais įgyvendinimo. Šalys tarpusavyje nesutaria, vyrauja ambicijos, vaiku naudojamasi konfliktui spręsti. Teismas, atsižvelgęs į psichologės rekomendacijas, vaiko tiesiogiai neišklausė teisme. Tačiau, įvertinęs rašytinius įrodymus: Kauno Montessori darželio mokyklos „Ž“ T. J. charakteristiką, liudytojų parodymus, VTAS išvadą, VŠĮ šeimos santykių instituto vaiko apklausos duomenis, padarė išvadą, jog vaikas ne vieną kartą yra išreiškęs norą bendrauti ir su seneliais, ir su tėvu. Be to, teismas laikė, kad liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovų tarpusavio ryšiai su vaikaičiu yra artimi, ir tai patvirtina ieškovų paaiškinimus, jog toks bendravimas vaikui atstoja emocinį, dvasinį ryšį su jo motina. Teismas taip pat akcentavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti neabejotiną ir vienareikšmę išvadą, jog ieškovų veiksmai ir poelgiai vaikaičio atžvilgiu gali neigiamai įtakoti jo visapusišką ir harmoningą raidą. Priešingai, byloje ištirti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad ieškovė yra konfliktiška asmenybė, atsakovas mylėdamas savo vaiką ir žinodamas, kad šis myli senelius ir nori su jais bendrauti, turėtų atmesti savo ambicijas ir sudaryti sąlygas jų bendravimui. Teismas darė išvadą, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovų bendravimas su vaikaičiu prieštarautų jo interesams. Tačiau teismas laikė, kad esant konfliktiniams santykiams tarp ieškovų ir atsakovo, ieškovų pasirinktas tiesioginio bendravimo su vaikaičiu būdas yra per daug intensyvus, nes dėl to gali padažnėti konfliktai tarp šalių, kurie neigiamai veiktų vaiką. Todėl teismas ieškovų reikalavimus tenkino iš dalies, nustatydamas senelių ir anūko bendravimą mažesne apimtimi.
Atsakovas G. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo kitos sudėties Kauno miesto apylinkės teismui. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:
1) Teismas neištyrė visų reikšmingų bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagristą sprendimą. Teismas pažeidė CK 3.172 straipsnio ir CK 3.176 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vaiko interesus, nes privalėjo remtis vaiko interesų prerogatyva ir jų apsauga, o ne artimųjų giminaičių (ieškovų) pageidavimais. Vienas iš pagrindinių vaiko interesų yra sveikata bei saugi emocinė aplinka augti bei tobulėti, tačiau teismas išsamiai netyrė ir neišnagrinėjo ieškovų reikalavimų atitikimo vaiko interesams. Teismas pripažino, kad vaiko tėvo ir senelių santykiai yra konfliktiški ir gali vaikui daryti neigiamą įtaką, tačiau nepaisydamas šios esminės aplinkybės nustatė bendravimo tvarką. Ieškovai siekia asmeninių, o ne vaiko interesų šioje byloje. Teismas neatsižvelgė į psichologės rekomendacijas nesinaudoti vaiku sprendžiant šalių tarpusavio konfliktą, taip pat į liudytojų patvirtintas aplinkybes dėl netinkamo ieškovų elgesio, t.y. kad ieškovai nepagrįstai kaltina atsakovą dėl jų dukros mirties, visiškai ignoruoja atsakovo kaip tėvo valdžią sūnui ir visišką atsakomybę už jį.
2) Teismas pažeidė rungtyniškumo principą (CPK 12 str.) ir užkirto atsakovui galimybę pateikti teismui įrodymus, šališkai atsisakydamas skirti atsakovo prašytą ekspertizę. Atsisakymą skirti kompleksinę psichologinę ekspertizę teismas motyvo tuo, kad tokia ekspertize nėra tikslinga ir užvilkins bylos nagrinėjimą. Psichologės R. P. atsakymai į VTAS klausimus buvo gauti tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, iš jų matyti, kad ieškovai nuteikinėja vaiką prieš jo tėvą ir naudoja vaiką konflikte su atsakovu. Tai patvirtina, kad vaiko bendravimas su ieškovais daro jam neigiamą įtaką. Vaiką apklaususi psichologė tik atsakė į VTAS užduotus klausimus, bet nežinoma, kokie klausimai pateikti, giliau ji bendravimo įtakos nenagrinėjo. Tam, kad išsiaiškinti 6 metų vaiko nuomonę dėl ieškovų reikalavimų ar galimą bendravimo įtaką, būtinos specialios žinios ir nuodugnesnis tyrimas. Tik paskyrus kompleksinę psichologinę ekspertizę, galima būtų nustatyti, ar ieškovų bendravimas su atsakovo sūnumi nekenkia vaiko interesams, ir kokios apimties yra galimas bendravimas. Todėl teismas pažeidė CPK 376 straipsnio reikalavimus, nes teismas turėjo kruopščiai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, kadangi šioje byloje sprendžiami mažamečio vaiko interesai.
3) Teismas šioje byloje buvo šališkas, nes dar pirmojo parengiamojo posėdžio metu buvo išsakyta išankstinė teismo nuomonė dėl pareikštų reikalavimų. Teismas nepagrįstai kaltino atsakovą dėl bylos vilkinimo ir be pagrindo siekė ją išnagrinėti per trumpiausius terminus, neatsižvelgdamas į atsakovo prašymus ir nesuteikdamas atsakovui galimybių rinkti įrodymus. Teismas bylą išnagrinėjo skubotai, savo iniciatyva įrodymų nerinko. Teismas atmetė atsakovo prašymą dėl nušalinimo, nes atsakovas negalėjo nušalinimo pagrįsti, kadangi jo nurodytos aplinkybės dėl teismo šališkumo nebuvo užfiksuotos protokole. Atsakovas tik po teismo sprendimo galėjo susipažinti su paskutinio teismo posėdžio protokolu, į jo pareikštas pastabas dėl protokolo nebuvo atsižvelgta. Tokio pobūdžio bylose teismas privalo kruopščiai nustatyti visas ginčui išspręsti būtinas aplinkybes, o ne skubotai ir formaliai išspręsti ginčą, neatkuriant teisinės taikos tarp šalių.
4) Kadangi ieškovai su atsakovo sūnumi elgiasi netinkamai - nuteikinėja sūnų prieš tėvą, ignoruoja jo kaip tėvo valdžią, stengiasi sukurti su vaiku atskirą, nuo jo tėvo nepriklausančią „šeimą“, todėl toks ieškovų elgesys netoleruotinas. Tokiu bendravimu būtų tik ardoma atsakovo ir jo sūnaus šeima bei pažeidinėjami vaiko ir šeimos interesai.
Ieškovai R. G. ir V. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepažeidė CK 3.172 straipsnio nuostatų ir vaiko interesų, nes spręsdamas ginčą, rėmėsi vien vaiko interesų prerogatyva ir jų apsauga. Byloje esantys įrodymai ir liudytojų - darželio darbuotojų ir vaiko auklės - parodymai vienareikšmiai patvirtina vaiko norą bendrauti su seneliais ir jo meile jiems. Konfliktinę situaciją sukelia būtent atsakovo nenoras, kad seneliai bendrautų su savo anūku, ir kitokio konflikto šiuo atveju nėra. Apeliantas nurodė, kad ieškovai siekė asmeninių interesų, tačiau neįvardijo, kokie tai interesai. Motiną praradusiam vaikui nepakanka meilės ir emocinio ryšio tik su tėvu. Kuo daugiau meilės ir rūpinimosi vaikas patirs iš artimų giminaičių, tuo vaikui bus geriau. Neleisdamas vaikui bendrauti su seneliais, atsakovas demonstruoja tik išskirtinę savo valdžią vaikui ir elgiasi priešingai savo vaiko interesams ir poreikiams. Vaikui bendravimas su seneliais labai reikalingas, nes netekęs motinos vaikas pakartotinai prarado jį mylinčius žmones tik dėl atsakovo nesuprantamų ambicijų. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl rungimosi principo pažeidimo. Teismas pagrįstai atmetė prašymą skirti kompleksinę šalių ir vaiko psichologinę ekspertizę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad bendravimas su seneliais kenkia vaiko psichikai ir psichologinei būsenai. Priešingai bylos duomenys patvirtina, kad vaikas senelius myli, nori su jais bendrauti ir labai nori, kad seneliai ir tėvas susitaikytų, kad jis nevaržomas galėtų bendrauti tiek su seneliais, tiek su tėvu. Nurodo, kad nepagrįsti ir apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo. Atsakovas vilkino procesą, sugalvodamas tam formalių priežasčių, visais būdais stengėsi sutrukdyti ieškovams realizuoti savo teises, tuo tikslu atsakovas paprašė savo tėvus kreiptis į teismą dėl bendravimo su anūku, nors ginčo dėl bendravimo tarp atsakovo ir jo tėvų neegzistuoja. Visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės atsakovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad ieškovai nuteikinėja savo anūką prieš tėvą, ignoruoja atsakovo, kaip tėvo valdžią savo sūnui, stengiasi sukurti su anūku atskirą nuo atsakovo šeimą. Ieškovai geranoriškai ir pagarbiai žiūri į buvusį žentą, yra garbaus amžiaus, todėl ieškovams rūpi jų vienintelio anūko ateitis, jie siekia, kad vaikas užaugtų dvasiškai turtinga asmenybė, todėl būtina įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su jį mylinčiais seneliais.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o apeliaciniame skunde nurodytas faktinis ir teisinis pagrindas taip pat nesudaro prielaidų panaikinti teismo sprendimą (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatyti ir kitokie pagrindai, dėl kurių ginant viešąjį interesą iškiltų būtinybė peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnis).
Atsakovas apeliaciniu skundu tvirtina, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės, neatskleista bylos esmė, todėl teismas nustatė ieškovų – senelių iš motinos pusės bendravimo su anūku tvarką, pažeisdamas vaiko interesus. Tuo pačiu buvę pažeisti ir CK 3.172 straipsnio bei 3.176 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovų – senelių bendravimas su anūku T. J. nepažeidžia pastarojo interesų, pilnai pagrįsta byloje surinktais įrodymais, ir šiuo požiūriu teismas nepažeidė CPK 185 straipsnio ir 265 straipsnio 1 dalies reikalavimų. CK 3.172 straipsnis suteikia vaikams teisę bendrauti su artimais giminaičiais, o tėvams nustato pareigą sudaryti sąlygas tokiam bendravimui. Kad seneliai yra artimi giminaičiai, atsakovas neginčija, tai patvirtina CK 3.135 straipsnis. Vaiko teisių pagrindų įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad vaikui būtina užtikrinti galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali pakenkti. Tokie virš nurodytų teisės normų reikalavimai leidžia daryti išvada, jog tokiu atveju suteikiamas prioritetas vaiko teisei, t.y. jo norui ir poreikiui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti jo interesams. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs tiek byloje surinktus rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog vaikas nori bendrauti su seneliais ir juos myli, o senelių noras bendrauti su vaiku taip pat yra aiškiai išreikštas ir pagrįstas moralinėm ir dorovinėm nuostatom. Nenustatyti jokie faktai, kad toks bendravimas gali kenkti vaikui. Ieškovė R. G. dirba pedagoginį darbą, todėl turi profesionalių bendravimo su vaiku įgūdžių, charakterizuojama išimtinai teigiamai, ne kartą apdovanota padėkos raštais (b.l. 71, 156-166), todėl negali daryti jokios blogos įtakos vaikui, juo labiau vaikui, su kuriuo sieja artimas kraujo ryšys. Įrodymų, kad ieškovai, siekdami bendravimo su vaiku, kartu siektų kokių nors asmeninių interesų ar net naudos, byloje nebuvo pateikta, nors tą tvirtina atsakovas. Problemos kyla tik dėl atsakovo pareigos sudaryti tokiam bendravimui sąlygas nevykdymo. Atsakovo tam tikrą nesąžiningumą rodo jo elgesys bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovas pradžioje Vaikų teisių apsaugos skyriui tvirtinęs, jog netrukdo ieškovams bendrauti su vaiku (b.l. 12-13), ką iš dalies yra nurodęs ir atsiliepime į ieškinį (b.l. 27-30), faktiškai viso bylos nagrinėjimo metu įvairiais būdais trukdė seneliams bendrauti su anūku, ką patvirtina nurodytas atsiliepimas į ieškinį, atsakovo atsakymas Vaiko teisių apsaugos skyriui (b.l. 31-32), o vėliau ir aiškiai išreikšti draudimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms leisti seneliams matytis su anūku (b.l. 49, 153-154, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateikti G. J. prašymai). Toks atsakovo elgesys rodo, kad bendravimo problemos kyla tik dėl to, kad jis nenori sudaryti sąlygų senelių ir anūko bendravimui. Atsakovo teiginiai, kad seneliai diegia anūkui priešingas moralei savybes, t.y. skatina jį meluoti, nuteikinėja prieš tėvą, nepagrįsti jokiais įrodymais CPK 178 straipsnio tvarka. VšĮ šeimos santykių instituto atliktos vaiko apklausos metu (b.l. 93) konstatuota, kad berniukas nori bendrauti ir su seneliais, ir su tėvu ir nori, kad jie nesipyktų, taip pat akcentuotos suaugusiųjų tarpusavio bendravimo problemos. Tačiau dėl šalių tarpusavio santykių neturėtų nukentėti vaiko interesas ir jo poreikis bendrauti su seneliais, juos mylėti ir būti senelių mylimam. Atsakovas taip pat akcentuoja savo prioritetinę teisę auklėti sūnų ir savo atsakomybę už jį, todėl mano, kad nustačius bendravimo tvarką su seneliais bus suvaržytas jo kaip tėvo bendravimas sus sūnumi (b.l. 31-32). Tokia išvada yra niekuo nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismui nustačius mažesnės apimties, nei prašė ieškovai, bendravimą su anūku, atsakovo teisės negali būti pažeistos, nes seneliai su anūku praleis tik nedidelę laiko dalį, kai atsakovas kaip tėvas turi galimybę bendrauti su sūnumi faktiškai neribotai. Būtent ši aplinkybė patvirtina, kad dėl nustatyto bendravimo negalėtų sumažėti tėvo įtaka ir jo vaidmuo vaiko auklėjime. Tai rodo, kad iš esmės reikia tik tėvo geranoriškumo, kad ieškovų bendravimas su anūku būtų užtikrintas, ir tokiu būdu būtų pateisinti vaiko lūkesčiai ir apginti jo interesai. Ginčo atveju atsižvelgtina ir į tai, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme pareiškė nuomonę, jog vaiko bendravimas su seneliais nekenkia jo interesams, ir ieškinys gali būti patenkintas.
Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs rungtyniškumo principą (CPK 12 straipsnis). Nora atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė skirti psichologinę ekspertizę (b.l. 92), tačiau teismas pagrįstai netenkino šio prašymo. Tokį prašymą netikslinga tenkinti būtent vaiko interesais. Vaiko nuomonė dėl bendravimo su seneliais yra aiškiai išreikšta ir pilnai nustatyta byloje esančiais įrodymais, taip pat nustatyta, kad atsakovas trukdo šiam bendravimui ir tik dėl to kyla problemos. Atsakovas šiuo atveju yra geresnėje pozicijoje, nes faktiškai tik nuo jo valios priklauso vaiko bendravimas su seneliais, tuo tarpu žala, apribojant anūkui galimybę matytis su seneliais, daroma jau šiandien. Be to, VšĮ šeimos santykių instituto psichologė, bendravusi su vaiku, taip pat rekomendavo neįtraukti vaiko sprendžiant bendravimo su juo klausimus ir nustatant tokio bendravimo ribas. Tai reiškia, kad psichologinės ekspertizės skyrimas netikslingas ir iš esmės pažeistų vaiko interesus.
Nepagrįstas ir atsakovo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, kadangi faktiškai nenustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų teisėjos šališkumą (CPK 65 ir 66 straipsniai). Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip 5 mėnesius, todėl atsakovas turėjo neribotas galimybes laiku teikti visus ieškinio dalyką liečiančius įrodymus. Negalima pripažinti, jog byla išnagrinėta skubotai, nesiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nes buvo surinkti tiek įvairūs rašytiniai įrodymai, taip pat apklausta daug liudytojų.
Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė: Nijolia Indreikienė
Kolegijos teisėjai: Antanas Burdulis
Leonas Jachimavičius