Civilinė byla Nr. e2-149-1014/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00690-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 2.2.2.3.1.2; 3.2.4.4; 3.2.4.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 13 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovei E. Š. bei jos atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovei G. G., trečiojo asmens Valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovei L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė „Registrų centras“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašo: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atliktus kadastrinius matavimus – per 1 (vieną) mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu Vilniaus miesto savivaldybė neįvykdys – leisti E. Š. kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, bei į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, patirtas išlaidas išieškant iš Vilniaus miesto savivaldybės; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės E. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovei E. Š. nuo 2010 m. gegužės 24 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu nuosavybės teise priklauso butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutarties 5.3. punktu ieškovei buvo patvirtinta, kad po nuosavybės teisių į perkamą butą įgijimo, jai kartu su kitų butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausys namo bendro naudojimo patalpos. Ieškovė butą įsigijo iš pardavėjo L. A., kuris 2005 m. rugsėjo 12 d. jį įgijo iš Vilniaus miesto savivaldybės tarybos mainų sutarties pagrindu. Minėtos mainų sutarties 2.6. punkte buvo nurodyta, jog „Pasirašius šią sutartį sutarties šalims kartu su nuosavybės teise į mainomus nekilnojamuosius daiktus, pereina visos šalių turimos teisės į visus ir bet kokius antraeilius daiktus, yra neatsiejami ir/ar tiesiogiai susiję su nekilnojamaisiais daiktais, kuriais šalys faktiškai naudojasi, tačiau kurie dėl bet kokių priežasčių šios sutarties sudarymo metu nėra inventorizuoti ir/ar įregistruoti nekilnojamojo turto registre“. VĮ „Registrų centras“ duomenimis adresu, (duomenys neskelbtini), yra suformuoti septyni nekilnojamojo turto objektai. 2018 m. liepos 31 d. ieškovė kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo direktorių, nurodydama, jog kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių (toliau – Skyrius), prašydama nustatyti Pastato bendraturčiams tenkančias Žemės sklypo dalis, tačiau buvo informuota, jog Skyrius negali apskaičiuoti kiekvieno patalpų savininko dalies dėl neatitikimų viešojo registro dokumentuose. Prašymo pateikimo metu viešajame registre įregistruotas Pastato plotas buvo 444,33 kv. m., nors sudėjus visų pastate esančių patalpų plotus, bendras plotas buvo 460,37 kv. m., dėl ko ieškovė ir teikė prašymą VĮ „Registrų centrui“ dėl namo ploto neatitikimo atskirų patalpų plotų sumai. 2018 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)VĮ „Registrų centras“ pripažino, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti Pastato kadastro duomenys (pastato plotai) neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų patalpų kadastro duomenų. Atsižvelgiant į tai, registratorius patikslino pastato duomenis (bendrą plotą iš 444,33 kv. m. į 454,54 kv. m.) bei Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punkte „Registro pastabos ir nuorodos“ buvo padarytas įrašas, jog „Kadastrinių matavimų 2016-05-30 duomenimis nustatyti nauji gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys (patalpos, plane pažymėtos (duomenys neskelbtini) sunykusios), kurie neįrašyti į kadastrą“. Deja, bet neatitikimas tarp Pastato ploto ir bendro ploto susumavus visų Pastate esančių patalpų plotą išliko, nes VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui atsakovas nepateikia naujų patikslintų kadastrinių matavimų, kuriuose būtų užfiksuotas dėl sunykusių patalpų sumažėjęs Negyvenamųjų patalpų plotas. Ieškovė 2019 m. liepos 12 d, susitiko su atsakovo atstove V. L., o po savaitės su V. L. ir J. G., kurias informavo apie neteisingus duomenis VĮ „Registrų centre“. Taip pat informavo, kad tai sukelia daug nepatogumų kitiems šio Pastato patalpų savininkams. Savivaldybės darbuotojos patikino, kad ieškovės priekaištai neturi jokio pagrindo ir yra neteisingi. Savivaldybės darbuotoja J. G. 2019 m. lapkričio 14 d. raštu (duomenys neskelbtini)atsisakė imtis kokių nors veiksmų dėl kadastro duomenų taisymo. Iš VĮ „Registrų centro“ 2019 m. liepos 17 d., 2019 m. rugpjūčio 13 d., 2019 m. lapkričio 26 d. gautos informacijos ir dokumentų paaiškėjo, kad atsakovas nuo 2005 metų žino, jog VĮ „Registrų centre“ duomenys apie Negyvenamąsias patalpas yra neteisingi. Sunykusios patalpos (duomenys neskelbtini)nuo 2005 m. yra išbrauktos iš Pastato apskaitos ir namo brėžinio. Sunykusios patalpos neegzistuoja ir Žemės sklypo detaliajame plane. Šiuo metu detaliojo plano užstatymo plotas skaičiuojamas be sunykusių patalpų. Taigi, faktiškai sunykusios patalpos (duomenys neskelbtini)šiuo metu egzistuoja tik Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės dokumentuose ir 1984 m. atliktos inventorizacijos brėžinyje. Šį brėžinį atsakovas visur naudoja, nors byla su šiuo brėžiniu panaikinta ir negalioja jau nuo 2000 m. gruodžio 27 d. Ieškovės reikalavimas dėl sunykusių patalpų yra reiškiamas dėl to, kad ieškovė neturi galimybės išsipirkti jos, kaip Pastate esančių patalpų savininkės, naudojamos Žemės sklypo dalies – Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM negali nustatyti užstatyto ploto (ar užstatymo plotą skaičiuoti su sunykusiomis patalpomis ar be jų), dėl ko neskaičiuoja ieškovei tenkančios dalies, kol yra neatitikimas tarp Pastato ir jame esančių patalpų, jas sudėjus, ploto. Ieškovė įrodė, kad yra Buto, esančio Pastate, savininkė, kuri turi teisę tapti Žemės sklypo dalies savininke, tačiau atsakovo neveikimas jai užkerta kelią išsipirkti Žemės sklypo dalį iš valstybės.
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo teismo: 1) nutraukti civilinę bylą pagal E. Š. ieškinį; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo – E. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas– gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas). Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Pastate ieškovei priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o savivaldybei nuosavybės teise priklauso šios patalpos: - negyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Negyvenamosios patalpos); - negyvenamoji patalpa – rūsio patalpos ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Rūsio patalpos). Ieškovė 7 ieškinio punkte nurodo, kad 2019-07-12 neva susitiko su savivaldybės atstovais, išdėstydama, kiek nepatogumų jai kelia esama situacija, tačiau pažymime, kad tai neatitinka realybės – šiuo klausimu savivaldybėje 2019-08-22 buvo gauta tik Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria buvo informuoti apie teisme priimtą nagrinėti E. Š. ieškinį savivaldybei dėl Pastate esančių Rūsio patalpų, dėl Negyvenamųjų patalpų ir dėl jose esančių bendro naudojimo patalpų (toliau – Civilinė byla). Taigi ieškovės nurodomas savivaldybės 2019-11-14 raštas, kaip ir visi kiti savivaldybės atsakymai į pačius įvairiausius ieškovės siųstus prašymus / reikalavimus / paklausimus, ieškovei buvo pateikti jau Civilinės bylos nagrinėjimo metu. Minėtoje Civilinėje byloje, keletą kartų patikslinusi ieškinį, ieškovė be kitų ieškinio reikalavimų pirmuoju iš septynių savo reikalavimų teismo prašė: „1) nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės negyvenamųjų patalpų plotas yra 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be Vilniaus miesto savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J.“ (toliau – Reikalavimas). Atsakydama į minėtą Reikalavimą, savivaldybė dar pirmajame savo 2019-09-17 pateiktame atsiliepime į ieškinį Civilinėje byloje dėl Reikalavimo išreiškė nustebimą, kodėl ieškovė per visą šį laikotarpį, t. y. nuo pat tada, kai siekdama nusistatyti bendraturčiams priklausančias Žemės sklypo dalis susidūrė su kliūtimis NŽT Vilniaus filiale, nesikreipė į savivaldybę, būtent dėl kurios sunykusių Negyvenamųjų patalpų ieškovė ir patiria jos nurodomus nepatogumus. Manėme, jog kreipdamasi į teismą ir Reikalavimu prašydama teismą įpareigoti savivaldybę atlikti tai, ko savivaldybė niekada nebuvo atsisakiusi atlikti, be kita ko nesikreipdama į pačią savivaldybę ir neinformuodama jos apie savo turimą interesą dėl Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenų pakeitimo, ieškovė elgėsi elementariai nesąžiningai. Pažymima, kad dėl to Civilinės bylos nagrinėjimo metu savivaldybė geranoriškai derėjosi su ieškove dėl taikos sutarties sudarymo dalyje dėl Reikalavimo, t. y. dėl Negyvenamųjų patalpų naujų kadastrinių matavimų atlikimo, nurodė, kad lėšų naujos kadastrinės bylos užsakymui pati savivaldybė savo 2021 metų biudžete nėra numačiusi, tačiau sutiko, kad ieškovei svarbius Negyvenamųjų patalpų matavimus ieškovė atliktų savo lėšomis. Tačiau ieškovė primygtinai reikalavo savivaldybės taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimus (registruoti juridinius faktus dėl patalpų sunykimo, be kita ko – padaryti tai per penkių dienų terminą), kurie priskirti išimtinai tik VĮ Registrų centro kompetencijai. Tokiu būdu derybos dėl taikos sutarties baigėsi. Toks ieškovės elgesys taikos sutarties derybų procese leido daryti išvadą, kad nepaisant Civilinėje byloje pareikšto Reikalavimo, ieškovė vis dėlto nebuvo itin suinteresuota Negyvenamųjų patalpų ploto patikslinimu – ieškovei netiko jokie savivaldybės siūlyti būdai tai padaryti ne ginčo tvarka; dėl nesuprantamų priežasčių ieškovei buvo priimtinas tik imperatyvus teismo sprendimas. Informuojama, kad toks teismo sprendimas Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo priimtas 2021-06-09– Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą tiek dalyje dėl Reikalavimo, tiek dėl visų kitų ieškovės reikalavimų, susijusių su savivaldybei nuosavybės teise Pastate priklausančiomis patalpomis. Šis sprendimas liko galioti nepakeistu ir Vilniaus apygardos teismui 2021-11-30 nutartimi išnagrinėjus ieškovės apeliacinį skundą. Galiausiai, ieškovė teikė ir kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-01-27 nutartimi atsisakė jį priimti. Ignoruodama šiuos procesinius teismų sprendimus, apie kuriuos išsamiai bus pasisakoma žemiau, ieškovė kreipiasi į teismą su nauju ieškiniu, kuriame dėsto savo esme tą patį reikalavimą, kuris įsiteisėjusiu sprendimu jau buvo atmestas, be kita ko – reikalavimą naujame ieškinyje grindžia tuo pačiu pagrindu. Kaip jau minėta, ir ką akcentavo abiejų instancijų teismai procesiniuose sprendimuose, savivaldybė niekuomet neneigė, kad dalis jai priklausančių Negyvenamųjų patalpų ((duomenys neskelbtini)) yra sunykusios, tačiau neturėjo informacijos apie tai, kad ši aplinkybė ieškovei ar kitiems suinteresuotiems asmenims kelia nepatogumų. Apie tai sužinojusi teisminio proceso Civilinėje byloje metu, savivaldybė dėjo pastangas, kad, kiek tuo metu galėjo leisti savivaldybės galimybės (ne kartą akcentuota, kad 2021 metų biudžete lėšų neplanuotiems kadastriniams matavimams savivaldybė nebuvo numačiusi), ši situacija galėtų būti išspręsta ieškovei palankiu būdu. Tačiau tiek minėtas teisminis procesas Civilinėje byloje, tiek teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotos faktinės aplinkybės, tiek ieškovės elgesys minėtai Civilinei bylai pasibaigus aiškiai patvirtina, kad ieškovė siekia bylinėjimosi. Informuojama, kad nauja Negyvenamųjų patalpų kadastro byla buvo suformuota 2022-01-17, tačiau palyginus šios naujos kadastrinės bylos duomenis su ankstesne, 2016-05-30 suformuota Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų byla, yra matyti, kad Negyvenamųjų patalpų išorėje (fasade) per šį laikotarpį buvo atlikti esminiai pakeitimai (padaryta durų anga), kurie yra neįteisinti (buvo atlikti be tokius darbus leidžiančio darbų projekto / leidimo). Savivaldybė pažymi neturinti informacijos, kada ir kodėl šie darbai buvusių nuomininkų buvo atlikti, tačiau remiantis STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 bei 5 punktu, keičiant pastato išvaizdą (fasado elementų keitimą), yra reikalingas leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą. Neturint šio dokumento (neįteisinus atliktų statybos / remonto darbų), daiktas negali būti registruojamas. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad net ir tenkinus ieškovės reikalavimą, t. y. suformavus naują Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų bylą (kas jau yra padaryta 2022-01-17), registruoti Negyvenamųjų patalpų ploto pakeitimus (trijų patalpų sunykimą) Nekilnojamo turto registre galimybės šiuo metu neturi nei savivaldybė, nei tuo labiau tai galėtų atlikti pati ieškovė – Negyvenamųjų patalpų sunykimui registruoti yra reikalingas Negyvenamųjų patalpų fasado pakeitimų (galimai atlikto kapitalinio remonto) įteisinimas. Pažymėjo, kad šiuo klausimu savivaldybės Nekilnojamojo turto skyrius atitinkamai jau kreipėsi į SĮ „Vilniaus planą“ su prašymu išanalizuoti galimus sprendinius dėl atliktų Negyvenamųjų patalpų fasado pakeitimų įteisinimo, projekto parengimo ir visų tam reikalingų dokumentų bei procedūrų atlikimo, tačiau atsakymo dar nėra sulaukę. Savivaldybė, priešingai negu dėsto ieškovė, savo, kaip Negyvenamųjų patalpų savininkės, teisėmis naudojasi sąžiningai ir rūpestingai, siekdama nepažeisti kitų asmenų teisių – vos sužinojusi apie ieškovės patiriamus nepatogumus, savivaldybė pagal turimas galimybes aktyviai siekia, kad savivaldybės turima turto nuosavybė netrukdytų kitiems asmenims naudotis jų teisėmis: užsakė naują Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų bylą bei kreipėsi į SĮ „Vilniaus plano“ specialistus dėl tolimesnių galimybių siekdama, kad atnaujintoje kadastrinių matavimų byloje fiksuoti duomenys (įskaitant ir fasado pakeitimus), galėtų būti registruoti VĮ Registrų centre. Laikytina, kad tai neabejotinai demonstruoja tinkamą ir rūpestingą savivaldybės naudojimąsi savo teisėmis, kas visiškai atitinka Vilniaus apygardos 2021-11-30 nutartyje šiuo aspektu pateiktą išaiškinimą (kuriame be kita ko akcentuota ir tai, kad savivaldybė jai nuosavybės teise priklausantį turtą gali valdyti savo nuožiūra). Dėl išdėstytų priežasčių ieškovės reikalavimas yra ne tik absoliučiai beprasmis, tačiau ir teisiškai nepagrįstas, kadangi į matininkus savivaldybė jau kreipėsi, ir naują Negyvenamųjų patalpų kadastrinę bylą jau suformavo, tačiau šių naujų Negyvenamųjų patalpų plotų registracija VĮ Registrų centre šiuo metu yra teisiškai neįmanoma dėl neįteisintų Negyvenamųjų patalpų fasado pakeitimų.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismui nustačius kad pasirengimas nagrinėti bylą vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė: 1) patenkinti E. Š. ieškinio reikalavimus; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės E. Š. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dublike pažymėjo, kad ankstesnėje byloje ieškovė prašė nustatyti, kad Pastate atsakovo Negyvenamųjų patalpų plotas yra 87,05 kv. m. (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be atsakovo sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J.. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje ieškovė pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą ir prašo įpareigoti atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, atlikus kadastrinius matavimus – per 1 mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenis, o jei šio įpareigojimo teismo nustatytu terminu atsakovas neįvykdys – leisti ieškovei kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, bei į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenis, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo. Ieškovė 2019 m. liepos 12 d. susitiko su atsakovo atstove V. L., o po savaitės su V. L. ir J. G., kurias informavo apie neteisingus duomenis VĮ „Registrų centre“. Savivaldybės darbuotojos patikino, kad ieškovės priekaištai neturi jokio pagrindo ir yra neteisingi. Iš to tapo aišku, jog savo pažeistas teises ieškovė gali apginti tik teisminiu būdu. Po minėto susitikimo praėjus daugiau nei mėnesiui laiko ir nesulaukus iš atsakovo jokio atsakymo dėl susidariusios problemos sprendimo, 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo pareikštas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovo teiginiai apie neva ieškovės nesąžiningumą yra nepagrįsti. Priešingai būtent atsakovas yra nesąžiningas, kadangi teigdamas, jog jį stebina ieškovės sprendimas iškart kreiptis į teismą, nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu ginčą būtų buvę galima išspręsti iki teismo, taip pat, jeigu tokia galimybė išspręsti ginčą taikiai egzistuotų – atsakovas galėtų nurodyti, jog sutinka su ieškiniu. Deja, bet tokia procesinė galimybe atsakovas nesinaudoja. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, ieškovė į atsakovą kreipėsi 2019 m. liepos 12 d., į teismą – 2019 m. rugpjūčio 19 d., o dėl kadastrinių matavimų atliko MB „Kadastriniai.lt“ užsakymas buvo pateiktas tik 2021 m. gruodžio 17 d., t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po sužinojimo apie pažeistas teises. Akivaizdu, kad atsakovas pareigą tinkamai prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį turtą vykdo pasyviai, dėl ko kenčia ieškovės interesai. Į bylą nėra pateiktas joks dokumentas, kuris patvirtintų, kad atsakovui iš tiesų reikalinga rengti kapitalinio remonto projektą, taip pat, iš pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, jog atsakovo darbuotoja A. K. į SĮ „Vilniaus planas“ darbuotoją V. B. kreipėsi tik 2022 m. balandžio 27 d., t.y. praėjus net trims mėnesiams po Bylos parengimo, o jokio atsakymo negavo iki šiol, t.y. dar beveik du mėnesius, kas tik dar kartą patvirtina ieškovės poziciją, jog atsakovas vilkina ginčo situacijos sprendimą. Ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovo pateikta MB „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. kadastrinių matavimų byla yra parengta neteisingai, dėl ko teritorinis registratorius turėtų atsisakyti jos pagrindu registruoti pasikeitusius Nekilnojamojo kadastro duomenis, dėl ko ieškovės reikalavimas (per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo) yra pagrįstas.
5. Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo prašė: 1) nutraukti civilinę bylą pagal E. Š. ieškinį; 2) netekinus pirmojo reikalavimo – E. Š. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Triplike papildomai nurodė, jog nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nepriklausomai nuo pirmajame ir šiame ieškinyje nurodytos reikalavimų formuluotės, abiem atvejais ieškovė iš esmės visgi siekė (siekia) to paties teisinio ir faktinio rezultato, t. y. kad VĮ Registrų centre būtų įregistruoti savivaldybei priklausančių Negyvenamųjų patalpų matavimai, užfiksuojant dalies šių patalpų sunykimą. Be to, abiem atvejais reikalavimas buvo (yra) grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. kad nepatikslinus ir viešame registre neįregistravus naujų Negyvenamųjų patalpų matavimų, ieškovė negali nusistatyti jai priklausančių Žemės sklypo dalių, ir ginčas vyksta tarp tų pačių šalių (savivaldybės ir ieškovės). Savivaldybės vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visi trys kasacinio teismo suformuluoti požymiai CPK 293 straipsnio 3 punkto taikymui (ieškinio tapatumo nustatymui), t. y. tos pačios šalys, tas pats ieškinio dalykas ir tas pats ieškinio pagrindas. Teismui nusprendus, kad ieškiniai nėra tapatūs (nors ieškovės siekiamas rezultatas yra akivaizdžiai tapatus), savivaldybė pažymi mananti, kad ieškinys bet kuriuo atveju turėtų būti atmestas, kadangi ieškovės reikalavimas yra beprasmis ir nesukursiantis jokių teisinių pasekmių, net jeigu ir būtų tenkintas – kaip jau buvo išsamiai išdėstyta atsiliepime į ieškinį, į matininkus savivaldybė jau kreipėsi, ir naują Negyvenamųjų patalpų kadastrinę bylą jau suformavo, taigi savo, kaip patalpų savininko teisėmis savivaldybė naudojasi sąžiningai. Tačiau nepriklausomai nuo geranoriškai dar iki šios bylos pradžios savivaldybės atliktų veiksmų, šių naujų (sumažėjusių dėl sunykimo) Negyvenamųjų patalpų plotų registracija VĮ „Registrų centre“ šiuo metu yra teisiškai neįmanoma dėl neįteisintų Negyvenamųjų patalpų fasado pakeitimų, dėl kurių įteisinimo savivaldybė, kaip jau minėta atsiliepime į ieškinį, taip pat yra pradėjusi atitinkamas procedūras bendradarbiaudama su SĮ „Vilniaus planas“. Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad skubinti savivaldybę teismo sprendimu imtis veiksmų, kurių ji ir taip jau yra ėmusis, o šių veiksmų neatlikus per ieškovės pageidaujamus terminus, teismo sprendimu leisti pačiai ieškovei spręsti savivaldybės patalpų klausimus, kuriuos savivaldybė pati sprendžiasi, būtų teisiškai nepagrįsta. Dublike ieškovė dėl nesuprantamų ir teisiškai bei faktiškai nepagrįstų priežasčių kaltina savivaldybę tariamu nesąžiningumu. Dėsto, kad buvo susitikusi su Nekilnojamojo turto skyriaus darbuotojais, taip pat, kad bendravo telefonu, tačiau neva į tai nebuvo sureaguota. Vis dėlto matyti, kad taip teigdama ieškovė kažkodėl nepaaiškina, kodėl nė karto iki šio ieškinio padavimo savo reikalavimų ir imperatyvių nurodymų (būtent kokius savivaldybėms darbuotojams dėsto paskambinusi telefonu) neišdėstė raštu – nepateikė savo klausimų, turimų pasiūlymų ir pageidavimų, kodėl atitinkamai nenorėjo sulaukti oficialaus savivaldybės atsakymo į jos klausimus, galimai turimus prašymus ir pasiūlymus jai aktualiais klausimais. Pažymime, kad nė vienas savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus darbuotojas nėra įgaliotas interesantams teikti nei teisinių, nei kitokių konsultacijų, kaip atitinkamai nėra įgaliotas ir pateikti oficialią savivaldybės ar savivaldybės administracijos poziciją konkrečiu, interesantui rūpimu klausimu žodžiu – telefoninio pokalbio metu. Šiuo aspektu ieškovė ne kartą buvo paraginta savo klausimus / pasiūlymus / pageidavimus savivaldybei ar savivaldybės administracijai išdėstyti raštu, kad jie galėtų būti atitinkamai apsvarstyti ir teisės aktų nustatyta tvarka atsakyti. Ieškovė, akivaizdžiai ignoruodama jau ne kartą savivaldybės dėstytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-09 sprendime paantrintą poziciją apie tai, kad jokie teisės aktai nenumato turto savininkui atlikti kokius nors veiksmus su savo turtu pagal trečiųjų asmenų pageidavimus, nurodymus ir šių asmenų nustatytus terminus, dublike ir toliau dėsto, neva savivaldybė elgiasi nesąžiningai, kad Negyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų bylos nesudarė iškart, vos tik ieškovė kreipėsi į teismą ankstesnėje minėtoje civilinėje byloje. Šiuo aspektu minėtoje byloje buvo aiškiai išdėstę, kad kadastrinę savo Negyvenamųjų patalpų bylą savivaldybė atnaujins ir kitus su tuo susijusius būtinus veiksmus atliks tuomet, kai turės tam atitinkamų resursų (finansinių, laiko ir žmogiškųjų išteklių) – deja, tačiau savivaldybės taryba einamųjų metų biudžetą tvirtina, o darbuotojai savo laiką ir darbus planuoja ne pagal ieškovės pageidavimus raginimus ar telefoninius nurodymus (kuriuos ieškovė, kaip minėta, gan aktyviai leidžia sau dėstyti savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus darbuotojams telefonu, nepaisydama raginimo prašymus/pareiškimus/pasiūlymus pateikti raštu, kad galėtų būti tinkamai išnagrinėti). Atsakydama savivaldybė pažymi nesuprantanti, kokių dar papildomų aplinkybių (savivaldybės veiksmų) šiuo atveju ieškovė pageidautų, jeigu iš išdėstytų faktinių aplinkybių ir pridėtų įrodymų (naujos kadastrinių matavimų bylos ir kreipimosi į SĮ „Vilniaus planą“ dėl tolimesnių veiksmų, kad patalpų sunykimas galėtų būti įregistruotas) yra akivaizdu, kad savivaldybė visų įmanomų, nuo jos valios ir kompetencijos priklausančių veiksmų jau ėmėsi. Atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės ir pridėti įrodymai patvirtina, kad Negyvenamųjų patalpų kadastro duomenų atnaujinimo klausimas jau apskritai išspręstas, o patalpų sunykimo registracijos klausimas sprendžiamas bendradarbiaujant su kompetentingais SĮ „Vilniaus planas“ specialistais. Atitinkamai nesuprantama, kuriuo aspektu savivaldybė galėtų sutikti su ieškiniu, jeigu laiko jį faktiškai beprasmiu ir teisiškai nepagrįstu. Atsižvelgiant į išdėstytą akivaizdu, kad būtent pati ieškovė, iš atsiliepimo sužinojusi, kad ieškiniu jos reikalaujamų veiksmų jau yra imtasi (ir imtasi dar iki ieškovės pakartotinio noro bylinėtis pademonstravimo), tačiau vis tiek neatsiimdama ieškinio, o priešingai – siekdama „prižiūrėti“ savivaldybės atliekamus veiksmus ir juos kvestionuoti (kaip antai – pasisakyti dėl neva netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, nors kompetencijos ieškovė tam nenurodo turinti), elgiasi nesąžiningai. Nesuprantama ir ieškovė nepaaiškina, kodėl jai atrodo, kad savivaldybės iniciatyva pradėtai Negyvenamųjų patalpų sutvarkymo (sunykusių patalpų įforminimo ir susijusių veiksmų atlikimo) procedūrai reikia ieškovės, teismo ar VĮ „Registrų centro“ priežiūros, būtent kurios ieškovė akivaizdžiai siekia tęsdama šį teisminį procesą. Abejodama matininko sudarytos bylos teisingumu, ieškovė nenurodo, kokią kompetenciją turi vertinti šio specialisto darbinę veiklą ir jo parengtą oficialų dokumentą. Atitinkamai, savivaldybė pažymi neturinti pagrindo abejoti nei minėto matininko kvalifikacija, nei turi kompetencijos kvestionuoti jo atlikto darbo, todėl plačiau pasisakyti dėl ieškovės šiuo aspektu dėstomų motyvų negali.
6. Teismo posėdžio metu ieškovė E. Š. paaiškino, kad savivaldybė nesiskaito su savo bendrasavininkais, su įstatymais. Vadovauja vietoje to, kad padėtų žmonėms. Nedaro paprasčiausių veiksmų, kuriuos privalu vykdyti savivaldybei kaip įstaigai, prižiūrinčiai patalpas. Dėl to kreipėsi, kad jei ne šitas teismas, tai nebūtų savivaldybė padarius to projekto. Savivaldybė visą laiką paaiškindavo ieškovei, kad viskas pas juos gerai ir nesiknisk, o kad dvibučiam namui sunku ore laikyti 15 kvadratų ir neatlieka savo pareigų. Dėl to ji ir norėjo, kad savivaldybė susitvarkytų taip, kaip reikalauja teisės aktai. Neturi būti jokios savavališkos statybos – viskas turi būti daroma vadovaujantis dokumentais. Tai ir turėjo savivaldybė pagal teisės aktus, kaip ji, paprastas žmogus: projektavo, padarė rekonstrukcijas, gavo visus parašus, į infostatybą dėjo, atliko visus veiksmus. O savivaldybė kol neragini – piršto nepajudina. Savo žemės ploto nustatymo klausimus jau išsprendė, bet paėmė mažiau kvadratų, nei jai priklausytų. Dėl to mažiau kvadratų ant tų neatitikimų. Jeigu savivaldybė padarytų šituos pataisymus, tai ji tuos kvadratus atsiims. Ieškinio reikalavimas iš esmės yra, kad savivaldybės patalpų plotas būtų teisingai įregistruotas kadastre, kad nebūtų lauko tualeto, kurio jau 100 metų nėra. Lauko tualetas figūruoja kaip patalpos. Ji įtaria, kad savivaldybė padavė prašymą dėl patalpų atstatymo, bet tokioms patalpoms atstatyti turi būti nauja statyba. E. Š. pripažįsta: 1) kad savivaldybė kreipėsi į matininkus; 2) kad atlikti kadastriniai matavimai; 3) kad savivaldybė kreipėsi į valstybės įmonę „Registrų centras“. Nori, kad savivaldybė pateiktų dokumentus, kurių prašo registro tvarkytojas, jog būtų įregistruota, nes jau 10 metų niekas nevyksta.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas G. Š. nurodė, kad jo išsilavinimas yra aukštasis, matavimo inžinerijoje. Dirba su kadastriniais matavimais nuo 2005 metų. Atliko matavimus (duomenys neskelbtini)– vienų patalpų. Turi sutartį su Vilniaus miesto savivaldybe, daro Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio turto kadastrinius matavimus. Gavo užsakymą - atlikti registruotos patalpos kadastrinius matavimus po statybos darbų. Padarę matavimus, parengė bylą. Matavimus atliko pagal pateiktus duomenis. Byla jau buvo suformuota, bylos suformavimo principo nekeitė. Jie atliko tik einamuosius matavimus po pasikeitimų. Paskirtis jau buvo įregistruota, nebuvo tikslo keisti paskirties. Atliko matavimus, turtinių vienetų kvadratūrą. Visų pirmo aukšto patalpų, viską matavo natūra.
8. Teismo posėdžio metu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė, nesutiko su ieškinio reikalavimais bei prašė jį atmesti. Iš esmės pakartojo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.
9. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybės įmonė „Registrų centras“ atstovė paaiškino, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Reikalavimai suformuluoti taip, kad įpareigoti savivaldybę kreiptis į matininką dėl kadastrinių matavimų atlikimo. Ir jei atsakovė neįvykdys, tai leisti ieškovei atlikti ir kreiptis į registrų centrą. 2022 m. sausio 17 d. atlikti kadastriniai matavimai buvo pateikti registrų centrui. Šita byla 2022 m. lapkričio 17 d. įregistruota registrų centre ir buvo pateikta deklaracija paprasta rašytine forma. Yra priimtas sprendimas kadastrų tvarkytojo, išnagrinėjus dokumentus, nustatyti trūkumus. Kadastrų tvarkytojas nurodė, kad vienas iš pagrindinių trūkumų – turi būti pateikta deklaracija, kuri patvirtinta statinio ekspertizės rangovo (dėl padarytų statinio pakeitimų). Kai bus pateikta tokia deklaracija, tai galės pakeisti ir duomenis. Kadastrų tvarkytojas negali vertinti ar teisėtai parengta kadastrų duomenų byla, ar pavaizduoti objektai, nes tai nėra kadastrų tvarkytojo kompetencija.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmestinas.
10. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisinę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai).
11. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio dalykas (lot. petitum) – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismą besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimo teisiškai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis prašo iš teismo, tačiau bet kokiu atveju ieškinio dalykas turi būti suformuluotas aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, 20 punktas).
12. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra pastatas– gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas yra valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Pastate ieškovei priklauso butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o savivaldybei nuosavybės teise priklauso šios patalpos: negyvenamosios patalpos ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – rūsio patalpos ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
13. Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia, kad atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių patalpų su bendrojo naudojimo patalpomis kadastriniai duomenys būtų pakeisti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi dalis įregistruotų patalpų yra sunykusios, bei prašo šiuos veiksmus (parengti tam reikalingus dokumentus bei įvykdyti reikiamas procedūras) įpareigoti atlikti šių patalpų savininkę – Vilniaus miesto savivaldybę. Ieškovė vertino, kad atsakovės savininko pareigų neįgyvendinimas sąlygoja ieškovei kliūtis, dėl kurių ieškovė negali įgyvendinti savo teisių: netikslūs kadastriniai duomenys yra kliūtis ieškovei išsipirkti didesnę žemės sklypo dalį.
14. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, atlikus kadastrinius matavimus – per 1 (vieną) mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.
15. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis).
16. Reikalavimų, pasirinkus CK 1.138 straipsnio 3 punkte įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, dalykas – uždraudimas asmeniui atlikti veiksmus arba įpareigojimas asmenį atlikti veiksmus. Šis civilinių teisių gynimo būdas taikomas ne tik civilinės atsakomybės srityje, kai ieškovas prevenciniu ieškiniu siekia išvengti realios žalos grėsmės ateityje atsiradimo (CK 6.255 straipsnio 1 dalis), bet ir žymiai plačiau, kai siekiama užkirsti kelią ieškovo materialiąją subjektinę teisę pažeidžiantiems atsakovo veiksmams, kai nėra kitų efektyvių ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų, galinčių užtikrinti, kad ieškovo teisės ateityje nebus pažeidinėjamos. Tokio prevencinio įrodinėjimo dalyką sudaro faktinių aplinkybių, kad ieškovės atžvilgiu buvo atliekami jos teises pažeidžiantys veiksmai ir yra realus pavojus, kad jie ateityje bus tęsiami, įrodinėjimas.
17. Akcentuotina tai, kad atsakovė – negyvenamųjų patalpų savininkė, savo, kaip savininkės, teises gali įgyvendinti savo nuožiūra, bet jos veiksmai negali pažeisti kitų asmenų teisių, be to atsakovė turi pareigą rūpintis, kad viešuosiuose registruose būtų įregistruoti aktualūs jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenys. Pagal CK 4.254 straipsnio 9 punktą, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 9 punktą, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat ir buvusio daikto išnykimo faktas. Nekilnojamojo turto registro nuostatų 69 punkte nustatyta, kad daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės arba ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva ar išnyksta pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad atskiri nekilnojamieji daiktai (butai, kontoros ir kiti panašūs), sudarantys statinį, formuojami (arba keičiami jų duomenys kadastre) tik po to, kai pagal šiuos nuostatus nustatyti ar pakeisti viso statinio kadastro duomenys, sudaryta ar atnaujinta statinio kadastro duomenų byla ir kadastro duomenys ar jų pakeitimai įrašyti į kadastrą.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, jog patalpos (duomenys neskelbtini) sunykusios, o tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl atsakovei priklausančių negyvenamųjų patalpų duomenų patikslinimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi reikalavimą nustatyti, kad gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – savivaldybė) negyvenamųjų patalpų plotas – 87,05 kv. m (be sunykusių 5-1 ir 5-3 patalpų) ir leisti be savivaldybės sutikimo Nekilnojamojo turto registre įregistruoti negyvenamųjų patalpų kadastrinius matavimus, kuriuos 2020 m. vasario mėn. atliko matininkė M. J., teismas 2021 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2414-912/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, nurodė, kad šalys derėjosi dėl taikos sutarties sudarymo, bet jos nesudarė. Savivaldybė pateikė ieškovei 2020 m. birželio 2 d. taikos sutarties projektą. Projekto 1.5 punkte savivaldybė įsipareigojo kreiptis į VĮ Registrų centrą prašydama užfiksuoti savivaldybei priklausančių negyvenamųjų patalpų 5-1, 5-3 ir bendro naudojimo patalpos a-2 sunykimą, vadovaujantis 2016 m. gegužės 30 d. sudarytos pastato – gyvenamojo namo nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos Nr. 13/2425 duomenimis. Nepavykus sudaryti taikos sutarties, atsakovė ketino kreiptis į VĮ Registrų centrą, kad būtų atnaujinti pastato duomenys pagal matininkės M. J. atliktus negyvenamųjų patalpų matavimus, bet ieškovė nepateikė atsakovei šių dokumentų originalų. Ieškovė 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje nurodė, kad matavimų dokumentų originalas yra savivaldybės skyriuje, jis yra juodraštis, registras jo neregistruotų, todėl reikalinga sudaryti bylutę užsakyti matavimų bylą bei atlikti kitus būtinus veiksmus, panaikinti savavališkos statybos padarinius ir kt. (2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 01:11:30 val.) (nutarties 50 punktas; CPK 179 straipsnio 3 dalis).
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pareiškusi ieškinį dėl įpareigojimo atsakovui atlikti veiksmus, turėjo įrodyti visas prevencinio ieškinio sąlygas (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų (kad atsakovė piktybiškai neįgyvendina savininko teisių ir taip pažeidžia atsakovės teisėtus interesus bei kad ateityje bus tęsiami jos teises pažeidžiantys veiksmai(neveikimas)), nei savo teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomą teisių gynimo būdą. Akcentuotina, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad Nacionalinė žemės tarnyba atsisakytų vykdyti valstybinės žemės pardavimo procedūras pagal šiuo metu viešajame registre registruotus nekilnojamojo turto duomenis, o teismo posėdžio metu patvirtino, kad savo žemės ploto nustatymo klausimus jau išsprendė, bet paėmė mažiau kvadratų, nei jai priklausytų (aplinkybes, kad ieškovė žemės sklypo dalį įsigijo 2022-10-12 pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės patvirtina ir nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas). Šiuo (teisių pažeidimo) aspektu atkreiptinas dėmesys į savininko teisių dispozityvų pobūdį, t. y. galimybę laisvai apsispręsti, kad sunykusios patalpos, kaip viso pastato sudėtinės dalys, gali būti atstatomos teisės aktų nustatyta tvarka atliekant, pavyzdžiui, atitinkamos pastato dalies remonto ar rekonstrukcijos darbus.
20. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2022-01-17 (t. y. dar iki ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje civilinėje byloje) atliko viešąjį pirkimą ir užsakė naują ginčo patalpų kadastrinių matavimų bylą, susipažinusi su šios naujai parengtos kadastrinės bylos duomenimis, nustatė, kad (duomenys neskelbtini)pastato fasadas pakeistas. Dėl to atsakovė 2022-04-27 kreipėsi į SĮ „Vilniaus plano“ specialistus siekdama, kad atnaujintoje kadastrinių matavimų byloje fiksuoti duomenys (įskaitant ir fasado pakeitimus), galėtų būti registruoti VĮ Registrų centre, SĮ „Vilniaus planas“ pradėjo rengti projektą „Patalpų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos projekto parengimas ((duomenys neskelbtini))“. Atsakovės paaiškinimais, atlikus šiuos projektinius darbus, bus pradėtos fasado pakeitimų įteisinimo procedūros (tam bus reikalingas gauti statybos leidimas).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko savo teisių gynimo būdą – pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę kreiptis į matininkus dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir kadastrinių matavimų bylos suformavimo, siekiant atlikti naujus ginčo patalpų kadastrinius matavimus, atlikus kadastrinius matavimus – per 1 (vieną) mėnesį nuo jų atlikimo kreiptis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus ginčo patalpų, kadastro duomenis. Pažymėtina, kad ieškovė šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl pradėtos fasado pakeitimų įteisinimo procedūros, kaip pažeidžiančio jos, kaip patalpų, esančių ginčo name, savininkės teises, nors, kaip pažymėta šio teismo sprendimo 20 p. apie savavališką statybą, kuria buvo pakeistas namo fasadas, žinojo.
22. Teismo posėdžio metu ieškovė E. Š. pripažino, kad į matininkus savivaldybė jau kreipėsi ir nauja ginčo negyvenamųjų patalpų kadastrinė byla jau suformuota, t. y. iš esmės pripažino, kad dalis ieškinio reikalavimų yra įvykdyta. Ieškovės atstovei teikiant argumentus, jog minėta suformuota kadastrinė byla neatitinka faktinės situacijos, siekiant visapusiškai išanalizuoti ir įvertinti visus byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu buvo liudytoju apklaustas matininkas G. Š., kuris išsamiai atsakė į visus užduotus klausimus, teismo vertinimu, liudytojo atsakymai į klausimus buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir paneigė ieškovės poziciją, esą savo, kaip patalpų savininko teisėmis savivaldybė naudojasi nesąžiningai. Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė, atlikusi minėtus kadastrinius matavimus, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti naujus ginčo negyvenamųjų patalpų duomenis, t. y. atliko ieškovės šioje byloje prašomus įpareigoti atlikti veiksmus. Taigi konstatuotina, kad atsakovė įvykdė veiksmus, kuriuos pareikštu ieškiniu prašoma įpareigoti atlikti, ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei savo teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomą teisių gynimo būdą, todėl teismas ieškinį atmeta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Iš ieškovės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi jų dydis neviršija minimalaus jų dydžio (2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 ,,Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė