Civilinė byla Nr. 3K-3-102/2010 (S)
Procesinio sprendimo kategorijos:
94.2.5; 130.1.4
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Simniškio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo OOO ,,BaltKo“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo OOO ,,Baltko“ ieškinį atsakovams UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“, SA ,,BRED banque populaire“, AKB ,,Elektronika“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei pažeistų teisių gynimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliamas teismingumą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimas. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB ,,Plungės kooperatinės prekyba“ 2008 m. birželio 3 d. pirmojo pareikalavimo garantijos laišką; neteisėtais ir negaliojančiais SA ,,BRD banque populaire“ 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. vasario 6 d. reikalavimus atsakovui UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ dėl 2 719 442,42 euro pagal 2008 m. birželio 3 d. pirmojo pareikalavimo garantijos laišką sumokėjimo; pripažinti, kad ieškovas pagal 2007 m. liepos 24 d. kreditavimo sutartį yra skolingas atsakovui SA ,,BRED banque populaire“ negrąžintą kredito dalį (1 049 869 eurus).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas tiek iš ieškovo pateikto ieškinio turtinio, tiek iš pateiktų 2007 m. liepos 24 d. kreditavimo sutarties ir 2007 m. liepos 24 d. sutarties dėl teisės atlikti debeto operacijas banko sąskaitoje turinio nustatė, kad ieškovas ir atsakovai SA „BRED banque populaire“, AKB „Elektronika“ susitarė bet kokį šalių ginčą perduoti spręsti arbitražo tvarka, t. y. tiek kredito sutartyje, tiek sutartyje atlikti debeto operacijas banko sąskaitoje numatyta arbitražinė išlyga, jog visi šių sutarčių pagrindu kilę ginčai sprendžiami Tarptautinio komercinio arbitražo teisme prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų pagal šio teismo taisykles; 2008 m. birželio 3 d. garantijoje pagal pirmąjį pareikalavimą, kurią išdavė atsakovas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“, nustatyta, kad bet kokie ginčai, kylantys dėl šios garantijos, įskaitant, tačiau neapsiribojant ginčais, susijusiais su šios garantijos galiojimu, aiškinimu ar vykdymu, priklauso išimtinai Paryžiaus teismų jurisdikcijai. Nors vieno iš atsakovų UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ buveinė yra Plungėje, o pareikšto ieškinio suma yra didesnė kaip 100 000 Lt, teismas pažymėjo, kad sutarties šalys yra susitarusios, kurios valstybės teisė bus taikoma iš sandorių kylantiems ginčams, bei pasirinkusios teismingumą, todėl nekeitė pasirinkto šalių sutartinio teismingumo ir pripažino ieškinį neteismingu šiam teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad bylos šalys, pasinaudodamos CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, susitarė dėl ginčų, kilusių iš garantijos, tarp jų ir dėl garantijos galiojimo, nagrinėjimo ne Lietuvos teismuose. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys neteismingas Klaipėdos apygardos teismui. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad šiuo metu Paryžiaus komercinis teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SA „BRED banque populaire“ ieškinį atsakovams UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ir OOO „BaltKo“ dėl garantijos laišku prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir Paryžiaus komercinio teismo 2009 m. balandžio 4 d. nutartimi iš atsakovo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ ieškovui SA „BRED Banque Populaire“ yra priteista 2 719 442,42 euro; ši Paryžiaus komercinio teismo nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas OOO ,,BaltKo“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį ir ieškinį priimti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1) dėl sandoryje nustatyto prorogacinio susitarimo įtakos tretiesiems asmenims. Kasatorius nurodo, kad, pasirašydamas su atsakovu SA ,,BRED Banque Populaire“ papildomo kreditavimo sutartį, susitarė, jog su šia sutartimi susiję ginčai bus sprendžiami arbitražine tvarka; atsakovas UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“, pasirašydamas 2008 m. birželio 3 d. garantiją pagal pirmąjį pareikalavimą, kuria patvirtino pasirengimą garantuoti už kasatoriaus prievoles atsakovui bankui ,,BRED Banque Populaire“, nustatė išimtinę Paryžiaus teismų jurisdikciją. Kasatorius teigia, kad sutartinio teismingumo taisyklės taikytinos sutarties šalims, tačiau jis nėra garantijos sandorio šalis, todėl garantijos laiške esanti sutartinio teismingumo nuostata nesukelia jam jokių teisinių padarinių. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Prancūzijos teismai nagrinėja bylą dėl įsipareigojimų pagal garantijos laišką vykdymo, tačiau, kasatoriaus nuomone, šios aplinkybės neturi teisinės reikšmės ir nepanaikina ieškinio teismingumo Lietuvos teismams. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB “Geonafta” v. UAB “Genčių nafta”, bylos Nr. 3K-3-69/2003, ja nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos;
2) dėl bylos teismingumo Lietuvos Respublikos teismams. Kasatorius nurodo, kad pirmasis pareikšto ieškinio reikalavimas yra dėl atsakovo UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ pasirašytos garantijos pripažinimo negaliojančia; vienas iš atsakovų UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ yra Lietuvoje veikiantis ir turintis buveinę juridinis asmuo. Dėl to taikytina bendroji teismingumo taisyklė, nustatyta tiek CPK 29 straipsnio, 787 straipsnio 1 dalies 1 punkto, tiek Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnio 1 dalies normose. Antrasis kasatoriaus reikalavimas dėl reikalavimų pagal garantijos laišką pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais pagal tą pačią taisyklę taip pat teismingas Lietuvos teismams. Trečiasis reikalavimas, jeigu būtų pareikštas vienintelis, kasatoriaus nuomone, formaliai būtų teismingas Tarptautinio arbitražo teismui prie Rusijos federacijos prekybos ir pramonės rūmų, nes kreditavimo sutartyje nustatytas arbitražinis susitarimas. Tačiau pagal CPK 136 straipsnio nuostatas ieškovas turi teisę tarpusavyje susijusius reikalavimus sujungti į vieną ieškinį, nes Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose ši proceso įstatyme nustatyta ieškovo teisė nėra kitaip reglamentuojama. Kadangi vieno iš atsakovų buveinė yra Lietuvoje, be to, ginčo suma didesnė kaip 100 000 Lt, tai, kasatoriaus nuomone, ieškinys turi būti paduodamas Klaipėdos apygardos teismui. Tai, kad byla teisminga Lietuvos teismams, kasatoriaus teigimu, patvirtina ir aplinkybė, jog Rusijos federacijos Devintojo arbitražo apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutarimu buvo paliktas nepakeistas Maskvos arbitražo teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimas, kuriuo byla nutraukta kaip neteisminga šiam teismui;
3) dėl proceso teisės normų pažeidimų. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, t. y. teismas nutartyje nenurodė teisinių argumentų, kuriais vadovavosi taikydamas įstatymus ir kitas teisės normas bei darydamas išvadas. Dėl to teismas ne tik pažeidė proceso teisės normas, bet ir kasatoriaus teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas SA ,,BRED banque populaire“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1) dėl teisės kreiptis su ieškiniu į teismą, ginčijant kitų asmenų sudarytą sandorį. Kasatorius kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ išduotą 2008 m. birželio 3 d. pirmojo pareikalavimo garantijos laišką. Tačiau, atsakovo teigimu, šis garantijos laiškas jokių kasatoriaus interesų CPK 5 straipsnio prasme nepažeidė: juo nebuvo nustatyto jokios kasatoriaus prievolės kitiems atsakovams, o atsakovas UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ neprisiėmė SA ,,BRED banque populaire“ atžvilgiu jokių įsipareigojimų, kurie dėl savo prigimties, turinio, įgyvendinimo tvarkos ar pan. pažeistų kasatoriaus teises ar saugomus interesus. Dėl to kasatorius neturi teisinio suinteresuotumo dėl garantinio reikalavimo pripažinimo negaliojančiu;
2) dėl sudaryto prorogacinio susitarimo ir jo privalomumo kasatoriui. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl garantiniame rašte įtvirtinto prorogacinio susitarimo dėl išimtinės Paryžiaus teismų jurisdikcijos. Atsakovas teigia, kad garantijos laiškas yra sudėtinė kasatoriaus ir banko SA ,,BRED banque populaire“ pasirašytos kredito sutarties dalis. Prie abiejų šalių akceptuotos Kreditavimo sutarties priedų pridėtoje garantijos laiško formoje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad kylantiems iš šios garantijos ginčams spręsti bus taikoma Paryžiaus teismų jurisdikcija. Dėl to teisė kreiptis į teismą dėl garantinio laiško pripažinimo turi būti ribojama, atsižvelgiant į kasatoriaus sudaryto prorogacinio susitarimo nuostatas;
3) dėl šalių sudaryto arbitražinio susitarimo. Atsakovas nurodo, kad šalių kreditavimo sutartyje nustatyta arbitražinė išlyga savo turiniu ir forma atitinka tiek 1958 m. Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, tiek Komercinio arbitražo įstatyme įtvirtintas nuostatas, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad ginčas, kylantis iš kredito sutarties, nagrinėtinas ne Lietuvos teismuose, o arbitraže. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorius nėra pasinaudojęs teise kreiptis į arbitražą. Nors kasatorius teigia, kad Rusijos Federacijos teismai atsisakė spręsti ginčą, tačiau atsakovas atsiliepime nurodo, kad Maskvos arbitražo teismas ir Devintojo arbitražo apeliacinis teismas yra valstybiniai Rusijos Federacijos teismai, todėl kasatorius nėra pasinaudojęs Kreditavimo sutartyje nustatyta teise kreiptis su ieškiniu į Tarptautinį komercinio arbitražo teismą prie Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų;
4) dėl ribojimo Lietuvos Respublikoje nagrinėti Prancūzijoje sprendžiamą tapatų ginčą. Tarptautiniame civiliniame procese yra įtvirtinta lis pendens taisyklė, draudžianti asmeniui, iškėlus bylą kitos valstybės teisme, reikšti tapatų reikalavimą kitame teisme. Faktas, kad šalys remiasi skirtingu teisiniu pagrindu ar reiškia ne visai identiškus reikalavimus, nepaneigia bylų tapatumo. Atsakovas pažymi, kad tuo metu, kai kasatorius kreipėsi su 2009 m. rugpjūčio 26 d. ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą, Prancūzijos teisme jau buvo nagrinėjamas ginčas, pradėtas pagal SA ,,BRED banque populaire“ ieškinį atsakovui UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ dėl garantijos laišku prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Šioje byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir kasatorius. Paryžiaus komercinio teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis priteisti iš atsakovo UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ 2 719 442,42 euro skolą yra vykdytinas dokumentas ir jos vykdytinumas gali būti sprendžiamas tik Prancūzijos teismuose. Atsakovas pažymi, kad kasatorius šioje byloje yra pateikęs apeliacinį skundą ir bylos nagrinėjimas Prancūzijos teismuose nėra baigtas. Dėl to Lietuvos Respublikos teismai, remdamiesi lis pendens taisykle, neturėjo teisės iš naujo pradėti nagrinėti iš tų pačių sutartinių teisinių santykių kilusio ginčo;
5) dėl ginčo nesąsajumo su Lietuvos Respublika. Atsakovas teigia, kad šalių ginčas nenagrinėtas Lietuvos teismuose ir dėl jo nesąsajumo su šia valstybe, ir šį argumentą grindžia šiomis aplinkybėmis: kreditavimo sutartis sudaryta ne Lietuvos Respublikoje; šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo vieta taip pat ne Lietuvos Respublikos teritorijoje; šia sutartimi įsipareigojimus prisiėmė ne Lietuvos, o Prancūzijos ir Rusijos Federacijos juridiniai asmenys; šia sutartį reglamentuoja Rusijos Federacijos įstatymai; garantijos laišku prisiimti įsipareigojimai vykdytini ne Lietuvos teritorijoje, šiai garantijai taikomi Vieningos garantijos pagal reikalavimą taisyklės ir Prancūzijos įstatymai, nustatyta iš šios garantijos kylantiems ginčams išimtinė Paryžiaus teismų jurisdikcija ir pan. Atsakovas pažymi, kad vien faktas, jog vienas iš atsakovų yra Lietuvos juridinis asmuo, nesuponuoja bylos priskirtinumo Lietuvos teismų jurisdikcijai.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sudaryto prorogacinio susitarimo ir jo privalomumo sutarties šalims
CPK normose, reglamentuojančiose nacionalinio teismingumo taisykles ginčo teisenoje, nustatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, jog ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu ginčas nepriskirtas išimtinei Lietuvos Teismų kompetencijai ir susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma paskirti ginčo nagrinėjimą, teisei (CPK 788 straipsnio 1 dalis). Susitarimas dėl ginčo jurisdikcijos yra savarankiškas procesinio pobūdžio susitarimas. Šalys teritorinį teismingumą gali nustatyti dvejopais susitarimais – prorogaciniu susitarimu gali numatyti, kurios valstybės teismai nagrinės jų ginčą; derogaciniu susitarimu gali išvardyti valstybes, kurių teismams jos neperduos nagrinėti bylos. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į šalių nustatytą sutartinį teritorinį teismingumą ir esant suinteresuotos šalies prašymui, atitinkančiam CPK 788 straipsnio 1 dalies sąlygas, atsisako priimti ieškinį.
Teismų nustatyta, kad 2007 m. liepos 24 d. kasatorius ir atsakovas SA ,,BRED banque populaire“ sudarė kreditavimo sutartį. Šalys, pasirašydamos šią sutartį, kaip neatskiriamą sutarties priedą patvirtino garantijos laiško formą. 2008 m. birželio 3 d. atsakovas UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ pasirašė kreditavimo sutarties šalių patvirtintą garantijos laišką, kuriuo patvirtino pasirengimą garantuoti už kasatoriaus prievoles atsakovo SA ,,BRED banque populaire“ atžvilgiu pagal kreditavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek šalių pasirašytoje kreditavimo sutartyje, tiek prie sutarties priedų pridėtoje garantijos laiško formoje nustatyta, jog kreditavimo sutarties garantu už ieškovo prievoles bus laikomas atsakovas šioje byloje UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“. Kadangi kasatorius akceptavo kreditavimo sutartį ir prie jos esančius sutarties priedus, tai teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad jis nėra garantijos sandorio šalis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu dėl garantijos laiško pripažinimo negaliojančia, yra ribojama paties kasatoriaus akceptuoto prorogacinio susitarimo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad sutarties šalys pasinaudojo CPK 788 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir susitarė dėl iš garantijos kylančių ginčų nagrinėjimo Paryžiaus teismuose, todėl ieškinys dėl garantijos laiško pripažinimo negaliojančiu neteismingas Klaipėdos apygardos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje garantijos laiško formoje aiškiai nustatytas prorogacinis susitarimas ginčams, kylantiems iš šios garantijos, t. y. nustatyta, kad ginčams, kylantiems iš šios garantijos, spręsti bus taikoma Paryžiaus teismų jurisdikcija.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje AB ,,Geonafta“ v. bendra Lietuvos-Švedijos UAB ,,Genčių nafta“, bylos Nr. 3K-3-69/2003. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinio teismingumo taisyklės taikytinos sutarties šalims, bet ne bylos šalims. Kai ieškinį dėl sutarties pareiškia trečiasis asmuo, kuris nėra sutarties šalis, jam sutartinis teismingumas netaikomas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad garantijos sutartis yra neatskiriama sudėtinė kreditavimo sutarties dalis ir kasatorius yra garantijos sutarties šalis, t. y. kasatorius yra ne tik bylos, bet ir sutarties šalis, todėl teismas, konstatavęs, jog kasatoriui, kaip sutarties šaliai, taikomos sutartinio teismingumo taisyklės, pagrįstai savo išvadą grindė, vadovaudamasis šia kasacinio teismo nutartimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant šalių susitarimui dėl sutartinio teritorinio teismingumo, teismai pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Dėl lis pendens taisyklės taikymo
Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje susijusios (1987 m. gruodžio 8 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-144(86).
Apeliacinės instancijos teismas iš atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prie jo pateiktų dokumentų nustatė, kad Paryžiaus komercinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo SA ,,BRED banque populaire“ ieškinį atsakovams UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ ir OOO ,,BaltKo“ dėl garantijos laišku prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi iš UAB ,,Plungės kooperatinė prekyba“ priteisė 2 719 442,42 euro skolos; OOO ,,BaltKo“, kaip byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo, pateikė apeliacinį skundą dėl nurodytos Paryžiaus komercinio teismo nutarties peržiūrėjimo. Taigi dar prieš pateikiant ieškinį Lietuvos teismams, ginčas dėl garantijos laišku prisiimtų įsipareigojimų pobūdžio, jų galiojimo, apimties ir vykdymo buvo nagrinėjamas Prancūzijos teismuose. Teisėjų kolegija pripažįsta šios taisyklės tinkamą taikymą byloje ir sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog ir dėl šios nurodytos aplinkybės (lis pendens taisyklės taikymo) pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teismuose.
Dėl teismų pareigos motyvuoti priimamus procesinius sprendimus pažeidimo
Kasatorius nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nenurodė jokių motyvų, teisės normų ir teisinių argumentų savo išvadoms pagrįsti, todėl buvo pažeistos CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3, 4 punkto nuostatos bei nukrypta nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo išvadą, nurodė, kad ieškinį atsisako priimti kaip neteismingą teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu; apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį, motyvuojamojoje dalyje aptarė pirmosios instancijos nutartyje nurodytas ir su bylos teismingumu susijusias aplinkybes, nustatė šalių susitarimą dėl jurisdikcijos, taikė CPK 788 straipsnio nuostatas ir nurodė glaustus motyvus, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios kategorijos bylose, kai sprendžiamas tik ieškinio teismingumo klausimas ir žemesnės instancijos teismas priimtai išvadai pagrįsti nurodė motyvus, apeliacinės instancijos teismo motyvai gali būti glausti, tačiau kiekvienu atveju aiškiai suformuluoti, t. y. apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvais, glaustai ir aiškiai juos aptardamas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria iš esmės pritarta pirmosios instancijos teismo motyvams, negalima laikyti nemotyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą CPK 291, 331 straipsnių aiškinimo ir taikymo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. spalio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-296/2009; kt.), tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (pvz., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), todėl nėra pagrindo jos naikinti CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Teismo atsisakymas priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, nepažeidžia kasatoriaus teisės į teisminę gynybą. Teismo jurisprudencijoje nuolat pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti; galimi tam tikri šios teisės apribojimai (pvz., sprendimas Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18). Nurodyta teisė dėl savo prigimties reikalauja valstybės reguliavimo, t. y. procesinių taisyklių (įskaitant teismingumo taisykles), skirtų užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatymo. Taigi, teismams nustačius, kad šalys yra susitarusios dėl ginčų sprendimo teritorinio teismingumo, taikius proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų teismingumą Lietuvos Respublikoje, ir atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą Lietuvos teismams, kasatoriaus teisė į teismą nėra pažeidžiama, nes šią savo teisę jis gali įgyventi pagal sudarytą susitarimą, t. y. Paryžiaus teismuose.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 71,75 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas SA ,,BRED banque populaire“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas advokato pagalbai atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo OOO ,,BaltKo“ (j. a. k. 1037707029777) į valstybės biudžetą 71,75 Lt (septyniasdešimt vieną litą 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Antanas Simniškis
Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas