Administracinė byla Nr. A-1125-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas G. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą, skųsdamasis Pravieniškių pataisos namų administracijos veiksmais neskirti jam sveikesnio maitinimo bei sveikatos priežiūros. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamentas neveikia taip, kaip privalo veikti, nes nevykdo pareiškėjo prašymų. Dėl šių priežasčių pareiškėjas tvirtino jautęsis palaužtas bei sutrikęs, todėl prašė iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo gautas pareiškėjo 2016 m. balandžio 14 d. prašymas skirti jam dietinį maitinimą. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog jis yra virusinio hepatito C nešiotojas, todėl jis negali valgyti keptos žuvies, riebesnio maisto. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija į pareiškėjo prašymą atsakė 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 7-769, kuriame nurodė, jog dietinis maitinimas pareiškėjui nebus skiriamas, nes, vadovaujantis Asmens sveikatos istorijos Nr. 13-A/2012/2552 duomenimis, pareiškėjo sveikatos ligos paūmėjimas nestebimas, 2016 m. balandžio 20 d. pareiškėjui buvo siūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl jo ligos aktyvumo patikslinimo, tačiau pareiškėjas šio siūlymo atsisakė. Pareiškėjas apskundė šį Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymą (sprendimą), pateikdamas Kalėjimų departamentui pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. skundą. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. 2S-3127 pateikė atsakymą, kuriame paaiškino, kad dietinis maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius skiriamas atsižvelgiant į gydančio gydytojo rekomendacijas (indikacijas). Į pareiškėjo skundą Kalėjimų departamentas atsakė laiku, išsamiai, savo atsakymą pagrindė teisės normomis, nurodė apskundimo tvarką, sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.
II.
5.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo G. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala jam kilo dėl Kalėjimų departamento veiksmų, susijusių su Kalėjimų departamento 2016 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2S-3127 pateiktu atsakymu į Kalėjimų departamente gautą pareiškėjo 2016 m. gegužės 2 d. skundą, kuriuo Kalėjimų departamentas neįpareigojo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikti pareiškėjui dietinį maitinimą.
7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Šių taisyklių 6 punktas įtvirtina, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Valgiaraščiai sudaryti 31 dienai. Kai mėnesyje yra mažiau dienų, nesančioms einamąjį mėnesį dienoms maisto produktai neskiriami (neišrašomi). Suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius (7 punktas).
8. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ nuostatomis, asmenims, sergantiems hepatitu C, dietinis valgiaraštis nėra skiriamas. Todėl pareiškėjui turi būti taikomas įprastas valgiaraštis. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kalėjimų departamentas pareiškėjui pagrįstai ir teisingai paaiškino, dėl kokių priežasčių pareiškėjui dietinis valgiaraštis nėra taikomas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjimų departamentas neturėjo pagrindo paskirti pareiškėjui dietinį maitinimą, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų šiuo atžvilgiu nenustatyta.
9. Nenustatęs Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ir atitinkamai būtinųjų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
10. Pareiškėjas G. M. apeliaciniu skundu prašo tenkinti jo skundą (b. l. 51).
11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija turėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės išrašus, kad jam skirtas medikamentinis gydymas ir rekomenduojama koreguoti maisto racioną, tačiau į tai neatsižvelgė. Atsižvelgiant į produktus, kurių pareiškėjas negali valgyti dėl ligos, jo mityba turėjo būti pakoreguota. Pareiškėjas skundėsi Kalėjimų departamentui, tačiau dėl Kalėjimų departamento neveikimo 9 mėnesius jis negalėjo valgyti daug patiekalų iš valgiaraščio. Pareiškėjas teigia iki dietinio maitinimo skyrimo gyveno pusiau badaudamas, dėl ko patyrė daug išgyvenimų.
12. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
13. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą sieja su Kalėjimo departamento netinkamu veikimu pareiškėjui siekiant gauti dietinį maitinimą jį laikant Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
15. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
16. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas su 2016 m. balandžio 14 prašymu kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją, prašydamas skirti jam dietinį maitinimą, motyvuodamas tuo, jog jis serga hepatitu C. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija 2016 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 7-769 atsakė, jog dietinis maitinimas pareiškėjui nebus skiriamas. Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėto Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymo teisėtumo, 2016 m. birželio 2 d. rašte Nr. 2S-3127 nurodė, kad įvertinus teisinį reglamentavimą, valgiaraštį koreguoti gali tik gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į nustatytas ligas ir įvertinęs sveikatos būklę, todėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakymą laikė pagrįstu (b. l. 20-21).
18. Pareiškėjas su minėtais atsakymais nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog Kalėjimų departamentas turėjo įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administraciją skirti jam dietinį maitinimą, atsižvelgiant į gydytojo rekomendaciją koreguoti maisto racioną.
19. Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
20. Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį nedirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nedirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims ir Valgiaraštį krūtimi maitinančioms motinoms, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį nedirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms), Valgiaraštį nedirbančioms moterims (vegetarėms), Dietinio maitinimo valgiaraštį tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte įtvirtinta, jog suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.
21. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad specialus maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraščius yra skiriamas suimtąjį ar nuteistąjį gydančio gydytojo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad gydytojas būtų skyręs specialų dietinį maitinimą pareiškėjui. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2014 m. epikrizėje nurodyta tik rekomenduojama racionali mityba pareiškėjui (b. l. 25). Tuo tarpu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 7-769 (b. l. 23) nurodyta, kad pagal pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, pareiškėjo ligos paūmėjimas nepastebėtas; 2016 m. balandžio 20 d. pareiškėjui buvo siūlyta vykti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl ligos aktyvumo patikslinimo, tačiau pareiškėjas šio siūlymo atsisakė. Taigi nesant sveikatos priežiūros specialistų išvados skirti specialų dietinį maitinimą pareiškėjui, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai neturėjo pagrindo skirti dietinį maitinimą pareiškėjui ir atitinkamai Kalėjimų departamentas neturėjo teisinio pagrindo įpareigoti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnus skirti tokį maitinimą pareiškėjui.
22. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nenustačius, kad Kalėjimų departamentas, patvirtindamas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos 2016 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 7-769 padarytą išvadą, jog pareiškėjui dietinis maitinimas neskiriamas, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip privalėjo, nenustatyta būtina žalos atlyginimo sąlyga pagal CK 271 straipsnį. Todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikęs ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjo G. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Gintaras Kryževičius
Ramutė Ruškytė