Civilinė byla Nr. e2-12361-907/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04091-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.11; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.3.1; 3.4.1.7; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, 

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,

dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Evaldui Onaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. Z. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė :

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, prašydama atmesti atsakovės E. Z. reikalavimą priteisti iš ieškovės 4436,71 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (suma neatskaičius mokesčių) ir 2410,82 Eur netesybų (suma neatskaičius mokesčių), viso 6847,53 Eur sumą (neatskaičius mokesčių), priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį (b. l. 1-4).

2.       Ieškovė (duomenys neskelbtini) ieškinyje nurodė, kad 2023-06-13 atsakovė su prašymu kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama išieškoti jai neišmokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už visą darbo santykių laikotarpį, taip pat netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija (toliau - Darbo ginčų komisija) (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovės prašymą tenkino, nusprendė išieškoti iš atsakovei 5766,16 Eur nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2023 m. gegužės - 2023 m. birželio mėnesius, 2410,82 Eur netesybas. Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 1329,45 Eur skubaus įvykdymo ieškovas įvykdė. Ieškovė su sprendimu nesutinka, nes atsakovė, dirbdama pas ieškovę, kartu su dar dviem asmenimis - savo sutuoktiniu A. Z. ir R. B. ieškovei padarė didelę ir žymią 85083,88 Eur žalą. Ieškovė dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teismo įsakymą kuriuo nutarė išieškoti solidariai iš skolininkų A. Z. ir E. Z. kreditorės (duomenys neskelbtini) 85083,88 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 376 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolininkams pareiškus prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, gavus ieškinį, teismo įsakymas buvo panaikintas, o ieškinys nagrinėjimui buvo perduotas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-07-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotos E. Z. piniginės lėšos 85083,88 Eur sumai, tame tarpe ir piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis. Nurodė, jog solidarūs skolininkai sutuoktiniai dirbo pas ieškovę: A. Z. dirbo komercijos direktoriaus pareigose nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dienos, o E. Z. vienasmeniu valdymo organu - direktore nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dienos, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dienos direktoriaus pavaduotojos pareigose, o skolininkas R. B. dirbo pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurie veikdami bendrininkų grupėje padarė 85083,88 Eur žalą ieškovei. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktus ieškovei tiek žodinius, tiek rašytinius paaiškinimus, kaip pvz.: sutuoktinis A. Z. neklausydavo E. Z. ir elgdavosi kaip nori, o R. B. atšaukė užsakytą transportą metalo produkcijai parvežti, mano, kad visi trys asmenys de facto vadovavo bendrovei, todėl visiems jiems kilo solidari civilinė atsakomybė atlyginti padarytą žalą. Apie žalos padarymą ieškovei atsakovė žinojo, kadangi ieškovė prašė atsakovės pateikti rašytinius pasiaiškinimus. Be to, atsakovė į Darbo ginčų komisiją kreipėsi tik gavusi teismo įsakymą, jis jai buvo įteiktas 2023-06-09, todėl ji puikiai žinojo ir suprato, kodėl jai priklausančių išmokų išmokėjimas yra sustabdytas. Mano, kad atsakovės pareiškimas Darbo ginčų komisijai yra nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turėjo būti netenkintas, nes darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimas atsakovei buvo sustabdytas dėl pačios atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu – žalos padarymo. Darbo ginčų komisijos sprendimas priteisti netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti taip pat yra neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 1-4).

3.       A. E. Z. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagrįstai ir teisėtai Darbo ginčų komisija patenkino jos prašymą ir nusprendė išieškoti iš ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas ir netesybas, viso - 8176,98 Eur. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ji dirbo pas ieškovę pagal darbo sutartį. 2023-06-07 jos pareiškimu pagal DK 55 straipsnio 1 dalį darbo sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovė atleidimo iš darbo dieną su ja neatsiskaitė ir už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės - birželio mėn. jai neišmokėjo 5766,16 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dėl ko, su pareiškimu ji kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, kuri (duomenys neskelbtini) sprendimu prašymą patenkino pilnai. DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad atleidžiant darbuotoją, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Ši darbo kodekse įtvirtinta norma yra imperatyvi, dėl ko darbdavys visais atvejais privalo jos laikytis ir, jeigu nėra atskiro susitarimo dėl darbo užmokesčio atidėjimo, darbo užmokestis darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, šiuo konkrečiu atveju 2023-06-07. Taigi, įstatymas nedaro jokių išimčių. Pavėluotas darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas reglamentuojamas DKHYPERLINK "https://www.infolex.lt/tp/2181287%23" HYPERLINK "https://www.infolex.lt/tp/2181287%23"147 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos netesybos - vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikomos tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis išmokėti atleidimo dieną darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, užskaitomos įvertinus darbo teisiniuose santykiuose teikiamą prioritetą darbo užmokesčio mokėjimui. DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių su darbo santykiais susijusių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku. Šiuo konkrečiu atveju Darbo ginčo komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu patenkino ir prašymą dėl netesybų priteisimo ir pripažino, kad už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovei priklauso 2410,82 Eur išieškotinų netesybų (neatskaičius mokesčių). Vidutinis dieninis darbo užmokestis sudaro - 63,61 Eur. Taigi, pagal HYPERLINK "https://www.infolex.lt/ta/368200"DK HYPERLINK "https://www.infolex.lt/tp/2098441%23"146 straipsnio 2 dalį, kadangi atsakovė su ieškove jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nebuvo sudariusi, ieškovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove jos atleidimo dieną - 2023-06-07, tas taip pat reiškia, kad iki 2023-06-07 be kitų su darbo santykiais susijusių sumų ieškovė privalėjo atsakovei išmokėti ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (DK 127 straipsnio 6 dalis). Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad ji negalėjo laiku išmokėti darbo užmokesčio dėl atsakovės, kaip darbuotojos, kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022; 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022; 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad HYPERLINK "https://www.infolex.lt/ta/368200"DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). O tai, kad atsakovei ir jos sutuoktiniui bei trečiajam asmeniui ieškovė teisme yra pareiškusi ieškinį dėl tariamos žalos priteisimo, nesuteikia ieškovei teisės sustabdyti darbo užmokesčio ir kitų išmokų išmokėjimą, o taip pat nemokėti netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, nes įstatymas nenumato tokios teisės darbdaviui. Darbo užmokestis pasibaigus darbo santykiams turi būti išmokamas visais darbo sutarties pasibaigimo atvejais. Taip pat atsakovė nurodė, kad dirbdama pas ieškovę, savo veiksmais ieškovei jokios žalos nepadarė. O tai, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) įmonė neatkrovė metalo produkcijos ir nėra grąžinusi sumokėto avanso, tai nėra žala, ieškovė gali kreiptis su ieškiniu į teismą ir prisiteisti skolą iš (duomenys neskelbtini) įmonės ir ją išsiieškoti, ko ieškovė iki šiol nėra padariusi. Taip pat ieškovė neturi teisės remtis ir tuo pagrindu, kad, ieškovei pateiktus ieškinį, teismas 2023-07-12 nutartimi nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant turimą kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o jo nesant pakankamai - pinigines lėšas. Kadangi atsakovės ir jos sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pilnai pakako ieškovės ieškiniui užtikrinti, jeigu jis būtų patenkintas, tai areštas piniginėms lėšoms nebuvo pritaikytas (2023-07-20 antstolio patvarkymas dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė šiuo atveju bando suklaidinti teismą, nutylėdama šią faktinę aplinkybę savo ieškinyje. Be to, (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo nutartimi yra panaikinta (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartis ir ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, kaip nepagrįstas (b. l. 17-20). 

4.       Ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nes, jos nuomone, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nėra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais, pagal vieną pavedimą yra sumokėjęs atsakovės sutuoktinis, dėl ko prašo išreikalauti papildomus įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų – PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu buvo atlikti bankiniai mokėjimai. Teismui nusprendus bylą nagrinėti iš esmės, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 154,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 34).

5.       Atsakovės atstovas advokatas Evaldas Onaitis teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir turi būti vykdomas. Atsakovė ieškovei žalos nepadarė. Tai net ne žala, o skola, kurią ieškovė gali išsiieškoti iš (duomenys neskelbtini) įmonės, kreipdamasi į teismą, tačiau iki šiol to nepadarė. Kadangi atsakovė su ieškove jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nebuvo sudariusi, ieškovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove jos atleidimo dieną - 2023-06-07, tai imperatyvi nuostata, įstatymas dėl to nedaro jokių išimčių. Taip pat atstovas papildomai pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu buvo atlikti bankiniai mokėjimai ir kuriuos ginčija ieškovė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovę E. Z. ir ieškovę (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo teisiniai santykiai (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė vykdė direktorės pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - direktoriaus pavaduotojos pareigas) (d. b. l. 82-96). Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo „Dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis su atsakove nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), taip pat E. Z. priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis (neskundžiamas) procesinis sprendimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo (d. b. l. 20, 21-22). E. Z. 2023-06-13 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija) su prašymu, prašydama priteisti jos atleidimo iš darbo dieną jai ieškovės nesumokėtą darbo užmokestį, kitas išmokas ir netesybas (d. b. l. 18-19). Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovės E. Z. prašymą patenkino, nusprendė išieškoti iš ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovės E. Z. naudai 5766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) nesumokėtą darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2023 m. gegužės - 2023 m. birželio mėnesius, 2410,82 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas, sprendimo dalį, t.y. dėl 1329,45 Eur (neatskaičius mokesčių) priteisimo, nurodė vykdyti skubiai (d. b. l. 31-43).

Dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimo

7.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atmesti atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovės 4436,71 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių išmokų (suma neatskaičius mokesčių) ir 2410,82 Eur netesybų (suma neatskaičius mokesčių), viso 6847,53 Eur sumą (neatskaičius mokesčių) (b. l. 1-4). Nurodė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 1329,45 Eur skubaus įvykdymo ieškovė jau įvykdė. Nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu, nes atsakovė, dirbdama pas ieškovę, kartu su savo sutuoktiniu ir kitu asmeniu padarė ieškovei 85083,88 Eur žalą, kuri yra didelė ir ieškovei žymi, dėl kurios šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), todėl darbo užmokestis, su juo susijusios išmokos ir netesybos negali būti išmokėtos, kol minėtoje byloje nėra priimtas galutinis sprendimas, dėl to Darbo ginčų komisijos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Atsakovė su ieškiniu nesutiko nei atsiliepime, nei teismo posėdyje, nurodė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir turi būti vykdomas. Atsakovė ieškovei žalos nepadarė, o susidariusią skolą ieškovė gali išsiieškoti iš (duomenys neskelbtini) įmonės teisminiu keliu, tačiau iki šiol to nepadarė. Kadangi atsakovė su ieškove jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nebuvo sudariusi, ieškovė privalėjo visiškai atsiskaityti su atsakove jos atleidimo dieną - (duomenys neskelbtini), tai imperatyvi nuostata, įstatymas dėl to nedaro jokių išimčių, todėl prašė ieškinį atmesti. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoja.

8.       Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

9.       Byloje nustatyta, jog atsakovę E. Z. ir ieškovę (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo teisiniai santykiai (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovė vykdė direktorės pareigas, o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) - direktoriaus pavaduotojos pareigas). Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini) pagal DK 55 straipsnio 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), t. y., atsakovė pas ieškovę vykdė direktoriaus pavaduotojos pareigas iki (duomenys neskelbtini), kai buvo atleista jos pačios prašymu. Atsakovės teigimu, bendrovė, atleisdama ją iš darbo, neišmokėjo jai priklausančio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, todėl ji kreipėsi su prašymu į Darbo ginčų komisiją, kuri jos prašymą patenkino. Ieškovė Darbo ginčų komisijos sprendimą apskundė teismui. Pažymėtina, jog ieškovė neginčija priteistų sumų, jų dydžio, neteikia su tuo susijusių dokumentų (darbo laiko apskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priskaitymo duomenų ir pan.). Pati nurodė, jog Darbo ginčų komisijos sprendimo dalį dėl 1329,45 Eur skubaus įvykdymo jau įvykdė, išmokėjo atsakovei minėtą sumą, taigi, Darbo ginčų komisijos (duomenys neskelbtini) priimtą sprendimą pripažino ir pradėjo vykdyti gera valia. Ginčas kilo dėl to, kad, ieškovės nuomone, ji neturi išmokėti atsakovei darbo užmokesčio ir kitų sumų, nes atsakovė kartu su savo sutuoktiniu bei kitu trečiuoju asmeniu jai padarė 85083,88 Eur žalą, todėl ieškovė sustabdė E. Z. priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą iki bus priimtas galutinis (neskundžiamas) procesinis sprendimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė pateikė dokumentus, susijusius su teisme atsakovei ir kitiems asmenims pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamoje byloje žalos atlyginimo klausimai nesprendžiami.

10.       Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo teisiniai santykiai. Darbo sutartis nutraukta (duomenys neskelbtini). Visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų (DK 146 straipsnio 2 dalis). Ši darbo kodekse įtvirtinta norma yra imperatyvi, dėl ko darbdavys visais atvejais privalo jos laikytis ir, jeigu nėra atskiro susitarimo dėl darbo užmokesčio atidėjimo, darbo užmokestis darbuotojui turi būti sumokamas ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, šiuo konkrečiu atveju 2023-06-07. Taigi, įstatymas nedaro jokių išimčių. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad darbo sutarties nutraukimo dieną šalys buvo sutarusios dėl vėlesnio atsiskaitymo, todėl laikytina, kad pagal DK 146 straipsnio 2 dalį galutinai atsiskaityta su atsakove turėjo būti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, t. y. iki 2023-06-07, tačiau tai nebuvo padaryta.

11.       Vadovaujantis VSDFV duomenimis už 2023 m. gegužės mėnesį atsakovei buvo priskaičiuota 1487,60 Eur darbo užmokesčio, o už 2023 m. birželio mėnesį - 4278,56 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 5766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) (d. b. l. 30). Su šiais duomenimis darbo ginčų komisijos posėdžio metu sutiko atsakovė, minėtų sumų, jų dydžio ar paskaičiavimo neginčijo nei viena iš šalių, nei savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdyje. Iš ieškovės (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties su E. Z. nutraukimo“ 2 punkto matyti, kad E. Z. priklausančių išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimas sustabdytas iki bus priimtas galutinis (neskundžiamas) procesinis sprendimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo (d. b. l. 20). Sutiktina su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytais motyvais bei atsakovės atstovo argumentais, kad šios vidaus teisės akto - įsakymo nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, kadangi DK nuostatos nenumato galimybės sulaikyti/sustabdyti darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo iki priešpriešinių darbuotojo pareigų darbdaviui tinkamo įvykdymo, nenumato galimybės sulaikyti/sustabdyti darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo neribotam laikui, kol bus išnagrinėta kita byla ir įsiteisės joje priimtas galutinis teismo sprendimas, nagrinėjamu atveju - byla dėl žalos atlyginimo, nes tai gali užtrukti net ne metus, o darbuotojas privalo gauti darbo užmokestį už atliktą darbą kas mėnesį ir nelikti be pragyvenimo šaltinio. 

12.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams E. Z., A. Z. ir R. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovės bei kitų solidariųjų su ja skolininkų nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas bei piniginės lėšos bendrai 85083,88 Eur sumai. Pažymėtina, jog būtent laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomu. Jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-09-13 nutartimi apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus konkrečių argumentų ir duomenų, tikėtinai parodančių apeliantų nesąžiningą elgesį, nukreiptą į siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių instituto išimtinumo ir tokių priemonių taikymo sąlygų įrodinėjimo, todėl nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį ir ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Be to, iš antstolio Andriaus Liaškovo (duomenys neskelbtini) patvarkymų dėl turto aprašo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad teismui iš karto pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu, antstolio buvo konstatuota, jog atsakovė turi pakankamai turto, todėl daliai turto laikinosios apsaugos priemonės – areštas buvo iš karto panaikintas, taip pat buvo panaikintas areštas ir atsakovės piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitose (d. b. l. 4-7). Kas patvirtina, kad ieškovei nebuvo jokio teisinio pagrindo sustabdyti atsakovei priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo iki bus priimtas galutinis (neskundžiamas) procesinis sprendimas dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Atkreiptinas ieškovės dėmesys, jog ji dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl žalos atlyginimo gali kreiptis ir vėl, jeigu mano, kad jos teisės galimai gali būti pažeistos, bet tam nebūtina sulaikyti darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai. Be to, pažymėtina ir tai, jog byloje dėl žalos atlyginimo atsakovė nėra vienintelė galima skolininkė, be jos dar yra kiti, be to, solidarieji skolininkai, iš kurių galimai patenkinus ieškinį ir galimai priteisus žalą ieškovė turės galimybę išieškoti - iš visų, dviejų ar bet kurio vieno, todėl - nebūtinai turi būti atsakinga už visą žalą tik atsakovė, todėl nebuvo jokio pagrindo ir logiško paaiškino sustabdyti jai su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nėra jokių duomenų, kad minėtas iš darbo teisinių santykių kilęs įsiskolinimas atsakovei yra sumokėtas, išskyrus skubaus vykdymo 1329,45 Eur sumą, į tai, kad sumos neginčijo ir ieškovė, į tai, kad darbo užmokesčio ir su tuo susijusių sumų išmokėjimo negalima sustabdyti dėl kitos bylos nagrinėjimo neribotam laikui, į tai, kad atsakovės naudai iš ieškovės pagrįstai buvo priteista 5766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokas už 2023 m. gegužės ir 2023 m. birželio mėnesius, kuri dabar sumažėjo iki 4436,71 Eur ieškovei dalį sprendimo įvykdžius gera valia, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Dėl netesybų už uždelsimo laiką

13.       Pripažinus atsakovės teisę gauti, o ieškovės pareigą – išmokėti darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas už 2023 m. gegužės ir 2023 m. birželio mėnesius, spręstina dėl netesybų už uždelsimą atsiskaityti priteisimo.

14.       DK 147 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

15.       Dėl darbdavio pareigos mokėti netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, remiantis pradėta formuoti kasacinio teismo praktika, DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Be to, DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta norma laikytina ir sankcija darbdaviui, kuris nepagrįstai su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Todėl šia teisės norma yra siekiama apsaugoti darbuotojo interesus bei skatinti darbdavį tinkamai vykdyti pareigas ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Antra, lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Taip pat, retrospektyviai vertinant DK 147 straipsnio 2 dalies normos pakeitimus, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas būtent ir siekė nustatyti konkretų maksimalų netesybų terminą. Trečia, nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 50 punktas; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-684/2023).

16.       Teismų praktikoje nustatyta, kad šios normos taikyme būtina nustatyti 2 aplinkybes: neatsiskaitymo laiku faktą ir faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Jei darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-27/2012; 2016-02-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-686/2016; kt.).

17.       Byloje nustatyta, kad šalių darbo santykiai jau pasibaigę, ieškovė darbo sutarties nutraukimo dieną su atsakove galutinai neatsiskaitė - nesumokėjo 5766,16 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų už 2023 m. gegužės - 2023 m. birželio mėnesius ir nėra nustatyta atsakovės kaltė dėl to, kad ieškovė su ja laiku neatsiskaitė. Ir tam, kaip nurodyta aukščiau, neturi jokios įtakos teisme nagrinėjama žalos atlyginimo byla. Todėl laikytina, kad atsakovė pagrįstai reikalavo iš ieškovės priteisti DK 147 straipsnio 2 dalį nustatytas netesybas. DK 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto ,,Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ (toliau - Aprašas) 5.1 punkto nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 punkte nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Vadovaujantis VSDVF duomenimis nustatyta, kad atsakovės vidutinis dieninis darbo užmokestis už pagal Aprašo nuostatas skaičiuojamąjį 2023 m. kovo - 2023 m. gegužės mėnesių laikotarpį sudaro 63,61 Eur (neatskaičius mokesčių), o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 63,61 x 20,9=1329,45 Eur (neatskaičius mokesčių).

18.       Vadovaujantis DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei darbo byloje darbo ginčų komisijos nustatytomis aplinkybėmis ieškovės uždelsimas atsiskaityti su atsakove, skaičiuojant nuo 2023-06-08 iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2023-08-01 sudarė 1 mėnesį ir 17 d. d., todėl atsakovės naudai išieškotinų netesybų suma sudaro 1329,45+(17 x 63,61)=2410,82 Eur (neatskaičius mokesčių), tiek, kiek buvo priteista darbo ginčų komisijos sprendimu.

19.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad ieškovė su atsakove neatsiskaitė darbo sutarties nutraukimo dieną ir kad dėl neatsiskaitymo nėra atsakovės kaltės, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsakovei byloje atstovavo advokatas (b. l. 15-16), jis teikė teisines paslaugas (ruošė atsiliepimą į ieškinį, konsultavo ir atstovavo teismo posėdžiuose). Atsakovės prašymas dėl 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (išlaidų advokato pagalbai apmokėti) priteisimo pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymas pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 25-27, 35-38), iš kurių matyti, jog būtent E. Z. buvo teiktos teisinės paslaugos nagrinėjamoje byloje pagal 2023-09-14 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-09-14 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)  (968,00 Eur sumai už susipažinimą su gautu ieškovės ieškiniu darbo byloje, suteiktas teisines konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį parengimą) bei pagal 2023-10-10 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023-10-10 mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini)  (242,00 Eur sumai už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose su ieškove). Advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės atsakovei priteistinos 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą, rekomendacijų leistinus dydžius bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, taip pat ir PVM sąskaitomis-faktūromis, kurias prašė išreikalauti ieškovė, jų dydžio neginčijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

22.       Ieškinio netenkinus, iš ieškovės valstybei priteistinos 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini), 1210,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės (duomenys neskelbtini)

, 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė