Civilinė byla Nr. 2A-342-464/2011

Procesinio sprendimo kategorija:  44.2.  

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Andžejaus Maciejevskio,

sekretoriaujant R. A.,

dalyvaujant ieškovui V. S.,

vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, advokatei G. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretysis asmuo Lietuvos advokatūra.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas V. S. 2008-09-30 kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ir advokatės G. R. 5637,87 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 126-129). Nurodė, kad patyrė žalą dėl advokatės G. R., kuri buvo paskirta jam teikti antrinę teisinę pagalbą, neteisėto atsisakymo atstovauti ieškovą. Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006-06-27 sprendimu Nr. 957/06 ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir paskirta advokatė G. R., kuri savo pareigas atliko atmestinai ir formaliai, parengė ieškinį su daug trūkumų (ieškinyje neteisingai nurodyti: ieškovo asmens kodas, atsakovo asmens kodas, atsakovo adresas, neteisingai nurodyti tretieji asmenys, parašyta data, neatitinkanti ieškinio pateikimo datai), atsisakė juos civilinėje byloje ištaisyti. Ieškovas dėl tokio advokatės neveikimo 2006-10-10 su skundu kreipėsi į Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Advokatė G. R., tinkamai neinformavusi, atsisakė teikti jam teisinę pagalbą civilinėje byloje. Ieškovas buvo priverstas bylą vesti pats, o ieškovui nepalankus teismo sprendimas buvo priimtas dėl to, kad ieškovo ieškinys neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų, nebuvo pagrįstas faktais ir argumentais, jame buvo daug techninių ir faktinių klaidų, tokio ieškinio neįmanoma buvo patenkinti. Dėl advokatės G. R. kaltės ieškovas negalėjo apginti savo teisių ir teisėtų interesų, patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsakovė advokatė G. R. atsiliepimu (t. 1, b.l. 195-197) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad vykdė 2006-06-27 Tarnybos sprendimą Nr. 957/06, kuriuo buvo įpareigota parengti ieškinį ir atstovauti ieškovą V. S. teisme. Susipažinusi su V. S. reikalavimais  nustatė, kad jie aiškiai nepagrįsti, neperspektyvūs, todėl patarė jam nesiimti procesinių veiksmų. V. S. neatsisakius procesinių veiksmų, ji parengė ieškinį ir atstovavo V. S. teisme. Klaidingus asmenų, iš kurių ieškovas siekė žalos atlyginimo, duomenis nurodė pats ieškovas, pateikdamas ieškinio projektą. Advokatė taisė tik jo turinį pagal CPK reikalavimus. Parengiamojoje teisminio nagrinėjimo stadijoje ieškovas piktnaudžiavo ne tik teise gauti nemokamą teisinę pagalbą, bet ir proceso teise. Advokatė raštu pranešė Vilniaus valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie paaiškėjusias aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Minėto pranešimo pagrindu antrinė teisinė pagalba ieškovui buvo nutraukta. Pažymėjo, kad advokatės kvalifikacija negalėjo padėti ieškovui laimėti visiškai nepagrįstos bylos, taip pat jos menama nekvalifikacija negalėjo pakenkti ieškovo interesams, nes advokatė jo nebeatstovavo. V. S. vedė minėtą civilinę bylą Nr. 2-1046-392/2007 pats. Atsakovė nurodo, kad jos veiksmai buvo jau ne vieną kartą svarstomi administracinėse bylose, Teisingumo ministerijoje, advokatūroje ir priimti sprendimai tik patvirtina advokatės veiksmų teisėtumą.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktu atsiliepimu (t. 1, b.l. 210-219) su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad pagal 2006-06-08 ieškovo prašymą jam buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba minėtoje byloje ir paskirta advokatė G. R.. 2007-01-08 buvo gautas advokatės G. R. pranešimas, kuriuo siūloma nutraukti ieškovui V. S. antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi ieškovas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis, nebendradarbiauja su advokate, neatsižvelgia į jos prašymus bei pasiūlymus dėl bylos vedimo, nepateikia advokatei jo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, savarankiškai, nepasitaręs su advokate, pateikia teismui procesinius dokumentus ir kitokiais būdais įgyvendina savo procesines teises, reikalauja advokatės ginti jo teises bei teisėtus interesus neleistinais ir neteisėtais būdais, tiek teismo posėdžių metu, tiek ir su jam antrinę teisinę pagalbą teikiančia advokate elgiasi nepagarbiai, arogantiškai, reiškia advokatės atžvilgiu nepagrįstus kaltinimus. 2007-02-07 sprendimu ieškovui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas. Pažymi, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai nėra Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, o Lietuvos advokatūros dalyviai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuomone, advokatė G. R., teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, tinkamai atliko savo pareigas, nepažeidė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų, nenusižengė profesinės veiklos taisyklėms ir standartams bei teisės normoms, nustatančioms advokatės teises ir pareigas. Advokatė veikė atidžiai ir rūpestingai, bendradarbiavo su pareiškėju, buvo jam lojali, išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, pagal teismo nurodymus parengė procesinius dokumentus, atstovavo pareiškėją teismo posėdžiuose. Advokatės veiksmai, teikiant teisinę pagalbą ieškovui, buvo jau vertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007-10-12 sprendimu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-08 nutartyje. Advokatės G. R. veiksmuose, teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą konkrečioje civilinėje byloje, jokios kaltės požymių nėra, o ieškovo argumentai apie tai, kad advokatė privalėjo nepertraukiamai jį atstovauti, yra nepagrįsti. Ieškovas nepagrindė patirtos neturtinės žalos dydžio, o prašoma priteisti turtinė žala yra visiškai nesusijusi su jam teikta teisine pagalba ir advokatės G. R. veiksmais.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2009-09-16 sprendimu (t. 1, b.l. 309a-309g) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 74 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas teisinius santykius kvalifikavo kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykius. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad dėl antrinę teisinę pagalbą ieškovui Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 teikusios advokatės G. R. darbo kokybės ir atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų teisėtumo bei žalos atlyginimo jau buvo pasisakyta įsiteisėjusiuose Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-09-04 sprendime, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-08 nutartyje, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-02-02 sprendime. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad minėtuose procesiniuose dokumentuose, kurie yra įsiteisėję, dalyvavo tie patys asmenys - ieškovas V. S., atsakovai G. R. ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, o šiais dokumentais buvo nustatytas ieškovo V. S. teiginių, kad jam antrinę teisinę pagalbą teikusi advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas, nepagrįstumas. Taip pat buvo nustatyta, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pats piktnaudžiavo jam suteikta valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl jos teikimas buvo nutrauktas pagrįstai. Šioje civilinėje byloje ieškovas V. S. advokatės G. R. veiksmų neteisėtumą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų sprendimais, todėl konstatavo, kad atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės nebuvimo faktai yra iš naujo neįrodinėtini prejudiciniai faktai. Taip pat pirmosios instancijos atmetė kaip nepagrįsta ieškovo teiginį, kad dėl netinkamos teisinės pagalbos teikimo ieškovas pralaimėjo civilinę bylą bei pažymėjo, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio tarp jo prašomos priteisti turtinės žalos atsiradimo, advokatės veiksmų ar atsisakymo teikti jam antrinę teisinę pagalbą. Ieškovas taip pat nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė  neturtinę žalą. Taigi pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltės ir žalos, todėl atmetė ieškovo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Ieškovas V. S. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 17-21) prašo panaikinti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-09-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad advokatė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, tinkamai vykdė savo pareigas ir nepažeidė Advokatūros įstatyme nustatytų pareigų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bylai reikšmingų aplinkybių, kad advokatė, teikusi ieškovui teisinę pagalbą, nebuvo apsidraudusi privalomu advokato civilinės atsakomybės draudimu, o Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pasirašė su šia advokate sutartį, neturėdama patvirtinimo, kad advokatė yra įtraukta į praktikuojančių advokatų sąrašus. Mano, kad teismas nepagrįstai vadovavosi kitų teismų sprendimuose nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas teismo posėdžio metu buvo tik formaliai išklausytas, o jo nurodytos aplinkybės nebuvo įvertintos, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o sprendime padarytos išvados tendencingos ir vertintinos kritiškai. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad jis neįrodė patirtos žalos, dėl to buvo ignoruota jo teisė gauti žalos atlyginimo kompensaciją. Pažymi ir tai, kad Vyriausiasis administracinis teismas formuoja ydingą praktiką žalos atlyginimo bylose.

Atsakovė advokatė G. R. pateiktu atsiliepimu (t, 2, b.l. 31) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės teigimu, ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių skundžiamas sprendimas būtų tendencingas ar neobjektyvus. Ieškovas nenurodo ir argumentų, pagrindžiančių atsakovės veiksmų neteisėtumą ar padarytą jam turtinę bei neturtinę žalą.

Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateiktu atsiliepimu (t. 2, b.l. 33-37) prašo skundą atmesti ir Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-09-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas išnagrinėjus ir įvertinus bylos medžiagą, šalių nurodytas aplinkybes ir argumentus, byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo ieškinys yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta išnagrinėtose administracinėse bylose. Pažymi, kad advokatės G. R. profesinės civilinės atsakomybės draudimas yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Nėra aišku, koks priežastinis ryšys tarp advokatės profesinės civilinės atsakomybės draudimo buvimo ar nebuvimo ir ieškovo reikalaujamo priteisti žalos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino šios aplinkybės.

Tretysis asmuo Lietuvos advokatūra (t. 2, b.l. 38-40) taip pat prašo skundą atmesti, o  Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009-09-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su atsakovo teiginiais, kad advokatė G. R. veikia neturėdama privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Atsižvelgiant į advokato vykdomos veiklos specifiką, įstatymas nustato pareigą advokatams draustis privalomuoju draudimu, kurio sutarties sąlygas nustato valstybė, o draudikas ir draudėjas savo susitarimu jų negali keisti. Advokatūros įstatymo 20 str. 1 d. numatyta, kad advokato profesinė civilinė atsakomybė už vykdant advokato veiklą fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, viršijančią 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Pagal minėto straipsnio 4 dalį advokatas profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draudžiamas sudarant advokato profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Istatymų leidėjas, nustatydamas advokatui pareigą atlikti viešo pobūdžio prievolę, privalo tokios pat teisinės galios norminiu aktu sudaryti realią galimybę tą prievolę įvykdyti. Tačiau advokatūros įstatymo 20 str. numatytos pareigos apdrausti savo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu advokatas įvykdyti neturi galimybės, nes Lietuvoje advokatų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo veiklos nevykdo nė vienas draudikas. Taigi advokatas negali atsakyti už valstybės nesugebėjimą užtikrinti jos priimtų įstatymų vykdymą. Tokiu atveju darytina išvada, kad advokatė G. R. ne dėl savo kaltės neturi galimybės draustis profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kas nelaikytina Advokatūros įstatymo 17 str.2 d. 2 p. pažeidimu. Advokatų taryba 2009-09-10 priėmė sprendimą, kuriuo nuspręsta nurodyti advokatams, kad drausti civilinę atsakomybę reikalauja bendrieji etikos ir dorovės principai. Tai siejama su visuomenės pasitikėjimą užtikrinančia aplinkybe, kadangi civilinės atsakomybės draudimas garantuoja advokatų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą asmenims, kurie naudojasi advokatų teikiama teisine pagalba ar paslaugomis. Todėl aplinkybė, kad Lietuvos draudimo įmonės nedraudžia advokato profesinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatleidžia advokatų nuo pareigos drausti atsakomybės savanoriškuoju draudimu, tačiau ši taisyklė taikoma tik nuo Advokatų tarybos sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas nenurodo kokio turto jis neteko ar koks turtas buvo sužalotas, kokius jis turėjo tiesioginius ar netiesioginius nuostolius ar negautas pajamas. Todėl nesant pačios žalos, yra nereikšmingos kitos žalos atsiradimo sąlygos – priežastinio ryšio nustatymas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliaciniame skunde išdėstyti teisiniai argumentai bei motyvai (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovų atliktų veiksmų teisėtumą ir ar šie veiksmai sukėlė kokius nors teisinius padarinius apeliantui, pagrįstai sprendė nesant įstatyme nustatytų sąlygų žalos atlyginimo institutui taikyti, tinkamai aiškino ir taikė su tuo susijusias teisės normas, savo išvadas pagrindė tinkamais argumentais. Skundžiamą sprendimą panaikinti ir ginčą išspręsti priešingai, arba grąžinti bylą naujam nagrinėjimui, kaip to siekia apeliantas, apeliaciniame skunde nurodyti motyvai teisinių prielaidų nesudaro.

Bylos nagrinėjimo, teisiškai reikšmingų faktų joje nustatinėjimo ribas apsprendžia ieškovas, t.y. pats asmuo, kuris kreipiasi į teismą teisminės gynybos, nurodydamas ieškinio dalyką - reikalavimą, nukreiptą atsakovui per teismą, bei šio reikalavimo faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai identifikavo nagrinėjamojoje byloje keliamus reikalavimus kaip deliktą. Taigi byloje kilo teisinis ginčas, ar šiuo konkrečiu atveju egzistuoja prielaidos vertinti abiejų atsakovų veiksmus ar neveikimą, vienam jų (atsakovės G. R.) siūlant Tarnybai spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos apeliantui nutraukimo civilinėje byloje, o kitam ( Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos) minėto pranešimo pagrindu tokią pagalbą nutraukiant, kaip žalos padarymą CK 6.263 str. prasme (ieškinio pagrindas), ir taikyti atsakovams civilinę atsakomybę. Toks ieškinio faktinis pagrindas suponuoja pareigą asmeniui, reikalaujančiam atlyginti žalą (turtinę ar neturtinę), įrodyti, jog jam tokia žala realiai padaryta, šios žalos dydį, taip pat būtina nustatyti kitas reikšmingas civilinės atsakomybės instituto taikymui aplinkybes: atsakovų veiksmų neteisėtumą, jų kaltę, atliktus veiksmus (neveikimą) ir atsiradusias ieškovui turtines pasekmes, jei tokių būta, siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245 str. 3 d., 6.246 str. - 6.248 str.).

Turtinė žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos arba negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str.1d.). Nuostolių – tiek tiesioginių, tiek netiesioginių - dydį privalo įrodyti jų prašanti šalis. Apeliantas savo reikalavimus priteisti iš atsakovų 5637,87 Lt kildina iš pralaimėtos civilinės bylos, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patikslinęs, kad tokių nuostolių dydį jis tiesiogiai sieja su civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007 pareikštų jo reikalavimų atmetimu, o joje buvo siekiama nuginčyti O. M. išduotus įgaliojimus, kuriais remiantis civilinėje byloje Nr. 2-1283-110/2005 iš jo buvo priteista V. J. naudai atitinkama pinigų suma (t.1, b.l. 26, 33-34, 35-38). Viena vertus, įsiteisėjusiu teismo sprendimu (t.1, b.l. 35-38) priteista kitoje civilinėje byloje pinigų suma akivaizdžiai negali būti šiomis aplinkybėmis vertinama kaip apelianto patirti tiesioginiai nuostoliai (turėtos išlaidos), bet kuriuo atveju priteistąją sumą pagal šį teismo sprendimą privalu sumokėti (apie sumokėjimą duomenų šioje byloje nesama). Dar daugiau, apeliantas jau negali kvestionuoti tokios savo pareigos V. J. buvimo kitoje civilinėje byloje. Priešingas  traktavimas paneigtų teismo sprendimo privalomumo ir vykdytinumo principus (CPK 18 str., 279 str. 4 d.), nusakančius, kad, sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Kita vertus, prašoma iš atsakovų priteisti kaip turtinė žala suma neabejotinai negali būti priskirta ir netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų, kategorijai, juo labiau, kad netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į jų bu­vi­mo re­a­lu­mą ir neišvengiamumą. By­los ša­lis, reikš­da­ma tokį  rei­ka­la­vi­mą, tu­ri įrodyti faktą, jog ji ne­ga­vo konkrečių pa­ja­mų būtent atsakovų veiksmų (ar neveikimo) išdavoje, tą suponuoja rungimosi principas (CPK 12 str., 178 str.). Apie kurias nors negautas pajamas dėl atsakovais šioje įvardintų asmenų kaltės nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde neužsimenama.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, kad nagrinėjamos bylos atveju nebuvo nustatyta ir kitų privalomų sąlygų visumos žalos atlyginimo institutui taikyti, t.y. priežastinio ryšio tarp civilinės bylos Nr. 2-1046-392/2007 išnagrinėjimo rezultato ir teiktos antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, taigi ir atsakovų kaltės bei jų veiksmų neteisėtumo. Asmuo pripažįstamas kaltu (pastebėtina, tik nustačius patį žalos padarymo faktą, ko šiuo atveju nebuvo nustatyta), jeigu jo elgesys neatitinka įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų veikimo tam tikrose situacijose standartų. Atsakovų veiksmų įvertinimas, pripažįstant jų neprieštaravimą įstatymams, pagal tomis pačiomis CK normomis įtvirtintus žalos kriterijus įvertinant beveik tapatų apelianto reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pateiktas ir administracine tvarka išnagrinėtame ginče (t.1, b.l. 198- 202). Jame nustatytos aplinkybės turi įrodomąją galią ir sprendžiant šį ginčą civilinio proceso tvarka (CPK 182 str. 2 p.). Kartu pažymėtina, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-05-04 sprendime nėra jokios nuorodos apie tai, jog O. M. pareikštas apelianto ieškinys buvo atmestas dėl tos priežasties, kad jis netinkamai ar nekvalifikuotai parengtas (t.1, b.l. 33-34), kaip kad nepagrįstai tvirtina apeliantas. Taip pat apeliantas nepateikė į bylą įrodymų, kad minėtus įgaliojimus nuginčyti jam sukliudė būtent nemokamos teisinės pagalbos nutraukimas. Priešingai, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog dėl šių savo išduotų įgaliojimų apeliantas buvo inicijavęs ne vieną civilinę bylą skirtinguose Lietuvos teismuose skirtingiems atsakovams, tačiau nei vienoje jų reikalavimų pagrįstumo įrodyti nepavyko, nors buvo atstovaujamas valstybės apmokamų advokatų. Todėl pagrindo išvadai susiformuoti, kad advokatei G. R. apeliantą atstovaujant kitaip ir/ar Tarnybai nenutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimo minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1046-392/2007, šios bylos procesinė baigtis būtų buvusi palanki apeliantui, nėra. Nesant atsakovų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo ir civilinės bylos Nr. 2-1046-392/2007 išnagrinėjimo rezultato, neatsiranda ir teisinis pagrindas kalbėti apie apeliantui padarytą neturtinę žalą, todėl plačiau dėl to kolegija nepasisako.   

Tą konstatavus, kiti apeliacinio skundo argumentai, t.y. dėl advokatės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimo, teikiant jam teisines paslaugas, ar skunde cituojama įvairių teismų praktika susijusiose ir su apelianto asmeniu visiškai nesusijusiose bylose, yra teisiškai neaktualūs. Nenustačius žalos advokatės veiksmais apeliantui padarymo fakto, jie nepaneigia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo ar juo padarytų išvadų teisingumo.

Iš apelianto pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. nuostatas priteistinos 17,30 Lt (t.2, b.l. 49) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos valstybės naudai.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1  p., kolegija

n u t a r ė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 16 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. S. 17 (septyniolika) litų 30 centų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė                                                              Dalia Kačinskienė

Teisėjai                                                                                    Virginija Volskienė

                                                                                                Andžej Maciejevski