Civilinė byla Nr. e2S-167-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-02176-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.1.14.8.1;3.3.2.5

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7780-1024/2024 pagal pareiškėjo M. K. prašymą dėl ypatingo šeimos ryšio pripažinimo visų brolių ir seserų kaip vieningo šeimos vieneto, suinteresuoti asmenys – E. K., D. K., I. K., S. K.. 

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas M. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: pripažinti, jog tarp visų M. K., E. K., D. K., I. K., S. K., egzistuoja ypatingas tarpusavio ryšys, kaip vieningo šeimos vieneto, susiformavęs dėl bendro gyvenimo, abipusės paramos ir globos; atleisti nuo žyminio mokesčio dėl šios bylos socialinės reikšmės ir siekio užtikrinti šeimos gyvenimo stabilumą bei apsaugoti teisę į šeimos gyvenimą.

2.       Nurodė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pripažintas ypatingas tarpusavio ryšys, jungiantis pareiškėją su suinteresuotais asmenimis kaip vieną šeimą, susiformavusią dėl jų bendro gyvenimo ypatumų, tėvų netekties ir abipusės paramos. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1989 metų gyveno socialiniame bute. Po tėvų mirties iki 2019 metų visi su suinteresuotais asmenimis kartu gyveno socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė nuomos sutarties kopijas, Gyventojų registro išrašus, suinteresuotų asmenų pareiškimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Plungės apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. K. prašymą (pareiškimą).

4.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka (šalis įvardija pareiškėju ir suinteresuotais asmenimis, paduotą procesinį dokumentą įvardydamas prašymu), prašydamas pripažinti, jog tarp M. K., E. K., D. K., I. K., S. K., egzistuoja ypatingas tarpusavio ryšys, kaip vieningo šeimos vieneto, susiformavęs dėl bendro gyvenimo, abipusės paramos ir globos.

5.       Teismas pažymėjo, kad nė viename teisės akte nėra numatytas pareiškėjo prašomas reikalavimas – ypatingo šeimos ryšio pripažinimas visų brolių ir seserų kaip vieningo šeimos vieneto, todėl konstatavo, kad šio reikalavimo pareiškimas teisme nėra galimas.

6.       Iš pareiškėjo prašyme (pareiškime) nurodytų aplinkybių, teismas nustatė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir nuomininko E. K. 2011 m. vasario 19 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXI skyriaus nuostatos reglamentuoja gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. CK 6.588 straipsnio 4 dalis nustato, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Todėl teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškėjas būtent dėl šių aplinkybių nori kreiptis į teismą, tai toks reikalavimas (dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu) spręstinas ieškinio teisenos tvarka pagal CK 6 knygos normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius. Šiuo atveju ieškovas turėtų reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, o atsakovas turėtų būti įmonė (įstaiga), suteikusi nuomai gyvenamąją patalpą. Toks ieškinys būtų teismingas Klaipėdos apylinkės teismui.

7.       Teismas pažymėjo ir tai, kad jeigu pareiškėjas siekia nustatyti juridinį faktą, tai bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ypatingajai teisenai yra taikomas supaprastintas bylos nagrinėjimo procesas, nustatęs, kad pareiškėjo reikalavimas yra neaiškus ir neapibrėžtas, ir nepatenka į pagal CPK 442 straipsnį teisme nagrinėtinas bylas ypatingosios teisenos tvarka, sprendė, kad pareiškėjo prašymas (pareiškimas) ypatingosios teisenos tvarka nenagrinėtinas, todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo teismo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti nagrinėti pateiktą prašymą – pripažinti juridinį faktą – ypatingo šeimos ryšio tarp brolių ir seserų kaip vieningo šeimos vieneto egzistavimą – pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnį ir CPK 444 straipsnį kaip faktą, turintį juridinę reikšmę. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1.        Nepagrįstai teismas konstatavo, kad nė viename teisės akte nėra numatytas pareiškėjo prašomas reikalavimas – ypatingo šeimos ryšio pripažinimas visų brolių ir seserų kaip vieningo šeimos vieneto. Pažymi, kad prašymas grindžiamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsniu, tiek EŽTK 8 straipsniu, kurie užtikrina teisę į šeimos gyvenimo apsaugą. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį teismui suteikta teisė priimti sprendimus, susijusius su faktinių aplinkybių konstatavimu, kai tai yra reikšminga šeimos narių teisėms ir interesams ginti. Prašymas dėl ypatingo šeimos ryšio pripažinimo tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų kaip vieningo šeimos vieneto, patenka į šios nuostatos taikymo sritį, nes siekiama užtikrinti pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimo apsaugą, kaip numatyta EŽTK 8 straipsnyje.

9.2.        Teismas netinkamai pritaikė ginčo sprendimui taikomus principus, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymas turi atitikti ieškinio formos ir turinio reikalavimus pagal CPK 135 straipsnį. Pažymi, kad apelianto prašymas nėra ginčas tarp šalių, todėl teismas privalėjo vadovautis ne dispozityvumo principu, bet CPK 444 ir 445 straipsniais, kurie reguliuoja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą procesą.

9.3.       Nepakankamai įvertinęs pateiktų įrodymų reikšmę ir kontekstą, teismas ignoravo tiek CPK 3 straipsnio 1 dalies, tiek EŽTK 8 straipsnio reikalavimus dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo. Pateikti įrodymai (nuomos sutartys, Gyventojų registro duomenys, liudytojų pareiškimai) patvirtina pareiškėjo šeimos narių bendrą gyvenimą ir glaudžius emocinius ryšius, o tai įgalina teismą konstatuoti šį faktą juridinę reikšmę turinčiu būdu. Pažymi, kad pateikto prašymo esmė yra šeimos vieneto pripažinimas, kuriuo siekiama ne spręsti ginčą, bet įtvirtinti šeimos gyvenimo faktą, pagrįstą ypatingu emociniu ir socialiniu ryšiu. Todėl prašymas turėjo būti vertinamas ne pagal ginčui taikytinus principus, o kaip siekis apsaugoti šeimos vieningumą ir stabilumą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, jog tarp M. K., E. K., D. K., I. K. ir S. K., egzistuoja ypatingas tarpusavio ryšys, kaip vieningo šeimos vieneto, susiformavęs dėl bendro gyvenimo, abipusės paramos ir globos.

13.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka, konstatavęs, kad nė viename teisės akte nėra numatytas pareiškėjo prašomas reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas yra neaiškus ir neapibrėžtas, nepatenka į pagal CPK 442 straipsnį teisme nagrinėtinas bylas ypatingosios teisenos tvarka. Teismas, atsižvelgęs į prašyme nurodytas aplinkybes, nustatė, kad tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir nuomininko E. K. 2011 m. vasario 19 d. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Teismas pažymėjo, kad artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais (CK 6.588 straipsnio 4 dalis). Todėl teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu pareiškėjas būtent dėl šių aplinkybių nori kreiptis į teismą, tai toks reikalavimas (dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu) spręstinas ieškinio teisenos tvarka pagal CK 6 knygos normas, reglamentuojančias gyvenamosios patalpos nuomos teisinius santykius.

14.       Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad pateikto prašymo esmė yra šeimos vieneto pripažinimas, kuriuo siekiama ne spręsti ginčą, bet įtvirtinti šeimos gyvenimo faktą, pagrįstą ypatingu emociniu ir socialiniu ryšiu. Todėl, pareiškėjo nuomone, teismas privalėjo vadovautis ne dispozityvumo principu, bet CPK 444 ir 445 straipsniais, kurie reguliuoja bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą.

15.       Taigi, nagrinėjamu atveju kilo klausimas, ar pateiktas reikalavimas nagrinėtinas teisme CPK XXVI skyriaus tvarka.

16.       Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, kurios svarba yra pripažįstama visuotinai tiek nacionalinių teisės aktų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). EŽTK ir Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).

17.       Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas nustato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2001).

18.       Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-421/2023, 17 punktas).

19.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai).

20.       Teismo tvarka nustatytini juridiniai faktai išvardyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Vertinant CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytus juridinę reikšmę turinčius faktus, nustatomus ypatingosios teisenos tvarka, akivaizdu, kad juos sieja viena bendra savybė – jie egzistuoja jau iki teismo proceso dėl jų nustatymo pradžios, o teismo procesiniu sprendimu jiems suteikiamas teisinis statusas.

21.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad pareikštu prašymu siekia, jog būtų pripažintas ypatingas tarpusavio ryšys, jungiantis pareiškėją su suinteresuotais asmenimis kaip vieną šeimą, susiformavusią dėl jų bendro gyvenimo ypatumų, tėvų netekties ir abipusės paramos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei prašyme pateiktame pirmosios instancijos teismui nei atskirajame skunde pareiškėjas nenurodo, kokią subjektinę teisę pareiškėjas įgis nustačius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. kokios asmeninės ar turtinės teisės atsiras, pasikeis ar pasibaigs, prižinus prašomą juridinę reikšmę turintį faktą. Vien pareiškėjo abstraktus nurodymas, kad jis pareikštu prašymu siekia užtikrinti savo teisę į šeimos gyvenimo apsaugą, nelaikytinas pakankamu šiai būtinai sąlygai konstatuoti.

22.       Be to, kaip minėta, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20–21 punktai). Šiuo atveju pareiškėjui nenurodžius, kokiu tikslu jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, neįmanoma įvertinti, ar pareiškėjas nesiekia nustatyti faktą, kuris turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje.

Dėl bylos baigties

23.       Apibendrindamas tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymas (pareiškimas) neatitinka CPK 444 straipsnyje nustatytų sąlygų ir negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė kokią subjektinę teisę jis įgis, nustačius prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat atskirajame skunde pažymėjo, kad nesiekia spręsti jokio ginčo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė atsisakymo priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis), o ne ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

24.       Apeliantas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CK ir CPK normų atitikties Konstitucijai (38 ir 30 straipsniams) bei EŽTK (8 ir 13 straipsniams). Pareiškėjo nuomone, CPK 444 straipsnis apriboja teismo kompetenciją nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus tik tiems atvejams, kai šie faktai tiesiogiai susiję su asmens teisių atsiradimu, pasikeitimu ar pabaiga. Tačiau EŽTK 8 straipsnis numato, kad šeimos gyvenimo apsauga apima ne tik teisines, bet ir moralines, emocines bei socialines vertybes, kurios turi būti teisiškai apsaugotos. Konstitucijos 38 straipsnis įpareigoja valstybę ginti šeimą ir ją saugoti. CPK 444 straipsnio taikymas tokiu siauru būdu nesuderinamas su šeimos apsaugos tikslu ir galimai riboja asmens teisę kreiptis į teismą pagal Konstitucijos 30 straipsnį. CPK 445 straipsnis reikalauja, kad juridinę reikšmę turintys faktai būtų nustatomi tik tada, kai negalima jų įrodyti kitais dokumentais. Tačiau ypatingas šeimos ryšys tarp brolių ir seserų nėra oficialiai įformintas dokumentais (pvz., emocinis ir socialinis ryšys nėra registruojamas). Šis straipsnis gali prieštarauti EŽTK 8 straipsniui, nes apsunkina teisę į šeimos gyvenimo apsaugą, jei nėra tradicinių dokumentų. Taip taip pat riboja asmens teisę į teisminę gynybą pagal Konstitucijos 30 straipsnį. CPK 447 straipsnis reikalauja nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tačiau šeimos vieneto pripažinimas gali būti reikalingas įvairiems tikslams (pvz., imigracijai, socialinei apsaugai, sveikatos apsaugai). Griežtas reikalavimas iš anksto apibrėžti tikslą, riboja galimybę ginti šeimos gyvenimo apsaugą plačiąja prasme. Ši norma neatitinka EŽTK 8 straipsnio, kuris šeimos gyvenimą vertina kaip visumą, neapsiribojančią konkrečiais tikslais. Taip pat tai gali prieštarauti Konstitucijos 30 straipsniui. CK riboja šeimos sąvoką iki tradicinių formų (pvz., sutuoktiniai, tėvai, vaikai), o EŽTK 8 straipsnis ir EŽTT praktika numato platesnį šeimos apibrėžimą, apimantį brolius ir seseris ypatingomis aplinkybėmis. Tuo tarpu CK nuostatos nėra suderintos su EŽTT praktika. CK šeimos apibrėžimas neatitinka Konstitucijos 38 straipsnio ir EŽTK 8 straipsnio. CPK nustato, kad procesas turi būti koncentruotas ir ekonomiškas. Tačiau reikalavimas atskirai kreiptis į teismą kiekvienam tikslui (pvz., imigracijai, socialinei apsaugai) prieštarauja šiam principui. Tai neatitinka proceso ekonomiškumo ir efektyvumo, kuris yra būtinas teisės į teisingą teismą užtikrinimui.

25.       CPK 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus.

26.       Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra. Įstatyme numatytas tik vienas pagrindas, kuomet teismas privalo kreiptis, t. y. tada, kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017).

27.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia aplinkybių, dėl kurių teismui kiltų pagrįstų abejonių dėl CPK 444, CPK 445, CPK 447 straipsniuose įtvirtintų normų atitikties Konstitucijai ir atsirastų būtinumas dėl to kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį, taikytinas nuostatas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo iškeltos abejonės dėl minėtų CPK straipsnių nuostatų neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokį jo prašymą. Todėl pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

28.       Pažymėtina, kad Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves, ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Taigi, pareiškėjas šią Konstitucijoje įtvirtintą teisę gali įgyvendinti kreipdamasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su individualiu skundu, esant tam tikroms aplinkybėms.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų teisėja, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                Jurgita Sujetienė