Civilinė byla Nr. e2-5234-620/2020

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00470-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.20.3; 3.2.6.1

 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 30 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei,

ieškovui V. P., jo atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

atsakovės atstovei advokatei A. G.M.,

 viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį dėl kelionės kainos priteisimo, atsakovė UAB „Itaka Lietuva“ .

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės UAB Itaka Lietuva, į.k. 304739881, ieškovo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1538 Eur neįvykusios kelionės kainos, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog 2019-12-09 Ieškovas su atsakove sudarė Organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 2639064 (toliau - Sutartis), remiantis kuria sumokėjo atsakovei 1538 Eur dydžio kelionės kainą.

2020-        03-14 ieškovas buvo informuotas, jog kelionė yra atšaukiama. Gavęs šią informaciją ieškovas 2020-03-22 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti į jo banko sąskaitą sumokėtą kelionės kainą, nurodydamas, jog kelionė neįvyko ne dėl jo kaltės.

2020-04-08 atsakovė pateikė ieškovui atsakymą, kuriame, be visa ko kita, nurodė, jog organizuotos turistinės kelionės laikotarpiu nuo 2020-03-14 dienos iki 2020-04-14 dienos buvo atšauktos esant 2020-03-13 dienos Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimui Nr. V-367 „Dėl koronaviruso (COVID-19) valdymo priemonių", kuriuo įpareigoti Lietuvos Respublikos piliečiai nutraukti keliones į paveiktas valstybes ir teritorijas bei 2020-03-14 dienos LR Vyriausybės nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", kuriuo uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos karantino režimo laikotarpiu.

Remiantis tuo, atsakovė padarė išvadą, kad draudimą Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos nustatė valstybės institucija norminiu teisės aktu, taigi susiklosčiusi situacija yra vertintina kaip atitinkanti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes, kurių kelionių organizatorius negalėjo kontroliuoti bei numatyti organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo metu ir negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Todėl atsakovė išdėstė savo poziciją, kad pinigų grąžinimas turistams yra sustabdytas iki šiuo klausimu bus priimtas sprendimas, bet ne anksčiau kaip iki karantino pabaigos ir apribojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos panaikinimo.

Ieškovo vertinimu ,Lietuvoje esantis karantinas ir draudimas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką niekaip nekliudo atsakovei pervesti ieškovui jo sumokėtų pinigų. Be to  2020-05-30 dieną įsigaliojusi LR CK 6.751 straipsnio 5 dalies nuostata ,kurioje numatyta, kad jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma.

Pažymėjo, jog neįvykusios kelionės pinigų grąžinimo terminus nagrinėjamu atveju reglamentuoja ne tik Civilinio kodekso nuostatos, tačiau taip pat ir šalių pasirašyta sutartis, o teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, kaip tą numato CK 6.189 str. 1 d.. CK 6.751 straipsnio 5 dalies nuostatoje įtvirtintas 90 dienų laikotarpis nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, grąžinti visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, yra maksimalus pinigų grąžinimo laikotarpis, tad šalys gali susitarti dėl turistui kaip vartotojui palankesnių, t.y. trumpesnių pinigų grąžinimo terminų ir toks šalių susitarimas sutarties šalims turės įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) bei neprieštaraus CK 6.751 str. 5 d. normai bei sutarties laisvės principui (CK 6.156 str. 1 d.). Kelionių organizatoriui ir turistui pasirašytoje sutartyje numačius kelionių organizatoriaus pareigą grąžinti turistui kaip vartotojui priklausančius pinigus per trumpesnį nei CK šiuo metu numatytą laikotarpį, turi būti taikomas sutartyje įtvirtintas, o ne CK numatytas pinigų grąžinimo terminas. CK 3.7 str. 2 d. įtvirtintas principas, jog civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka, tad ieškovo nuomone, iki 2020 m. gegužės 21 d. Nr. XIII-2956 įstatymo įsigaliojimo esant pradėtam teisminiam ginčui tarp sutarties šalių, CK 6.751 straipsnio 5 dalies nuostata negali būti taikoma, kadangi ji ginčo pradėjimo metu neegzistavo. Priešingas šios normos taikymo aiškinimas aiškiai prieštarautų CK 1.2 str. numatytiems civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams. Ieškovo įsitikinimu, 2020 m. gegužės 21 d. Nr. XIII-2956 įstatymo nuostatos ne tik kad pažeidžia 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2302, tačiau taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3, 5 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovė UAB „Itaka Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareikštą ieškinį, nurodydama, kad nesutinka su ieškovo pateiktu ieškiniu, prašė jį atmesti ir  priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovo naudai.

Nurodė, jog ieškovo pagal Sutartį įsigyta kelionė buvo atšaukta esant teisėtiems pagrindams – ekstremaliajai situacijai ir karantino režimui (egzistavo ir vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai, dėl kurių atsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas tapo neįmanomu); Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato 90 dienų nuo apribojimų pasibaigimo dienos pinigų grąžinimo terminą; atsakovas nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino (atsakovui nėra atsiradusi pareiga įvykdyti piniginę prievolę ieškovui), nes 90 dienų termino pradžia yra siejama su įvestų apribojimų pasibaigimu, o jie šiai dienai nėra pasibaigę, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad ieškovo įsigyta kelionė nurodyta ieškinyje buvo atšaukta esant šiems teisėtiems pagrindams:

-        2020-02-26 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“, kuriuo nutarta „paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės“;

-        2020-03-14 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo patvirtintas karantino režimas laikotarpiui nuo 2020-03-16 dienos 00 val. iki 2020-03-30 dienos 24 val. bei 3.1.4 punkte buvo įtvirtintas šis draudimas: „Uždrausti Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo gyvenamąją vietą, vyksta į savo darbo vietą, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu“;

-        2020-03-25 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 264 dėl LR Vyriausybės 2020-03-14 dienos nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimo, kuriuo karantino režimo trukmė pratęsta iki 2020-04-13 dienos 24 val., o 3.1.4 punkte įtvirtintas ribojimas paliktas.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apribojimų apimtis: „Karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau – apribojimai) ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas <…>”. Sutinkamai su tuo, ieškovo pagal Sutartį įsigyta kelionė buvo atšaukta esant teisėtiems pagrindams – ekstremaliajai situacijai ir karantino režimui, ką patvirtina aukščiau nurodyti oficialūs valstybės institucijų sprendimai.

Nei ekstremalioji situacija, nei karantino režimas šiai dienai nėra panaikinti, todėl daro išvadą, kad egzistavo ir vis dar egzistuoja Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti apribojimai, dėl kurių atsakovo įsipareigojimų pagal Sutartį vykdymas tapo neįmanomu.

2020-05-30 dieną įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio papildymas 5 dalimi, kurioje įtvirtinta sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymas taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms organizuotų turistinių kelionių sutartims, pagal kurias neįvyko organizuotos turistinės kelionės dėl Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų, taikytų iki šio įstatymo įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnis) ir ieškovo sudaryta Sutartis patenka į šio įstatymo taikymo sritį. Buvo priimtas grįžtamąją galią turintis teisės aktas. Be to, LR CK 6.751 straipsnio pakeitimas įsigaliojo po Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo su ieškovu, todėl priešingai nei teigia ieškovas, sąlygose negalėjo būti šalių susitarimo dėl 90 dienų termino sutrumpinimo iki 14 dienų, nes tokio teisinio reglamentavimo tuo metu dar nebuvo. Ieškovui, nepasirinkusiam kelionės kupono, įstatyminė nuostata nustato 90 dienų nuo apribojimų pasibaigimo dienos pinigų grąžinimo terminą. Nagrinėjamu atveju LR CK 6.751 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma turi viršenybę prieš Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų 2.5.9 punkte įtvirtintą sąlygą.

Teisėtai priimto ir įsigaliojusio įstatymo privalomumas negali būti paneigiamas ieškovo pateiktais argumentais dėl nesuderinamumo su 2015-11-25 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB ir Konstitucija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.751 straipsnio 5 dalimi atsakovas nėra praleidęs piniginės prievolės įvykdymo termino (atsakovui nėra atsiradusi pareiga įvykdyti piniginę prievolę ieškovui), nes 90 dienų termino pradžia yra siejama su įvestų apribojimų pasibaigimu, o jie šiai dienai nėra pasibaigę (ekstremalioji padėtis ir karantino režimas nepanaikintas). Todėl atsakovo nuomone, ieškovas šiai dienai neturi reikalavimo teisės dėl 1538 Eur grąžinimo, o jo reikalavimas turi būti atmestas.

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019-12-09 dieną ieškovas su atsakove sudarė Organizuotos turistinės kelionės sutartį Nr. 2639064 (toliau tekste, Sutartis), kelionės datos nuo 2020-03-31 dienos iki 2020-04-07 dienos ir sumokėjo kelionės kainą -1538 Eur.

Ieškovas nurodė, jog 2020-03-14 buvo informuotas, jog kelionė yra atšaukiama. Atsakovė neneigė, jog tokia informacija ieškovui buvo pateikta. Iš 2020-03-22 rašto matyti, kad ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas grąžinti į jo banko sąskaitą sumokėtą kelionės kainą, nurodydamas, jog pinigus nori gauti iki 2020-03-31 .

2020-04-08 atsakovė informavo ieškovą pažymėdami, jog organizuota turistinė kelionė buvo atšaukta esant teisėtiems sprendimams, t.y. esant 2020-03-13 dienos Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimui Nr. V-367 „Dėl koronaviruso (COVID-19) valdymo priemonių", kuriuo įpareigoti Lietuvos Respublikos piliečiai nutraukti keliones į paveiktas valstybes ir teritorijas bei 2020-03-14 dienos LR Vyriausybės nutarimui Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo", kuriuo uždrausta Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos karantino režimo laikotarpiu.

2020-04-22 ieškovo atstovui išsiuntus atsakovei pretenziją,2020-05-04 buvo gautas atsakymas jog atsižvelgdamas į teisės normas , kurias atskirai aptarė, kelionių organizatorius yra sustabdęs pinigų grąžinimą iki šiuo klausimu bus priimti oficialių valstybės institucijų sprendimai dėl atitinkamų teisės aktų pakeitimų, bet ne anksčiau kaip iki karantino pabaigos ir apribojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos panaikinimo.

Šalių pasirašytos Organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.5.9 punkte buvo numatyta, jog kai kelionių organizatoriui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus ar dalį turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų už kelionę, kelionių organizatorius privalo grąžinti pinigus be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos.

CK 6.751 str. 1 d. numatyta, jog kelionių organizatorius turi teisę iki organizuotos turistinės kelionės pradžios nutraukti sutartį, grąžinti turistui visus sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę ir atlyginti turisto patirtą žalą. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyta žala neatlyginama, kai: 2) kelionių organizatorius negali įvykdyti organizuotos turistinės kelionės sutarties dėl nenugalimos jėgos ir jis nedelsdamas iki organizuotos turistinės kelionės pradžios praneša turistui apie organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimą. Minimos normos 4 d. iki 2020-04-24 galiojusioje įstatymo redakcijoje buvo numatyta, jog kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. Nuo 2020-04-24 įsigaliojusioje įstatymo redakcijoje įtvirtinta, jog kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę, išskyrus atvejį, kai per šį terminą Turizmo įstatymo nustatytais atvejais turistas ir kelionių organizatorius susitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo šiame įstatyme nustatytomis priemonėmis ir sąlygomis.

Nuo 2020-04-24 kartu su aukščiau minimais Civilinio kodekso atitinkamos nuostatos pakeitimais įsigaliojo Turizmo įstatymo 17(1) str. pataisos, pagal kurias minimo str. 1 d. numatyta, jog karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio atveju arba kai Lietuvos Respublikos piliečiams uždraudžiama išvykti iš Lietuvos Respublikos arba kitų valstybių piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką (toliau - apribojimai) ir dėl to kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tampa neįmanomas, turisto ir kelionių organizatoriaus susitarimu už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę gali būti kompensuojama turistui suteikiant kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų suma. Ieškovas nurodė, jog šiuo atveju kupono alternatyva netenkina ir jis pageidauja, jog būtų grąžinta sumokėta kelionės kaina. Jis taip pat nurodė, jog atsakovė ieškovui netgi nesiūlė pasinaudoti šia prievolės grąžinti kainą alternatyva, o savo prievolės grąžinti pinigus nevykdymą teisino nenugalimos jėgos aplinkybe.

Atsakovė nurodo, jog organizuotos turistinės kelionės sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2019-12-09 dieną, kai LR CK redakcijoje, galiojusioje nuo 2019-05-01 dienos iki 2020-01-01 dienos, 6.751 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtinta teisės norma dėl kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti pinigus turistui per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. Jokių kitų teisės normų, nustatančių pinigų grąžinimo terminus ir/ar išimtis LR CK nebuvo įtvirtinta, o teisės norma atsakovei buvo privaloma ir negalėjo būti keičiama šalių susitarimu. LR CK 6.749 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos, nustatančios, kad organizuotos turistinės kelionės sutarties standartines sąlygas tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Sutinkamai su tuo, LR CK 6.751 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teisės norma buvo perkelta į 2019-02-11 dienos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-57 patvirtintų Organizuotos turistinės kelionės sutarties standartinių sąlygų (toliau tekste, Standartinės sąlygos) 4.2.6 punktą – „Kai kelionių organizatoriui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus ar dalį turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų už kelionę, grąžinti pinigus be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos“. Atsižvelgiant į tai atsakovą ruošiant organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygas saistė pareiga nenukrypti nuo Standartinių sąlygų. Todėl Organizuotos turistinės kelionės sutarties sąlygų 2.5.9 punkte buvo įtvirtintas aptartas 14 dienų pinigų grąžinimo terminas.

2020-05-21 dienos įstatymu Nr. XIII-2956 nuo 2020-05-30 dienos įsigaliojo LR CK 6.751 straipsnio pakeitimas, papildantis LR CK 6.751 straipsnį 5 dalimi – „Jeigu turistas ir kelionių organizatorius nesusitaria dėl sumokėtų pinigų už neįvykusią organizuotą turistinę kelionę kompensavimo, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 90 dienų nuo dienos, kai nelieka Turizmo įstatyme nurodytų apribojimų, kurių pagrindu kelionių organizatoriaus įsipareigojimų pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį vykdymas tapo neįmanomas, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę“.

2020-05-21 dienos įstatyme Nr. XIII-2956 buvo įtvirtintas šio įstatymo galiojimas laike, t.y. jis taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytoms organizuotų turistinių kelionių sutartims, pagal kurias neįvyko organizuotos turistinės kelionės dėl Turizmo įstatymo 171 straipsnio 1 dalyje nurodytų apribojimų, taikytų iki šio įstatymo įsigaliojimo. Atsakovės nuomone, buvo priimtas grįžtamąją galią turintis teisės aktas. Be to, LR CK 6.751 straipsnio pakeitimas įsigaliojo po Organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo su ieškovu, todėl priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė sąlygose negalėjo būti šalių susitarimo dėl 90 dienų termino sutrumpinimo iki 14 dienų, nes tokio teisinio reglamentavimo tuo metu dar nebuvo.

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.1d.). Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties išplaukia, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių valios sutapimas, suderinta jų valia, konsensusas. Šalių pasirašytos Organizuotos turistinės kelionės sutarties 2.5.9 p. aiškiai numatyta, jog kai kelionių organizatoriui atsiranda pareiga grąžinti turistui visus ar dalį turisto ar jo vardu sumokėtų pinigų už kelionę, kelionių organizatorius privalo grąžinti pinigus be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos. 

Toks pagal CK 6.751 straipsnio 4 dalį įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo 14 dienų pinigų grąžinimo terminas būtų pailgintas iki 6 mėnesių, reikšmingai apriboja turisto, kaip vartotojo, teises, nes nesudaro galimybės per protingą terminą atgauti jo už organizuotą turistinę kelionę sumokėtų pinigų, kelionės organizatoriui nutraukus sutartį. Be to tarp kelionių organizatoriaus ir turisto susidarantys teisiniai santykiai yra vartojimo teisiniai santykiai, ir toks teisinis reguliavimas smarkiai riboja turisto, kaip silpnesnės sutarties šalies, teises.

2015 m. lapkričio 25 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių, kuria iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2011/83/ES bei panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB (toliau – Kelionės paslaugų paketų direktyva). Pagal Kelionės paslaugų paketų direktyvos 12 straipsnio 4 dalį „sumokėtos sumos keliautojui grąžinamos arba kompensuojamos be nepagrįsto delsimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 14 dienų po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo“. Be to, Kelionės paslaugų paketo direktyvos 4 straipsnyje nurodoma, kad „valstybės narės nacionalinėje teisėje neturi palikti galioti ar priimti nuostatų, nukrypstančių nuo šioje direktyvoje įtvirtintų nuostatų, įskaitant griežtesnių ar švelnesnių nuostatų, kuriomis būtų užtikrinama nevienodo lygio keliautojų apsauga, nebent šioje direktyvoje būtų numatyta kitaip“. Matyti, jog CK 6.751 straipsnio 5 dalies, nuostata, įtvirtinanti 6 mėnesių pinigų grąžinimo terminą yra nesuderinama su minėta direktyva ir iš esmės prieštarauja jos nuostatoms. Kaip matyti iš 2018 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2283 straipsnio, šeštosios knygos XXXV skyriaus trečiojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1448, maksimalus 14 dienų pinigų grąžinimo terminas buvo įtvirtintas CK 6.751 straipsnio 4 dalyje įgyvendinant minėtos Europos Sąjungos direktyvos atitinkamas nuostatas Lietuvoje, kurios šiuo metu yra pakeistos.

2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublika tapo Europos Sąjungos nare. 2004 m. liepos 13 dieną Seimas priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucijos papildymo Konstituciniu aktu „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnio papildymo įstatymą Nr. IX-2343. Pagal minėtą įstatymą Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ tapo sudedamąja Konstitucijos dalimi. Konstituciniame akte, be kita ko, įtvirtinta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas, 2018 m. gruodžio 14 d., 2019 m. sausio 11 d. nutarimai); Europos Sąjungos teisė yra Lietuvos Respublikos teisės, inter alia Konstitucijos, aiškinimo šaltinis tose srityse, kuriose pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsnį Lietuvos Respublika dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimas, 2019 m. sausio 11 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Šie principai inter alia suponuoja tai, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. ,2009 m. rugsėjo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tai reiškia, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota imtis priemonių kuo veiksmingiau apsaugoti vartotojų teises.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teismas mano, jog 2020 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr.XIII-2956 nuostatos ne tik pažeidžia 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2302 dėl kelionės paslaugų paketų ir susijusių kelionės paslaugų rinkinių nuostatas, susijusias su sumokėtos sumos keliautojui grąžinimo arba kompensavimo terminu po kelionės paslaugų paketo sutarties nutraukimo, be to neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3,5 dalių ir šiuo atveju CK 6.751 straipsnio 5 dalies nuostata nagrinėjamu atveju negali būti taikoma. Ginčo Sutartis yra galiojanti, ji nėra pakeista, ieškovas, kaip turistas sudarė organizuotos turistinės kelionės sutartį ir tikėjosi, kad gaus paslaugą, o jos įvykdymą nutraukus, pagrįstai tikėjosi, jog atgaus už kelionę sumokėtus pinigus per joje nustatytą terminą ir jo teisės, kaip silpnesniosios sutarties šalies neturi būti ribojamos bei negali būti suteikta daugiau privilegijų juridiniam asmeniui, kurio veikla yra susijusi su kelionių organizavimu ir kuri yra stiprioji sutarties šalis. Ji turėjo prisiimti riziką, jog neįvykdžius sutarties ir numatydama aptartus pinigų grąžinimo atvejus gali būti nepajėgi jų atlikti. 2020 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr.XIII-2956 nuostatos dėl grįžtamojo įstatymo galiojimo ir jo taikymo prieštarautų CK 1.2 str. numatytiems civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principams. Todėl vadovaujantis CK 6.189 str.1d. ir teisingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) turi būti vykdomas tarp šalių sudarytos Sutarties 2.5.9 punktas, grąžinant kelionių organizatoriui pinigus už kelionę be nepagrįsto delsimo, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nutarties nutraukimo dienos. Kadangi šiai dienai šis terminas jau yra suėjęs, o atsakovė gera valia 1538 Eur dydžio sutartos kelionės kainos ieškovui nėra grąžinusi (tokie įrodymai iki teismui išėjus priimti sprendimo nebuvo pateikti), todėl ji priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Atsakovė praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. gegužės 14d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovės ieškovo naudai bei ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.), kurias sudaro 35,00 Eur žyminis mokestis ir 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 98 str.1,2 d.).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,90 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).  

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo V. P. ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “Itaka Lietuva“, įmonės kodas 304739881, es. Perkūnkiemio g.6, Vilniaus m., 1538,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 00 ct) neįvykusios kelionės kainos , 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. gegužės 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 635,00 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. P., a.k(duomenys neskelbtini) , naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                                                         Loreta Kukelkienė