Civilinė byla Nr. e2-596-1094/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04599-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.1., 2.6.10.2.2., 2.6.10.2.3., 2.6.10.2.4.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei, Karolinai Ploutinai, Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovui P. B., jo atstovui advokatui Arūnui Taručiui,
atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“, jos atstovui Ignui Žimkui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų valda“ dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) butų ir kitų patalpų savininkams, atstovaujamiems įgaliotų asmenų A. J. ir I. K..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas P. B. kreipėsi į teismą su 2023 m. kovo 29 d. pareikštu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 5314,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2023 m. rugsėjo 29 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl atsakovo pakeitimo ir ieškinio tikslinimo, kuriuo prašoma Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pakeisti tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“. Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nutarta pakeisti civilinėje byloje pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, atsakovę tinkama atsakove – UAB „Rasų valda“.
3. Ieškovas patikslinu ieškiniu (DOK-153901) prašo iš atsakovės UAB „Rasų valda“ priteisti 5314,78 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo ginčo faktines aplinkybes ir pagrindinius argumentus:
4.1. 2022 m. gruodžio 22 d. 8.00 val. ryto pastatė savo automobilį Mitsubishi Pajero, Montero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Apie 11.30 val. ieškovas, grįžęs prie automobilio, pamatė, kad ant automobilio nuo Namo stogo yra užkritęs sniegas ir ledo gabalai, kurie stipriai apgadino automobilį, t. y. sulankstė automobilio stogą, sudaužė priekinį stiklą, variklio gaubtą, durų veidrodžius, buferį, žibintą, sugadino apdailos detales. Ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykio aplinkybes bei parašė pareiškimą policijai dėl minėto įvykio. Po 2023 m. gruodžio 22 d. įvykio ieškovas kitą dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 23 d., kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“ dėl remonto darbų kurie yra reikalingi automobiliui, įvertinimo. UAB „Autovisatos servisas“ automobilio remonto darbų kainą įvertino 5314,78 Eur. 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus AVPK pateikė raštą dėl ieškovo pareiškimo, kuriame nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kadangi nėra jokių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto administracinė teisena taip pat negali būti pradedama nenustačius administracinio nusižengimo požymių. 2023 m. sausio 9 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą dėl žalos, padarytos transporto priemonei, atlyginimo. Ieškovo teigimu, 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad juridinis faktas apie namo valdytoją nėra įregistruotas, namą valdžiusi 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2022 m. gegužės 18 d. yra išregistruota. Ieškovas, neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad Namo bendrojo naudojimo objektus administruoja ir vykdo techninę Namo priežiūrą UAB „Rasų valda“, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nagrinėjant bylą iš esmės, 2023 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo A. J. pateikė informaciją apie tai, kad 2022 m. gruodžio mėnesį daugiabutį namą (duomenys neskelbtini) administravo, prižiūrėjo šio namo bendrojo naudojimo objektus UAB „Rasų valda“, gyventojams buvo išrašomos sąskaitos. Ieškovo atstovui pasikreipus į A. J. bei UAB „Rasų valda“, buvo gauti Namo gyventojams UAB „Rasų valda“ teikti pranešimai apie suteiktas paslaugas bei UAB „Rasų valda“ direktoriaus elektroninis laiškas, kuriuo patvirtinama, kad UAB „Rasų valda“ 2022 m. gruodžio mėnesį administravo daugiabutį gyvenamąjį Namą, be to gyventojams buvo išrašomos sąskaitos.
4.2. Ieškovo teigimu, nors juridinis asmuo su kuriuo UAB „Rasų valda“ buvo sudariusi sutartį dėl Namo administravimo ir priežiūros aktualiu laikotarpiu buvo pasibaigęs (692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2022 m. gegužės 18 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro), tačiau UAB „Rasų valda“ toliau administravo ir prižiūrėjo gyvenamąjį Namą, teikė gyventojams sąskaitas. Ieškovo nuomone, Namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, valdančiu bendrojo naudojimo objektus, 2022 m. gruodžio mėn. buvo UAB „Rasų valda“.
4.3. Ieškovas pažymi, kad daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipinėje (pavyzdinėje) formoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. D1-549 redakcija), I skirsnyje „Bendrosios pastato konstrukcijos“ 6 eilės numeriu nurodytas „Stogas“. Be to, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, pagal 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą stogas, kaip viena iš pagrindinių pastato konstrukcijų, laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe.
4.4. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ (toliau – Nuostatai) 3 punktu, teigia, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Nuostatų 7.7. punktą, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, kuris be kitą ko nustato daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, nustatyta pareiga prižiūrėti, kad nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 punktas), o susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų. Ieškovo teigimu, atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą, ant Namo stogo buvęs sniegas nebuvo pašalintas, todėl krentant sniegui ir ledui nuo stogo, buvo padaryta žala P. B. turtui (automobiliui), o už P. B. padarytą žalą yra atsakinga UAB „Rasų valda“.
4.5. Sprendžiant dėl UAB „Rasų valda“ civilinės atsakomybės, taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis).
5. Atsakovė UAB „Rasų valda“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia esminiais argumentais:
5.1. Atsakovė nurodo, kad ji ir 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089 (toliau – ir Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Pagal šią sutartį atsakovė buvo paslaugų teikėja, o bendrija – paslaugų gavėja. Sudarius 2019 m. rugsėjo 18 d. administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089 Namo bendrojo naudojimo objektų valdymas nebuvo perduotas atsakovei, t. y. Namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja išliko bendrija, kuri ir buvo atsakinga už Namo bendrojo naudojimo objektų valdymą, įskaitant tinkamą priežiūrą, remontą ir tvarkymą. Tuo tarpu tikrieji paslaugų gavėjai yra Namo bendrasavininkai, apmokantys išlaidas Namui išlaikyti ir išsaugoti.
5.2. 2023 m. vasario mėn. Namo būtų ir kitų patalpų savininkai pasirinko kitą Namo valdymo formą t. y. jungtinės veiklos sutartį. 2023 m. kovo 1 d. atsakovė su Namo jungtinės veiklos dalyviais sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-144 (toliau – ir Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė buvo paslaugų teikėja, o jungtinės veiklos sutarties dalyviai – paslaugų dalyviai. Minėta sutartimi atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas nustatyta tvarka ir apimtimi. Nors ir ieškovas pastebi, kad laikotarpiu nuo 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išregistravimo (2022 m. gegužės 18 d.) iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo 2023 m. vasario mėn., įskaitant 2022 m. gruodžio mėn., kuomet ir buvo apgadintas ieškovo automobilis, atsakovė teikė paslaugas Namo gyventojams, tai nereiškia, kad atsakovė šiuo laikotarpiu buvo Namo valdytoja.
5.3. Po 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išregistravimo atsakovei toliau teikiant Namo butų ir kitų patalpų savininkams paslaugas pagal 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarytą administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089, konstatuotina, kad Namo butų ir kitų patalpų savininkai, neatsisakydami atsakovės paslaugų bei apmokėdami atsakovės sąskaitas už teikiamas paslaugas, tokiais veiksmais patvirtino sutartinių teisinių santykių su atsakove tęsimą. Atsakovės teigimu, paslaugų sutartis buvo sudaryta Namo butų ir kitų patalpų savininkų naudai ir interesais, bendrijai tik atstovaujant Namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus, todėl akivaizdu, kad pasibaigus bendrijai sutarties vykdymą perima tiesiogiai Namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurių interesus išoriniuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis iki tol atstovavo bendrija. Namo valdytoja iki 2022 m. gegužės 18 d. buvo 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija, o nuo 2023 m. vasario 1 d. jungtinės veiklos sutarties dalyviai. Tuo tarpu tarpiniame laikotarpyje tarp šių dviejų juridinių faktų t. y. nuo 2022 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. vasario 1 d., Namo valdytojais buvo patys Namo butų ir kitų patalpų savininkai, kurie šiuo laikotarpiu nebuvo pasirinkę Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formos.
5.4. Atsakovė pabrėžia, kad Namo savarankiškas valdymas niekuomet nebuvo perduotas, atsakovė teikė ir tebeteikia tik Namo priežiūros paslaugas priežiūros paslaugų sutarties apimtyje, t. y. atsakovės teisės ir pareigos susijusios su Namo priežiūra, kyla iš sutartinių teisinių santykių.
5.5. Atsakovė pastebi, kad ieškovas įrodinėja žalą, kilusią iš delikto ir bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai prižiūrėti Namą. Vis dėlto šiuo atveju esminę reikšmę turi atsakovės veikimo pagrindas. Atsakovė Namo priežiūros paslaugas teikė ir 2022 m. gruodžio mėn., kuomet įvyko byloje nagrinėjamas įvykis, ji Namo ir kitų patalpų savininkams jas teikė sutarties pagrindu, todėl atsakovės teigimu, jos atsakomybė (jeigu tokia kiltų) galėtų būti kildinama tik iš sutartinės atsakomybės taikymo taisyklių. Atsakovės teigimu, atsakomybės dėl netinkamo paslaugų sutarties vykdymo galėtų reikalauti tik Namo butų ir kitų patalpų savininkai, kaip sutarties šalis. 2019 m. rugsėjo 18 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-089, 6.4 punkte nustatyta, kad „Vykdytojo atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir konsultacijos yra skiriamos išimtinai Užsakovui, o 2023 m. kovo 1 d. Administravimo ir priežiūros sutarties Nr. ADM-144 6.4 punkte yra nustatyta, kad „Vykdytojo atlikti darbai, suteiktos paslaugos ir konsultacijos yra skiriamos išimtinai Užsakovui, todėl Vykdytojas neatsako dėl tretiesiems asmenims atsiradusios žalos (nuostolių) išskyrus atvejus kai atsiranda žala tretiesiems asmenims dėl Vykdytojo kaltės“. Atsakovės ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, o atsakovei nesant Namo valdytoja, atsakovei netaikomos teisės aktuose nustatytos Namo valdytojos pareigos, todėl konstatuotina, kad ieškovas be pagrindo reiškia reikalavimus atsakovei, t. y. ieškovas pareiškė ieškinį netinkamai atsakovei.
5.6. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma 5314, 78 Eur priteisti žala. Ieškovas patikslintu ieškiniu nepagrindė reikalaujamos priteisti žalos dydžio, nors ieškovas patirtą žalą įrodinėja sąmata, nėra aišku ar visi joje nurodyti ir apmokestinti darbai iš viso buvo sąlygoti 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio remonto darbai pagal sąmatą buvo atlikti. Be to, nurodytas žalos automobiliui dydis viršija bet kokią ieškovo galimai patirtą žalą. Pagal viešai prieinamus naudotų automobilių pardavimo skelbimus, tokio modelio ir gamybos metų transporto priemonių kaip ieškovo automobilis apytikslė rinkos kaina yra 3560 Eur, todėl atsakovės manymu, tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti žalą pagal sąmatą ieškovas nepagrįstai praturtėtų.
6. Tretieji asmenys Namo butų ir kitų patalpų savininkai, atstovaujami įgaliotų asmenų A. J. ir I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Ieškovas teismo posėdžių metu prašo patikslintą ieškinį tenkinti. Pasikartoja, kad savo automobilį pastatė (duomenys neskelbtini), atvykęs į numatytą vietą darbo reikalais. Sugrįžęs pamatė, kad mašina apgadinta. Ieškovas teigia, kad automobilis prieš 2022 m. gruodžio 22 d. įvykį, buvo tik šiek tiek apgadintas, tačiau neturėjo ryškių įlenkimų ar įbrėžimų. Sąmatoje, kurią jis nurodo dėl automobilio remonto įvertinimo, darbai susiję tik su įvykiu nagrinėjamu byloje. Automobilis nėra suremontuotas, nes ieškovas laukia teisminio proceso pabaigos, gal reiks atlikti ekspertizę.
8. Ieškovo atstovas advokatas Arūnas Tarutis palaiko patikslintame ieškinyje išdėstytus argumentus. Akcentuoja, kad šioje byloje tinkama atsakovė yra UAB „Rasų valda“. Stogo valymo darbai, žiemą nuo sniego, atsispinti sutartyse. Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 2 pirmoje dalyje „Administravimas“ numatytas nuolatinių stebėjimų vykdymas, tikrinant namo bendrojo naudojimo objektus, atliekant tokius tikrinimus teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip žinia ir ginčo dėl to nėra, kad stogas yra namo bendrojo naudojimo objektas. Taigi UAB „Rasų valda“ turėjo, be kita ko, stebėti stogą, kad ant jo nesikauptų sniegas, nes teisės aktuose įtvirtinta, jog reikia tikrinti stogą, kad ant jo nesikauptų sniegas. Minėto priedo 6 eilutė „namo būklės įvertinimas ir jos atitikimo privalomųjų reikalavimų visumai nustatymas pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų rezultatus“, atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat siejama su stogo priežiūra. Priedo Nr. 2 antrosios dalies „Techninė priežiūra“ bendrojo naudojimo konstrukcijos pirma eilutė „Pastato konstrukcijos priežiūra“ – stogas yra viena iš pagrindinių pastato konstrukcija, taigi UAB „Rasų valda“ turi prižiūrėti ir stogą. Aišku labai keistai priede nurodytas priežiūros periodiškumas – pagal rašytinius pranešimus ar sezoninių apžiūrų aktuose nurodytus rezultatus (kai dėl jų nereikia priimti sprendimų). Nėra aišku pagal kieno rašytinius pranešimus, ar namo gyventojų, ar atsakovės paskirto asmens (stebėtojo). Atstovo teigimu, 6 eilutėje „stogo apžiūra, defektų nustatymas“ nurodyta techninė priežiūra būtent stogo defektų nustatymui, o ne sniego (ne)valymui. Pačios pagrindinės sutarties 3.1.1. punkte numatyta, kad UAB „Rasų valda“ teikdama paslaugas, apibrėžtas 1.2.1 punkte, įsipareigojo laikytis taikomų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų. Sutarties 1.2.1 punkto sakinio konstrukcija sako, kad išskiriamos 4 paslaugų grupės: 1) bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos; 2) priežiūros paslaugos; 3) pastato inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalinės paslaugos; 4) atliekami darbai ir teikiamos kitos paslaugos, apibrėžtos Sutarties priede Nr. 2 (1.2.1. punkte nurodytos paslaugos išskirtos kableliais). Aiškinant Sutarties sąlygas, Sutarties priede Nr. 2 nurodytos tos paslaugos, kurios nepatenka į pirmiau išvardintas tris grupes. CK 6.193 straipsnis įtvirtina sutarčių aiškinimo taisykles. Bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje trečiasis asmuo, teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad buvo Namo administratorius, kuris siuntė sąskaitas, o gyventojai jam mokėjo už paslaugas. Taigi tikrasis šalių ketinimas buvo sulygtas, administratorius (šiuo atveju UAB „Rasų valda“) turėjo prižiūrėti (valyti žiemą) stogą. Namo gyventojai yra vartotojai, nes paslaugos jiems reikalingos namų ūkiui, o ne verslui, Sutarties sąlygas pasiūlė administratorius UAB „Rasų valda“, todėl pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį Sutarties sąlygos aiškintinos atsakovės nenaudai. Apibendrinant pripažintina, kad pati Sutartis apibrėžia atsakovės UAB „Rasų valda“ prisiimtus įsipareigojimus, be kita ko, prižiūrėti/ valyti stogą. Ieškovas neteigia, kad sniegas nukrito dėl stogo defekto, sniego gaudyklės nėra priskiriamos stogo defektui. Sniego storis įrodytas ne tik hidrometeorologijos pažyma, bet ir dokumentais iš policijos, byloje esančiomis nuotraukomis. Teismas atsakovei suteikė galimybę pateikti papildomus dokumentus, tačiau atsakovė vis tiek elgiasi pasyviai. Pateiktas DOK-82006 tik patvirtina, kad atsakovė neatliko tinkamai pareigų, ne visa apimtimi vykdė savo sutartį – objekto apžiūra, tai ne pastato priežiūra. Tokie darbai kaip sniego valymas nėra užsakomi papildomai, sąskaitų nėra pateikta už atskirą mokėjimą, vadinasi arba niekada nevalydavo sniego, arba tai patenka į sutartyje aptartą paslaugų sampratą. Iki ginčo įvykio bendrija 7 mėn. neegzistavo, o UAB „Rasų valda“ nesidomėjo savo sutarčių dalyviais. Reikalauti žalos atlyginimo iš Namo gyventojų yra nesąžininga ir neprotinga, gyventojai nėra profesionalai, administratorius samdomas, ne gyventojų pareiga laipioti ant stogo. Atsakovės atstovas pats sau prieštarauja, viena vertus teigia, kad sniego gaudyklių nebuvimas yra stogo defektas, o vėliau jau įrodinėja, jog stogo defektų nepastebėta (2022 m. statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo defektų nepastebėta). Priedo Nr. 2 antroje eilutėje aiškus atsakovės įsipareigojimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti nuolatinius stebėjimus tikrinant namo bendrojo naudojimo objektus, o Namo stogas yra pagrindinė namo konstrukcija. Ieškovo atstovas akcentavo, kad ieškinio reikalavimas nėra reiškiamas CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes UAB „Rasų valda“ nors yra Namo administratorius, tačiau ne bendrosios nuosavybės savininkas (valdytojas) daiktinės teisės prasme, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl UAB „Rasų valda“ civilinės atsakomybės taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, asmens kaltė).
9. Atsakovės UAB „Rasų valda“ atstovas advokato padėjėjas Ignas Žimkus palaiko atsiliepimo į patikslintą ieškinį poziciją, prašo patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo 4538,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Akcentuoja, kad ieškovas pateikė reikalavimus netinkamam atsakovui. Jo teigimu, šiuo atveju reikalavimai gali būti pareikšti tik bendro naudojimo objektų valdytojui. Atsakovės atstovas patikslina, kad iki Namo bendrijos išregistravimo 2022 m. gegužės 18 d., Namo valdytoja, įskaitant ir stogo valdymą, buvo pati bendrija, o nuo 2023 m. vasario mėn. Namo savininkai pasirinko kitą valdymo formą – jungtinės veiklos sutartį. Būtent tarpiniu laikotarpiu, tuomet kai įvyko 2022 m. gruodžio 22 d. įvykis, Namo valdytojais buvo tik savininkai, o atsakovė UAB „Rasų valda“ tiek iki bendrijos išregistravimo, tiek tęsiant paslaugų teikimą, buvo tik paslaugų teikėja. Atsakovei jokia forma nebuvo perduotas bendrojo naudojimo objektų valdymas. Atsakovė visuomet teikė ir tebeteikia tik Namo priežiūros paslaugas paslaugų sutarties apimtyje, t. y. atsakovės teisės ir pareigos, susijusios su Namo priežiūra, kyla iš sutartinių teisinių santykių. Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Šiuo atveju tokia situacija ir susidarė, būtent Namo butų savininkai yra atsakingi už bendro naudojimo objektus ir dėl jų atsiradusią žalą tretiesiems asmenims. Atsakovės ir ieškovo nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ji jokia forma negali atsakyti pagal ieškovo patikslintą ieškinį. Atsakovė neįsipareigojo atlikti sniego valymo darbų nuo stogo. Be to, niekada tokių darbų neatliko, nes nebuvo poreikio, nei bendrija, nei gyventojai tokių darbų iš atsakovės niekuomet neužsakė. Taigi praėjus 3 m. atsakovė neturėjo jokio pagrindo staiga, be Namo gyventojų žinios, pradėti valyti sniegą nuo stogo. Ginčo įvykis paskatino Namo gyventojus priimti sprendimą dėl sniego gaudyklių įrengimo, po ko, 2023 m. balandžio mėn. trečiasis asmuo A. J. el. paštu kreipėsi į atsakovę dėl sniego gaudyklių įrengimo, Namo butų ir kitų patalpų savininkų užsakymu buvo įrengtos sniego gaudyklės. Sniego gaudyklių nebuvimas laikytinas Namo trūkumu (STR 2.04.01:2018), už kurį atsakingi išimtinai Namo butų ir kitų patalpų savininkai kaip Namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai. Sniegas nuo Namo stogo ant ieškovo automobilio galėjo nukristi ne dėl to, kad Namo stogas nebuvo valomas nuo sniego, o dėl to, kad nebuvo įrengtos sniego gaudyklės, t. y. Namas buvo su trūkumais, už kuriuos atsakingi yra išimtinai Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne atsakovė, teikianti paslaugas Namo savininkams pagal sudarytą paslaugų sutartį. Kadangi 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio metu atsakovė nebuvo namo valdytoja, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Jeigu visgi teismas spręstų, kad atsakovei gali būti kildinama atsakomybė pagal paslaugų sutartį, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų kokia nors apimtimi netinkamai vykdžiusi paslaugų sutartį ar būtų pažeidusi paslaugų sutartyje nustatytas savo pareigas. Pagal Sutarties Nr. 1 priedo Nr. 2 nurodytą periodiškumą, dėl reikiamų darbų atlikimo turėjo būti pateikti Namo bendrijos pranešimai, o pagal Sutartį Nr. 2, atitinkamai Namo įgaliotinio pranešimai, neturima omenyje, kad turi būti paslaugų teikėjo pranešimai. Atstovo teigimu, šalys turėjo susitarti dėl sniego valymo nuo stogo, nes tai yra papildomas darbas, kurį namo gyventojai turėjo užsakyti, o neužsakius, atsakovė neturėjo pagrindo tokių darbų atlikti (Sutarties Nr. 1, 4.1. punktas). Atsakovė neturėjo pareigos informuoti Namo savininkus apie galimybes suteikti papildomas paslaugas. Sutartyje Nr. 2 atskirai nurodyta paslauga „varveklių šalinimas pagal poreikį“, periodiškumas – taip pat pagal poreikį, ši aplinkybė aiškintina, jog jei nebuvo šalių susitarimo, tai atsakovė ir negalėjo tokių darbų atlikti. Sutarties šalims atskirai aiškiai Sutartimi Nr. 2 nustačius, kad pagal poreikį atsakovė atlieka varveklių šalinimą, akivaizdu, jog atsakovė tuo pačiu nėra įsipareigojusi atlikti sniego nuo stogo valymo darbų – tokie darbai tiek pagal Sutartį Nr. 1, tiek pagal Sutartį Nr. 2 yra papildomi darbai, kuriuos Namo butų ir kitų patalpų savininkų privalo užsakyti atskirai. Jeigu Namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų pageidavę, kad tokios paslaugos būtų suteiktos, akivaizdu, jog kartu prie varveklių šalinimo pagal poreikį būtų buvę papildomai numatytas ir sniego valymas nuo stogo pagal poreikį. Sutartyse aiškiai nustatyta atsakovės paslaugų teikimo apimtis – teikiamos tik Sutarties priede Nr. 2 nurodytos techninės priežiūros paslaugos ir tik pagal rašytinius pranešimus, ar sezoninių apžiūrų aktuose nurodytus rezultatus (kai dėl jų nereikia priimti sprendimų). Sezoninės apžiūros vyksta 2 kartus per metus – pavasarį ir rudenį, dėl to šiuo atveju aktualu, ar buvo rašytinių pranešimų iš Namo savininkų dėl sniego nuo stogo valymo, o kaip žinia, tokių pranešimų per visą atsakovės paslaugų teikimo laikotarpį nebuvo, Namo savininkai niekuomet nėra užsakę ir atsakovė niekuomet nėra teikusi tokių paslaugų. Priežiūros paslaugos detaliai apibrėžtos paslaugų sutartyje ir atsakovė neturi pareigos nuolat, kasdieną ar kas savaitę (ar kokiu nors kitu periodiškumu) lipti ant stogo ir jį prižiūrėti. Techninė priežiūra vykdoma aiškiai paslaugų sutartyje nustatytu periodiškumu. Jeigu Namo savininkai būtų norėję nuolatinės priežiūros, tame tarpe ir nuolatinio namo stogo stebėjimo bei sniego valymo, dėl tokios paslaugų apimties turėjo būti susitarta paslaugų sutartyje. Paslaugų sutarties priede Nr. 2 dėl stogo yra išskirta tik „<...2. Techninė priežiūra. Bendrojo naudojimo konstrukcijos. Stogo apžiūra, defektų nustatymas (6 eilutė), pagal poreikį. Stogo ir lietaus nuotekų sistemos apžiūra. Plokščių stogų dangos pratekėjimų lokalizavimas, parapetų sandarinimas; įlajų, latakų, lietvamzdžių ir kitų lietaus nuotekų sistemos dalių pralaidumo ir sandarumo tikrinimas ir profilaktinis valymas be papildomos įrangos; ant stogo susikaupusių šiukšlių šalinimas; vamzdynų laikiklių įrengimas ar atnaujinimas (visos pozicijos pagal poreikį)...>“. Atsižvelgiant į šią atsakovės paslaugų teikimo apimtį, taip pat į tai, kad ir didelę dalį kitų techninės priežiūros paslaugų atsakovė teikia tik pagal rašytinius pranešimus, ar tik pagal sezoninių apžiūrių aktuose nurodytus rezultatus, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, veikdama pagal paslaugų sutartį, yra techninis prižiūrėtojas, kaip jis suprantamas teisės aktuose. Ieškovas, bandydamas pagrįsti atsakovės atsakomybę remiasi STR 1.07.03:2017, tačiau statybos techninio reglamento 12 punktas numato pagrindinius statinių ir jų konstrukcijų būtent techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinius, tarp kurių įvardijamas sniego nesikaupimas. Atitinkamai, nurodyto STR 18 punkte numatyta susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų, tačiau nėra detalizuojamas tokių darbų atlikimo periodiškumas. Kadangi atsakovė pagal paslaugų sutartį nėra Namo techninis prižiūrėtojas ir paslaugų sutartimi įsipareigojo teikti techninės priežiūros paslaugas tik paslaugų sutartyje nustatyta apimtimi, periodiškumu ir sąlygomis, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovė būtų pažeidusi STR 1.07.03:2017 reikalavimus. Paslaugų sutartyje net nėra numatyta, kad atsakovė būtų įsipareigojusi teikti STR numatytos apimties techninės priežiūros paslaugas. Jei atsakovė būtų Namo techninis prižiūrėtojas, jai būtų perduota visa Namo techninė priežiūra, o ne tik teikiama techninė priežiūra paslaugų sutarties nustatyta apimtimi, tuo pagrindu atsakovės techninės priežiūros paslaugos kainuotų žymiai brangiau. Pagal atsakovės į bylą pateiktas sąskaitas matoma, kad atsakovės techninės priežiūros paslaugų bendra kaina Namui per mėnesį yra tik 73,82 Eur, kuri patvirtina, jog atsakovė nėra Namo techninis prižiūrėtojas, dėl ko jai negali kilti atsakomybė už sniego nuo stogo nenuvalymą (kurį privalėjo atskirai užsakyti Namo gyventojai). Atsakovė visu paslaugų teikimo laikotarpiu tinkamai prižiūrėjo stogą, nes pagal į bylą pateiktus statinių apžiūros aktus niekuomet nebuvo nustatyta Namo stogo defektų. Jeigu Namo stogas nebūtų buvęs tinkamai prižiūrėtas, būtų įlūžusios stogo konstrukcijos nuo sniego storio, o tokių įrodymų byloje nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju atsakovė būtų pažeidusi paslaugų sutartyje nustatytas pareigas, ar būtų netinkamai teikusi paslaugas, t. y. nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, būtinų jos civilinei atsakomybei kilti. Esant apribotai atsakovės sutartinei atsakomybei (6.3 punktas), nėra pagrindo ieškovui, kaip trečiajam asmeniui, nesančiam sutarties dalyviui, bet kokiu atveju priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo, viršijančio atsakovei sumokėtų pagal sutartį paslaugų sumai. Taip pat atsakovės atstovas pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo šią bylą spręsti pagal analogiją remiantis kitomis faktinėmis aplinkybėmis panašiomis teismų išnagrinėtomis bylomis, nes nagrinėjamos bylos aplinkybės yra unikalios, reikalaujančios atskiro vertinimo. Nėra pagrindo remtis: 1) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-577-864/2024, nes nurodytoje byloje paslaugų teikėjas vidinėje įmonės sistemoje patalpino pranešimą, kuriuo gyventojai įspėjami būti atsargūs, pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių; buvo nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, paslaugų teikėjas tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdamas inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Tuo tarpu, šioje byloje nėra jokių panašių aplinkybių – atsakovė ne tik, kad neteikė jokių pranešimų Namo gyventojams, bet ir paslaugų sutartimi nebuvo įsipareigojusi tokius pranešimus teikti bei nebuvo įsipareigojusi atlikti sniego nuo stogo valymo darbus. 2) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-578-1012/2024, nes nurodytoje byloje paslaugų teikėjas pripažino, kad veikė kaip techninis prižiūrėtojas, taip pat nurodytos bylos atveju paslaugų sutartyje buvo nustatytai visiškai kitokia techninės priežiūros paslaugų apimtis. Atitinkamai, kaip ir anksčiau paminėtoje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje, šioje byloje paslaugų teikėjas, taip pat buvo patalpinęs pranešimą vidinėje įmonės sistemoje, adresuotą namo gyventojams, varveklių. Tuo tarpu šioje byloje, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė yra techninis prižiūrėtojas, atsakovės teikiamų paslaugų apimtis apibrėžta detaliai ir ji yra siauresnė nei lyginamoje byloje, bei šiuo atveju atsakovė neteikė jokių pranešimų Namo gyventojams. 3) Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-924/2024, nes nurodytoje byloje paslaugų sutartyje buvo atskirai numatyta paslaugų teikėjo pareiga atlikti pastato konstrukcijų techninę priežiūrą (remiantis STR 01.12.07:2004 (kuris vėliau buvo pakeistas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“). Šioje byloje, atsakovė neįsipareigojo teikti techninės priežiūros paslaugų STR numatyta apimtimi, todėl šiuo atveju privalo būti atskirai vertinama paslaugų sutartyje nustatyta atsakovės teiktinų paslaugų apimtis. Akcentuoja, kad net jei ir atsakovė būtų turėjusi pareigą valyti sniegą nuo Namo stogo, sniego valymas negali būti atliekamas esant bet kokiam sniego sluoksnio storiui, jis turėtų būti atliekamas tik pasiekus tam tikrą ribą. Pagal ieškovo pateiktą pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, 2022 m. gruodžio 22 d. sniego dangos storis buvo 17 cm, tačiau šioje pažymoje nustatytas vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje, o ne buvęs sniego dangos storis ant Namo. Nesant nustatytam sniego dangos storiui ant Namo, nėra pagrindo teigti, kad jis būtų buvęs tokio storio, kurį būtų privaloma valyti. Atsakovės atstovas primena, kad ieškovas nėra įrodęs ir prašomos priteisti žalos dydžio, nes pagal atsakovės pateiktus duomenis ir įrodymus ieškovo automobilio vidutinė rinkos vertė siekia apie 3560 Eur, dėl ko ieškovo reikalaujamas priteisti 5314,78 Eur žalos dydis viršija bet kokią ieškovo galimai patirtą žalą. Tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti žalą pagal sąmatą ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Atitinkamai, kaip buvo pažymėta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į ieškinį, aktualu ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertinant, ar išlaidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo išmoka) turi būti įtraukta PVM suma, išaiškinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuotas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM. Šiuo atveju ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad automobilis buvo suremontuotas sąmatoje nurodyta apimtimi, todėl sąmatoje nurodyta PVM suma negali būti priteisiama kaip patirta žala.
10. Teismo posėdžių metu Namo gyventojų atstovas A. J. nurodė, kad kai buvo įsteigta Namo bendrija, Namo priežiūra rūpinosi bendrijos pirmininkas D. B., kuris buvo informavęs UAB „Rasų valda“ dėl sniego valymo nuo stogo. Ginčo namo stogas yra šlaitinis, o ne plokščias. Trečiojo asmens žiniomis UAB „Rasų valda“ sniego nuo stogo nevalė, tiksliai atsakyti negalėjo. Teisminio nagrinėjimo metu, UAB „Rasų valda“ atsakingas vadybininkas patvirtino, kad kasdien pravažiuoja pro namą, stebi stogą ir esant poreikiui atlieka darbus, nudaužo varveklius ir pan. Trečiojo asmens teigimu, jei yra namo administratorius, tai būtent jis ir turi prižiūrėti namą, atlikti darbus, o namo gyventojai – atsiskaityti. Stogo priežiūra yra einamoji paslauga, o ne papildomi darbai, pvz. šią žiemą varveklių nudaužymas nebuvo papildomai apmokestintas. Dėl sezoninių stogo apžiūrų pasakyti negalėjo, ar faktiškai jos buvo darytos. UAB „Rasų valda“ namo gyventojams niekada nesiuntė pranešimų, kad reikia valyti sniegą nuo stogo. Stogo valymu, jo priežiūra, administratoriaus pareiga, nes priešingu atveju, patys namo gyventojai samdytų valytoją, elektriką, namo prižiūrėtoją ir pan. Sutarties Nr. 2 tekstą siūlė atsakovė UAB „Rasų valda“, jos siūlomų nuostatų liko 98 proc. Namo gyventojai nėra STR specialistai. Turėdami nusamdytą Namo administratorių gyventojai tikisi tinkamų paslaugų atlikimo, jokių pranešimų dėl poreikio valyti sniegą nuo stogo niekada nebuvo gauta. Sutarties nuostatos laikytinos UAB „Rasų valda“ gudravimu.
11. Teismo posėdžio metu Namo gyventojų atstovas I. K. nurodė, kad visais klausimais buvęs namo bendrijos pirmininkas D. B. palaikydavo ryšį su UAB „Rasų valda“. Iš gyventojų niekas nematė pačio įvykio, kiek sugadinta mašina. Namo gyventojai pasitikėjo administratoriumi. Dėl sniego valymo nuo stogo nėra girdėjęs, kad Namo gyventojams būtų išrašomos papildomos sąskaitos. Neleidžia sąžinė sakyti, kad namo gyventojai kalti, nes jie mokėjo ir moka UAB „Rasų valda“ už visus darbus. Matomai biurokratija dar gyva.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės:
12. 2022 m. gruodžio 22 d., 8.00 val. ryto ieškovas pastatė savo automobilį Mitsubishi Pajero, Montero, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini). Apie 11.30 val. ieškovas, grįžęs prie automobilio, pamatė, kad ant automobilio nuo namo stogo yra užkritęs sniegas ir ledo gabalai, kurie stipriai apgadino automobilį, t. y. sulankstė automobilio stogą, sudaužė priekinį stiklą, variklio gaubtą, durų veidrodžius, buferį, žibintą, sugadino apdailos detales. Ieškovas iškvietė policijos pareigūnus, kurie užfiksavo įvykio aplinkybes bei parašė pareiškimą policijai dėl minėto įvykio.
13. 2023 m. gruodžio 23 d. ieškovas kreipėsi į UAB „Autovisatos servisas“ dėl remonto darbų kurie yra reikalingi automobiliui, įvertinimo. UAB „Autovisatos servisas“ automobilio remonto darbų kainą įvertino 5314,78 Eur.
14. 2023 m. sausio 3 d. Vilniaus AVPK pateikė raštą dėl ieškovo pareiškimo, kuriame nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kadangi nėra jokių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, taip pat remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto administracinė teisena taip pat negali būti pradedama nenustačius administracinio nusižengimo požymių.
15. 2023 m. sausio 9 d. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, pateikdamas prašymą dėl žalos, padarytos transporto priemonei, atlyginimo. 2023 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad juridinis faktas apie Namo valdytoją nėra įregistruotas, Namą valdžiusi 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2022 m. gegužės 18 d. išregistruota.
16. Nors juridinis asmuo su kuriuo UAB „Rasų valda“ buvo sudariusi sutartį dėl Namo administravimo ir priežiūros aktualiu laikotarpiu buvo pasibaigęs (minėta, kad 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2022 m. gegužės 18 d. išregistruota iš juridinių asmenų registro), tačiau UAB „Rasų valda“ toliau administravo ir prižiūrėjo gyvenamąjį Namą, už paslaugas teikė gyventojams sąskaitas.
17. UAB „Rasų valda“ ir 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089 (Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi.
18. 2023 m. vasario mėn. Namo būtų ir kitų patalpų savininkai pasirinko kitą Namo valdymo formą, t. y. jungtinės veiklos sutartį. 2023 m. kovo 1 d. UAB „Rasų valda“ su Namo jungtinės veiklos dalyviais sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-144 (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas nustatyta tvarka ir apimtimi.
19. Laikotarpiu nuo 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išregistravimo (2022 m. gegužės 18 d.) iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo 2023 m. vasario mėn., įskaitant 2022 m. gruodžio mėn., kuomet ir buvo apgadintas ieškovo automobilis, atsakovė UAB „Rasų valda“ teikė paslaugas Namo gyventojams.
20. Ieškovas, neturėdamas jokių duomenų apie tai, kad Namo bendrojo naudojimo objektus administruoja ir vykdo techninę Namo priežiūrą UAB „Rasų valda“, pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakeista kita atsakove – UAB „Rasų valda“.
Dėl ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimo
21. Civilinės teisės, inter alia (be kita ko), ginamos, taikant asmeniui, pažeidusiam šias teises, civilinę atsakomybę (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).
22. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
23. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
24. CK yra reglamentuoti specialieji deliktinės civilinės atsakomybės atvejai, tarp šių atvejų –statinių savininko (valdytojo) atsakomybės atvejis, įtvirtintas 6.266 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą statinių savininkas (valdytojas), nustačius atsakomybės taikymo sąlygas, atsako be kaltės, t. y. visais atvejais, nebent įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių savininko (valdytojo) civilinei atsakomybei pagal CK 6.266 straipsnį kilti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; ir kt.). Statinių savininkas (valdytojas) turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingas ir atidus, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015; ir kt.).
26. Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005).
27. Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir kt.). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
28. Ieškovas šios bylos procese nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimas nėra reiškiamas CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes UAB „Rasų valda“ nors yra Namo administratorius, tačiau ne bendrosios nuosavybės savininkas (valdytojas) daiktinės teisės prasme, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl UAB „Rasų valda“ civilinės atsakomybės taikytini bendrieji žalos atlyginimo pagrindai ir turi būti nustatomos visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, asmens kaltė). Atsakovės atstovo teigimu, atsakovė niekada nebuvo Namo valdytoja, o kadangi ant namo nebuvo sniego gaudyklių, tai laikytina kaip Namo trūkumas, už kurį atsakingi išimtinai Namo butų ir kitų patalpų savininkai, o ne atsakovė, teikianti paslaugas Namo savininkams pagal sudarytą paslaugų sutartį; kadangi 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio metu atsakovė nebuvo Namo valdytoja, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi atsakovė, apsiribodama tokiu ginčo materialiojo teisinio santykio įvertinimu, teigia, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal tokį ieškinį, t. y. netinkamam atsakovui.
29. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Šalių pateiktas teisės aiškinimas nesaisto teismo, nagrinėjančio bylą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017; 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017; ir kt.).
30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
31. Šios įstatyme (CK) įtvirtintos bendrojo naudojimo objektų valdymo formos nėra tapačios, pagal pasirenkamą formą nustatoma skirtinga butų ir kitų patalpų savininkams (naudotojams) nustatytų pareigų, sprendimų priėmimo vykdant nustatytas pareigas, atsakomybės delegavimo kitiems subjektams apimtis ir ribos.
32. Tiek įsteigta butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, veikianti per bendrijos pirmininką, tiek butų ir kitų patalpų savininkai pagal jungtinės veiklos sutartį, veikiantys per paskirtą įgaliotinį, įgyvendindami jiems įstatymu nustatomą (pasirinkus atitinkamą daugiabučio namo valdymo
formą) pareigą valdyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, juos tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, turi teisę kreiptis į trečiuosius asmenis (paslaugų teikėjus) bei sudaryti su jais sutartis dėl konkrečių paslaugų teikimo įsigijimo, jose nustatyti įsigyjamų paslaugų apimtį, apibrėžti tarpusavio santykius (teises ir pareigas).
33. Kaip minėta, UAB „Rasų valda“ ir 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2019 m. rugsėjo 18 d. sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-089 (Sutartis Nr. 1), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir apimtimi. 2023 m. vasario mėn. Namo būtų ir kitų patalpų savininkai pasirinko kitą Namo valdymo formą, t. y. jungtinės veiklos sutartį ir nutarė Namą administruojančia įmone pasirinkti UAB „Rasų valda“. Administruojančia įmone pasirinkus UAB „Rasų valda“, su ja 2023 m. kovo 1 d. Namo jungtinės veiklos dalyviai sudarė administravimo ir priežiūros sutartį Nr. ADM-144 (Sutartis Nr. 2), pagal kurią atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas nustatyta tvarka ir apimtimi. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išregistravimo (2022 m. gegužės 18 d.) iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo 2023 m. vasario mėn., įskaitant 2022 m. gruodžio mėn., kuomet ir buvo apgadintas ieškovo automobilis, atsakovė UAB „Rasų valda“ teikė paslaugas Namo gyventojams.
34. Abiejų nurodytų Sutarčių turinys patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo teikti daugiabučių namų administravimo ir priežiūros paslaugas. Paslaugos apibrėžiamos kaip pagal šias Sutartis užsakovui (692-ajai DNSB, vėliau Namo gyventojams) atsakovės teikiamas Namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atliekamus darbus ir teikiamas kitas paslaugas apibrėžtas Sutarčių prieduose Nr. 2, t. y. Namo techninės priežiūros vykdytoja. Pirmiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovei Sutartimi Nr. 1 ir Sutartimi Nr. 2 pavestos vykdyti namo techninės priežiūros funkcijos (toliau sprendime bus pasisakyta dėl šio pavedimo apimties). Kaip minėta, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Vadinasi, atsakovė pagal pirmiau nurodytus sutartinius įsipareigojimus nelaikytina namo bendrojo naudojimo objektų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme.
35. Griežtoji atsakomybė taikytina, tik konstatavus, kad žala padaryta dėl objekto ar jo atskirų dalių (konstrukcijų) sugriuvimo, kitokių trūkumų. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ant ieškovo automobilio nuo Namo stogo užkritęs sniegas ir ledo gabalai, stipriai jį apgadino (sulankstė automobilio stogą, sudaužė priekinį stiklą, variklio gaubtą, durų veidrodžius, buferį, žibintą, sugadino apdailos detales). Byloje nėra nustatyta, kad sniegas ir ledo gabalai nuo Namo stogo nukrito dėl jo (stogo) konstrukcijų trūkumų. Dėl to pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes įvykis neatitinka CK 6.266 straipsnio 1 dalyje reikalaujamų taikyti sąlygų.
36. Byloje nustačius, kad atsakovei buvo perduota Namo techninė priežiūra, veikiant pagal savininkų ir teisės aktų nurodymus, tačiau ne Namo valdymas, kuris suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui, todėl atsakovei UAB ,,Rasų valda“ nebuvus/ nesant Namo valdytoja CK 6.266 straipsnis netaikomas ir civilinei atsakomybei kilti jame nustatytos sąlygos netaikytinos.
37. Byloje nenustačius Namo stogo trūkumų, spręstina, ar sniego/ ledo sankaupa susiformavo dėl netinkamų atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t. y. ar atsakovė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
38. Pagal CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
39. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
40. Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).
41. Minėta, kad pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).
42. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas).
43. Administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi šiuo atveju atsakovė UAB „Rasų valda“ Namo administratore paskirta administravimo ir priežiūros sutarčių, o ne CK 4.84 straipsnio 1 dalies, pagrindu, tai jos (ne)atsakomybės klausimui nagrinėjamu atveju išspręsti būtina šių sutarčių, apibrėžiančių šalių teises ir pareigas, sąlygų analizė.
44. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173-969/2015; 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016; ir kt.).
45. Pagal Sutarties Nr. 1, kuri sudaryta Namo gyventojų interesais, nuostatas atsakovė, kaip Namo administratorė, įsipareigojo teikti užsakovui – Namo bendrijai, kuri yra Namo gyventojų atstovė, – paslaugas, o Namo bendrija įsipareigojo priimti suteiktas paslaugas ir Sutartyje Nr. 1 numatytomis sąlygomis ir terminais atsiskaityti su atsakove už suteiktas paslaugas (2.1 punktas). Apibrėžiant sutartyje vartojamas sąvokas, nurodyta, kad paslaugos – tai administratoriaus klientui teikiamos bendrojo naudojimo objektų administravimo, priežiūros, jo inžinerinių sistemų eksploatavimo bei komunalinės paslaugos, atliekami darbai bei teikiamos kitos paslaugos, apibrėžtos Sutarties Nr. 1 priede Nr. 2 (1.2.1 papunktis). Papildomi darbai reiškia darbus ir (ar) paslaugas, kurios nėra šalių aptartos Sutartyje Nr. 1 ir dėl kurių atsakovė nėra aiškiai davusi savo sutikimo (1.2.6 papunktis). Atsakovė įsipareigojo teikdama paslaugas laikytis taikomų ir galiojančių teisės aktų reikalavimų (3.1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad atsakovė neprivalo atlikti jokių papildomų darbų ar teikti kokių nors paslaugų klientui, kurios nėra šalių aptartos Sutartyje Nr. 1 ir dėl kurių atlikimo atsakovė nėra aiškiai davusi savo sutikimo (4.1. punktas). Atsakovė nėra atsakinga už įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. 1 nevykdymą ar netinkamą vykdymą, jeigu tai įvyko dėl kliento ar trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo, taip pat už bet kokią žalą ir (ar) nuostolius, kurie atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo; tokiu atveju klientas turi teisę pareikšti savo reikalavimus tokiam trečiajam asmeniui (6.5 punktas).
46. Sutarties Nr. 1 priede Nr. 2 nurodytas darbų detalizavimas ir periodiškumas, pagal kurį, atsakovė kaip Namo administratorė, be kita ko, įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti nuolatinius stebėjimus, tikrinant Namo bendrojo naudojimo objektus bei įvertinti Namo būklę ir nustatyti jos atitikimą privalomųjų reikalavimų visumai pagal nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų aktus (1 dalis – Administravimas); pagal rašytinius pranešimus, ar sezoninių apžiūrų aktuose nurodytus rezultatus (kai dėl jų nereikia priimti sprendimų) atlikti pastato konstrukcijų priežiūrą (2 dalis – Techninė priežiūra. Bendrojo naudojimo konstrukcijos); pagal rašytinius pranešimus, ar sezoninių apžiūrų aktuose nurodytus rezultatus (kai dėl jų nereikia priimti sprendimų) atlikti pastato bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, holų, koridorių, rūsių ir kt.) ir jų priklausinių (balkonų, terasų (jei tai nėra butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė) priežiūrą (2 dalis – Techninė priežiūra. Bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, rūsio koridoriai ir kt.).
47. Analogiški susitarimai ir įsipareigojimai nustatyti ir Sutartyje Nr. 2 bei jos priede Nr. 2, tik papildomai įtraukiant varveklių šalinimą nuo stogo pagal poreikį (2 dalis – Techninė priežiūra (apžiūros ir darbai), Stogo ir lietaus nuotekų sistemos priežiūra). Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 692-oji daugiabučio namo savininkų bendrijos išregistravimo (2022 m. gegužės 18 d.) iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo 2023 m. vasario mėn., įskaitant 2022 m. gruodžio mėn., kuomet ir buvo apgadintas ieškovo automobilis, atsakovė UAB „Rasų valda“ teikė paslaugas Namo gyventojams, o Namo gyventojai už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo. Byloje taip pat nėra ginčo, kad Namo stogas yra pagrindinė Namo konstrukcija. Šalys neginčijo Sutarčių Nr. 1, Nr. 2 priedų Nr. 2 antroje dalyje „Techninė priežiūra“, „Bendrojo naudojimo konstrukcijos“ prisiimto atsakovės įsipareigojimo atlikti pastato konstrukcijų, be kita ko, ir stogo, priežiūrą. Šioje vietoje išsiskyrė šalių pozicija, atsakovės teigimu, pastato konstrukcijų (stogo) priežiūrą ji turėjo atlikti tik gavusi Namo savininkų ar jungtinės veiklos sutarties atstovų pranešimus ir tokie darbai kaip sniego valymas nuo stogo laikytini papildomais darbais, kurių apmokėjimas papildomai įtraukiamas į Namo gyventojams išrašomas sąskaitas. Su tokia atsakovės atstovo pozicija nėra pagrindo sutikti. Namo gyventojų atstovai taip pat su ja nesutiko, nurodydami, kad stogo valymu ir jo priežiūra turi rūpintis administratorius, o Namo gyventojai apmokėti jo teikiamas sąskaitas, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Rasų valda“ niekada nėra nurodžiusi, kad ant stogo kažko trūksta (pvz. sniego gaudyklių ir pan.). Atsakovė neginčijo Namo gyventojų atstovo teiginių, kad UAB „Rasų valda“ niekada gyventojams nepranešė dėl stogo darbų, sniego valymo reikalingumo. Byloje nėra ginčo, kad paskutinis statinio (Namo) apžiūros aktas surašytas 2022 m. rugsėjo 8 d., iki 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio akto nebuvo. Atsakovės pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. akto surašymo sekantis Namo apžiūros aktas buvo surašytas 2023 m. balandžio 14 d. (DOK-82006). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Namo apžiūros aktai patvirtina Namo stogo defektų nenustatymą, tačiau sniego/ ledo sankaupos šiuo atveju nelaikytinos stogo defektu. Kaip teisingai pastebi ieškovo atstovas, viena vertus, atsakovė įrodinėja, kad sniego gaudyklių nebuvimas yra stogo defektas, o vėliau jau įrodinėja, jog stogo defektų nepastebėta (2022 m. statinio apžiūros akte nurodyta, kad stogo defektų nepastebėta).
48. Pažymėtina, kad privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis); 18 punkte įtvirtinta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.
49. Pirmiau aptartos tiek Namo bendrijos, tiek Namo gyventojų jungtinės sutarties pagrindu su atsakove sudarytų Sutarčių nuostatos, STR reikalavimai patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo Namo ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Teismo vertinimu, tokie darbai nevertintini kaip papildomi. Akcentuotina, kad Sutarčių Nr. 1, Nr. 2 prieduose Nr. 2 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta sakinio konstrukcija: 1) pagal rašytinius pranešimus, ar 2) sezoninių apžiūrų aktuose nurodytus rezultatus (kai dėl jų nereikia priimti sprendimų). Minėta, kad atsakovė įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka (kurie teismo aptarti pirmiau) vykdyti nuolatinius stebėjimus, tikrinant Namo bendrojo naudojimo objektus, be kita ko, ir stogą, taigi dėl tokio įsipareigojimo Namo gyventojai neturėjo priimti sprendimų.
50. Kadangi atsakovei teko pareiga periodiškai pašalinti nuo Namo ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad dėl nuo Namo nukritusio sniego ir ledo ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas 2022 m. gruodžio 22 d., įvertinus, kad atsakovė per visą administravimo ir techninės priežiūros laikotarpį nė karto neinformavo Namo gyventojų apie poreikį (paslaugą) valyti nuo stogo sniegą ar kitas sankaupas, jai tenka pareiga įrodyti, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, siekdama išvengti galimos žalos, t. y. rūpinosi sniego/ ledo pašalinimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė į bylą tokių įrodymų nėra pateikusi. Byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovo automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kaip ir duomenų, jog pavojinga teritorija buvo apjuosta, ar kitaip pažymėta tuo metu, kai ieškovas pastatė automobilį (CPK 178 straipsnis).
51. CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos (rūpestingumo) pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).
52. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog operatyviai, nedelsdama ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių ir veiksmų siekdama išvengti galimos žalos asmenims ar jų turtui, t. y. pasirūpinti sniego/ ledo sankaupų pašalinimu. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti Namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, taigi nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Taip pat spręstina, kad atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo automobiliui Mitsubishi Pajero Montero, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.
53. Nustačius atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovui nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).
Dėl žalos dydžio
54. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).
55. Ieškovas nuostolius grindžia UAB „Autovisatos servisas“ pateikta 2022 m. gruodžio 23 d. sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina – 5314,78 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovo prašoma 5314, 78 Eur priteisti žala, jos teigimu, ieškovas patikslintu ieškiniu nepagrindė reikalaujamos priteisti žalos dydžio, nors ieškovas patirtą žalą įrodinėja sąmata, nėra aišku ar visi joje nurodyti ir apmokestinti darbai iš viso buvo sąlygoti 2022 m. gruodžio 22 d. įvykio; be to byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilio remonto darbai pagal sąmatą buvo atlikti; akcentuoja, kad nurodytas žalos automobiliui dydis viršija bet kokią ieškovo galimai patirtą žalą, nes pagal viešai prieinamus naudotų automobilių pardavimo skelbimus, tokio modelio ir gamybos metų transporto priemonių kaip ieškovo automobilis apytikslė rinkos kaina yra 3560 Eur, todėl atsakovės manymu, tenkinus ieškovo reikalavimą priteisti žalą pagal sąmatą ieškovas nepagrįstai praturtėtų.
56. Viena vertus, atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, teigė, kad sąmatoje neįvertinta, jog automobilis nenaujas, tačiau kitų argumentų bei įrodymų, apart antrinės rinkos skelbimus, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsakovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kaina yra apie 3560 Eur, tad remonto sąmatoje nurodyta suma neatitinka rinkos kainų. Kita vertus, atsakovė neprašė skirti ekspertizę sužalojimų įvertinimui, nors ieškovas ir jo atstovas patvirtino, kad automobilis nėra suremontuotas, nes ieškovas manė, jog ginčijant padarytos žalos dydį, atsakovė reikš prašymą dėl ekspertizės atlikimo.
57. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovė nepaneigė ieškovo pateiktos sąmatos duomenų teisingumo, neargumentavo, neteikė įrodymų, kad į sąmatą įtraukti nebūtini darbai ar detalės, jog nurodyta neadekvati jų kaina ar pan., neteikė kitų remonto kainos apskaičiavimo įrodymų (kito serviso ar pan.), todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo pateiktoje UAB „Autovisatos servisas“ sąmatoje pateiktų skaičiavimų teisingumu. Teismo vertinimu, sąmatoje nurodytos remonto kainos teisingumo nepaneigia ir atsakovės argumentai bei įrodymai apie antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kainą, nes remonto kaina atskirais atvejais gali ir viršyti daikto kainą ar likutinę vertę.
58. Teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
59. Šiuo atveju esant nenuginčytai UAB „Autovisatos servisas“ remonto sąmatoje nurodytai automobilio remonto kainai, teismas neturi pagrindo sutikti su atsakove, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas realiai patyrė ieškinyje nurodyto dydžio žalą, t. y. sumokėjo už atliktą remontą, žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.
60. Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto kainą, teismas tenkina ieškinį ir priteisia ieškovui iš atsakovės 5314,78 Eur žalos atlyginimą.
61. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5314,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. kovo 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
62. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
63. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
64. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas patyrė 3638,67 Eur bylinėjimosi išlaidų: paduodamas ieškinį sumokėjo 119 Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymas – ZL68211), už Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą sumokėjo 19,67 Eur ir turėjo 3500 Eur išlaidų už advokato paslaugas. Pagrindų mažinti ar nepriteisti nurodytų išsamiai 2024 m. gegužės 28 d. prašyme (DOK-83423) detalizuotų ir pagrįstų išlaidų nenustatyta, atsakovė jų taip pat nenurodė. Išlaidos atstovavimui neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Ieškovo ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovui priteistinas viso 3638,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
65. Teisme patirta 99,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje viršija 8 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“, CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškovo P. B. ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui P. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ (j. a. k. 121475275) 5314,78 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai keturiolika eurų 78 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5314,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3638,67 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų valda“ (j. a. k. 121475275, 99,60 Eur (devyniasdešimt devyni eurai, 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą
Teisėja Irena Bielskytė