Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1829-1078/2021
Proceso Nr. 4-68-3-01494-2021-4
Procesinio sprendimo kategorija 6.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. birželio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,
sekretoriaujant Aušrai Tumbrotaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K.,
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovui Giedriui Kriūnui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), einantis UAB „O“ vadovo pareigas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
A. K., būdamas UAB „O“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), vadovu, padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, kadangi pažeidžiant nustatytą trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, leido Bendrovėje nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbti (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos pilietei N. F., negavus leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo turėjo leidimą laikinai gyventi išduotą tarpininkaujant kitai įmonei), taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 22 dalies nuostatas. Taip pat A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) ir UTPĮ 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi N. F. Bendrovėje dirbo negavusi Užimtumo tarnybos išduodamo leidimo dirbti. Taip pat A. K. pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies nuostatas, kadangi neužtikrino, kad nustatyta tvarka būtų pateiktas pranešimas (forma LDU) apie N. F., kaip trečiosios šalies pilietės, įdarbinimą. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. teismo posėdžio metu kaltę pripažino, gailėjosi, nurodė, kad N. F. tiek darbo pokalbis, tiek ir pats įdarbinimas vyko nuotoliniu būdu. Jis pats įdarbinime nedalyvavo, tą darė atsakingi darbuotojai. N. F. kalbėjo lietuviškai, pateikė lietuvišką asmens kodą, socialinio draudimo numerį, todėl jiems net nekilo mintis, kad ji gali būti ne Lietuvos Respublikos pilietė. Dirbant N. F. bendraudavo ir rašydavo lietuvių kalba, todėl tik gavę institucijų pranešimus suprato, kad kažkas yra negerai, tačiau N. F. tuo metu jau nebedirbo. Paaiškino, jog bendravo su kolegomis, kurie nurodė, kad vengdami pažeisti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą darbo pokalbių metu asmens dokumento netikrindavo. Nuoširdžiai gailisi dėl situacijos, kai tik viskas paaiškėjo, stengėsi bendradarbiauti su institucijomis, pateikti visus reikiamus dokumentus.
Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog A. K. su institucija bendradarbiavo, padėjo išsiaiškinti pažeidimą.
Administracinio nusižengimo protokole esančiame A. K. rašytiniame paaiškinime prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, kadangi: 1) nebuvo nelegalaus darbo sistemiškumo ar didelio masto, nelegalus darbas nesukėlė neigiamų pasekmių, kadangi pažeidimas truko neilgą laiko tarpą, o Bendrovė bei jos vadovas tinkamai vykdė finansinius ir mokestinius įsipareigojimus N. F. ir valstybės atžvilgiu. Su N. F. buvo sudaryta darbo sutartis, apie Baltarusijos Respublikos pilietės įdarbinimą buvo praneštas VSDFV teritoriniam skyriui, Bendrovės vadovas ėmėsi visų veiksmų, kad būtų sąžiningai ir tiksliai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti visi taikytini mokesčiai į valstybės biudžetą. Visas N. F. priklausantis darbo užmokestis jai buvo išmokėtas laiku, N. F. jokių pretenzijų Bendrovei ar jos vadovui neturi. Nei valstybė, nei N. F., jokios realios žalos dėl trečiosios šalies pilietės įdarbinimo procedūrų pažeidimo nepatyrė – N. F. buvo suteiktos tinkamos, saugios ir sveikos darbo sąlygos, darbuotojai buvo mokamas teisingas darbo užmokestis, net darbuotojos ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju, jai būtų taikomos visos socialinės garantijos, kadangi Bendrovė mokėjo visus mokesčius į valstybės biudžetą; 2) administracinis nusižengimas buvo padarytas nesant A. K., kaip Bendrovės vadovo, tyčios; 3) tiek pati Bendrovė, tiek jis, kaip Bendrovės vadovas, nebuvo anksčiau bausti administracine tvarka už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūrų pažeidimus, Bendrovės vadovas yra dirbantis, turintis legalų pragyvenimo šaltinį, užtikrino, jog bus imtasi visų reikalingų techninių, organizacinių, personalo valdymo priemonių skirtų administracinių nusižengimų prevencijai; 4) egzistuoja atsakomybę lengvinančios aplinkybės - Bendrovės vadovas, atstovaudamas Bendrovę, visokeriopai ir operatyviai bendradarbiaudamas su Valstybine darbo inspekcija ir teikdamas pagalbą padėjo šiuos nusižengimus išsiaiškinti; 5) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b.l. 2).
Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0897-1590 konstatuota, jog UAB „O“ įdarbinusi N. F. su laikinu leidimu gyventi, kuris buvo išduotas tarpininkaujant kitai įmonei (UAB „R“) pažeidė imperatyvias UTPĮ 62 straipsnio 22 dalies nuostatas. Tyrimo metu iš pateiktų darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, jog N. F. Bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini). UTPĮ 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užimtumo tarnyba informavo, jog UAB „O“ dėl N. F. leidimo dirbti nesikreipė. Užimtumo tarnybos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. paskelbtame įsakyme Nr. V-430, (duomenys neskelbtini) profesija nepatenka į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 m. I pusmečiui, kitų duomenų, jog N. F. būtų atleista nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti pagal UTPĮ 58 straipsnio nuostatas nenustatyta, todėl konstatuotina, kad prieš pradedant dirbti Bendrovėje privalėjo gauti Užimtumo tarnybos išduodamus leidimus dirbti. Bendrovė nepateikė LDU formos pranešimo dėl N. F. įdarbinimo, taip pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos (b.l. 4).
Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 31 d. rašto matyti, jog patikrinus Užsieniečių registro ir VRIS centrinę duomenų bazę, nustatyta, jog: Baltarusijos Respublikos pilietė N. F. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. Leidimas laikinai gyventi išduotas darbo pagrindu. Tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi pateikė UAB „R“. Patikrinus SODROS duomenų bazę nustatyta, jog N. F. laikotarpyje nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbo UAB „O“. N. F. turimas leidimas laikinai gyventi suteikia teisę dirbti įmonėje, kuri pateikė įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Šiuo atveju kvietėjas yra UAB „R“. Duomenų, kad kitos įmonės būtų pateikusios tarpininkavimo raštus dėl leidimo laikinai gyventi ir/ar nacionalinės vizos, nenustatyta (b.l. 5).
Iš tarpininkavimo rašto (prašymo) dėl leidimo laikinai gyventi surašyto 2019 m. balandžio 22 d. matyti, jog UAB „R“ direktorius G. Ž. prašo išduoti laikiną leidimą gyventi Baltarusijos Respublikos pilietei N. F., tikslu, jog minėtas asmuo dirbs UAB „R“ (b.l. 6-8).
Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, jog N. F. nuo 2021 m. sausio 4 d. iki 2021 m. kovo 19 d. dirbo UAB „O“ (b.l. 9).
Iš 2020 m. gruodžio 31 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 138 matyti, jog UAB „O“ direktorius A. K. sudarė darbo sutartį su N. F. (duomenys neskelbtini) darbo funkcijoms atlikti. Darbo sutartis įsigaliojo 2021 m. sausio 4 d. (b.l. 11-12).
Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, jog N. F. 2021 m. sausio – kovo mėnesiais vykdė savo darbines funkcijas (b.l. 13-19).
Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. gegužės 8 d. sprendime Nr. UD-685 dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams nuspręsta, kad N. F. viešųjų ryšių padalinio vadovo funkcijų atlikimas UAB „R“ atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams (b.l. 21B).
Darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos duomenimis UAB „O“ laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 2 d. darbdavių privalomų pranešimų pateikusi nėra (b.l. 22).
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikoma situacija, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Kadangi ši teisės norma taip pat blanketinė, nagrinėjamu atveju reikšmingos ir Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos, apibrėžiančios užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje teisėtumą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) nurodyta, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22 dalyje numatyta, jog užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje, 441 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Baltarusijos Respublikos pilietei N. F. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. gegužės 19 d. N. F. leidimo išdavimui tarpininkavo ir įdarbinti įsipareigojo UAB „R“ ir nors UAB „O“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pranešė apie šios darbuotojos valstybinio socialinio draudimo pradžią ir įdarbinimą Lietuvoje nuo 2021 m. sausio 4 d., tačiau ši darbuotoja nesikreipė į Migracijos departamentą su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo UAB „O“ pagrindu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju N. F. įdarbinimo UAB „O“ dienai - 2021 m. sausio 4 d. - galėjo dirbti tik pas tą darbdavį, kuriam tarpininkaujant buvo gautas leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje, t. y. UAB „R“. Ši įdarbinimo sąlyga galiojo tiek pačiai darbuotojai, tiek jos darbdaviui. Norėdama pakeisti darbdavį, N. F. privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 7 dalyje numatytos tvarkos, pagal kurią užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidaudamas pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 5 dalis numato, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Tik po šių procedūrų atlikimo N. F. įdarbinimas UAB „O“ būtų buvęs laikomas teisėtu. Be to, iš byloje esančio nustatyta, jog UAB „O“ vadovas nustatyta tvarka nepateikė LDU formos pranešimo dėl N. F. įdarbinimo, tokiu būdu pažeisdamas UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies reikalavimus bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo 7 punkto nuostatą, kurioje nurodyta, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. Įvertinus anksčiau išdėstytą akivaizdu, jog UAB „O“ įdarbino trečiosios šalies pilietę pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 22, 2, 7 dalyse numatytus imperatyvius reikalavimus, todėl minėtos užsienietės darbas UAB „O“ laikytinas nelegaliu, neatsižvelgiant į tai, kad su N. F. buvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Minėta, kad A. K., įdarbindamas trečiosios šalies - Baltarusijos Respublikos - pilietę, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties numatytas imperatyvias užsieniečių įdarbinimo sąlygas, taigi A. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtą nelegalaus darbo sąvoką, kas leidžia konstatuoti, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Tačiau nagrinėjamu atveju, skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į tai, kad darbo sutartis su N. F. buvo sudaryta, apie jos sudarymą VSDFV buvo pranešta, nei valstybė, nei N. F. jokios realios žalos nepatyrė, kadangi UAB „O“ į valstybės biudžetą mokėjo visus privalomus mokesčius, pats nusižengimas padarytas ne dėl piktybiškų paskatų, o dėl žmogiškosios klaidos, tinkamai neatlikus įdarbinimo procedūros. Apie pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sužinojo tik gavęs Institucijos pranešimą, siekiant išsiaiškinti pažeidimą, su Institucijos atstovais bendradarbiavo. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, jog pažeidimas truko pakankamai neilgą laiko tarpą. Minėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidimas yra iš esmės pašalintas, Bendrovei nutraukus darbo sutartį su N. F., jis nenulėmė materialios naudos pažeidimą padariusiam asmeniui ar žalos darbuotojui ir valstybės biudžetui. Skirdamas nuobaudą, teismas taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. asmenybę – duomenų apie baustumą administracine tvarka ir teistumą nepateikta, taip pat į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis šiuo konkrečiu atveju bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi bei teisingumo ir protingumo principais, paskyrus A. K. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimą.
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi , 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,
n u t a r i a:
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, skirti jam įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė