Civilinė byla Nr. 2-107-1077/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15737-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.2.6.1

 (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovui A. B.,

ieškovo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui,

atsakovui D. B.,

atsakovo atstovui advokatui Eimantui Šriupšai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančiu nekilnojamuoju turtu bei bendrosios nuosavybės teisių pažeidimo ir bendrojoje dalinėje nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovo D. B. priešieškinį ieškovui A. B. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, 432-oji daugiabučių namų savininkų bendrija.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą D. B. netrukdyti A. B. naudotis priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei perduoti A. B. raktus nuo šio nekilnojamojo turto per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikiant ieškovui įėjimo durų spynų raktų vieną komplektą, nustatant, kad ieškovas kompensuoja atsakovui nurodytų raktų komplekto pagaminimo išlaidas pagal pateiktą atsakovo kvitą. Atsakovui nurodytu terminu, t. y. per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepateikus ieškovui įėjimo durų spynų raktų vieno komplekto, skirti 90 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną, sumokant ją A. B.; 

2) atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą šia tvarka:

i.       A. B. paskirti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir priteisti sumokėti atsakovui D. B. už jam priklausančią ¼ dalį šio buto piniginę kompensaciją, kuri sudaro 12 750 Eur; 

 

ii.       D. B. paskirti namą, ūkinį pastatą, inžinierinius statinius – kiemo statinius bei žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui iš D. B. priteisti piniginę kompensaciją už ¼ namo dalį 23 025 Eur, ¼ dalį ūkinio pastato 920 Eur, ¼ dalį inžinierinių statinių – kiemo statinių 53,50 Eur, 150/600 dalių žemės sklypo 5 425 Eur, iš viso 29 423,50 Eur;

iii.       galutinai atlikti užskaitą esant tarpusavio išmokoms ir priteisti iš D. B. A. B. naudai 16 673,50 Eur piniginę kompensaciją; 

3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutinka su teismo eksperto skaičiavimais, dėl to keičia ieškovo reikalavimo dėl kompensacijos dydį – prašo priteisti ieškovui iš atsakovo 5 250 Eur piniginę kompensaciją.

3.       Ieškovas nurodo, kad 2020 m. spalio 13 d. mirė ieškovo dukra, kuri yra atsakovo sesuo. Ieškovas paveldėjo:

a.       ¾ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini);

b.       ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini);

c.       ¼ dalį ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini);

d.       ¼ dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini);

e.       150/600 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

f.       ¼ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);

g.       1/8 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

4.       Likusi pirmiau nurodyto turto dalis priklauso ieškovo sūnui atsakovui D. B..

5.       Atsakovas neleidžia ieškovui naudotis paveldėtu turtu, pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), spyną, neleidžia patekti į butą, smurtauja, sunaikino ieškovui priklausantį turtą, nesutinka turtą atsidalinti taip, jog ateityje nekiltų konfliktų. Ieškovas siekdamas patekti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasitelkė policiją ir antstolį, tačiau atsakovas teigė, jog imsis teisinių priemonių ir ieškovui patekti į ginčo patalpas neleis. Situacija tokia pat dėl kito turto – namo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo. Negali naudotis patalpose esančiu asmeniniu turtu.

6.       Bendraturčiai turtu turi naudotis bendru sutarimu, tačiau atsakovas elgiasi neprotingai, atsakovui tenka įrodinėjimo našta įrodyti, jog nepažeidė ieškovo daiktinių teisių. Ieškovas neturėdamas raktų nuo buto, pastato, negali jais naudotis, dėl to atsakovas turi būti įpareigotas perduoti raktų kopiją ieškovui, ieškovas sutinka apmokėti raktų pagaminimo išlaidas.

7.       Esant nesutarimui tarp bendraturčių dėl daikto naudojimo, ginčą turi spręsti teismas, ieškovas neprivalo įrodyti, jog ginčas tarp šalių kilęs. Nėra galimybės nekilnojamame turte įrengti atskiras patalpas, dėl to turi būti atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, sumokant kompensaciją. Atidalijimas natūra taikomas, jei vienas iš bendraturčių įrodo, jog atidalijimas natūra užtikrins racionalų turto naudojimą ir nepadarys daiktui neproporcingos žalos. Atidalinus turtą išmokant kompensaciją būtų išvengta ginčų ateityje, būtų palengvinta daiktinių teisių įgyvendinimas. Ginčo turte esančios patalpos mažo ploto, ginčo turto patalpų plotas nesutampa su šalims priklausančių nuosavybės teisių dalimis. Ieškovui reikalinga gyvenamoji vieta, šalia kurios yra visuomeninis transportas, kadangi yra senyvo amžiaus, dažnai vyksta į gydymo įstaigas.

Atsakovo atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio motyvai

8.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį. Atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

9.       Priešieškiniu reikalauja: nustatyti buto adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:

a.       D. B. naudojasi patalpa, plane pažymėta indeksu 1-2;

b.       A. B. naudojasi patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7 ir 1-8;

c.       Bendrojo naudojimosi patalpomis lieka patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6.

10.       Atsakovas reiškia alternatyvų reikalavimą (jei reikalavimas nustatyti naudojimo tvarką būtų atmestas) atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą tokia tvarka:

a.       D. B. nuosavybės teise priteisti butą adresu (duomenys neskelbtini), o A. B. naudai iš D. B. priteisti kompensaciją už A. B. priklausančią turto dalį – 55 125 Eur;

b.       A. B. nuosavybės teise priteisti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su statiniais (gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), o D. B. naudai iš A. B. priteisti kompensaciją už D. B. priklausančią turto dalį – 68 850 Eur;

c.       atlikus priešpriešinių reikalavimų dėl 55 125 Eur ir 68 850 Eur užskaitą priteisti D. B. iš A. B. galutinę 13 725 Eur kompensaciją.

11.       Teismo posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad atsisako priešieškinio reikalavimo atlikus priešpriešinių reikalavimų užskaitą priteisti D. B. iš A. B. 13 725 Eur kompensaciją.

12.       Dėl pirmo ieškinio reikalavimo nurodo, kad, pirma, ieškinyje melagingai nurodoma, kad ieškovui trukdoma naudotis namu su žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas). Ieškovas namu visiškai nesidomi, kadangi namas yra nebaigtos statybos ir jo negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovas buvo ne kartą kviečiamas atvykti į namą spręsti namo remonto klausimų ir apžiūrėti objektą, tačiau į prašymus nereagavo, kadangi ieškovą domina tik butas, kurį ieškovas galėtų parduoti. Atsakovas namu nesinaudoja, namas neaptvertas, todėl teiginiai apie trukdymą naudotis namu neatitinka tikrovės.

13.       Antra, kad ieškovui galėtų būti suteikta teisė patekti į butą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), ieškovas privalėjo atsakovui pateikti dokumentus, įrodančius ieškovo nuosavybės teises į buto dalį – VĮ Registrų centro išrašą ar kitą dokumentą, kurio pagrindu ieškovas įgijo butą.

14.       Kartu su ieškiniu pateikus buto nuosavybės dokumentus, atsakovas neprieštarauja perduoti ieškovui buto raktų komplektą.

15.       Dėl antro ieškinio reikalavimo nurodo, kad nesutinka su ieškovo nurodyta turto verte, anot atsakovo, Buto rinkos vertė – 73 500 Eur, Namo rinkos vertė – 91 800 Eur. Patenkinus ieškinį ir atlikus užskaitą, kaip prašo ieškovas, atsakovas turėtų sumokėti ieškovui ne 16 673,50 Eur, o 4 575 Eur (22 950 – 18 375).

16.       Nesutinka dėl atidalinimo būdo išmokant kompensaciją. Butas yra baigtas statyti, o Namas nėra baigtas statyti, juo negalima naudotis, nebent būtų investuota didelė suma. Butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa, šiuo metu laikinai gyvena draugės namuose, anksčiau nuomojosi patalpas. Atsakovas turi nuosavybės teise kitą gyvenamąją vietą, dėl to atsakovui labiau reikia ginčo Buto negu ieškovui. Patenkinus ieškinį, atsakovas neturėtų gyvenamosios vietos, kadangi Namas nebaigtas statyti. Naudojimosi Namu tvarkos nustatymas nereikalingas, kadangi Namas netinkamas naudotis, gyventi. Jo atidalijimas nesąžiningas, kadangi ieškovas siekia atsikratyti sunkiai rinkoje realizuojamu nebaigtu statyti Namu, šio turto realizavimo našta neturėtų būti perkelta atsakovui. Abi šalys nori Buto ir nenori Namo, dėl to būtų pažeisti kažkurios iš šalių interesai, jei Butas būtų atidalintas išmokant kompensaciją. Nėra kliūčių nustatyti naudojimosi Butu tvarką. Naudojimosi Butu tvarka, atsižvelgiant į šalių nuosavybės teisės dalis, galėtų būti tokia, jog atsakovas naudotųsi mažiausiu kambariu, o ieškovas naudotųsi dviem didesniais kambariais, o kitos patalpos (koridorius, virtuvė, tualetas) būtų bendro naudojimosi.

17.       Atmetus reikalavimą dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo, atsakovas prašo jam priteisti Butą, o Namą – ieškovui ir atsakovui priteisti iš ieškovo 13 725 Eur kompensaciją. Butas atsakovui turi moralinę, neturtinę vertę, kadangi atsakovas Bute gyveno ilgą laiką be ieškovo. Ieškovas savo vaikais nesirūpino. Po dukros savižudybės, kurios turtą šalys paveldėjo, ieškovas neapmokėjo laidojimo išlaidų ir nesirūpina jos katėmis, tuo pasirūpino atsakovas.

Ieškovo atsiliepimas į atsakovo priešieškinį

18.       Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašo priešieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčas realus, atsakovas neleidžia naudotis turtu, atsakovas turėtų teismo posėdžio metu perduoti viso ginčo turto rakinamų durų raktus.

19.       Atsakovas nepagrindė, kodėl jam Butas yra labiau reikalingas nei ieškovui. Ieškovas yra senas, prastos sveikatos, vienintelis jo pajamų šaltinis pensija, nepajėgus pasirūpinti Namo įrengimu gyventi ir šildymu. Neturi gerų gyvenimo sąlygų, gyvena kitame bute, kuriame gyvena dvi šeimos, dalinasi virtuve, valdo 33 kvadratinių metrų plotą. Šalys kartu gyventi Bute negali, kadangi atsakovas jaučia ieškovui neapykantą, atsakovas meluoja, jog ieškovas yra blogas žmogus.

Teismo posėdžio metu šalių išsakyti argumentai

20.       Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. palaikė ieškinio reikalavimus. Papildomai pažymėjo: priešieškinio 7-8 punktų teiginiai yra neteisingi, nes aš daug kartų prašiau perduoti raktus, siūliau raktus perduoti teismo posėdžio metu, raktai iki šiol neperduoti. Dar iki teismo pateikiau atsakovui tris turto dalybų variantus, atsakovas jokių savo taikaus ginčo sprendimo variantų nepateikė. Į buto priežiūrą buvo nuolat investuojama, priešingai nei namo atveju. Netinkamu gyventi namą padarė pats atsakovas. 2018 m. prašė sesers leisti gyventi bute, bet sesuo nesutiko, nes norėjo atsidalinti pilnais objektais, mirusioji bijojo gyventi po vienu stogu su atsakovu, ir aš bijau. Su juo gyventi kartu neįmanoma dėl neapykantos, kurią jis man reiškia. Po skyrybų skyriau materialinį išlaikymą vaikams, vasarą važiuodavo į Palangą. Mirus mamai, daug metų mokėjau mokesčius, nupirkau atsakovui du automobilius ir t.t. Bute mirusioji visą laiką gyveno viena. Atsakovas nenuspėjamo būdo, pasidaro agresyvus, kiltų pavojus mano nuosavybei, sveikatai ir gyvybei. Vieną kartą sudaužė mano fotoaparatą. Grasino fiziškai susidoroti. Todėl priimtinas tik atidalinimas pilnais objektais. Visiškai skiriasi mano ir atsakovo požiūris į nuosavybę, aš stengiuosi rūpintis savo nuosavybe, o atsakovas pablogino namo vertę, nors jame gyveno daugelį metų. Siūlau atidalinti taip, kas valdo to objekto didžiąją dalį. Esu senyvo amžiaus, nebematau viena akimi, nebegaliu dirbti fizinio darbo, negalėčiau atstatyti namo būklės. (duomenys neskelbtini) butas buvo pirktas mano ir žmonos pinigais, užbaiginėjau buto įrengimo darbus. Namas buvo nuomojamas, reikėjo daryti kapitalinį remontą. Name gyveno tik atsakovas, dėl nemokamų mokesčių atjungta elektra. Sutinku su eksperto skaičiavimais, dėl to keičiasi mano reikalavimas dėl kompensacijos: namą su statiniais palikti atsakovui, butą skirti man, kainų skirtumas – 5 250 Eur, šią sumą prašau priteisti iš atsakovo mano naudai. Gaunu tik pensiją, kitų pajamų neturiu. Aš gyvenu namelyje (duomenys neskelbtini), 33 kv. m., ten be manęs sesuo dar gyvena. Mažas pereinamas kambariukas, kambarys ir bendri plotai. Mano tikslas yra ne gyventi dabartiniame būste, ten būna 15 laipsnių šiluma, pinigų kapitaliniam remontui neturiu, o persikelti gyventi į butą. Jei būtų butas, galėčiau normaliai gyventi. Mano sesuo nesiruošia išsikelti iš dabartinio būsto, remonto nesutinka daryti. 570 Eur pensiją gaunu. Asmeninės nuosavybės neturiu, o bendroji nuosavybė su sūnumi yra ši be ginčo objektų: sodo sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (man priklauso ¼ dalis), sodo sklypas (duomenys neskelbtini) mieste (man priklauso 1/8 dalis). Kai teikiau ieškinį, nepaprašiau, kad į ieškinį būtų prijungti ir šie objektai. Daugiau turto neturiu, apie garažą (duomenys neskelbtini) pirmą kartą girdžiu, man tik pasakė, kad garažą valdo atsakovas, aš pats nesidomėjau. Gyvenu (duomenys neskelbtini), nuosavame name, namas priklauso mano seseriai ir man, nėra padalinimo, po ½ dalį priklauso. Namas nebuvo baigtas statyti ir nebuvo priduotas, bet jame buvo gyvenama, 1991 ar 1992 m. jame gyveno visa mano buvusi šeima, buvo elektra, kiemo šulinys, tualetas-duobė, vandentiekis nebuvo atvestas, kiek man žinoma, dabar yra atvestas, buvo dujinė plyta (dujinis balionas), kilimai, baldai, apšvietimas. Dabar pirmas aukštas, mano vertinimu, paruoštas gyventi, yra minimalus šildymas, antras aukštas visiškai apleistas. Esu padengęs 3 k. po 100 Eur bendrijai už butą, daugiau nedengiu skolos, nes vyksta byla, aš net įeiti negaliu į šį butą. Civilinėje byloje Nr. e2A-926-1120/2022 atsakovas norėjo užginčyti palikimo teisėtumą, bet ieškinys buvo atmestas. Atsakovas gaudavo nuompinigius iš buto nuomos. Globos namuose buvo jo sesuo, o ne atsakovas. Materialinį išlaikymą tikrai teikiau, gal nemokėjau apkabinti, nes man tas neduota. Į namą patenkama per langą, bet reikia atsakovo paklausti, kodėl reikia lipti per langą. 1982 m. nupirktas butas, orderyje manęs nebuvo nurodyta. Iki paveldėjimo jokia buto dalis man nepriklausė. Po skyrybų butą palikau žmonai, (duomenys neskelbtini) skyrybų liudijimas. Manau, kad pasielgiau teisingai, nes buvo vaikų, teismas abu vaikus paskyrė auklėti mamai. (duomenys neskelbtini) sudarėme santuoką, butą įsigijome santuokos metu. 1990 m. namas pradėtas statyti, pabaigtas apie 1992 m., kai mes jau buvome išsiskyrę.

21.       Teismo posėdžio metu atsakovas D. B. palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo: ieškovas dėl likusio turto ieškinyje nepasisakė, todėl ir po šio ginčo liksime bendrasavininkiais. Aš sutikau su ieškinio reikalavimu perduoti raktus, tačiau ieškovas šio reikalavimo, mano vertinimu, atsisakė. Katės iki šiol gyvena bute. Buvau suinteresuotas kartu spręsti klausimus dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Po mamos mirties mes su seneliais paveldėjome visą turtą. Ieškovas niekada nebuvo savininku, mes pasirūpinome turtu. Ieškovas mumis po motinos mirties nesirūpino. Kai neatsisakiau savo nuosavybės, prasidėjo raštai, kad neperduodame ieškovui raktų. Ieškovas atvyko su antstoliu tokiu metu, kai žinojo, kad aš negalėsiu dalyvauti, be to, reikalavo palikti visus raktus. Ieškovas nurodė kainas, neatitinkančias turto vertės. Būdamas bendrasavininkiu, negaliu vienas užbaigti namo statybų. Aš nesu tokio būdo žmogus kaip nurodo ieškovas. Jokių pasiūlymų nebuvo, buvo tik kaltinimai. Butui lėšos buvo padovanotos ne ieškovo, o jo tėvų, tėvai marčiai padovanojo pinigų butui įsigyti. Naudojimasis butu nėra būtinas ieškovui. Mama (duomenys neskelbtini) numirė. Mes likome visiškai vieni, be senelių, be dėdžių. Nežinojome, kad buvome ieškovo globoje. Mes kelis kartus buvome atvažiavę pas jį, jis kelis kartus davė pavalgyti, jis nesakė, kad jam priklauso mūsų globa. Ir iš tiesų nepalaikėme jokių santykių. Visas sukauptas turtas buvo mūsų mamos. Mes su seserimi likome nebaigtoje statyboje, be šildymo, vandens, neturėjome lėšų nei pavalgyti, nei apsirengti, sesuo prašinėdavo kitų žmonių valgyti. Išgyvenome, apie metus laiko ten prasikankinome, badavome. Močiutė pakėlė klausimą, kad vaikai badauja. Mane taip ir paliko, nes man jau buvo 17 metų, seseriai buvo 13 metų, ji buvo atiduota globos įstaigoms. Ieškovas jokių remontų nedarė. Ieškovas yra ciniškas, parašė žinutę, kurioje klausė, kada gali ateiti į butą išgerti su drauge šampano. Man tas butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, aš ten gyvenau, kai ėjau į darželį, ten buvo mūsų šeimos namai. Bazinis šeimos būstas buvo būtent butas. Ieškovas turi prabangų būstą (duomenys neskelbtini), jis ten visą gyvenimą pragyveno. Butas ieškovui yra tiesiog geriau realizuojamas turtas. Šiuo metu namas negyvenamas, ten tik trumpai gyvenau. Šiuo metu pajamų neturiu, mokausi santechnikos profesijos, ketvirtos kategorijos. Prieš tai gavau stipendiją. Priešieškiniu prašau nustatyti naudojimosi tvarką. Būtent dėl buto ginčas ir vyksta. Ieškovas nori iškraustyti mane, siekia tik finansinės naudos. Prašau vieno kambario, kurio plotas kaip tik atitinka mūsų turimas dalis. Neturiu lėšų, nežinau, ką gauna ieškovas, bet aš esu įrodęs, kad neturiu jokios galimybės mokėti kompensacijos. Pateksiu į socialinius ir finansinius spąstus. Dabar vadovaujamės eksperto vertėmis.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

22.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

23.       Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovui A. B. ir atsakovui D. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso, be kito, šis nekilnojamasis turtas, sudarantis nagrinėjamo ginčo objektą: butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys) (duomenys neskelbtini). 

24.       Ieškovas ir atsakovas yra atitinkamai tėvas ir sūnus. Ieškovą su atsakovu sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, jie nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise tokiomis dalimis: ieškovas A. B. asmeninės nuosavybės teise valdo 3/4 dalis minėto buto, 150/600 dalis minėto žemės sklypo, ¼ dalį minėtų pastatų ir statinių, kurie visi įgyti 2021 m. kovo 8 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. NJ-1128 pagrindu, t. y. po ieškovo dukters mirties, o atsakovas D. B. asmeninės nuosavybės teise valdo ¼ minėto buto, įgyto (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 981 pagrindu, t. y. po atsakovo D. B. motinos mirties, 450/600 minėto žemės sklypo, įgyto 1998 m. gruodžio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P01/98-19876 ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutarties Nr. NJ-3885 pagrindu, ¾ minėtų pastatų ir statinių, įgytų 1998 m. vasario 26 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 981 ir 2008 m. rugpjūčio 14 d. dovanojimo sutarties Nr. NJ-3885 pagrindu.

25.       Pagal 2023 m. liepos 14 d. teismo ekspertizės aktą Nr. DGE230714 šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – žemės sklypo, pastatų ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2023 m. liepos 14 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 111 000 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2023 m. liepos 14 d., nustatyta lyginamuoju metodu, yra 90 000 Eur. Atlikus teismo ekspertizę, abi ginčo šalys prašė vadovautis būtent teismo eksperto nustatyta ginčo turto rinkos verte, taigi ginčo dėl to nekilo.

26.       Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, šioje byloje prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą D. B. netrukdyti A. B. naudotis priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei perduoti A. B. raktus nuo šio nekilnojamojo turto per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą, ginčo butą priteisiant ieškovui, o ginčo žemės sklypą su pastatais ir statiniais – atsakovui, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 250 Eur piniginę kompensaciją už jam tenkantį didesnės vertės turtą. Kompensacijos dydį ieškovas apskaičiavo, remdamasis teismo ekspertizės akte nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis.

27.       Atsakovas šioje byloje pareiškė priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinęs teismo posėdžio metu, prašė: 1) nustatyti buto adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką; 2) jei reikalavimas nustatyti naudojimo tvarką būtų atmestas, atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą, ginčo butą priteisiant atsakovui, o ginčo žemės sklypą su pastatais ir statiniais – ieškovui. Nors, remiantis teismo ekspertizės akte nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis, atidalijus turtą atsakovo prašomu būdu, atsakovui priklausytų piniginė kompensacija, atsakovas teismo posėdžio metu reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją atsisakė.

Dėl galimybių nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką

28.       Atsakovas D. B., grįsdamas savo priešieškinio reikalavimą nustatyti naudojimosi butu tvarką, o ne atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje pasisakyta, jog tuo atveju, kai nustatoma, kad atidalyti bendraturčio dalį iš bendrosios nuosavybės nėra galimybių be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir turi būti atidalijama išmokant kompensaciją pinigais, teismas privalo teikti prioritetą ne atidalijimui išmokant kompensaciją pinigais, o naudojimosi tvarkos nustatymui, nes toks sprendimas išsaugo bendraturčio nuosavybės teisę į dalį daikto ir užtikrina galimybę naudotis daiktu, t. y. bendraturčiui nepageidaujant atidalijimo išmokant jam kompensaciją pinigai, o pageidaujant nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, atidalijimas taikomas tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių nustatyti bendraturčio pageidaujamą naudojimosi tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2011).

29.       Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra galimybių nustatyti atsakovo pageidaujamą naudojimosi tvarką. Pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas priešieškiniu reikalavo nustatyti tik vieno iš ginčo objektų – Buto, naudojimosi tvarką, nepasisakydamas dėl naudojimosi Namu tvarkos nustatymo galimybių. Teismas bylas nagrinėja remdamasis šalių dispozityvumo ir rungtyniškumo principais, įtvirtintais CPK 12 ir 13 straipsniuose, kurie šiuo atveju reiškia, be kita ko, tai, kad teismas savo iniciatyva negali nustatyti tokios naudojimosi daiktu tvarkos, kurios nesiūlo nė vienas iš bendraturčių. Tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl naudojimosi Butu tvarkos nustatymo, liktų neišspręstas klausimas dėl naudojimosi Namu, taigi šalių ginčas liktų iš esmės neišspręstas.

30.       Antra, atsakovo siūloma nustatyti naudojimosi Butu tvarka, turint omenyje nė vienos iš šalių neginčijamą aplinkybę apie itin konfliktiškus šalių santykius, į praeityje jau kilusius tarp šalių konfliktus, į tai, kad atsakovo siūloma naudojimosi Butu tvarka numato ne vieną patalpą priskirti bendram šalių naudojimuisi, neatitinka teisėtumo, adekvatumo, socialinės taikos, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), proporcingumo ir efektyvumo kriterijų, neužtikrina abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, sudaro prielaidas konfliktinėms situacijoms ateityje atsirasti.

31.       Dėl nurodytų priežasčių, nesant galimybių nustatyti naudojimosi tvarkos, atsakovo priešieškinio reikalavimas nustatyti naudojimosi ginčo butu tvarką atmestinas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

32.       Asmeniui, siekiančiam įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 25 punktą). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).

33.       Šioje byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę natūra, tačiau ieškovas ir atsakovas nesutarė, kuriam iš jų priteistinas ginčo butas.

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

35.       Ieškovas A. B. poreikį priteisti ginčo butą jam, o ne atsakovui, grindė šiomis aplinkybėmis: ieškovui reikalinga gyvenamoji vieta, šalia kurios yra visuomeninis transportas, kadangi yra senyvo amžiaus, dažnai vyksta į gydymo įstaigas; ieškovas yra senas, prastos sveikatos, vienintelis jo pajamų šaltinis – pensija, nepajėgus baigti įrengti ginčo namo, kurį negyvenamu padarė atsakovas; neturi gerų gyvenimo sąlygų, gyvena name (duomenys neskelbtini), kuriame be jo gyvena sesuo, dalinasi virtuve, ieškovas valdo 33 kvadratinių metrų plotą, šiame name šalta; ieškovui priklauso didžioji dalis (3/4) ginčo buto.

36.       Atsakovas D. B. poreikį priteisti ginčo butą jam, o ne ieškovui, grindė šiomis aplinkybėmis: ginčo butas yra baigtas statyti, o ginčo namas nėra baigtas statyti, juo negalima naudotis, ginčo butas yra vienintelė atsakovo gyvenamoji patalpa; ieškovas turi nuosavybės teise kitą gyvenamąją vietą, dėl to atsakovui labiau reikia ginčo buto negu ieškovui; atsakovo turtinė padėtis prasta, todėl jis nebūtų finansiškai pajėgus išmokėti ieškovui piniginės kompensacijos; ginčo butas atsakovui turi moralinę, neturtinę vertę, kadangi atsakovas bute gyveno ilgą laiką be ieškovo, tai yra jo šeimos namai.

37.       Teismui išklausius šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nekilo abejonių, kad abi ginčo šalys turi svarių argumentų, pagrindžiančių poreikį priteisti ginčo butą, tačiau atsakovo D. B. nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia, kad nepriteisus ginčo buto atsakovui, būtent jo teisėms ir teisėtiems interesams būtų padaryta esminė žala.

38.       Tokia išvada darytina įvertinus visų pirma tai, kad teismui nekilo abejonių dėl to, kad ginčo butas atsakovui turi moralinę, neturtinę vertę, nes būtent šis butas laikytinas atsakovo, šiam būnant nepilnamečiu, šeimos namais. Priešingai, ieškovas tokio pobūdžio intereso naudotis ginčo butu šioje byloje neįrodinėjo, jį motyvuodamas turtinio pobūdžio aplinkybėmis, taip pat patogia buto lokacija. Atsakovas įrodymais pagrindė ir prastą savo finansinę padėtį, dėl kurios, priteisus ginčo butą ieškovui ir atitinkamai priteisus iš atsakovo piniginę kompensaciją, nebūtų realios galimybės ją sumokėti. Nors ieškovas argumentavo, kad jo vienintelės pajamos yra pensija, tačiau įrodymų savo prastai finansinei padėčiai pagrįsti neteikė. Ieškovas taip pat neteikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti prastą dabartinės jo gyvenamosios vietos gyvenimo sąlygų būklę ar realius ketinimus persikelti gyventi į kitą vietą (CPK 178 straipsnis). Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad jis nesugebėtų užbaigti įrengti ginčo namo, kadangi tai yra tik vienas iš nekilnojamojo turto panaudojimo variantų. Ieškovas nepagrindė, kodėl nėra svarstytinos kitos šio turto panaudojimo galimybės, pavyzdžiui, ginčo žemę su pastatais ir statiniais parduoti ir gautus pinigus panaudoti kito būsto įsigijimui. Pažymėtina, kad teismo eksperto nustatyta ginčo žemės su pastatais ir statiniais rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, ekspertui įvertinus ir tą aplinkybę, kad ginčo namas nėra baigtas statyti, sudaro 111 000 Eur. Ieškovas šios teismo eksperto nustatytos vertės neginčijo. Ieškovo argumentas, kad priteisus ginčo butą ne jam, o atsakovui, ieškovas A. B. atsakovui D. B. turėtų sumokėti žymiai didesnę piniginę kompensaciją nei piniginė kompensacija, kurią turėtų sumokėti atsakovas ieškovui buto priteisimo ieškovui atveju, neturi reikšmės, kadangi atsakovas D. B. savo priešieškinio reikalavimo priteisti piniginę kompensaciją atsisakė.

39.       Todėl teismas vertina, kad geriausiai abiejų ginčo šalių interesus subalansuotų toks ginčo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas, priteisiant ginčo butą atsakovui D. B., o ginčo žemės sklypą, pastatus ir statinius – ieškovui A. B.. Būtent toks bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl reikalavimo perduoti raktus

40.       Ieškovas ieškiniu, be kita ko, reikalavo įpareigoti atsakovą D. B. netrukdyti A. B. naudotis priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei perduoti A. B. raktus nuo šio nekilnojamojo turto per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

41.       Teismui nusprendus ginčo butą priteisti atsakovui D. B., o ieškovui A. B. – ginčo žemės sklypą su pastatais ir statiniais, t. y. ginčo šalių bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigus, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą D. B. netrukdyti ieškovui A. B. naudotis priklausančiomis nekilnojamojo turto dalimis bei perduoti ieškovui raktus nuo ginčo buto.

42.       Dėl likusios ieškovo reikalavimų, sietinų su raktų perdavimu, dalies – reikalavimo perduoti ieškovui raktus nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pasisakytina, kad remiantis ginčo šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu, nustatyta, jog galimybės patekti į ginčo namą pro duris nėra, o atliekant teismo ekspertizę, į ginčo namą buvo patekta pro langą. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas įpareigoti atsakovą perduoti ieškovui A. B. raktus nuo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

43.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas, nuspręsdamas dėl šalių pareikštų reikalavimų, atsakė į esminius šalių argumentus, o kiti šalių argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisiškai nėra reikšmingi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo informavimo apie išnagrinėtą civilinę bylą

44.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

45.       Atsakovas D. B. šioje byloje patyrė iš viso 3 815,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 150 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį, 2 393,78 Eur išlaidų už advokato Šarūno Vegio paslaugas, 600 Eur išlaidų už su priešieškiniu pateiktas ginčo nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, 672 Eur išlaidų už teismo ekspertizę. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad visos šios išlaidos buvo faktiškai patirtos. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovo prašomos priteisti advokatui Šarūnui Vegiui sumokėtos teisinių paslaugų išlaidos buvo patirtos būtent šioje civilinėje byloje, o ne, kaip nurodo ieškovas, teikiant teisines paslaugas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1771-580/2022 dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu (2 t., b. l. 61–68).

46.       Nagrinėjamoje byloje atmetus ieškinį, o priešieškinį tenkinus iš dalies, t. y. patenkinus vieną iš alternatyvių priešieškinio reikalavimų, vertintina, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai, priteisiant jo patirtas išlaidas iš ieškovo visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo A. B. atsakovui D. B. priteistina 3 815,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

47.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 15 d. pažyma Nr. APD-2023-17005, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, įskaitant išlaidas, patirtas dėl teismo ekspertizės skyrimo, sudaro 813 Eur. Ieškinį atmetus, o priešieškinį iš esmės patenkinus, ši suma priteistina valstybės naudai iš ieškovo A. B.

48.       Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (98,17 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo A. B. (CPK 92 straipsnis).

49.       Vadovaujantis CPK 275 straipsnio 2 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą, kuriuo yra keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, taip pat kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį, įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, jo patvirtinta kopija nusiųstina Nekilnojamojo turto registrui, pranešant apie civilinės bylos išnagrinėjimą dėl ginčo turto.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259-260, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 1 punktu, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti bendrojoje dalinėje nuosavybėje esantį turtą, atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisiant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priteisiant žemės sklypą (duomenys neskelbtini) su pastatais (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 815,78 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų penkiolikos eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 813 Eur (aštuonių šimtų trylikos eurų) išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5630. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 98,17 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662. Sumokėjus, mokėjimo nurodymo kopiją privaloma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo patvirtintą kopiją ne vėliau nei per 3 darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui, kadangi išnagrinėta byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu (CPK 275 straipsnio 2 dalis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                   Vilija Ranceva