Civilinė byla Nr. e2A-1043-340/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39685-2018-1
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.7; 2.1.2.6; 2.6.8.6; 2.6.20.4; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto ieškinį atsakovams B. G. ir E. J. Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi su patikslintu ieškiniu į teismą, prašydamos pripažinti negaliojančiais Lietuvių kalbos instituto, atstovaujamo E. J. Z., ir atsakovo B. G. 2017 m. spalio 11 d. viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1 ir 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktus; priteisti ieškovei biudžetinei įstaigai Lietuvių kalbos institutui iš atsakovo B. G. 8 680 Eur, 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d. biudžetinė įstaiga Lietuvių kalbos institutas (toliau – Institutas), atstovaujama tuometinės direktorės E. J. Z., ir B. G. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. PS-2017-10/1 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose buvo nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Buvusi Instituto vadovė E. J. Z. ir B. G. pasirašė 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktus (toliau – Priėmimo–perdavimo aktai), kuriuose yra išvardytos paslaugos. Kiekviename Priėmimo–perdavimo akte nurodyta paslaugų kaina yra vienoda – 1 240 Eur, iš viso – 9 920 Eur. Pagal Priėmimo–perdavimo aktus, išskyrus 2018 m. gegužės 30 d. Priėmimo–perdavimo aktą, Institutas sumokėjo B. G. 8 680 Eur. Pažymėjo, jog Institutas pagal CK 6.722 straipsnį reikalavo iš B. G. pateikti ataskaitą apie pagal Sutartį suteiktas paslaugas, tačiau B. G. ataskaitos apie pagal Sutartį suteiktas paslaugas Institutui nepateikė. Nurodė, jog yra pagrindo teigti, kad Priėmimo–perdavimo aktuose nurodytų paslaugų B. G. Institutui nesuteikė, o Instituto buvusios direktorės E. J. Z. pasirašyti Priėmimo–perdavimo aktai sudaryti tik tam, kad Institutas B. G. sumokėtų 8 680 Eur. Tokiu būdu Institutas iš B. G. nieko negavo, bet neteko 8 680 Eur, todėl toks sandoris Institutui yra nenaudingas. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėjo, jog sudarydama Institutui nenaudingus sandorius E. J. Z. veikė piktavališko susitarimo su B. G. pagrindu. Kaip matyti iš Lietuvių kalbos instituto 2017 m. spalio 2 d. paraiškos Nr. PR-17-10/2, pati E. J. Z. priėmė sprendimą pirkti paslaugas, numatė jų apimtis ir kainą. Būtent E. J. Z. nusprendė kviesti į pirkimą vienintelį tiekėją – B. G., 2017 m. spalio 11 d. ji Instituto vardu su B. G. pasirašė Sutartį, pasirašinėjo Priėmimo–perdavimo aktus ir šių aktų pagrindu mokėjo pinigus B. G.. Ieškovių vertinimu, sudaryta Sutartis ir Priėmimo–perdavimo aktai, turi būti pripažinti negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, kaip sudaryti vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi. Pripažinus negaliojančiais CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu piktavališkai sudarytus sandorius negaliojančiais, remiantis CK 1.91 straipsnio 2 dalimi, B. G. privalo sugrąžinti Institutui 8 680 Eur. Pažymėjo, jog Sutartis yra sudaryta tarp viešojo subjekto – Instituto, ir ūkio subjekto – B. G., pagal kurią už atlyginimą teikiamos paslaugos. Tokia sutartis yra komercinė sutartis (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, turi būti skaičiuojamos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Atsakovas B. G. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad jis 2017 m. rugsėjo mėnesį iš tuometinės Instituto vadovės E. J. Z. sulaukė paklausimo dėl galimybės teikti Lietuvių kalbos institutui konsultavimo paslaugas lietuvių kalbos ir kalbotyros strategijos, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais. Jam buvo paaiškinta, jog poreikis šioms konsultavimo paslaugoms kyla dėl to, jog Institutas turėjo pareigą gerai pasiruošti 2017-2018 metais vykusiems aukštojo mokslo ir mokslo institucijų veiklos kokybės gerinimo ir mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo procesams valstybėje. Šios pareigos vykdymą sąlygojo 2017 m. kovo 6 d. darbą pradėjusi LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė, kurios pateiktas darbo planas buvo patvirtintas Seime. Po šios grupės įžvalgų buvo sudaryta jau tiesiogiai mokslo institutus liečianti darbo grupė, kurios uždavinys buvo parengti siūlymus mokslo institucijų veiklos kokybei gerinti. Lietuvių kalbos institutas turėjo būti pasirengęs komunikavimo priemones dėl darbo grupės siūlymo sujungti humanitarinius institutus į vieną centrą. Institutas turėjo nuolatos formuoti ir efektyviai komunikuoti savo poziciją (žurnalistams, politikams, akademinei bendruomenei įvairių susitikimų metu bei spaudoje), ją ginti bei plačiajai visuomenei suprantama kalba argumentuoti, todėl Institutui kilo poreikis dėl konsultavimo paslaugų teikimo. Pagal sudarytą Sutartį atsakovas įsipareigojo Institutui suteikti 200 val. konsultavimo paslaugų lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais klausimais, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais, laikantis Sutarties priede Nr. 1 numatytų reikalavimų. Atitinkamai Institutas įsipareigojo iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos sumokėti už suteiktas konsultavimo paslaugas, pasirašius paslaugų priėmimo–perdavimo aktą, kaip patvirtinimą, kad paslaugos suteiktos tinkamai (Sutarties 1.1, 3.2.1, 4.1. punktai). Pradėjus vykdyti Sutartį, atsakovas parengė ir su Lietuvių kalbos instituto buvusia vadove suderino Lietuvių kalbos strategijos rengimo galimas darbo kryptis, kiekvieną mėnesį susitikdavo su Instituto buvusia direktore E. J. Z. ir suteikdavo iš anksto aptartas Sutartyje numatytas konsultacijas ir, laikantis veiklų plano, pristatydavo konsultacinių paslaugų rezultatą. Aptarus susitikimų metu kilusius klausimus ir suteikus konsultacijas, buvo pasirašomi suteiktų konsultacinių paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kurie patvirtina, kad paslaugos suteiktos kokybiškai ir tinkamai pagal Sutarties reikalavimus. Iš ieškovių teismui pateiktų priėmimo–perdavimo aktų turinio matyti, kad skirtingais mėnesiais buvo teikiamos atitinkamos konsultacinės paslaugos – laikantis Sutarties priede Nr. 1 nurodytų veiklų. Atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, kaip laidos dalyvis, dalyvaudavo įvairiose Lietuvos radijo laidose, kurių metu populiarindavo Institutui aktualią lietuvių kalbos ir kalbotyros problematiką, taip pat portale „Lrt.lt“, laikraštyje „15 min.“, leidinyje „Bernardinai“ skelbdavo publikacijas, aktyviai pareikšdavo savo nuomonę socialiniuose tinkluose, keldamas lietuvių kalbos politikos problemas. Pažymėjo, jog atsakovui yra žinoma, jog jo suteiktų konsultacijų rezultatais ir strateginių sprendimų siūlymais buvo remtasi Instituto veikloje ir viešuosiuose renginiuose organizuojant geriausių lituanistinių knygų parodą, valstybės šimtmečio minėjimo renginius institute, Lietuvių kalbos instituto mokslo literatūros pristatymą Vilniaus knygų mugėje, surengta strateginė konferencija. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. vykusio susitikimo tarp Instituto atstovų ir atsakovo metu, buvo pripažinta, kad naujajai vadovei buvo perduoti segtuvai su atsakovo B. G. parengtomis strategijomis: „Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“, „Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais“, „Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“. Nepaisant to, Instituto vadovei pareikalavus, kad atsakovas pateiktų ataskaitą apie jo suteiktas konsultacines paslaugas, atsakovas, vykdydamas naujosios vadovės reikalavimą, parengtą ataskaitą registruotu laišku pateikė 2018 m. gruodžio 29 d. Atsakovas tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Tai patvirtina pasirašyti visi suteiktų konsultacinių paslaugų priėmimo–perdavimo aktai ir atsakovui pervestas apmokėjimas už jo tinkamai suteiktas paslaugas. Suteiktų paslaugų atlikimo faktą patvirtina tiek atsakovo parengtos ir Institutui perduotos strategijos, tiek kiti rašytiniai įrodymai. Ieškovių argumentai, kad Sutartis ir jos pagrindu pasirašyti konsultacinių paslaugų suteikimo priėmimo–perdavimo aktai galėjo būti pasirašyti Instituto atstovei – buvusiai direktorei E. J. Z., ir atsakovui piktavališkai tarpusavyje susitarus, yra deklaratyvūs ir pagrįsti tik prielaidomis.
5. Atsakovė E. J. Z. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti.
6. Nurodė, jog Institutas turėjo pareigą pasiruošti 2017-2018 metais vykusiems aukštojo mokslo ir mokslo institucijų veiklos kokybės gerinimo ir mokslo ir studijų institucijų tinklo optimizavimo procesams valstybėje. 2017 m. kovo 6 d. darbą pradėjo LR Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė, kurios pateiktas darbo planas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. XIII-533 „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano patvirtinimo“. Po šio plano patvirtinimo tapo akivaizdu, jog bus siekiama mokslo institutus jungti (konsoliduoti). Po darbo grupės įžvalgų buvo sudaryta jau tiesiogiai mokslo institutus liečianti darbo grupė, kurios uždavinys buvo parengti siūlymus mokslo institucijų veiklos kokybei gerinti. Grupė buvo sudaryta LR Ministro Pirmininko 2017 m. lapkričio 10 d. potvarkiu Nr. 213 „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“. Pirminiai šios darbo grupės siūlymai buvo konsoliduoti humanitarinius institutus, juos sujungiant į vieną centrą. Iš esmės, abiejų darbo grupių sudėtis buvo beveik identiška. Buvo svarbu analizuoti ir tinkamai įvertinti darbo grupių įžvalgas ir į jas profesionaliai reaguoti stiprinant Instituto veiklos strategijas. Dėl šios priežasties buvo nuspręsta pirkti konsultacijas lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais klausimais, mokslo organizavimo, mokslo vadybos ir mokslo viešosios politikos bei lituanistikos populiarinimo klausimais. Kaip tokių paslaugų teikimui turintis reikiamas kvalifikacijas buvo pasirinktas šios srities ekspertas B. G.. Institutas turėjo nuolatos formuoti ir efektyviai komunikuoti savo poziciją (žurnalistams, politikams, akademinei bendruomenei ir kt. įvairių susitikimų metu bei spaudoje), ją ginti bei plačiajai visuomenei suprantama kalba argumentuoti. Tam buvo naudojamasi B. G. įžvalgomis ir patirtimi darbe su žiniasklaida, aptariamos komunikavimo strategijos ir efektyvumo veiksniai. Jo konsultacijos ir veikla daugiausiai buvo nukreipta pagal funkcijas į Instituto Socialinių, kultūrinių ir rinkodaros skyriaus veiklos stiprinimą ir strateginių uždavinių suformavimą bei efektyvų sprendimą. Su B. G. skyriaus vadovas A. B., vadybininkė A. G. bendravo ir tiesiogiai, ir būdavo informuojami apie B. G. įžvalgas posėdžiuose, skirtuose Lietuvių kalvos instituto socialinės plėtros veiklų planavimui, kurie vyko po konsultacijų su B. G.. Taip pat su B. G. bendravo ir konsultavosi bei su atsakove aptardavo jo konsultacijas E. P., kuri buvo atsakinga už viešuosius ryšius Institute. B. G. konsultacijomis ir strateginių sprendimų siūlymais buvo remtasi organizuojant geriausių lituanistinių knygų parodą (atsakingas – A. B.); valstybės šimtmečio minėjimo renginius Institute (atsakinga – A. G.); Instituto mokslo literatūros pristatymą Vilniaus knygų mugėje (atsakingas – A. B.); surengta strateginė konferencija (atsakingi – A. B., E. P.). Nurodė, kad 2018 m. birželio 1 d. įsakymu Švietimo ir mokslo ministrė įsakymu atsakovę atleido iš Instituto direktorės pareigų. Niekas iš naujosios Instituto administracijos paaiškinimų dėl B. G. sutarties užbaigimo iš atsakovės neprašė, jokiais klausimais nekomunikavo. Pažymėjo, jog ieškovių pateiktuose paaiškinimuose suponuojama, kad B. G. pats neatliko darbų, pav., techniškai neorganizavo konferencijos, už Instituto autorius nerašė straipsnių, fiziškai nedalyvavo knygų mugės rengime, ir pan., tačiau to daryti jis ir neturėjo. Minimi darbai buvo atlikti, remiantis B. G. pateiktomis strateginėmis įžvalgomis. Pagal Sutartį suteiktos paslaugos Institutui buvo reikalingos ir aktualios, atsakovas paslaugas faktiškai suteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovių ieškinį atmetė; priteisė atsakovo B. G. naudai iš ieškovių Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto po 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovės E. J. Z. naudai iš ieškovių Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos ir biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto po 1 565,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nustatė, kad biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto (toliau – Institutas) vadovė E. J. Z. 2017 m. spalio 2 d. paraiškos Nr. PR-17-10/2 pagrindu priėmė sprendimą pirkti konsultavimo paslaugas ir kviesti į pirkimą vienintelį tiekėją – B. G.. 2017 m. spalio 11 d. Institutas, atstovaujamas direktorės E. J. Z., ir B. G. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. PS-2017-10/1 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas ginčo Sutartį laikė paslaugų sutartimi, kuria šalys susitarė dėl konsultacinių paslaugų suteikimo.
9. Teismas pažymėjo, jog biudžetinė įstaiga įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per biudžetinės įstaigos vadovą (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų 3 straipsnio 2 dalis). Instituto direktorius yra Instituto vienasmenis valdymo organas, veikia jo vardu ir jam atstovauja (Lietuvių kalbos instituto įstatų 22 punktas). Teismas padarė išvadą, jog sudarant ginčo Sutartį atsakovė E. J. Z., kaip Instituto direktorė, veikė savo kompetencijos ribose neviršijant savo įgaliojimų.
10. Vertindamas ginčijamą Sutartį ir Priėmimo–perdavimo aktus, teismas konstatavo, jog Sutartyje ir aktuose ne tik išvardytos ketinamų teikti konsultavimo paslaugų rūšys, bet Sutarties priede nurodytos ir konkrečios konsultavimo sritys, paslaugų suteikimo būdas – analizė, strategijos suformavimas, komunikacija su atsakingais asmenimis. Sutartyje (ir Priėmimo–perdavimo aktuose) yra nurodytas paslaugų kiekis (valandos), Sutartyje taip pat nustatytas valandinis įkainis, apmokėjimo reguliarumas ir suteikimo faktą patvirtinantis mechanizmas (priėmimo–perdavimo aktai). Teismas nenustatė akivaizdžios šalių teisių ir pareigų disproporcijos, bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, jog Sutartis buvo faktiškai vykdoma. Vertindamas Sutarties naudingumą, teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog vykstant švietimo reformai ir esant valdymo institucijų ketinimams optimizuoti mokslo įstaigų veiklą, atsirado būtinumas populiarinti Instituto veiklą bei jo viešą įvaizdį. Teismo vertinimu, šiuos klausimus tuometinė įstaigos vadovė E. J. Z. turėjo teisę spręsti jos pasirinkta forma. Šiuo atveju savo kompetencijos ribose pasitelkiant viešai gerai žinomą kalbotyros srityje B. G..
11. Teismas, įvertinęs byloje esančią viešai publikuotą medžiagą, esantį el. susirašinėjimą bei liudytojų parodymus, sprendė, jog atsakovas B. G., vykdant Sutartį, konsultavo Instituto darbuotojus, dalyvavo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje. Teismas pažymėjo, jog kritiškas kelių liudytojų bei Instituto darbuotojų B. G. veiklos (vykdant Sutartį) vertinimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sudarytą Sutartį nenaudinga (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipė dėmesį, jog šioje byloje nespręstina B. G. parengtų strategijų mokslinė vertė, nes ginčo Sutartyje nėra nustatyta jokių reikalavimų šioms strategijoms, tačiau pats šių strategijų parengimo faktas bylos medžiaga yra patvirtintas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių Sutarties naudingumą. Ieškovių teiginius dėl Sutarties nenaudingumo teismas atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 straipsnis).
12. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo B. G. ir E. J. Z. nesąžiningumą sudarant Sutartį ir ginčo priėmimo–perdavimo aktus (CPK 178 straipsnis). Ieškovių teiginius dėl atsakovų nesąžiningumo teismas laikė deklaratyviais, pagrįstais prielaidomis. Teismas ieškinio reikalavimus dėl Sutarties ir ginčo priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir biudžetinė įstaiga Lietuvių kalbos institutas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovių ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. B. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis, vykdydamas Sutartį, publikavo straipsnius www.lrt.lt ir www.15min.lt. Kokius straipsnius, kokia tema ir kada juos publikavo, atsakovas niekam nenurodė. Ieškovės surado ir teismui pateikė atsakovo publikuotus straipsnius. Nė vienas iš šių atsakovo straipsnių nėra parašytas ar skelbtas Lietuvių kalbos instituto ar jam atstovaujančio asmens vardu, taip pat nė vienas iš nurodytų straipsnių nesusijęs nei su Lietuvių kalbos instituto tikslais, nei moksline veikla ar strategija, kurie yra nurodyti jo įstatuose. Tai reiškia, jog nurodyti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad B. G. publikacijos www.lrt.lt ir www.15min.lt su Instituto sudaryta Sutartimi neturi nieko bendra. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog Sutarties vykdymą patvirtina byloje esanti viešai publikuota medžiaga, yra nepagrįsta.
13.2. B. G. į bylą pateikė elektroninių laiškų spausdintų kopijų, siųstų iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), t. y. laiškai B. G. pateiktose kopijose buvo tariamai adresuoti Lietuvių kalbos instituto serveriui su santrumpa lki.lt. Byloje nei siuntėjo B. G. pašto programos siųstų laiškų registro (Sent; angl.), nei jo serverio ataskaitos nėra, kaip nėra ir E. J. Z., kuriai turėjo būti siųsti B. G. laiškai, gavėjo pašto programos registro (Inbox; angl.) išrašo. Tai yra, duomenų apie tai, kad B. G. pašto programoje suformuotus elektroninius laiškus siuntė, byloje nėra. Teismas, kuris priimdamas sprendimą, kaip įrodymu rėmėsi įrodymais, dėl kurių patikrinimo atmetė ieškovių prašymą išreikalauti papildomus dokumentus, pažeidė įrodinėjimo taisykles, nustatytas CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnyje ir 199 straipsnyje. Kadangi sprendime teismas teigė iš elektroninių laiškų nustatęs, jog B. G. vykdė sutartį su Lietuvių kalbos institutu, tai CPK 176 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnyje ir 199 straipsnyje nustatytų įrodinėjimo taisyklių pažeidimas yra esminis šioje byloje, ir dėl jo teismas neteisingai išsprendė bylą bei dėl šio pažeidimo sprendimas turi būti panaikintas CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
13.3. Teismas sprendime nurodo, kad iš liudytojų parodymų nusprendė, jog B. G. dalyvavo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje. Anot B. G., jis organizavo vieną renginį – konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ ir buvo jos idėjos autorius. Tačiau šis renginys su Sutarties vykdymu ir ginču šioje byloje neturi nieko bendro. Nė viename iš Priėmimo–perdavimo aktų nėra nurodyta tokios paslaugos ar darbo, kaip konferencijos „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ organizavimas ar jos idėja. Bylos ginčo apimties prasme, t. y. toje dalyje, kurioje ieškiniu ginčijami Priėmimo–perdavimo aktai tuo pagrindu, kad juose nurodytų paslaugų B. G. neatliko, konferencijos buvimas ar nebuvimas, B. G. prisidėjimo ar neprisidėjimo aplinkybė neturi jokios reikšmės, nes už šį darbą ar paslaugą B. G. pinigai nebuvo išmokėti ir jų sugrąžinti iš atsakovo ieškovės neprašo. Be to, šį renginį organizavo ne B. G., o Lietuvių kalbos institutas, apie jį atsakovas žino tik todėl, kad jam buvo suteikta galimybė jame dalyvauti.
13.4. B. G. teisme paaiškino, kad Lietuvių kalbos institutui pateikė viešinimo strategiją kartu su kitomis dviem strategijomis vasarą (2018 metų) (2019 m. spalio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:16:33). Tačiau, E. J. Z. iš B. G. paslaugas priėmė ne 2018 m. rugpjūčio 3 d., o gerokai anksčiau – nuo 2017 m. spalio 31 d. iki 2018 m. gegužės 30 d., kada abu susirašė byloje ginčijamus Priėmimo–perdavimo aktus. Instituto pinigus pagal šiuos aktus E. J. Z. B. G. išmokėjo nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. gegužės 8 d. Šios aplinkybės reiškia, kad byloje ginčijamus 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktus B. G. ir E. J. Z. sudarė nesant suteiktų juose nurodytų paslaugų. Neatliktos paslaugos negalėjo būti perduotos, todėl visi Priėmimo–perdavimo aktai yra sudaryti abiem atsakovams žinant, kad paslaugos nesuteiktos ir dėl to susitarus.
13.5. Ieškovės nesutinka su ta sprendimo dalimi, kuria teismas apskritai nevertino, ar B. G. segtuvuose ar kokiuose nors kituose dokumentuose išties yra kokia nors strategija, ir ar ji davė kokios nors naudos Lietuvių kalbos institutui. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, CK 1.91 straipsnio normai taikyti ir ginčui byloje teisingai išspręsti, reikia vertinti strategijų turinį ir kas, jeigu tai strategijos, jas atliko, kad įvertinti, ar Lietuvių kalbos institutas iš sandorio gavo kokios nors naudos. Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad pats strategijų parengimo faktas patvirtina Sutarties faktą ir patvirtina, kad ši Sutartis buvo naudinga Lietuvių kalbos institutui. Teismas netinkamai pritaikė CK 1.91 straipsnio normas, todėl sprendimas turi būti panaikintas CPK 330 straipsnio pagrindu.
13.6. Sprendime esantys liudytojų paaiškinimai akivaizdžiai neatitinka tikrųjų liudytojų teismo posėdyje duotų paaiškinimų, užfiksuotų teismo posėdžių garso įrašuose, ar juos atitinka tik iš dalies. Tikrinant šiame skunde esančias citatas ir liudytojų paaiškinimus, esančius sprendime, apeliacinės instancijos teismas turi juos tikrinti pagal teismo posėdžių garso įrašus (CPK 168 straipsnio 1 dalis).
13.7. Sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto normoms bei mokslo institutų tikslams (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) ir toks sandoris yra niekinis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Šių ieškinio aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir sprendime nepasisakė, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas CPK 329 ir 330 straipsnių pagrindu.
13.8. E. J. Z. su B. G. sudarytu sandoriu bandydama paveikti steigėjo kompetencijai priskirtų sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, viršijo savo kompetencijos ribas. Teismas sprendime nepagrįstai nevertino, jog E. J. Z. Lietuvių kalbos instituto vardu sudarė Sutartį su B. G. siekdama patenkinti savo asmeninius interesus – pakeisti steigėjo sprendimą dėl Lietuvių kalbos instituto reorganizavimo ir taip išsaugoti savo postą, t. y. ne Lietuvių kalbos instituto interesais.
13.9. Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovių atsakovei E. J. Z. 3130,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita–faktūra apima visas advokato E. J. Z. šioje byloje suteiktas paslaugas, todėl E. J. Z. galimai patyrė 1579,05 Eur, bet ne 3130,88 Eur išlaidas advokato pagalbai, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas.
14. Atsakovė E. J. Z. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
14.1. Ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Dar Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos c. b. Nr. e2-4125-566/2019 metu, E. J. Z. laikėsi pozicijos, kad yra netinkama atsakovė byloje, kadangi nei vienas iš materialinių teisinių reikalavimų jai nėra reiškiamas. Akivaizdu, kad šioje byloje ieškinys atsakovės atžvilgiu atmestinas vien šiuo pagrindu.
14.2. Ieškovės apeliaciniame skunde teigia, kad Sutartis prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto normai ir tokia Sutartis yra niekinė CK 1.80 straipsnio pagrindu. Ieškovės byloje neįrodinėjo fakto, kad Sutartis sudaryta pažeidžiant tariamai imperatyvias įstatymo normas. Ieškovės ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio dalyką: pripažinti Sutartį negaliojančia vadovaujantis CK 1.91 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi. Jokie klausimai dėl Sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms nebuvo sprendžiami. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino, ar Sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi tiek ieškovių ieškinyje nebuvo suformuluotas toks pagrindas, tiek ir bylą nagrinėjant iš esmės (iki baigiamųjų kalbų) nebuvo keliamas šis klausimas, todėl teismo sprendimas nepažeidžia CPK 329 straipsnio ir 330 straipsnio, atitinkamai negali būti panaikintas šiuo pagrindu.
14.3. Pagal Sutartį paslaugų tiekėjas B. G. nebuvo įsipareigojęs sukurti materialaus objekto, todėl ieškovių argumentai, kad Lietuvių kalbos institutui nebuvo perduota rezultato materialinė išraiška, nepagrindžia jokių reikšmingų aplinkybių. Sutarties 3.1.1. punkte aiškiai yra nurodyta, kad atsakovas B. G. suteiks 200 valandų konsultavimo paslaugų. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, kad Lietuvių kalbos instituto strategijos buvo parengtos ir vien ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad atsakovas B. G. konsultavimo paslaugas dėl Lietuvių kalbos instituto strategijų suteikė.
14.4. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad susirašinėjimai el. paštu neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimo. Elektroniniai laiškai, juolab jeigu juose pateiktą informaciją patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai, yra tinkama įrodinėjimo priemonė.
14.5. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad atsakovo B. G. veikla konferencijose nebuvo susijusi su Sutarties vykdymu. Atsakovas B. G. dalyvavo organizuojant konferencijas ir renginius.
14.6. Ieškovės nepagrįstai nurodo, kad atsakovo B. G. viešai publikuota medžiaga nebuvo susijusi su Sutarties vykdymu. Ieškovių nurodomų straipsnių tikslas buvo atkreipti kuo didesnį visuomenės dėmesį. Būtent šiuo tikslu B. G. ir rengė straipsnius bei teikė komentarus „Žinių radijuje“, kadangi būtent per jį buvo tikslas atkreipti visuomenės dėmesį. Šiuo tikslu ir straipsniai buvo rengiami skatinti lietuviškumą.
14.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi liudytojų paaiškinimais. Nepaisant to, kad ieškovių nurodomų liudytojų paaiškinimai neatitinka teismo sprendime nurodytų paaiškinimų, tai savaime nedaro teismo sprendimo negaliojančiu.
14.8. Ieškovės nepagrįstai ginčija E. J. Z. patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovės tikslino savo ieškinį, atitinkamai E. J. Z. pateikė procesinius dokumentus. Taip pat vyko keli teismo posėdžiai, kurių metu buvo apklausta nemažai liudytojų, todėl ieškovių argumentai, kad teisinės paslaugos suteiktos kitoje byloje yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.
15. Atsakovas B. G. atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
15.1. Apeliančių pasirinktas sandorių negaliojimo pagrindas pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį reikalauja iš apeliančių įrodyti buvus piktavališką susitarimą, kuris pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra tyčinė veikla, dėl kurios sudaryto sandorio sąlygos yra nenaudingos atstovaujamam. Apeliantės nepateikė jokių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų buvus sutarties šalies atstovo (nagrinėjamu atveju – buvusios Instituto vadovės E. J. Z.) ir kitos šalies (nagrinėjamu atveju – B. G.) kaltei tyčios forma. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar yra pagrindas konstatuoti, kad sudaryto sandorio (nagrinėjamu atveju – Sutarties ir Priėmimo–perdavimo aktų) sąlygos yra nenaudingos atstovaujamajam (nagrinėjamu atveju – Institutui), nuosekliai nagrinėjo Sutarties, aktų turinį, juose numatytas sandorio sąlygas ir pagrįstai nusprendė, kad sudarant minėtus susitarimus nebuvo pažeista sandorio šalių teisių ir pareigų proporcija. Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, kad Institutui ginčijama Sutartis ir Priėmimo–perdavimo aktai yra nenaudingi.
15.2. Pasak apeliančių, B. G. teisme paaiškino, kad Institutui jis pateikė viešinimo strategiją kartu su kitomis dviem strategijomis vasarą (2018 m.), tačiau pagal Priėmimo–perdavimo aktus Instituto vadovė paslaugas priėmė ne 2018 m. vasarą, o 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. gegužės 30 d., kai buvo pasirašyti Priėmimo–perdavimo aktai. Tai neva reiškia, kad byloje ginčijamus Priėmimo–perdavimo aktus šalys pasirašė nesant juose nurodytų suteiktų paslaugų. Su tokiais apeliančių samprotavimais nėra jokio pagrindo sutikti. 2018 m. gegužės 30 d. atsakovė E. J. Z. buvo atleista iš Instituto vadovės pareigų ir paskirta nauja direktorė – A. A.. Apeliantės painioja ataskaitų, kurių pačios pareikalavo iš atsakovo, apie Institutui suteiktas paslaugas pateikimo faktą, buvusį 2018 m. rugpjūčio mėn., t. y. po atsakovės E. J. Z. išėjimo iš Instituto, ir suteiktas paslaugas (įskaitant sukurtas strategijas) patvirtinančių Priėmimo perdavimo aktų pasirašymo faktą bei jų eiliškumą. Pačios apeliantės nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. iš neva nenustatyto asmens gavo tris aplankus su trimis atsakovo parengtomis strategijomis.
15.3. Atsakovo suteiktų konsultacijų pagrindu ir strateginių sprendimų siūlymais buvo remtasi Instituto veikloje ir instituto viešuosiuose renginiuose organizuojant geriausių lituanistinių knygų parodą, valstybės šimtmečio minėjimo renginius institute, Lietuvių kalbos instituto mokslo literatūros pristatymą Vilniaus knygų mugėje, surengta strateginė konferencija. Tai, kad minėtų renginių organizavime dalyvavo ir Instituto darbuotojai, taip pat tai, kad į atitinkamų darbuotojų pareigybių aprašymą buvo įtraukta bendrai konferencijų, renginių organizavimo funkcija, dar nereiškia, kad renginių idėjos, temos, kviesti pašnekovai buvo vien tik Instituto darbuotojų savarankiškos idėjos, jų intelektinės veiklos rezultatas.
15.4. Sutarties vykdymo metu atsakovas nuolat bendradarbiavo su Instituto tuometine vadove, informuodavo apie savo būsimus komentarus LRT portale, „15 min“, „Bernardinai“ portale su Sutartimi susijusiomis temomis. Atsakovas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, kaip laidos dalyvis, dalyvaudavo įvairiose Lietuvos radijo laidose, kurių metu populiarindavo Institutui aktualią lietuvių kalbos ir kalbotyros problematiką, aktyviai pareikšdavo savo nuomonę socialiniuose tinkluose, keldamas lietuvių kalbos politikos problemas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paslaugų sutarties galiojimo, dėl sutartimi suteiktų paslaugų realaus suteikimo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo.
18. Byloje nustatyta, kad biudžetinė įstaiga Lietuvių kalbos institutas, atstovaujama direktorės E. J. Z., ir atsakovas B. G. 2017 m. spalio 11 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. PS-2017-10/1 (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovės Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, biudžetinė įstaiga Lietuvių kalbos institutas prašė pripažinti Sutartį ir suteiktų paslaugų Priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu, motyvuodamos tuo, kad Sutartis buvo sudaryta dėl atsakovų piktavališko susitarimo, paslaugos realiai suteiktos nebuvo, Sutartis nebuvo naudinga Institutui. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė; ieškovės su teismo sprendimu nesutiko, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl teismo pareigos ex officio (pagal pareigas) konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes ir faktą.
19. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų – ginčijama Sutartis prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto normoms bei mokslo institutų tikslams (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) ir toks sandoris yra niekinis CK 1.80 straipsnio pagrindu. Šių ieškinio aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir sprendime nepasisakė, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas CPK 329 ir 330 straipsnių pagrindu.
20. Teisėjų kolegija su šiuo apeliančių argumentų nesutinka. Pagal CK 1.78 straipsnio 5 dalį niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (pagal pareigas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ex officio, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį ar aktą niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, kad tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015). Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovės nenurodė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad ginčijamas sandoris prieštarauja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto normai bei mokslo institutų tikslams (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalis) ir jų neįrodinėjo, dėl to nėra pagrindo teigti, kad ginčijama Sutartis akivaizdžiai prieštarauja paminėtoms įstatymų normoms.
21. Pažymėtina, kad ne visos teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio; apeliančių nurodytose teisės normose nėra lingvistiškai išreikšto imperatyvo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustatant, ar teisės norma, kurioje nėra tiesiogiai lingvistiškai išreikšto imperatyvo, yra privalomo pobūdžio, ji turi būti aiškinama pagal bendruosius teisės normų aiškinimo metodus: turi būti atsižvelgiama į teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Imperatyvioji yra tokia teisės norma, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2005).
22. Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantės tokių argumentų nepateikė, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto bei Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 3 dalies normų neanalizavo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant tokioms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva vertinti, ar ieškovių ginčijamas sandoris prieštarauja paminėtų įstatymų normoms; apeliančių skundo argumentas atmetamas.
Dėl šalių teisnių santykių kvalifikavimo.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas nurodytas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016, 18 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su šalių sutartinių santykių kvalifikavimu, tačiau nesutinka su ieškiniu pareikšto reikalavimo dėl Sutarties nuginčijimo teisino pagrindo kvalifikavimu. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčijama Sutartis yra atlygintinų paslaugų sutartis, šalis sieja atlygintinų paslaugų teisiniai santykiai (CK 6.716 straipsnio 1 dalis).
25. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
26. Ginčijamos Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose buvo nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta, jog konsultacijas B. G. įsipareigojo atlikti šiais klausimais: 1) lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros, 2) mokslo organizavimo, 3) mokslo vadybos, 4) mokslo viešosios politikos, 5) lituanistikos populiarinimo. B. G. buvo įsipareigojęs susipažinti su Instituto vykdomais lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo ir mokslo vadybos Instituto klausimais, nustatyti pokyčių poreikį ir išanalizuoti dabartinę situaciją bei galimų pokyčių perspektyvas. Buvusi Instituto vadovė E. J. Z. ir B. G. pasirašė 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. priėmimo–perdavimo aktus, kuriuose yra išvardytos konsultavimo paslaugos. Pagal Priėmimo–perdavimo aktus, išskyrus 2018 m. gegužės 30 d. Priėmimo–perdavimo aktą, Institutas sumokėjo atsakovui B. G. 8 680 Eur. Ieškovių vertinimu, atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ginčo Sutartyje aptartų paslaugų realų suteikimą; paslaugų Priėmimo-perdavimo aktai buvo sudaryti abiem atsakovams žinant, kad paslaugos nesuteiktos ir dėl to susitarus; aktai paslaugų suteikimo neįrodo, pati Sutartis nebuvo naudinga Institutui ir buvo sudaryta dėl atsakovų – buvusios Instituto direktorės ir atsakovo B. G. piktavališko susitarimo. Atsakovų vertinimu, paslaugos buvo realiai suteiktos, todėl buvo apmokėtos pagrįstai.
27. Ieškovės pareiškė reikalavimą dėl Sutarties nuginčijimo CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu; buvo pareikštas reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančiu dėl Instituto atstovės buvusios direktorės E. J. Z. ir atsakovo B. G. piktavališko susitarimo. Tačiau piktavališko susitarimo faktas buvo grindžiamas tuo, kad ginčijama Sutartis nebuvo naudinga Institutui ir nebuvo realiai vykdoma; ieškovių vertinimu, tokios bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Sutarties šalys buvo susitarusios. Faktas, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokio turinio tyčinis susitarimas buvo sudarytas tarp atsakovų byloje įrodinėjamas nebuvo. Objektyvių duomenų, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvusi Instituto direktorė E. J. Z. su atsakovu B. G. buvo glaudžiai susiję taip pat nėra.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes Sutarties nuginčijimo faktinis pagrindas atitinka tariamojo sandorio nuginčijimo įstatyminiam pagrindui (CK 1.86 straipsnis). Tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja (CK 1.86 straipsnio 2 dalis).
29. Tariamuoju sandoriu gali būti laikoma sutartis dėl paslaugų teikimo, jeigu įrodyta, kad ji pasirašyta kaip priedanga pinigų perdavimui, o paslaugos realiai nebuvo teiktos ir neketinta to daryti. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o pareiga įrodyti, kad sutartis buvo vykdoma, tenka teikiančiai paslaugas šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014, ir kt.). Nagrinėjamu atveju Sutarties tariamumo įrodinėjimo pareiga teko ieškovėms, o ginčijamo sandorio realaus vykdymo įrodinėjimo pareiga kilo paslaugos teikėjui – atsakovui B. G..
30. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijama Sutartis buvo įvykdyta. Vertindamas Sutarties naudingumą, teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog vykstant švietimo reformai ir esant valdymo institucijų ketinimams optimizuoti mokslo įstaigų veiklą, atsirado būtinumas populiarinti Instituto veiklą bei jo viešą įvaizdį. Atsakovas B. G., vykdant Sutartį, konsultavo Instituto darbuotojus, dalyvavo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje. Teismas pažymėjo, jog kritiškas kelių liudytojų bei Instituto darbuotojų B. G. veiklos (vykdant Sutartį) vertinimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti sudarytą Sutartį nenaudinga (CPK 178 straipsnis). Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nespręstina B. G. parengtų strategijų mokslinė vertė, nes ginčo Sutartyje nėra nustatyta jokių reikalavimų šioms strategijoms, tačiau pripažino, kad pats šių strategijų parengimo faktas byloje nustatytas.
31. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės, turėjusios pareigą įrodinėti faktą, jog paslaugos pagal Sutartį nebuvo realiai suteiktos, šios pareigos neįvykdė (CPK 178 straipsnis).
32. Nagrinėjamoje byloje suteiktų paslaugų realumas įrodinėjamas paslaugų Priėmimo–perdavimo aktais, kurie vertinti kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys atlygintinų paslaugų suteikimo faktą; pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ieškovės turėjo Priėmimo–perdavimo aktais nustatytus faktus paneigti.
33. Pagal bylos medžiagą, vykdant Sutartį buvo pasirašyti 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2018 m. sausio 31 d., 2018 m. vasario 28 d., 2018 m. kovo 30 d., 2018 m. balandžio 30 d. ir 2018 m. gegužės 30 d. suteiktų paslaugų priėmimo–perdavimo aktai, kuriuose yra nurodytos paslaugos: - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Paslaugų teikėjas susipažinęs su Instituto vykdomais lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo vadybos klausimais, nustatė pokyčių poreikį, atliko dabartinės situacijos ir galimų pokyčių perspektyvos analizę (2017 m. spalio 31 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Paslaugų teikėjas susipažinęs su LKI vykdomais lietuvių kalbos ir kalbotyros strateginiais sprendimais, mokslo organizavimo bei mokslo vadybos klausimais, suformavo ir pristatė naują Instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategiją (2017 m. lapkričio 30 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Paslaugų teikėjas suformulavo ir pristatė Instituto strategiją lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais (2017 m. gruodžio 29 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Paslaugų teikėjas atliko ir aptarė su paslaugų gavėju lituanistikos populiarinimo Lietuvoje analizę (2018 m. sausio 31 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Paslaugų teikėjas parengė ir pristatė paslaugų gavėjui lituanistikos populiarinimo Lietuvoje ir konkrečiai Instituto veiklų lituanistikos aspektais – populiarinimo klausimų analizę (2018 m. vasario 28 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Sprendė bei aptarė iškilusius klausimus, kilusius po Instituto veiklų lituanistikos aspektais populiarinimo klausimų analizės pristatymo. Aptarė tikslus ir uždavinius formuojamos lituanistikos ir LKI veiklų populiarinimo strategijos parengimui (2018 m. kovo 30 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Suformavo lituanistikos ir Instituto veiklų populiarinimo strategiją. Komunikavo su atsakingais asmenimis pagal poreikį (iki 10 val.) (2018 m. balandžio 30 d. Priėmimo–perdavimo aktas); - 25 val. konsultavimo – ekspertinio darbo paslaugų, pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. PS-2017-10/1. Vykdė su Instituto vadovu suderintą veiklą, konsultavo Instituto veiklų populiarinimo klausimais (2018 m. gegužės 30 d. Priėmimo–perdavimo aktas). Viso pagal septynis Priėmimo–perdavimo aktus atsakovui B. G. buvo sumokėta 8 680 Eur už konsultavimo paslaugas.
34. 2018 m. rugpjūčio 23 d. vykusio susitikimo tarp Instituto atstovų ir atsakovo metu, buvo pripažinta, kad naujajai vadovei buvo perduoti segtuvai su atsakovo B. G. parengtais dokumentais: „Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“, „Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais“, „Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“.
35. 2018 m. gruodžio 29 d. naujajai Instituto vadovei pareikalavus, kad atsakovas pateiktų ataskaitą apie jo suteiktas konsultacines paslaugas pagal Sutartį, atsakovas registruotu laišku pateikė ataskaitą, kurioje buvo patikslinta, kokiomis priemonėmis atsakovas vykdė sutartas konsultacines paslaugas. Ataskaitoje atsakovas nurodė, kad visos sutartos intelektualinės paslaugos buvo suteiktos LKI vadovei E. J. Z. Didžiąją dalį paslaugų sudarė žodinės konsultacijos – LKI strateginių galimybių pristatymai. Atsakovas nurodė, kad konsultacijas pateikdavo telefonu ir susitikimuose su E. J. Z., prieš tai išanalizavęs jam raštu ir žodžiu suteiktą informaciją apie LKI veiklą, veiklos aplinką, numatomas LKI raidos ir pokyčių kryptis. LKI administracijai paprašius, atsakovas parengė ir pateikė jo išvadas apibendrinančius rašytinius dokumentus: „Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“, „Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais“, „Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“. Vykdant sutartį, atsakovas organizavo konferenciją, kurioje lietuvių kalbos politinė, teisinė ir visuomeninė padėtis buvo aptariama su žinomais politikais, teisininkais, mokslininkais, verslo ir visuomenės atstovais. Konferencija sudarė galimybę pristatyti E. J. Z. mokslines įžvalgas, įvertinti kitų suinteresuotų pusių nuomonę Lietuvių kalbos ir kalbotyros raidos klausimais. Konkrečiai vykdant sutartį buvo atlikti šie konsultaciniai darbai: 1. LKI strategijos lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais suformavimas. Svarbiausios išvados apibendrintos dokumentuose : „Lietuvių kalbos instituto kalbos ir kalbotyros strategija” ir „Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais”. Konsultacijų trukmė: 75 val.; 2. Lituanistikos ir LKI veiklų populiarinimo strategijos suformavimas. Svarbiausios išvados apibendrintos dokumente „Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“. Konsultacijų trukmė: 80 val.; 3. Aukšto lygio konferencijos: „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ ir kitų renginių organizavimas. Konsultacijų trukmė: 20 val.; 4. LKI aktualių temų formulavimas žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir susitikimuose. Konsultacijų trukmė: 25 val. (atsakovo B. G. atsiliepimo 10 priedas).
36. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad paslaugų pagal Sutartį suteikimą patvirtina ir kiti byloje sutrinkti įrodymai – rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, kurie patvirtina, kad Priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti konsultavimo darbai buvo atlikti. 16
37. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).
38. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis; apeliacinio skundo argumentai, surinktų rašytinių įrodymų ir liudytojų parodymų kritika pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.
39. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
40. Pateikto kasacinio teismo išaiškinimo kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamos Sutarties 1.1 ir 3.1 punktuose buvo nustatyta, jog B. G. turi suteikti Institutui 200 valandų konsultavimo paslaugų, kurios turi atitikti Sutarties priede Nr. 1 numatytus reikalavimus (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta, jog konsultacijas B. G. įsipareigojo atlikti šiais klausimais: 1) lietuvių kalbos ir lietuvių kalbotyros, 2) mokslo organizavimo, 3) mokslo vadybos, 4) mokslo viešosios politikos, 5) lituanistikos populiarinimo, t. y. šalys susitarė dėl atlygintinų paslaugų (konsultacijų), nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, suteikimo, kas neprieštarauja atlygintinų paslaugų sutarties sampratai. Šalys susitarė dėl 200 valandų konsultacijų Sutarties priede nurodytomis temomis suteikimo; šalys nebuvo susitarusios, kad atsakovo konsultacijos ir strateginės įžvalgos bus išreikštos kokia nors objektyviąja forma (rašytine, elektronine) arba dėl kokio nors materialaus ar nematerialaus rezultato sukūrimo; Sutartimi taip pat nėra įtvirtinta sąlyga, kad pagal Sutartį atsakovo konsultacijų dėka sukurtas objektas (strategijos) bus naudingas Institutui.
41. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai yra reikšmingi tiek, kiek jie patvirtina arba paneigia ginčijamus Priėmimo–perdavimo aktuose įtvirtintus faktus apie tai, kad paslaugos teikėjas atliko savo prievoles pagal atligintinų paslaugų sutartį – suteikė aptartas žodines konsultacijas; apeliančių argumentai, kad rašytiniai įrodymai apie Sutarties vykdymą turi formos trūkumus, juose nėra nuorodų į Sutarties vykdymą, Instituto tikslus ir pan., neturi reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste, nes Sutartyje nėra numatyta, kokia forma bus atliktos ir perduotos užsakovui Sutartyje aptartos paslaugos; konsultavimo paslaugų suteikimas žodine forma Sutarties nuostatoms neprieštarauja.
Dėl viešai publikuotos medžiagos.
42. Apeliantės nurodė, kad atsakovo B. G. straipsniai, Sutarties galiojimo laikotarpiu publikuoti www.lrt.lt ir www.15min.lt: „Kas yra lietuviška ir kodėl tai svarbu?“, „VLKK byla: pabaigos pradžia?“, „Kodėl laisvė yra Lietuva, o Lietuva – laisvė?“, „Ramiai, lituanistai. Valdžia viską išaiškins – kaip visada“, nebuvo pateikti atstovaujamojo asmens (Instituto) vardu, straipsniai nesusiję su Lietuvių kalbos instituto tikslais, neturi ryšio su Sutartimi, t. y. straipsniai yra parašyti ne vykdant Sutartį su Institutu, o vykdant atsakovo sutartis su Lietuvos radiju ir televizija. Apeliančių vertinimu, pirmosios instancijos tesimo išvada, kad publikacijos patvirtina Sutarties vykdymą, yra nepagrįsta.
43. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą. Ginčijama Sutartis nenumatė atsakovui B. G. pareigą vykdant Sutartį rengti konkrečios tematikos publikacijas Lietuvių kalbos instituto vardu. Pažymėtina, kad Sutarties priedu Nr. 1 atsakovas B. G. įsipareigojo atlikti konsultacijas ir lituanistikos populiarinimo klausimais; teisėjų kolegijos vertinimu, apeliančių nurodytos publikacijos patvirtina, kad Sutarties vykdymo laikotarpiu lituanistikos populiarinimo tematika atsakovui buvo aktuali. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių bendrajame kontekste publikacijos netiesiogiai patvirtina, kad žodinės konsultacijos lituanistikos populiarinimo tema buvo vykdomos.
Dėl susirašinėjimo elektroniniu būdu.
44. Atsakovas B. G. paslaugų suteikimą įridinėjo elektroniniu susirašinėjimu su E. J. Z.. Apeliantės kritiškai vertina šį atsakovo pateiktą įrodymą jo leistinumo apsektu; teigia, kad į bylą pateiktos elektroninių laiškų spausdintos kopijos, siųstos iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nei siuntėjo B. G. pašto programos siųstų laiškų registro (Sent; angl.), nei jo serverio ataskaitos nėra, kaip nėra ir E. J. Z., kuriai turėjo būti siųsti B. G. laiškai, gavėjo pašto programos registro (Inbox; angl.) išrašo. Tai yra, duomenų apie tai, kad B. G. pašto programoje suformuotus elektroninius laiškus siuntė, byloje nėra. Apeliantės teigia, kad nėra tokios naivios, kad patikėtų teisme pridėtomis laiškų kopijomis; bylos nagrinėjimo metu teismas privalėjo suabejoti atsakovo pateiktomis teismui, pašto programos pagalba pagamintomis, laiškų kopijomis ir jų pateikimo aplinkybėmis. Apeliantės pažymėjo, kad šių laiškų kopijų E. J. Z. po jos atleidimo iš pareigų Institutui neperdavė, prašė šių laiškų nevertinti, nes jie neatitinka įrodymų patikimumo reikalavimo. Be to, jų turinys yra beprasmis, laiškuose nėra nuorodų į Sutarties vykdymą, nėra aprašytos jokios paslaugos pagal Sutartį ir pan.
45. Apeliantės pareiškė, kad į bylą pateiktos elektroninių laiškų kopijos yra pagamintos pašto programos pagalba, t. y. suklastotos. Jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. Tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus (CPK 184 straipsnio 1 dalis). Elektroninį susirašinėjimą su buvusia Instituto direktore E. J. Z. teismui pateikė atsakovas B. G., jis neprašė teismo nelaikyti šių rašytinių įrodymų įrodinėjimo priemone. Ieškovės įrodymų apie elektroninių laiškų suklastojimą nepateikė, jų pareiškimas apie elektroninio susirašinėjimo suklastojimą grindžiamas prielaidomis. Pažymėtina, jog ginčijama Sutartis nenumato, kad šalių komunikavimas Sutarties vykdymo metu vyks elektroninio susirašinėjimo forma, todėl pagaminti elektroninį susirašinėjimą pašto programos pagalba tiesiog nebuvo prasmės; elektroninis susirašinėjimas gali būti vertintinas tik kaip netiesioginis įrodymus apie Sutarties (ne)vykdymą. Teisėjų kolegija atmeta apeliančių argumentą apie šių įrodymų galimą suklastojimą. Vertinant elektroninio susirašinėjimo turinį, teisėjų kolegija sutinka, kad šis susirašinėjimas skirtas buvusiai Instituto direktorės ir atsakovo komunikacijai dėl atsakovo teikiamų žodinių konsultacijų, t. y. patvirtina žodinių konsultacijų suteikimo buvusiai Instituto direktorei faktą.
Dėl B. G. dalyvavimo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje.
46. Teismas sprendime nurodo, kad iš liudytojų parodymų nusprendė, jog B. G. dalyvavo rengiant konferencijas ir parodas kalbotyros srityje. Apeliančių vertinimu, tokia teismo išvada yra niekuo nepagrįsta, nes konferencijos „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ parengimas su Sutarties vykdymu neturi nieko bendro. Bylos ginčo apimties prasme, bylos dalyje, kurioje ginčijami Priėmimo–perdavimo aktai, konferencijos buvimas ar nebuvimas neturi jokios reikšmės, teismas nepagrįstai renginio organizavimą priskyrė prie Sutarties vykdymo.
47. Apeliančių skundo argumentas atmetamas. Apeliantės neginčija, kad atsakovas B. G. dalyvavo rengiant konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos. Lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, buvo vienas iš šios konferencijos moderatorių, atskiro atlyginimo už konferencijos rengimą ir dalyvavimą joje negavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas B. G. dalyvavo konferencijos darbe žodinių konsultacijų forma, kas neprieštarauja šalių Sutarčiai.
Dėl B. G. Lietuvių kalbos institutui pateiktų strategijų.
48. Apeliantės nurodo, kad teismas apskritai nevertino, ar B. G. segtuvuose ar kokiuose nors kituose dokumentuose išties yra kokia nors strategija, ir ar ji davė kokios nors naudos Lietuvių kalbos institutui. Priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, CK 1.91 straipsnio normai taikyti ir ginčui byloje teisingai išspręsti, reikia vertinti strategijų turinį ir kas, jeigu tai strategijos, jas atliko, kad įvertinti, ar Lietuvių kalbos institutas iš sandorio gavo kokios nors naudos.
49. Šalių sutartis nenumatė, kad atsakovo B. G. strateginės įžvalgos bus suformuotos ir išreikštos rašytine forma.
50. Bylos duomenimis, iš Instituto naujai paskirtos vadovybės ir B. G. 2018 m. rugpjūčio 23 d. susitikimo protokolo matyti, kad Institutui 2018 m. liepos 4 d. buvo perduoti segtuvai su atsakovo B. G. parengtomis strategijomis: „Lietuvių kalbos instituto viešinimo strategija“, „Lietuvių kalbos instituto strategija lietuvių kalbos ir kalbotyros, mokslo organizavimo, mokslo viešosios politikos ir mokslo vadybos aspektais“, „Lietuvių kalbos instituto lietuvių kalbos ir kalbotyros strategija“ (1 tomas, el. b. l. 36, 37, 72-118, 122-131; 2 tomas, el. b. l. 64-80, 81-109). Dokumentai buvo pateikti pasikeitus instituto vadovei ir pareikalavus papildomų duomenų apie ginčijamos paslaugų Sutarties įvykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytų dokumentų parengimas patvirtina, kad Sutartis buvo vykdoma ir Instituto buvusiai vadovei pagal Sutartį buvo teikiamos konsultacijos Instituto strategijų kūrimo klausimais. Pagal ginčijamą Sutartį atsakovas B. G. neturėjo prievolės suformuoti instituto strategijų, todėl pareikštų reikalavimų dėl Sutarties ir Priėmimo–perdavimo aktų nuginčijimo ribose pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti, ar atsakovas sukūrė tokią strategiją (-as), ar strategija (-os) davė kokios nors naudos Lietuvių kalbos institutui, taip pat nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės, kas yra pateiktų dokumentų autorius (autorė). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos dalykas neapima atsakovo B. G. darbų, atliktų vykdant Sutartį, mokslinės vertės įvertinimo.
Dėl liudytojų parodymų ir dėl liudytojų parodymų apie Instituto darbuotojų konsultavimą.
51. Apeliantės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl to, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyti liudytojų paaiškinimai neatitinka teismo posėdyje duotų liudytojų paaiškinimų; pavyzdžiui, liudytoja R. M. nesakė, kad jai buvo žinoma, jog B. G. buvo pakviestas į Institutą kaip Lietuvių kalbos instituto stiprinimo strategijų kūrėjas, iš tikrųjų ji patvirtino faktą, jog jai buvo žinoma, kad B. G. buvo kviečiamas padėti Institutui organizuoti konferenciją, t. y. šios liudytojos parodymai nepatvirtino, kad B. G. vykdė Sutartį, kaip tai nustatė teismas. Liudytojų, pakviestų E. J. Z. prašymu (B. G., A. G., E. P.), parodomus apeliantės siūlo vertinti kritiškai, teismo jie turėjo būti atmesti, nes liudytojai yra neigiamai nusiteikę naujosios Lietuvių kalbos instituto administracijos atžvilgiu; sprendimas, grįstas šių liudytojų parodomais, yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
52. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžių protokolais, sprendžia, kad liudytojų G. V. (02:08:57-02:18:52), V. G. (02:19:25-02-20:58), A. B. (02:32:10-02:58:50), A. G. (2:59:30-03:09:01), E. P. (3:10:01) paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, turinys teismo sprendime pateiktas tinkamai.
53. Teismas sprendime išdėstė liudytojų parodymų santraukas bei nurodė, kad kritiškas kelių liudytojų bei Instituto darbuotojų B. G. veiklos vykdant Sutartį vertinimas nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti Sutartį nenaudinga.
54. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi pareigos į teismo sprendimo tekstą pažodžiui perkelti liudytojų parodymus. Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje glausta forma turi būti nurodomas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas (CPK 270 straipsnio 4 dalis 2 punktas). Sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų dėl įrodymų (liudytojų parodymų) vertinimo.
55. Teisėjų kolegija su teismo išvadomis iš esmės sutinka. Instituto darbuotojai liudytojai A. B., A. G., E. P. paliudijo, kad atsakovas B. G. dalyvavo Instituto veikloje – susirinkimuose, pasėdžiose, diskusijoje. Aplinkybė, kad liudytojai B. G. (atsakovas), A. G. ir E. P. galimai yra neigiamai nusiteikę naujosios administracijos atžvilgiu savaime nesudaro pagrindo nesivadovauti jų parodymais. Ieškovės (apeliantės) neginčija, kad atsakovas B. G. dalyvavo Instituto veikloje; pažymėtina, kad atsakovas B. G. nėra Instituto darbuotojas ir galėjo dalyvauti Instituto posėdžiuose, pasitarimuose, konferencijos rengime ir pan. tik ginčijamos Sutarties pagrindu. Ieškovės (apeliantės) savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad ginčo Sutartimi nebuvo pasiektas tam tikras rezultatas – nebuvo sukurta Instituto strategija, Sutartis nebuvo naudinga Institutui. Savo poziciją pagrindžia liudytojos R. M. parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad B. G. veiklos rezultato vertinimas nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamoje byloje dėl jau aptartų motyvų; apeliančių argumentai dėl liudytojų parodymų netinkamo vertinimo atmetami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
56. Apeliantės nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovių atsakovei E. J. Z. 3 130,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaita–faktūra apima visas advokato E. J. Z. šioje byloje suteiktas paslaugas, todėl E. J. Z. galimai patyrė 1 579,05 Eur, bet ne 3 130,88 Eur išlaidas advokato pagalbai, kaip priteisė pirmosios instancijos teismas.
57. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).
58. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą buvo pateikti du atsakovės E. J. Z. atstovo prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme: 2019 m. spalio 3 d. prašymas (dok. Nr. 220955) dėl 1 551,83 Eur apmokėjimo pagal PVM sąskaitą–faktūrą serija 19 Nr. L0076, ir 2019 m. lapkričio 20 d. prašymas (dok. Nr. 259402) dėl 1 579,05 Eur apmokėjimo pagal PVM sąskaitą–faktūrą serija 20 Nr. L0006. Kartu su prašymais pateiktos sąskaitos ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė patyrė 3 130,88 Eur atstovavimo išlaidų nagrinėjamoje byloje. Atsakovės atstovas nagrinėjamoje byloje rengė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį, byloje įvyko du parengiamieji posėdžiai, du teismo posėdžiai, į bylą buvo teikiami prašymai, papildomi įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, laikyti, kad teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir sudėtingumui bei ją mažinti dėl apeliančių nurodytų motyvų nėra pagrindo.
59. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
60. Remdamasi išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
61. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovas B. G. patyrė 665,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą rengiant ir teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė E. J. Z. – 871,20 Eur; atsakovų patirtos išlaidos maksimalių rekomenduojamų išlaidų sumos neviršija, prašymai dėl jų priteisimo tenkinami.
62. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 665,50 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 50 centų), atsakovei E. J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 20 centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis iš atsakovių Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (kodas 1888603091) ir biudžetinės įstaigos Lietuvių kalbos instituto (kodas 111955023).
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Danutė Kutrienė
Tatjana Žukauskienė