Civilinė byla Nr. e2-40-620/2024

                      Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00359-2023-9

 Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.4.1.1.;

2.1.2.4.1.2.; 3.2.6.5

(S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 13 d.

Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,

dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Meiluvienei ,

ieškovų atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui (prisijungusiam prie teismo posėdžio Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma ),

atsakovams S. S. ir V. S., jų atstovui advokato padėjėjui D.Mažyliui (prisijungusiems prie teismo posėdžio Zoom vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma ),

                     viešo teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo , atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, S. S., V. S., tretieji asmenys J. J., G. K.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovai pateiktu patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1. Pripažinti negaliojančia 2022 m. kovo 15 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų S. S. ir V. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą:

1.1. Žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha.

1.2. Žemės sklypą, esantį: adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,2397 ha.

2.Pripažinti negaliojančia 2022 m. gegužės 2 d. Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų S. S. ir V. S., ir taikyti restituciją, grąžinant atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn šia pirkimo pardavimo sutartimi perleistą turtą:

2.1.Žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha.

2.2.Žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha.

3.Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų S. S. ir V. S. lygiomis dalimis ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai bylinėjimosi išlaidas .

Nurodė, jog ieškovų teisės buvo pažeistos, kuomet atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodama apie gresiančią restituciją ir išieškojimus iš turto, perleido nekilnojamąjį turtą atsakovams S. S. ir V. S. Tokiu būdu atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarydama nekilnojamojo turto perleidimo sandorius, tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams, kaip kreditoriams, vykdymo, ir tuo pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.

Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 buvo patenkintas ieškovų ieškinys, kuriuo teismas priteisė iš atsakovo, šioje byloje -trečiojo asmens J. J. 2730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. 24 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d., 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2019 m. rugsėjo 18 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai. Teismas taip pat priteisė iš trečiojo asmens J. J. 7882,35 skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. spalio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Trečiasis asmuo J. J. teismo sprendimo neįvykdė, priteistų sumų savarankiškai ir savo noru nesumokėjo. Vadovaujantis 2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai.

Ieškovams prašant antstolio privestinai vykdyti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą, tapo žinoma, jog trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi tuo metu buvo (ir šiuo metu yra) pats J. J.

2020 m. birželio 15 d. ieškiniu Panevėžio apygardos teismui ieškovai pareiškė reikalavimą actio Pauliana  (kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius) pagrindu dėl 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą.

2022 m. kovo 15 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėja, nuosavybės teise perleido atsakovams S. S. ir V. S., kaip pirkėjams, šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha; (ieškinio priedas Nr. 4) ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,2397 ha.

Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas 2022 m. kovo 21 d. Vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, 2022 m. kovo 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleistas turtas pritaikius restituciją turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

2022 m. gegužės 2 d. buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pardavėja, nuosavybės teise perleido atsakovams S. S. ir V. S., kaip pirkėjams, šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha; ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha.

Įrašas apie nekilnojamo turto perleidimą nekilnojamojo turto registre padarytas 2022 m. gegužės 5 d. Vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, 2022 gegužės 2 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleistas turtas pritaikius restituciją turėjo grįžti trečiojo asmens J. J. nuosavybėn.

Nurodė, jog byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. birželio mėn. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylos aplinkybės ir ieškinio reikalavimo esmė buvo žinoma ir suprantama. 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141- 278/2021, kuriuo visiškai tenkino ieškovų reikalavimus, tarp jų, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens J. J. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo. Teigia, jog atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jau nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovai R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Ieškovų žiniomis, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios realios veiklos. Šis aplinkybė buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 141-278/2021 ir trečiasis asmuo J. J., būdamas įmonės vadovu, nesugebėjo paaiškinti, kuo užsiima jo vadovaujama įmonė. Be to, aplinkybių, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021 m. jau nevykdė jokios veiklos atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepaneigė ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3215-762/2022. Ieškovų įsitikinimu, jau pats įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsteigimas ir turto į šią įmonę įnešimas, buvo ne kas kita, kaip mėginimas trečiajam asmeniui J. J. bet kokiu būdu išvengti prievolių vykdymo ieškovams. Ieškovų įsitikinimu, šioje byloje ginčijami atsakovų 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. sudaryti pirkimo pardavimo sandoriai neturėjo jokios kitos ūkinės logikos, kaip tik atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ „atsikratyti“ turtu, kurį pritaikius restituciją, reikės grąžinti trečiajam asmeniui J. J. Ieškovų nuomone, tokie sandoriai neturi jokio realaus ūkinio ekonominio pagrindo, kas reiškia, kad tokių sandorių nebuvo privaloma sudaryti (t.y. jokio ūkinio ar ekonominio būtinumo atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti tokius sandorius nebuvo). Ieškovų įsitikinimu, yra neabejotina , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perleidinėjo turtą tyčia ir sąmoningai siekė išvengti prievolių ieškovams vykdymo, nes atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš turto perleidimo gautais pinigais (jei pinigų apskritai gavo) nė kiek nesumažino savo įsipareigojimų ieškovams. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokiais savo veiksmais siekė ne ko kita, kaip tik prievolių įvykdymą ieškovams padaryti neįmanomu, o tai akivaizdžiai pažeidžia ieškovų, kaip kreditorių, teises ir interesus.

Ieškovų vertinimu, ginčijami sandoriai buvo sudaryti neteisėtai, veikiant nesąžiningai gal net pagal iš anksto sugalvotą planą ir siekiant apriboti ir panaikinti ieškovams galimybes išsiieškoti skolas iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto. Aplinkybes, kad ginčijamų sandoriai pažeis ieškovų teises atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ neabejotinai žinojo ir suvokė. Atsakovai S. S. ir V. S. žinojo apie blogą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. J. sunkią finansinę būklę. Tokią išvadą ieškovams leidžia daryti aplinkybė, atskleista Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3215-762/2022 - šioje byloje buvo pateiktas mokėjimo dokumentas, iš kurio matoma S. S. atliko mokėjimą J. J. ir/ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriui G. K. Mokėjimo data sutampa su šiuo ieškiniu ginčijama pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) data - 2022 m. gegužės 2 d. Atsakovai S. S. ir V. S. turėjo galimybę ir privalėjo sužinoti (išsiaiškinti) priežastines sandorio aplinkybes prieš sudarant ginčijamus sandorius, todėl daro išvadą, jog visi atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, jog sąžiningu gali būti pripažįstamas tas asmuo, kuris sau prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2015).

Atsakovai S. S. ir V. S., sudarydami ginčijamus sandorius, turėjo ir privalėjo būti apdairūs, rūpestingi ir atidūs bei išsamiai pasidomėti apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir turto perleidimo priežastis, sandorio teisinius trūkumus ir pan. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro pateikiama informacija, apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolas buvo žinoma jau nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., o apie trečiojo asmens J. J. (kuris yra ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas) skolas informacija registre jau buvo nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. Tokios aplinkybės ieškovams leidžia teigti, jog atsakovai, sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi, ginčo sandoriu siekė nesąžiningų tikslų ir taip pažeidė ieškovų, kaip kreditorių, interesus.

Patikslintu ieškiniu ieškovai papildomai reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius dviem absoliutaus negaliojimo pagrindais: imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimas (LR CK 1.80 str.) ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujančio sandorio negaliojimas (LR CK 1.81 str.). Ieškovai nurodė, kad siekia pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama ginčijamus sandorius ir perleisdama nekilnojamąjį turtą atsakovams S. S. ir V. S. perleido turtą, kurio neturėjo teisės nei įgyti, nei perleisti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi (LR CK 4.48 str.).

Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 nusprendus Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, įsiteisėjusiu sprendimu buvo nuspręsta:“ Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp atsakovo J. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) bei taikyti restituciją, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą“. Sprendimu pripažinus atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto įgijimo sandorį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kilo reikšmingos teisinės pasekmės - teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neįgijo nurodyto nekilnojamojo turto. Taigi, atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ netapo šio turto savininke ir būtent dėl to negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių, t. y. perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams S. S. ir V. S.. (LR CK 4.48 str. 1 d.)

Ieškovų nuomone, ginčo atveju egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais taip pat ir prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (LR CK 1.81 str. 1 d.), nes negali būti toleruojamos situacijos, kai nesąžiningi asmenys, veikdami iš savanaudiškų ir piktavališkų paskatų, perleidžia turtą, sudaro teisines ir fizines kliūtis siekdami išvengti prievolių vykdymo, o sąžiningi kreditoriai lieka be savo teisėtų reikalavimų patenkinimo.

Šioje byloje pripažinus ginčijamus sandorius negaliojančiais nuo jų sudarymo momento turi būti taikoma restitucija: ginčijamais sandoriais perleistas turtas turi būti sugrąžintas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybėn. Posėdžio metu ieškovų atstovas teigė, jog atsakovams V. ir S. S. turėtų būti grąžinti pinigai, kuriuos jie pervedė už perkamus žemės sklypus.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo J. J. atsiliepimo į patikslintą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ar trečiasis asmuo J. J. nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai CPK 123 straipsnio nustatyta tvarka, prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl svarbių priežasčių nebuvo pateikta. Byloje yra gautas atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (vadovo J. J.) ir trečiojo asmens J. J. atsiliepimas į pirminį ieškinį, kuriame jie nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė juos atmesti. Teigė, jog ieškovai yra nesąžiningi, nes ginčijami sandoriai buvo teisėti, pinigai už parduotus sklypus buvo pervesti kreditoriams. Teigė, jog teismo posėdžio metu paaiškins visas aplinkybes, rinks dokumentus, kuriais remsis prašydami atmesti ieškinį (popierinės bylos, b.l.11).Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo J. J. žinojo apie pareikštą ieškinį, nes jį yra gavę.

Atsakovai S. S. ir V. S. teismo posėdžio metu bei atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašė jį atmesti; nubausti ieškovus už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skirti jiems 2000 Eur baudą, pusę šios baudos sumos skiriant jiems bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų. Atsakovai teigia, jog įsigydami ginčo turtą, buvo sąžiningi, nieko nežinojo apie ieškovų ir trečiojo asmens J. J. nesutarimus ir tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius. Jie tik įgijo turtą ir lėšas už įsigytą turtą mokėjo ne grynaisiais ,bet oficialiai į banko sąskaitą. Patys ieškovai civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020, kuri prasidėjo dar iki tol, kol trečiasis asmuo J. J. 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido dalį turto atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi tuo metu buvo, nepakankamai rūpinosi savo reikalavimų įvykdymu, neprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprašė teismo areštuoti atsakovo J. J. bei uždarosios akcinės bendrovės “(duomenys neskelbtini)” nekilnojamąjį turtą, tuo nebuvo pakankamai rūpestingi ,kad sandorių metu jų įgytas turtas būtų areštuotas, uždėti draudimai minimą turtą perleisti - būtent ieškovų reikalavimu-to ieškovai nepadarė ir patys savo nerūpestingumu sukūrė situaciją, kai jie, sąžiningai įgiję nekilnojamąjį turtą, sumokėję pinigus turto savininko kreditoriui, gali likti ir be turto ir be už turtą sumokėtų pinigų. Ieškovai akivaizdžiai nurodo melagingas aplinkybes, nes jie nežinojo apie atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei trečiojo asmens J. J. blogą arba gerą padėtį, pinigai už įsigytus žemės sklypus buvo pervesti asmeniui, kreditoriui, o ne turto pardavėjui.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ,G. K. teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam buvo pranešta tinkamai, atsiliepimo per teismo nustatytą terminą į patikslintą ieškinį nėra pateikęs.

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė ieškinį pareiškė CK 6.66 straipsnio pagrindu, kuriame įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų-kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius-actio Pauliana. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų ,2020 m. kovo 27 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-235-620/2020 patenkinus ieškovo R. P. ir ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinius buvo priteista iš atsakovo J. J.: 2730 Eur skolos, 282,34 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 361 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. P. naudai bei 7882,35 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 903 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, naudai.

Ieškovai nurodo ir iš bylos duomenų žinoma, kad minėtoje civilinėje byloje atsakovui J. J. priteistų sumų savarankiškai nesumokėjus ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. 2020 m. gegužės 19 d. buvo išduoti vykdomieji raštai. Ieškovai vykdomuosius raštus priverstiniam išieškojimui vykdyti pateikė antstolei, tačiau antstolė informavo ieškovus, jog trečiasis asmuo J. J. nebeturi turto, iš kurio būtų galima operatyviai išieškoti skolas ieškovų naudai. Atlikus turto patikrinimą paaiškėjo, jog atsakovas J. J. 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido turtą, tame tarpe ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha; žemės sklypą, esantį: adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,2397 ha. ; žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha ir žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha.

2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021 buvo patenkintas ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei taikyta restitucija, grąžinant atsakovo J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) .Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 išnagrinėjus ir nepatenkinus J. J. apeliacinio skundo.

Ieškovai pirmiausia reiškia ieškinį ir prašo nuginčyti ginčo žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto pagalba. Neabejotina ir galiojanti kreditoriaus reikalavimo teisė yra būtinoji actio Pauliana patenkinimo sąlyga. Aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Kreditorius turi įrodyti ne tik neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, bet ir aplinkybę, jog ši teisė atsirado, iki buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Ieškovai teigia, kad tokią teisę jie turi, nes byla Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama nuo 2020 m. birželio mėn. Atsakovei „(duomenys neskelbtini)“ bylos aplinkybės ir ieškininio reikalavimo esmė buvo žinoma ir suprantama. 2021 m. balandžio 21 d. Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-141- 278/2021, kuriuo visiškai tenkino ieškovų reikalavimus, tarp jų, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp trečiojo asmens J. J. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-382-790/2022 Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo. Teigia, jog jau nuo 2020 m. birželio mėn. ieškovai R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Trečiajam asmeniui J. J. neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovai yra pastarojo kreditoriai, o ne jo vadovaujamos įmonės-UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai. Teisinis reguliavimas nenumato, kad bendrovė galėtų atsakyti už asmenines jai vadovaujančio asmens prievoles. Aplinkybė, jog J. J. yra ieškovų skolininkas ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vadovas nesukuria prievolės tarp ieškovų ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)” .

Įvertintina ir tai, jog ieškovų minimas ir pateiktas teismui Panevėžio apygardos 2021-04-21 teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-141-278/2021, dar nebuvo įsiteisėjęs ginčijamų sandorių sudarymo metu ( 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. ), todėl būtinos sąlygos, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nepagrindžia.

Ieškovams neįrodžius, kad jie turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovus, kuri yra viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų , ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2022 m. kovo 15 d. ir 2022 m. gegužės 2 d. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų S. S. ir V. S. CK 6.66 str. pagrindu, atmestinas ( CPK 12 str., 178 str. ).

Konstatavus, kad ieškovai neįrodė vienos iš būtinų sąlygų buvimo, ir dėl to pripažinti sandorius negaliojančiais actio Pauliana nėra galimybės, dėl kitų aukščiau minėtų sąlygų, kuriomis galima pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes nebepasisako, nes tai bylos išsprendimui dėl šio reikalavimo reikšmės neturės, nes nebus jų visumos.

Dėl absoliučių sandorių negaliojimo pagrindų

Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo ginčijamus sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei.

Sutartis gali būti pripažinta niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu tuomet, kai ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas ir jame nurodyta ankstesnė kasacinio teismo praktika). Sandorio pripažinimas negaliojančiu pateisinamas, kai interesas, kurį siekiama apginti nuo neigiamų sandorio sudarymo padarinių, svarbesnis už tą, kuris būtų apgintas sandorį išsaugojus . Konkrečios teisės nuostatos imperatyvumą, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai.

Ieškovai prašo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais LR CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nes atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydama ginčijamus sandorius ir perleisdama nekilnojamąjį turtą atsakovams S. S. ir V. S. perleido turtą, kurio neturėjo teisės nei įgyti, nei perleisti. Ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistas pamatinis imperatyvas, draudžiantis asmenims perleisti daugiau teisių (t. y. turto nuosavybės teises) nei jų turi (LR CK 4.48 str.).

Iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto registro išrašų apie turtą matyti, kad 2022 m. kovo 15 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 2 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarymo tarp atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovų S. S. ir V. S., momentu, žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha; unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,2397 ha. ; unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha., Nekilnojamojo turto registre, nuosavybės teise buvo įregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybe. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtus sklypus įgijo 2019 m. gegužės 20 d. Akcijų pasirašymo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

Ieškovai savo reikalavimui pagrįsti, nurodo Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021 m. balandžio 21 d., priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021, kuriuo buvo tenkintas ieškovų ieškinys ir pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp atsakovo J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( į. k. (duomenys neskelbtini) ) bei taikyta restitucija, grąžinant J. J. nuosavybėn šia akcijų pasirašymo sutartimi perleistą turtą, tame tarpe ir ginčo žemės sklypus. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo, Lietuvos Apeliaciniam teismui 2022 m. birželio 30 d. nutartimi atmetus J. J. apeliacinį skundą ir palikus jį galioti ( civ. byla Nr. e2A-382-790/2022 ).Nors Panevėžio apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas byloje Nr. e2-141-278/2021 įsiteisėjo jau po ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo, tačiau akcentuotina tai, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus jis turi būti vykdomas. Trečiajam asmeniui J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), kuria jis perleido savo turimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų pareikštus reikalavimus. Pagal 2023-09-28 antstolės Irenos Bakšienės pateiktą informaciją Nr. S-23-115-34490 bendra neišieškotų skolų suma iš trečiojo asmens J. J. buvo 56 823,80 Eur.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. J. ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo žinomas Panevėžio apygardos teismo sprendimas, kuris įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti jam ginčo žemės sklypus, tačiau net nelaukdamas, kol Lietuvos Apeliacinis teismas išnagrinės jo paties skundą, kaip atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žemės sklypus pardavė atsakovams S. ir V. S. , be to iš atsakovų paaiškinimų žinoma, kad jis net ir pats pasiūlė šiuos sklypus jiems įsigyti. Trečiajam asmeniui J. J. sudarius akcijų pasirašymo sutartį, kuria perleido savo turimą turtą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis nebeturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas pagal ieškovų pareikštus reikalavimus.

Trečiasis asmuo J. J. žinodamas apie priimtą apygardos teismo sprendimą turėjo ir privalėjo suprasti, kad teismui pritaikius restituciją ir jam gražinus turtą, šis turtas bus panaudotas jo turimų kreditorinių įsipareigojimų dengimui. Trečiasis asmuo J. J. turėjo suprasti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu jis buvo neįgijo ginčo žemės sklypų, netapo ginčo turo savininke ir tuo pačiu negalėjo įgyvendinti savininkui tenkančių teisių-perleisti turtą nuosavybės teise atsakovams S. ir V. S. Tiek atsakovė, tiek ir trečiasis asmuo J. J. žinojo apie pareikštą ieškinį, nes jį yra gavę. Trečiojo asmens J. J. dalyvavimas teismo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu, tačiau jis į teismo posėdžius kviečiamas net kelis kartus neatvyko, buvo skirta bauda, tačiau ir skyrus baudą trečiasis asmuo neatvykdavo į teismo posėdžius, nepaaiškino ginčo sandorių sudarymo aplinkybių.

Ginčo žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarčių 7.3 punkte nurodyta, kad „pardavėjas pareiškė, kad parduodami žemės sklypai niekam neperleisti, arešto ir draudimo nėra, nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į daiktą, jo, kaip pardavėjo, teisė disponuoti daiktais neatimta ir neapribota. Teisminių ginčų dėl jo nėra.“

CK 4.48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą ( turtą ) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto ( turto ) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Teismo posėdyje atsakovai V. S. ir S. S. paaiškino, jog jie nežinojo apie trečiojo asmens J. J., ar atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunkią finansinę būklę. Kiek žino, anksčiau , galbūt prieš dešimt metų, J. J. supirkinėjo žemės sklypus iš fizinių asmenų, važinėdavo pas vyresnius asmenis, siūlydavo juos parduoti ir jų buvo įsigijęs, nors jie ribojosi su jų turimais, ar nuomojamais žemės sklypais. Atsakovė V. S. paaiškino, kad dėl to su J. J. pykosi ir nebendravo. Teigė, kad jis bandė ūkininkauti, tačiau tik „stekeno“ gyvulius. Kai sužinojo, kad atsakovo S. S. dėdei įsigyti buvo pasiūlytas 7 ha besiribojantis žemės sklypas ir jie pasiteiravo, ar J. J. neparduoda besiribojančių žemės sklypų. J. J. sutiko. V. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos gavo pažymas reikalingas sandorių sudarymui. Duomenis apie tai, kad sklypai yra įkeisti sužinojo tik sudarydami žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis būdami pas notarą. Jiems nekilo abejonių dėl to, kad pinigus už įsigyjamus sklypus reikia pervesti J. J. kreditoriui , šiuo atveju trečiajam asmeniui G. K., nes kiek žino, daug ūkininkų taip įsigyja žemės sklypus. Jie nesidomėjo J. J. turtine padėtimi, ar priežastimis dėl kurių jis nutarė žemės sklypus parduoti. Be to jis jiems nieko nesakė apie vykstančius teismo procesus. Teigia, jog sandoris buvo sudaromas pas notarą, tai jeigu būtų buvę aplinkybės dėl kurių tokie sandoriai nebuvo galimi sudaryti, notaras jų būtų netvirtinęs.

Iš aptartų įrodymų matyti, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę ir sudarydamas ginčo sandorius veikė pažeisdamas sąžiningumo reikalavimus kaip tą numato CK 1.5 straipsnio 1 dalies ir CK 6.4 straipsnio nuostatos . Jis žinojo, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą. Atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. J., atstovaujantis bendrovę, žinodamas, kad jo kreditorių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. P. ieškinys buvo patenkintas ir ginčo sklypai turi būti grąžinti jo, kaip ieškovų skolininko nuosavybėn, kad gali būti nukreiptas į jį išieškojimas ieškovų naudai, nuslėpdamas nuo sklypo pirkėjų V.ir S. S. bei sutartis sudarančio notaro informaciją, kad jau yra priimtas Panevėžio apygardos teismo sprendimas 2021 m. balandžio 21 d., byloje Nr. e2-141-278/2021, jos sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, sudarydamas ginčo žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, žinodamas, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių (ieškovų) teises į skolos išsiieškojimą t. y. jo kreditorių teisę nukreipti išieškojimą į ginčo turtą, elgėsi nesąžiningai. Šias aplinkybes teismas vertina kaip CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsnių imperatyviąsias nuostatas (normas) pažeidžiantį elgesį, kuriose įtvirtintos šalių pareigos elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, todėl darytina išvada, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos J. J., elgesys, sudarant ginčijamus sandorius, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms , numatytoms CK 1.5 straipsnio 1 dalyje, 6.4 straipsnyje ir šioje byloje yra nustatytas CK 1.80 straipsnyje įtvirtintas prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandorio šalies elgesys dėl kurio sudarytos ginčijamos sutartys laikytinos niekinėmis ir negaliojančiomis. 

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog trečiojo asmens J. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys , ginčo sandorių sudarymo metu, kai jis puikiai žinojo apie vykstantį teisminį ginčą dėl parduodamų žemės sklypų bei apie priimtą nepalankų pirmos instancijos sprendimą, suprantant ,kad žemės sklypų perleidimas užkirs ieškovams, jo kreditoriams, galimybę nukreipti išieškojimą į šį turtą, tačiau apie tai neinformuojant nei žemės sklypų pirkėjų, nei notarės , be to kitoms sandorio šalims nurodant, kad jokių teisminių ginčų dėl šių žemės sklypų nėra, t.y. nurodant neteisingas aplinkybes ir tuo suklaidinant pirkėjus, geros moralės principu laikytinas aiškiai netoleruotinu ir nesąžiningu, nesuderinamu su geros moralės normomis. Be to, sudarydamas ginčo sandorį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas žinojo, suprato, kad perleidus žemės sklypus atsakovams V.ir S. S. , nebus galimybės įvykdyti Panevėžio apygardos teismo sprendimą 2021 m. balandžio 21 d., priimtą byloje Nr. e2-141-278/2021. Toks UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo elgesys vertintinas kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerajai moralei. Šios aplinkybės, leidžia teismui daryti išvadą, kad taip pat egzistuoja teisiniai pagrindai ginčijamus žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorius pripažinti niekiniais ir negaliojančiais CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerajai moralei, todėl ginčijami sandoriai pripažintini niekiniais ir negaliojančiais taip pat ir šiuo ieškovų prašomu-CK 1.81 straipsnyje įtvirtintu pagrindu.

Atsakovai V. ir S. S., jų atstovas tiek atsiliepimuose į ieškinį, patikslintą ieškinį, tiek ir teismo posėdžio metu akcentavo, kad ieškovai yra nerūpestingi ir galimai nesąžiningi, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu galėjo pasirūpinti, kad perleidžiamas turtas būtų areštuotas ir jam taikomi apribojimai jį perleisti. Susipažinus su teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-235-620/2020 (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir apylinkės teismas jas taikė, tačiau asmeniui pateikus skundą apeliaciniam teismui, pastarasis nusprendė jas panaikinti motyvuojant, kad byloje nepateikta pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių J. J. (trečiojo asmens šioje byloje) nesąžiningumą, t. y. bandymą nuslėpti turtą ar atlikti kitokius veiksmus. Tačiau priėmus teismo sprendimą byloje paaiškėjo priešingai, nes esminė priežastis, dėl kurios susiklostė būtent tokia situacija, yra trečiojo asmens J. J. veiksmai, kuriais jis iš pradžių akcijų pasirašymo sutartimi perleido ginčo žemės sklypus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau būdamas pastarosios bendrovės vadovu pardavė žemės sklypus atsakovams, nors žinojo apie jau priimtą sprendimą dėl turto perleidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aktų nuginčijimo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovai neturi pareigos kreipęsi į teismą su ieškiniu būtinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Manytina, kad Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr.e2-141-278/2021 pagal CPK 137 straipsnio 5 dalį ne vėliau kaip kitą darbo dieną priėmus ieškinį dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo turėjo būti praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį. Ar toks pranešimas buvo išsiųstas, apylinkės teismas nagrinėdamas šią bylą, duomenų neturi. Taigi šiuo atveju ieškovai savo atliktais veiksmais nėra nulėmę susiklosčiusios situacijos, dėl ko vertinti, kad jie galbūt galėjo imtis ir papildomų procesinių priemonių, yra teisiškai nepagrįsta.

Dėl restitucijos

Teismas, pripažinęs negaliojančiu sandorį, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė.  CK 1.80 straipsnio 3 dalis nukreipia į restitucijos taisykles, nustatytas CK šeštosios knygos normose.CK 6.145 straipsnio nuostatos numato, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis).

Atsakovai S. S. ir V. S. teigia, kad jie yra sąžiningi ginčo žemės sklypų įgijėjai, jie nežinojo apie atsakovės UAB “(duomenys neskelbtini)“ ir trečiojo asmens J. J. sunkią finansinę būklę. Nurodė, kad sudaromi sandoriai jiems nesukėlė jokių abejonių, tarp ūkininkų yra normali praktika, kai už perkamus žemės sklypus, kurių reikia jų veiklai vykdyti, yra atsiskaitoma ne tiesiogiai pardavėjui, o jo kreditoriams. Sandoriai buvo sudaryti pas notarę, niekas jų neinformavo apie tai, kad žemės sklypų perleidimui yra taikomi apribojimai. Už žemės sklypus sumokėjo normalią rinkos kainą. Atsakovas S. S. teigė, kad jis išsiėmė reikalingas pažymas iš NŽT ir duomenis apie tai, kad perkami žemės sklypai yra įkeisti ir reikės sumokėti kreditoriui už perkamus žemės sklypus sužinojo tik būdami pas notarę, prieš sudarant pirkimo-pardavimo sandorius. Atsakovas S. S. taip pat nurodė, jog jei būtų turtas grąžinamas pardavėjui, tai būtų pažeisti jų interesai, nes jie įsigijo žemės sklypus reikalingus gyvulių ganymui, buvo įrengtos gyvulių stoginės ,įrengtos gyvulių girdyklos-kasti tvenkiniai, yra pasiėmę paskolą, vykdo žemės ūkio veiklą, yra įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentūrai, jiems tai būtų skaudus smūgis šeimai, vaikai būtų „alkani ir basi“. Teigė, kad tarp ieškovų ir trečiojo asmens buvo bendras verslas, jie vienas kitą žinojo, tai yra jų problemos ir nereikėtų nukreipti jų tarpusavio reikalavimų į sąžiningai dirbančių ūkininkų turtą, dėl ko patirtų nuostolius.

CK 6.145 str. 2 d. nuostata suteikia teismui galimybę išimtinais atvejais pakeisti restitucijos būdą. Aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti išimtį iš bendrosios restitucijos taisyklės, pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymą turi įrodyti šalis, kuri reikalauja šią išimtį taikyti. Pagal bendrą taisyklę restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad restitucijos taikymas natūra bendriausia prasme reiškia sandorių šalių įpareigojimą atlikti priešpriešinius veiksmus tiems su sandorio objektu susijusiems veiksmams, kurie buvo atlikti vykdant (vėliau negaliojančiu pripažintą) sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 25 punktas).

Atsakovai V.ir S. S. yra pateikę atsiliepimą, posėdžio metu teikę paaiškinimus, teismo procese buvo atstovaujami atstovo, tačiau prie atsiliepimo į ieškinį, ar bylos nagrinėjimo metu nėra pateikę teismui įrodymų, kad įgyti žemės sklypai reikalingi jų , kaip ūkininkų veiklai vykdyti, ar yra paėmę paskolas žemės ūkio veiklai vykdyti, kokie jų įsipareigojimai dėl ko papildomai turėjo įsigyti žemės sklypus, taip pat kokios ir kokio dydžio investicijos padarytos į jų įsigytus ginčo žemės sklypus, kuriuos prašo palikti jų nuosavybėje. Ginčijamais sandoriais buvo perleistas turtas- žemės ūkio paskirties žemės sklypai, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ginčo žemės sklypai po jų įsigijimo buvo iš esmės pagerinti, ar atsakovai į juos investavo dideles savas lėšas , dėl ko žemės sklypo vertė iš esmės pasikeitė ,todėl teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad žemės sklypų vertė iš esmės pasikeitė ir kad atsakovai, restitucijos natūra taikymo atveju patirtų didelius nuostolius ir ji sukeltų jiems didelių nepatogumų. Įvertintina ir tai, jog atsakovai V.ir S. S. teigė, kad sudarydami pirminį ginčo sandorį 2022-03-15 pas notarę sužinojo apie tai, kad žemės sklypai įkeisti, bet buvo pernelyg abejingi ir nepakankamai rūpestingi ar atidūs, nesigilino į sandorio sudarymo aplinkybes, nesidomėjo ir nesiaiškino, kodėl turi atlikti mokėjimus trečiajam asmeniui G. K., o ne atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ . Atsakovai manė, kad tokia praktika yra normali (nemažai asmenų sudaro tokius sandorius, notarė sandorius patvirtino), kai iš atsakovų paaiškinimų žinoma, kad atsakovo atstovas, trečiasis asmuo J. J. prieš tai aktyviai supirkinėjo iš įvairių fizinių asmenų žemės sklypus, kurie buvo įsiterpę tarp jų turimų, nuomojamų žemės sklypų, ūkininkavo (nors buvo blogas ūkininkas). Teigė, jog dėl tokių jo veiksmų buvo susipykę, nes norėjo tuo sklypus patys įsigyti , o dabar net nepasidomėjo , dėl kokių priežasčių juos išparduoda. Įvertintina, kad kitą ginčo sandorį sudarė 2022 m. gegužės 2 d., kai nuo pirmojo iš ginčijamų sandorio sudarymo buvo praėję beveik du mėnesiai, todėl taip pat turėjo pakankamai laiko sau prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl sandorio sąlygų ir objekto, galimų sandorio negaliojimo pagrindų, nes pinigus už perkamus žemės sklypus pervedė trečiajam asmeniui G. K. Šioje byloje reikia atsižvelgti ne tik į atsakovų S.ir V. S. interesus, tačiau ir į ieškovų interesą, t.y. yra siekiant susigrąžinti skolą iš trečiojo asmens J. J. ir dėl to inicijuotus sandorių pripažinimo negaliojančiais procesus.

Restitucijos esmė, kai ji taikoma kaip sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio ( nuo jo sudarymo momento ) teisinė pasekmė, yra ta, kad šalys, gavusios tam tikrą turtą nuginčyto sandorio vykdymo metu, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant buvusią padėtį. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių dėl ko negali būti atliekama restitucija natūra, nes ją atlikus tokiu būdu šalys būtų gražintos į pirminę padėtį.

Ieškovai patikslintu ieškiniu reikalaudami pripažinti negaliojančiomis ginčo sutartis prašo taikyti vienašalę restituciją ir ginčo pirkimo-pardavimo sutartimis nupirktus žemės sklypus sugrąžinti atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu ieškovų atstovas nurodė, kad jie neprieštarauja ir dėl abipusės restitucijos taikymo ir mano, kad už ginčo žemės sklypus sumokėti pinigai turėtų būti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugrąžinti atsakovams S.ir V. S.

Nors ir tokio reikalavimo ieškovai nereiškia, tačiau šiuo atveju vienašalės restitucijos taikymas neabejotinai pažeistų atsakovo V. S. ir jo sutuoktinės V. S., kuri taip pat įgijo nupirktus žemės sklypus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pagrindais, interesus, būtų neteisingas ir nesąžiningas jų atžvilgiu. Pirkimo pardavimo sutartimis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė žemės sklypus atsakovui S. S., kuris juos pirko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktine V. S., o atsakovas S. S. už perkamus žemės sklypus įsipareigojo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenimis iš sudarytų ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių (2.1 punktas) nustatyta, kad žemės sklypus atsakovė UB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė sutinkant trečiajam asmeniui G. K., nes žemės sklypai buvo įkeisti hipotekos lakštu. Ginčo žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartyse nurodyta, kad pardavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog pinigus už perkamus žemės sklypus pavedimu pirkėjas S. S. pervedė į trečiojo asmens sąskaitą (nurodytas jos numeris).Nors ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymu atsakovas S. S. sudarydamas ginčo sandorius pinigus pervedė į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ,G. K. banko sąskaitą, sandorio prasme tikroji pinigų už parduotus žemės sklypus gavėja yra atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsižvelgiant į tai, taikytina dvišalė restitucija , sugrąžintinas atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginčijamų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartimis perleistas turtas-žemės sklypai, o atsakovui S. S., kuris ir sumokėjo pinigus už perkamus žemės sklypus, įgydamas juos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su atsakove V. S., priteistina 8500 Eur iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( CK 6.145 str. )

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šioje byloje ieškovai patyrė 233,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis sumokėtas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas , tenkinus ieškinį pilna apimtimi, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Šioje byloje teismas atsižvelgia į tai, kad ginčas kilo išimtinai dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vardu veikiančio J. J. nesąžiningų veiksmų, kuomet būtent ši atsakovė (jos atstovas) žinodamas apie priimtą jam nepalankų, nors dar ir neįsiteisėjusį, teismo sprendimą, nelaukdamas Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo paskelbimo, siekdamas išvengti teismo sprendimo įvykdymo, sudarė žemės sklypų, kurie pagal teismo sprendimą, atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausė, pirkimo-pardavimo sandorį. Laikytina, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlygojo šios bylos procesą, tuo tarpu atsakovų S. S. ir V. S. elgesys šios bylos kontekste laikytas sąžiningu, nes jie taip pat patyrė išlaidas dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų, todėl, teismo nuomone, ieškovų bei atsakovų S. ir V. S. patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos išimtinai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal atsakovų V. ir S. S. atstovo pateiktus dokumentus matyti, kad jų patirtos išlaidos byloje sudaro 700 Eur (procesinių dokumentų paruošimas-400 Eur ir 300 Eur atstovavimas teisme), kurias sumokėjo atsakovas S. S. Šalių pateiktos atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio“ nustatytų dydžių, todėl ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei atsakovo S. S. naudai iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas visa apimtimi.

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu bei įteikimu sudaro 156,48 Eur, todėl jos remiantis sprendime išdėstytais bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo motyvais, priteistinos iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybei.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovų R. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. kovo 15 d. sudarytą notarinę žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,2397 ha, įgytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su atsakove V. S., a.k(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją, ir grąžinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – žemės sklypus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,4514 ha ir unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), plotas 1,2397 ha bei priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4500,00 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų 00 ct) už sumokėtus žemės sklypus pagal 2022 m. kovo 15 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. sudarytą notarinę žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha, ir esančio adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha, įgytų bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe su atsakove V. S., a.k(duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją, ir grąžinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybėn 2022 m. gegužės 2 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleistą turtą – žemės sklypus, esančio adresu (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 1,7880 ha, ir esančio adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), plotas: 0,9500 ha, bei priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų 00 ct) už sumokėtus žemės sklypus pagal 2022 m. gegužės 2 d. sudarytą žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 233,00 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui S. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), 156,48 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt šeši eurai 48 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Išlaidas valstybei sumokėti į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų ( esančių įvairiuose bankuose), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja                                                                                                     Loreta Kukelkienė