Civilinė byla Nr. 2-1066-464/2015

Teisminio proceso Nr. 2-6247-881/2014.

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 14 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-2-6247-881/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nonfera“ ieškinį atsakovams L. Š. ir A. N. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Teisėja

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB ,,Nonfera“ ieškinyje atsakovams A. N. ir L. Š. prašo solidariai priteisti iš jų 1 483 558,48 Lt (atitikmuo 429 668,23 EUR) žalos atlyginimo, taip pat procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – neviršijant ieškinio sumos areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis. Kadangi reikalaujama priteisti suma iš atsakovų, fizinių asmenų, yra itin didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė būsimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi ieškovo BUAB ,,Nonfera“ reikalavimų užtikrinimui nutarė areštuoti atsakovams L. Š. ir A. N. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises, bendrai neviršijant 1 483 58,48 Lt sumos (areštuotą turtą draudžiama parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti tretiesiems asmenims), o turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ir / ar trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų naudotis darbo užmokesčiu ar kitomis darbo užmokesčiui prilyginamomis pajamomis ir atsiskaityti su ieškovu.

Teismas, atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti iš atsakovų suma – 1 483 58,48 Lt (atitikmuo 429 668,23 EUR) yra didelė, o ieškinys preliminariai pagrįstas (ieškovas nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pridėjo įrodymus, t. y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus)., sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir tokias priemonės pritaikė (CPK 144 str.). Vadovaudamasis ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo principais ir siekdamas išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, teismas parinko atsakovus mažiausiai varžančias priemones ir pirmiausiai nutarė areštuoti jiems priklausantį nekilnojamąjį ir / ar kilnojamąjį turtą, turtinės teises, tik to nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskirajame skunde atsakovas L. Š. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Nėra grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Vien tik didelė ieškinio suma nėra pakankama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėtų įvertinti ir kitas svarbias faktines aplinkybes (atsakovo finansinę padėtį, elgesį, veiklos pobūdį, faktinį ir teisinį santykį su ieškovu ir kt.). Ieškovas neįrodė, kad atsakovas slėptų turtą ar kitaip elgtųsi nesąžiningai, kad būtų pagrindas prielaidai, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, susiformuoti.

2.  Pats ieškovas BUAB „Nonfera” yra atsakovo L. Š. (buvęs BUAB „Nonfera” vadovas ir vienintelis akcininkas) skolininkas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2- 4474-258/2013 konstatuotas BUAB „Nonfera” 11 585,25 Lt įsiskolinimas atsakovui L. Š., atsiradęs iš darbo santykių, ir 4 869 281,75 Lt skola (847 963,70 Lt palūkanų už parduotus žemės sklypus pagal 2007 m. gruodžio 28 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį ir 2008 m. gruodžio 31 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį bei pagal 2008 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį Nr. 8-08-5a ir 2009 m. liepos 1 d. paskolos sutartį Nr. 8- 09- 14). Nors ši Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis panaikinta ir byla sustabdyta, ieškovo kreditoriui UAB „Vakarų krova” pareiškus netiesioginį ieškinį dėl sandorių, iš kurių kyla BUAB „Nonfera” įsiskolinimas L. Š., iš dalies pripažinimo negaliojančiais (civilinė byla Nr. 2-3963-798/2014), L. Š. teisė į BUAB „Nonfera“ 4 869 281,75 Lt bei 11 585,25 Lt skolas, kol sandoriai nenuginčyti, egzistuoja. Ši jo turima reikalavimo teisė į ieškovą (4 869 281,75 Lt, atitikmuo 1 410 241,5 EUR)  paneigia grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

3. Ieškinys, kuriuo iš buvusio BUAB „Nonfera“ akcininko L. Š. siekiama priteisti įmonei, ieškovo vertinimu, rizikingais 2010-2011 metų sandūroje sudarytais sandoriais padarytą žalą (metalų pirkėjas, šiuo metu jau išregistruota Kipro įmonė Telocrine Services Limited ieškovui liko skolinga 429 668,23 eurų), preliminariai nepagrįstas. Jis šių sandorių sudarymo metu nebuvo nei faktinis, nei oficialus įmonės vadovas, sandorius pasirašydavo vadovas A. N.,, dirbo įmonėje konsultantu, taigi ieškovas nepagrindė solidarios atsakovų (vadovo ir akcininko) atsakomybės. Be to, sandoriai su minėta Kipro įmone atitiko verslo praktiką ir jais ieškovas buvo apsaugotas nuo nuostolių (Kipro įmonė atliko preliminarius mokėjimus, sutartyse buvo numatytos netesybos ieškovo naudai). Šios aplinkybės ieškovui yra žinomos, kadangi buvo nurodytos prašyme atlikti ikiteisminį tyrimą, kurį pradėti atsisakyta.

4. Atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurias gali sukelti nagrinėjamoje byloje pritaikyto dydžio ir masto laikinosios apsaugos priemonės, būtinas išsamesnis grėsmės, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas, motyvavimas, pagrindimas, nepakanka vien prielaidų, kuriomis apsiribojo pirmosios instancijos teismas. Kai teisminis procesas remiasi tik prielaidomis, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, ypač pradinio teisminio proceso etapo metu, neturėtų būti maksimalus. Maksimalus teismo sprendimo įvykdomumo užtikrinimas galimas tik esant objektyviems duomenims, patvirtinantiems prielaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-167/2008).

Ieškovas BUAB „Nonfera“ atsiliepime į  atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismų praktikoje aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama kai yra pareikštas didelės piniginės sumos reikalavimas. Pareiga paneigti prezumpciją, kad reikalavimo suma skolininkui didelė, tenka pačiam skolininkui, tačiau L. Š. nepateikė  įrodymų apie savo valdomą turtą bei gaunamas pajamas, kurie leistų tvirtinti, jog 429 668, 23 EUR ieškinio suma jam nėra didelė ir dėl to nėra rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas gali pasunkėti.

2.  L. Š. argumentas, kad jis pats turi 4 869 281, 75 Lt (atitikmuo 1 410 241,5 EUR) dydžio finansinį reikalavimą į ieškovą, nereikšmingas. Šis reikalavimas yra ginčijamas ir nėra patvirtintas ieškovo bankroto bylą nagrinėjančio teismo.

3. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo, teismas nesprendžia bylos iš esmės, pakanka, kad ieškinys būtų preliminariai pagrįstas, ir netiria bei nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atsakovų  civilinės atsakomybės sąlygas tegali nustatyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos (apelianto lėšos areštuotinos tik nepakankant kito turto).

Atsakovas A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2. Teismas nederino proceso dalyvių interesų, nesiekė jų balanso, neįvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apeliantui sukeliamų neigiamų pasekmių.

3. Neįrodytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas, grėsmė teismo sprendimo įvykdymui).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nors atskirajame skunde prašoma panaikinti visą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, taigi ir tą jos dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos kito atsakovo – A. N. atžvilgiu, viena vertus, šis atskirasis skundas grindžiamas išimtinai argumentais, susijusiais su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu apelianto (atsakovo L. Š.), atžvilgiu. Teisė į teisminę gynybą reiškia teisę ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 5 str.). CPK nenumato galimybės, įskyrus įstatymų numatytas išimtis, fiziniam asmeniui teisme ginti kito asmens teises, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas tik ta apimtimi, kiek juo siekiama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos apelianto L. Š. atžvilgiu. Kita vertus, atsakovo A. N. atskirasis skundas dėl šios nutarties jau išnagrinėtas anksčiau ir jį Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-415-180/2015 atsisakyta patenkinti.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Byloje nagrinėjamas ginčas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 145 straipsnyje numatytos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apelianto atžvilgiu sąlygos (ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebegalimas).

Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo

Apelianto teigimu, ieškinys jo atžvilgiu akivaizdžiai nepagrįstas, nes nėra teisinio ir faktinio pagrindo L. Š., kuris sandorių, iš kurių ieškovas kildina reikalavimo teisę į apeliantą, sudarymo metu buvo tik ieškovo akcininkas ir darbuotojas, tačiau ne vadovas, atsakomybei bei solidariai atsakomybei su buvusiu vadovu – atsakovu A. N.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu,   tokie apelianto skundo argumentai, susiję su jam solidariai pareikšto reikalavimo pagrįstumu, paprastai priskiriami argumentams dėl bylos esmės ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra aktualūs. Dėl šių argumentų iš esmės pasisakys teismas, išnagrinėjęs bylą ir priimdamas joje sprendimą. Šioje civilinio proceso stadijoje, kai sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinant, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015). Spręsdamas dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomo asmens atžvilgiu laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Nagrinėjamu atveju ieškovo reiškiamas materialinis reikalavimas atsakovams (buvusiam vadovui ir akcininkui, ieškovo teigimu, faktiškai veikusiam kaip vadovas) iš esmės galimas, o tenkintinas ar ne šis reikalavimas bus pasisakyta tik bylos nagrinėjimo iš esmės stadijos pabaigoje, įvertinus faktinių bylos aplinkybių visumą. Taigi ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Todėl apelianto skundo argumentai, susiję su tuo, ar ieškinys pagal bylos faktines aplinkybes apelianto L. Š. atžvilgiu tenkintinas, nesuponuoja kitokio laikinųjų apsaugos priemonių klausimo išnagrinėjimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui

Rungimosi (CPK 12 str.) bei proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą,  kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones  buvimą, t.y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui gali būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir todėl sprendimo įvykdymas jam nesukeltų sunkumų.

Byloje nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjo prezumpcija, kad ieškinio suma atsakovams, fiziniams asmenims, yra didelė. Pagrįsti apelianto argumentai, kad vien didelė ieškinio suma teismų praktikoje nepripažįstama savaime pakankamu pagrindu konstatuoti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi vertinti visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimui galinčias turėti reikšmės  aplinkybes, tarp kurių esminę reikšmę turi atsakovo finansinė – turtinė padėtis, nes būtent ji atspindi atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam konkretaus ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1656/2014). Pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį ir taip paneigti prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, kaip jau minėta, tenka būtent atsakovui, suinteresuotam laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-782-180/2015; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2200/2013).

Apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė patikimų, išsamių ir įrodymais grįstų duomenų apie savo gerą turtinę padėtį, pajėgumą įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą grįsdamas vienintele, turimos reikalavimo teisės į ieškovą aplinkybe.  Šiuo aspektu pažymėtina, kad tokia apelianto turtinė teisė yra ginčijama ir nėra patvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi BUAB „Nonfera“ bankroto byloje (dabartinis civilinės bylos Nr. B2-389-258/2015) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas L. Š. 4 869 281,75 Lt (atitikmuo – 1 410 241,47 EUR) finansinis reikalavimas BUAB „Nonfera“ ir šio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimas priklauso bei yra atidėtas iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3259-798/2015. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar nėra žinoma, kokio dydžio reikalavimo teisę į BUAB „Nonfera“ turi apeliantas. Patvirtintos reikalavimo teisės, kylančios vien iš darbo teisinių santykių (3 355,32 EUR) nepakanka užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Aktualu ir tai, kad vykdomos bankroto procedūros ir tokio pobūdžio byloje vyraujantis visų kreditorių interesų lygybės principas, nepažeidžiant ĮBĮ  nuostatų, neleistų pagrįstai tikėtis nei tokio dydžio, kaip apeliantas nurodo (1 410 241,5 EUR ) jo reikalavimo patenkinimo ir jo verte savo paties prievolių įvykdymo bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams, jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nei priešpriešinių prievolių įskaitymo. Kitų duomenų apie turimą turtą apeliantas neteikė, todėl konstatuotina, kad L. Š. didelio reikalavimo prezumpcija byloje nepaneigta. Atitinkamai nepaneigta grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o tuo pačiu ir pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 str.). 

Kaip matyti iš viešo Turto areštų registro duomenų (CPK 179 str. 3 d.), vykdant skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį yra areštuotas L. Š. nekilnojamasis turtas (trys butai) ir išregistruotas areštas kitam (neidentifikuotam) turtui, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi įrodymais pagrįstų duomenų, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apeliantui keltų kokius nors realius neigiamus padarinius, žalą, trikdytų veiklą ar įprastą gyvenimą.

Šie motyvai yra pakankami, kad teisėtą, pagrįstą bei tinkamai motyvuotą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, kaip dėl nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Dalia Kačinskienė