Civilinė byla Nr. e2A-90-866/2026

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01243-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.3; 3.4.1.9

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „AKVESTA“ ir atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „AKVESTA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimą vienašališkai nutraukti Kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbų sutartį Nr. ST-185 (toliau – ir Sutartis, ir Sutartis Nr. ST-185), apie kurį atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba informavo ieškovę UAB „AKVESTA“ 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1S-6825, negaliojančiu ir neteisėtu; įpareigoti atsakovę Lietuvos kalėjimų tarnybą pašalinti informaciją apie ieškovę UAB „AKVESTA“ kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalį; priteisti iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškovės naudai 32 765,49 Eur skolą už atliktus darbus bei 12,25 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2024 m. balandžio 26 d. perkančioji organizacija (atsakovė) Lietuvos kalėjimų tarnyba (pagal Sutartį – užsakovė) ir ieškovė (pagal Sutartį – rangovė) sudarė Sutartį, pagal kurią rangovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti Kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbus ir perduoti juos užsakovei, o užsakovė įsipareigoja priimti darbus, atitinkančius Sutartyje nustatytus reikalavimus, ir sumokėti rangovei už tinkamai atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis). Nors statybvietės perdavimo–priėmimo aktas ir datuojamas 2024 m. balandžio 29 d., tačiau, kaip patvirtina atsakovės atstovo el. laiškas, atsakovė atsiuntė ieškovei pasirašyti statybvietės perdavimo–priėmimo aktą tik 2024 m. birželio 17 d. Skaičiuojant Sutarties 4.1 papunktyje įtvirtintą 5 mėnesių darbų atlikimo trukmę nuo tikrosios statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo datos (2024 m. birželio 17 d.), Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas baigėsi tik 2024 m. lapkričio 17 d. Pagal Sutarties 5.1.3 papunktį atsakovė įsipareigojo pateikti visus reikalingus leidimus ir įgaliojimus darbams atlikti, jeigu tokie leidimai reikalingi pagal galiojančius norminius aktus. Atsakovė statybą leidžiantį dokumentą gavo tik 2024 m. liepos 18 d., o jį pateikė ieškovei 2024 m. liepos 23 d. Atsakovė Sutarties sudarymo metu neinformavo ieškovės, kad ji neturi išduoto statybą leidžiančio dokumento ir sąmoningai šią svarbią aplinkybę nutylėjo. Laikotarpiu nuo statybvietės perdavimo–priėmimo akto iki pat 2024 m. liepos 18 d. ieškovė atliko tik paruošiamuosius darbus.

3.       Ieškovė paaiškino, kad nuo 2024 m. gegužės 27 d. tarp šalių vyko susirašinėjimas dėl papildomų darbų atlikimo ir susitarimo dėl jų atlikimo sudarymo. Papildomų darbų atlikimui atsakovė ne tik pritarė, bet ir reikalavo juos atlikti. Papildomi ir Sutartyje nenumatyti darbai faktiškai buvo atlikti (tai patvirtina Statybos darbų žurnale nurodyti atliktų papildomų darbų žymėjimai, kuriuos nepagrįstai vengė pasirašyti atsakovė, bei antstolio atliktas faktinių aplinkybių konstatavimas). Atsakovė paskyrė kontaktinį asmenį, atsakingą už Sutarties vykdymą, kontrolę bei turintį teisę pasirašyti darbų perdavimo–priėmimo aktą, – Planavimo ir projektų skyriaus vyriausiąjį specialistą V. P. (Sutarties 12.4 papunktis). Su šiuo atsakovės atstovu buvo derinami pranešimų apie papildomų darbų poreikį projektai, šis atstovas teikė savo siūlymus ir pastabas dėl pranešimų turinio. Nepaisant to, kad realiai nuo pat Sutarties sudarymo momento tiek ieškovei, tiek ir atsakovei buvo žinomas papildomų ir Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo poreikis, kuriam pritarė ir pati atsakovė (jos atstovai), atsakovė delsė ir iki šiol neįvykdė jai pagal VPĮ 89 straipsnį tenkančios pareigos, t. y. nesudarė susitarimo dėl papildomų darbų, nors to ieškovė teisėtai reikalavo.

4.       Ieškovė nurodė, kad ji 2024 m. rugsėjo 27 d. gavo atsakovės raštą, kuriuo atsakovė parengė susitarimą dėl Sutarties pakeitimo. 2024 m. rugsėjo 30 d. ieškovė informavo atsakovę, jog stabdo visų likusių darbų pagal Sutartį vykdymą iki tol, kol bus sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, taip pat pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 3 d. sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų pagal ieškovės pateiktą susitarimo projektą bei pratęsti Sutarties įvykdymo terminą papildomam 4 mėnesių terminui, t. y. terminui, lygiam laikotarpiui, kuriuo atsakovė nepagrįstai delsė sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų Sutarties 12.2 papunkčio nustatyta tvarka. Atsakovė 2024 m. spalio 3 d. ieškovei nurodė, kad: 1) rangovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes iki Sutartyje nustatytos darbų baigimo dienos (2024 m. rugsėjo 30 d.) rangovė neužbaigė Sutartyje numatytų darbų ir kad rangovė nėra pateikusi užsakovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių; 2) rangovė Sutarties vykdymo metu neprašė užsakovės pratęsti Sutarties įvykdymo termino dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių; 3) rangovė tik 2024 m. birželio 3 d. raštu informavo užsakovę apie atsiradusį papildomų darbų poreikį, nepateikdama įrodymų ir nenurodydama nei darbų kiekių, nei kainos, nei jiems atlikti reikalingo termino.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji 2024 m. spalio 21 d. informavo atsakovę, jog atsisako Sutarties, bei pareikalavo atsakovės sumokėti likusią 32 765,49 Eur (su PVM) sumą už atliktus darbus. Tačiau 2024 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl ieškovės padarytų esminių Sutarties pažeidimų, o Sutartis nustoja galioti po 5 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pranešime užsakovė nesutiko su rangovės pateiktais darbų perdavimo–priėmimo aktais, o įskaitymą laiko niekiniu. Užsakovė taip pat pareikalavo per 3 darbo dienas sumokėti 2 967,15 Eur dydžio delspinigius už pradelstas 30 dienų atlikti darbus laiku, taip pat grąžinti 398 917,59 Eur dydžio užsakovės sumokėtą avansinio mokėjimo dalį.

6.       Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė įtraukė ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2027 m. lapkričio 6 d. Sutartyje numatyti darbai iki atsakovės 2024 m. spalio 25 d. pranešimo dėl Sutarties nutraukimo nebuvo atlikti tik dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl atsakovės laiku nepateikto statybą leidžiančio dokumento. Būtent nuo šio dokumento rangovei pateikimo dienos (šiuo atveju nuo 2024 m. liepos 23 d.) turi būti skaičiuojamas 5 mėnesių darbų pagal Sutartį atlikimo terminas (2024 m. gruodžio 23 d.). Vadinasi, tuo metu, kai atsakovė vienašališkai 2024 m. spalio 25 d. pranešimu nutraukė Sutartį, darbų atlikimo terminas nebuvo suėjęs, o iki jo suėjimo buvo likę dar beveik 2 mėnesiai.

7.       Atsakovė 2024 m. rugsėjo 30 d. pareikalavo, o ieškovė 2024 m. spalio 7 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktu perdavė atsakovei statybvietę, todėl neturėjo objektyvių galimybių užbaigti Sutartyje numatytus darbus. Reikalavimas grąžinti statybvietę ir jos grąžinimas turėjo absoliučią įtaką darbams pagal Sutartį atlikti per Sutartyje numatytą terminą (iki 2024 m. gruodžio 23 d.). Ieškovė pateikė atsakovei galiojantį avanso grąžinimo užtikrinimą ir tinkamai įvykdė Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintą pareigą. AB Luminor Bank (toliau – ir bankas) patvirtino, kad jis buvo išdavęs avanso grąžinimo garantiją, galiojančią nuo 2024 m. balandžio 29 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. imtinai. Tai, kad atsakovė pervedė avanso sumą ne į garantijoje nurodytą ieškovės banko sąskaitą, yra atsakovės nerūpestingumas ir neapdairumas: atsakovei pateiktoje avanso grąžinimo garantijoje buvo aiškiai nurodyta šios garantijos galiojimo sąlyga – turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą, o bankas visą garantijos galiojimo laikotarpį buvo deponavęs rangovės lėšas visai garantijos sumai ir visam garantijos galiojimo laikotarpiui.

8.       2024 m. spalio 25 d. pranešimu atsakovė vienašališkai nutraukė Sutartį dėl tariamų esminių Sutarties pažeidimų jau po to, kai Sutartis buvo pasibaigusi. Atsakovė atliko teisiškai neįmanomą veiksmą. Visi rangovės atlikti darbai, įskaitant ir papildomus darbus, yra rangovės perduoti ir laikomi užsakovės priimtais. Atsakovė per Sutarties 3.4, 5.1.6 papunkčiuose numatytą 5 darbo dienų laikotarpį negrąžino rangovei pasirašytų atliktų darbų aktų, taip pat nepateikė rangovei motyvuoto atsisakymo pasirašyti atliktų darbų aktus. Dėl to ieškovei atsirado pagrindas įskaityti užsakovės sumokėtą avansą už rangovės atliktus darbus, taip pat ir papildomus bei Sutartyje nenumatytus darbus. 

9.       Ieškovės įsitikinimu, Sutartimi šalys nesusitarė laikyti Sutarties 3.3 papunkčio pažeidimo (galiojančio avanso grąžinimo užtikrinimo nepateikimo) esminiu Sutarties pažeidimu. Atsakovė niekada nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl jai pateikto avanso grąžinimo užtikrinimo. Priešingai, atsakovės atstovas 2024 m. balandžio 29 d. el. laišku patvirtino, jog ieškovės atsakovei pateikta derinti avanso grąžinimo garantija yra tinkama. Ieškovė nuo 2024 m. liepos 18 d. iki pat 2024 m. rugsėjo 27 d. atliko ne tik didžiąją dalį Sutartyje numatytų darbų, bet ir papildomus ir Sutartyje nenumatytus darbus. Susitarimo dėl Sutarties pakeitimo pasirašymas buvo derinamas su Planavimo ir projektų skyriaus vyriausiuoju specialistu V. P.. V. P. funkcijos įgyvendinant Sutartį buvo dvejopos – viena vertus, jis buvo atsakingas už Sutarties vykdymą, kontrolę, turėjo teisę pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktus (Sutarties 12.4 papunktis). Kita vertus, jis buvo paskirtas už darbų techninę priežiūrą atsakingu atsakovės darbuotoju (Sutarties 5.1.1 papunktis). Jeigu statybos techninis prižiūrėtojas manė, kad ieškovė atlieka nesuderintus papildomus darbus, jis privalėjo sustabdyti tokius darbus ir tai nurodyti statybos darbų žurnale. 

10.       Atsakovė priešieškinyje prašė: pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ieškovės UAB „AKVESTA“ atliktą vienašališką 2024 m. balandžio 26 d. Sutarties nutraukimą, įformintą 2024 m. spalio 21 d. pranešimu „Dėl Sutarties Nr. ST-185 atsisakymo ir vienašalio atliktų darbų perdavimo“; pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ieškovės parengtus atliktų darbų aktus už 2024 m. spalio mėn.; pripažinti niekine ir negaliojančia ieškovės atlikto įskaitymo dalį dėl 398 917,59 Eur (su PVM) sumos, įformintos 2024 m. spalio 21 d. pranešimu „Dėl Sutarties Nr. ST-185 atsisakymo ir vienašalio atliktų darbų perdavimo“; priteisti Lietuvos kalėjimų tarnybai iš ieškovės 398 917,59 Eur sumokėto avanso sumą, 11,65 proc. metines palūkanas už neteisėtai naudojamą ieškovės sumokėtą avansą už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 21 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 2 967,15 Eur delspinigių; 57 544,23 Eur nuostolių atlyginimą, 11,65 proc. metines procesines palūkanas.

11.       Atsakovė nurodė ieškovei, kad jos pateikti darbų perdavimo–priėmimo aktai neatitinka Sutarties, nes į juos įtraukti Sutartyje nenumatyti papildomi darbai, todėl pasiūlė pateikti patikslintus darbų perdavimo–priėmimo aktus, kuriuose būtų tik Sutartyje numatyti ir faktiškai atlikti darbai. Iki šios dienos ieškovė to nepadarė, todėl darbai nepriimti. Atsakovei kyla pagrįstų abejonių, ar vienašaliuose aktuose nurodyti darbai apskritai buvo atlikti. Atsakovė niekada neprieštaravo, kad būtų priimti Sutartyje numatyti ir faktiškai atlikti darbai.

Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nepabaigė darbų Sutartyje nustatytu terminu. Atitinkamai, ieškovė turi pareigą sumokėti pagal Sutartį apskaičiuotus delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą dieną nuo neatliktų darbų vertės be PVM už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 30 d. Ieškovei iki 2024 m. spalio 29 d. nepateikus išskirtų pagal Sutartį atliktų darbų aktų (iki šios dienos įskaitytų pagal Sutartį darbų suma yra tik 108 317,64 Eur) ir sąskaitų faktūrų, negalima deklaruoti Projektą kontroliuojančiai institucijai, kad būtų gautas finansavimas iš Projekto lėšų. Tokius praradimus privalo kompensuoti ieškovė.

Atsakovė pažymėjo, kad ji, siekdama laiku įgyvendinti Projektą, buvo priversta pasitelkti trečiuosius asmenis ieškovės neužbaigtiems darbams atlikti: atsakovė sudarė 2024 m. lapkričio 26 d. Vilniaus kalėjimo aikštelės pagrindų paruošimo ir asfaltavimo darbų sutartį Nr. ST-462 (toliau – Sutartis Nr. ST-462) su kita rangove UAB „Baltijos plienas“.

Pagal Sutartį Nr. ST-462 UAB „Baltijos plienas“ yra įvykdžiusi ir perdavusi atsakovei rangos darbų, kurių vertė yra 149 794,98 Eur. Šioje byloje atsakovė reiškia reikalavimus tik dėl tų Sutartyje Nr. ST-462 numatytų darbų, kurie buvo numatyti ir šalių Sutartyje Nr. ST-185, tačiau kurių ieškovė neatliko ir kuriuos vietoj ieškovės atliko UAB „Baltijos plienas“. UAB „Baltijos plienas“ pagal Sutartį Nr. ST-462 faktiškai atliktų darbų kaina, lyginant su Sutartyje numatyta tų pačių darbų kaina, padidėjo 42 265,70 Eur (be PVM), ir tai sudaro – 51 141,50 Eur (su PVM).

Atsakovė paaiškino, kad 2025 m. balandžio 7 d. tarp atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ buvo sudaryta Vilniaus kalėjimo aikštelės pagrindų paruošimo ir asfaltavimo darbų sutartis Nr. ST-135. Pagal Sutartį Nr. ST-135 darbų kaina, lyginant su Sutartyje Nr. ST-185 numatyta tų pačių darbų kaina, atsakovei padidėjo 5 291,51 Eur be PVM, ir tai sudaro 6 402,73 Eur (su PVM). O bendras darbų kainų skirtumas, t. y. atsakovės išlaidų padidėjimas lyginant su tomis, kurias atsakovė būtų patyrusi, jeigu šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė, sudaro 57 544,23 Eur (su PVM) (51 141,50 + 6 402,73). Tokio dydžio žalą Lietuvos kalėjimų tarnyba patyrė dėl to, kad ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį Nr. ST-185.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė:

12.1.                      Pripažinti negaliojančiu ieškovės UAB „AKVESTA“ 2024 m. spalio 21 d. pranešimu atliktą 2024 m. balandžio 26 d. Kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbų sutarties Nr. ST-185 atsisakymą.; 

12.2.                      Pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „AKVESTA“ vienašališkai perduotus atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai atliktų darbų aktų už 2024 m. spalio mėn. dalį dėl Sutartyje nenumatytų darbų, kurių vertė 161 490,86 Eur, perdavimo. 

12.3.                      Pripažinti negaliojančia ieškovės UAB „AKVESTA“ atliktą avanso įskaitymo dalį dėl 161 490, 86 Eur sumos, įformintą 2024 m. spalio 21 d. pranešimu dėl Sutarties Nr. ST-185 atsisakymo ir vienašalio atliktų darbų perdavimo.

12.4.                      Priteisti iš ieškovės UAB „AKVESTA“ atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 237 043,01 Eur ieškovės sumokėto avanso sumą.

12.5.                      Priteisti iš ieškovės UAB „AKVESTA“ atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 11,65 proc. metines palūkanas nuo 237 043, 01 Eur sumos už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 21 d. iki 2025 m. sausio 9 d.

12.6.                      Priteisti iš ieškovės UAB „AKVESTA“ atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 2 967,15 Eur delspinigių.

12.7.                      Priteisti iš ieškovės UAB „AKVESTA“ atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos naudai 11,65 proc. metines procesines palūkanas už šiuo sprendimu priteistas sumas nuo 2025 m. sausio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12.8.                      Teismas kitą priešieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

13.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl Sutartyje numatyto darbų pabaigos termino skaičiavimo. Byloje esantis statybvietės perdavimo–priėmimo aktas, pasirašytas 2024 m. balandžio 29 d., ir liudytojo V. P. parodymai patvirtina, kad statybvietė ieškovei buvo perduota akto pasirašymo dieną, t. y. 2024 m. balandžio 29 d. Ieškovė teigė, kad aktas buvo pasirašytas atgaline data, statybvietė jai buvo perduota 2024 m. birželio 17 d. Tačiau ieškovė neįrodė, kad egzistavo techninė galimybė pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu atgaline data. Byloje esančiuose ieškovės raštuose atsakovei (2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 11 d.), nurodyta, jog jau tuo metu ieškovė vykdė statybvietėje paruošiamuosius žemės lyginimo darbus. Tai patvirtina, kad statybvietė ieškovei buvo perduota anksčiau nei 2024 m. birželio 17 d. Taigi, Sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, kad Sutartis turėjo būti visiškai įvykdyta iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 

14.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė perdavė ieškovei statybos leidimą 2024 m. liepos 23 d. Ieškovė paaiškino, kad iki statybos leidimo gavimo ji vykdė paruošiamuosius darbus, kuriems statybos leidimas nereikalingas. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, t. y. nuo kurio momento, kuriam konkrečiam terminui statybą leidžiančio dokumento neturėjimas sudarė jai kliūtį vykdyti darbus. Byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl pavėluotai pateikto statybą leidžiančio dokumento. Teismas, įvertinęs ieškovės elgesį sutartinių santykių metu, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog neįvykdė darbų iki Sutartyje numatyto termino dėl to, kad gavo statybą leidžiantį dokumentą 2024 m. liepos 23 d. Teismas konstatavo, kad pagal Sutarties 4.1 papunktį darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. rugsėjo 30 d.

15.       Teismas nustatė, kad nors tarp šalių vyko derybos, šalių susitarimas nebuvo pasiektas nei dėl konkrečių papildomų darbų, nei dėl jų apimties, nei dėl tokių darbų kainos. Ieškovė, nesant šalių susitarimo, atliko tam tikrus Sutartyje numatytus ir papildomus darbus. Tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma – liudytojo parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės pateikta eksperto išvada (rašytinis įrodymas), statybos darbų žurnalo duomenys. Teismas pritarė ieškovės argumentui, kad ieškovė turi teisę reikalauti mokėjimo už atliktus darbus, jeigu buvo suderinta šalių valia dėl kainos. Šioje byloje nėra nustatyta, kad šalys susitarė dėl konkrečios apimties darbų pripažinimo papildomais darbais ir dėl šių darbų kainos. Teismas, atsižvelgęs į formuojamą teismų praktiką, viešojo pirkimo sutarties specifiką ir sutarties sąlygas, priėjo prie išvados, kad atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti už ieškovės savo rizika atliktus papildomus darbus, dėl kurių šalys nebuvo pasiekusios susitarimo.

Teismas konstatavo, kad iš teismui pateiktų vienašalių aktų nėra akivaizdu, kokie konkrečiai darbai yra papildomi, nes tik nurodyti darbai „Lauko ryšiai“ pažymėti kaip papildomi darbai. Tačiau dalį papildomų darbų atsakovė vis dėlto priėmė. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo pasiektas susitarimas dėl konkrečių papildomų darbų vykdymo ir mokėjimo už juos, ieškovė papildomus darbus vykdė savo rizika, todėl atsakovei nekilo pareiga papildomai sumokėti už šiuos darbus. Dėl to teismas, atsižvelgęs į darbų perdavimo–priėmimo akto paskirtį, kitą atsakovės atsisakymo priimti darbus dalį laikė pagrįsta. Atsakovės priešieškinio reikalavimą pripažinti vienašališkai pasirašytą aktą negaliojančiu patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia UAB „AKVESTA“ atliktų darbų aktų už 2024 m. spalio mėn. dalį dėl papildomų darbų, kurių vertė 161 490,86 Eur, perdavimo atsakovei.

16.       Teismas nustatė, kad ieškovė atliko papildomus darbus negavusi atsakovės sutikimo nei dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo, nei dėl padidintos darbų kainos, o Sutarties atsisakė jau tuo metu, kai Sutarties įvykdymo terminas buvo pasibaigęs. Pažymėjo ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Sutarties atsisakymo momentu ieškovė neturėjo galimybės atlikti Sutartyje numatytų darbų. Priešingai, ieškovė nurodė, kad atliko papildomus darbus, taigi, Sutarties atsisakymo (nutraukimo) momentu nebuvo jokių kliūčių ieškovei vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus. 

17.       Teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo pareigos sudaryti su ieškove susitarimo dėl Sutarties kainos ir darbų apimties pakeitimo. Juo labiau neturėjo teisės sudaryti tokio susitarimo, neįsitikinusi, kokie konkrečiai darbai būtini, taip pat ar šie darbai gali būti pripažįstami papildomais pagal VPĮ imperatyvias nuostatas, nes ieškovė nepateikė būtinų atsakovės prašytų duomenų tokio susitarimo poreikiui ir Sutarties kainos padidinimo pagrįstumui įvertinti. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Ieškovė turėjo teisę atsisakyti Sutarties iki papildomų darbų atlikimo, bet ne jau atlikusi šiuos darbus, todėl teismas pripažino, kad toks 2024 m. spalio 21 d. ieškovės Sutarties atsisakymas yra neteisėtas. Pripažinus ieškovės Sutarties atsisakymą neteisėtu, jos argumentai, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Sutarties, nes ji jau nebegaliojo, neturi teisinės reikšmės ginčui išspręsti.

18.       Teismas nustatė, kad Sutarties 13.2 papunkčiu šalys susitarė, kad darbų atlikimo termino pažeidimas yra esminis Sutarties pažeidimas. Ieškovė neįvykdė visų Sutartyje numatytų darbų iki Sutartyje numatyto termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 30 d.). Be to, ieškovė veiksmai po 2024 m. rugsėjo 30 d. (darbų vykdymo sustabdymas, Sutarties atsisakymas) rodo, kad ieškovė neketino užbaigti Sutarties vykdymo po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, nes atsakovė nesudarė su ja Sutarties pakeitimo dėl Sutarties kainos padidinimo. Atsakovė sudarė sutartį su UAB „Baltijos plienas“.

19.       Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės argumento, kad ji, vykdydama Sutartį, pervedė avanso sumą į tinkamą banko sąskaitą, nurodė, kad banko raštas patvirtina, kad ieškovės pervesta avanso suma nebuvo pervesta garantijos gavėjo į sąskaitą, kaip numatyta garantijos sąlygose. Taip pat pagal pateiktą mokėjimo nurodymą matyti, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Sąskaitos papildymas“, mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys nėra susiję su garantija. Taigi, net ir vykstant teisminiam ginčui, ieškovė nesiėmė reikiamų veiksmų tinkamai įvykdyti Sutartį net ir po atsakovės papildomo reikalavimo, kaip numatyta Sutarties 3.3 papunktyje.

20.       Teismas nusprendė, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog atsakovė, laikydama, kad ieškovės sprendimas dėl Sutarties atsisakymo yra niekinis ir negalioja, netinkamai įvykdė įstatyme nustatytą pareigą paskelbti informaciją apie pirkimo sutarties neįvykdžiusią ieškovę, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę tokią informaciją pašalinti.

21.       Pagal byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad atsakovė nėra skolinga ieškovei už atliktus ir perduotus darbus. Vertindamas avanso įskaitymą, pirmiausia teismas pažymėjo, kad dalyje dėl 161 490,86 Eur (papildomi Sutartyje nenumatyti darbai) avanso įskaitymas yra nepagrįstas, nes byloje nustatyta, jog dėl papildomo mokėjimo už šiuos darbus šalys nesusitarė. Taip pat nurodė, kad Sutarties 3.3 papunktyje nustatyta ieškovės teisė pasinaudoti avansu siejama su sąlyga pateikti atsakovei avansinio mokėjimo lėšų grąžinimo garantiją. Byloje nustatyta, kad ieškovė šios sąlygos neįvykdė – nepateikė atsakovei galiojančios garantijos, todėl neturėjo teisės pasinaudoti Sutarties 3.2 papunktyje numatytu avansu. Kadangi atsakovė pervedė 507 235,23 Eur avansą ir ieškovė 2024 m. liepos mėn. ir spalio mėn. atliktų darbų aktais perdavė atsakovei Sutartyje numatytus darbus už 270 192,22 Eur, teismas nusprendė, kad ieškovė turi grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur be pagrindo įskaityto avanso sumą (507 235,23 – 270 192,22).

22.       Atsakovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą teismas atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktoje Viešųjų pirkimų tarnybos išvadoje nurodyti vertinimai nėra susiję su nagrinėjama byla, tačiau faktas, jog atlikusi tyrimą Viešųjų pirkimų tarnyba konstatavo, jog atsakovė, sudarydama statybos rangos sutartis su UAB „Baltijos plienas“ neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus bei VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, leidžia pagrįstai abejoti, kad atsakovė nuostolius patyrė dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Toks vertinimas grindžiamas minėtoje išvadoje nurodytais motyvais bei įrodymų vertinimo civiliniame procese specifika – pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. 

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „AKVESTA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „AKVESTA“ ieškinys atmestas, o atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos priešieškinis patenkintas iš dalies, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „AKVESTA“ ieškinį patenkinti visa apimtimi, o atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Teismas nusprendė, kad Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas neturėjo būti skaičiuojamas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pateikimo ieškovei dienos, nors tiek imperatyvus teisinis reglamentavimas, tiek kasacinio teismo praktika, tiek į civilinę bylą pateikti kompetentingų institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos) išaiškinimai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovė galėjo pradėti Sutartyje numatytus darbus tik tuomet, kai atsakovė įvykdė jai, kaip užsakovei, tenkančią pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikti ieškovei. Šis materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas bei netinkamas įrodymų vertinimo taisyklių taikymas lėmė, jog teismas priėjo prie iš esmės ydingų išvadų dėl darbų atlikimo termino pradžios skaičiavimo. Atitinkamai, ši iš esmės ydinga teismo išvada lėmė kitą neteisingą teismo išvadą, kad ieškovė praleido Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą ir taip padarė esminį Sutarties pažeidimą.

23.2.                      Teismas skundžiamu sprendimu iš esmės įteisino nesąžiningą atsakovės praturtėjimą ieškovės sąskaita. Pagal skundžiamame sprendime išdėstytą teismo logiką, nors ieškovė ir atliko papildomus ir Sutartyje nenumatytus darbus, tačiau, nesant rašytinio susitarimo, tai ieškovė darė savo rizika. Teismas ignoravo civilinės bylos duomenis, patvirtinančius, kad ginčo šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo ir kad atsakovė vengė sudaryti rašytinį susitarimą dėl papildomų darbų.

23.3.                      Teismas ne tik įteisino atsakovės nesąžiningą praturtėjimą, bet ir priteisė atsakovės naudai net 108 317,64 Eur daugiau, nei galėjo būti priteista pagal teismo pateiktus skundžiamo sprendimo motyvus. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju teismas ne tik pažeidė kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, bet ir padarė apsirikimo, matematinio skaičiavimo klaidų.

23.4.                      Ieškovė nesutinka, kad darbus turėjo baigti iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Šiuo konkrečiu atveju, sistemiškai, o ne izoliuotai aiškinant ir taikant Sutarties nuostatas, matyti, kad darbų vykdymas galėjo būti pradėtas tik esant 2 kumuliatyvioms (taikomoms abiem kartu) sąlygoms: Sutarties šalims pasirašius statybvietės perdavimo–priėmimo aktą; atsakovei, kaip užsakovei, pateikus ieškovei statybą leidžiantį dokumentą. Abi minėtos kumuliatyvios sąlygos, reikalingos darbams pradėti, susiklostė tik 2024 m. liepos 23 d.

23.5.                      Teismas, teigdamas, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie egzistavusią techninę galimybę pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu atgaline data, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovė, vadovaudamasi bendrąja įrodinėjimo naštos taisykle, siekdama paneigti ieškovės įrodytą aplinkybę dėl akto pasirašymo 2024 m. birželio 17 d., turėjo pateikti savo atsikirtimus, jog aptariamas aktas buvo pasirašytas 2024 m. balandžio 29 d., patvirtinančius įrodymus. Atsakovė tokių atsikirtimus patvirtinančių įrodymų (be deklaratyvaus teiginio dėl akto metaduomenų) nepateikė. Tuo tarpu teismas nusprendė, kad būtent ieškovė turėjo įrodyti „egzistavusią techninę galimybę pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu atgaline data“, nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad tokios techninės galimybės neegzistuoja. Be to, dokumentas galėjo būti pasirašomas atgaline data.

23.6.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei už papildomų, t. y. Sutartyje nenumatytų, darbų atlikimą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų. Ieškovė nuolat informuodavo atsakovę raštais apie papildomų darbų poreikį. Atsakovė, gavusi iš ieškovės informaciją apie būtinybę atlikti papildomus darbus, be kurių negali būti vykdomi Sutarties objektu esantys darbai, nei raštu, nei jokiais kitais faktiniais veiksmais neginčijo ir nekvestionavo ieškovės nurodytų papildomų darbų poreikio. Atsakovė nestabdė ieškovės atliekamų papildomų darbų, o tai aiškiai patvirtina, kad tokių darbų atlikimui pritarė. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo.

23.7.                      Net jeigu būtų vertinama, kad, nesant išimtinai rašytinio susitarimo, tarp atsakovės ir ieškovės apskritai nebuvo sudarytas joks susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo (nors ieškovė su tuo nesutinka), tai per se (savaime) nepanaikintų atsakovės pareigos sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus ir priimtus bei naudojamus papildomus darbus (be papildomų darbų nebūtų galėję būti atlikti ir Sutarties objektu esantys darbai, kuriuos atsakovė yra priėmusi ir naudoja jų rezultatą).

23.8.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės Sutarties atsisakymas yra neteisėtas, o atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra teisėtas, kadangi ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus. Ieškovė akcentuoja, kad atsakovei pateiktoje avanso grąžinimo garantijoje buvo aiškiai nurodyta šios garantijos galiojimo sąlyga – ji turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o tai, jog atsakovė pervedė avansą ne į tą sąskaitą, jokiu būdu negali reikšti, jog ieškovė pažeidė Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintus įsipareigojimus.

23.9.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės vienašališkai pasirašyta atliktų darbų akto už 2024 m. spalio mėn. dalis dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur yra negaliojanti, o ieškovės reikalavimas dėl 32 765,49 Eur skolos priteisimo iš atsakovės – nepagrįstas.

23.10.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur tariamai be pagrindo įskaitytą avansą bei sumokėti palūkanas. Teismo išvada dėl ieškovės pareigos grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur įskaitytą avansą ir sumokėti palūkanas grindžiama tik vieninteliu argumentu, kad nebuvo pasiektas šalių susitarimas dėl konkrečių papildomų darbų atlikimo ir mokėjimo už juos, o tai lėmė, kad ieškovė papildomus darbus vykdė savo rizika, o atsakovei nekilo pareiga sumokėti už šiuos darbus.

23.11.                      Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei 2 967,15 Eur delspinigių. Tačiau ieškovė nepraleido Sutartyje įtvirtinto darbų atlikimo termino, kadangi jis turėjo baigtis tik 2024 m. gruodžio 23 d., o pati atsakovė 2024 m. spalio 25 d. sprendimu dėl Sutarties nutraukimo informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia Sutartį.

Apeliaciniame skunde atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies atmestas atsakovės priešieškinis, ir dėl tos dalies priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį patenkinti visiškai, pašalinti iš Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo motyvus, nurodytus 128, 130, 156 ir 170 punktuose, ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priteisiant visas Lietuvos kalėjimų tarnybos šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

23.12.                      Teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, atmetė atsakovės reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą: nepagrįstai konstatavo, kad žala neįrodyta, o priežastinis ryšys nenustatytas. Teismas padarė neteisingą ir bylos įrodymų neatitinkančią išvadą, jog atsakovė neįrodė žalos (nuostolių) fakto. Teismas padarė neteisingą ir bylos įrodymų neatitinkančią išvadą, jog nėra priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių. 

23.13.                      Atsakovė byloje įrodė ir patirtų nuostolių faktą, ir jų dydį. Atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ sudarytos sutartys patvirtina atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ susitarimą dėl darbų atlikimo. UAB „Baltijos plienas“ statybos darbų žurnalas patvirtina atliktų darbų faktą ir kiekius. Statybos darbų žurnalas pasirašytas visų jį turinčių pasirašyti asmenų, įskaitant statinio darbų vadovo, techninio prižiūrėtojo. UAB „Baltijos plienas“ atliktų darbų kainas ir kiekius pagrindžia 2025 m. balandžio 11 d. lokalinė sąmata. Sąskaitos faktūros ir jų apmokėjimo įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė išlaidas (nuostolius) atsiskaitydama už ieškovės neteisėtai neatliktus darbus, kuriuos atliko UAB „Baltijos plienas“. Lietuvos kalėjimų tarnybos mokėjimai patvirtina, jog atsakovė šias sąskaitas apmokėjo. Atsakovės 2025 m. balandžio 14 d. pažyma apie darbų kainų palyginimą Nr. LV-2784326 ir 2025 m. balandžio 16 d. pažyma apie darbų kainų palyginimą Nr. LV-2865127 patvirtina, kad bendras darbų kainų skirtumas, t. y. atsakovės išlaidų padidėjimas, lyginant su tomis, kurias atsakovė būtų patyrusi, jeigu šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė, sudaro 57 544,23 Eur (su PVM). Teismo eksperto T. M. 2025 m. rugsėjo 5 d. išvada (toliau – ir eksperto T. M. išvada) patvirtina, kad pagal UAB „Baltijos plienas“ sutartis atlikti darbai, kurių brangimo nuostolius atsakovė prašo priteisti iš šiuos darbus turėjusios atlikti, tačiau neatlikusios ieškovės, buvo numatyti Sutartyje, buvo būtini projekto sprendiniams įgyvendinti ir buvo faktiškai atlikti UAB „Baltijos plienas“, o jų kaina atitiko tuometes sąlygas.

23.14.                      Sutartyje numatyti darbai, kurių ieškovė neatliko (nes išėjo iš statybvietės nebaigusi vykdyti Sutarties), nėra įtraukti į jokius ieškovės darbų perdavimo–priėmimo aktus: nei 2024 m. liepos mėn., nei vienašalius aktus. Šalys pripažino ir byloje nebuvo ginčo dėl to, jog dalies Sutartyje numatytų darbų ieškovė neatliko – atitinkamai tokie darbai negalėjo būti ir nebuvo įtraukti nei į vienašalius, nei į jokius kitus ieškovės darbų perdavimo–priėmimo aktus. Kitaip sakant, nėra ginčo, kad dalį Sutartyje numatytų darbų, siekiant užbaigti vykdyti projektą, turėjo atlikti kita rangovė (UAB „Baltijos plienas“). Būtent kita rangovė UAB „Baltijos plienas“ įvertino faktinę situaciją statybvietėje po Sutarties nutraukimo ir pateikė savo sąmatą bei pasiūlymą trūkstamiems Sutartyje numatytiems darbams atlikti. Užsakovė (atsakovė) nėra ir niekada nebuvo profesionali rangovė, todėl ji ne tik neturėjo, bet ir negalėjo įvertinti, kokie konkretūs vienašaliuose aktuose nurodyti darbai buvo (jei buvo) atlikti pagal Sutartį.

23.15.                      Atsakovė nesutiko ne su Sutartyje numatytų darbų įkainiais, bet su rangovės vienašališkai primetamais papildomų darbų (t. y. Sutartyje nenumatytų darbų) įkainiais, nes jie daug kartų viršijo rinkos kainas. Ieškovės bandomi primesti papildomi darbai nebuvo šalių derinti ir Sutartyje dėl jų šalys nesitarė – tai akivaizdu iš Sutarties teksto. Atitinkamai tarp šalių nebuvo ir jokio susitarimo dėl papildomų darbų kainų. Tačiau kainos, kurias vienašališkai siekė primesti ieškovė, buvo tiesiog šokiruojančios.

23.16.                      Teismas išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių nepagrįstai motyvavo Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. liepos 3 d. išvadoje nurodytais duomenimis – VPĮ 17 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto pažeidimais. Tačiau teismas negalėjo remtis Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, nes ji yra ginčo administracinėje byloje objektas. Atsakovė siekia šią išvadą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

23.17.                      Sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas išdėstė nepagrįstus, faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų neatitinkančius motyvus, su kuriais atsakovė nesutinka ir kuriuos prašo pašalinti. Teismas nepagrįstai užsakovei perkėlė rangovo pareigą pateikti tinkamos formos darbų perdavimo–priėmimo aktus. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovei turėjo būti žinoma, kokiomis sąlygomis išduotas avanso grąžinimo užtikrinimo banko raštas, taip pat nepagrįstai konstatavo atsakovės pozicijos nenuoseklumą dėl rangovo teisės panaudoti avansą.

23.18.                      Aplinkybė, kad avanso užtikrinimo garantija negalioja, atsakovei tapo žinoma gerokai vėliau nei 2024 m. liepos 31 d., t. y. tik tada, kai atsakovė, kreipdamasi dėl banko garantijos panaudojimo, gavo AB Luminor Bank 2024 m. rugsėjo 30 d atsisakymą išmokėti pinigus pagal garantiją su paaiškinimu, jog garantija negalioja. 2024 m. liepos 31 d. atsakovė manė, jog banko garantija yra galiojanti, ir nežinojo bei negalėjo žinoti, kad ieškovė neturėjo teisės pasinaudoti suma iš avanso. 2024 m. liepos 31 d., kai ieškovė pasinaudojo avansu, atsakovė buvo įsitikinusi, jog banko garantija galioja, ir šis ieškovės veiksmas buvo atliktas tinkamai.

23.19.                      Atsakovė buvo suklaidinta ieškovės, nes ji nurodė atsakovei neteisingą banko sąskaitos numerį, pateikdama šią informaciją atsakovei. Ieškovė sąmoningai suklaidino atsakovę, nurodydama neteisingą banko sąskaitą avansui pervesti, t. y. prašydama pervesti avansą būtent į kitą banko sąskaitą, nei reikalavo avanso grąžinimo užtikrinimą turėjęs išduoti bankas. Tokio suklaidinimo rizika tenka ieškovei.

23.20.                      Teismas, neatsižvelgdamas į bylos apimtį, sudėtingumą ir su tuo susijusias aplinkybes, nors ir atmetė ieškovės ieškinį, iš ieškovės priteisė tik nedidelę dalį atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taigi, dėl ieškovės be pagrindo inicijuotos bylos atsakovė bylinėjimosi išlaidų forma patyrė nuostolius, kurie sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai liko neatlyginti.

24.       Atsiliepime į atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos apeliacinį skundą ieškovė UAB „AKVESTA“ prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė neįrodė patirtų nuostolių fakto ir dydžio bei kad ji iš UAB „Baltijos plienas“ įsigijo tuos pačius darbus, kuriuos ieškovė jau buvo perdavusi atsakovei 2024 m. liepos ir spalio mėn. Šiuo atveju klausimas keliamas ne apie tuos Sutarties darbus, kurių ieškovė nespėjo atlikti ir kuriuos vėliau atliko UAB „Baltijos plienas“, o apie tuos darbus, kuriuos ieškovė atliko pagal Sutartį ir kuriuos atsakovė dar kartą įsigijo iš UAB „Baltijos plienas“.

24.2.                      Priešingai nei nurodo atsakovė, teismas pagrįstai sukritikavo eksperto T. M. išvadą ir ja nesirėmė, spręsdamas atsakovės reikalavimą atlyginti nuostolius, nes ši išvada nelogiška, nepagrįsta, subjektyviai parengta atsakovės interesais ir neatitinka civilinės bylos duomenų. T. M. nebuvo nuvykęs į ginčo objektą ir rėmėsi atsakovės pateiktais prieštaringais duomenimis. Atsakovės teiginys, kad T. M. neturėjo galimybės patikrinti statybos darbų žurnalo, kadangi rangovė jo nėra perdavusi, yra neatitinkantis tikrovės.

24.3.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė iš UAB „Baltijos plienas“ įsigijo darbus neprotingomis kainomis. Teismo ekspertas dr. D. K. savo išvadoje konstatavo, jog UAB „Baltijos plienas“ Sutartyje Nr. ST-462 nurodyti darbų įkainiai neatitinka rinkos kainos ir kai kuriais atvejais, žiūrint į atskiras darbų eilutes, rinkos kainą viršija kelis kartus.

24.4.                      Atsakovė nurodė, kad sudaryti sutartis su UAB „Baltijos plienas“ buvo būtina, jog neprarastų didelės apimties finansavimo iš projektų lėšų. Tačiau pati atsakovė pripažino ir nurodė, kad projekto rodikliai turėjo būti pasiekti iki 2024 m. spalio 31 d. Tuo tarpu pakeičiančioji Sutartis Nr. ST-462 buvo sudaryta jau po šio termino, t. y. 2024 m. lapkričio 26 d. Vadinasi, tuo metu, kai atsakovė su UAB „Baltijos plienas“ sudarė Sutartį Nr. ST-462, jokios skubos siekiant įgyvendinti projekto rodiklius nebebuvo, t. y. terminas šiems rodikliams pasiekti jau buvo suėjęs.

24.5.                      Jeigu, kaip teigia atsakovė, kad „laikas ir skuba buvo esminiai faktoriai sudarant Sutartį Nr. ST-462 su Baltijos plienas“, tuomet kyla pagrįstų klausimų, kodėl atsakovė inicijavo pirkimo procedūras neskelbiamų derybų būdu gerokai delsdama, t. y. tik 2024 m. lapkričio 22 d., ir kodėl Sutartis Nr. ST-462 buvo sudaryta tik 2024 m. lapkričio 26 d., kai atsakovė jau 2024 m. spalio 21 d. buvo gavusi ieškovės pranešimą apie Sutarties atsisakymą. Atsakovė tuo metu jau žinojo, kad ieškovė toliau Sutarties nebevykdys ir neatliks likusių Sutarties darbų.

24.6.                      Teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovė nepaneigė ieškovės atsikirtimų, susijusių su atsakovės apskaičiuotais nuostoliais, pagrįstumo. Pradiniu priešieškiniu atsakovė deklaravo ir reikalavo iš ieškovės priteisti 27 195,68 Eur (be PVM) skirtumą, susidariusį tarp Sutarties Nr. ST-185 ir Sutarties Nr. ST-462 kainų už aptariamus darbus, tačiau šiam skirtumui pagrįsti pateikė įrodymus, kurie tokio atsakovės reikalauto kainų skirtumo niekaip nepagrindė. Tarp Sutartyje Nr. ST-185 nurodytos šių darbų kainos 54 567,82 Eur (be PVM) ir Sutartyje Nr. ST-462 numatytų šių darbų faktinio sąskaitos išrašymo ir jos apmokėjimo susidarė 16 496,18 Eur (be PVM) skirtumas (71 064,00 Eur be PVM – 54 567,82 Eur be PVM). Atsakovė painiojasi savo skaičiavimuose – vienur deklaruojama, kad aptariamų darbų kainų skirtumą sudaro net 27 195,68 Eur (be PVM), o kitur – 490,60 Eur (be PVM) (2025 m. balandžio 14 d. pažyma). Atsakovė neįrodė ir nepagrindė patirtų nuostolių ir dėl kitos sutarties – Sutarties Nr. ST-135 – sudarymo.

24.7.                      Atsakovė priešieškinyje neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės patirtos žalos (nuostolių) egzistavimo, būtent tai pagrįstai konstatavo teismas skundžiamame sprendime. Tai, kad atsakovė sudarė Sutartį Nr. ST-462 ir Sutartį Nr. ST-135 už didesnę kainą, nei buvo sudaryta ginčo Sutartis su ieškove, per se (savaime) nepagrindžia ir neįrodo, kad ieškovei tenka pareiga atlyginti tokį kainų skirtumą, kurį atsakovė civilinėje byloje traktuoja kaip patirtą žalą (nuostolius). Pačios atsakovės sprendimas nepasirašyti su ieškove susitarimo dėl mokėjimo už būtinus papildomus darbus, kai šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą, lėmė tai, kad ieškovė buvo priversta atsisakyti Sutarties, todėl atsakovė sudarė pakeičiančiąsias sutartis (Sutartį Nr. ST-462 ir Sutartį Nr. ST-135) su UAB „Baltijos plienas“ už didesnę kainą.

24.8.                      Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimai panaikinti pavienius skundžiamo sprendimo motyvus neįrodo pažeistų atsakovės teisių, todėl negali būti tenkinami. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė apeliaciniame skunde jokia apimtimi nepagrindė ir neįrodė, kaip konkrečiai skundžiamo sprendimo 128, 130, 156 ir 170 punktuose išdėstyti teismo motyvai pažeidžia jos teises ir kaip šių motyvų pašalinimas užtikrintų atsakovės teisių įgyvendinimą. Kitaip tariant, atsakovė apeliaciniame skunde nepagrindė ir neįrodė teisinio suinteresuotumo ginčyti tik skundžiamo sprendimo 128, 130, 156 ir 170 punktų motyvus, neginčijant ir nekvestionuojant šių motyvų pagrindu teismo padarytų išvadų.

24.9.                      Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai nepagrįstai sumažinto atsakovės civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti, o reikalavimas priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas kaip atsakovės nuostolius – neteisėtas, todėl negali būti tenkinamas. Atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, turintis Teisės skyrių, kuriame darbuojasi netgi 19 asmenų, į kurių tiesiogines funkcijas patenka atsakovės interesų atstovavimas ir gynimas teismuose. Vien tai įrodo, kad atsakovės teisinėms, t. y. advokatų, paslaugoms išleista net 100 233,49 Eur suma jokiu būdu negali būti laikoma būtinomis, pagrįstomis ir protingomis bylinėjimosi išlaidomis.

Atsiliepime į ieškovės UAB „AKVESTA“ apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.10.                      Teismo išvada, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminą ir dėl to padarė esminį Sutarties pažeidimą, yra pagrįsta ir teisėta. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia atsakovė, Sutarties 4.1 papunktis, kaip ir kitos Sutarties nuostatos, darbų atlikimo termino pradžios su statybos leidimo išdavimu nesieja. Dar daugiau, Sutartyje apskritai nenumatytas joks atsakovės patvirtinimas, kad statybos leidimas Sutarties sudarymo metu yra gautas. Sutartyje tik numatyta, kad pareiga pateikti statybos leidimą tenka atsakovei, bet nenumatytas nei šios pareigos įgyvendinimo terminas, nei statybos leidimo išdavimo datos įtaka darbų atlikimo terminui. Ieškovė puikiai supranta, kad Sutartyje darbų pradžia siejama su vienintele sąlyga – statybvietės perdavimu (perdavimo–priėmimo akto pasirašymu).

24.11.                      Ieškovė 2024 m. rugsėjo 24 d. rašte, kuris buvo parengtas jau po statybą leidžiančio dokumento gavimo, aiškiai nurodė, kad darbų atlikimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo statybvietės perdavimo (perdavimo–priėmimo akto pasirašymo) dienos. Teismas nustatė, o ieškovė apeliaciniame skunde nepaneigė, kad perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2024 m. balandžio 29 d.

24.12.                      Ieškovė sudarė Sutartį su joje numatytu darbų atlikimo terminu, žinodama, kad Sutarties sudarymo dieną statybą leidžiantis dokumentas nėra gautas ir, nepaisydama to, veikdama kaip viešųjų pirkimų ir statybos darbų profesionalė vertino, kad darbams atlikti Sutartyje numatytas terminas yra pakankamas. Ieškovės turima patirtis neabejotinai leido jai tinkamai įvertinti Sutarties sąlygas, kurios, be kita ko, yra visiškai aiškios. Ieškovė pirkimo sąlygų neginčijo. Viešojo pirkimo konkurse varžydamasi su kitais potencialais rangovais, ieškovė sutiko atlikti darbus per Sutartyje numatytą terminą ir laimėjo paskelbtą konkursą. Tik praleidusi darbų atlikimo terminą pagal Sutartį, ieškovė byloje ėmė nesąžiningai aiškinti neva terminas darbams pagal Sutartį atlikti buvo nepakankamas, o tai akivaizdžiai rodo ieškovės teiginių nepagrįstumą.

24.13.                      Ieškovė iki pat 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. paskutinės termino dienos darbams atlikti, nesinaudojo Sutarties 4.2 ir 4.3 papunkčiuose numatyta galimybe prašyti pratęsti darbų atlikimo terminą. Tai reiškia, kad aplinkybių, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, ieškovė niekada nelaikė kliūtimi Sutartyje numatytiems darbams atlikti laiku.

24.14.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei už papildomų, t. y. Sutartyje nenumatytų, darbų tariamą atlikimą. Ieškovės nurodyti raštai atsakovei jokia apimtimi nepatvirtina atsakovės pritarimo papildomiems darbams. Šie raštai patvirtina tik tai, kad ieškovė siuntė abstraktaus pobūdžio raštus, tačiau juose nėra nurodyti nei konkretūs darbai, nei jų kainos, nei jų atlikimo terminai, nėra pagrįsta tokių darbų būtinybė ir kt. Nurodyti raštai patvirtina tik vienašalį ieškovės ketinimą ar siūlymą atsakovei parduoti papildomus darbus, tačiau nepatvirtina nei atsakovės pritarimo tokiems darbams, nei papildomo susitarimo fakto.

24.15.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovės Sutarties atsisakymas yra neteisėtas ir kad ieškovės Sutarties atsisakyme nurodyti pagrindai – (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 4 dalis ir 6.684 straipsnio 4 dalis – skirti situacijoms, kai paaiškėja, jog dėl tam tikrų priežasčių reikia didinti darbų kainą, atlikti papildomus darbus. Tokiu atveju rangovas apie tai turi laiku, iš anksto pranešti užsakovui ir tęsti tokių darbų vykdymą tik gavęs užsakovo sutikimą mokėti padidintą kainą ir atlikti papildomus darbus. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje yra numatytas papildomų darbų derinimas Sutarties vykdymo metu prieš juos atliekant, o ne praleidus sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą.

24.16.                      Ieškovė Sutarties atsisakė jau po to, kai buvo pasibaigęs Sutarties įvykdymo (Sutartyje numatytų darbų įvykdymo) terminas. Pagal Sutarties 4.1 papunktį darbai turėjo būti baigti iki 2024 m. rugsėjo 30 d., o ieškovė atsisakė Sutarties tik 2024 m. spalio 21 d., t. y. praėjus 21 dienai po Sutartyje numatyto termino pabaigos. Ieškovė 2024 m. spalio 21 d. pranešime nurodė, kad ji atsisako Sutarties dėl to, kad atsakovė nesudaro susitarimo dėl papildomų darbų, nors šiuos darbus, kaip teigia ieškovė, ji jau buvo atlikusi gegužės–rugpjūčio mėnesiais. Be to, nėra nė vieno Sutartyje ar įstatyme nurodyto pagrindo, kuris leistų atsakovei nutraukti Sutartį (arba atsisakyti Sutarties) dėl to, kad atsakovė nesutiko pasirašyti su ja nesuderintų neva atliktų papildomų darbų aktų.

24.17.                      Ieškovės Sutarties atsisakyme (de facto (iš tikrųjų) nutraukime) nebuvo nustatyta jokio įspėjimo termino, privalomo pagal įstatymą, kai šalis informuoja kitą šalį apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). Tai savaime daro ieškovės Sutarties atsisakymą negaliojantį (savarankiškas ieškovės Sutarties atsisakymo negaliojimo pagrindas).

24.18.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra teisėtas, kadangi ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus. Pirma, ieškovė praleido terminą darbams atliki. Antra, ieškovės veiksmai rodo siekį Sutartį nutraukti, o ne jos atsisakyti. Trečia, ieškovės veiksmai po 2024 m. rugsėjo 30 d. (darbų vykdymo sustabdymas, Sutarties atsisakymas) įrodo, kad ieškovė neketino užbaigti Sutarties vykdymo po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo. Ketvirta, aplinkybė, kad AB Luminor Bank atsisakė išmokėti atsakovei pinigus pagal ieškovės pateiktą negaliojančią garantiją, jau savaime įrodo, kad ieškovė pažeidė Sutarties 3.3 papunktį.

24.19.                      Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovės vienašaliai aktai už 2024 m. spalio mėn. dėl papildomų darbų perdavimo už 161 490,86 Eur yra negaliojantys, o ieškovės reikalavimas dėl 32 765,49 Eur skolos priteisimo iš atsakovės – nepagrįstas. 

24.20.                      Ieškovė be jokio faktinio ir teisinio pagrindo remiasi nepagrįsto praturtėjimo institutu, teigdama, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur be pagrindo įskaitytą avansą bei sumokėti palūkanas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas.

Apeliacijos objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo atmestas, o priešieškinis tenkintas iš dalies. Nagrinėjamoje byloje kilo sąlygų vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį, tvarkos, kaip sutarties šalys turi susitarti dėl papildomų darbų, rangovo teisės gauti atlyginimą už papildomus darbus įgyvendinimo, užsakovo teisės reikalauti grąžinti avansą, sumokėtą už darbus, kai rangovas praleido terminą darbams atlikti ir atliko ne visus darbus, užsakovo teisės į nuostolių atlyginimą sudarius pakeičiančią sutartį dėl rangovo neatliktų darbų bei bylinėjimosi išlaidų dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo klausimai.

        Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių

25.       Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 26 d. šalys sudarė Sutartį pagal atliktas viešojo pirkimo procedūras ir ieškovei laimėjus atvirą viešojo pirkimo konkursą.

Sutartimi ieškovė (rangovė) įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis ir priemonėmis Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų Vilniuje, Rasų g. 8, statybos darbus ir perduoti juos atsakovei (užsakovei), o atsakovė įsipareigojo priimti darbus, atitinkančius Sutartyje nustatytus reikalavimus, ir sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus darbus Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis).

Sutarties 2.2 papunktyje numatyta, kad Sutarties kaina – 507 235,23 Eur. Į Sutarties kainą įskaitomas PVM, kiti mokesčiai ir visos kitos išlaidos, reikalingos Sutarčiai tinkamai įvykdyti. Šiai Sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara. Užsakovė už visą pasiūlyme ir Sutartyje numatytą pirkimo objektą sumoka Sutarties 2.2 papunktyje nurodytą kainą, jeigu faktinė darbų apimtis bei Sutartyje užsakovės nurodytų darbų apimtis nesiskiria daugiau kaip 15 procentų, skaičiuojant nuo pradinės Sutarties vertės, nurodytos Sutarties 2.1 papunktyje. Dėl darbų, kurie nebus įtraukti į pirkimo objektą ir kurių apimtis daugiau kaip 15 procentų viršys Sutarties 2.1 papunktyje nurodytą Sutarties vertę, turės būti organizuojamas naujas viešasis pirkimas (2.3 papunktis). Sutarties kaina negali būti keičiama per visą Sutarties galiojimo laiką (2.4 papunktis).

Sutartyje šalys susitarė, kad už tinkamai ir laiku atliktus Sutartyje numatytus darbus užsakovė su rangove atsiskaito tarpiniais avanso įskaitymais bei galutiniu avanso įskaitymu (3.1 papunktis).

Užsakovė, gavusi rangovės prašymą, už darbus rangovei sumoka 100 proc. avansą (3.2 papunktis). Rangovė, siekdama pasinaudoti Sutarties 3.2 papunktyje numatytu avansu, pateikia avansinio mokėjimo prašymą už darbus, avansinę sąskaitą ir gautą kredito unijos ar registruoto banko avansinio mokėjimo lėšų grąžinimo garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą visai avanso sumai darbų atlikimo laikotarpiu, kuriame naudos gavėja nurodyta užsakovė. Avansas sumokamas per 10 dienų nuo avansinio mokėjimo prašymo gavimo, avansinio grąžinimo užtikrinimo ir avansinės sąskaitos gavimo dienos (3.3 papunktis).

Darbų pradžia yra statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data. Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai ir statybos darbams pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo darbų pradžios (4.1 papunktis).

Užsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Sutarties įsigaliojimo dienos perduoti rangovei statybos aikštelę Sutartyje numatytiems darbams atlikti (aikštelė perduodama šalims pasirašant statybvietės perdavimo–priėmimo aktą (5.1.2 papunktis); pateikti visus reikalingus leidimus ir įgaliojimus darbams atlikti, jeigu tokie leidimai reikalingi pagal galiojančius norminius aktus (5.1.3 papunktis); priimti rangovės atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktus bei darbų perdavimo–priėmimo aktą per 5 darbo dienas nuo šio akto (šių aktų) gavimo dienos arba per šį laikotarpį pateikti motyvuotą atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktus bei darbų perdavimo–priėmimo aktą, nurodydama, kokių priemonių turi imtis rangovė, kad atliktų darbų aktai bei darbų perdavimo–priėmimo aktas būtų pasirašyti (5.1.6 papunktis).

Rangovė įsipareigojo prieš pradedama vykdyti darbus, parengti ir su užsakove suderinti darbų lokalines sąmatas, darbų vykdymo grafiką ir jo laikytis (6.1.2 papunktis); nekeisti užsakovės sprendimų be jos rašytinio sutikimo (6.1.3 papunktis); laiku pradėti, kokybiškai atlikti ir perduoti užsakovei darbus (6.1.4 papunktis); baigtus darbus perduoti užsakovei darbų perdavimo–priėmimo aktu (6.1.18 papunktis).

Rangovė, nepagrįstai uždelsusi atlikti Sutartyje numatytus darbus, moka 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo neatliktų darbų vertės be PVM (8.5 papunktis). Nutraukus Sutartį dėl rangovės kaltės, rangovė privalo atlyginti dėl to užsakovės patirtus nuostolius (8.6 papunktis).

Sutartis gali būti keičiama jos galiojimo laikotarpiu vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Sutarties sąlygų pakeitimai įforminami šalių rašytiniais susitarimais, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis. Apskaičiuojant atsisakomų arba papildomų ir nenumatytų darbų kainas, taikomi toliau pateikiami būdai prioritetine tvarka, t. y. tik nesant galimybės taikyti pirmiau esantį būdą, gali būti taikomas toliau esantis būdas (12.2 papunktis): pritaikant tiekėjo lokalinėje sąmatoje nurodytus įkainius (12.2.1 papunktis); jei įmanoma išskaičiuojant kainos dalį iš lokalinėje sąmatoje įkainotos atskiros pirkimo objekto sudedamosios dalies ar numatyto įkainio (12.2.2 papunktis); pritaikant tiekėjo lokalinėje sąmatoje numatytus panašių darbų įkainius. Panašius darbus turi pagrįsti ir nustatyti užsakovė (12.2.3 papunktis); įvertinant pagrįstas tiesiogines (darbo užmokesčio ir su juo susijusius mokesčius, statybos produktų ir įrenginių, mechanizmų eksploatacijos sąnaudas, statybvietės išlaidas) bei netiesiogines (pridėtines, pelno) išlaidas pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija) patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatas (12.2.4 papunktis).

Sutarties 13.2 papunktyje numatyti atvejai, kad užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu pranešusi apie tai rangovei, įskaitant ir atvejį, jei rangovė pažeidė esmines Sutarties sąlygas. Šalys susitaria esminėmis Sutarties sąlygomis laikyti 13.2 papunktyje nurodytas sąlygas, paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščiuose nustatytus reikalavimus, darbų atlikimo terminus, darbų kainą, nepriklausomai nuo to, ar šiais pagrindais Sutartis nutraukiama, ar ne. Ši nuostata neapriboja galimybės kitų Sutartyje, jos prieduose ir iš Sutarties esmės kylančių įsipareigojimų pažeidimus kvalifikuoti kaip esminius, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi (13.2.6 papunktis).

        Dėl sutartyje numatyto darbų įvykdymo termino

26.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai nustatė sutartyje numatytų darbų atlikimo pradžios ir pabaigos datą. Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai nusprendė, kad Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas neturėjo būti skaičiuojamas nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo ir pateikimo ieškovei, nors tiek imperatyvus teisinis reglamentavimas, tiek kasacinio teismo praktika, tiek į civilinę bylą pateikti kompetentingų institucijų (Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos) išaiškinimai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina, kad ieškovė galėjo pradėti Sutartyje numatytus darbus tik tuomet, kai atsakovė įvykdė jai, kaip užsakovei, tenkančią pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikti ieškovei.

27.       Šalių sudarytos Sutarties 4 skyriuje reglamentuojami darbų atlikimo terminai. Pagal Sutarties 4.1 papunktį darbų pradžia yra statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo data. Darbų pabaiga pagal Sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi Sutartyje numatyti darbai ir dėl statybos darbų pasirašytas darbų perdavimo–priėmimo aktas ne vėliau kaip per 5 (penkis) mėnesius nuo darbų pradžios.

28.       Byloje nustatyta, kad šalys statybvietės perdavimo–priėmimo aktą elektroniniu parašu pasirašė 2024 m. balandžio 29 d. Šiame akte nurodyta, kad užsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba, vadovaudamasi Sutarties sąlygų 5.1.2 papunkčio nuostatomis, šiuo statybvietės perdavimo–priėmimo aktu suteikia rangovei UAB ,,AKVESTA“ statybvietės valdymo teisę. Rangovė, šiuo aktu perėmusi statybvietę, tampa atsakinga už statybvietę ir jos prieigas pagal Sutartį. Rangovė, pasirašydama šį aktą, patvirtina, kad: 1) statybvietės objekto ribos yra pažymėtos Kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, supaprastintame rekonstravimo ir supaprastintame statybos projekte ir fiziškai parodytos rangovės atstovui; 2) rangovei perduotas statybos darbų žurnalas Nr. 1.

29.       Ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi pozicijos, kad statybvietės perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas atgaline data (ieškovės teigimu, tikroji akto pasirašymo diena yra 2024 m. birželio 17 d.), pažymėdama, kad yra techninės galimybės elektroniniu parašu pasirašyti atgaline data. Tokios pozicijos ieškovė laikosi ir apeliacinės instancijos teisme nurodydama, kad šią aplinkybę patvirtina ieškovei išsiųstas 2024 m. birželio 17 d. atsakovės atstovo V. P. el. laiškas. Šiame el. laiške V. P. ieškovei parašė: „Dar reikia sutvarkyti statybvietės aktą, reikia, kad Irmantas pasirašytų 2024 m. balandžio 29 d. data.“ Tačiau, anot ieškovės, šis įrodymas nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad šis el. laiškas įrodo, jog statybvietės perdavimo–priėmimo aktas nebuvo pasirašytas 2024 m. balandžio 29 d. Kitaip tariant, statybvietės perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas 2024 m. birželio 17 d., pasirašant jį atgaline data – 2024 m. balandžio 29 d.

30.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus dėl statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo ir faktines byloje nustatytas aplinkybes, nusprendžia, kad faktinis statybvietės perdavimas įvyko 2024 m. balandžio 29 d., nes būtent ši data šalims buvo priimtina. Net jei būtų vertinama, kad šalys elektroniniu parašu pasirašė šį aktą atgaline data, byloje nustatytos aplinkybės įrodo, kad šalys siekė, jog nurodytas aktas būtų datuojamas būtent 2024 m. balandžio 29 d., ir šią datą laikė faktine darbų pradžia.

31.       Be to, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad faktiškai darbai buvo pradėti anksčiau nei ieškovės nurodoma darbų pradžia (2024 m. birželio 17 d.). Į bylą pateiktas ieškovės 2024 m. gegužės 27 d. el. laiškas Nr. S-013, kuriame ieškovė atsakovei nurodė, kad „pradėjus Sutarties vykdymo paruošiamuosius darbus – t. y. žemės lyginimo darbus, buvo rasti po žemėmis paslėpti betoniniai pamatai, senos šiluminė ir vandentiekio trasos bei elektros tinklai. Rangovas nurodo, kad pirkimui pateiktame Projekte yra numatytas tik esamo grunto nukasimas iki reikiamos altitudės, tačiau Projekte nėra numatyti betoninių pamatų, šiluminės ir vandentiekio trasos bei elektros tinklų demontavimo bei išvežimo utilizavimui darbai <...>“. Ieškovė prašė spręsti klausimą dėl šiame rašte nurodytų papildomų, sutartyje nenumatytų darbų poreikio bei jų finansavimo. Taip pat vėlesniu 2024 m. birželio 3 d. el. laišku ieškovė prašė spręsti klausimą dėl papildomų darbų poreikio. 2024 m. birželio 11 d. el. laiške nurodė, kad pradėjus Sutarties vykdymo paruošiamuosius darbus, matyti, kad atliekant Sutarties darbus bus būtina atlikti papildomus, pirkimo dokumentuose nenumatytus darbus, neatsiejamai susijusius su Sutarties darbais. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, neperėmusi statybvietės iš atsakovės, nebūtų galėjusi pradėti Sutarties vykdymo paruošiamųjų darbų (žemės lyginimo ar su nuotekomis susijusių paruošiamųjų darbų ir kt.), taip pat ieškovei net nebūtų žinoma, kad reikalingi papildomi darbai. Taigi, ir šiuo atveju neįtikinamas ieškovės argumentas, kad statybvietės perdavimo–priėmimo aktas pasirašytas 2024 m. birželio 17 d.

32.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ne išimtinai izoliuotai, o sistemiškai aiškinant ir taikant Sutarties nuostatas matyti, kad darbų vykdymas galėjo būti pradėtas tik esant dviem kumuliatyvioms (taikomoms abiem kartu) sąlygoms: Sutarties šalims pasirašius statybvietės perdavimo–priėmimo aktą; atsakovei, kaip užsakovei, pateikus ieškovei statybą leidžiantį dokumentą. Su tokiu Sutarties aiškinimu nesutiktina.

33.       Sutarties 5.1.3 papunktyje nurodyta, kad užsakovas (šiuo atveju – atsakovė) įsipareigoja pateikti visus reikalingus leidimus ir įgaliojimus darbams atlikti, jeigu tokie leidimai reikalingi pagal galiojančius norminius aktus.

Kaip minėta, Sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, kad darbų pradžia yra statybvietės perdavimas ieškovei. Nors Sutartyje atsakovei numatyta pareiga pateikti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau nenumatyta, kad nuo šio leidimo perdavimo ieškovei prasideda darbų atlikimo termino skaičiavimas. Ieškovės nurodomas Sutarties aiškinimas, t. y. kad darbų pradžia turi būti laikoma nuo ieškovei statybą leidžiančio dokumento pateikimo, neteisingas, nes toks aiškinimas paneigtų Sutarties 4.1 papunktyje įtvirtintą nuostatą.

Bylos duomenimis, statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2024 m. liepos 18 d. ir perduotas ieškovei 2024 m. liepos 23 d. Nustatyta, kad ieškovė iki šio leidimo perdavimo atliko paruošiamuosius darbus, kuriems statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. Į bylą pateiktas atsakovei adresuotas ieškovės 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. S-040, kuriame nurodyta, jog „Rangovas primena Užsakovui, kad Sutarties darbų atlikimo terminas baigiasi 2024 m. spalio 5 d. ir pažymi, kad Rangovas neprisiims jokios atsakomybės dėl sutarties darbų atlikimo termino pažeidimo, kadangi Rangovas Sutarties darbų tinkamai ir laiku negali vykdyti dėl Užsakovo netinkamo sutartinių pareigų vykdymo. Taip pat ir pakartotinai prašė Užsakovo nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 27 d. darbo dienos pabaigos atlikti papildomų darbų atlikimo teisinį įforminimą papildomu susitarimu bei pratęsti Sutarties darbų atlikimo terminą tiek dienų, kiek laiko Užsakovas delsia įforminti papildomų darbų atlikimą“. 2024 m. rugsėjo 24 d. raštas parengtas jau po statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Taigi, pati ieškovė darbų užbaigimo nesiejo su statybą leidžiančio dokumento pateikimo jai data, nes darbų pabaigos datą skaičiavo nuo statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės įrodo, kad statybvietė perduota ieškovei 2024 m.  balandžio  29 d. ir ieškovei nebuvo kliūčių pradėti atlikti statybos paruošiamuosius darbus. Kilus ginčui teisme dėl Sutarties vykdymo, ieškovė nepagrįstai nurodo, kad statybvietė buvo perduota 2024 m. birželio 17 d., o statybų darbų pradžios terminas turi būti skaičiuojamas nuo statybų leidimo ieškovei pateikimo dienos (2024 m. liepos 23 d.). 

Ieškovė yra statybos rangos profesionalė ir negalėjo nesuprasti sutarties sąlygos, kad nuo statybvietės perdavimo jai momento pradedamas skaičiuoti 5 mėnesių terminas darbams užbaigti. Ieškovė, pasirašydama aptariamą aktą 2024 m. balandžio 29 d., turėjo suvokti, kad darbai po 5 mėnesių nuo šio akto pasirašymo turės būti baigti. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, nuo kokio momento, kuriam konkrečiam terminui statybą leidžiančio dokumento neturėjimas sudarė jai kliūtis vykdyti darbus; nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl pavėluotai pateikto statybą leidžiančio dokumento.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į statybvietės perdavimo ieškovei datą (2024 m. balandžio 29 d.), pagrįstai nusprendė, kad Sutartis turėjo būti visiškai įvykdyta iki 2024 m. rugsėjo 30 d. 

Dėl papildomų darbų

34.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė neturi pareigos sumokėti ieškovei už papildomų, t. y. Sutartyje nenumatytų, darbų atlikimą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino faktą, kad nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovė nuolat informuodavo atsakovę raštais dėl papildomų darbų poreikio. Atsakovė, gavusi iš ieškovės informaciją apie būtinybę atlikti papildomus darbus, be kurių negali būti vykdomi Sutarties objektu esantys darbai, nei raštu, nei jokiais kitais savo faktiniais veiksmais neginčijo ir nekvestionavo ieškovės nurodytų papildomų darbų poreikio. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad buvo žodinis ieškovės ir atsakovės susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

35.       Iš byloje pateiktų ieškovės raštų (2024 m. gegužės 27 d., 2024 m. birželio 3 d., 2024 m. birželio 11 d.) turinio matyti, kad po Sutarties sudarymo ieškovė aktyviai vykdė paruošiamuosius žemės lyginimo darbus ir prašė atsakovės spręsti dėl papildomų Sutartyje nenumatytų darbų poreikio (rastus elektros kabelius perkelti į kitą vietą, kuri būtų už dangų pagrindų bei polinių pamatų įrengimo zonos; atlikti betoninių pamatų, šiluminės ir vandentiekio trasos bei elektros tinklų demontavimo bei išvežimo utilizavimui darbus ir kt.). Taip pat prašė spręsti dėl papildomo susitarimo sudarymo ir dėl šių darbų finansavimo. Ieškovė nurodo, kad iš esmės toks susitarimas nebuvo pasiektas dėl netinkamo atsakovės bendradarbiavimo, tačiau tokia ieškovės pozicija negali būti laikoma pagrįsta.

36.       Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad:

36.1.                      Atsakovė 2024 m. birželio 20 d. rašte ieškovei nurodė, kad reikalinga papildoma informacija darbams įvertinti, todėl prašė parengti darbų kiekių žiniaraščius, kurie turi būti suderinti su techninį projektą rengusia įmone, bei pateikti juos atsakovei kartu su nenumatytų darbų sąmata. 

36.2.                      2024 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė atsakyme į ieškovės pasiūlymą svarstyti dėl papildomų darbų paprašė pateikti reikalingų atlikti darbų lokalines sąmatas. 

36.3.                      2024 m. rugsėjo 16 d. rašte atsakovė, atsakydama į ieškovės raštą dėl papildomų darbų ir atsižvelgdama į tai, kad šių darbų lokalinės sąmatos buvo pateiktos tik 2024 m. rugpjūčio 22 d. ir 2024 m. rugsėjo 11 d., nurodė, kad atsakovei reikalinga įvertinti lokalinėse sąmatose numatytus darbų kiekius ir kainas, todėl sprendimą dėl papildomų darbų priims iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Atsakovė prašė dar kartą peržiūrėti sąmatas, pateikti pagrindžiančius dokumentus dėl grunto ir gelžbetonio utilizavimo pagrindinių ir papildomų darbų bei paaiškinti, kuriuo Sutarties 12.2 papunkčiu remiantis buvo apskaičiuota papildomų darbų kaina. Jei papildomų darbų kainos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Sutarties 12.2.4 papunkčiu, prašo pateikti papildomų darbų sąmatos kainos dalių detalizaciją, iš kurios būtų galima įsitikinti, kad pelno dydis neviršija 5 proc. tiesioginių ir pridėtinių išlaidų sumos, kaip numatyta Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (2019 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. 1S-13 redakcija) patvirtintos Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos priedo „Tiesioginių ir netiesioginių išlaidų apskaičiavimo taisyklės“ nuostatose.

36.4.                      2024 m. rugsėjo 27 d. rašte atsakovė nurodė, kad pateiktos tam tikrų darbų sąmatos neatitinka Sutarties 12.2 papunkčio reikalavimų, kitos sąmatos atitinka reikalavimus, todėl atsakovė parengė susitarimo dėl Sutarties pakeitimo projektą, tačiau ieškovė su tokiu projektu nesutiko. 

37.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių susirašinėjimą sutartinių santykių metu, konstatuoja, kad nepaisant to, kad tarp šalių vyko intensyvus susirašinėjimas, pats susirašinėjimo elektroniniais laiškais procesas negali būti įrodymas, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei kilo poreikis įvertinti ne tik papildomų darbų reikalingumą, bet ir ieškovės teikiamų lokalinių sąmatų atitiktį Sutarties nuostatoms. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, nors vyko šalių derybos, šalių susitarimas nebuvo pasiektas nei dėl konkrečių papildomų darbų ir jų apimties, nei dėl tokių darbų kainos.

38.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. P., vykdydamas pareigą tikrinti, kad ieškovės atliekami darbai atitiktų statinio projektą, neabejotinai matė, žinojo ir suprato, kad ieškovė vykdo papildomus, t. y. Sutartyje, įskaitant ir statinio projekte, nenumatytus darbus. Ieškovė daro išvadą, kad atsakovei buvo aiškiai žinoma apie ieškovės atliekamus papildomus darbus, o pastaroji (atsakovė) ne tik neprieštaravo šių papildomų darbų atlikimui, bet ir suteikė leidimus tokiems darbams atlikti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių aplinkybių nurodymas negali paneigti Sutartyje įtvirtintos nuostatos, kad visi šalių susitarimai turi būti sudaromi raštu. Tuo labiau, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, techninis prižiūrėtojas yra savarankiškas statybos rangos santykių dalyvis ir jis nėra prilyginamas užsakovui, nors ir vykdo tam tikras funkcijas kaip užsakovo atstovas (pvz., tikrina darbų kiekius). Taigi, techninis prižiūrėtojas negali nei konkliudentiniais veiksmais pritarti papildomų darbų atlikimui, nei duoti sutikimus jiems atlikti. Todėl aplinkybė, kad jis matė, jog statybvietėje atliekami papildomi darbai, kurie Sutartyje nebuvo numatyti, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant šalių nesusitarimo dėl papildomų darbų faktą.

39.       Galiausiai, byloje pateiktas ieškovės 2024 m. rugsėjo 30 d. raštas, kuriuo ji informavo atsakovę, kad remdamasi Sutarties 4.3.9 papunkčiu ir CK 6.661 straipsnio 1 dalimi sustabdo visų likusių darbų pagal Sutartį vykdymą iki tol, kol bus sudarytas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų. Taip pat ieškovė šiuo raštu reikalauja sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų pagal rangovės (ieškovės) pateikiamą susitarimo projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas neabejotinai patvirtina, kad ir pati ieškovė suvokė, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų nebuvo sudarytas, nes priešingu atveju ieškovei nebūtų reikėję stabdyti darbų ir reikalauti, kad atsakovė pasirašytų ieškovės parengtą susitarimo dėl papildomų darbų projektą.

40.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė, nesant šalių susitarimo, atliko tam tikrus Sutartyje numatytus ir papildomus darbus. Tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma (liudytojo parodymai, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ieškovės pateikta eksperto išvada (rašytinis įrodymas), statybos darbų žurnalo duomenys).

41.       Sutartis gali būti keičiama jos galiojimo laikotarpiu vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. Sutarties sąlygų pakeitimai įforminami Šalių rašytiniais susitarimais, kurie yra neatsiejama Sutarties dalis.

42.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad VPĮ yra lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reglamentuojamų santykių pobūdis, o teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-374-248/2018 41 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereglamentuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos į kitus teisės aktus nukreipiančios nuostatos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2021 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       VPĮ taikymas neapribotas tik viešųjų pirkimų procedūromis, o yra aktualus ir viešojo pirkimo sutartiniams santykiams, inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Šį aiškinimą pagrindžia kasacinio teismo praktika dėl viešųjų pirkimų principų (VPĮ 17 straipsnis) turinio ir reikšmės bei VPĮ įtvirtintas viešojo pirkimo sutarčių keitimo reglamentavimas, į kurio 89 straipsnį nuo 2017 m. liepos 1 d. perkeltos detalios šios srities Europos Sąjungos viešųjų pirkimų materialiosios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 81 punktas). Viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas tiesiogiai susijęs su viešojo pirkimo procedūromis, todėl patenka į specialiąją viešųjų pirkimų teisinio reglamentavimo sritį, t. y. VPĮ; jei būtų priešingai, tokia praktika sutarties šalims leistų piktnaudžiauti keičiant viešojo pirkimo sutarties nuostatas po jos sudarymo, taip būtų pažeisti kitų konkurso dalyvių interesai ir viešųjų pirkimų tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principai; dėl šių priežasčių VPĮ įtvirtinta sutarties laisvės principo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023, 28 punktas).

44.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad esant viešojo pirkimo santykiams šalims nesudarius raštiško susitarimo dėl papildomų darbų apimties ir kainos, užsakovui nekyla pareiga už tokius darbus atsiskaityti, o rangovas, atlikdamas ginčo darbus, nesant rašytinio šalių susitarimo, veikia savo rizika, todėl ir kilusios pasekmės – atsiradusios išlaidos už papildomai atliktus darbus – tenka jam pačiam (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2025, 83, 84, 86, 87 punktai; 2025 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-281-516/2025, 29–31 punktai).

45.       Teisėjų kolegija, įvertinusi visas su papildomais darbais susijusias aplinkybes, nusprendžia, kad šalių susitarimas dėl papildomų darbų nebuvo sudarytas. Ieškovės argumentas, kad buvo žodinis ar konkliudentiniais veiksmais sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, negali būti laikomas pagrįstu, nes to nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Be to, toks susitarimas prieštarautų šalių sudarytos Sutarties nuostatoms.

46.       Ieškovei nepagrindus, kad buvo sudarytas šalių susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada pripažinti negaliojančia ieškovės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto dalį už 2024 m. spalio mėnesį dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur laikytina pagrįsta. Atitinkamai, ieškovės reikalavimas priteisti jai 32 765,49 Eur skolą už papildomus darbus pagrįstai buvo netenkintas, nes atsakovė neturi mokėti daugiau nei yra sumokėjusi už visus darbus avansu pagal Sutartį.

Dėl ieškovės Sutarties atsisakymo (ne)teisėtumo

47.       Kaip minėta, 2024 m. rugsėjo 30 d. ieškovė informavo atsakovę, jog stabdo visų likusių darbų pagal Sutartį vykdymą iki tol, kol bus sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų, taip pat pareikalavo ne vėliau kaip iki 2024 m. spalio 3 d. sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų pagal ieškovės pateiktą susitarimo projektą bei pratęsti Sutarties įvykdymo terminą papildomam 4 mėnesių terminui, t. y. terminui, lygiam laikotarpiui, kuriuo užsakovė (atsakovė) nepagrįstai delsė sudaryti susitarimą dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų Sutarties 12.2 papunktyje ir VPĮ 89 straipsnyje nustatyta tvarka. 

48.       Atsakovė 2024 m. spalio 3 d. rašte, adresuotame ieškovei, nurodė, kad: 1) rangovė padarė esminį Sutarties pažeidimą, nes iki Sutartyje nustatytos darbų baigimo dienos (2024 m. rugsėjo 30 d.) neužbaigė Sutartyje numatytų darbų ir nėra pateikusi užsakovei pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą dėl nuo rangovės nepriklausančių priežasčių; 2) rangovė Sutarties vykdymo metu neprašė užsakovės pratęsti Sutarties įvykdymo termino dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių; 3) rangovė tik 2024 m. birželio 3 d. raštu informavo užsakovę apie atsiradusį papildomų darbų poreikį, nepateikdama nei įrodymų, nei darbų kiekių, nei jų kainos, nei jiems atlikti reikalingo termino.

49.       Ieškovė 2024 m. spalio 21 d. informavo atsakovę, jog ji, vadovaudamasi CK 6.653 straipsnio 4 dalimi ir 6.684 straipsnio 4 dalimi, atsisako Sutarties. Sutarties atsisakymą grindė tuo, kad atsakovė nesudarė su rangove susitarimo dėl Sutarties pakeitimo dėl papildomų darbų.

50.       Pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiu ieškovės UAB „AKVESTA“ 2024 m. spalio 21 d. pranešimu atliktą 2024 m. balandžio 26 d. Kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbų sutarties Nr. ST-185 atsisakymą. 

51.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovei neįvykdžius pagal VPĮ 89 straipsnį ir Sutarties 12.2 papunktį tenkančios pareigos sudaryti susitarimą dėl papildomų ir Sutartyje nenumatytų darbų atlikimo bei atsiskaityti su ieškove už papildomų darbų atlikimą, ieškovė turėjo teisę atsisakyti Sutarties, nebedidindama savo patiriamų nuostolių. Su šiuo argumentu nesutiktina.

52.       Šioje nutartyje nustatyta, kad šalių sudarytoje Sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2024 m. rugsėjo 30 d. Ieškovės pranešimas dėl Sutarties atsisakymo parengtas ir atsakovei išsiųstas 2024 m. spalio 21 d., t. y. po Sutartyje numatytų darbų įvykdymo termino ir po to, kai ieškovė atliko papildomus darbus, dėl kurių atsakovė nedavė sutikimo. 

53.       CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įspėjimo apie darbų kainos didinimą tvarka, pagal kurią, jei būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, rangovas privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

54.       CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.

55.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptartomis teisės normomis (CK 6.653 straipsnio 4 dalis ir 6.684 straipsnio 4 dalis) užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 111 punktas).

56.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Taip pat nebuvo sudarytas susitarimas dėl Sutarties vykdymo termino pratęsimo. Todėl pripažintina, kad ieškovė, nesilaikiusi CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos įspėjimo apie darbų kainos didinimą tvarkos, veikė savo rizika, jog dėl papildomų darbų atlikimo, nesant šalių susitarimo dėl jų, ieškovės patirtinos išlaidos jai nebus kompensuotos. Kadangi nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, negavusi atsakovės pritarimo dėl papildomų darbų atlikimo, juos savo rizika atliko, ieškovės Sutarties, sudarytos su atsakove, atsisakymas nurodant, kad atsakovė nepagrįstai atsisako sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, laikytinas neteisėtu.

57.       Pirmosios instancijos teismas su Sutarties atsisakymu susijusias aplinkybes įvertino tinkamai ir pagrįstai nurodė, kad pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį ir 6.684 straipsnio 4 dalį ieškovė turėjo teisę atsisakyti Sutarties iki papildomų darbų atlikimo, bet ne po to, kai jau šie darbai buvo atlikti, todėl ieškovės Sutarties atsisakymą pagrįstai laikė neteisėtu ir pagrįstai pripažino negaliojančiu (CK 1.80 straipsnis, 6.653 straipsnio 4 dalis ir 6.684 straipsnio 4 dalis). 

Dėl atsakovės Sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo ir ieškovės įtraukimo (ne)teisėtumo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

58.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad atsakovės sprendimas dėl Sutarties nutraukimo yra teisėtas, nepagrįstai nustatęs, kad ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus.

59.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, kuri nori pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Kilus šalių ginčui dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, aplinkybę, kad egzistavo įstatyme ar sutartyje nustatyti pagrindai nutraukti sutartį, turi įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 44 punktą; 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-823/2020 56 punktą).

60.       Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, nusprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė padarė esminius Sutarties pažeidimus: praleido darbų atlikimo terminą ir nepateikė avanso grąžinimo garantijos.

61.       Pagal šalių sudarytos Sutarties 13.2 papunktį užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, prieš 5 (penkias) kalendorines dienas raštu pranešusi apie tai rangovei, jeigu rangovė nevykdo arba netinkamai vykdo Sutartyje nurodytus įsipareigojimus ir po raštiško užsakovės pranešimo (pretenzijos) apie tai rangovei, ji per užsakovės nurodytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų ir (ar) toliau nevykdo arba netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus.

62.       Pagal Sutarties 13.2.6 papunktį šalys susitarė, kad rangovei pažeidus esmines Sutarties sąlygas šalys susitaria esminėmis Sutarties sąlygomis laikyti 13.2 papunktyje nurodytas sąlygas, paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščiuose nustatytus reikalavimus, darbų atlikimo terminus, darbų kainą, nepriklausomai nuo to, ar šiais pagrindais Sutartis nutraukiama, ar ne. Ši nuostata neapriboja galimybės kitų Sutartyje, jos prieduose ir iš Sutarties esmės kylančių įsipareigojimų pažeidimus kvalifikuoti esminiais, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalimi.

63.       Atsakovė 2024 m. spalio 25 d. raštu „Dėl sutarties Nr. ST-185 nutraukimo ir susijusių klausimų“ informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. spalio 30 d. nutraukia Sutartį, vadovaudamasi, be kita ko, Sutarties 13.2.2 ir 13.2.6 papunkčių pagrindais dėl rangovės kaltės, t. y. rangovei pažeidus esmines Sutarties sąlygas (praleidus darbų atlikimo terminus) bei rangovei nevykdant Sutartyje nurodytų įsipareigojimų bei po raštiško užsakovės pranešimo apie tai rangovei ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų. 

64.       Šioje nutartyje nustatyta, kad darbų baigimo terminas yra 2024 m. rugsėjo 30 d. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 30 d. raštu paprašė atsakovės pratęsti Sutarties įvykdymo terminą papildomam 4 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė 2024 m. spalio 3 d. raštu pasiūlė ieškovei užbaigti nebaigtus darbus (pabaigti kloti trinkeles, atlikti asfaltavimo darbus, įrengti tvoras ir kt.). Tačiau darbai po šio rašto pateikimo toliau nebuvo atliekami. Ieškovė apeliaciniame skunde neginčija teismo išvados, kad iki 2024 m. rugsėjo 30 d. darbai pagal šalių sudarytą sutartį nebuvo baigti, nurodydama, kad darbų atlikimo terminas turėjo baigtis tik 2024 m. gruodžio 23 d. Nors papildomų darbų atlikimo poreikis gali koreguoti galutinius darbų atlikimo terminus, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad argumentas dėl darbų numatyto pabaigos laiko yra nepagrįstas, nes tai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams ir šalių sudarytos Sutarties 4.1 papunkčiui. Darytina išvada, kad ieškovei praleidus darbų atlikimo terminą atsakovė vien dėl šio pažeidimo turėjo teisę nutraukti Sutartį.

65.       Kitas atsakovės 2024 m. spalio 25 d. rašte nurodomas esminis sutarties pažeidimo pagrindas yra susijęs su garantija. Atsakovė šiame rašte nurodė, kad rangovė nepateikė iki darbų atlikimo pabaigos galiojančio avanso grąžinimo užtikrinimo (banko avansinio mokėjimo lėšų grąžinimo garantijos ar draudimo bendrovės laidavimo rašto visai avanso sumai), kaip numatyta Sutarties 3.3 papunktyje. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio pagrindo, nurodė, kad pagal Sutarties 13.2.2 ir 13.2.6 papunkčių nuostatas toks Sutarties pažeidimas taip pat kvalifikuojamas kaip esminis, sudarantis pagrindą atsakovei nutraukti Sutartį.

66.       Ieškovė nurodo, kad tai, jog atsakovei pateiktoje avanso grąžinimo garantijoje buvo aiškiai nurodyta šios garantijos galiojimo sąlyga – ji turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o tai, kad atsakovė pervedė avansą ne į tą sąskaitą, jokiu būdu negali lemti vertinimo, jog ieškovė pažeidė Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtintus įsipareigojimus, kadangi bankas visą garantijos galiojimo laikotarpį buvo deponavęs ieškovės lėšas visai garantijos sumai, visam garantijos galiojimo laikotarpiui. Tačiau toks ieškovės argumentas negali būti laikomas pagrįstu.

67.       Sutarties 3.3 papunktyje įtvirtina, kad rangovė, siekdama pasinaudoti Sutarties 3.2 papunktyje numatytu avansu, pateikia avansinio mokėjimo už darbus prašymą, avansinę sąskaitą ir gautą kredito unijos ar registruoto banko avansinio mokėjimo lėšų grąžinimo garantiją ar draudimo bendrovės laidavimo raštą visai avanso sumai darbų atlikimo laikotarpiu, kuriame naudos gavėja nurodyta užsakovė. Avansas sumokamas per 10 dienų nuo avansinio mokėjimo prašymo gavimo, avansinio grąžinimo užtikrinimo ir avansinės sąskaitos gavimo dienos.

68.       Į bylą pateiktas AB Luminor Bank 2025 m. rugsėjo 15 d. raštas Nr. 2025/L72-34, kuriame nurodyta, kad garantijos sąlygose numatyta, jog avanso suma turi būti pervesta garantijos gavėjo ir įskaityta į sąskaitą. Prie garantijos gavėjo 2025 m. rugsėjo 5 d. pateikto rašto Nr. 1S-6425 „Dėl pakartotinio reikalavimo pagal Avanso grąžinimo banko garantiją Nr. (duomenys neskelbtini)“ pridėtame mokėjimo nurodyme matyti, kad pati UAB „AKVESTA“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, atliko mokėjimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) taigi, avanso suma nebuvo pervesta garantijos gavėjo į sąskaitą, kaip numatyta garantijos sąlygose. Taip pat pagal pateiktą mokėjimo nurodymą matyti, kad mokėjimo paskirtyje buvo nurodyta „Sąskaitos papildymas“, mokėjimo paskirtyje nurodyti duomenys nėra susiję su garantija. Garantija nebuvo įsigaliojusi, kadangi nebuvo įvykdytos garantijoje nurodytos sąlygos, t. y. avanso suma garantijos gavėjo buvo pervesta ne į garantijoje nurodytą sąskaitą, ir mokėjimo nurodyme, kuriuo buvo pervedama avanso suma, nebuvo nurodytas garantijos numeris.

69.       Nurodytas banko raštas patvirtina, kad ieškovė netinkamai įvykdė Sutarties nuostatas, susijusias su garantija. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad ieškovė pažeidė ne tik esminę Sutarties sąlygą, susijusią su darbų užbaigimo terminu, bet ir Sutarties sąlygą, susijusią su tinkamos garantijos sąskaitos nurodymu.

70.       Teismų praktikoje laikomasis pozicijos, jog tam, kad ūkio subjektas VPĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu būtų įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nėra būtina, jog sutartis būtų nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, pakanka, kad, pirma, perkančioji organizacija priimtų sprendimą, kuriame būtų konstatuota, jog tiekėjas bent vieną konkrečiai nurodytą esminę pirkimo sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, antra, perkančioji organizacija už tai tiekėjui pritaikė sutartyje nustatytą sankciją (pavyzdžiui, delspinigius ar kitokio pobūdžio netesybas).

71.       Įvertinus nustatytas byloje aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog dėl esminių Sutarties pažeidimų atsakovė pagrįstai nutraukė Sutartį. Taip pat pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė teisėtai nutraukė Sutartį dėl esminio pažeidimo, pagrįstai nusprendė, jog atsakovė tinkamai įvykdė VPĮ 91 straipsnyje nustatytą pareigą paskelbti informaciją apie Sutarties neįvykdžiusią ieškovę. Taigi, nėra pagrindo įpareigoti atsakovę tokią informaciją pašalinti.

Dėl vienašališkai pasirašyto perdavimo–priėmimo akto (ne)teisėtumo 

Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės už 2024 m. spalio mėnesį vienašališkai pasirašyti aktai dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur yra negaliojantys.

72.       Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Pagal šią nuostatą vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

73.       Be to, svarbu pažymėti, kad, nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, be kita ko, ir sutarties kaina, jeigu šalys tokios galimybės nenustatė rangos sutartyje. Todėl užsakovui, priėmusiam tokiu aktu perduotus atliktus darbus, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atliktų darbų priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

74.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovė papildomus darbus vykdė savo rizika ir dėl to atsakovei nekilo pareiga papildomai sumokėti už šiuos darbus, pripažino negaliojančia darbų perdavimo–priėmimo akto už 2024 m. spalio mėn. dalį dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

75.       Ieškovė ginčija šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį motyvuodama tuo, kad papildomi darbai buvo faktiškai atlikti, todėl ieškovė šiuos darbus turėjo teisę perduoti atsakovei ir atitinkamai gauti mokėjimą už juos. Šioje nutartyje jau pasisakyta dėl to, kad ieškovė papildomus darbus atliko negavusi atsakovės pritarimo ir nesudariusi rašytinio Sutarties pakeitimo dėl Sutarties kainos padidinimo, todėl teisėjų kolegija jų papildomai nekartoja. Taigi, nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl papildomų darbų susitarimo fakto ar atsakovės pareigos sumokėti už faktiškai atliktus papildomus darbus, todėl atitinkamai nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė pagrįstai parengė atliktų darbų aktą už 2024 m. spalio mėn. dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur.

Dėl atsakovei priteistinų sumų pagal Sutartį

76.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ieškovė turėjo teisę galutinai įskaityti avansą pagal Sutarties 3.5 papunktį, tačiau toks 161 490,86 Eur (iš 431 683,08 Eur) sumos įskaitymas yra nepagrįstas, nes, kaip nustatyta pirmiau, minėtoje dalyje ieškovė neteisėtai perdavė atsakovei Sutartyje nenumatytus papildomus darbus. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė turi grąžinti be pagrindo įskaitytą avanso dalį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė ieškovei pervedė 507 235,23 Eur avansą, ir į nustatytą eksperto D. K. išvadoje aplinkybę, kad ieškovė atliktų darbų aktais už 2024 m. spalio mėn. perdavė atsakovei Sutartyje numatytus darbus už 270 192,22 Eur, padarė išvadą, kad ieškovė turi grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur be pagrindo įskaityto avanso sumą (507 235,23 – 270 192,22).

77.        Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog net jei būtų pritarta skundžiamo sprendimo išvadai, kad apeliantės vienašališkai pasirašyto atliktų darbų akto už 2024 m. spalio mėn. dalis dėl papildomų darbų perdavimo atsakovei už 161 490,86 Eur yra negaliojanti (su tuo ieškovė kategoriškai nesutinka), teismo išvada, kad ieškovė turi grąžinti atsakovei 237 043,01 Eur sumokėto avanso, bet kokiu atveju yra akivaizdžiai nepagrįsta ir lemia nepagrįstą atsakovės praturtėjimą 108 317,64 Eur. 

78.        Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra sudariusios 2024 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį atsakovei buvo perduota darbų už 108 317,64 Eur (su PVM) ir kuris pasirašytas abiejų Sutarties šalių (šiame akte nurodytiems darbams užsakovei buvo pateikta 2024 m. liepos 3 d. PVM sąskaita faktūra, serija AKV Nr. 0769).

79.        Vienašaliais atliktų darbų aktais ieškovė perdavė darbus, įskaitant ir papildomus Sutartyje nenumatytus darbus, už 431 683,08 Eur (su PVM).

80.        Ieškovė pateikė į bylą dr. D. K. 2025 m. vasario 19 d. išvadą, kurioje nustatyta, kad ieškovė UAB „AKVESTA“ 2024 m. liepos mėn. ir 2024 m. spalio mėn. atliktų darbų aktais perdavė atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai kitos paskirties inžinerinių statinių (lauko aikštelės, tvoros), nuotekų šalinimo tinklų, vandentiekio tinklų, Rasų g. 8, Vilniuje, statybos darbų sutartyje Nr. ST-185 numatytus darbus už 270 192,22 Eur ir papildomus šioje Sutartyje nenumatytus darbus už 161 490,86 Eur. Iš viso buvo vienašališkai perduota darbų už 431 683,08 Eur. Taigi, eksperto išvadoje kalbama tik apie vienašališkai perduotus darbus. 2024 m. liepos mėnesį vienašališkai perduotų darbų nebuvo. Ekspertas padarė išvadą, kad iš vienašališkai perduotų ieškovės darbų yra pagrįsti 270 192,22 Eur (2024 m. spalio mėn. vienašališkai ieškovės pasirašytas darbų perdavimo aktas). Ekspertas savo išvadoje nevertino tų darbų, dėl kurių šalys pasirašė 2024 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame atsakovei perduotų darbų vertė yra 108 317,64 Eur.

81.        Esant pirmiau nustatytai aplinkybei, ieškovė iš jai atsakovės pervesto 507 235,23 Eur avanso atsakovei turi grąžinti 128 725,37 Eur (507 235,23 – 270 192,22 – 108 317,64). Pirmosios instancijos teismas suklydo, apskaičiuodamas atsakovei grąžintiną sumą, nes neatsižvelgė į 2024 m. liepos 31 d. abiejų šalių pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį ieškovė įgijo teisę gauti mokėjimą (108 317,64 Eur) už šiuos darbus. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme sumažinant atsakovei pagal priešieškinį priteistiną avanso sumą.

Dėl delspinigių

82.        Ieškovė nesutinka su delspinigių priteisimu, nurodydama, kad 2 967,15 Eur delspinigių suma yra nepagrįsta, nes nulemta klaidingos išvados dėl praleisto darbų įvykdymo termino.

83.        Pagal Sutarties 8.5 papunktį rangovė, nepagrįstai uždelsusi atlikti Sutartyje numatytus darbus, moka 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo neatliktų darbų vertės be PVM.

84.        Atsakovė priešieškiniu reikalavo sumokėti pagal Sutartį apskaičiuotus delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną uždelstą dieną nuo neatliktų darbų vertės be PVM už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki Sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2024 m. spalio 30 d.

85.        Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog ieškovė nepagrįstai uždelsė atlikti darbus, ieškovei neįrodžius atsakovės kaltės dėl tokio uždelsimo, priešieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo tenkino ir atsakovei iš ieškovės priteisė 2 967,15 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2024 m. spalio 30 d. Nurodyti delspinigiai apskaičiuoti nuo 329 683,96 Eur sumos (nuo laiku neatliktų darbų vertės).

86.        Teisėjų kolegija pripažino, kad ieškovė praleido darbų atlikimo terminą. Ieškovė su priteista delspinigių suma nesutinka tik todėl, jog teismas, jos vertinimu, netinkamai nustatė, kad ieškovė praleido darbų įvykdymo terminą. Šioje byloje padarius išvadą, kad darbai turėjo būti baigti 2024 m. rugsėjo 30 d. ir šią dieną jie nebuvo baigti, nėra pagrindo panaikinti teismo sprendimo dalies, susijusios su delspinigiais, pagal ieškovės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. 

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

87.        Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „AKVESTA“ 57 544,23 Eur nuostolių atlyginimą. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad jos reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas atsakovės (užsakovės) sumokėtos padidėjusios ieškovės UAB „AKVESTA“ (rangovės) neatliktų darbų kainos dydžiu, padidėjusias išlaidas lyginant su tomis, kurias atsakovė būtų patyrusi, jeigu šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė UAB „AKVESTA“.

88.        Atsakovė, siekdama pagrįsti savo nuostolius, juos įrodinėjo atsakovės parengtomis 2025 m. balandžio 14 d. ir 2025 m. balandžio 14 d. pažymomis, eksperto T. M. išvada ir UAB „Baltijos plienas“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais, statybos darbų žurnalu, lokalinėmis sąmatomis. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad visi šie įrodymai patvirtina, jog UAB „Baltijos plienas“ atliko Sutartyje numatytus darbus, bet UAB „AKVESTA“ jų neatliko, ir tokie darbai buvo būtini Sutarčiai iki galo įvykdyti.

89.        Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ buvo sudaryta 2024 m. lapkričio 26 d. Sutartis Nr. ST-462 ir 2025 m. balandžio 7 d. Sutartis Nr. ST-135.

90.        Atsakovė nurodo, kad 2025 m. balandžio 14 d. pažyma apie darbų kainų palyginimą Nr. LV-2784326 ir 2025 m. balandžio 16 d. pažyma apie darbų kainų palyginimą Nr. LV-2865127 patvirtina, kad bendras darbų kainų skirtumas, t. y. atsakovės išlaidų padidėjimas lyginant su tomis, kurias atsakovė būtų patyrusi, jeigu šiuos darbus būtų atlikusi ieškovė, sudaro 57 544,23 Eur (su PVM). Pagal pirmiau nurodytas sutartis darbų kainų tarp Sutarties Nr. ST-185 ir Sutarties Nr. ST-462 skirtumas yra 51 141,50 Eur (su PVM); darbų kainų tarp Sutarties Nr. ST-185 ir Sutarties Nr. ST-135 skirtumas yra 6 402,73 Eur (su PVM).

91.        Atsakovė pateikė į bylą 2024 m. balandžio 14 d. pažymą apie darbų kainų palyginimą pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 26 d. sutartį su UAB „AKVESTA“ ir UAB „Baltijos plienas“ faktiškai atliktus darbus pagal sutartį su Lietuvos kalėjimų tarnyba. Šioje pažymoje pateikta lentelė, kurioje nurodyta ieškovės darbų bendra kaina, UAB „Baltijos plienas“ bendra darbų kaina, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai bei apskaičiuotas kainos skirtumas (padidėjimas) tarp ieškovės ir UAB „Baltijos plienas“ atliktų darbų kainos. Pagal šią lentelę bendra suma už lentelėje nurodytus darbus sudaro 42 265,70 Eur (be PVM):

91.1.                      Asfaltbetonio dangos iki 50 mm storio sluoksnio frezavimo darbai (darbų kodas R16-157). Šių darbų ieškovės nurodyta bendra kaina yra 1 394,30 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 2 280 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 885,70 Eur. 

91.2.                      Išlyginamųjų kelio pagrindo sluoksnių įrengimas, kai pagrindas dolomito skaldos darbai (darbų kodas N57P-3103). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 18 921,96 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai yra 54 485 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 35 563,04 Eur. 

91.3.                      Asfaltbetonio viensluoksnės dangos įrengimas (sluoksnis 8,0 cm storio, klotuvas iki 200 t/h darbai (darbų kodas N27P-17-1). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 54 567,82 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 5 958,42 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 490,60 Eur.

91.4.                      Grindinio įrengimas iš betono trinkelių rankiniu būdu, užpilant siūles akmens atsijomis darbai (darbų kodas N57P-3241). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 655,14 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 2 300 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 1 644,86 Eur.

91.5.                      Betono šaligatvio bortelių įrengimas ant betono pagrindo, kai šaligatvio borteliai 150×300 mm, darbai (darbų kodas N27P-24-1). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 470,45 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 935 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 464,55 Eur.

91.6.                      Metalinės standumo sijos (darbų kodas 5203486). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 1 556,06 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 3 648 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 2 091,94 Eur.

91.7.                      Vartų įrengimas, pastatant metalinius stulpus darbai (darbų kodas N7P-0807). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 3 380,99 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 4 506 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 1 125,04 Eur.

 Taip pat atsakovė, įrodinėdama nuostolius, pateikė į bylą 2024 m. balandžio 16 d. pažymą apie darbų kainų palyginimą pagal Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. balandžio 26 d. sutartį su UAB „AKVESTA“ ir UAB „Baltijos plienas“ faktiškai atliktus darbus pagal sutartį su atsakove. Šioje pažymoje pateikta lentelė, kurioje nurodyta ieškovės darbų bendra kaina, UAB „Baltijos plienas“ bendra darbų kaina, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai bei apskaičiuotas kainos skirtumas (padidėjimas) tarp ieškovės ir UAB „Baltijos plienas“ atliktų darbų kainos. Pagal šią lentelę bendra suma už darbus sudaro 5 291,51 Eur (be PVM):

91.8.                      Asfaltbetonio dangos iki 50 mm storio sluoksnio frezavimo darbai (darbų kodas R16-157). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 167,32 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 870 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 702,68 Eur.

91.9.                      Juodų dangų paviršiaus gruntavimo bitumu darbai (darbų kodas N27-332). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 892,61 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 2 256 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 1 363,39 Eur.

91.10.                      Asfaltbetonio viensluoksnės dangos įrengimas (sluoksnis 8,0 cm storio, klotuvas iki 200 t/h) darbai (darbų kodas N27P-17-1). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 53 045,64 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai yra 54 759,52 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 1 713,88 Eur.

91.11.                      Metalinio tinklo tvoros įrengimo, kai stulpai metaliniai, darbai (darbų kodas N7P-0805). Ieškovės nurodyta šių darbų kaina yra 504,90 Eur, UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai už 2 069,99 Eur, todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 1 565,08 Eur.

91.12.                      Metalinio tinklo tvoros įrengimo, kai stulpai metaliniai, darbai (darbų kodas N7P-0805). Ieškovės nurodyta bendra šių darbų kaina yra 2 278,08 Eur (be PVM), UAB „Baltijos plienas“ atlikti ir perduoti darbai yra 2 224,56 Eur (be PVM), todėl gaunamas už šiuos darbus skirtumas, kuris laikomas atsakovės nuostoliais, yra 53,52 Eur.

 Susipažinus su atsakovės įrodinėjamų nuostolių suma, matyti, kad darbai „Išlyginamųjų kelio pagrindo sluoksnių įrengimas, kai pagrindas dolomito skaldos darbai“ (darbų kodas N57P-3103), už kuriuos atsakovė prašo priteisti 35 563,04 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, įtraukti į ieškovės 2024 m. spalio mėn. atliktų darbų aktą su tuo pačiu darbų kodu – N57P-3103. Ieškovė juos įtraukė į 2024 m. spalio mėn. perdavimo aktą. Aplinkybę, kad šie darbai faktiškai atlikti, patvirtina 2025 m. vasario 19 d. eksperto dr. D. K. parengta išvada. Taip pat į bylą pateiktas statybos darbų žurnalas (p. 34–35), kuriame yra 2024 m. rugpjūčio 22 d. įrašai apie šiuos darbus. Iš statybos darbų žurnalo matyti, kad šiuos darbus priėmė atsakovės paskirtas statybos techninis prižiūrėtojas V. P., prie šių darbų nenurodęs jokių pastabų. Taigi, atsakovės prašomi 35 563,04 Eur nuostoliai negali būti priteisti, nes tokie darbai jau buvo atlikti ieškovės.

 Taip pat darbai: metalinės standumo sijos (darbų kodas 5203486), už kuriuos atsakovė prašo priteisti 2 091,94 Eur nuostolių atlyginimą; betono šaligatvio bortelių įrengimas ant betono pagrindo, kai šaligatvio borteliai 150×300 mm, darbai (darbų kodas N27P-24-1), už kuriuos atsakovė prašo priteisti 464,55 Eur nuostolių atlyginimą; grindinio įrengimas iš betono trinkelių rankiniu būdu, užpilant siūles akmens atsijomis, darbai (darbų kodas N57P-3241), už kuriuos atsakovė prašo priteisti 1 644,86 Eur nuostolių atlyginimą, yra įtraukti į 2024 m. spalio mėn. ieškovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą.

 Taigi, įvertinusi ieškovės pateiktą pažymą, kuria įrodinėjami atsakovės nuostoliai, darytina išvada, kad didesnė dalis darbų, už kuriuos atsakovė prašo priteisti nuostolius, ieškovės jau buvo perduoti atsakovei 2024 m. spalio mėn. vienašališkai perduotais aktais, kuriuos 2025 m. vasario 19 d. ekspertas dr. D. K. savo išvadoje nurodė kaip faktiškai atliktus darbus. Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pagal šį aktą perduotus darbus pagrįstai laikė faktiškai atliktais, 2024 m. spalio mėn. vienašališkai ieškovės pasirašytas darbų perdavimo aktas (dėl 270 192,22 Eur) nebuvo pripažintas negaliojančiu pagal atsakovės priešieškinį. Atsakovė apeliaciniu skundu šios teismo sprendimo dalies neskundė. Vadinasi, negalima vertinti, kad nurodytame akte darbai nebuvo faktiškai atlikti.

 Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo eksperto T. M. išvada. Atsakovės teigimu, ši išvada patvirtina, kad pagal jos su UAB „Baltijos plienas“ sudarytas sutartis atliktus darbus, kurių pabrangimo nuostolius atsakovė prašo priteisti, turėjo atlikti, tačiau neatliko ieškovė. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šia išvada, konstatuoja, kad išvada nepagrindžia atsakovės įrodinėjamų nuostolių. 

 Eksperto T. M. tarpinėje išvadoje nurodyta, kad: „2024 m. spalio mėn. UAB „AKVESTA“ pateikti atliktų statybos darbų aktai nėra tinkamai pasirašyti / priimti Užsakovo / Statytojo įgaliotų asmenų, todėl, šiuose atliktų darbų aktuose aprašyti statybos darbai nėra laikytini faktiškai atliktais statybos darbais (356 762,88 be PVM (431 683,08 su PVM)“ (išvados 43 punktas). Tačiau tokia tarpinė išvada negali būti laikoma pagrįsta, nes vien dėl to, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas šalių nebuvo pasirašytas, nereiškia, kad šie darbai nebuvo faktiškai atlikti ir tuos pačius darbus reikėjo dar kartą įsigyti iš kito rangovo. Pažymėtina, kad šioje byloje, kaip jau minėta, dr. D. K. savo 2025 m. vasario 19 d. išvadoje nustatė, kad 2024 m. spalio mėnesį tinkamai atliktų darbų vertė sudarė 270 192,22 Eur iš 431 683,08 Eur vienašališkai perduotų darbų. Kaip minėta, teismo sprendimu 2024 m. spalio mėn. akte nurodyti darbai už 270 192,22 Eur laikyti faktiškai atliktais ir vienašališkų darbų perdavimo akto dalis už 270 192,22 Eur nebuvo pripažinti negaliojančiu. Taigi, vien jau šiuo požiūriu išvada negali būti laikoma objektyvia. Taip pat išvadoje nurodoma, kad atsakovė tyrimui pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos įgaliotų asmenų tiriamojo objekto nebaigtų statybos darbų 2024 m. lapkričio 8 d. dienos apžiūros (matavimų) rezultatus bei fotofiksacijas. Šiame dokumente užfiksuoti UAB „AKVESTA“ neatlikti darbai bei statybinės medžiagos. Iš esmės šioje išvadoje buvo remtasi tais duomenimis, kuriuos pateikė atsakovė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada negali būti laikoma išsamia, ypač atsižvelgiant į tai, kad ekspertas netyrė statybos darbų žurnalo, nurodydamas, kad objektyviai neturėjo galimybės jo gauti. Kadangi ekspertas įvertino tik tuos darbus, dėl kurių šalys buvo pasirašiusios atliktų darbų aktą, ir neatsižvelgė į faktiškai atliktus ieškovės darbus, spręstina, kad tokia išvada negali būti vadovaujamasi dėl neobjektyviai įvertintos darbų apimties.

 CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta sutarties šalies teisė sudaryti nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį reiškia galimybę sutarties šaliai pasiekti, kad nutrauktos sutarties prievolė bus įvykdyta realiai, bet jau kito kontrahento. Tais atvejais, kai pakeičiančiosios sutarties įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius. CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami pakeičiančiajai sutarčiai, ir kriterijai, kvalifikuojantys šią sutartį. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančiąją sutartį, ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 30 punktas).

 Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, kaip tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančiąją sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičiančioji sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) tarp pradinės sutarties ir pakeičiančiosios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-687/2017, 25 punktas; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 31 punktas).

 Nurodytoje byloje pažymėta, kad CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičiančioji sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner; Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis). Protingos sąlygos elementas kildinamas iš nuostolių mažinimo doktrinos ir daugiausia priklauso nuo faktinių aplinkybių bei ekonominio sutarties konteksto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013).

 Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutarčių teisės efektyvumui užtikrinti teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti kaip sudarytas ne tik protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2013 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-378/2021, 32 punktas). 

 Atsakovė nurodė, kad pagal Sutartį Nr. ST-462 UAB „Baltijos plienas“ yra įvykdžiusi ir perdavusi atsakovei rangos darbų, kurių vertė yra 149 794,98 Eur. Už šiuos darbus UAB „Baltijos plienas“ yra išrašiusi atsakovei PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė šias PVM sąskaitas faktūras apmokėjo; sumokėta suma sudaro 149 794,98 Eur. Taip pat atsakovė paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 26 d. Sutarties Nr. ST-462 įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2025 m. sausio 31 d., tačiau dėl nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių (nepalankių oro sąlygų, asfalto gamyklų užsidarymo) iki nustatyto termino visi darbai negalėjo būti atlikti. 2024 m. lapkričio mėnesį buvo daug kritulių, todėl nebuvo galimybės atlikti asfaltavimo darbų, nes deformavosi danga. Vėliau asfalto gamyklose buvo paskelbta pertrauka iki balandžio mėnesio, t. y. nebuvo galimybės įsigyti asfalto. Atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ sudaryta Sutartis Nr. ST-462 buvo nutraukta 2025 m. sausio 31 d. šalių susitarimu. Dėl pagal Sutartį Nr. ST-462 nespėtų įvykdyti darbų atsakovė 2025 m. kovo 14 d. paskelbė naują viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 1648071). Šio pirkimo laimėtoja tapo mažiausią kainą pasiūliusi tiekėja UAB „Baltijos plienas“. 2025 m. balandžio 7 d. tarp atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ buvo pasirašyta Vilniaus kalėjimo aikštelės pagrindų paruošimo ir asfaltavimo darbų sutartis Nr. ST-135. Šios sutarties kaina yra 91 179,44 Eur (su PVM).

 Teismo ekspertas dr. D. K. savo išvadoje konstatavo, jog Sutartyje Nr. ST-462 nurodyti darbų įkainiai neatitinka rinkos kainos ir kai kuriais atvejais, žiūrint į atskiras darbų eilutes, rinkos kainą viršija kelis kartus. Pažymėtina, kad ekspertas T. M. savo išvadoje taip pat yra pripažinęs, kad atsakovės su UAB „Baltijos plienas“ kainos yra didesnės už įprastines, nes darbai turėjo būti atlikti ypač skubiai dėl artėjančio šaltojo sezono. Taigi, byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė sudarė sutartis su UAB „Baltijos plienas“ didesnėmis nei rinkos kainomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad nors atsakovė nurodo, jog sutartis reikėjo sudaryti skubiai, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad sutartys nebuvo įvykdytos skubos tvarka ar trumpesniais terminais nei įprasta tokio pobūdžio sutartims. Kaip pati atsakovė nurodo, 2024 m. lapkričio 26 d., t. y. prieš pat žiemos sezoną, dėl netinkamų oro sąlygų buvo nutraukta atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ 2024 m. lapkričio 26 d. sudaryta Sutartis Nr. ST-462. Kita atsakovės ir UAB „Baltijos plienas“ sutartis buvo sudaryta tik 2025 m. balandžio 7 d. Vadinasi, negalima vertinti, kad sudaryti sutartis dėl darbų didesnėmis nei rinkos kainomis atsakovė buvo priversta dėl to, jog tuos darbus buvo būtina užbaigti skubiai.

 Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuostoliai iš ieškovės negali būti priteisti, nes atsakovės sudarytos pakeičiančiosios sutartys su UAB „Baltijos plienas“ ne tik nelaikytinos sudarytomis protingu terminu ir protingomis sąlygomis, bet ir didžioji dalis atsakovės nurodomų nuostolių (skirtumas tarp ieškovės nurodytų darbų kainų ir didesnių UAB „Baltijos plienas“ atliktų darbų kainų) yra apskaičiuoti už tuos pačius darbus, kuriuos jau yra atlikusi ieškovė. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo.

 Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog UAB „Baltijos plienas“ atliko tuos pačius darbus, kuriuos atliko ieškovė, tačiau liko neaišku, kaip buvo užbaigti vykdyti visi likę Sutartyje numatyti darbai (t. y. tie, kurių ieškovė nebaigė vykdyti išėjusi iš statybvietės) ir kas juos atliko. Pasisakydama dėl šio argumento, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nustatyta, jog už nepabaigtus darbus atsakovei priteista suma sudaro 128 725,37 Eur. Be to, atsakovė pati pripažino, kad UAB „Baltijos plienas“ atliko ne tik tuos darbus, kurių nepabaigė ieškovė, bet ir kitus su ieškovės ir atsakovės Sutartimi nesusijusius darbus. Atsakovei šioje byloje grąžinama suma už neatliktus ieškovės darbus. Tuo tarpu atsakovė neįrodė, kad yra pagrindas jai priteisti 57 544,23 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų (ne)pašalinimo

 Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo pašalinti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 128, 130, 156, 170 punktų motyvus iš motyvuojamosios dalies:

91.13.                      „128. Pažymėtina, kad iš teismui pateiktų vienašalių aktų nėra akivaizdu kokie konkrečiai darbai yra papildomi, nes tik nurodyti darbai „Lauko ryšiai“ pažymėti kaip papildomi darbai. Taigi, vienašaliuose aktuose nebuvo akivaizdžiai aiškiai išskirti sutartyje numatyti ir papildomi darbai. Tačiau nenustatyta, kad atsakovas, pasitelkęs atitinkamos srities specialistą (pvz., atsakovo darbuotoją V. P.), neturėjo galimybės atskirti, kokie akte nurodyti darbai yra numatyti Sutartyje ir dėl kokių atliktų papildomų akte nurodytų darbų šalys nebuvo susitarusios“. 

91.14.                      „130. Liudytojo parodymai, ieškovo pateiktas dr. D. K. vertinimo aktas, kuriame nurodyta, jog pagal 2024 m. liepos mėn. ir 2024 m. spalio mėn. atliktų darbų aktus ieškovas perdavė atsakovui Sutartyje numatytus darbus už 270 192,22 Eur, taip pat šiame vertinimo akte konkretizuota kokie akte nurodyti darbai yra pagrindiniai, kokie – papildomi (t. y. akte nurodyti Sutartyje nenumatyti darbai 161 490,86 Eur sumai) – patvirtina, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti Sutartyje numatytus ieškovo atliktus darbus vadovaujantis priėmimo-perdavimo akto netinkama forma. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodė jokių argumentų, kad nurodyta Sutartyje numatytų darbų kaina paskaičiuota ne pagal Sutarties sąlygas. Atsakovas nurodė nesutikimo argumentus tik dėl akte papildomų darbų nurodytų įkainių“.

91.15.                      „156. atsakovui turėjo būti žinoma kokiomis sąlygomis buvo išduotas avanso grąžinimo užtikrinimo banko raštas“.

91.16.                      „170. Kita vertus, bylos duomenimis, nežiūrint į tai, kad ieškovas nepateikė galiojančios garantijos iki avanso sumokėjimo, atsakovas visą avanso sumą pervedė ieškovui, o 2024-07-31 aktu priėmė atliktus darbus 108 317,64 Eur sumai ir nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl šios sumos užskaitymo iš avanso sumos ir šioje byloje nereikalauja grąžinti ieškovui šią sumokėto avanso dalį. Tokia ieškovo pozicija yra nenuosekli, rodo, kad ieškovas iš esmės neginčija ieškovo teisės pasinaudoti avansu“.

 Atsakovės vertinimu, teismo sprendimo 128 ir 130 punktuose nurodytas išaiškinimas yra apie menamas atsakovės pareigas, kurių ji iš tikrųjų neturėjo. Atsakovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė galėjo pasitelkti specialistą ir nustatyti, kurie ieškovės aktuose nurodyti darbai buvo numatyti sutartyje su ieškove, o kurie – ne, t. y. tokiu būdu rangovės pareigą perkėlė užsakovei. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka, nes šiuose sprendimo punktuose kalbama apie atsakovės galimybes patikrinti ieškovės perduodamus darbus. Byloje nustatyta, kad už darbų priėmimą atsakingas atsakovės techninis prižiūrėtojas V. P.. Viena iš įstatyme nurodytų techninio prižiūrėtojo pareigų – vykdomų ir atliktų darbų atitikties statinio projekto sprendiniams patikrinimas ir šių darbų priėmimas. Taigi, negalima vertinti, kad atsakovės techninis prižiūrėtojas negalėjo iš perduodamų darbų atskirti, kurie darbai buvo numatyti Sutartyje, o kokie darbai buvo papildomi. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas savo sprendimą dėl atsakovės pareigos įvertinti perduodamus darbus, „perkėlė atsakovei rangovės pareigas“.

 Atsakovės vertinimu, teismo sprendimo 156 ir 170 punktuose nurodytos teismo išvados yra neteisingos, nes aplinkybė, kad avanso užtikrinimo garantija negalioja, atsakovei tapo žinoma gerokai vėliau nei 2024 m. liepos 31 d., t. y. tik tada, kai atsakovė, kreipdamasi dėl banko garantijos panaudojimo, gavo 2024 m. rugsėjo 30 d. AB Luminor Bank atsisakymą išmokėti pinigus pagal garantiją su paaiškinimu, jog garantija negalioja. Teisėjų kolegija su nurodytais argumentais nesutinka, nes tokia teismo išvada dėl avanso padaryta atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes. Kaip ir nurodyta sprendime, šalys pasirašė 2024 m. liepos 31 d. atliktų darbų aktą. Byloje nebuvo ginčo dėl šio akto, todėl teismo padaryta išvada yra ta, kad ieškovė, 2024 m. liepos 31 d. aktu priėmusi atliktus darbus už 108 317,64 Eur, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl šios sumos iš avanso įskaitymo ir šioje byloje nereikalauja grąžinti nurodytos avanso dalies. Tuo tarpu sprendimo 156 punkte teismas išreiškė abejonę dėl šalių sutartinės nuostatos, susijusios su garantija, vykdymu. Pažymėtina, kad šiame punkte nurodoma, kad „viena vertus, nėra suprantama dėl kokių priežasčių ieškovas pateikė atsakovui sąskaitą avanso apmokėjimui ir nurodė netinkamą sąskaitos numerį, kita vertus, atsakovui turėjo būti žinoma, kokiomis sąlygomis buvo išduotas avanso grąžinimo užtikrinimo banko raštas“. Taigi, teismo sakinio dalis, kurią prašo pašalinti atsakovė, jos teisių nepažeidžia, nes atsakovė, būdama sutarties šalis, negalėjo nežinoti sąlygų, kokiomis išduota garantija. Tai, kad sutartinių santykių metu paaiškėjo, kad ieškovė nurodė ne tą banko sąskaitą, kuri turėjo buvo užtikrinta garantija, negalima vertinti aptariamos teismo išvados neteisingumo.

 Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodyti punktai yra pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas dėl byloje kilusio ginčo, todėl juos pašalinti pagal atsakovės nurodytus argumentus nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo

 Apibendrindama šiame procesiniame sprendime nustatytas aplinkybes ir aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apskųstame sprendime iš esmės teisingai pritaikęs teisinį reglamentavimą, tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, iš esmės tinkamai įvertino viešojo pirkimo būdu sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas, tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties vykdymas, dėl to sprendimo dalis dėl sutarties nutraukimo rangovei padarius esminį pažeidimą, vienašališkai perduotų darbų aktų perdavimo, sutarties atsisakymo, papildomų darbų pagal sutartį atlikimo, nuostolių atlyginimo, pripažintina teisėta ir pagrįsta. Vis dėlto teismas suklydo, apskaičiuodamas atsakovei grąžintiną sumą iš atsakovės pervesto avanso, nes neatsižvelgė į 2024 m. liepos 31 d. abiejų šalių pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 1, pagal kurį ieškovė įgijo teisę gauti mokėjimą (108 317,64 Eur) už šiuos darbus. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas – iš ieškovės atsakovei priteistina avanso suma sumažinama iki 128 725,37 Eur.

 Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą (jo dalį) atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

 Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis).

 Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškinio reikalavimai nebuvo patenkinti, patenkintų priešieškinio reikalavimų dalis pakeitus sprendimą sudaro 64,33 proc. (28,66 proc. turtinių reikalavimų ir 100 proc. neturtinių reikalavimų ((28,66 + 100)/ 2), atmestų reikalavimų dalis – 35,67 proc.

 Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos prašytas priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą, teigdama, jog teismo išvada, kad neva priešieškinis buvo patenkintas „apie 50 proc.“, neatitinka realios sprendime įtvirtintos situacijos – priešieškinis buvo patenkintas reikšmingai didesne dalimi, taip pat nurodo, kad teismas neturėjo jokio pagrindo sumažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (nuo 100 233,49 Eur iki 15 000 Eur).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

 Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti abiejų šalių teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat ,atsižvelgusi į taisyklės „pralaimėjęs moka“ esmę, iš naujo įvertina šalių prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius.

 Kasacinio teismo nurodyta, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisine? pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020 71 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės argumentų, susijusių su ginčo sudėtingumu, pažymi, kad ginčo sudėtingumas, jei jis negali būti motyvuotai įvertintas kaip išimtinis, savaime nėra pakankamas pagrindas viršyti Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-248/2020, 52 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 113 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje kilęs ginčas – dėl sutarties nutraukimo, sutarties atsisakymo, atliktų darbų apimties pagal šalių sudarytą viešojo pirkimo sutartį, nuostolių priteisimo – savo esme nėra išskirtinai sudėtingas, Lietuvos teismų praktika šiais klausimais yra pakankamai aiški ir išplėtota, byloje nebuvo sprendžiama dėl naujų, anksčiau teismų nenagrinėtų teisinių klausimų. Aplinkybė, kad šalys ginčijosi dėl iš esmės visų bylai svarbių aspektų, nėra laikytina objektyviu bylos išskirtinį sudėtingumą patvirtinančiu požymiu. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priteisti Rekomendacijose nustatytus dydžius viršijančių bylinėjimosi išlaidų.

 Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kuriais remiantis imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas).

 Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Nurodytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudedamoji dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016, 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018, 41 punktas). Taip pat nepriteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo pratęsti terminą procesiniam dokumentui pateikti, prašymo atšaukti teismo posėdį parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

 Atsakovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 100 233,49 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

 Iš atsakovės pateikto pirmosios instancijos teismui 2024 m. rugsėjo 24 d. prašymo matyti, kad atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, už kurias pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką (nutarties 142 punktas) atskirai negali būti priteisiamos: 2024 m. gruodžio 4 d. prašymas pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimas (229,90 Eur); 2025 m. sausio 3 d. susitikimas su klientu, dokumentų analizė (248,29 Eur); teisinė analizė (96,56 Eur); 2025 m. sausio 24 d. prašymo pratęsti terminą rengimas (154,03 Eur); teismo 2025 m. vasario 21 d. nutarties analizė ir komunikacija su klientu (114,95 Eur); 2025 m. kovo 17 d. nuomonės dėl teismo posėdžio atidėjimo rengimas; 2025 m. kovo 17 d. prašymo dėl nuotolinio posėdžio rengimas; susitikimas; komunikacija su klientu (211,51 Eur); teismo 2025 m. kovo 28 nutarties teisinė analizė ir komunikacija su klientu (96,56 Eur); 2025 m. balandžio 9 d. prašymo pratęsti terminą rengimas (1 258,40 Eur); komunikacija su klientu dėl papildomų įrodymų, papildomų dokumentų analizė (1 547,38 Eur); darbas ginčo strategijos klausimais (261,12 Eur); susitikimas su klientu, ginčo strategijos aptarimas, ginčui aktualių duomenų teisinė analizė (1 966,25 Eur); 2025 m. liepos 11 d. prašymo pratęsti terminą papildomiems įrodymams pateikti rengimas (950,82 Eur); susitikimas su klientu (536,09 Eur); susitikimas, komunikacija su klientu (632,35 Eur); administracinės ir telekomunikacijų išlaidos (644,45 Eur); ieškovės 2025 m. kovo 24 d. prašymo dėl įrodymų užtikrinimo analizė ir komunikacija su klientu.

 Atsakovė nurodė, kad už 2024 m. gruodžio 9 d. atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių parengimą patyrė 958,69 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Rekomendacijų 8.16 papunktyje nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai sudaro 0,4 Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių). Apskaičiavus pirmiau nurodytų teisinių paslaugų dydį pagal tuo metu aktualius Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2024 metų II ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 878,56 Eur (2 196,40 Eur × 0,4). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, spręstina, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijose nurodytą dydį, todėl mažintina iki Rekomendacijose nurodyto dydžio, t. y. iki 878,56 Eur. Taip pat atsakovė nurodė, kad už 2025 m. balandžio 22 d. atsiliepimo į ieškovės 2025 m. balandžio 4 d. atskirąjį skundą parengimą patyrė 5 654,94 Eur. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius (2 335,90 × 0,4), todėl mažintinos iki 934,36 Eur.

 Už 2024 m. gruodžio 30 d. atsiliepimo į ieškinį parengimą atsakovė patyrė 8 775,27 Eur. Už šią paslaugą galutinai atsiskaityta 2025 m. kovo mėn., todėl maksimali priteistina suma už šios paslaugos suteikimą sudaro 5 594,75 Eur (Rekomendacijų 8.2 papunktis).

 Atsakovė už 2025 m. kovo 17 d. paaiškinimų raštu rengimą patyrė 890,98 Eur, šios išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtinto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. 

 Atsakovė už 2025 m. sausio 8 d. priešieškinio rengimą prašo priteisti 6 655,61 Eur, o už priešieškinio reikalavimų tikslinimą prašo priteisti 2 895,89 Eur. Pagal Rekomendacijas maksimali suma už priešieškinio ir jo patikslinimo parengimą sudaro 5 594,75 Eur.

 Atsakovė už 2025 m. gegužės 15 d. nuomonės dėl liudytojo apklausos parengimą nurodė patyrusi 1 837,26 Eur, pagal Rekomendacijų papunktį už tokios paslaugos suteikimą maksimalus dydis sudaro 233,59 Eur. Taip pat per didelėmis laikytinos 1 436,88 Eur išlaidos už 2025 m. kovo 26 d. nuomonės dėl ieškovės 2025 m. kovo 21 d. ir 2025 m. kovo 26 d. prašymų rengimą. Šios išlaidos mažintinos iki 700,77 Eur (233,59 × 3). Suma už 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymo pateikti papildomus įrodymus parengimą nuo 1 154,58 Eur mažintina iki 233,59 Eur (Rekomendacijų 8.17 papunktis). Už šiame punkte nurodytų dokumentų parengimą atsakovei priteisiama 1 167,95 Eur.

 Atsakovė už 2025 m. vasario 4 d. tripliko parengimą patyrė 11 807,66 Eur. Šios išlaidos mažinamos iki Rekomendacijose nustatytų 3 356,85 Eur (Rekomendacijų 8.3 papunktis).

 Atsakovė už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. kovo 18 d teismo posėdyje patyrė 2 078,30 Eur, už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdyje – 9 340,47 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdyje – 6 062,34 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje – 4 896,33 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. birželio 30 d. teismo posėdyje – 4 498,78 Eur; už pasirengimą ir atstovavimą 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdyje – 4 873,15 Eur.

 Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis. Skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 9 punkte reglamentuojamas teisinių paslaugų teikimo laiko sumos skaičiavimas.

 Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teisme 2025 m. kovo 18 teismo posėdis truko 30 min., 2025 m. gegužės 19 d. teismo posėdis – 3 val.; 2025 m. birželio 9 d. teismo posėdis – 4 val.; 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdis – 3 val.; 2025 m. birželio 30 d. teismo posėdis – 1,5 val., 2025 m. liepos 2 d. teismo posėdis – 2 val. Taigi, bendra teismo posėdžių trukmė sudaro 13,5 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimalus tokių išlaidų dydis yra 5 135,98 Eur (3 804,43 Eur bruto × 0,1 × 13,5 val.). Šios išlaidos priteistinos atsakovei.

 Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teismo posėdžiai pirmosios instancijos teisme iš viso truko 13,5 val., nusprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą juose (103,32 val.) yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atskirai už pasirengimą teismo posėdžiuose priteistinos bylinėjimosi išlaidos už 5 val. – 1 902,21 Eur (3 804,43 Eur × 0,1 × 5).

 Atsakovė taip pat nurodė, kad ji kartu su 2025 m. rugsėjo 5 d. prašymu pateikti papildomus įrodymus pateikė teismo eksperto T. M. 2025 m. rugsėjo 5 d. ekspertinę išvadą Nr. SS-25-07-21/SS, kurioje konstatuotos esminės teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės ir pateiktas jų kvalifikuotas vertinimas. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad už ekspertinės išvados parengimą atsakovei buvo išrašyta 2025 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaita faktūra, serija SS Nr. 298. Bendra sąskaitos suma – 11 495 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra būtinos ir pagrįstos, jos turi būti priteistos atsakovės naudai iš ieškovės. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė šių išlaidų iš ieškovės.

 Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

 Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje pateiktą eksperto T. M. išvadą, nurodė, kad tokia išvada negali būti vadovaujamasi dėl neobjektyviai įvertintos darbų apimties. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodęs tai, kad šia išvada nesiremia, su ja susijusių išlaidų iš ieškovės nepriteisė.

 Iš viso atsakovės pagrįstomis išlaidomis pripažįstama 25 456,39 Eur. Patenkinus atsakovės 64,33 proc. reikalavimų, atsakovė įgijo teisę į 16 376,09 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 Ieškovė prašė priteisti jos naudai 48 552,54 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme iš atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos. Šios išlaidos susijusios tiek su ieškovės ieškiniu, tiek su priešieškiniu. Tačiau ieškovei gali būti kompensuojamos tik su atsiliepimo į priešieškinį parengimu susijusios išlaidos. Ieškovei neatlyginamos išlaidos už ieškinio, dubliko ir kitų dokumentų parengimą, kurie buvo teikiami siekiant įrodyti ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

 Ieškovė už atsiliepimo į priešieškinį parengimą patyrė 7 260 Eur, o už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį – 2 323,20 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimą į priešieškinį sudaro 5 839,75 Eur. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovė patikslino priešieškinį, o ieškovė buvo teismo įpareigota pateikti atsiliepimą į jį, 2 323,20 Eur už atsiliepimą į patikslintą priešieškinį laikytina pagrįstomis išlaidomis. Iš viso ieškovei už atsiliepimų į priešieškinį pateikimą priteisiama 8 162,95 Eur.

 Ieškovės atstovas už pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose patyrė 4 620 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių dydžių už dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudarė 13,5 val., ir pasirengimą jiems.

 Ieškovė taip pat prašė priteisti už rašytinių paaiškinimų (skaidruolių) rengimą 4 356 Eur. Maksimalus Rekomendacijose nurodytas dydis yra 934,36 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, todėl tokia suma priteistina ieškovei.

 Iš viso ieškovės pagrįstomis išlaidomis pripažįstama 13 717,31 Eur. Atmetus dalyje atsakovės priešieškinį, ieškovė įgijo teisę į 35,67 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. 4 892,96 Eur.

 Atlikus priešpriešinių prievolių įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 11 483,13 Eur (16 376,09 Eur – 4 892,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

 Pakeitus teismo sprendimą pakeistinos ir priteistinos išlaidos į valstybės biudžetą. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 2 281 Eur žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio reikalavimų dalį (114 + 57 + 57 + 1 963 + 23 + 67).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

 Ieškovės apeliacinio skundo patenkinta dalis – 15 proc. (29 proc. turinių reikalavimų, o neturtiniai apeliaciniu skundu ginčijami reikalavimai nebuvo patenkinti), atmesta dalis – 85 proc. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas.

 Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 4 336 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė duomenis, kad už sprendimo analizę, apeliacinio skundo parengimą patyrė 16 903,70 Eur išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą sumokėta 2025 m. lapkričio mėn. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį maksimali priteistina suma už apeliacinio skundo parengimą – 5 967,50 Eur. Iš viso pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su apeliacinio skundo parengimu, pripažįstama 10 303,50 Eur suma (5 967,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 4 336 Eur žyminis mokestis).

 Atsakovė pateikė duomenis, kad dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo patyrė 14 065,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą sumokėta 2025 m. gruodžio mėn. Prašomos priteisti išlaidos pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį sumažinamos iki 3 103,10 Eur.

 Pagal ieškovės apeliacinio skundo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, ieškovė įgijo teisę į 1 545,52 Eur išlaidų atlyginimą, o atsakovė – į 2 637,63 Eur išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą, pripažįstama, kad atsakovė įgijo teisę į 1 092,11 Eur išlaidų atlyginimą.

 Atsakovės už apeliacinio skundo parengimą patirtos išlaidos (18 864,44 Eur už apeliacinį skundą ir 434,15 Eur už teisinę analizę) neatlyginamos.

 Ieškovė pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą patyrė 9 849,40 Eur. Prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Už šią paslaugą sumokėta 2025 m. gruodžio mėn. Prašomos priteisti išlaidos pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį sumažinamos iki 3 103,10 Eur.

 Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į 3 103,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimu, atlyginimą.

 Iš viso bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė įgijo teisę į 2 010,99 Eur (3 103,10 Eur – 1 092,11 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.