TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Šilutė

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

sekretoriaujant Dovilei Benediktavičienei,

dalyvaujant ieškovo P. V. (P. V.) atstovei advokatei J. U.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“ atstovei V. G. ir atstovui advokatui T. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. (P. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiaudenis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“ priešieškinį ieškovui P. V. (P. V.) dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir - UAB) „Šiaudenis“ 27338,90 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo 2018-01-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), užsiima želdinių prekyba. 2017 m. rudenį ieškovo ir atsakovės verslo partneris - (duomenys neskelbtini) iš Nyderlandų atsakovei, kuri užsiima gaminių iš kalėdinių medžių šakų prekyba bei prekes tiekia ne tik Lietuvoje, bet ir į kitas užsienio šalis, pasiūlė ieškovą kaip potencialų klientą (duomenys neskelbtini), prekiaujantį želdiniais.

Atsakovei susisiekus su ieškovu dėl jo tiekiamos produkcijos užsakymo, nuo 2017-10-13 šalys tarpusavyje pradėjo derinti būsimo sandorio detales elektroniniu susirašinėjimu - derino pageidaujamų įsigyti prekių rūšį, kiekį, kainas ir t. t. Derinant apmokėjimo už gautas prekes sąlygas, atsakovė paprašė ieškovo atidėti pirmojo užsakymo apmokėjimą iki 2017 m. lapkričio 8 - 9 dienos. Pirmu užsakymu atsakovė užsakė iš ieškovo įsigyti: 1) 2411 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 12055 kg, po 4,85 Eur už ryšulį, t. y. iš viso už 11693 Eur sumą; 2) 40 ryšulių kiparisų po 5 kg, iš viso 200 kg po 5,7 Eur už ryšulį, t. y. iš viso už 228 Eur sumą; 3) 40 ryšulių buksmedžių po 5 kg, iš viso 200 kg po 20 Eur už ryšulį, t. y. iš viso už 800 Eur sumą. Bendra pirmojo užsakymo vertė - 12721 Eur. Atsakovė pati įsipareigojo pasirūpinti prekių atvežimu iš Danijos į Lietuvą. Kadangi ieškovo prekių atvežimas iš ieškovo verslo vietos Danijoje iki atsakovės verslo vietos Lietuvoje turėjo užtrukti atitinkamą laiko tarpą, ieškovas pasiūlė atsakovei idėją pasisamdyti sunkvežimį - šaldytuvą su reguliuojama temperatūra. Tačiau atsakovė ieškovui nurodė, jog įprastai šias šakas vežasi paprastais sunkvežimiais, o ne šaldytuvais. 2017-10-15 atsakovė pateikė užsakymą ieškovui pakrauti prekes atsakovei 2017-10-20. Prekes vežė atsakovės pasamdyta UAB „Lekpas“ sunkvežimiu - šaldytuvu. Su vežėjo vairuotoju tiesiogiai bendravo pati atsakovė. 2017-10-20 ieškovas pakrovė užsakytas prekes, 2017-10-23 prekės buvo atvežtos į atsakovės nurodytą vietą (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną, t. y. 2017-10-23, atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovą, jog yra patenkinta pristatytomis prekėmis ir paprašė ieškovą jai išrašyti sąskaitą. Praėjus trims dienoms, t. y. 2017-10-26, atsakovė ėmė reikšti ieškovui nepagrįstas pretenzijas dėl prekių kokybės. Laiške nurodė, jog neva rado net 632 ryšulius kėnių blogos būklės, nors iš pradžių manė, jog tik keli ryšuliai yra blogi, tačiau atsakovė jokių tai patvirtinančių įrodymų ieškovui nepateikė, išskyrus dviejų parudavusių šakų nuotraukas. Atsakovė nepagrįstai pradėjo ieškovą kaltinti, kad prekės yra senos ar kažkuo apipurkštos, kai tuo tarpu ieškovas pardavė atsakovei visiškai šviežią produkciją, nes šias šakas jis kerta įvairiose Danijos vietose ir iškart jas pakrauna išvežimui, o ne kur nors sandėliuoja, ką patvirtina ir tarpusavio susirašinėjimas, kuomet atsakovė prašė nurodyti ieškovo konkretų adresą pervežimo kompanijai, iš kur paimti prekes, o ieškovas nurodė, jog jam reikia tikslios pakrovimo datos, kad žinotų iš kurios vietos pakrauti savo prekes atsakovei, nes tuo laikotarpiu ieškovas turėjo labai daug užsakymų ir jam reikėjo planuoti iš anksto išvežimo vietą ir laiką. 2017-10-30 ieškovas pagal atsakovės užsakymą pakrovė antrąją prekių partiją. Dėl šios siuntos atsakovė jokių pretenzijų ieškovui nereiškė, telefonu po savaitės nurodė, kad viskas yra tvarkoje. Antra ieškovo prekių siunta atsakovei buvo vežama atsakovės nusamdytu sunkvežimiu be šaldytuvo, o vežėjas buvo Lietuvos transporto įmonė - UAB „Memel Logistics“, kurią samdė pati atsakovė. Antrąja siunta ieškovas pardavė atsakovei prekių už 14617,90 Eur: 3014 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 15070 kg po 4,85 Eur už ryšulį.

Ieškovas nurodo, kad nesulaukus atsakovės apmokėjimo, 2017-12-20 išsiuntė priminimą dėl 27352,58 Eur (įskaičiuodamas papildomas išlaidas už raginimą) sumos apmokėjimo per 10 dienų nuo raginimo įteikimo, tuomet atsakovė nurodė, jog atsisako apmokėti ieškovui už prekes dėl patirtų nuostolių.

Ieškovas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.327 straipsnio 5 dalimi, pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka.

Ieškovo turimais duomenimis atsakovė iš ieškovo įsigytų prekių padarė dirbinius - kalėdinius gaminius – ir juos išsiuntė į Nyderlandus įmonei (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovės gaminami gaminiai iš ieškovo pateiktos produkcijos yra proginiai – kalėdiniai, todėl ieškovas daro prielaidą, jog atsakovė iš ieškovo įsigytą produkciją sunaudojo savo gaminių prekybai dar nuo lapkričio mėn. iki gruodžio mėn. vidurio. Atsakovė ieškovui net nesiūlė neva nekokybiškų prekių atsiimti atgal, pakeisti kitomis prekėmis, sumažinti prekių kainą ar kt., remiantis CK 6.334 straipsniu, todėl akivaizdu, jog atsakovė, teigdama, kad prekės buvo nekokybiškos, tik vengia skolos sumokėjimo.

Ieškovo atstovė advokatė J. U. prašo patenkinti ieškinį ir atmesti priešieškinį, paaiškino, kad ieškovas užsakymą įvykdė visiškai. Kadangi po pirmos siuntos pristatymo dėl antrosios nebuvo derinamos kainos, todėl vertintina, kad tai buvo tęstinė sutartis, sudaryta elektroniniais laiškais. Atsakovė vengia atsiskaityti už prekes. Minusinės temperatūros Danijoje ir Lietuvoje spalio mėnesį nebuvo. Atsakovė apie 15 metų dirba su šia produkcija ir turi nemažą patirtį šioje srityje. Atsakovė užsakė ir antrą prekių siuntą, nors teigia, kad pirmoji siunta nekokybiška. Nufotografuotas tik vienas nekokybiškų šakų ryšulys, nors nuotraukose matosi visas didelis laukas nuklotas šviežiomis šakomis. Atsakovė prieštarauja pati sau, sakydama, kad iš karto pradėjo byrėti spygliai. Jei prekė būtų buvusi blogos kokybės, atsakovė nebūtų pradėjusi gaminti iš jos savo gaminių. Jei būtų buvęs rastas didelis kiekis nekokybiškų prekių, atsakovė būtų tai užfiksavusi. Atsakovė teigia, kad jie nėra specialistai, jiems prekės pasirodė kokybiškos, todėl buvo pagaminti vainikai, kurie išsiųsti į Nyderlandus. Jei būtų atsiųstos nekokybiškos prekės, atsakovė turėjo pareikalauti pakeisti prekes, arba grąžinti jas atgal. Sunku nustatyti ar prekės tikrai buvo nekokybiškos ir ar dėl ieškovo kaltės. Nežinoma kokiomis sąlygomis buvo saugomos ir gabenamos į Nyderlandus prekės. Kyla klausimų ar realiai buvo gabenamos prekės, kas buvo pristatytų gaminių savininkas. Prekes į Nyderlandus pateiktos mažosios bendrijos (toliau ir –MB) „Akvadoras“, ne UAB „Šiaudenis“ vardu. Skola priteisiama ne iš MB „Akvadoras“ ir ne ši bendrovė neva patyrė  nuostolius. UAB „Šiaudenis“ direktorė V. G. prašė užsakovo perrašyti sąskaitą UAB „Šiaudenis“ vardu, tai rodo jos nesąžiningumą. Prekės nuolat buvo tiekiamos MB „Akvadoras“ vardu ir tik iškilus problemoms, buvo paprašyta išrašyti sąskaitą UAB „Šiaudenis“ vardu. Sąskaita išrašyta už transportavimo paslaugas. Tokiu atveju Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (toliau ir - CMR važtaraštis) MB „Akvadoras“ turėjo būti nurodytas kaip ekspeditorius. Taip pat ieškovo atstovė paaiškino, kad pirmą siuntą vežė Lietuvos vežėjas, vairuotojas kalbėjo tik lietuviškai, ieškovui buvo sudėtinga su juo susikalbėti. Pati direktorė paskambino vairuotojui ir suderino pakrovimo kiekį ir vietą. Direktorė susirašinėjimo su tiekėju metu tikslino, koks kiekis produkcijos telpa į transporto šaldytuvą. Kiekis nebuvo numatytas užsakyme, matomai, buvo sprendžiama kiek tilps. Šaldytuvas nebuvo įjungtas, nes važtaraštyje nenurodyta temperatūra. Nėra duomenų, kokiomis sąlygomis atsakovė laikė gautą produkciją. Tiek ieškovui, tiek atsakovei turi būti žinomos gabenimo sąlygos. Atsakovės pretenzijos nėra pagrįstos jokiomis specialistų išvadomis, pateiktos tik nuotraukos. Procesiniuose dokumentuose nurodytų nekokybiškų šakų kiekis neatitinka siųstų prekių. Prekės įvardintos kitaip, nei ieškovo pateiktos (eglės šakos). Atsakovė prašo padengti utilizavimo išlaidas, nors jos iki šiol nėra patirtos.

Atsakovė UAB „Šiaudenis“ priešieškiniu prašo ieškinį atmesti, nutraukti šalių pirmojo vežimo (2017-10-23 pristatytų) prekių: 2411 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 12055 kg, 40 ryšulių kiparisų po 5 kg, iš viso 200 kg, 40 ryšulių buksmedžių po 5 kg, iš viso 200 kg viso už 12721 Eur sumą pirkimo - pardavimo sutartį, priteisti iš ieškovo 10395,35 Eur sumą nuostolių atlyginimo atsakovei, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje nurodo ir atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Šiaudenis“ dirba jau keliolika metų, gamina naujametines eglutes, kalėdinius vainikus ir puokštes iš šiaudų ir eglišakių. Naujametinius ir kalėdinius gaminius pina iš daniškų eglių Nobilis ir Normand, kurių rūšys išvestos Danijoje, jos pasižymi tuo, jog labai ilgai nevysta ir yra tinkamos transportavimui. Atsakovė bendradarbiauja su Nyderlandų firma (duomenys neskelbtini), kuri užsiima kalėdinių gaminių prekyba. 2017 m. rudenį atsakovė iš jos gavo ieškovo, prekiaujančio spygliuočių šakomis, kontaktus. Nuo 2017-10-13 atsakovė klausinėjo ieškovo kokių turi prekių, kokios yra kėnių kainos, pasakė apie numatomų pirkimų kiekius bei apie galimybę pirmąjį sunkvežimį pakrauti iki 2017-10-20. Ieškovas informavo atsakovę apie kėnių kainą, galimybės atidėti apmokėjimą, klausė kiek ir kokių prekių reikės bei pan. Tolimesnio susirašinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad turi galimybę į paprastą sunkvežimį pakrauti 3000 šakų ryšulių, nes į sunkvežimį – šaldytuvą tilptų tik 2400 šakų ryšulių. Vėlesnio susirašinėjimo metu šalys tarėsi dėl transportavimo ir paties užsakymo – aptarė kiek ir kokių prekių pakrauti, buvo užsakytos prekės bendrai 12721 Eur sumai. Atsakovė UAB „Šiaudenis“ krovinio iš Danijos į Lietuvą pargabenimui nusamdė transporto paslaugas iš UAB „Logisa“, kurias vykdė UAB „Lekpas“, už kurias sumokėjo 1452 Eur. Atsakovė perdavė sunkvežimio vairuotojui ieškovo adresą, iš kur 2017-10-20 sunkvežimiu – šaldytuvu buvo paimtas ieškovo perduotas krovinys ir 2017-10-23 pristatytas atsakovės adresu. Atsakovė nurodo, kad prieš krovinio transportavimą ieškovas neinformavo atsakovės apie tai kokiomis sąlygomis toks nukirstų medžių šakų krovinys turėjo būti gabenamas tam, kad šakos ilgesnį laiką išliktų šviežios, nenubirtų spygliai ir šakas būtų galima naudoti kalėdinių dekoracijų (vainikų, puokščių) gaminimui. Akivaizdu, kad ieškovas turi didelę patirtį savo versle, jam turi būti gerai žinomos būtinos tokių krovinių laikymo ir transportavimo sąlygos bei terminai, todėl jis turėjo pasirūpinti savalaikiu šakų paruošimu (nukirtimu), fasavimu, paruošimu transportavimui ir pastarąją paslaugą vykdančio asmens informavimu apie krovinio gabenimo sąlygas. Iš ieškovo patiektų kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakų atsakovės darbuotojams pagamino kalėdines dekoracijas, nuo kurių šakų tik dekoracijoms pasiekus užsakovą byrėjo spygliai. Todėl, atsakovės manymu, ieškovas buvo patiekęs nekokybiškas prekes, kurios arba buvo per ilgai laikytos iki pakrovimo išvežimui pas atsakovę, arba laikytos netinkamos aplinkos sąlygomis. Atsakovė taip pat pažymi, kad Danijoje pakraunant sunkvežimį, ji iš vairuotojo gavo pranešimą, kad ieškovo darbuotojai į sunkvežimį – šaldytuvą krauna per didelį krovinio kiekį, dėl ko galėjo nukentėti ne tik prekė, bet ir transporto priemonė, todėl atsakovė skubiai susisiekė su ieškovu ir išsakė šiam pretenzijas dėl per daug į sunkvežimį kraunamo krovinio. Atsakovė neatmeta galimybės, kad tokie ieškovo darbininkų veiksmai taip pat galėjo lemti prekės sugadinimą.

Taip pat atsakovė nurodo, kad iš ieškovo 2017-10-20 išrašyto CMR važtaraščio matyti, kad šio važtaraščio 18 grafoje „Vežėjo sąlygos ir pastabos“ ieškovas vežėjui nenurodė absoliučiai jokių transportavimo sąlygų, instrukcijų, kurios, galbūt, būtų padėjusios išsaugoti prekę nesugadintą. Dėl tokio ieškovo neatsakingumo transportavimo paslaugą suteikusios įmonės vairuotojas galėjo nežinoti ir gabenti prekes netinkamomis drėgnumo, temperatūrinėmis bei kitomis sąlygomis, kas taip pat galėjo sąlygoti prekių sugadinimą. Atsakovės nuomone, krovinys sugedo ne dėl pervežėjo, o dėl ieškovo (siuntėjo) kaltės – siunčiamos prekės į krovinį pervežančią transporto priemonę buvo pakrautos netinkamos temperatūros ir drėgnumo bei jos jau buvo nekokybiškos, be to, siuntėjas (ieškovas) tinkamai neinstruktavo vežėjo vairuotoją apie prekės gabenimo sąlygas. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų kada buvo nukirstos šakos, kurias pristatė atsakovei, kokia tuo metu buvo lauko ir šių prekių laikymo temperatūra, po kiek laiko jos buvo pakrautos į sunkvežimį, kokie nurodymai buvo duoti vairuotojui dėl prekių gabenimo sąlygų. Vizualiai atvežtą prekę apžiūrėjus galimų pažeidimų nebuvo pastebėta, nes neigiamos pasekmės pasimato tik po tam tikro laiko, kuomet pradeda byrėti spygliai. Kadangi vizualiai spygliuočių šakos atrodė nepažeistos, atsakovė elektroniniu paštu pasidžiaugė ieškovui už gerą prekę, paprašė išrašyti sąskaitą – faktūrą bei pateikė savo rekvizitus.

Atsakovės darbuotojams pradėjus dirbti su iš ieškovo patiektomis spygliuočių šakomis tikslu pagaminti girliandas ir vainikus užsakovui (duomenys neskelbtini) buvo pastebėta, kad vis tik ieškovo prekė nekokybiška – pravėrus ryšulius akivaizdžiai matėsi, kad tai nėra šviežiai nupjautos šakelės, jos atrodė jau pastovėjusios, vietomis jau su nurudavusiais spygliais, nuo šakelių byrėjo spygliai, todėl iš jų buvo sunku gaminti kokybiškas dekoracijas. Taip buvo rasti nekokybiški 632 kėnių šakų ryšuliai. Atsakovė suprato, kad ieškovas jai pristatė ne šviežiai nupjautas, o jau pastovėjusias kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakeles, kurios atrodė kaip apipurkštos kažkokiu skysčiu tam, kad atrodytų šviežesnės ir nesukeltų įtarimo. Atsakovė mano, kad ieškovas pasielgė nesąžiningai ir pardavė jai žinomai nekokybiškas prekes. Nors ieškovas teigia, kad atsakovės siųstose nuotraukose matėsi tik keleto šakelių vaizdas, tačiau atsakovės nuomone ji šiomis vaizdinėmis priemonėmis norėjo ieškovą objektyviai informuoti apie nekokybiškos prekės požymius ir negalėjo nufotografuoti viso 12455 kg krovinio.

Taip pat atsakovė nurodo, kad ieškovo teiginiai apie tai, jog jis spygliuočių šakas pardavimu kerta įvairiose vietose Danijoje ir jų nesandėliuoja, iškart pakrauna išvežimui pirkėjams, yra deklaratyvūs, nes jis nurodė atsakovei atsiųsti sunkvežimį pasiimti krovinį ne kažkur į Danijos mišką, o į paties ieškovo buveinę, kuris ir nurodytas ieškovo 2017-10-20 CMR važtaraštyje. Atsakovės darbuotojai iš ieškovo pateiktų kėnių, kiparisų ir buksmedžių šakų visgi pagamino didelį kiekį kalėdinių dekoracijų – girliandų, vainikų už 23813,25 Eur sumą, kurias pagal 2017-11-03 Kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą sunkvežimiu pristatė savo užsakovui (duomenys neskelbtini) į Nyderlandus. Užsakovas prekes gavo 2017-11-04 ir iškrovimo metu pamatė, kad medžiaga, iš ko pagaminti produktai – spygliuočių šakos yra blogos kokybės, nuo jų biro spygliai, o dalies spygliai buvo parudavę. Pats užsakovas (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad ieškovas atsakovei pristatė blogos kokybės spygliuočių šakas, kurios buvo sugadintos dėl per aukštos temperatūros, todėl iš jų pagaminus girliandas ir vainikus, jų tarnavimo laikas labai greitai pasibaigė ir užsakovas net nebegalėjo prekių perduoti į pardavimą. Dėl ieškovo patiektų nekokybiškų prekių buvo sugadintas visas atsakovės pagamintų produktų užsakymas, dėl ko atsakovė patyrė šiuos nuostolius: 1) atsakovės darbuotojų darbo užmokesčiui su įmonės įmoka Valstybės socialinio draudimo fondui sudarė 5502,75 Eur, 2) vainikų gaminimo dalims: šiaudiniams vainikams 1782,60 Eur, vielai (vainikų aprišimui – sutvirtinimui) – 586,70 Eur, 3) produkcijos pakrovimo išlaidoms – 55 Eur, 4) produkcijos iškrovimo išlaidoms – 75 Eur, 5) transporto išlaidoms maršrutu Danija – Šilutė (žaliavos vainikų gamybai – kėnio (nobles) transportavimas) – 1200 Eur, 6) transporto išlaidoms maršrutu Šilutė – Olandija (atsakovės pagamintos produkcijos transportavimas užsakovui) – 1400 Eur, iš viso nuostoliai sudaro 11802,05 Eur. Taip pat turi būti įvertinta ir tai, kad dėl užsakovui (duomenys neskelbtini) pristatytos netinkamos kokybės produkcijos utilizavimo atsakovė turės sumokėti dar 1200 Eur sumą.

Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad tikėdamasi, jog šįkart bus pristatytos kokybiškos prekės, iš ieškovo užsakė ir antrąją partiją prekių: 3014 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 15070 kg, po 4,85 Eur už ryšulį, iš viso už 14617,90 Eur. 2017-10-30 ieškovas į atsakovės nusamdyto pervežėjo UAB „Memel Logistics“ sunkvežimį pakrovė šią prekių partiją, kuri buvo pristatyta atsakovei. Ši prekių siunta buvo kokybiškesnė, todėl dėl jos atsakovė pretenzijų ieškovui nereiškė. Ieškovui 2017-12-20 atsiuntus atsakovei priminimą dėl 27352,58 Eur sumos apmokėjimo, atsakovė ieškovą informavo, kad atsisako mokėti, nes pirmo siuntimo prekės buvo nekokybiškos, dėl ko atsakovė patyrė didelių nuostolių.

Nurodo, kad ieškovui buvo aiškiai žinoma kokiam tikslui atsakovė iš jo pirko spygliuočių šakas, todėl puikiai suprato, jog jos turi išlikti šviežios dar virš dviejų mėnesių laiko, kol pateks pas kalėdinių dekoracijų pirkėjus. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas.

Atsakovė anksčiau iš ieškovo nebuvo pirkusi jokių prekių ir jų paėmimo 2017-10-23 metu objektyviai neturėjo galimybių įsitikinti jų kokybe ir atsisakyti jas priimti, jeigu jų kokybė jos netenkino, nes tai yra specifinės prekės – gyvų spygliuočių medžių nukirstos šakos, kurių nekokybiškumas paaiškėjo tik praėjus tam tikram laikui, kai pasikeitė prekės išvaizda, pradėjo byrėti spygliai, o pravėrus dalį šakų ryšulių pasimatė, kad dalies šakelių spygliai jau buvo parudavę. Šiuo atveju ieškovas kaip pardavėjas turi atsakyti už prekių kokybės neatitikimą įprastiems, protingiems reikalavimams, nes atsakovė, kaip pirkėja, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tokį neatitikimą. Nėra jokių duomenų, kad ieškovo parduotų prekių kokybės trūkumai atsirado dėl to, jog atsakovė pažeidė jų naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovė, priimdama ieškovo atsiųstas prekes, jas vizualiai apžiūrėjo, ieškovas apie tai, jog prekė gali būti nekokybiška ir jos labai trumpas tarnavimo laikas (gali greitai nubirti šakelių spygliai), atsakovės neinformavo, taip pat tinkamai neinformavo vežėjo apie būtinas tokios prekės gabenimo sąlygas, kad išvengti jos sugadinimo dėl netinkamos drėgmės ir temperatūros, todėl manytina, jog atsakovė šiuo atveju buvo pakankamai apdairi, rūpestinga ir atidi pirkėja, o ieškovas, parduodamas atsakovei prekes, elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti nuostolius, patirtus tiek dėl prekės sugadinimo, tiek ir dėl priežastinio ryšio atsiradusius minėtus atsakovės 11802,05 Eur nuostolius. Atsakovė per protingą terminą po to, kai buvo ar atsižvelgiant į daiktų pobūdį ir paskirtį nustatyti atitinkami trūkumai, raštu informavo ieškovą apie nekokybiškas prekes (CK 6.348 straipsnio l dalis), todėl ji turi teisę remtis daiktų neatitikimu ir tuo pagrindu grįsti sutarties atsisakymo teisėtumą (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Ieškovas turėjo perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktus būtų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami – dekoracijų gaminimui, todėl spręstina, jog ieškovas yra atsakingas už paslėptus šių prekių trūkumus.

Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas pažeidė šalių sutartį - pardavė pirmuoju vežimu nekokybiškas prekes, dėl ko atsakovė negalėjo jų panaudoti pagal tiesioginę paskirtį. Dėl to atsakovė įgijo teisę šią sutartį vienašališkai nutraukti. Remiantis CK 6.334 straipsnio 3 dalimi, jeigu dėl paslėpto trūkumo daiktas žuvo, o pardavėjas apie tą trūkumą žinojo arba turėjo žinoti, tai jis privalo ne tik grąžinti pirkėjui sumokėtą kainą, bet ir atlyginti nuostolius. Atsakovė kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą pasirenka šalių sutarties nutraukimą, o kadangi dėl paslėptų trūkumų pirmojo vežimo prekės žuvo, o ieškovas, kaip pardavėjas, apie tą trūkumą žinojo (turėjo žinoti), todėl atsakovė reiškia reikalavimą priteisti iš ieškovo priteisti tiek tiesiogiai patirtus nuostolius, tiek negautas pajamas - 12011,20 Eur. Kadangi ieškovas 2017-10-30 išsiuntė atsakovei antrąją partiją prekių už 14617,90 Eur sumą, kurios buvo kokybiškesnės, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 14617,90 Eur suma, įskaitytina į iš paties ieškovo atsakovei priteistiną 25013,25 Eur sumą ir nustatytina, kad ieškovo įsiskolinimas atsakovei yra 10395,35 Eur sumą. Atsakovės nuomone, ji neturi būti įpareigojama grąžinti ieškovui prekes, nes jos laikytinos žuvusiomis.

Atsakovės UAB „Šiaudenis“ atstovė V. G. paaiškino, kad yra šios įmonės direktorė nuo 2003 m. Bendrovė užsiima vainikų pynimu iš daniškos eglės, kurios šakų spygliai išsilaiko pusę metų. Produkciją perka ne iš vienos įmonės. Su ieškovu dirbo pirmą kartą. Buvo užsakytas šaldytuvas. Pagal CMR konvenciją viską turi užpildyti siuntėjas. Gautoje produkcijoje rado keletą parudavusių šakų, jas nufotografavo ir nusiuntė pretenzijas, bet spygliai nebyrėjo, todėl per 5 dienas nupynė vainikus ir išsiuntė į Nyderlandus, o ten 2017-11-01 pradėjo byrėti spygliai. Arba augalai buvo pažeisti erkučių, arba pažeistos gabenimo sąlygos. Neaišku, kodėl ieškovas neįjungė šaldytuvo. Atsakovė norėjo vežti paprasta mašina, bet ieškovas pasakė, kad kraus tik į šaldytuvą. Atstovė mano, kad buvo viena pirkimo sutartis. Prašo, kad būtų nutraukta sutartis su ieškovu, patirti nuostoliai įskaityti į prašomą priteisti sumą. Atsakovė buvo nurodžiusi, kad nemokės tik už 623 ryšulius, kuriuose buvo parudavusios šakos. Parudavusios šakos randamos, kai pradedami pinti vainikai, pasimato išvyniojus ryšulį. Vainikus pradėjo pinti iš karto – 2017-10-26. Prekių siuntą priėmė ir negrąžino, nes jos neatrodė blogai. Taip pat nurodo, kad MB „Akvadoras“, kurios savininkas yra (duomenys neskelbtini) P. G., atliko logistikos paslaugas. Ši įmonė išrašė sąskaitą UAB „Šiaudenis“ ir surado vežėją – UAB „Logista“, atsakovė sumokėjo 200 Eur. Po to į Nyderlandus atsakovė siuntė dar apie 7 siuntas. MB „Akvadoras“ pirko produkciją iš UAB „Šiaudenis“ ir vežė į Nyderlandus. UAB „Šiaudenis“ pardavė (duomenys neskelbtini) tik pirmąją (nekokybišką) siuntą. (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti MB „Akvadoras“, o MB „Akvadoras“ turėjo sumokėti UAB „Šiaudenis“. 1400 Eur kainavo vainikų nuvežimas į Nyderlandus, 200 Eur sumokėjo MB „Akvadoras“, o kitus UAB „Logista“. Dokumentuose nurodo, kad vežami egliniai vainikai, nes muitinės darbuotojai liepė rašyti lietuvišką pavadinimą, o ne „Nobless“.

Atsakovės atstovas advokatas T. L. sutinka su ieškiniu iš dalies, kadangi antro vežimo metu pristatyta prekių kaina mažesnė negu nuostoliai, kurie buvo patirti pagaminus produkciją iš pirmo vežimo metu gautos žaliavos. Likutinė suma sudaro 10395 Eur – tai nuostoliai, kurie privalo būti atlyginti UAB „Šiaudenis“. Paaiškino, kad ginčas yra dėl vienos - 2017-10-20 išsiųstų prekių siuntos, t. y. šių prekių kokybės. Ieškovas nepasirūpino tinkamu prekių pristatymu. Ieškovas nurodė, kad būtų gerai prekes gabenti šaldytuvu. Atsakovė išpildė šią sąlygą. Ieškovas nepadarė jokių žymų CMR važtaraštyje dėl gabenimo temperatūros. Prekės buvo vežamos ne šaldymo režime, jos tiesiog šuto ir puvo. Kai atsakovė priėmė prekes, šakų pažeidimo procesas buvo tokioje stadijoje, kai dar nebuvo galima įžvelgti pažeidimo masto. Buvo tik tam tikri požymiai, kuriuos atsakovė ir užfiksavo fotografijose. Tik pagaminus prekes, spygliai pradėjo byrėti. Tai buvo savotiškai užslėpti trūkumai. Atsakovė nufotografavo keletą nekokybiškų prekių ryšulių, bet tikėjo, kad tai nėra esminiai pakenkimai ir pagamino iš jų savo produkciją - vainikus. Tik nuvežus į Nyderlandus paaiškėjo, kad byra spygliai. UAB „Akvadoras“ organizavo vežėjo suradimą ir vainikų transportavimą į Nyderlandus. Atstovas advokatas prašo, kad būtų nutraukti sutartiniai santykiai, nes ieškovas pateikė netinkamos kokybės produkciją ir neatlygina atsakovės patirtų nuostolių. Turėtų būti nuostolių įskaitymas: ieškovo reikalaujamos priteisti sumos į atsakovės patirtus nuostolius. Taip pat atstovas advokatas paaiškino, kad yra neatitikimai: žaliavą gavo UAB „Šiaudenis“, o į Nyderlandus išvežė MB „Akvadoras“. Ieškovas teigia, kad tai galėjo būti visiškai kitos prekės. Tai lemia, kad įmonės susijusios, nes MB „Akvadoras“ savininkas yra UAB „Šiaudenis“ vadovės (duomenys neskelbtini). Vertinant visumą, neįtikėtina, kad atsakovė būtų sumainiusi produkciją ir nuostolius nusirašinėjusi ieškovo sąskaita. Lietuvoje spalio, lapkričio mėnesio oro sąlygos negalėjo įtakoti tokių šakų pažeidimų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Bylos medžiaga, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė 2017-10-13 elektroniniu paštu susisiekė su ieškovu, klausdama kėnių kainų ir nurodydama, jog jai reikėtų ir buksmedžių bei kiparisų. Aptarus kainas ir kiekius, atsakovė tą pačią dieną užsakė iš ieškovo spalio 20 dienai: 1) 2411 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 12055 kg, po 4,85 Eur už ryšulį, t. y. iš viso už 11693 Eur; 2) 40 ryšulių kiparisų po 5 kg, iš viso 200 kg po 5,7 Eur už ryšulį. t. y. iš viso už 228 Eur; 3) 40 ryšulių buksmedžių po 5 kg, iš viso 200 kg po 20 Eur už ryšulį, t. y. iš viso už 800 Eur. Bendra pirmo užsakymo vertė - 12721 Eur. Byloje nėra ginčo dėl užsakytų prekių kiekio ir vertės.

Iš CMR važtaraščio Nr. 0036670 matyti, kad šį krovinį ieškovas išsiuntė, krovinio pakrovimo vieta Tiele 2017-10-20, vežėjas UAB „Lekpas“. Grafoje „Gavėjas“ nurodytas tik adresas – (duomenys neskelbtini).

Atsakovė 2017-10-23 elektroniniu paštu pranešė ieškovui, kad yra labai patenkinta kėnių kokybe, paprašė sąskaitos. 2017-10-24 ji pradėjo derinti kito sunkvežimio pakrovimo datą.

Nustatyta, kad 2017-10-24 ieškovas išrašė sąskaitą apmokėjimui atsakovei 12721 Eur sumai bei 2017-11-08 sąskaitą 14617,90 Eur sumai už 3014 kėnių ryšulių.

2017-11-01 CMR važtaraštyje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad į Nyderlandus vežėjas UAB „CoPoint“ vežė 12000 kg eglinių vainikų, kurių siuntėju nurodytas MB „Akvadoras“.

2017-11-08 laišku H. T. ir P.d.M. atsakovės atstovę V. G. informavo, kad 2017-11-04 gavo iš jos sunkvežimį vainikų, krovinio iškrovimo metu pamatė, jog vainikų kokybė labai bloga: nuo kėnio krenta spygliai, o buksmedis ir nutkinis geltkiparisis jau rudavo. Jie nutarę, kad vainikų nebus galima parduoti ir padarė išvadą, jog minėti augalai transportavimo metu iš Danijos Lietuvą gavo šilumos. Prašo informuoti, ar atsakovė pasiims vainikus ar juos sunaikinti – utilizavimo išlaidos 1200 Eur.

Kadangi atsakovė neapmokėjo jai atsiųstų sąskaitų, 2017-12-20 ieškovas atsiuntė jai priminimą apmokėti ne vėliau kaip per 10 dienų abi nurodytas sąskaitas, iš viso 27352,58 Eur: 27339,25 Eur skolą ir 13,33 Eur už priminimą.

Atsakovė į bylą pateikė 2018-04-10 pranešimą, kuriame nurodo, kad dėl nekokybiško kėnio (nobilio) buvo sugadinta produkcija ir įmonė patyrė nuostolius, kuriuos detalizuoja: 5502,75 Eur darbo užmokesčio sąnaudos su įmonės mokama VSDF įmoka, sunaudotos priemonės vainikų gamybai: šiaudiniai vainikai - 1782,60 Eur, viela (vainikų aprišimui - sutvirtinimui) - 586,70 Eur, produkcijos gabenimo išlaidos: pakrovimo išlaidos - 55 Eur, iškrovimo išlaidos - 75 Eur, transporto išlaidos maršrutu Danija - Šilutė (žaliavos vainikų gamybai – kėnio (nobilio) transportavimas) - 1200 Eur, transporto išlaidos maršrutu Šilutė - Nyderlandai (produkcijos transportavimas) - 1400 Eur, nekokybiškų vainikų utilizavimo išlaidos - 1200 Eur, iš viso 11802,05 Eur. 2018-07-31 pranešimu patikslintos darbo užmokesčio sąnaudos su įmonės mokama VSDF įmoka - 4524,54 Eur (į šią sumą įeina žaliavos iškrovimas – 75 Eur ir produkcijos pakrovimas - 55 Eur) ir nurodoma, kad iš viso patirti nuostoliai yra 10693,84 Eur.

Byloje pateikta UAB „Logisa“ sąskaita – faktūra, išrašyta atsakovei 1200 Eur + 21 proc. PVM – 1452 Eur už transporto paslaugas bei atsakovės 2017-11-03 parengta kreditinė PVM sąskaita – faktūra Nr. AAB-00000403, išrašyta (duomenys neskelbtini)- 23813,25 Eur sumai.

Byloje, kaip minėta, nėra ginčo dėl 2017-11-20 atsakovės iš ieškovo užsakytų ir 2017-10-23 gautų prekių kiekio, kainos, taip pat nėra ginčo dėl 2017-10-30 gautų iš ieškovo prekių už 14617,90 Eur sumą. Tarp šalių kilo ginčas dėl 2017-10-23 gautų prekių kokybės. Atsakovė nesutinka apmokėti už šias prekes, priešieškiniu prašo nutraukti sutartį su ieškovu ir priteisti nuostolius. Abi šalys du užsakymus vertino kaip vieną pirkimo – pardavimo sutartį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016).

Atsakovė kaip netinkama gautų prekių kokybe remiasi 2017-11-08 gautu iš verslo partnerių, kuriems išsiuntė pagamintą produkciją, laišku, kuriuo ji informuojama, kad 2017-11-04 gavus iš jos sunkvežimį vainikų, krovinio iškrovimo metu pamatė, kad vainikų kokybė labai bloga: nuo kėnio krenta spygliai, o buksmedis ir nutkinis geltkiparisis jau rudavo. Jie nutarę, kad vainikų nebus galima parduoti ir padarė išvadą, jog minėti augalai transportavimo metu iš Danijos Lietuvą gavo šilumos. Šio įrodymo įrodomoji reikšmė, teismo vertinimu, nepakankama prekių blogos kokybės faktui konstatuoti, nes nuo jų gavimo momento iki momento, kai gaminiai (jei jie buvo gaminti iš tos pačios žaliavos, nes atsakovė nepateikė įrodymų, juolab teismo posėdyje paaiškino, kad žaliavą gaminiams perka ne iš vienos įmonės) buvo pristatyti į Nyderlandus, praėjo tam tikras laiko tarpas ir byloje nėra duomenų kaip prekės ar produkcija buvo laikomos pas atsakovę ir gabenamos į Nyderlandus.

Daugiau jokių įrodymų apie jai 2017-10-23 pristatytas iš ieškovo pirktas nekokybiškas prekes atsakovė į bylą nepateikė. Priešingai, ieškovas pateikė tris, kaip pats nurodo, jam atsakovės atsiųstas nuotraukas, kurių vienoje matyti nuklotame kėnių šakomis plote keletas parudavusių šakų, kitose nuotraukose pateiktas šių šakų detalesnis vaizdas. Atsakovės argumentas, kad ji negalėjo nufotografuoti viso 12455 kg krovinio yra vertintinas kritiškai, nes fotografavimas yra tik vienas iš būdų kokybei užfiksuoti.

Kadangi byloje nėra rašytinės atsakovės pretenzijos, todėl neina spręsti apie atsakovės išsakytų argumentų ieškovui dėl prekių kokybės turinį. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pasinaudojusi CK 6.334 straipsnyje numatyta teise reikalauti pakeisti prekes kitomis prekėmis, sumažinti prekių kainą ir pan.

Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad abi šalys yra savo sričių profesionalai, ne vienerius metus dirbantys su želdiniais. Atsakovė įsigyja žaliavą produkcijai, gamina iš jos gaminius ir eksportuoja, todėl jai turi būti žinomos jų gabenimo sąlygos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2017-10-13 laiške pasiūlė atsakovei užsakytas prekes krauti į sunkvežimį – šaldytuvą, nes „daug valandų transportuoti“. Iš šalių susirašinėjimo akivaizdu, kad atsakovė pati sprendė kokio tipo transporto priemone parsigabenti prekes iš Danijos į Lietuvą. Ji užsakė vežimo paslaugas iš UAB „Lekpas“. Be to, iš 2017-10-20 šalių susirašinėjimo matyti, kad su sunkvežimio vairuotoju prekių pakrovimo metu bendravo tiesiogiai, todėl ir nurodymus dėl vežimo sąlygų galėjo duoti ir davė atsakovės atstovė, ne ieškovas. Atsakovės argumentas, kad CMR važtaraštyje nebuvo nuorodos apie vežimo temperatūrą, atmestinas, nes CMR konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. CMR konvencijos 9 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. Jei važtaraštis nesurašytas, pamestas ar užpildytas neteisingai, tai neturi įtakos šalių sudarytai vežimo sutarčiai ir jos veikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-30. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

Taigi, atsakovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nėra pakankami tam, kad būtų nustatytas iš ieškovo gautų nekokybiškų prekių faktas, kad tame būtų ieškovo kaltė, ar faktas, kad vežti buvo priimtos nekokybiškos prekės. Ieškovas pateikė į bylą įrodymus, kad prekes pardavimui krauna iškart kirtavietėse, o ne sandėliuoja jas.

Abejonių kelia tai, kad atsakovė, 2017-10-26 reiškusi pretenzijas dėl 2017-10-23 gautų prekių netinkamos kokybės, paprašė 2017-10-30 pakrauti naujų prekių ir jas savo pasirinkimu vežė transportu be šaldytuvo, todėl pretenzijos ieškovui dėl to, kad jis turėjo duoti nurodymus vairuotojui dėl 2017-10-20 pakrautų prekių vežimo temperatūros, teismo vertinimu, yra nepagrįstos.

Sutiktina su ieškovo argumentais, kad jei prekė būtų buvusi blogos kokybės, atsakovė nebūtų pradėjusi gaminti iš jos savo gaminių. Jei būtų buvęs rastas didelis kiekis nekokybiškų prekių, atsakovė būtų tai užfiksavusi, tačiau įrodymų, kad tai būtų buvę atlikta, byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinis atmestinas, neįrodžius, kad gautos iš ieškovo prekės buvo nekokybiškos, todėl nėra teisinio pagrindo nutraukti pirmojo vežimo (2017-10-23 pristatytų) prekių: 2411 ryšulių kėnių po 5 kg, iš viso 12055 kg, 40 ryšulių kiparisų po 5 kg, iš viso 200 kg, 40 ryšulių buksmedžių po 5 kg, iš viso 200 kg viso už 12721 Eur sumą pirkimo - pardavimo sutartį bei priteisti iš ieškovo 10395,35 Eur sumą nuostolių atlyginimo atsakovei.

Sutiktina ir su ieškovo abejonėmis, kad gaminius į Nyderlandus pateikė MB „Akvadoras“, ne UAB „Šiaudenis“, kuri vėliau paprašė užsakovo perrašyti sąskaitą UAB „Šiaudenis“ vardu. Nors prekės nuolat buvo tiekiamos MB „Akvadoras“ vardu. Ir tą kartą, kai verslo partneriai nesutiko gaminių priimti, atsakovė paprašė perrašyti sąskaitą UAB „Šiaudenis“ vardu. Jei būtų buvę nuostoliai, dėl jų priteisimo turėjo kreiptis MB „Akvadoras“, nuolat pirkęs, kaip atsakovė aiškino, produkciją iš UAB „Šiaudenis“.

Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, kad atsakovė gavo prekes, jai buvo išrašytos sąskaitos: 2017-10-24 12721 Eur sumai bei 2017-11-08 -14617,90 Eur sumai, kurių atsakovė nėra apmokėjusi. Atsakovė sutartinę prievolę mokėti už prekes pažeidė, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 27338,90 Eur skola ieškovui (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Iš terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusios atsakovės priteistina šešių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2018-01-01 iki visiško sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.27 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės UAB „Šiaudenis“ priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 653 Eur žyminio mokesčio, 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 2053 Eur ieškovui ir 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Šiaudenis“, juridinio asmens kodas 177421283:

- 27338,90 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 90 ct) skolos,

- 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 27338,90 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 90 ct) sumą nuo 2018-01-01 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos,

- 2053 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui P. V., asmens kodas 110963-2127.

- 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.

Teisėjas                                                                                                                                          Robertas Povilaitis