Civilinė byla Nr. e2-286-186/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01481-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.17; 3.3.2.6; 3.1.18.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ACUMEN“ bankroto administratorės Aušros Meliukštienės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-4511-603/2018 atsisakyta patvirtinti šalių taikos sutartį ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal BAUB „ACUMEN“ ieškinį atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo. Trečiasis asmuo byloje UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Ieškiniu prašoma 1) nutraukti pardavėjų UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir pirkėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. pasirašytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko pastatą-parduotuvę su vaistinės patalpomis, pastatą-prekybos paviljonus, pastatą-sandėlį, kitus statinius (inžinerinius), esančius Vilniuje, Šeškinės g. 22; taikyti restituciją: grąžinti ieškovei pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, esantį Vilniuje, Šeškinės g. 22 ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 50 316,98 Eur.

2.       2018 m. lapkričio 8 d. šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti taikos sutartį, kurioje numatyta, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, sutinka perduoti (grąžinti) minėtą turtą ieškovei, o ieškovė pripažįsta atsakovės teisę gauti iš ieškovės 50 316,98 Eur sumokėtų lėšų ir turto pagerinimo išlaidas.

3.       Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo nutartis dėl taikos sutarties šioje byloje patvirtinimo, sustabdyti antstolio Donato Kisieliaus paskelbtas varžytines Nr. 161812 dėl atsakovei nuosavybės teisės priklausančio ir hipotekos pagrindu suvaržyto nekilnojamojo turto – pastato, esančio Šeškinės g. 22, Vilniuje bei atsakovės  nuomos teisės į valstybinės žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas 0101/0020:71.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti ieškovės BUAB „ACUMEN“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytą taikos sutartį. Netenkino ieškovės BUAB „ACUMEN“ bankroto administratorės Aušros Meliukštienės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad nutarties dalis dėl atsisakymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį atskiruoju skundu neskundžiama, o nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

5.       Dėl prašymo patvirtinti taikos sutartį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, sutinka perduoti (grąžinti) minėtą turtą ieškovei, o ieškovė pripažįsta atsakovės teisę gauti iš ieškovės 50 316,98 Eur sumokėtas lėšas ir turto pagerinimo išlaidas, taikos sutartimi iš esmės siekiama atlikti restituciją, tačiau nėra atsižvelgiama į perleistam nekilnojamajam turtui pritaikytus apsunkinimus, atliekamą išieškojimą. Taikos sutartimi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sutinka laikyti nutraukta sutartį, kuri jau yra įvykdyta, sutinka perleisti ieškovei turtą, nors šis yra įkeistas hipotekos kreditoriui UAB „Baltijos kredito sprendimai“ ir iš šio turto jau yra vykdomas priverstinis išieškojimas. Teismo vertinimu, taikos sutarties patvirtinimas galimai pažeistų hipotekos sandorį bei juo užtikrinamas UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teises.

6.       Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. e2-5052-794/2018 nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl 2008 m. birželio 3 d. notaro išduoto liudijimo Nr. 5414-7 dalyje dėl UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdytos pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2007 m. rugpjūčio 7 d. Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarės Auksės Poškuvienės, registro Nr. 5414-7, sąlygų ir sumokėjimo pinigų UAB ,,ACUMEN“ atžvilgiu, pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu tokia situacija leidžia abejoti šalių taikos sutarties sąžiningumu.

7.       Teismas sprendė, kad šalių pateiktos taikos sutarties patvirtinimas pažeistų viešąjį interesą, teisėtus atsakovės kreditoriaus lūkesčius, todėl ją tvirtinti atsisakė (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 2 d.).

8.       Atsisakęs patvirtinti šalių taikos sutartį teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šis prašymas iš esmės grindžiamas ta aplinkybe, jog būtina užtikrinti pateiktos tvirtinti šalių taikos sutarties įvykdymą. Kadangi atsisakyta patvirtinti šalių taikos sutartį, nėra pagrindo išvadai, jog pasunkės nutarties dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo vykdymas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo nutarčių atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie išsiųsti į apeliacinės instancijos teismą. Kadangi pakartotinai pateiktame prašyme nėra nurodyta kitų naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo vertinti nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę kitaip nei ji įvertinta ankstesnėse nutartyse.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė BUAB „ACUMEN“, atstovaujama bankroto administratorės Aušros Meliukštienės  atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį abiejose dalyse, t. y. dalyje dėl atsisakymo patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir šios nutarties dalies neskundžiamumo, taip pat dalyje dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį iki įsiteisės teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, skubos tvarka taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio paskelbtas varžytynes, nutartį leidžiant vykdyti skubiai.

10.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Atsižvelgiant į aukštesnės instancijos teismų formuotiną teisminę praktiką dėl nutarčių, kuriomis atsisakoma tvirtinti taikos sutartis, apskundimo galimumą, teigtina, kad apeliacinės instancijos teismas formuoja teisminę praktiką, kuri teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartys dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartis gali būti skundžiamos atskirojo skundo pagrindu apeliacine tvarka. 2015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.e2S-2987-619/2015 išnagrinėjo šalies pateiktą ir teismo priimtą atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tvirtinti šalių civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį bei šį atskirąjį skundą patenkino. Apeliacinės instancijos teismas suformavo taisyklę, kad nutartys, kuriomis atsisakoma tvirtinti taikos sutartis yra skundžiamos apeliacine tvarka, nes tokio pobūdžio nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai.

10.2.                      Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakius tvirtinti taikos sutartį, kurios pagrindu atsakovė pripažįsta ieškovės reiškiamus reikalavimus, dominuoja akivaizdus teismo išankstinis požiūris į šios civilinės bylos nagrinėjimo baigtį.

10.3.                      Vilniaus apygardos teismo prielaidos dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį yra nepagrįstos. Išvadą, kad ginčo pirkimo-pardavimo sutartis yra įvykdyta, teismas padarė neištyręs bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų. Taikos sutarties sudarymas šioje civilinėje byloje nepažeidžia trečiojo asmens UAB „Baltijos kredito sprendimai" teisių, nes perleidžiant įkeistą daiktą hipoteka seka paskui daiktą, o hipotekos kreditorius turi teisę pareikšti finansinį reikalavimą BUAB „ACUMEN" bankroto byloje ir tapti privilegijuotu kreditoriumi. Taikos sutarties sudarymas nepažeidžia jokio viešojo intereso ir dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konkrečių aplinkybių nenurodė.

10.4.                      Šalims pasiekus susitarimą dėl šio teisminio ginčo užbaigimo taikos sutarties pagrindu, taip pat paaiškėjus naujam faktui, kad antstolis D. Kisielius nuo 2018 10 24 d. vėl yra iniciavęs pardavimą iš pakartotinių varžytynių atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas" priklausančio nekilnojamojo turto – pastato esančio Šeškinės g.22, Vilniuje ir kurį, remiantis taikos sutarties 2 punkto pagrindu siekiama perduoti (grąžinti) nuosavybės teise ieškovei, yra būtinas pakartotinių varžytynių sustabdymas, kadangi savalaikiai nesustabdžius ginčo nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių procedūros, iškils pagrįsta grėsmė taikos sutarties įvykdymui. Be to BUAB „ACUMEN" kreditorių turtiniai interesai dominuojant sudarytinai taikos sutarčiai bus pažeisti ir tuo aspektu, jog ginčo nekilnojamasis turtas varžytynėse yra pardavinėjamas už esmingai mažesnę nei šio turto tikroji rinkos vertė, kainą. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą.

11.       Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai" prašo BUAB „ACUMEN" atskirąjį skundą atmesti visa apimtimi bei palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą; procesą dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutraukti.

12.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis dalyje dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama, nes pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik (i) CPK numatytais atvejais (ii) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Skundžiamos nutarties dalis, kuria atsisakoma patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, nepatenka į nei vieną iš CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų.

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį. CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog teismas <...> netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

12.3.                      Taikos sutarties tvirtinimas nurodytomis sąlygomis pažeidžia imperatyviąsias įstatymo nuostatas bei trečiojo asmens, kaip hipotekos kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus. Atsakovė taikos sutartimi pripažįsta faktus, kurie neatitinka realybės ir prieštarauja oficialių valstybės registrų duomenims, sutinka laikyti nutraukta sutartį, kuri jau yra įvykdyta. Atskirojo skundo teiginys, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove pagal ginčijamą sutartį prieštarauja byloje esančioms aplinkybėms ir oficialių valstybės registrų duomenims.

12.4.                      Tiek nagrinėjamos bylos, tiek prašymo tvirtinti taikos sutartį tikslas yra sustabdyti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kuri yra susijusi su BUAB „ACUMEN", priklausančio turto varžytines.

12.5.                      Skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis yra siekiama neteisėtų ir nesąžiningų tikslų, taikymas prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslams ir iš esmės visiems civilinėje teisėje galiojantiems principams. Varžytynės, kurias prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė prašė stabdyti, šiai dienai jau yra pasibaigusios, todėl nebelieka prašymo dalyko ir procesas dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutrauktinas.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės BUAB „ACUMEN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį. Gavęs ieškovės atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties, apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje sutiko su apeliantės argumentais dėl nutarties dalies skundžiamumo ir, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, panaikino 2018 m. lapkričio 20 d. nutarties dalį, kuria Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti ieškovo atskirojo skundo dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – šią atskirojo skundo dalį priėmė.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.               Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 338, 320 str.).

15.       Ieškovė BUAB „ACUMEN" padavė atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti šalių taikos sutartį, netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir kurioje buvo nurodyta, kad nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, neskundžiama.

Dėl nutarties skundžiamumo

16.       Minėta (nutarties 4, 13 p.), jog apygardos teismas 2018 m. lapkričio 14 d. buvo nurodęs, jog nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti taikos sutartį, neskundžiama. Nepaisant to, ieškovė padavė atskirąjį skundą ir dėl šios nutarties dalies. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi šį procesinį klausimą išsprendė iš esmės ir priėmė visą atskirąjį skundą dėl 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties.

17.       Esant tokiai procesinei situacijai šioje nutartyje nesvarstomi atskirajame skunde ir atsiliepime į jį surašyti argumentai dėl nutarties dalie skundžiamumo. Juolab, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsisakoma tvirtinti taikos sutartį, atitinka aktualią teismų praktiką (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-517-516/2018).

Dėl taikos sutarties (ne)tvirtinimo

18.       Minėta (nutarties 1, 2 p.), kad nagrinėjamoje byloje ieškovė BAUB „ACUMEN“ ieškiniu, pareikštu atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ginčija 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria ieškovė (viena iš pardavėjų) atsakovei (pirkėjai) pardavė pastatą-parduotuvę su vaistinės patalpomis, pastatą-prekybos paviljonus, pastatą-sandėlį, kitus statinius (inžinerinius), Vilniuje, Šeškinės g. 22. Ieškiniu prašoma taikyti restituciją – grąžinti ieškovei pastatą ir įpareigoti ją grąžinti atsakovei 50 316,98 Eur. 

19.       Teismui pateikta tvirtinti šalių taikos sutartimi iš esmės yra siekiama visiško ieškinio patenkinimo: atsakovė pripažįsta ieškinio reikalavimus, sutinka grąžinti nupirktą turtą ieškovei, o ieškovė pripažįsta atsakovės teisę gauti iš ieškovės 50 316,98 Eur

20.       CPK 42 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta šalių teisė bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Tačiau CPK 42 straipsnio 2 dalyje įrašyta, jog teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu šis procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. 

21.       Byloje pagal ieškovės BAUB „ACUMEN“ pareikštą ieškinį trečiuoju asmeniu dalyvauja UAB „Baltijos kredito sprendimai". Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (atsakovė šioje byloje), ginčijama sutartimi įgijusi nekilnojamąjį turtą jį 2008 m. liepos 22 d. sutartinės hipotekos sandoriu įkeitė kreditoriui AB bankui Snoras, kurio teises perėmė šioje byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti UAB „Baltijos kredito sprendimai“. Skolininkei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ netinkamai vykdant hipoteka užtikrintus įsipareigojimus yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, kuris buvo perleistas nagrinėjamoje byloje ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi ir dėl kurios šalys sudarė teismui pateiktą tvirtinti taikos sutartį. Pateikta bylos šalių taikos sutartis, pagal kurią UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ netenka nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas įsipareigojimas trečiajam asmeniui, jos patvirtinimo atveju akivaizdžiai turėtų reikšmės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ teisėms, jos galimybėms patenkinti jau vykdomą reikalavimą bei sudarytų galimybę kilti kitiems teisminiams ginčams.

22.       Tuo tarpu taikos sutarties tikslas yra šalių tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje <...> (CK 6.983 str.). Esant tokiai procesinei situacijai, kokia susiklostė ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kuomet ginčo baigtis gali sukelti teisines pasekmes ne tik ginčijamos sutarties šalims, bet ir kitiems asmenims, taikos sutartis yra galima tik suderinus visų suinteresuotų asmenų nuomonę. Priešingu atveju taikos sutartimi nebus pasiektas vienas pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). 

23.       Esant nutarties 21 punkte aptartoms aplinkybėms šalių siūloma taikos sutartis nepadės atkurti teisinės taikos tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Priešingai, tokios taikos sutarties patvirtinimas neigiamai paveiktų trečiojo asmens teisinę padėtį ir sukurtų prielaidas naujiems teisminiams ginčams. Todėl pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teikiama tvirtinti taikos sutartis neatitinka CPK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes plačiąja prasme viešoji tvarka suprantama ir kaip apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus.

24.       Spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės bei materialiosios teisės normas. Atskirojo skundo argumentai (CPK 338 str., 320 str.) nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti apygardos teismo nutartį. Nutartis šioje dalyje pagrįsta, teisėta ir paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25.       Atsisakęs patvirtinti šalių taikos sutartį apygardos teismas netenkino prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pastarąjį prašymą ieškovė grindė būtinybe užtikrinti šalių pateiktos taikos sutarties įvykdymą, teismo sprendimas atsisakyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę pripažintinas teisingu, nes nepatvirtinus taikos sutarties neliko ieškovės nurodomo pagrindo joms taikyti.

26.       Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti teikiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 2 d.), o pasikeitus bylos aplinkybėms (ne)pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti peržiūrėtos (CPK 148 str.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė jau buvo pareiškusi prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuos Vilniaus apygardos teismas atmetė 2018 m. rugpjūčio 16 d. ir 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartimis. Išnagrinėjus ieškovės atskiruosius skundus šios pirmosios instancijos teismo nutartys Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi paliktos nepakeistos. Kadangi iškovė 2018 m. lapkričio 7 d. prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių jokių pasikeitusių aplinkybių, išskyrus pateiktą tvirtinti šalių taikos sutartį, nenurodė, šis prašymas skundžiama nutartimi atmestas pagrįstai.

27.       Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti procesą dalyje dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad varžytinės, kurias ieškovė prašė sustabdyti, atsiliepimo pateikimo metu yra pasibaigusios.

28.       Laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo. Teismų praktikoje, kuomet iki atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo išnagrinėjimo, civilinė byla išsprendžiama iš esmės, yra laikoma, jog nelieka apeliacijos dalyko ir procesas, pradėtas pagal tokį atskirąjį skundą, paprastai yra nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p. ir 3 d., 338 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas byloje nėra išspręstas, o turint omenyje, kad teismas yra įstatymo įgaliotas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies ir taikyti mažesnės apimties laikinąsias apsaugos priemones, skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas jos priėmimo momentu – kai prašomos stabdyti varžytinės nebuvo pasibaigusios. Konstatavus (nutarties 24 – 26 p.), kad pirmosios instancijos teismas prašymą išsprendė teisingai, nutartis ir šioje dalyje paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Trečiasis asmuo UAB „Baltijos kredito sprendimai“ pateikė prašymą priteisti 1 091,42 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos išnagrinėjus ieškinį iš esmės. Kadangi nutartimi dėl taikos sutarties (ne)patvirtinimo ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byla iš esmės neišsprendžiama, trečiojo asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nesvarstomas ir turės būti išspręstas priimant galutinį sprendimą byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                Egidijus Žironas