Civilinė byla Nr. 2A-552-324/2012;

Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05978-2010-2;

Pirmosios instancijos teismo teisėja Rita Ulejevienė;

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.4; 35.5; 121.14; 121.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. balandžio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Gintauto Koriagino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1069-151/2011 pagal 218-osios butų savininkų bendrijos ieškinį atsakovui K. T. dėl nuostolių atlyginimo,

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 017,07 Lt skolą už komunalinius ir kitus patarnavimus laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn. imtinai, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. vasario mėn. nemoka privalomų mokesčių už komunalinius ir kitus patarnavimus, todėl iki 2010 m. kovo 1 d. yra susidaręs 5 017,07 Lt įsiskolinimas.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5 017,07 Lt skolai grąžinti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 150,51 Lt žyminio mokesčio, 1 600 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad, patenkinus atsakovo prašymus dėl papildomų įrodymų apie jo skolą, buvo išreikalauti visi su ieškinio reikalavimais susiję įrodymai – sutartys, mokėjimai, susirinkimų protokolai, detalūs paskaičiavimai ir pan., tačiau atsakovas jų neapibendrino, nepateikė atsikirtimų. Sprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus 2009 m. birželio 9 d. specialisto išvada „Dėl 218 butų savininkų bendrijos ūkinės–finansinės veiklos tyrimo“ Nr. 5-2/86, kurioje nustatyta, kad atsakovo skolos dydis 2008 m. spalio 1 d. sudarė 3 644,85 Lt, yra nenuginčyta, todėl šis skolos dydis neįrodinėtinas pakartotinai ir laikytinas nustatytu faktu (CPK 182 straipsnio 3 dalis). Konstatavo, kad atsakovas nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. ir toliau nemokėjo mokesčių ieškovui, mokėjimai už šį periodą beveik nesikeitė, padidėjo dėl didesnio pridėtinės vertės mokesčio. Nustatė, kad atsakovo pateikti atsikirtimai nėra susiję su ieškovo reikalavimais, jis piktnaudžiavo teise prašydamas skirti ekspertizę skolos dydžiui paskaičiuoti, o teismui patenkinus šį prašymą ir paskyrus ekspertizę bei įpareigojus atsakovą už ją sumokėti, atsakovas šios pareigos neįvykdė.

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Ieškovas neįrodė aplinkybių, sudarančių ieškinio reikalavimų pagrindą (CPK 178 straipsnis). Sprendimas priimtas pilnai neištyrus įrodymų byloje.

Nevertinta, kad su ieškiniu nepateiktas bendrijos pirmininko B. L. išrinkimo visuotiniame narių susirinkime protokolas su 1350 parašų. Eilinis vieno, o ne dvidešimt vieno namo kelių žmonių susirinkimas neteisėtai įvardintas kaip visuotinis.

Nepateikti visuotinių susirinkimų, kurių metu buvo nustatyti komunalinių ir administravimo mokesčių dydžiai, mokesčių paskirstymo pagal butus tvarka, protokolai.

Nenurodytas namo bendras plotas, nuo kurio nustatomas 1 kv. m įkainis.

Nepagrįsta dokumentais „kitų išlaidų“ pagal butus paskaičiavimo tvarka, neįrodyta iš kokių tarnybų gauti duomenys apie gyventojų skaičių butuose.

Neįvardinta, kad mokesčių skaičiavimai bendrijoje atliekami nesivadovaujant CK 4.82 straipsnio 3 dalimi.

Nekreiptas dėmesys į atsakovo sumokėtas sumas, ginčytinus matematinius apskaičiavimus, kadangi bendrijos apskaičiuotos sumos nesutampa su baudžiamojoje byloje nurodytomis sumomis.

Sprendimas priimtas pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktus.

Pažeidžiant šalių rungimosi, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principus, CPK 176 straipsnyje, l83 straipsnio 3 dalyje, 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, atmesti ir neįvertinti atsakovo išdėstyti argumentai, pateikti įrodymai dėl ieškovo reikalaujamų mokėti sumų tarifų neteisėtumo.

Nevertinta, kad atsakovo prievolės vykdymas sustabdytas dėl kreditoriaus, nevykdžiusio pareigos teikti bendrijos nariams visus dokumentus, kaltės. Nesilaikyta pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, nes nenorėta išreikalauti iš ieškovo visus dokumentus ir ši funkcija priskirta atsakovui, nurodžiusiam, kad bendrija netenkina jo prašymų.

Ieškovas yra netinkama šalis byloje, nes neįrodė, kad bendrija kaip juridinis asmuo patyrė nuostolius. Ne bendrija, o butų savininkai yra bendro naudojimo objektų savininkai, ir šie asmenys, proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, turi teisę į bendro naudojimo objektų duodamas pajamas, privalo sumokėti namo išlaikymo išlaidas, mokėti mokesčius ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 6 dalis).

Nevertinta, kad ieškovas atsakovui priskaičiavo daug didesnius mokesčius nei priklausė pagal teisės aktus, todėl ieškovas privalo atlyginti atsakovui jam padarytą žalą. Nepagristai atsakovui nepriteista neteisėtai priskaičiuota 4 086,20 Lt skola.

Neatsižvelgta, kad ieškovas sutartis su paslaugų tiekėjais pasirašė neturėdamas teisės atstovauti butų savininkus ir šiems nežinant, nerodydamas sutarčių prieš jas pasirašant, neaptariant jų visuotinių susirinkimų metu.

Nevertinta, kad ieškovo pateikti apskaičiavimai, lentelės surašyti paties B. L. ir neįrodyti juridinę galią turinčiais dokumentais. Ieškovas nepateikė faktinių sąnaudų, buhalterinių dokumentų, įrodančių reikalaujamų sumokėti mokesčių pagrįstumą, sąskaitų–faktūrų, kitų teisiškai patvirtintų dokumentų. Nėra aiškiai nurodyta, kokios sumos reikalaujamos už konkrečias paslaugas, nenurodyti paslaugų tarifai, įkainiai. Sutartys su paslaugų tiekėjais įrodo tik teisinių santykių tarp atitinkamų šalių egzistavimą, tačiau nepagrindžia įsiskolinimų sumų. Byloje nėra sutarties su UAB „Kauno vandenys“. Kirpyklos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkės D. A. 2006 m. vasario 3 d. pasirašyta sutartis Nr. 13207-01 apgaulingai nurodoma kaip sutartis su bendrija.

Ieškovas neįrodė, o teismas nepareikalavo įrodyti vandens perskaičiavimo teisėtumą, kuo remiantis jis atliktas. Šis perskaičiavimas nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktais, atliktas už jau sumokėtą laikotarpį. Sugedus skaitikliams, neteisėtai skaičiuota pagal normą žmogui, o nunešus skaitiklių parodymus į bendriją ir paprašius metrologiškai patikrinti bei pradėti skaičiuoti nuo nulio, buvo paimtas 2001–2007 m. laikotarpis ir suskaičiuota dar kartą, nors ieškovas ieškinyje nenurodo 2001 metų. Nurodyta, kad R. T. neapmokėjo jai išrašytų sąskaitų, tačiau sąskaitų, kuriuose būtų įrašomi vandens skaitiklių parodymai, bendrija neišrašė. Ieškovas dokumentais neįrodė, kokį kiekį vandens kiekvieną mėnesį suvartojo namas, atsakovas, nepateikė kiekvieno mėnesio skaitiklių parodymų, nepristatė sąskaitų–faktūrų, kokios sumos sumokėtos už namą, atsakovą. Neįrodyta, kad rinktas šalto vandens abonentinis mokestis sumokėtas tiekėjui. Specialistės išvadų 30 lape nurodoma, kad B. L. teikiami parodymai į UAB „Kauno vandenys“ 71 494,96 Lt nesutampa su gyventojų deklaruotais vandens kiekiais. Teismas privalėjo pripažinti perskaičiavimą negaliojančiu. Neatkreiptas dėmesys, kad bendrija netaikė atsakovo butui tiekėjo taikomų nuolaidų už vandenį – 3,15%, už bendrą elektrą – 5%. Tiekiamo vandens vartotojas yra ne bendrija, bet butų savininkai. Butų savininkai, o ne bendrija moka už vandenį. Kadangi ne bendrija yra vandens tiekėjas, todėl jai nepriklausė atlikti jokių vandens perskaičiavimų. Teismas nenurodo tikslaus laikotarpio, per kurį atsakovas nedeklaravo vandens parodymų, teigia, kad apie 8 metus. Ieškiniu prašoma priteisti skolą už 4 metų laikotarpį (nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn.).

Nepagrįstas ieškovo skaičiavimas laikytas teisėtu, nors pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 327.1 punktą, sugedus atsiskaitomam apskaitos prietaisui, už tą laikotarpį, kai karšto vandens apskaita veikė netiksliai, atsiskaitoma pagal atitinkamo laikotarpio karšto vandens suvartojimo iki gedimų vidurkį.

Neatlikta bendro naudojimo inžinerinės įrangos bei karšto vandens sistemos prietaisų apžiūra, nesurašytas apžiūros aktas, metrologiškai nepatikrinti skaitikliai. Mokestis už vandens suvartojimą skaičiuotas neteisingai dėl vandens apskaitos prietaisų gedimo. Tiekėjas turi kas 4 m. metrologiškai patikrinti skaitiklius, tačiau nuo 1996 m. jie niekada netikrinti. Tiekėjas atsakovo prašymų nepriėmė, buvo pasiūlyta kreiptis į bendriją, kuri nesiėmė jokių veiksmų gedimams šalinti. UAB „Kauno vandenys“ direktorius V. B. dienraščiui „Kauno diena“ aiškino, kad, sugedus vandens skaitikliams, nei vienu atveju mokesčiai nebuvo perskaičiuojami (2005 m. vasario 17 d.).

Ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, pažeisdamas CPK 7 straipsnio 2 dalies nuostatą, nuslėpė dalį įrodymų, dalies įrodymų sąmoningai nepateikė, ant dalies dokumentų nėra gavimo teisme datos ir teismo spaudo. Iš baudžiamosios bylos dokumentų matyti, kad atskiruose lapuose nurodytos skirtingos sumos, paskaičiavimai, apmokėjimai, specialistės klaidingai lentelėse sudėtos sumos.

Netinkamai taikytas CPK 226 straipsnis, iš ieškovo nereikalauta pateikti visus įrodymus. Atsakovas kiekvieno teismo posėdžio metu siekė gauti įrodymus, tačiau dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių jų negavo. Nepareikalauta ieškovo paaiškinti, kodėl su ieškiniu nebuvo pateikti visi įrodymai. Posėdžių metu nuolat buvo neleidžiama pasisakyti atsakovo atstovei.

Bendrija yra ne pelno organizacija, todėl negali padengti jokių nuostolių. Ieškovas neįrodė, iš kokių lėšų sumokėjo už atsakovą.

Nepripažintas neteisėtu mokesčių skaičiavimas pagal gyventojų skaičių. Bendrija neturi teisės skaičiuoti mokesčius pagal gyventojų skaičių, kadangi neturi galimybės žinoti, kiek konkrečiame bute gyvena žmonių, neturi prievolės registruoti namo gyventojus. Tai ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas nesuteikė teisės bendrijai gauti duomenis apie bendrijos butuose deklaruojamus asmenis, šio įstatymo 9 straipsnio l dalis nustato, kad tik buto savininkas turi tokią teisę.

Neteisingai spręsta, kad atsakovas nemoka mokesčių nuo 2006 m. vasario mėn. Teismui pristatytas apmokėjimo lapelis, kuriame 2006 m. liepos mėn. nurodyta 10 ct permoka. 2007 m. gruodžio mėn. sumokėta 2 200 Lt, t. y sumokėta už 2-3 metus, jei mokesčiai būtų skaičiuoti pagal įstatymą.

Nepagrįstas teiginys, kad atsakovas nuolat prašė išreikalauti naujus įrodymus, o juos gavęs jų neapibendrino, nepateikė atsikirtimų. Atsakovas 2010 m. gruodžio 16 d. prašė teismo išreikalauti visus 2006–2010 m. bendrijos narių susirinkimų protokolus, pagal kuriuos skaičiuojami ir renkami mokesčiai (nebuvo gauti), visas 2006–2010 m. sutartis, pagal kurias apskaičiuojami mokesčiai (ne visos gautos), bendrijos pirmininko 2006–2009 m. metines ataskaitas (nebuvo gautos), namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2006–2009 m. išlaidų suvestines (nebuvo gautos). Dėl to neteisingai nurodyta, kad išreikalauti visi įrodymai, sutartys, mokėjimai, susirinkimų protokolai, paskaičiavimai. Pristatytos tik 2008 m. spalio mėn., 2009 m. sausio mėn., 2009 m. rugsėjo mėn. UAB „Kauno liftai“ sąskaitos–faktūros, elektros energijos suvartojimo išplėstinės skaičiuotės už 2008 m. spalio mėn., 2008 m. lapkričio mėn., 2008 m. gruodžio mėn., nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio mėn., 2010 m. vasario mėn.

Nenurodyta, kad mokestis už bendrą elektrą paskaičiuotas ne pagal įstatymą. 2010 m. sausio 31 d. pažymoje „Dėl komunalinių mokesčių priskaičiavimo (duomenys neskelbtini) namui“ nurodoma Bendro apšvietimo lentelė, nors turėtų būti įvardinta bendra elektra, nes ji susideda iš bendro apšvietimo liftų ir siurblių elektros. Sumos nurodomos nuo 2008 m. spalio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. (ieškinys pareikštas už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn.). Neįrodyta, kaip iš bendro skaitiklio išskaičiuota liftų elektra.

Nevertinta, kad mokestis už šiukšlių išvežimą paskaičiuotas taip pat ne pagal įstatymą. B. L. iš UAB „Kauno švara“ pristatyta 2011 m. sausio 25 d. pažyma dėl mokesčių Nr. (6.76-13)-5 neadresuota nei ieškovui, nei teismui, yra abstrakti ir prieštarauja pasirašytai bendrijos sutarčiai, pagal kurią mokestis skaičiuojamas pagal konteinerių talpą, skaičių, nurodant sumas namui ir visai bendrijai.

Neatsižvelgta, kad tarp bendrijos ir AB banko „Hansa-LTB“ 2002 m. kovo 7 d. sudarytoje sutartyje Nr. 208-K ir baudžiamoje byloje nurodytos skirtingos bendrijos sąskaitos.

Nevertinta, kad darbuotojų atlyginimai nenustatyti visuotinio susirinkimo metu, todėl yra neteisėti. (duomenys neskelbtini) namo 2008 m. liepos 9 d. protokole Nr. 36 nurodyta, kad seniūno alga – 500 Lt, valytojos – 250 Lt. B. L. pateiktuose dokumentuose seniūno atlyginimas nurodomas 685 Lt, o valytojos – 350 Lt. Tikrasis atlyginimas nesutikrintas su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis. Mokestis skaičiuotas ne pagal įstatymą ir visiems butams vienodas nepriklausomai nuo butų ploto.

Neištirti prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-2-423-08 duomenys, joje esantys įrodymai. Išvadų 5 lape nurodoma, kad negalima nustatyti, ar priskaitytos sumos yra teisingos, 6 lape nurodoma, kad buhalterės N. T. V. priskaitytos sumos mokesčių priskaitymo žiniaraščiuose be dokumentų padidintos 4 145,3 Lt, 7 lape nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti bendrijos narių skolų bendrijai dydžio, 40-44 lape nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) namo mokesčių priskaitymo žiniaraščiuose priskaitytos sumos be dokumentų padidintos 8 232,08 Lt ir sumažintos 5 301,53 Lt. Išvadų 30-33 lapuose nurodoma, kad bendrijos nariams priskaitytos sumos už bendrą elektrą 16 602,69 Lt, už šiukšlių išvežimą 7050,35 Lt, už vandenį 71 494,96 Lt didesnės nei sumokėta tiekėjams.

Neatkreiptas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje tirtas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 1 d., ieškinys paduotas už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn. laikotarpį. Nors laikotarpiai skirtingi, tačiau nurodomas vienodas atsakovo skolos dydis. Mokesčių skaičiavimas ir paskirstymas vyko nesivadovaujant CK, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais, neatsižvelgta, kad aukščiausias valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas.

Neteisingai spręsta, kad atsakovas piktnaudžiavo savo teise, nes prašė skirti ekspertizę, bet už ją nesumokėjo. Susipažinus su teismo nutartimi skirti ekspertizę, pasidarė aišku, kad bus vadovaujamasi neegzistuojančios valdybos nutarimais ir veltui bus sumokėti pinigai.

Netaikytas CK 6.58 straipsnis, kuriuo vadovaudamasis atsakovas sustabdė savo prievolę.

Nenurodyta, kad ieškovas ir buhalterės teismo pripažinti kaltais pagal BK 223 straipsnio l dalį.

Neatsižvelgta, kad ilgą laiką B. L. negalėjo atstovauti bendrijai, nes nebuvo išrinktas jos primininku ir šis jo statusas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad teismo posėdžiuose, kuriuose buvo tenkinami visi atsakovo net ir nepagrįsti reikalavimai dėl dokumentų išreikalavimo, atsakovas ir jo atstovai neneigė, jog už komunalines ir kitas suteiktas paslaugas nebuvo mokama. Patenkinus atsakovo ir jo atstovo prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, atsakovas pakeitė nuomonę, todėl ekspertizė nebuvo atlikta. Nėra įrodymų, jog atsakovas sumokėjo bent dalį ieškinyje nurodytos skolos. Teismas ėmėsi visų priemonių įrodymams surinkti. Atsakovui buvo sudaryta galimybė pateikti priešieškinį, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovo skaičiavimai netikslūs. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių dokumentų teismas neišreikalavo ir kokia jų reikšmė sprendimo priėmimui. Ieškovas pateikė visus įrodymus, susijusius su skolos paskaičiavimu. Aplinkybės dėl vandens suvartojimo, mokesčio už vandenį paskaičiavimo išsamiai išanalizuotos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje. Civilinėje byloje pateiktas bendrijos nutarimas, kuriuo nutarta mokesčius skaičiuoti atsižvelgiant į bute gyvenančių asmenų skaičių. Skaičiuojant skolą įvertinti visi atsakovo atlikti mokėjimai. Visi ieškovo darbuotojų darbo užmokesčiai patvirtinti ieškovo narių susirinkimuose, tai įrodantys dokumentai pateikti byloje. Mokesčiai paskaičiuojami atsižvelgiant į paslaugas teikiančių įmonių pateiktas sąskaitas–faktūras ir paskirstomi pagal ieškovo narių susirinkimuose priimtus nutarimus. Nei vienas ieškovo priimtas nutarimas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Apeliantas nenurodė prievolės nevykdymo pagrindų. Byloje pateikti tinkamą B. L. atstovavimą patvirtinantys dokumentai.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl atsakovo pareigos mokėti už gyvenamosios patalpos naudojimui suteiktas komunalines paslaugas ir kitus su gyvenamosios patalpos ir namo eksploatavimu susijusius patarnavimus.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą apie tai, kad ieškovas neįrodė tokios prievolės buvimo pagrindų.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamoji patalpa – butas, esantis daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui ( CK 4.82 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu įgyvendina butų savininkų bendrija, veikianti pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, kitus teisės aktus ir bendrijos įstatus. Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles ( Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3, 20 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų avininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 dalių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos" patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų  bendrijų įstatų 8 punkto 1, 3 ir 4 pastraipų, 10 punkto 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės   bendrijoje   savanoriškumo   principas   reiškia,  jog savininkas  gali  nestoti  į  bendriją,  t.  y.  nesusieti  savęs narystės  bendrijoje  ryšiais,  tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir  negyvenamųjų  patalpų  daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių  santykių,  susijusių  su  bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas. Kadangi  nuosavybė  įpareigoja,  gyvenamųjų  ir negyvenamųjų patalpų  daugiabučiuose  namuose  savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai  asmenys)  nepriklausomai  nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos   nariai,   privalo   atlikti  pareigas,  kylančias  iš bendrosios   dalinės  nuosavybės  teisės  įgyvendinimo  (apmokėti išlaidas,   susijusias   su   namo   bendrojo  naudojimo  objektų priežiūra,  remontu,  tvarkymu  ir  kt.).  Dėl to kylantys ginčai tarp  bendrijos  ir  jos narių, taip pat kitų savininkų gali būti sprendžiami   teismine  tvarka.  

Taigi, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas nėra Kauno m. 218-osios butų savininkų bendrijos narys, būdamas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrasavininkis, privalo prisiimti pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu.

Atmestinas ir apelianto argumentas dėl ieškovo reikalavimo teisės nebuvimo.

Kauno m. mero 1996 m. vasario 9 d. potvarkiu nr. 78 perregistruotų ieškovo įstatų 4 punkte suformuoti bendrijos veiklos uždaviniai yra bendrijos namų naudojamų patalpų priežiūra ir eksploatavimas, įstatų 14 punkte išdėstyta tikslinių įmokų sąvoka ( eksploatavimas, remontas ir kt.). Pagal įstatų 12.5 punktą bendrijos nariai privalo mokėti nustatytas įmokas ir rinkliavas.  Tuo vadovaujantis bendrija, sudariusi sutartis dėl namo eksploatavimo su komunalines ir kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, pagrįstai iš bendrijos narių ir namo patalpų savininkų rinko tikslines įmokas už suteiktas komunalines paslaugas. Aplinkybė, iš kokių lėšų ieškovas mokėjo už atsakovą, nagrinėjamu atveju nėra svarbi – atsakovo pareiga mokėti įvairias eksploatacines įmokas kyla iš naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis fakto ir aukščiau nurodytų įstatymų.

Apeliantas taip pat neteisingai remiasi CK 6.58 straipsnyje nustatyta teise sustabdyti prievolės įvykdymą. Šią teisę įstatymų leidėjas susiejo su priešpriešiniu prievolės įvykdymu, tuo tarpu atsakovas nepateikė įrodymų, jog namui ir butui nebuvo suteiktos sąskaitose nurodytos komunalinės ir kitos paslaugos.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto teiginiu dėl neteisėto ieškovo atstovavimo teisme bei pasirašant sutartis su paslaugas teikiančiomis įmonėmis – viešojo registro duomenys patvirtina, kad bendrijos pirmininku nuo 2000 m. balandžio 18 d. yra B. L.

Kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas negali įvertinti dėl neatskleistos bylos esmės.

Ieškinys pareikštas dėl 2006 m. vasario – 2010 m. vasario mėnesiais atsakovo nesumokėtų įmokų. Iš sąskaitos t. 1 b.l. 48 matyti, jog šios įmokos yra amortizaciniai atskaitymai, mokestis už šaltą vandenį, bendrą apšvietimą, šiukšlių išvežimą, liftą, vidaus tinklų priežiūrą, išlaidos apmokamiems darbuotojams, kitos išlaidos ir mokestis už taupomosios kasos patarnavimus. Atsakovas ginčija jų apskaičiavimo teisingumą. Apeliantas pagrįstai teigia apie savo teisę, susijusią su bendro naudojimo objektų priežiūra pareiga, gauti informaciją apie bendrijos veiklą ir privalomus mokesčius, tačiau ši informacija bei apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl įvairių mokesčių skaičiavimo aspektų ir mokėjimo pagrindų  turėtų būti vertinama ginčo dėl mokėjimų pagrįstumo kontekste. Mokėjimo pagrindų  nenuginčijus, nebūtų teisinio pagrindo spręsti apie nepagrįstą mokesčių priskaičiavimą, o ieškovui  -  atsakovų mokėtinus mokesčius paskirstyti kitiems butų savininkams. Tai prieštarautų CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, aiškinant ir taikant įstatymus, tačiau sutiktina su apelianto argumentu, kad, nesant visų sutarčių su paslaugas teikiančiomis įmonėmis, duomenų apie ginčo laikotarpiu šių įmonių kas mėnesį reikalautas sumokėti sumas ir visų bendrijos narių susirinkimų nutarimų, priimtų dėl įvairių įmokų  paskirstymo principų gyvenamųjų patalpų savininkams, atsakovo atsiliepime į ieškinį, žodiniuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų atsikirtimų bei su apskaičiavimų neteisingumu susijusių apeliacinio skundo argumentų patikrinimas nėra įmanomas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pristatė visus mokesčių apskaičiavimo pagrįstumą patvirtinančius įrodymus, neatitinka bylos duomenų.

Ieškovas pateikė 2010 m. kovo 13 d. sudarytą elektros energijos tiekimo sutartį, 2006 m. vasario 11 d. sutartį dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo ir 1996 m. vasario 1 d. lifto įrengimų ir sistemų techninės priežiūros ir remonto sutartį ( t. 2 b.l. 25,28,30).  Nėra aiškus atsiskaitymo už elektros energiją ginčo laikotarpiu pagrindas, nepristatyta sutartis su „Kauno vandenų“ bendrove. Teigdamas apie teisingai apskaičiuotą mokestį už šaltą vandenį, teismas remiasi 2009 m. birželio 9 d. specialisto išvada dėl 218-os butų savininkų bendrijos ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų Kauno apskrities VPK NTV ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo byloje nr. 20-2-423-08, tačiau mokėjimų už šaltą vandenį apskaičiavimų patikrinimas pagal žiniaraščius pastarojoje byloje buvo atliktas dėl 2004-01-01 – 2008-10-01 laikotarpio, ginčo gi laikotarpis yra platesnis. Apeliantas pagrįstai teigia, kad teismas, konstatuodamas reikalavimo pagristumą 2006-2008 m., neišreikalavo ir nesirėmė visa ikiteisminio tyrimo byloje surinkta medžiaga. Ieškovas teigia, kad už šaltą vandenį pagal normą buvo atsiskaitoma su UAB „Kauno vandenys“ pagal jo pateiktą sąskaitą – faktūrą kiekvieną mėnesį, tačiau, išskyrus 2008 m. spalio 15 d., 2009 m. sausio 15 d., 2009 m. rugsėjo 15 d. UAB „Kauno liftai“ sąskaitas,  byloje nėra duomenų nei apie „Kauno vandenų“ įmonės, nei kitų įmonių, su kuriomis sudarytos sutartys, ginčo laikotarpiu pateiktas sąskaitas ieškovui, nei bendrijos narių ir gyvenamųjų patalpų savininkų susirinkimų nutarimų mokesčių paskirstymo klausimu ar detalios skaičiuotės, pagrindžiančios mokesčių paskirstymo proporcingumą turimos nuosavybės daliai.

Ieškovas t. 1 b.l. 142 nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas, priėmęs nutarimą dėl vidaus tinklų priežiūros, įvyko 1999 m. balandžio 20 d., tačiau tokio nutarimo byloje nėra.

2008 m. liepos 9 d. bendrijos narių nutarimu buvo nutarta mokėti valytojai 250 Lt darbo užmokestį, naudoti 15,30w lemputes, dėl radiatorių atstatymo  „(16 ct nuo 1 kvadratinio metro)“, dėl amortizacinių atskaitymų surengti vieną susirinkimą per metus,  amortizacinius atskaitymus nuo 2008 m. liepos 15 d. pakelti iki 0,16 Lt nuo vieno kvadratinio metro ploto iš neteisėtai mokėto papildomo atlyginimo J. J. eilutėje „vandens ir šilumos tinklų aptarnavimas“, namo gyventojų susirinkimą kviesti ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Ieškovas nepateikė 2006, 2007, 2009-2010 m. ar kitų su mokesčių paskirstymu ir nustatymu susijusių susirinkimų protokolų (pristatytas 2011 m. rugsėjo 28 d. protokolas ginčo laikotarpiu nesusijęs).

2010 m. lapkričio 23 d. atsakyme atsakovui ieškovas nurodė, jog kitos 2006 m. gruodžio mėn. išlaidos yra bendrijos ūkio išlaidos ( skalbimo milteliai, semtuvė, šluostė, 2009 m. lapkričio 11 d. priskaityta 23 Lt už atsiskaitymo knygeles), 2010 m. spalio 25 d. atsakyme detalizavo apmokamų darbuotojų atlyginimus. Pastarųjų mokėjimų pagrįstumą atsakovas ginčijo. Teismas juos priteisė, tačiau byloje nėra įrodymų apie nurodomas ūkio išlaidas ir darbuotojams, išskyrus valytoją, mokėtiną darbo užmokestį.

2011 m. birželio 15 d. nutartimi teismas buvo paskyręs ekspertizę mokesčių apskaičiavimo pagrįstumui nustatyti ( t. 2 b.l. 48-49). Prašymą pateikusiam atsakovui nesumokėjus piniginio užstato už pageidaujamą atlikti procesinį veiksmą, ekspertizė nebuvo atlikta. Pažymėtina, kad, nesant aukščiau nurodytų dokumentų, jos atlikimas ir nebūtų įmanomas (klausdamas, ar, apskaičiuojant atsakovo butui privalomus mokėjimus už komunalinius patarnavimus ir kitus patarnavimus, buvo vadovaujamasi paslaugas teikiančių įmonių sąskaitomis ir bendrijos valdybos nutarimais, teismas šiuos dokumentus ekspertams turėjo pateikti).

Išdėstyti motyvai pagrindžia, kad dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010.). Pagal pateikus įrodymus negalima įvertinti visų apelianto argumentų, t.y. bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ji perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.). Pirmosios instancijos teismo dėmesys atkreiptinas į tai, ar dalyvaujančiais byloje asmenimis yra visi atsakovo buto savininkai ( byloje nėra pastarąją aplinkybę pagrindžiančių viešojo registro duomenų, R. T. joje dalyvauja kaip atsakovo atstovė).  

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

n u t a r i a :

panaikinti 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.            

Teisėjai                                           Virginija  Gudynienė

                                                        Jolita  Cirulienė

                                                        Gintautas Koriaginas