Civilinė byla Nr. 3K-3-175/2008 (S)
Procesinio sprendimo
kategorijos:
30.3; 28.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio
(kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal ieškovų D. K. ir V. K.
kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d.
sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. rugsėjo 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovų D. K. ir V. K. ieškinį
atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, AB Ūkio bankui,
Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarei Aušrai Rabačiauskienei, Z. M. , Teisingumo ministerijai, VĮ Registrų centrui,
tretiesiems asmenims I. K., AB „Lietuvos draudimas“ dėl
pripažinimo statytojais, nuosavybės teisių į namo dalį pripažinimo, turto
įkeitimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovai V. K. ir D. K. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti juos priestato
prie gyvenamojo namo 1a2p, esančio (duomenys neskelbtini), statytojais;
2) pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į 48/100 dalis gyvenamojo namo (duomenys
neskelbtini), sudarančias 137,09 kv. m šio namo bendrojo ploto; 3)
pripažinti AB Ūkio banko ir I. K. 1995 m. vasario 28 d.
turto įkeitimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti
restituciją. Ieškovai šiuos reikalavimus grindė, nurodydami, kad gyvenamąjį
namą (duomenys neskelbtini), ieškovas V. K. gavo
kaip dovaną iš savo sesers. Vėliau jis susituokė su ieškove D.
K. . Gyvendami santuokoje apie 1991 m. jie pradėjo gyvenamojo namo
rekonstrukciją ir priestato statybą. Ieškovai turėjo parengę projektą ir buvo
gavę statybos leidimą. Šie dokumentai vėliau dingo. Buvo užsakytas ir padarytas
pakartotinis projektas 1996 m. Statybos darbai buvo užbaigti iki įkeitimo
sutarties sudarymo. Dėl to naujai pastatytas priestatas yra bendroji ieškovų D.
ir V. K. nuosavybė. Jie investavo savo lėšas į statybos darbus. 1995 m.
trečiasis asmuo I. K. sudarė įkeitimo sutartį, įkeitė namą
bankui. Ši įkeitimo sutartis yra neteisėta, nes įstatymo draudžiama
įgaliotiniui sudaryti sandorį savo interesais, o I. K. įkeitė
namą garantuodama jos pačios paimtos paskolos grąžinimą. Turtas priklausė abiem
ieškovams, tačiau nebuvo gauta D. K. sutikimo įkeisti namą.
Dėl neteisėto įkeitimo yra atsakinga sandorį tvirtinusi notarė, kita sandorio
šalis AB „Ūkio bankas“. Įkeitimo sutartis yra ydinga dar ir dėl to, kad
įkeitimo sutartyje netiksliai, neteisingai įkeičiamas turtas įvardytas namų
valda. Tuo metu ieškovams nepriklausė žemės sklypas (duomenys neskelbtini),
todėl nebuvo namų valdos Žemės reformos įstatymo prasme. Detalizuota pažyma
buvo klaidinga, neatskleidė tikrosios padėties, kiek ir kokių yra statinių.
Registrų įstaiga turėjo užfiksuoti naujai statomus objektus sklype, tačiau to
nepadarė. Kadangi savavalinės statybos aktas nėra nesurašytas, tai statyba ne savavalinė.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno
miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas
nurodė, kad gyvenamojo namo priestato 1a2p projektas parengtas 1996 m.,
jame pažymėta, kad tai ankstesnio projekto dublikatas arba kartotinis
projektas, nepateikta jokių įrodymų, kad iki 1996 m. buvo parengtas koks nors
priestato 1a2p projektas, nėra duomenų apie priestato 1a2p statybos leidimo
išdavimą. Teismas sprendė, kad priestatas 1a2p, esantis (duomenys
neskelbtini), yra sukurtas neturint suderinto projekto ir nesant leidimo
statyti šį statinį, todėl nėra galimybės konstatuoti, kad tam tikras asmuo yra
statytojas Statybos įstatymo 3 straipsnio prasme. Įvertinęs įrodymų visumą,
teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė turėję pakankamai lėšų ginčo priestatui
pastatyti, reikalingoms medžiagoms nupirkti, darbuotojams samdyti, todėl nėra
pagrindo pripažinti juos ginčo priestato statytojais. Teismas sprendė, kad
nuosavybės teisė negalima be naudojimosi ar disponavimo teisių, kaip nuosavybės
sudedamųjų dalių, todėl reikalavimas pripažinti nuosavybės teisę ieškovams į
48/100 dalis gyvenamojo namo Obelynės g. 35, atmestinas. Teismas sprendė, kad
ieškovė D. K. nepateikė įrodymų, jog santuokos su V. K.
metu ji padidino gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertę, todėl
ieškovės D. K. teisės sudarant įkeitimo sutartį nebuvo pažeistos. Teismas
laikė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad VĮ Registrų centras pateikė
detalizuotoje pažymoje neteisingus ar netikslius duomenis. Byloje nėra duomenų,
kad dėl priestato 1a2p kadastro duomenų sudarymo, papildymo, įtraukimo į
duomenų bazes būtų buvęs paduotas prašymas VĮ Registrų centrui iki 1995 m.
vasario 28 d. įkeitimo sutarties sudarymo. Pareiga inventorizuoti statinį,
įrašyti duomenis apie jį į valstybinį registrą negali būti užkraunama registrą
tvarkančiai institucijai, tai yra pirmiausia turto savininko teisė. Teismas
nurodė, kad reikalavimas taikyti restituciją yra išvestinis ir gali būti
svarstomas tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta negaliojančia įkeitimo
sutartis. Įkeitimo sutarčiai likus galioti, restitucija netaikytina.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartimi
Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė ir bylos
dalį dėl ieškovų V. K. ir D. K. pripažinimo
gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestato statytojais
bei nuosavybės teisių į šį priestatą jiems pripažinimo nutraukė; kitą teismo
sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad ieškovai nebuvo priestato statytojai pagal Statybos
įstatymą, pažymėjusi, kad byloje yra pakankamai duomenų (dalyvaujančių byloje
asmenų paaiškinimai, važtaraščiai), patvirtinančių, jog gyvenamasis namas
priklausė ieškovams ir būtent ieškovai investavo lėšas į priestato statybą bei
atliko užsakovo funkcijas, ginčo dėl to byloje nėra. Nesant byloje ginčo dėl
statytojo, ieškovai neturėjo jokio teisinio pagrindo reikšti tokį reikalavimą,
o teismas jį nagrinėti. Kolegija nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl jų
pripažinimo statyto priestato statytojais negali sukurti jokių teisinių
pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė ir šią civilinės
bylos dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad ieškovai statė priestatą be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto
statinio projekto ir neturėdami nustatyta tvarka išduoto leidimo. Pagal CK
4.103 straipsnį asmenys savavališkai pastatytu statiniu neturi teisės naudotis
ir disponuoti, todėl priestatas nebuvo pardavimo objektas ir nebuvo parduotas
atsakovei Z. M. . Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios
instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas,
priimdamas sprendimą atmesti ieškinį dėl reikalavimo pripažinti ieškovams
nuosavybės teises į savavališkai pastatytą priestatą. Naujai pastatytų statinių
įteisinimo tvarka, reglamentuota Statybos įstatymo 24 straipsnyje, nėra
teisminė, todėl teismas negali pripažinti nuosavybės teisių į neįteisintus
nekilnojamuosius daiktus. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos
teismas pagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl turto įkeitimo sutarties pripažinimo
negaliojančia. Įgaliotinė I. K. įkeitė ieškovo turtą trečiajam asmeniui -
AB Ūkio bankui, t. y. ji nesudarė sandorio su pačia savimi ir, sudarydama
sandorį, nebuvo AB Ūkio banko atstovė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog
buvo pažeistas 1964 m. CK 65 straipsnis. V. K. įgijo namą
dovanojimo būdu ir iki santuokos, tai buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl,
sudarant įkeitimo sutartį, ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
ieškovai V. K. ir D. K. prašo
panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą ir
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 5 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasatoriai
savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Kauno apygardos
teismo priimtos nutarties rezoliucinė dalis neaiški, nes nepasisakyta, kokia
apylinkės teismo sprendimo dalies dėl ieškovų pripažinimo statytojais ir
nuosavybės teisių jiems pripažinimo peržiūrėjimo baigtis.
2. Apeliacinės
instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ginčijamo įkeitimo sandorio
neatitikties įstatymo normoms, reglamentuojančioms įkeičiamo turto aprašymą.
Nepasisakydamas dėl didelės dalies apeliacinio skundo argumentų, šis teismas iš
esmės neįvykdė apeliacijos funkcijos.
3. Įstatyme
nenustatyta sąvoka „gyvenamoji valda“, todėl ginčo įkeitimo sutartyje tokia
sąvoka apibūdintas įkeičiamas turtas, kasatoriaus nuomone, nėra aprašytas. Toks
įkeitimo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms,
reikalaujančioms aprašyti įkeičiamą turtą (1964 m. CK 202 straipsnis).
4. Notaras,
vadovaudamasis Notariato įstatymo nuostatomis, privalo siekti, kad nebūtų sudaryta
neteisėtų sandorių, todėl, prieš tvirtindamas sandorį, turi nustatyti faktines
sandorio sudarymo aplinkybes, jas teisiškai įvertinti. Šioje byloje nagrinėjamu
atveju notarė privalėjo netvirtinti banko parengtos įkeitimo sutarties, tačiau,
neįvertinusi sandorio sudarymo aplinkybių, jį patvirtino.
5. Siekiant užkirsti
interesų konflikto galimybę, įstatyme draudžiama atstovui sudaryti sandorius
atstovaujamojo vardu su pačiu savimi ir su asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu
yra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. nutartyje Nr. 3K-3-228/2003
išaiškino, kad įstatymo draudžiama atstovui sudaryti sandorius atstovaujamojo
vardu savo naudai. I. K. įkeitė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais savo asmeninės paskolos grąžinimui užtikrinti, o ne įgaliotojo interesais,
todėl turto įkeitimo sandoris pripažintinas negaliojančiu.
6.
Priestatas yra ne naujas statinys, o namo dalis, kuriai netaikoma naujo
statinio teisinio registravimo tvarka. Pastačius priestatą, neatliekama jo
pirminė teisinė registracija, jo plotas įtraukiamas į bendrą pastato plotą
atliekant inventorizaciją.
Trečiasis asmuo I. K. pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas AB Ūkio bankas prašo skundžiamus teismų sprendimą ir
nutartį palikti nepakeistus bei savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1.Apeliacinės
instancijos teismas nesvarstė kai kurių ieškovų argumentų, nurodęs, kad jie
nesusiję su byla, t. y. nebuvo galimybės jų svarstyti.
2. V.
K. , laikydamas, kad I. K. viršijo įgaliojimus, gali
reikši ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau nėra pagrindo reikalauti pripažinti
negaliojančia turto įkeitimo sutartį.
3. Ieškovai nenurodo,
kokias konkrečiai pareigas pažeidė notarė.
4. Kauno apygardos
teismas, konstatavęs, kad pastato įteisinimo tvarka nėra teisminė, pagrįstai
nutraukė bylos dalį dėl nuosavybės teisių į namo dalį pripažinimo.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovė Z. M. prašo kasacinį skundą
atmesti ir savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti byloje teisinės reikšmės
neturinčių ieškovų argumentų.
2. Ieškovai nepateikė
konkrečių argumentų dėl notarės pareigų netinkamo atlikimo.
Atsiliepimu į kasacinį
skundą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija prašo skundžiamus
teismų priimtus sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, nurodydamas, kad
apeliacinės instancijos teismo nutartis yra aiški, ir sutinka su teismo
argumentais dėl bylos dalies nutraukimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad 1985 m. spalio 15 d. dovanojimo sutartimi E. K.
padovanojo savo broliui ieškovui V. K. mūrinį
gyvenamąjį namą 1A2p su pusrūsiu, mūrinį garažą 2G1p, mūrinį ūkio pastatą 3I1p
ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini). 1987 m. spalio 10
d. ieškovai V. K. ir D. K. susituokė.
1994 m. kovo 10 d. ieškovas V. K. sudarė įgaliojimą,
kuriuo įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą,
įkeisti ir priimti įkaitu pastatus ir kitą turtą. 1995 m. vasario 28 d. I. K. įkeitė ieškovui V. K. priklausančią
namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), užtikrindama iš AB Ūkio banko
gautos paskolos grąžinimą. 1998 m. birželio 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo
sprendimu buvo priteista iš I. K. AB „Ūkio bankas“ 96 972 Lt paskolos,
išieškojimą nukreipiant į įkeistą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini).
2000 m. lapkričio 27 d. turto perdavimo be varžytynių aktu Nr. 585-5/10 šis turtas
- namų valda (duomenys neskelbtini), (mūrinis gyvenamasis namas su
rūsiu, 99,12 kv. m naudingo ploto, garažas, ūkinis pastatas) - buvo perduotas
atsakovei Z. M. . Iš atliktų kadastrinių matavimų matyti,
kad valdoje yra pastatytas priestatas 1a2p (toliau - priestatas), kurio bendras
plotas 138,09 kv. m, jo baigtumas yra 71 proc., statybos metai 1997 – 2006.
Priestatas 1a2p teisiškai neįregistruotas. Teisinė registracija Z.
M. vardu yra atlikta tik gyvenamajam namui 1A2p, ūkio pastatui, garažui ir
kiemo statiniams. V. K. vardu teisinė registracija buvo
atlikta taip pat tik gyvenamajam namui 1A2p, garažui, ūkio pastatui ir kiemo
statiniams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniu skundu kasatoriai (ieškovai) prašo
panaikinti 2007 m. sausio 26 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2007
m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo
ieškinį patenkinti. Taigi kasatoriai nesutinka nei su pirmosios instancijos
teismo sprendimu, kuriuo ieškinys atmestas, nei su apeliacinės instancijos
teismo sprendimu, kuriuo pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas
ir bylos dalis dėl ieškovų V. K. bei D. K.
pripažinimo gyvenamojo namo priestato statytojais bei nuosavybės teisių į
šį priestatą jiems pripažinimo nutraukta.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės
instancijos teismas bylos dalį dėl ieškovų pripažinimo gyvenamojo namo, esančio
(duomenys neskelbtini), priestato 1a2p statytojais nutraukė pagrįstai.
Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso
tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų
saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus
teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip
pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Taigi kiekvienas
suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą,
kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas
interesas (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė,
kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog ieškovai investavo savo asmenines lėšas
į priestato statybą. Atsakovė Z. M., kuri įsigijo ginčo turtą pardavimo be
varžytynių akto pagrindu, taip pat neginčija, kad ieškovai statė šį priestatą.
Taigi byloje nėra ginčo, kas buvo gyvenamojo namo priestato statytoju.
Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad bylinėjimasis
negali būti savitikslis, procesas turi būti ekonomiškas ir turėti aiškius
tikslus. Nesant ginčo, kas buvo priestato statytojas, nėra pagrindo teigti, kad
šiuo klausimu buvo pažeistos ar ginčijamos ieškovų teisės. Kai nėra ginčo, tai nėra
ir pagrindo kreiptis į teismą dėl ginčo sprendimo.
Kasacinio skundo argumentai dėl nuosavybės
teisės į priestatą pripažinimo ieškovams taip pat nesudaro pagrindo naikinti šią
apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį. Apeliacinės instancijos teismas
bylą dėl šios dalies taip pat nutraukė, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo praktika šios kategorijos bylose ir konstatuodamas, kad teismas negali
pripažinti nuosavybės teisių į neteisėtai sukurtus nekilnojamuosius daiktus. Patys
ieškovai (kasatoriai) byloje ne kartą yra pripažinę (tai matyti ir iš kasacinio
skundo), kad, norint pastatyti ir įteisinti įstatymų nustatyta tvarka
gyvenamojo namo priestatą, reikalingas tiek įstatymų nustatyta tvarka
suderintas ir patvirtintas priestato projektas, tiek tokio priestato statybos
leidimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei priestato projekto, nei statybos
leidimo ieškovai nepateikė. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ne teisinė
registracija sukuria nuosavybės teisę. Su tokiu argumentu nėra pagrindo
nesutikti, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai nebuvo pakankamai
rūpestingi ir apdairūs, nes nebuvo atlikta ir šio priestato einamoji
inventorizacija, įtraukiant jo plotą į bendrą pastato plotą, apie tai
užsimenama kasaciniame skunde. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3
straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių
teisių suvaržymai, juridiniai faktai laikomi įregistruotais, kai atitinkami
duomenys įrašomi į nekilnojamojo turto registrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad
nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių
pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Registro tvarkytojas neturi pareigos pats
rinkti duomenis, šiuos jam pateikia suinteresuoti tuo asmenys. Taigi, ieškovams
nepateikus teismui jokių duomenų apie priestato įteisinimą įstatymo nustatyta
tvarka (projekto, statybos leidimas ir t. t.), teismas neturėjo pagrindo
svarstyti nuosavybės teisių pripažinimo klausimą.
Kasacinio skundo argumentai dėl nepakankamo
apeliacinės instancijos teismo nutarties aiškumo negali būti pagrindas naikinti
priimtus teismų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose,
svarstant klausimą dėl ieškovų pripažinimo priestato statytojais, nurodoma, kad
pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, civilinė byla dėl šios dalies
nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme. Pasisakydamas dėl nuosavybės teisių į
priestatą pripažinimo ieškovams, apeliacinės instancijos teismas
motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad dėl šios dalies pirmosios instancijos teismo
sprendimas keistinas, civilinė byla nutrauktina kaip nenagrinėtina teisme.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi CPK 326
straipsnio 1 dalies 3 punktu, suteikiančiu apeliacinės instancijos teismui
teisę pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Motyvas, kad apeliacinės
instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad šiuo atveju aptariamoje
dalyje nutraukia bylą, yra formalus, neturintis įtakos bylos esmei, nes
motyvuojamojoje dalyje nurodoma, kad dėl šių dalių civilinė byla nutraukiama.
Kasacinio skundo argumentai dėl įkeitimo
sutarties pripažinimo negaliojančia taip pat nesudaro pagrindo naikinti
priimtus teismų sprendimus. Tinkamai aiškinant įkeitimo santykius šioje byloje
visų pirma būtina atkreipti dėmesį į ieškovo išduoto įgaliojimo turinį. Šiuo
įgaliojimu V. K. įgaliojo I. K. valdyti ir tvarkyti visą jo turtą,
kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, sudaryti visus įstatymų leidžiamus sandorius:
pirkti, parduoti, priimti dovaną, dovanoti, mainyti, įkeisti ir priimti įkaitu
pastatus ir kitą turtą ir t. t. Taigi, šiuo atveju buvo duotas įgaliojimas
ne konkrečiam veiksmui atlikti, o generalinis įgaliojimas, kuriuo iš esmės
nebuvo niekaip ribojamos įgaliotinio teisės. Ieškovas neginčijo išduoto
įgaliojimo turinio, jo ribų. Esant tokioms bylos aplinkybėms, įgaliotinė
bendrąja prasme turėjo teisę įkeisti jai pavestą tvarkyti turtą (namą), ir šiuo
konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsirado interesų konfliktas (CK 2.135
straipsnis) ar buvo pažeisti CK 2.134 straipsnyje nustatyti atsakovo teisių
apribojimai. Kasatoriai nurodo, kad buvo pažeisti tuo metu galiojusio CK 202
straipsnio reikalavimai aprašyti įkeičiamą turtą. Teisėjų kolegija šioje
konkrečioje situacijoje sutinka su teismų motyvais, kad įkeičiamas turtas buvo
iš esmės apibrėžtas – tai, „gyvenamoji valda“, esanti (duomenys neskelbtini).
Sudarant įkeitimo sutartį, buvo pateiktas nekilnojamojo turto registro įmonės
detalizuota pažyma, iš kurios akivaizdu, kas sudaro šią „gyvenamąją valdą“.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad minėtos registro įmonės (biuro)
1995 metų vasario 27 d. pažyma išduota ieškovui V. K., kurioje nurodoma,
kad ji išduota įkeitimo sutarčiai įforminti. Esant tokioms byloje nustatytoms
aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad nebuvo žinoma įkeičiamo turto apimtis,
kartu, kad buvo pažeisti imperatyvieji įstatymo reikalavimai dėl įkeičiamo
turto aprašymo. Priešingas šios normos aiškinimas reikštų formalų teisės normos
aiškinimą ir prieštarautų Aukščiausiojo Teismo praktikai.
Dėl aptartų aplinkybių nėra pagrindo teigti,
kad notaras patvirtino netinkamai sudarytą įkeitimo sutartį. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą
sprendimą, kuris neprieštarauja kasaciniame skunde nurodytai Aukščiausiojo
Teismo praktikai. Pažymėtina ir tai, kad kiti kasacinio skundo argumentai
neatitinka CPK 346–347 straipsnių reikalavimų, nes teisiškai nėra argumentuoti,
kaip to reikalaujama CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl teisėjų
kolegija dėl jų nepasisako.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Aloyzas Marčiulionis
Virgilijus Grabinskas
Sigitas Gurevičius