Administracinė byla Nr. I-1338-281/2014

Proceso Nr. 3-61-3-03786-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74.

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014-05-15

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė :

pareiškėjas E. A. 2013-09-23 teismui padavė skundą, prašydamas iš Lietuvos valstybės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-4).

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia netinkamomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K. Paaiškino, kad 8 m2 ploto patalpoje buvo laikomi keturi asmenys, kameroje nebuvo uždaro tualeto, dėl to pareiškėjas patyrė diskomfortą. Be to, kameroje esantis langas mažas, su grotomis, dėl to nepatenka šviesa. Laikas, skirtas nusiprausti duše, per trumpas. Stalas kameroje per mažas, prie jo atsisėsti telpa tik du asmenys, kiti turėdavo stovėti.   

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 14-20).

Nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojus naujai Lietuvos higienos normai, minimali gyvenamojo ploto kamerose laikomiems asmenims norma nebuvo nustatyta. Pagal teisinį reglamentavimą leistinas kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius viršijamas, o atsakovė negali jo reguliuoti. Esant tokiai situacijai, stengiamasi kalinius perkelti į laisvesnes kameras, atsiradus galimybei, kiekvienam asmeniui skiriama lova, švari patalynė, kitas inventorius. Už kamerų tvarką ir švarą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, išduodamas reikalingas inventorius, priemonės kriauklių ir unitazų valymui. Pagal Lietuvos higienos normą, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, vėdinama natūraliu būdu, todėl tai atitinka higienos reikalavimus. Tose kamerose, kur vėdinama reguliariai, problemų dėl pelėsio ar drėgmės neatsiranda. Asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 min. nusiprausti duše po šiltu vandeniu, tai atitinka higienos normos reikalavimus. Mano, kad civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų nėra ir žala pareiškėjui nepriteistina.  

Teismo posėdyje atsakovė nedalyvavo.    

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2011-05-23 iki 2013-01-22. Laikotarpiais nuo 2011-05-26 iki 2011-06-03, nuo 2011-06-06 iki 2011-06-20, nuo 2011-06-27 iki 2011-07-04, nuo 2011-09-26 iki 2011-10-10, nuo 2011-12-12 iki 2011-12-19 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K  (atsiliepimo duomenys, b. l. 14-17).

Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą 50 000 Lt už tai, kad Lukiškių TI-K neužtikrino teisės aktų reikalavimus atitinkančių laikymo kamerose sąlygų.

1996 m. sausio 18 d. Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 3 str. nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal šio įstatymo 44 str. 1 d., suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau – Taisyklės), 104 p. nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p., vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 6 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Higienos norma minimalių vienam kaliniui tenkančių kameros plotų nenustato.

Bylos medžiaga patvirtina ir iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo kalinimo nuo 2011-05-23 iki 2013-01-22 metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio kameroje. Per šį laikotarpį pareiškėjas, nepažeidžiant teisės aktais nustatyto kameros ploto vienam asmeniui, buvo laikomas: 2011-05-23 vakare, 2011-06-03 vakare, nuo 2011-06-04 iki 2011-06-05, 2011-07-18 ryte, 2011-10-10 vakare, 2011-10-11 ryte, 2011-12-20 ryte, 2012-01-12 ryte, 2012-05-02 ryte, 2012-05-16 ryte, 2012-05-17 ryte, 2013-01-22 (atsiliepimo duomenys, b. l. 17).

              Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išdėstytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. šiuo atveju viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

              Pareiškėjas žalą kildina taip pat iš to, kad kamerose trūksta šviesos, tualetas neatskirtas nuo kitos patalpos, stalas yra per mažas, o laikas, skirtas nusiprausti duše, per trumpas.

              Pagal Lietuvos higienos normos 76:2010 68 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Analogišką nuostatą įtvirtina Taisyklių 107 p. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija pažeidė minėtus higienos normos reikalavimus, pats pareiškėjas nurodo, kad į dušą nusiprausti buvo vedamas kartą per savaitę, o prausimosi trukmė šiuose teisės aktuose nereglamentuojama. Pažymėtina, kad teisės aktai neapibrėžia ir stalo ar kitų kamerose esančių baldų išmatavimų.

              Remiantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5. p., <...> nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodyta nuostata patvirtina, kad imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgą nėra.

              Pagal minėtų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 p., kamerose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Taigi kamerų langai grotomis uždengti pagrįstai. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 p., gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad atitinkamos kameros įvairiais laikotarpiais atitiko šiuos reikalavimus (b. l. 50-55).

              Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 str. 2 d.). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso toliau – ir CK) 6.250 str. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant vieno iš jų, valdžios institucijai negali kilti civilinė atsakomybė.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (a. b. Nr. A143 – 1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009; Nr. A502-1235/2012) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.

Teismo nustatytos aplinkybės, kad tam tikrą laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiškėjas šių pasekmių skunde ir teismo posėdyje neįvardijo, nepateikė jokių argumentų dėl kilusios žalos dydžio. Byloje nėra ir skunde teismui pareiškėjas nenurodė jokių įrodymų, patvirtinančių anksčiau aptartos gyvenamosios normos vienam asmeniui nesilaikymo reikšmės ir poveikio jo sveikatos būklei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas ne visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodė. Teismas pripažįsta, jog dėl pareiškėjo laikymo per mažo ploto kamerose, jam buvo padaryta tam tikros neturtinės žalos, kurios dydį, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas įvertina 1000 Lt.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,

n u s p r e n d ė:

pareiškėjo E. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                        Mefodija Povilaitienė