Civilinė byla Nr. e2A-1381-638/2021
Teisminio proceso Nr. 2-20-3-01025-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.
Kauno apygardos teismas
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Tamašausko, Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomaldras“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tomaldras“ apeliacinį skundą dėl 2021 m. gegužės 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomaldras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas, E. P., patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 349,99 Eur negautas pajamas, 3 655,81 Eur sveikatos grąžinimo išlaidas, 624,34 Eur kelionės išlaidas, 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidas, 48,31 Eur už darbo priemones, iš viso – 9 803,41 Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 785,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (DOK-14051).
2. Patikslintame ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad su atsakove UAB „Tomaldras“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. sudarytos darbo sutarties Nr. 181 pagrindu dirbo pas atsakovę staliaus pareigose. Ieškovo darbas buvo susijęs išimtinai su komandiruotėmis, apie kurias atsakovė ieškovą informuodavo žodžiu, vėliau komandiruotė buvo įforminama įsakymu. Ieškovas 2018 m. birželio 9 d. – 2018 m. rugpjūčio 4 d. laikotarpiu buvo komandiruotas į „Design B. C.“ karkasinių namų surinkimo gamyklą adresu(duomenys neskelbtini). Komandiravimo pagrindas – UAB „Tomaldras“ ir „Design B. C.“ 2018 m. birželio 4 d. darbų rangos sutartis. Komandiruotės metu ieškovui vykdant darbo funkcijas 2018 m. liepos 13 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ieškovas buvo sužalotas dėl ant jo užkritusių kopėčių, o būtent: 2018 m. liepos 13 d. apie 12.00 val. ieškovas, vykdydamas „Design B. C.“ gamyklos meistro J. D. nurodymą, klijavo plastikines grindjuostes statomame name, pirmame aukšte. Tuo pačiu metu „Design B. C.“ gamyklos darbuotojas, užsilipęs ant kombinuotų trijų dalių išskleistų metalinių kopėčių tvarkė skliauto lango nišą, tuomet atsikabino viela, kuri buvo prisukta vietoje nulūžusio kopėčių fiksatoriaus. Meistras, stovėdamas ant kopėčių, susvyravo ir krito žemyn atbulas į vieną pusę, o susiskleidusios kopėčios – į kitą pusę. Kopėčios užkrito ant priešingame kambario kampe plastikines grindjuostes atsitūpus klijavusio ieškovo galvos ir sužalojo jo galvą plaukuotoje dalyje. Dėl stipraus smūgio ieškovas buvo nublokštas pro lango nišą, sužalotas ieškovo veidas virš lūpos kairėje pusėje. Kopėčios, ant kurių dirbo minėtas darbuotojas, priklausė Design B. C. gamyklai. Tiriant 2018 m. liepos 13 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą nebuvo surinkta duomenų apie tai, ar kopėčios, ant kurių dirbo J. D. ir kurios užkrito ant ieškovo, buvo techniškai tvarkingos, ar jos buvo savalaikiai tikrinamos (kaip nurodyta 2018 m. lapkričio 15 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1(toliau – Nelaimingo atsitikimo darbe aktas), šių duomenų negauta dėl įmonės Design B. C. vadovo (duomenys neskelbtini)nenoro bendradarbiauti). Ieškovo žiniomis, kopėčios dar iki įvykstant nelaimingam atsitikimui buvo techniškai netvarkingos: kopėčių fiksatorius buvo nulūžęs, o vietoje jo buvo prisukta viela. Ieškovas nurodė, kad patyrė galvos smegenų sukrėtimą, dėl ko išsivystė potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija. Ieškovui taip pat buvo diagnozuota potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža, lūžo du dantys, padarytos trys žaizdos galvoje ir veido srityje.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neįgyvendino jam įstatymo nustatytos pareigos užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones, neinformavo ir neįspėjo apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius darbų atlikimo vietoje. Ieškovui išmokėtų socialinio draudimo išmokų dalis, skirta kompensuoti dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas, sudaro 1 823,03 Eur. Ieškovui dėl draudžiamojo įvykio išmokėtos socialinio draudimo išmokos tik iš dalies padengia ieškovo negautas pajamas. Sodra, apskaičiuodama socialinio draudimo išmokas, šių išmokų dydį skaičiavo nuo ieškovo darbo užmokesčio be dienpinigių, tačiau būtent dienpinigiai sudarė esminę ieškovo per mėnesį gaunamų su darbo santykiais susijusių išmokų dalį (daugiau nei 2/3) ir laikytini pagrindiniu jo pragyvenimo šaltiniu.
4. Ieškovas nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį gaudavo 1 783,33 Eur dienpinigių (5 350,00 Eur/3 mėn.=1 783,33 Eur). Ieškovas buvo sužalotas 2018 m. liepos 13 d. komandiruotės užsienyje metu, į Lietuvą grįžo 2018 m. liepos 22 d. Sugrįžęs į Lietuvą, ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas, nedarbingumo laikotarpis tęsėsi iki 2018 m. spalio 22 d., 2018 m. spalio 23 d. šalys darbo santykius nutraukė. Jeigu ieškovas nebūtų tapęs laikinai nedarbingu dėl atsakovės kaltės, jis po sugrįžimo į Lietuvą 2018 m. liepos 22-ąją iki pat 2018 m. spalio 22 d. (nedarbingumo laikotarpio pabaigos) būtų vykęs į komandiruotes ir vidutiniškai už šį laikotarpį (iš viso – už tris mėnesius) būtų gavęs 5 349,99 Eur garantinių išmokų, susijusių su komandiruotėmis (1 783,33 Eur/mėn. x 3 mėn. = 5 349,99 Eur). Tyrimai, dantų panoraminė nuotrauka, reabilitacijos procedūros, gydytojų konsultacijos buvo būtinos tiesiogiai atstatant sveikatą po patirtos traumos darbe, todėl šias išlaidas, kaip ir išlaidas, skirtas vaistų įsigijimui, privalo atlyginti atsakovė. Ieškovas 2018 m. liepos - 2019 m. gegužės mėnesių laikotarpiu kelionėms iš savo gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)) į gydymo įstaigas, esančias Šiaulių m. (VšĮ „Šiaulių centro poliklinika“, VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė), Kauno m. (UAB „Affidea Lietuva“), Vilniaus m. (UAB „SK I. M. diagnostikos centras“), išleido 460,13 Eur. Iš atsakovės ieškovo naudai taip pat priteistina 106,96 Eur, kuriuos ieškovas sumokėjo už medicininių dokumentų iš Leeuwarden ligoninės (Nyderlandai), kuriuose užfiksuoti ieškovo sužalojimai ir gydymo eiga, vertimą į lietuvių kalbą. UAB „Tomaldras“ darbuotojai darbo priemones, darbo rūbus, darbo avalynę, kt. pirkdavo patys iš savo lėšų, mokėjimo dokumentus pateikdavo darbdaviui, kuris grąžindavo darbuotojams pinigus. Ieškovą atleidžiant iš darbo, atsakovė neatlygino 48,31 Eur, ieškovo sumokėtų už antkelius, pusbačius, ruletę ir peiliukus, todėl nurodyta suma (48,31 Eur) priteistina iš atsakovės ieškovui.
5. Ieškovas pažymėjo, kad sužalojimai sukėlė ieškovui didelį fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdyta ieškovo socialinė bei darbinė veikla. Ieškovas turėjo vartoti vaistus, nedarbingumo laikotarpiu dėl jaučiamo fizinio skausmo, diskomforto, dvasinių išgyvenimų, kuriuos lėmė susirūpinimas dėl tolesnės sveikatos būklės, tapo užsisklendęs, sumažėjo bendravimo galimybės. Patirta dantų trauma pareikalavo tolesnio odontologinio gydymo, kurio metu ieškovui dėl implantų įsriegimo, kaulo augmentacijos procedūrų vėl teko kęsti fizinį skausmą, nepatogumus – ieškovas negalėjo šypsotis, reikšti emocijas, kramtyti kieto maisto. Ieškovas tapo dirglus, nekantrus, greitai susierzina, būna nuotaikų kaita, greičiau nuvargsta, sumažėjusi tolerancija stresui. Menkas išorinis dirgiklis sukelia didelį nerimą, baimę. Naktimis blogai miega, neužmiega. Dėl sulėtėjusios dėmesio koncentracijos bei po traumos išliekančios išreikštos baimės ieškovas vengia savarankiškai vairuoti, ypač esant intensyvesniam eismui, todėl jį automobiliu vežioja sutuoktinė. Dėl potrauminio sindromo 2019 m. kovo 7 d. ieškovas buvo ištirtas psichologo, pateikta išvada: CNS (centrinės nervų sistemos) organinių funkcijų sutrikimas. Gydymo prognozė neaiški, ieškovas išgyvena dėl ateities bei neigiamų ir iki šiol vis dar neaiškių pasekmių sveikatai.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė ir paaiškino, kad sprendžiant dėl ieškovo reikalavimų yra svarbu akcentuoti, jog minėtos kopėčios nepriklausė atsakovei, jos buvo naudojamos ne atsakovės, o trečiojo asmens darbuotojo. Ieškovas nelaimingo atsitikimo metu vykdė „Design B. C.“ darbuotojo J. D. nurodymus – to paties J. D., kuris, ieškovo teigimu, ir naudojosi kopėčiomis nelaimingo atsitikimo metu. Ieškovas buvo komandiruotas į bendrą atsakovės ir Design B. C. objektą. Šiuo atveju tarp atsakovės ir Design B. C. buvo sudaryta civilinė sutartis, kurios pagrindu atsakovė turėjo užtikrinti saugos priemones komandiruojamiems darbuotojams (šalmai, pirštinės ir kt.), o bendra objekto (tame tarpe ir sauga) sauga, pavojingų zonų žymėjimų ir darbuotojų tarpusavio darbų koordinavimu rūpinosi trečiasis asmuo Design B. C.. Tai, kad ieškovui buvo išduota visa būtina saugos įranga, tame tarpe ir šalmas, patvirtina rašytiniai įrodymai. Dėl kokių priežasčių ieškovas, pažeisdamas staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8, 2.5.3. punktą, šalmo nedėvėjo, nors šalmas ir kitos darbo saugos priemonės jam buvo pasirašytinai išduotos, atsakovė nežino. Atsakovė maksimaliai užtikrino darbų saugos priemonių įdiegimą, o ieškovas buvo supažindintas su darbo funkcijomis, darbo sauga bei tinkamai apmokytas, kaip laikytis darbo saugos taisyklių, ką patvirtina ir paties ieškovo parašas. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su darbo saugos ir tvarkos reikalavimais ir apmokytas juos vykdyti, tačiau elgėsi neatsargiai. Ieškovas kaip negautas pajamas iš esmės įvardija ne darbo užmokestį, o dienpinigius. Ieškovas atsakovės įmonėje buvo įdarbintas staliaus pareigose, t. y. šalys nebuvo susitarusios dėl kilnojamojo darbo pobūdžio. Pats ieškovas ieškinyje net keliose vietose pripažįsta, kad buvo komandiruojamas, t. y. tam tikrą laiką dalis darbo funkcijų Ieškovo buvo atliekama užsienyje, dėl ko ieškovui mokami dienpinigiai, atliekantys komandiruotės metu darbuotojo turėtų padidėjusių išlaidų kompensavimo funkciją. Ieškovas, buvęs nedarbingumo laikotarpiu, negalėjo pagrįstai tikėtis gauti dar ir dienpinigius, kurių teisinė paskirtis yra visiškai kita, nei darbo užmokestis, kadangi ieškovui neatsirado ir padidėjusių išlaidų dėl laikino darbo funkcijų atlikimo užsienyje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui E. P. iš atsakovės UAB „Tomaldras“ 2 217,54 Eur turtinės žalos atlyginimą, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 853,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovo E. P. atsakovei UAB „Tomaldras“ 3 200,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.
8. Teismas nurodė, kad ieškovo darbdavys UAB „Tomaldras“ (rangovas) 2018 m. birželio 4 d. sudarė darbų rangos sutartį su „Design B. C.“ (užsakovas). Minėta sutartimi rangovas įsipareigojo atlikti darbus gamykloje, naudojant kliento medžiagas bei suteikti savo darbuotojams įrankius ir asmenines apsaugos priemones. Užsakovas įsipareigojo suteikti rangovui visas reikalingas statybines medžiagas. Minėtoje sutartyje nėra aptarta, kas yra atsakingas už darbų saugą, tačiau aptarta, jog rangovas savo darbuotojams turi suteikti asmenines apsaugos priemones. Ieškovas nurodė, kad pagal instrukcijos 2.2.2 punktą apsauginis šalmas privalomas tik statybos darbams, darbams aukštyje ir panašiai. Tuo tarpu medienos ir metalo apdirbimui nurodomi lengvi galvos apdangalai. Atsakovė remiasi instrukcijos 2.4 punktu, kad šalmas būtų privalomas statybvietėse, tačiau, ieškovo nuomone, aptariama nelaimingo atsitikimo vieta nelaikytina statybviete. Teismas nurodė, kad buvo surašyti du nelaimingo atsitikimo darbe aktai. Pirmasis - 2018 m. rugsėjo 24 d. ir antrasis - 2018 m. lapkričio 15 d. Pirmajame 2018 m. rugsėjo 24 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte kaip nelaimingo atsitikimo vieta buvo nurodyta statybvietė, tačiau vėliau, patikslinus nelaimingo atsitikimo aktą, 2018 m. lapkričio 15 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte minėta nelaimingo atsitikimo vieta nurodoma kaip gamykla. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju minėti darbai, kuriuos atliko ieškovas, buvo atliekami karkasinių namelių gamykloje Olandijoje, pačiame surenkamo namelio viduje, todėl daryti vienareikšmės išvados, jog minėtas objektas buvo statybvietė, iš esmės negalima. Pats darbdavys, taisydamas nelaimingo atsitikimo darbe akto trūkumus, nurodė, kad nelaimingo atsitikimo vieta yra gamykla, o ne statybvietė. Atsakovė taip pat teigė, jog ieškovas buvo instruktuotas dėl darbų saugos, turėjo ir galėjo numanyti, jog yra pavojinga atlikti grindjuosčių klijavimo darbus šalia kitų vykdomų darbų, naudojant pristatomąsias kopėčias, jam buvo išduotas šalmas. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai, jog ieškovas gavo šalmą, tačiau atliekant staliaus, medienos darbus, klijuojant grindjuostes, jam šalmas nebuvo privalomas. Teismas sprendė, kad šalmas buvo privalomas tik dirbant statybvietėje. Teismas vertino, kad byloje taip pat nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių kokias nors kitokias gamykloje egzistavusias taisykles, kurios įpareigotų ieškovą nuolat dėvėti šalmą. Teismo vertinimu, viena iš nelaimingo atsitikimo sąlygų ir priežasčių buvo atsakovės neteisėtas neveikimas – atsakovė nesiėmė visų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, netinkamai organizavo savo darbuotojų vykdomus darbus. Atsakovės teiginys, jog už darbų saugą atsakinga „Design B. C.“ yra nepagrįstas, kadangi atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų darbo saugą. Teismas, nustatęs atsakovės veiksmų neteisėtumą, pasireiškusį neužtikrinant ir netinkamai kontroliuojant, kaip darbuotojas laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, bei priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, pažymėjo, kad atsakovės kaltės prezumpcija šioje byloje nepaneigta. Atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, trukdžiusių jai vykdyti efektyvią ir realią darbų saugos reikalavimų laikymosi kontrolę. Teismas sprendė, kad egzistuoja visos atsakovės kaip darbdavio atsakomybės sąlygos, todėl atsižvelgiant į bendrąjį darbdavio atsakomybės principo absoliutumą, atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovo patirtą žalą.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas, matydamas, jog toje pačioje patalpoje vykdomi kiti darbai, naudojant kopėčias, vis vien dirbo jam paskirtus darbus, nors ir matė, kad tai daryti nesaugu. Šiuo atveju ieškovas privalėjo įvertinti galimą grėsmę. Ieškovas privalėjo suvokti, jog tokios netvarkingos kopėčios atremtos į vertikalų paviršių, nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, gali griūti. Ieškovas patvirtino matęs, kad patalpoje vyko kiti darbai, tačiau jis pats taip pat nesiėmė veiksmų ir nesustabdė savo darbo, nepranešė darbdavei dėl galimo nesaugumo. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme numatyta pareiga informuoti vadovus apie situaciją darbo vietose, kuri gali kelti pavojų darbuotojų sveikatai ir saugai. Teismas pažymėjo, kad ieškovui kilo pareiga pranešti darbdavei apie, jo nuomone, nesaugias darbo sąlygas, nes, kaip pripažino jis pats, suprasdamas, jog situacija pavojinga, pasitraukė didesniu atstumu, tačiau nusprendė tęsti darbus ir taip savo veiksmais sukėlė riziką įvykti nelaimingam atsitikimui. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažintinas per pusę dėl to, jog paties ieškovo kaltė taip pat buvo įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe priežastis.
10. Teismas nurodė, jog ieškovas buvo komandiruotas laikotarpiui iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., todėl ieškovas negalėjo tikėtis gauti dienpinigių visam prašomam laikotarpiui, t. y. iki darbo santykių pabaigos – 2018 m. spalio 22 d. Kaip nurodė atsakovė, ieškovo ir atsakovės darbo santykių metu galiojo praktika, jog darbuotojas buvo komandiruojamas 6–8 savaitėms ir grįždavo į Lietuvą 2-3 savaitėms. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas, atsižvelgdamas į susiklosčiusią praktiką, jog nuolat dirbo Olandijoje, galėjo tikėtis gauti dienpinigius iki pat 2018 m. spalio 22 d., tačiau atsakovė neturėjo pareigos siųsti ieškovo į komandiruotes, kadangi turėjo rangos sutartis ir Lietuvoje, ką patvirtina pateikti į bylą įrodymai, dėl ko reikalavimas priteisti negautas pajamas, dienpinigių forma už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. spalio 22 d. yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti minėtus dienpinigius iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovas už 13 dienų, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d., pagrįstai galėjo tikėtis gauti minėtus dienpinigius – 702 Eur sumoje (54 Eur *13 d.). Iš ieškovo pateikto L. B. AS sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovui 2018 m. liepos 19 d. buvo pervesti dienpinigiai – 500 Eur, 2018 m. liepos 26 d. buvo pervesti dienpinigiai – 690 Eur, 2018 m. rugpjūčio 1 d. pervestas darbo užmokestis – 400,14 Eur (tikėtina, už liepos mėn.), 2018 m. rugpjūčio 23 d. – 306,96 Eur SoDros išmoka, 2018 m. rugsėjo 18 d. – dienpinigiai 406 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovui 2018 m. rugsėjo 18 d. buvo pervesti dienpinigiai 406 Eur, todėl padarė išvadą, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė iš dalies ir ieškovui priteisė (702 Eur - 406 Eur) 296 Eur dydžio dienpinigius kaip negautas pajamas už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. rugpjūčio 4 d.
11. Teismas pažymėjo, kad ieškovo 2018 m. liepos 13 d. patirta trauma sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra duomenų jog ieškovas yra nedarbingas arba neįgalus, tačiau yra liekamųjų reiškinių, t. y. potrauminis sindromas, organinis asteninis sutrikimas, potrauminė amnezija, potrauminė Th 8-9 paramedialinė disko išvarža. Teismas nurodė, kad prašomas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neadekvatus patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams, nepatogumams. Atsižvelgiant į naujausią apygardos teismų formuojamą praktiką, 2021 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-167-538/2021, nukentėjusiajam buvo priteistas 5 000 Eur žalos atlyginimas (patyrus nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtų sužalojimų ieškovas ne tik kentė didelį skausmą, patyrė ilgą gydymą, bet ir dvasinių išgyvenimų, netikrumo dėl ateities). Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinamas iš dalies priteisiant ieškovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
12. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 10 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovės UAB „Tomaldras“ ieškovui E. P. 78,99 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje. Kitoje dalyje ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovas negalėjo pateikti patvirtinančių įrodymų apie patirtas išlaidas rengimuisi ir atstovavimui 2021 m. kovo 29 d. posėdyje, šių išlaidų dalis turi būti priteista ieškovui. Teismas atsižvelgė į tai, jog 2021 m. kovo 29 d. posėdis truko beveik tris valandas, bei į aplinkybę, jog ieškovas nepateikė duomenų, kiek konkrečiai sudarė išlaidos patirtos už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. kovo 29 d., taip pat į aplinkybę, kad viena ieškovės atstovės paslaugų valanda sudarė 100 Eur sumą. Teismas padarė išvadą, jog ieškovės patirtos išlaidos už atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. posėdyje sudaro 300 Eur sumą. Teismas atsižvelgė į tai, jog ieškinys buvo tenkintas 26,33 procentų apimtimi, ieškovui iš atsakovės priteisė 78,99 Eur bylinėjimosi išlaidų.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Ieškovas E. P. (toliau – ieškovas, apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priteisti apeliantui iš atsakovo 3 078 Eur negautas pajamas, 4 435,08 Eur patirtų išlaidų atlyginimą, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliantui iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1.Teismas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo nustatė ir apelianto kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, sumažindamas atlygintinos turtinės žalos dydį net 50 proc. Teismo išvados yra nepagrįstos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, grindžiamos prielaidomis, neteisinga apelianto paaiškinimų interpretacija ir neteisingu pareigų ir atsakomybių tarp darbuotojo ir darbdavio paskirstymu. Apeliantas nematė, jog toje pačioje patalpoje pastatytos kopėčios gali kelti grėsmę (ir neprivalėjo to matyti). Ir tuo labiau apeliantui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad toje patalpoje naudojamos kopėčios yra techniškai netvarkingos. Apie tai, kad konkreti darbo vieta, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo įrengta nesilaikant saugos reikalavimų, buvo nustatyta ir atitinkamai apeliantui tapo žinoma po nelaimingo atsitikimo. Teismo vertinimas, kad apeliantas privalėjo suvokti, kad tokios „netvarkingos kopėčios“ atremtos į vertikalų paviršių, nepritvirtintos prie vertikalios plokštumos platformos, gali griūti, iš esmės neteisingas.
13.2.Teismas nepagrįstai apeliantui priskyrė pareigą vertinti darbovietės rizikos veiksnius už darbdavį. Teismas, nors ir sutiko su apelianto argumentais, kad šalmas pagal apeliantui taikytinus reikalavimus nelaimingo atsitikimo metu nebuvo privalomas, visgi nepagrįstai konstatavo, kad apeliantui šalmas apskritai buvo išduotas. Byloje apeliantas akcentavo, kad joks šalmas jam niekada net nebuvo išduotas ir bendrovėje nebuvo naudojamas.
13.3.Sprendimo aprašomojoje dalyje teismas klaidingai nurodė ieškinio dalyko dydį – 19 803,41 Eur. Apeliantas 2021 m. vasario 1 d. pareiškimu dėl ieškinio reikalavimo patikslinimo prašė priteisti iš atsakovės iš viso 19 785,07 Eur (9 785,07 Eur turtinės žalos atlyginimas + 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas), o ne 19 803,41 Eur, kaip nurodoma sprendime.
13.4.Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas negalėjo tikėtis gauti dienpinigius visam prašomam laikotarpiui, t. y. iki darbo santykių pabaigos - 2018 m. spalio 22 d. Apeliantas jokių ketinimų išeiti iš darbo neturėjo. Tačiau net jei tai būtų svarstymo dalyku, tai nesudaro pagrindu neskaičiuoti ir nepriteisti apelianto negautų pajamų už laikotarpį, kai šalis faktiškai siejo darbo santykiai. Nesant apelianto rašytinio pareiškimo dėl darbo sutarties nutraukimo, atsakovės direktoriaus deklaruojama aplinkybė apie apelianto tariamą „ketinimą“ nutraukti darbo sutartį grįžus iš komandiruotės teismo turėjo būti vertinama kritiškai ir atmesta kaip neįrodyta. Atsakovės mokami dienpinigiai sudarė esminę apelianto per mėnesį gaunamų su darbo santykiai susijusių išmokų dalį (daugiau nei 2/3), darbo funkcijos buvo atliekamos išimtinai užsienyje, t. y. nuolatinė darbo vieta buvo Nyderlanduose, o į Lietuvą buvo grįžtama tik kuriam laikui ir tuo metu nedirbama, atsakovė aprūpindavo apeliantą gyvenamąja vieta ir vykimu į darbą užsienyje, t. y. šiam tikslui dienpinigiai nebuvo naudojami. Todėl nors iš šalių darbo sutarties turinio lingvistiškai negalima konstatuoti susitarimo dėl kilnojamojo darbo pobūdžio, tačiau vertinant darbo funkcijų pobūdį, nuolatinės darbo vietos reguliarumą, periodiškumą, tęstinumą ir kt. paminėtas aplinkybes, šalių darbo santykiai turi kilnojamojo darbo pobūdžio požymių. Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo apelianto gautų dienpinigių paskirties vertinti tik kaip kompensacinės.
13.5. Teismas iš esmės neindividualizavo neturtinės žalos dydžio aktualiu atveju ir neįsigilino, kokį neigiamą poveikį tolimesniam apelianto gyvenimui turi jo sveikatos būklė. Apeliantą iki šiol kankina fiziniai galvos skausmai, ant veido nuo kirstinės žaizdos yra likęs randas. Galvos smegenų trauma ir vėlesnė potrauminė patirtis sukėlė neigiamą poveikį apelianto psichinei sveikatai. Šiuo atveju požiūris, kai asmens psichinė sveikata ir išoriškai „nematomos“ sveikatos pakenkimo pasekmės (kurios konkrečiu atveju kilo dėl apelianto patirtos galvos traumos) yra menkesnės, todėl pinigine išraiška yra „mažiau vertos“, yra ydingas ir neatitinka teisingumo ir protingumo principų taikymo. Atsižvelgiant į patirtos traumos pasekmių pobūdį, sunkumą, šių pasekmių trukmę, tai, kad nelaimingo atsitikimo pasekmės bus neabejotinai jaučiamos ir ateityje, teismo priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai mažas.
14. Atsakovė UAB „Tomaldra“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
14.1. Tai, kad darbo vieta, kurioje dirbo apeliantas, gali būti nesaugi, netiesiogiai patvirtino ir pats apeliantas duodamas parodymus byloje ir parodydamas, jog „pasitraukė didesniu atstumu“ nuo kopėčių, tačiau vis tiek dirbo, vis tiek nedėvėjo jam išduoto šalmo. Todėl apelianto apeliacinio skundo teiginiai, susiję su įdarbinimo ir instruktavimo procedūros tariamu formalumu, yra ne tik nepagrįsti, tačiau ir teisiškai nereikšmingi. Apelianto teiginiai apie tai, kad neva kopėčios buvo netvarkingos, nėra grįsti jokiais duomenimis - įvykį tyrusi Nyderlandų darbo inspekcija nenustatė nei jokių darbo saugos organizavimo pažeidimų, byloje paties apelianto parašu patvirtintas faktas apie jo instruktavimą, jam išduotas saugos priemones, nors apeliantas teigia, neva tai padaryta nebuvo. Tačiau apeliantas nėra nuginčijęs savo parašo, paaiškinęs, kodėl jis pasirašė už daiktus ir instruktavimus, kurių tariamai nebuvo. Neaišku, kokia įrodinėjimo našta tenka darbdaviui - tikriausiai filmuoti instruktavimo ir daiktų perdavimo procesą visiems darbuotojams.
14.2. Apeliantas ir toliau įrodinėja, kad jam mokami dienpinigiai turėtų būti prilygintini darbo užmokesčiui, nes „pajamos yra viskas, kas atneša naudą", tačiau dienpinigiai buvo skiriami apeliantui dėl to, kad jis darbo funkcijas atliko ne tik Lietuvoje, tačiau ir Nyderlanduose, kur reikėjo pirkti darbo priemones, pragyventi, asmenines apsaugos priemones (ko neneigia ir apeliantas). Apeliantui, nors dėl įvykio tam tikrą laiką ir negalėjus dirbti, objektyviai neturėjo ir negalėjo būti mokami dienpinigiai, kurie prilyginami atlyginimui, nes tiesiog apeliantas neturėjo ir atitinkamų su tuo susijusių išlaidų, kurias kompensuoti yra skiriami dienpinigiai ir šiuo atveju apeliantui mokami dienpinigiai būtent ir atliko kompensacinę funkciją (kurios, nesant komandiruotės, nebuvo), o ne jokią kitokią.
14.3. Apelianto patirtas sveikatos sutrikdymas yra priskiriamas nesunkiems, įprastai tokio pobūdžio sveikatos sutrikdymo padariniai nėra ilgalaikiai ir nedaro įtakos tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Neginčytina, kad kiekvienam asmeniui tai gali pasireikšti skirtingai, tačiau objektyviai nustatyti įvykio pasekmių apelianto psichinės sveikatos būklei tikriausiai yra neįmanoma, tuo labiau sudėtinga jas įvertinti ir konkrečia suma.
15. Atsakovė UAB „Tomaldra“ (toliau – atsakovė, apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos priteisimo ieškovo naudai iš atsakovės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, perskirstyti (sumažinti) priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisti apeliantei iš ieškovo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. papildomą sprendimą dalyje dėl 78,99 Eur bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje priteisimo ieškovo naudai iš apeliantės, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - prašymą dėl papildomo sprendimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Skundžiamame sprendime teismas pateikė išsamų kasacinio teismo nutarčių sąrašą neva tai „panašaus pobūdžio bylose (sužalojus sveikatą dėl nelaimingo atsitikimo darbe)“, kita vertus, šios nutartys yra tiesiog pacituotos (nurodant, kokie sužalojimai buvo nustatyti pacituotose bylose asmenims) nenurodant jų panašumo su ieškovui nustatytais sužalojimais šioje byloje, kurie, apeliantės vertinimu, yra skirtingi, be to, vien tik pats „sužalojimo sveikatos dėl nelaimingo atsitikimo darbe faktas“ nėra ir negali būti vieninteliu kriterijumi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ar bylų palyginimui.
15.2.Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė UAB „Tomaldras“ yra atsakinga dėl ieškovo E. P. tariamai patirtos neturtinės žalos. Teismas nepaaiškino, kaip sprendime pacituotos išnagrinėtos bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo yra susijusios su nagrinėjama byla, o atlikus jų formalią analizę jų kaip analogiškų vertinti negalima. Apeliantės nuomone, šioje dalyje teismo sprendimas nėra motyvuotas. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendime neįvertino ieškovo kaltės laipsnio. Apeliantės nuomone, jau vien tik pats faktas, kad ieškovui buvo pasirašytinai išduotas šalmas, ieškovas buvo instruktuotas (vėlgi, pasirašytinai) dėl jo naudojimo situacijos, ir ieškovas matė, jog šalia yra vykdomi darbai naudojant kopėčias, suponuoja išvadą, jog bet koks vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo (ypač - instruktuotas apie pavojus ir turintis šalmą) turėtų suvokti ir suprasti, koks pavojus egzistuoja ir dėvėti išduotą šalmą, kas būtų arba ženkliai sumažinę ieškovo patirtas traumas, arba net leidę jų išvengti apskritai. Kartu vien pacituoto ieškovo elgesio, kaip neatsargaus, vertinimas, dėl kurio buvo sumažinta turtinė žala, turėjo būti įvertintas ir sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
15.3.Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidų sumą, tiek ir viršijančią teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau - ir „Rekomendacijos“) patvirtintą sumą, tiek ir netinkamai jas paskirstė. Pagal 2020m. gegužės 25 d. ir 2021 m. sausio 29 d. sąskaitas už teisines paslaugas MJ20 Nr. 10 ir MJ21 Nr. 4 neaišku, kokios teisinės paslaugos kokia apimtimi buvo ieškovui suteiktos - nėra pateikta teisinių paslaugų detalizacijų, iš kurių būtų galima spręsti dėl reikšmingų aplinkybių - teisinių paslaugų pobūdžio, trukmės ir kainos. Ieškovas su naujais atstovais (išrašiusiais 2020 m. gegužės 25 d. ir 2021 m. sausio 29 d sąskaitas už teisines paslaugas MJ20 Nr. 10 ir MJ21 Nr. 4) sutartį dėl teisinių paslaugų sudarė tik 2020 m. gegužės 23 d. ir jau po dviejų dienų buvo pateikta 1 915 Eur dydžio sąskaita „už teisines paslaugas“, kuri nėra detalizuota. Sprendimu taip pat ieškovo naudai buvo priteistos ir 3 596,52 Eur dydžio vertimo išlaidos pagal dokumentus, pateiktus kartu su 2021 m. sausio 29 d. prašymu DOK-12766. Šioje dalyje sprendimas yra taip pat nepagrįstas. Visos ieškovo su vertimu susijusios paslaugos, o taip pat ir dalis teisinių paslaugų (2020 m. birželio 15 d. prašymas kreiptis su prašymu dėl teisinės pagalbos į Hagos apygardos teismą; 2021 m. sausio 29 d. prašymas priteisti vertimo išlaidas) yra susidarę išimtinai dėl paties ieškovo veiksmų (ir šia prasme ieškovas yra „kaltas“ dėl šių išlaidų susidarymo) - būtent ieškovo iniciatyva į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas trečiasis asmuo - užsienio subjektas - „Design B. C.“, kuris, galiausiai, paties ieškovo prašymo pagrindu ir buvo pašalintas iš bylos nagrinėjimo. Todėl tokios išlaidos negali būti pripažįstamos būtinomis išlaidomis, kurias turėtų atlyginti kita proceso šalis ir, atitinkamai, negalėjo būti priteistos sprendimu.
15.4. Byla iš esmės nagrinėti baigta buvo 2021 m. kovo 29 d. Ieškovui sąskaita buvo išrašyta 2021 m. kovo 30 d. Ieškovas sąskaitą apmokėjo 2021 m. kovo 31 d., tačiau dėl papildomo sprendimo ieškovas kreipėsi tik 2021 m. gegužės 5 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo fakto (sąskaitos apmokėjimo) įvykimo ir, net jeigu šiai situacijai ir taikyti analogiją pagal CPK 277 str., tai jame įtvirtintas 20 dienų terminas prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo turėtų būti skaičiuojamas vėliausiai nuo 2021 m. kovo 31 d., ir šį terminą ieškovas praleido, kas taip pat turėtų būti savarankiškas pagrindas ieškovo prašymui atmesti, kadangi ieškovas, nors ir atstovaujamas profesionalios atstovės, nesielgė rūpestingai ir apdairiai.
16. Ieškovas E. P. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o apeliacinės instancijos teismui pakeičiant 2021 m. balandžio 15 d. teismo sprendimą arba priimant naują sprendimą, atitinkamai turi būti pakeistas ir 2021 m. gegužės 10 d. skundžiamo papildomo sprendimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1.Teismas pagrįstai vertino byloje esančius įrodymus bei jų pagrindu padarė teisingą išvadą apie neigiamus konkretaus nelaimingo atsitikimo, už kurį yra atsakinga atsakovė, liekamuosius padarinius ieškovo sveikatai. Atsakovės vertinimas, kad neigiami liekamieji reiškiniai sveikatai nėra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovui, yra nepagristas ir prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Šiuo atveju tai, kad ilgalaikiai nelaimingo atsitikimo padariniai (pakenkimai) neigiamai paveikė pirmiausia psichinę ieškovo gerovę, jokiu būdu nemenkina šių pasekmių reikšmės, ir kelia ne mažesnius iššūkius tiek ieškovo socialiniam, tiek šeiminiam gyvenimui, galimybėms prisitaikyti, susirasti darbą, gyventi pilnavertį gyvenimą.
16.2. Atsakovės teismo sprendime nurodytos teismų praktikos akcentavimas, pats savaime nėra pagrindas eliminuoti ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ar tuo labiau priteisti mažesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei priteisė teismas. Ieškovo patirta neturtinė žala vertintina ne mažiau kaip 6 000 Eur.
16.3. Byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų pažeidęs kokius nors jam taikytinus, tinkamai išaiškintus norminių aktų reikalavimus. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad ieškovas būtų turėjęs realią galimybę pasinaudoti tinkamai įrengta (apsaugota) darbo vieta, ir tik neva dėl savo aplaidumo to nepadarė. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad darbuotojai (įskaitant ir ieškovą) būtų instruktuoti dirbti saugiai gamykloje Olandijoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas.
16.4. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad darbai buvo vykdomi ne statybvietėje ir nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kokias nors kitokias gamykloje egzistavusias taisykles, kurios įpareigotų ieškovą nuolat dėvėti šalmą. Šių teismo išvadų atsakovė neginčija, tačiau apsiriboja niekuo nepagrįstu konstatavimu, kad ieškovas šalmą neva tai privalėjo dėvėti.
16.5. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, dėl kurių ieškovo procesinis elgesys būtų laikomas nesąžiningu, o vien ieškovo procesinių teisių įgyvendinimas (įskaitant ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylos nagrinėjimą) ginčo kontekste pats savaime nėra pagrindas laikyti ieškovo procesinį elgesį netinkamu ir atitinkamai spręsti dėl bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių netaikymo.
16.6. Ieškovas neturėjo galimybės pateikti įrodymus apie būsimas bylinėjimosi išlaidas (už rengimąsi ir atstovavimą 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje sąskaita buvo apmokėta jau po posėdžio - 2021 m. kovo 31 d. ), ką pagrįstai sprendime konstatavo ir teismas. Todėl teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, pagrįstai vertino, kad ieškovas turi teisę gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas iš esmės identifikavo ieškovui suteiktų teisinių paslaugų turinį, atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė tokių paslaugų pagrįstumo ir būtinumo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl atsakomybės už nelaimingo atsitikimo darbe metu darbuotojui padarytą žalą paskirstymo, turtinės ir neturtinės žalos dydžio, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo.
Dėl kaltės paskirstymo
19. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga tvarką, dydį bei asmenis, turinčius teisę į šį atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau - ir ŽADNADSPLLĮ, Žalos įstatymas). Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindiniu nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasties įrodymu pirmiausia yra nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga tyrimo aktas.
20. Byloje nustatyta, kad dėl 2018 m. liepos 13 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe galutinis nelaimingo atsitikimo darbe aktas buvo sudarytas 2018 m. lapkričio 15 d. Akte nurodytos tokios nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 2) netinkamas darbų organizavimas; 3) saugos ir sveikatos norminio teisės akto (darbuotojams privalomų vykdyti instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas. Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 II skyriaus 2.1 p. 2.5.3 papunktis: darbuotojas privalo dėvėti išduotus darbo rūbus ir tinkamai naudotis kitomis darbo priemonėmis. E. P. nedėvėjo išduoto apsauginio šalmo ar galvos apdangalo. Šis nelaimingo atsitikimo darbe aktas nebuvo nuginčytas.
21. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas trečiąją nelaimingo atsitikimo darbe priežastį (apsauginio šalmo nedėvėjimą) sprendė, kad ieškovui nebuvo būtina dėvėti šalmo, kadangi jis dirbo ne statybvietėje, o medinio namelio viduje, klijavo grindjuostes, teismo vertinimu, atliekant staliaus, medienos darbus, klijuojant grindjuostes, jam šalmas nebuvo privalomas. Tačiau paskirstydamas kaltę dėl nelaimingo atsitikimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abi darbo sutarties šalys yra vienodai kaltos dėl nelaimingo atsitikimo, ir žalos atlyginimo dydį sumažino per pusę. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovo kaltė pasireiškė nepranešimu darbdaviui apie nesaugias darbo sąlygas ir neatsisakymu dirbti.
22. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis negali sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo išvada atmesti trečią nelaimingo atsitikimo priežastį (šalmo ar kito galvos apdangalo nedėvėjimą) yra nepagrįsta. Staliaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 8 2.1.1 punkte yra nurodyti rizikos veiksniai darbo aplinkoje: kritimas, griuvimas, atsitrenkimas, sumušimas, krentantys objektai ir pan. Šiems rizikos veiksniams sumažinti ar išvengti instrukcijos 2.2.2 punktas nustatė privalomą galvos apdangalų dėvėjimą, nebūtinai šalmo, tačiau ir kitų lengvų, apsauginių galvos apdangalų dėvėjimą, kai dirbami medienos ar metalo apdirbimo darbai, etc. Kaip minėta, nelaimingo atsitikimo darbe aktu nustatyta trečioji priežastis yra ta, kad ieškovas nedėvėjo šalmo ar galvos apdangalo. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas nepagrįstai analizavo vien tik šalmo dėvėjimo būtinumą ir nepagrįstai sprendė, kad darbas namelio viduje nėra statybvietė. Neatmestina, kad kito galvos apdangalo dėvėjimas būtų šiek tiek palengvinęs traumos pasekmes. Iš darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės spręstina, kad ieškovas buvo gavęs galvos apdangalą (pasirašęs kortelėje 2017 m. rugpjūčio 18 d.). Tarp šalių nėra ginčo, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas jokio galvos apdangalo nebuvo užsidėjęs. Todėl spręstina, kad dėl traumos yra ieškovo kaltės, tačiau šios kaltės laipsnis sudaro penkiolika (15) proc.
23. Teismo išvada, kad ieškovas turėjo atsisakyti dirbti, pranešti apie pavojingas, nesaugias kopėčias, įvertinti riziką, yra nepagrįsta, nes, kaip minėta, nelaimingo atsitikimo darbe akte yra aiškiai nurodytos priežastys: netinkamas darbų organizavimas ir vidinės kontrolės nebuvimas. Nelaimingo atsitikimo darbe akto darbdavys neginčijo, todėl akte nurodytos priežastys laikytinos teisingomis. Perkelti atsakomybę už darbų organizavimą ir vidinę kontrolę staliaus funkcijas atliekančiam darbuotojui nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo išvada apie vienodą darbo sutarties šalių kaltę dėl nelaimingo atsitikimo padaryta netinkamai aiškinant ŽADNADSPLLĮ 9 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
24. Ieškovas prašė priteisti 9 785,07 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dalies turtinės žalos (3 655,49 Eur sveikatos grąžinimo išlaidų, 624,32 Eur kelionės išlaidų, 106,96 Eur medicininių dokumentų vertimo išlaidų ir 48,31 Eur už darbo priemones) atsakovė neginčijo, todėl teismas priteisė pusę šių išlaidų (2217,54 Eur). Tačiau nustačius, kad ieškovo kaltės laipsnis yra ne 50, o 15 proc., atitinkamai priteistos turtinės žalos suma didintina ir priteistina 3 769,82 Eur (4435,08x0,85).
25. Ginčas tarp šalių kilo dėl 5349,99 Eur negautų pajamų atlyginimo. Ieškovas teigė, kad per mėnesį jis vidutiniškai gaudavo po 1783,33 Eur dienpinigių, todėl nuo 2018 m. liepos 22 d. iki spalio 22 d. (nedarbingumo laikotarpio pabaigos) būtų vykęs į komandiruotes ir vidutiniškai už šį laikotarpį (iš viso – už tris mėnesius) būtų gavęs 5 349,99 Eur dienpinigių. Atsakovė teigė, kad ieškovas 6-8 savaites dirbo Olandijoje, paskui 2-3 savaites Lietuvoje, todėl negalėjo tikėtis būti komandiruotas iki 2018 m. spalio 22 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nors ieškovas pagal susiklosčiusią praktiką nuolat dirbo Olandijoje ir galėjo tikėtis gauti dienpinigius iki pat 2018 m. spalio 22 d., tačiau atsakovė neturėjo pareigos siųsti ieškovo į komandiruotes, kadangi turėjo rangos sutartis ir Lietuvoje, dėl ko reikalavimą priteisti negautas pajamas dienpinigių forma tenkino iš dalies, pripažino teisę į dienpinigius tik iki 2018 m. rugpjūčio 4 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia teismo išvada yra prieštaringa. Teismas pripažino nustatyta faktinę aplinkybę, kad ieškovas nuo pat darbo sutarties sudarymo momento (2017 m. rugpjūčio 17 d.) nuolat dirbo Olandijoje, tačiau padarė šiam teiginiui priešingą išvadą, kad ieškovo lūkestis dirbti Olandijoje iki darbo sutarties pabaigos (2018 m. spalio 22 d.) yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių aplinkybes, kad ieškovas nuo pat savo darbo santykių su atsakove pradžios nuolat dirbo Olandijoje, ir įrodančių aplinkybes, kad kas 6-8 savaitės ieškovas 2-3 savaites praleisdavo Lietuvoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad iki nelaimingo atsitikimo darbe susiklosčiusi šalių darbo santykių praktika būtent ir leido ieškovui tikėtis iki darbo sutarties pabaigos dirbti Olandijoje. Argumentas, kad atsakovė neturėjo pareigos siųsti ieškovą į komandiruotę, nėra tinkamas šioje situacijoje, nes sprendžiant apie negautas pajamas yra vertinama iki ginčo atsitikimo susiklosčiusi įprasta praktika ir tos praktikos pagrindu susiformavę lūkesčiai, o ne vienos ar kitos šalies galimybė (teisė) tą praktiką keisti.
26. Dienpinigiai, nors ir nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau laikytini pajamomis, kadangi pajamos yra viskas, kas atneša naudą, ir kas išvardinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016). Darbdaviui yra nustatyta pareiga atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo, kiek jos nepadengia socialinio draudimo išmokos (DK 155 straipsnio 2 dalis). Žala be kita ko yra ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip tos pajamos yra išleidžiamos (užsienyje ar Lietuvoje, kas nors perkama ar taupoma), neturi teisinės reikšmės.
27. Ieškovo darbo užmokestis pagal darbo sutartį buvo sutartas po 500 Eur per mėnesį, t. y. po 23,92 Eur per darbo dieną (500 Eur padalinta iš 2018 m. nustatyto vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus). Ieškovui turėjo būti mokami dienpinigiai - po 64 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną (nustatyta dienpinigių norma Nyderlandų karalystėje nuo 2018 m. liepos 1 d., nepateikta įrodymų apie susitarimą mokėti mažesnius dienpinigius). Nuo ieškovo sužalojimo ( 2018 m. liepos 22 d.) iki darbo sutarties pabaigos (2018 m. spalio 22 d.) ieškovas būtų uždirbęs 1 530,88 Eur (64 darbo dienos po 23,92 Eur). Ieškovas nurodė, kad komandiruotėje Nyderlanduose būtų dirbęs nuo 2018 m. liepos 22 d. iki 2018 m. spalio 22 d., tai sudaro 92 kalendorines dienas po 64 Eur, iš viso 5888 Eur. Byloje nustatyta, kad iš VSDFV fondo ieškovui buvo išmokėta 1823,03 Eur, ši suma įskaitytina į žalos atlyginimo sumą. Todėl ieškovui priteistina papildomai 4 756,47 Eur turtinės žalos atlyginimo (iš VSDFV išmokėtos 1823,03 Eur sumos atimamas ieškovo netektas darbo užmokestis 1530,88 Eur; likutis 292,15 Eur atimamas iš ieškovo netektos bendros dienpinigių sumos 5888 Eur, gautas skirtumas 5 595,85 Eur sumažinamas dauginant iš 0,85 proporcingai nustatytam atsakovės kaltės laipsniui).
28. Ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 800 Eur draudimo išmoka jau yra įskaityta į ieškovo patirtas papildomas išlaidas sveikatos grąžinimui, todėl į negautas pajamas pakartotinai neįskaitoma.
Dėl neturtinės žalos
29. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Su neturtinės žalos įvertinimu nesutinka abi šalys: ieškovo nuomone, jo patirti netekimai įvertinti per maža suma, atsakovės nuomone, neturtinės žalos atlyginimo teismas apskritai neturėjo priteisti.
30. Atsakovės apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti teismo sprendimą ir apskritai nepriteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimo teisėjų kolegija atmeta ir pažymi, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas svarstyti neturtinės žalos dydį yra priimtas tinkamai taikant materialinės teisės normas.
31. Neturtinės žalos dydis yra paliktas teismo diskrecijai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju vienas iš kriterijų – teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir detaliai aptarė teismų praktikos pavyzdžius, nurodydamas, už kokio pobūdžio sveikatos pakenkimus kokio dydžio neturtinė žala buvo priteista. Apeliantės atsakovės teiginys, kad teismas tik pacitavo nutartis, yra neteisingas ir nepagrįstas, nes teismo nurodyti pavyzdžiai yra pateikti taip, kad cituojamus sveikatos pakenkimus galima palyginti su ieškovo patirtais sužalojimais. Pagal padarytų sveikatos sužalojimų pobūdį, liekamuosius reiškinius, taip pat ir įvertinant nedidelį paties ieškovo kaltės laipsnį dėl patirtų sužalojimų, teisėjų kolegijos nuomone, priteista neturtinės žalos suma (3000 Eur) yra nustatyta tinkamai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Pakeitus teismo sprendimą yra perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme kartu peržiūrint ir teismo priimtą 2021 m. gegužės 10 d. papildomą sprendimą, kuriuo ieškovui buvo priteista papildomai 78,99 Eur atstovavimo išlaidų.
33. Bylinėjimosi išlaidos yra skirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (CPK 93, 98 straipsniai).
34. Teismas vertino, kad ieškovo ieškinys buvo patenkintas 26,33 proc. Tačiau teisėjų kolegija pakeičia priimtą teismo sprendimą nustatydama kitą ieškovo atsakomybės laipsnį dėl nelaimingo atsitikimo (15 proc.), atitinkamai padidindama priteistos turtinės žalos dydį iki 8526,29 Eur. Ieškinio patenkinimo proporcija skaičiuojama įvertinant, kad turtinės žalos atlyginimo ieškinys yra tenkinamas 87,14 proc. (prašyta priteisti 9785,07 Eur turtinės žalos atlyginimo, priteisiama 8526,29), o neturtinės žalos atlyginimo reikalavimas tenkinamas 100 proc., nes sumos dydis yra paliktas nustatyti teismui, todėl vertinti pagal ieškovo nurodytos sumos (10 000 Eur) tenkinimo proporciją (tenkinama 3000 Eur) būtų neteisinga. Atitinkamai išvedus vidurkį tarp 87,14 proc. ir 100 proc., bendras ieškinio patenkinimo procentas yra 93,6 proc.
35. Ieškovo išlaidas byloje sudarė 3415 Eur išlaidos advokato pagalbai; 3596,52 Eur vertimo išlaidos, 27,24 Eur kelionės išlaidos. Ieškovas jau po sprendimo priėmimo pateikė prašymą priteisti papildomai 1850 Eur advokato pagalbai apmokėti, nurodė, kad jau po 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta byla, papildomai sumokėjo advokatui pagal sąskaitą.
36. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymas priimti papildomą sprendimą buvo pateiktas praleidus 20 dienų terminą po bylos išnagrinėjimo, todėl turėjo būti nepriimtas arba atmestas. Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo yra 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2021 m. balandžio 15 d., o prašymas priimti papildomą sprendimą pateiktas 2021 m. gegužės 5 d. (DOK- 58083), todėl 20 dienų terminas, nustatytas CPK 277 straipsnio 2 dalyje, nėra praleistas. Teismas turėjo pagrindą priimti prašymą ir jį svarstyti. Teismas pagrįstai nurodė, kad situacija, kai ieškovas apmokėjo advokato pateiktą sąskaitą jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, neturėtų būti kliūtis ieškovui prašyti priteisti jam patirtas atstovavimo išlaidas.
37. Taigi, ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudarė iš viso 5 292,24 Eur (3415+27,24+1850). Ieškovo išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis pirmiausiai vertintinas pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos) (Aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). P. R. 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2019 m. I ketvirtį buvo 1262,70 Eur, II ketvirtį – 1289,0 Eur, III ketvirtį – 1317,6 Eur, IV ketvirtį buvo 1358,6 Eur, 2020 m. I ketvirtį 1381 Eur, II ketvirtį 1398,5 Eur, III ketvirtį 1454,80 Eur, IV ketvirtį – 1524,2 Eur, 2021 m. I ketvirtį – 1517040 Eur, II ketvirtį – 1566,4 Eur (interneto prieiga http://www.tagidas.lt/savadai/9006/).
38. Šioje byloje ieškovo advokatė 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašė ieškinio pareiškimą (koeficientas 2,5, kaina 3 156,75 Eur), 2019 m. rugsėjo 18d. rašė pareiškimą dėl ieškinio trūkumų šalinimo (koeficientas 0,4, kaina 505,08 Eur), 2019 m. gruodžio 17 d. rašė pareiškimą dėl papildomų įrodymų ( koeficientas 0,4, kaina 515,6 Eur), 2020 m. I ketvirtį parašė 2 pareiškimus dėl įrodymų prijungimo ir prašymą atidėti bylos nagrinėjimą (koeficientas 0,1, kaina 263,52 Eur), 2020 m. II ketvirtį parašė 3 pareiškimus: dėl posėdžio atidėjimo, dėl dokumentų vertimo, dėl trečiojo asmens išregistravimo ir liudytojo kvietimo) (koeficientas 0,1, kaina 407,58 Eur), 2020 m. IV ketvirtį parašė pareiškimą dėl papildomų ieškinio sumų (koeficientas 0,4, kaina 552,4 Eur), taip pat rašė patikslintą ieškinį (koeficientas 2,5, kaina 3 452,5 Eur), įvyko teismo posėdis, užtrukęs 1,5 valandos ( koeficientas 0,1, kaina 209,77 Eur), 2021 m. I ketvirtį rašė tris prašymus dėl liudytojų iškvietimo, dėl papildomų įrodymų, dėl bylinėjimosi išlaidų (koeficientas 0,1, kaina 436,44 Eur), taip pat rašė pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (koeficientas 2,5, kaina 3 637 Eur), įvyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė 4 val. ir 12 min, (koeficientas 0,1, kaina 581,92 Eur), 2021 m. II ketvirtį rašė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (koeficientas 0,4, kaina 609,68 Eur). Tokiu būdu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovo išlaidos advokato pagalbai maksimaliai galėjo būti 14 328,24 Eur. Pažymėtina, kad skaičiuojant galimas maksimalias ieškovo išlaidas advokato pagalbai nebuvo skaičiuojami ne kartą rašyti pareiškimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes, teismo nuomone, pareiškimas dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti surašomas tik proceso pabaigoje, neskaičiuojami nedidelės apimties lydraščiai dėl įvairių kvitų, vertimų prijungimo prie bylos ir pan., neskaičiuojami iki 15 minučių užtrukdavę parengiamieji teismo posėdžiai, posėdžių laikas suapvalintas pusvalandžio tikslumu (Rekomendacijų 9 punktas). Kaip minėta, ieškovo faktinės išlaidos advokato pagalbai sudarė 5 292,24 Eur, jos neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl priteistinos ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. priteistina ieškovui iš atsakovės 4 953,54 Eur (5292,24 x0,936).
39. Taip pat ieškovas patyrė 3596,52 Eur vertimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas šias išlaidas priteisė iš atsakovės. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vertimo išlaidos apskritai nebuvo reikalingos, nes tik ieškovo iniciatyva į procesą iš pradžių buvo įtrauktas trečiasis asmuo – Nyderlandų karalystėje registruota įmonė, kuriai buvo verčiami procesiniai dokumentai, siunčiami paklausimai Hagos teismui, tačiau vėliau paties ieškovo iniciatyva trečiasis asmuo buvo pašalintas iš proceso. Atsakovė teigia, kad dėl papildomų vertimo išlaidų atsiradimo yra ieškovo atsakomybė. Teisėjų kolegija su tokiu argumentu negali sutikti. Atsakovė savo 2019 m. birželio 16 d. atsiliepime į ieškinį neprieštaravo trečiojo asmens, įmonės Design B. C., įtraukimui į bylą trečiuoju asmeniu, priešingai, atsiliepime nurodė, kad kopėčios, kurios nukrito ant ieškovo, atsakovei nepriklausė, ieškovas vykdė ne atsakovės, o Design B. C. darbuotojo nurodymus, objektas buvo bendras atsakovės ir trečiojo asmens, todėl už darbų saugą turėtų būti atsakingas trečiasis asmuo, netgi nurodė, kad būtų tikslinga iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais trečiojo asmens darbuotojus J. D. ir Design B. C. gamyklos vadovą (duomenys neskelbtini). Tik vėliau, proceso eigoje paaiškėjo, kad įmonė Design B. C. buvo išregistruota, atsirado pagrindas pašalinti trečiąjį asmenį iš bylos. Todėl dokumentų vertimo išlaidos pagrįstai priskirtos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir turi būti skirstomos kaip ir kitos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Atitinkamai ieškovui iš atsakovės priteistina 3 366,34 Eur vertimo išlaidų (3596,52x0,936).
40. Atsakovės išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 4 345,00 Eur. Išlaidos, paskaičiavus jas tuo pačiu principu, kaip nurodyta šios nutarties 38 pastraipoje, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo proporcingai atmestiems reikalavimams (6,4 proc.), t. y. 278,08 Eur. Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas ir ieškovui priteistina atstovavimo išlaidų suma (4 953,54 Eur) sumažinama atsakovei priteistina suma (278,08 Eur), skirtumas 4 675,46 Eur priteistinas ieškovui iš atsakovės.
41. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinių skundų tenkinimo/atmetimo proporcija yra tokia pati, kaip ir ieškinio tenkinimo/atmetimo proporcija (93/7). Ieškovo išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 2000 Eur. Jos priteistinos proporcingai patenkintiems reikalavimams (93 proc.) -1860 Eur. Atsakovės išlaidos apeliaciniame procese sudaro 2662 Eur. Proporcingai atmestiems reikalavimams, atsakovei priteistina 7 proc. išlaidų, tai sudaro 186,34 Eur. Atlikus išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 673,66 Eur.
42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neišsprendė valstybės patirtų išlaidų klausimo (CPK 96 straipsnis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei proporcingai priteistai sumai, t. y. 259,34 Eur (0,75 proc. nuo mokėtinos 3 proc. sumos nuo priteistos ieškovui turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos, CPK 80 straipsnio 1 d. 1 punktas, 7 dalis). Už apeliacinį skundą atsakovė žyminį mokestį (214 Eur) yra sumokėjusi.
43. Pirmosios instancijos teisme patirtos 47,08 Eur išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstomos šalims proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Iš atsakovės priteistina 40 Eur pašto išlaidų, iš ieškovo - 7 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
44. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę už darbuotojui padarytą žalą (DK 158, 160 straipsniai), neturtinės žalos įvertinimą (CK 6.250 straipsnis), tačiau iš dalies netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akte nurodytų priežasčių, dėl netektų pajamų nustatymo (CPK 185 straipsnis), todėl padarė neteisingą išvadą dėl darbuotojo kaltės laipsnio, nepagrįstai vertino, kad ieškovas likusį darbo sutarties laiką nebūtų dirbęs užsienyje, dėl ko nepriteisė ieškovui visų negautų pajamų. Teisėjų kolegijos padarytos kitokios išvados įvertinus byloje surinktus įrodymus nulemia, kad teismo sprendimas turi būti keičiamas ir atitinkamai turi būti perskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinant papildomą teismo sprendimą ir išdėstant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą viename procesiniame dokumente.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. papildomą sprendimą panaikinti. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Tomaldras“, juridinio asmens kodas 110885821, 8526,29 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 29 ct) turtinės žalos atlyginimo, 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (11 526,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9 715,46 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus penkiolika eurų ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7 Eur (septynis eurus) pašto išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Tomaldras“ juridinio asmens kodas 110885821, valstybei 259,34 (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 34 ct) žyminio mokesčio ir 40 Eur (keturiasdešimt eurų) pašto išlaidų. Priteistos išlaidos valstybei sumokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Diana Labokaitė
Egidijus Tamašauskas
Lina Žemaitienė