(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens J. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. eA2-2268-656/2024 pagal pareiškėjos UAB „JULIVERA“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 pagal ieškovo S. F. ieškinį atsakovei L. L. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, trečiasis asmuo J. F.,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 buvo patvirtinta ieškovo S. F., atsakovės L. L. ir trečiojo asmens J. F. sudaryta taikos sutartis, pagal kurią J. F. nuosavybės teise, kaip užmokestis už L. L. piniginę skolą, buvo perleistas atsakovės nekilnojamasis turtas – 1/2 dalis žemės sklypo ir pastatas-daržinė, esantys (duomenys neskelbtini).

2.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JULIVERA“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodžiusi, kad turi 104 096,37 Eur dydžio reikalavimą į atsakovę L. L., kuri, siekdama išvengti piniginės prievolės, taikos sutartimi perleido savo nekilnojamąjį turtą trečiajam asmeniui.

3.       Prašymo atnaujinti procesą užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir turtinių teisių į nebaigtą statyti pastatą (statybines medžiagas), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo be teismo leidimo.

4.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis yra įvykdyta, t. y. trečiasis asmuo J. F., remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo 4.1 papunkčiu, nuo 2023 m. gruodžio 29 d. yra įregistravusi savo nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į pastatą-daržinę, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo 14 punktą šiuo metu iki 2024 m. birželio 14 d. yra vykdomas duomenų patikslinimas, o tai reiškia pažymos išdavimą būsimam nekilnojamojo turto pardavimui. Siekiant užkirsti galimybę trečiajam asmeniui J. F. parduoti nekilnojamąjį turtą, yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl J. F. nuosavybės teise priklausančio 1/2 dalies žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), ir nebaigto statyti pastato-daržinės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), turtinių teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo.

6.       Teismas nurodė, kad pareiškėja yra pasirinkusi leistiną savo teisių gynimo būdą, prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikė savo reikalavimo teisę patvirtinančius įrodymus ir kitus duomenis, leidžiančius spręsti dėl taikos sutarties patvirtinimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinai yra pagrįstas.

7.       Teismas nurodė, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo 14 punkto duomenimis, duomenys apie nekilnojamąjį turtą buvo tikslinti J. F. iniciatyva, patikslinimas galioja iki 2024 m. birželio 14 d. Nurodyti duomenys leido teismui daryti prielaidą apie J. F. ketinimą nekilnojamąjį turtą perleisti.

8.       Teismo vertinimu, netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešajame registre dėl draudimo disponuoti nekilnojamuoju turtu, buvusiu taikos sutarties objektu, ir trečiajam asmeniui J. F. galimai perleidus turtą tretiesiems asmenims, jį įkeitus ar kitaip apsunkinus trečiųjų asmenų naudai, pareiškėjos prašymas taikyti teismo nutarties atgręžtinį vykdymą akivaizdžiai būtų apsunkintas arba negalimas. Siekiant išsaugoti status quo (esamą) padėtį, eliminuojant trečiajam asmeniui J. F. galimybę perleisti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo 1/2 dalį bei pastatą–daržinę, siekiant išvengiant naujų teisminių ginčų, yra pagrindas taikyti pareiškėjos prašomas prevencines laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Kita vertus, teismas laikė nepagrįstu pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones visam žemės sklypui, nes J. F. nuosavybės teisės yra įregistruotos tik į 1/2 dalį šio žemės sklypo. Taip pat nepagrįstu teismas laikė ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones statybinėms medžiagoms, esančioms sklype, nurodęs, kad toks prašymas yra perteklinis, neproporcingas, juo labiau, kad duomenys apie galimai sklype esančias statybines medžiagas nėra pateikti.

10.       Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Trečiasis asmuo J. . pateikė atskirąjį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Nesutinka, kad pareiškimas yra prima facie (preliminariai) pagrįstas. Iš pareiškėjos pateikto prašymo atnaujinti procesą visiškai nėra aišku kokius savarankiškus reikalavimus ji ketina reikšti civilinėje byloje. Civilinė byla Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo nutraukta, ieškovui S. F., atsakovei L. L. bei trečiajam asmeniui J. F. sudarius 2023 m. gruodžio 4 d. taikos sutartį. Tuo metu pareiškėja neturėjo jokių turtinių ir (ar) piniginių reikalavimų nei į atsakovę, nei į jai priklausantį turtą. Nėra pareikštas joks materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, todėl nėra aišku, kokio sprendimo pareiškėjos naudai priėmimas ir įvykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

11.2.                      Nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra pasisakyta dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų, todėl ji neturi teisės inicijuoti civilinės bylos atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

11.3.                      Pareiškėja su prašymu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad yra pažeistos jos teisės ir (ar) teisėti interesai ir, atitinkamai, jog ji turi pagrindą kreiptis teisminės gynybos.

11.4.                      Nesutinka, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Tiek pareiškėja, tiek teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nekilnojamojo turto registro išrašo 14 punkto duomenys patvirtina trečiojo asmens ketinimą parduoti turtą. Pareiškėjos į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad duomenų tikslinimas vyko ne dėl to, jog trečiasis asmuo ketino parduoti turtą ar kitaip jį perleisti, o konkrečiam sandoriui, t. y. nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2024 m. gegužės 17 d. sutartinė hipoteka Nr. 6933. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra visiškai nepagrįstos, perteklinės ir turi būti panaikintos.

12.       Pareiškėja UAB „JULIVERA“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Teismas, gavęs pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą, laikydamasis CPK 370 straipsnio 1 dalies reikalavimų, patikrino, ar pareiškėjos prašymas atitiko formalius reikalavimus. Teismas šiame proceso atnaujinimo etape neturi pareigos patikrinti prašyme atnaujinti procesą išdėstytų aplinkybių, vertindamas pareiškėjos nurodytą atnaujinimo pagrindą. Pirminiame etape teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės visų bylos aplinkybių kontekste, o tik įvertina procesines prielaidas priimti ar nepriimti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, todėl atskirajame skunde nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai šiame etape nesvarstytini.

12.2.                      Įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimas ir kreditorei UAB „JULIVERA iš atsakovės L. L. buvo priteista galutinė 104 096,37 Eur skolos, netesybų, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų suma. Teismų procesiniais sprendimais tik buvo patvirtinta galiojanti, jau nuo preliminariosios sutarties nutraukimo momento egzistavusi L. L. piniginė prievolė kreditorei UAB „JULIVERA“. Kreditorei įgijus galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininkę L. L., buvo patikrinti aktualūs Nekilnojamojo turto registrų duomenys, iš kurių tapo žinoma, kad vienintelis atsakovei L. L. nuosavybės teise priklausęs turtas yra perleistas trečiajam asmeniui J. F.. Nuosavybės perleidimo pagrindas – Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023.

12.3.                      Iš Nekilnojamojo turto registrų išrašo 14 punkto matyti, kad šiuo metu iki 2024 m. birželio 14 d. yra vykdomas duomenų patikslinimas, o tai sudaro prielaidas manyti, jog galimas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris. Pareiškėjos prielaidas, kad sandoriai su turtu yra atliekami, patvirtina Hipotekos duomenų išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, iš kurio matyti, jog buvo įregistruota sutartinė hipoteka ir jos objektas yra nekilnojamasis turtas, priklausęs skolininkei L. L., kuris vėliau buvo perleistas su ja susijusiems (artimiems) asmenims. Šioje byloje dalyvaujančių asmenų veiksmai patvirtina, kad hipotekos sandoriu yra siekiama apsaugoti turtą ir apsunkinti kreditorių galimybes ateityje nukreipti savo reikalavimų patenkinimą į ginčo turtą, nes bendra hipotekos objektų vertė yra 162 000 Eur, o užtikrintos prievolės dydis – 37 400 Eur. Gana didelės vertės nekilnojamuoju turtu buvo užtikrintas akivaizdžiai žymiai mažesnės piniginės prievolės įvykdymas. Pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas dėl atsakovės nesąžiningumo, piktnaudžiavimo ir siekio išvengti prievolės mažinant ir perleidžiant tretiesiems asmenims turimą nekilnojamąjį ir kitą turtą, neproporcingai apsunkina teismo sprendimo įvykdymą.

12.4.                      Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindžia ne bet kokie L. L. nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami su teismo sprendimo įvykdymo vengimu – siekiu perleisti vienintelį savo turtą susijusiems asmenims. L. L. ir susijusių asmenų veiksmuose galima įžvelgti konkretų nesąžiningų veiksmų eiliškumą, t. y. nepagrįstos bylos teisme iškėlimas, taikos sutarties pagrindu įvykdytas turto perleidimas ir bylos nutraukimas, J. F. laukimas, kaip baigsis pareiškėjos inicijuota byla L. L. atžvilgiu, o po bylos rezultato sužinojimo – skubus turto apsunkinimas sutartine hipoteka. Nors apeliantė teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos ir neekonomiškos, tačiau nenurodė, kaip tokių priemonių pritaikymas trukdo apeliantei, ypač atsižvelgiant į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos turtui, kuris yra apsunkintas hipoteka, todėl disponavimo juo galimybės apeliantei ir taip yra apribotos.

13.       Ieškovas S. F. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka esminių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų.

13.2.                      Pareiškėja nelaikytina suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą. Teismas nepriteisė jokio konkretaus turto, kuris buvo perleistas taikos sutartimi, o priteisė iš atsakovės pinigines lėšas. Taikos sutarties byloje sudarymo metu atsakovė neturėjo skolos pareiškėjai. Pareiškėja neturi ir negali turėti jokių daiktinių teisių į ginčo turtą, nes turi tik piniginio reikalavimo teisę į atsakovę.

13.3.                      Trečiasis asmuo neturėjo ketinimų perleisti turtą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

17.       Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjai) palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tačiau teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Taigi pagal prima facie doktriną ieškinio (nagrinėjamu atveju – prašymo) tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio (prašymo) prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys (prašymas) grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio (prašymo) argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio (prašymo) preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio (prašymo) teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo (pareiškėjo) nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020).

18.       Vadinasi, preliminarus ieškinio (prašymo) įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo (pareiškėjo) reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas (pareiškėjas) pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio (prašymo) priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Tik įsitikinęs ieškinio (prašymo) reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

19.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja UAB „JULIVERA“ pateikė prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs prašymo pagrįstumą, nenustatė, kad UAB „JULIVERA“ prašymas atnaujinti procesą būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Kartu su prašymu UAB „JULIVERA“ pateikė savo reikalavimo teisę į atsakovę L. L. patvirtinančius įrodymus ir kitus duomenis, leidžiančius spręsti dėl galimo taikos sutarties patvirtinimo nepagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

20.       Kaip jau minėta, šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja prašymo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu gali būti priimtas pareiškėjai palankus sprendimas. Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, į klausimą, ar pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą iš tiesų yra pagrįstas ir ar ji turi teisę inicijuoti civilinės bylos atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, bus atsakyta tik išnagrinėjus pateiktą prašymą iš esmės.

21.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad, remiantis teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi buvo netenkintas UAB „JULIVERA“ prašymas dėl proceso atnaujinimo, panaikinant šioje byloje skundžiama nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Kita vertus, paminėta Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartis nėra įsiteisėjusi (pateiktas atskirasis skundas, byla išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą), todėl ši aplinkybė savaime nėra pagrindas ieškinį (prašymą) pripažinti preliminariai nepagrįstu ar pripažinti, kad išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, net ir ieškinį atmetus laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tokios pozicijos dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmetamas, reikšmės pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-706-464/2023). Ta pati taisyklė taikytina ir laikinosioms apsaugos priemonėms, kurios buvo pritaikytos užtikrinant prašymą dėl proceso atnaujinimo.

22.       Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo nuspręsti, jog pareiškėjos pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

23.       Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.).

24.       Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Dėl to laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui (pareiškėjui) palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

25.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėja UAB „JULIVERA“ pateikė duomenis, pagrindžiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą.

26.       Iš pareiškėjos prašyme ir kartu su prašymu pateiktų duomenų matyti, kad UAB „JULIVERA“ turi 104 096,37 Eur reikalavimo teisę į atsakovę J. L.. Įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1895-967/2023, kurios atnaujinimo siekia pareiškėja, buvo patvirtina ieškovo S. F., atsakovės J. L. ir trečiojo asmens J. F. taikos sutartis, pagal kurią atsakovei priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui J. F., pareiškėjos teigimu, tokiu būdu apsunkinant reikalavimo nukreipimą ir patenkinimą iš atsakovei priklausiusio turto. Byloje esantis Hipotekos duomenų išrašas patvirtina, kad taikos sutartimi J. F. perleistas nekilnojamasis turtas šiuo metu yra apsunkintas hipoteka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. 

27.       Pažymėtina, kad priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, t. y. atnaujinus procesą ir panaikinus teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, ginčo turtas grįžtų atsakovės L. L. nuosavybėn. Tai, kad turtas, dėl kurio perleidimo teisėtumo kilo ginčas, trečiojo asmens yra apsunkintas hipoteka, rodo, kad egzistuoja grėsmė, jog paminėtas turtas gali būti perleistas, vykdant prievolę, kuriai užtikrinti buvo sudaryta hipoteka. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus ginčo turtui, atliekant įrašą viešame registre dėl turtinių teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo, nagrinėjamu atveju lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę trečiajam asmeniui J. F. pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant jai šiuo metu priklausantį nekilnojamąjį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017). Kaip minėta, nagrinėjamojoje byloje tokį poreikį pagrindžia tarp pareiškėjos ir bylos šalių kilęs ginčas dėl taikos sutarties bei, atitinkamai, ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo (ne)teisėtumo.

28.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantė J. F. nepaneigė nei pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo prima facie pagrįstumo, nei egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, taip pat siekdamas užtikrinti status quo išsaugojimą bei užkirsti kelią ginčo nagrinėjimo metu galimiems situacijos pokyčiams, nusprendžia, kad laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo, įkeitimo ar kitokio apsunkinimo trečiųjų asmenų naudai draudimo – buvo pritaikytos pagrįstai. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė