Civilinė byla Nr. e3K-3-311-686/2017

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-02206-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.2.3.1.2; 2.4.2.13; 2.6.16.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilagėlės“ vaistinės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilagėlės“ vaistinės ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei dėl Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl savivaldybei priklausančio turto nuomą ne konkurso tvarka reglamentuojančių materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą „Dėl negyvenamųjų patalpų nuomos ne konkurso būdu“, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. gruodžio 4 d. Ukmergės rajono savivaldybės interneto svetainėje pastebėjo, jog Ukmergės rajono savivaldybės taryba 2014 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) išnuomoti trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ ne konkurso būdu penkerių metų laikotarpiui savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – patalpas (duomenys neskelbtini) farmacinei veiklai vykdyti.
4. Ieškovės nuomone, Sprendimas neteisėtas, nes priimtas pažeidžiant imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, prieštarauja viešajam interesui, proteguoja išskirtinai vieną ūkio subjektą. Pagal Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. kovo 27 d. sprendimu patvirtinto Ukmergės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 38 punktą informacija apie išnuomojamą savivaldybės turtą skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje. Taigi tiek apie viešo nuomos konkurso būdu, tiek ne konkurso būdu išnuomojamą savivaldybės turtą savivaldybė privalo paskelbti interneto tinklalapyje, tačiau to nepadarė, todėl jos sprendimas naikintinas. 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino ieškinį, panaikino Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimą, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1031,57 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas sprendė, kad Ukmergės rajono savivaldybės taryba, priimdama ginčijamą sprendimą, nepadarė procedūrinių pažeidimų. Teismas pripažino, kad Aprašo 38 punkto nuostata yra bendroji ir taikoma tiek savivaldybės turto viešo nuomos konkurso organizavimo, tiek turto nuomos ne konkurso būdu tvarkai. Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos apraše (Aprašo 9 priedas) smulkiau išsamiai neaptarta savivaldybės turto nuomos ne konkurso būdu procedūros įgyvendinimo ir vykdymo tvarka. Toks nepakankamas teisinis reglamentavimas sukuria viešumo ir skaidrumo stoką, neleidžia tinkamai įgyvendinti Aprašo 40.9 punkto nuostatos (jeigu prašymų išsinuomoti savivaldybės turtą ne konkurso būdu (40.4 ir 40.5 punktai) pateikiama daugiau kaip vienas, tai savivaldybės turtas nuomojamas viešo konkurso būdu). Nepaskelbus viešai apie negyvenamųjų patalpų nuomą ne konkurso būdu, buvo pažeista Aprašo procedūra, užkirstas kelias kitiems asmenims, kartu ir ieškovei, laiku sužinoti ir pateikti prašymą dėl savivaldybės turto nuomos pagal Aprašo 40.9 punktą. Interneto tinklalapyje nepaskelbus išankstinės informacijos apie negyvenamųjų patalpų nuomą, trečiasis asmuo įgijo pranašumą prieš kitus patalpų farmacinei veiklai ieškančius verslininkus.
7. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal trečiojo asmens UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą, 2017 m. sausio 3 d. sprendimu panaikino Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmetė, trečiojo asmens naudai priteisė iš ieškovės 945,64 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Kolegija nustatė, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu nuspręsta išnuomoti trečiajam asmeniui ne konkurso būdu penkerių metų laikotarpiui Ukmergės rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas farmacinei veiklai vykdyti; nustatytas nuompinigių dydis – l,34 Eur už 1 kv. m per mėnesį, taip pat investicijų suma – 19 267,84 Eur, kurią pageidaujantis išsinuomoti turtą asmuo įsipareigojo investuoti į savivaldybės turto pagerinimą. Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. rašte nurodyta, kad Vyriausybės atstovas neprižiūri, kaip savivaldybė vykdo savo pačios priimtus teisės aktus, tačiau jam žinoma, jog sprendimo projektas savivaldybės tinklalapyje buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. prieš 13 dienų iki posėdžio, todėl jis sprendė, jog viešumo ir skaidrumo principai nebuvo pažeisti.  
9. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog savivaldybė, priimdama Sprendimą, nepadarė procedūrinių pažeidimų, o tai reiškia, kad, priimant sprendimą, nepažeistos galiojančios teisės normos (tiek tiesiogiai reglamentuojančios ginčo teisinius santykius (Aprašo ir Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašo), tiek kiti ginčo teisiniams santykiams taikytini įstatymai). Tokia išvada sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
10. Priimant Sprendimą pagrįstai buvo taikomos Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašo (9 priedas) nuostatos, kurios yra lex specialis (specialusis įstatymas) Aprašo nuostatų atžvilgiu. Tai lėmė, kad savivaldybė neturėjo skelbti apie ginčo turto nuomą interneto tinklalapyje. Pareiga skelbti apie savivaldybės turto nuomą jos interneto tinklalapyje priklauso nuo to, kaip – turto nuomos viešo konkurso ar turto nuomos ne konkurso būdu – turtas nuomojamas.
11. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Sprendimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, ir vis dėlto jį panaikindamas, peržengė ieškiniu apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas, teisės aktais jam suteiktą kompetenciją, ėmėsi vykdyti funkcijas, priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašas nepakankamu teisiniu reglamentavimu pažeidžia skaidrumo ir viešumo principus, turėjo identifikuoti įstatymą, iš kurio šie principai kyla, bei iškelti hipotezę dėl ginčo teisės akto prieštaravimo identifikuotam įstatymui, o ne abstrakčiai nurodyti esant minėtų principų pažeidimą. Be to, iškilus abejonių, kad byloje taikytinas teisinis reguliavimas gali prieštarauti įstatymui, pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą, prašydamas patikrinti akto atitiktį įstatymui. Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias bendrosios kompetencijos teismo kompetenciją.
12. Atmetęs ieškinį apeliacinės instancijos teismas atitinkamai perskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiomis Aprašo normomis remdamasis sprendė, jog savivaldybė neturėjo pareigos skelbti apie ginčo patalpų nuomą internete. Aprašo IV dalyje pateiktos savivaldybės turto nuomos taisyklės yra bendros ir taikomos visam savivaldybės išnuomojamam turtui (tiek viešo konkurso, tiek ne konkurso būdu). Aprašo 38 punkto nuostata leidžia daryti išvadą, kad internete turi būti skelbiama apie bet kokį (tiek viešo nuomos konkurso, tiek ir ne konkurso tvarka) išnuomojamą turtą. Aprašo 9 priede taip pat nėra nuostatų, kad informacija apie išnuomojamą savivaldybės turtą ne konkurso būdu neturi būti skelbiama arba kad Aprašo 38 punkto nuostatos negalioja turto nuomai ne konkurso būdu.
2. Būtinybę skelbti apie išnuomojamą turtą, nepriklausomai nuo to vykdomo konkurso būdo, patvirtina sisteminis Aprašo nuostatų aiškinimas. Aprašo 40.4 punkte nustatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas ne konkurso būdu gali būti išnuomojamas, kai pageidaujantis išsinuomoti turtą įsipareigoja investuoti į savivaldybės turto pagerinimą investicijų sumą, apskaičiuotą pagal šiame punkte nurodytą formulę. Aprašo 40.9 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai prašymų išsinuomoti savivaldybės turtą ne konkurso būdu (40.4, 40.5 punktai) pateikiama daugiau nei vienas, savivaldybės turtas nuomojamas viešo konkurso būdu. Darytina išvada, kad savivaldybė gali sudaryti galimybę suinteresuotam asmeniui pateikti prašymą dėl turto, kurį kitas subjektas pageidauja išsinuomoti ne konkurso būdu, nuomos tik paskelbdama informaciją apie tokį kito subjekto pageidaujamą išsinuomoti turtą savo interneto svetainėje.
3. Apeliacinės instancijos teismas nevertino vieno esminių ieškinio argumentų, kad  Ukmergės rajono savivaldybė, priimdama sprendimą išnuomoti patalpas trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ ne konkurso būdu, prieš tai apie ketinimą išnuomoti patalpas nepaskelbdama savo interneto tinklalapio skelbimuose, pažeidė ne tik savo nustatytą savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos tvarką, bet ir imperatyviuosius Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – ir VSTVNDĮ) patvirtintus savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus. Savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės turto nuomos turi atitikti VSTVNDĮ nuostatas, taigi, ir jame įtvirtintus savivaldybės turto valdymo, naudojamo ir disponavimo juo principus. Ieškovė turėjo ketinimą išsinuomoti patalpas už ne mažesnį kaip 7,24 Eur už vieną kv. m nuomos mokestį per mėnesį, todėl savivaldybė, surengusi viešą konkursą, būtų sudariusi patalpų nuomos sutartį naudingesnėmis sąlygomis, taip užtikrindama efektyvų ir racionalų, viešąjį interesą atitinkantį savivaldybės turto naudojimą. Šiuo atveju patenkintas išimtinai trečiojo asmens interesas išsinuomoti patalpas patrauklioje tokiam verslui vykdyti vietoje (Ukmergės ligoninėje) už nepagrįstai žemą, rinkos sąlygų neatitinkančią kainą.
4. Pirmosios instancijos teismas nevertino Aprašo nuostatų atitikties įstatymams ar Vyriausybės norminiams teisės aktams, nenurodė, jog kokios nors Aprašo normos prieštarautų kokiems nors įstatymams ar kitiems teisės aktams, taigi, nepripažino Aprašo normų negaliojančiomis, o išsprendė tik ieškinyje suformuluotą reikalavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškiniu apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas bei teisės aktais jam suteiktą kompetenciją, yra nepagrįsti ir neteisėti.
14. Trečiasis asmuo atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti ieškovės kasacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Apraše nustatytos bendrosios savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo taisyklės, o jo 9 priede – specialiosios. Taigi, Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašas yra specialiai skirtas turto nuomai ne konkurso būdu reglamentuoti. Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos apraše nenurodyta, kad apie turto nuomą ne konkurso būdu būtų skelbiama interneto puslapyje. Atsakovės turto ne konkurso būdu nuomos procedūros inicijuojamos pagal suinteresuoto asmens prašymą, bet ne pagal pranešimą savivaldybės interneto svetainėje. Šiuo atveju Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašo nuostatos Aprašo nuostatų atžvilgiu yra specialiosios normos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad priimant Sprendimą buvo taikomos Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašo nuostatos, kurios yra lex specialis Aprašo nuostatų atžvilgiu.
2. Nors ieškovė nurodė, kad neturėjo galimybės pateikti savo pasiūlymą dėl patalpų nuomos ir neteko teisės dėl to konkuruoti su trečiuoju asmeniu, tačiau nutylėjo jai nepalankius faktus. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje tarnybos 2014 m. gruodžio 31 d. raštu, nustatė, kad Sprendimo projektas savivaldybės tinklalapyje buvo paskelbtas 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. prieš 13 dienų iki Ukmergės rajono savivaldybės tarybos posėdžio, kuriame Sprendimas buvo priimtas. Vyriausybės atstovas konstatavo, kad viešumo ir skaidrumo principai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Taigi, apie savivaldybės planus išnuomoti patalpas trečiajam asmeniui buvo paskelbta gerokai iki Sprendimo priėmimo. Dėl to ieškovė, kuri teigė, kad stebėjo savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie turto nuomą, iki Sprendimo priėmimo galėjo pateikti paraišką dėl patalpų nuomos, tačiau to nepadarė.
3. Aprašas ir jo priedai atitinka VSTVNDĮ ir jame nurodytus valstybės (savivaldybės) turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, tiek Aprašas, tiek jo priedai galioja ir nėra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad apie kiekvieną ketinimą išnuomoti turtą savivaldybė skelbia savo tinklalapyje. Atsakovė patvirtino, kad skelbiama būtent apie viešus turto nuomos konkursus. Ieškovė nenurodė, kaip konkrečiai patalpų nuoma ne konkurso būdu pagal Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašą pažeidžia VSTVNDĮ principus. Ieškovės nurodyta citata iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016 nepagrindžia, kad nurodoma ir nagrinėjama byla turi esminių panašumų.
4. Nusprendus patalpas išnuomoti trečiajam asmeniui visuomeninės naudos principas nebuvo pažeistas, nes turtas išnuomotas farmacinei veiklai vykdyti, taigi visuomenės poreikiams tenkinti. Atitinkamai nepažeistas ir efektyvumo principas, nes nei ieškovė, nei kiti asmenys nepasiūlė geresnių kaip trečiojo asmens pasiūlytos patalpų nuomos sąlygų. Racionalumo principas taip pat nepažeistas, nes turtas išnuomotas trečiajam asmeniui įsipareigojus investuoti beveik 20 000 Eur į atsakovės turtą ir mokėti nuomos mokestį.
5. Pirmosios instancijos teismas suabejojo Ukmergės rajono savivaldybės teisinio reglamentavimo atitiktimi viešumo ir skaidrumo principams, taigi ėmėsi pats vertinti Aprašo ir jo priedų atitiktį Lietuvos Respublikos įstatymams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas peržengė ieškiniu apibrėžtas teisminio nagrinėjimo ribas ir vykdė funkcijas, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos ne konkurso tvarka

15. Valstybės, savivaldybės turtas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normoms (Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-248/2015). Taigi, valstybės (savivaldybės) turto nuoma turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principus.
16. Savivaldybės, kaip ir valstybės, turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos principu, t. y. turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; taip pat efektyvumo principu, t. y. sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; racionalumo principu, t. y. valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).
17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).
18. VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
19. Ukmergės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo IV skyriuje nustatytos bendrosios nuostatos dėl savivaldybės turto nuomos. Šio Aprašo 38 punkte nustatyta, kad informacija apie išnuomojamą savivaldybės turtą skelbiama savivaldybės interneto tinklalapyje; 39 ir 40 punktuose aptariami būdai, kuriais nuomojamas ilgalaikis materialus turtas: 39 punkte nurodoma, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, numatytus aprašo 40 punkte, organizuojamu vadovaujantis Aprašu (8 priedas); 40 punkte – nustatyti atvejai, kada savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne konkurso būdu. Nė vienoje Aprašo normoje nėra kokių nors išlygų apie tai, kad informacija interneto tinklalapyje skelbiama nuomojant savivaldybės turtą tik vienu iš šių būdų.
20. Sisteminis Aprašo 38 punkto normos ryšys su kitomis minėtomis Aprašo normomis leidžia prieiti prie išvados, kad 38 punkto nuostatoje suformuluota bendroji taisyklė dėl informacijos paskelbimo nuomojant savivaldybės turtą bet kokiu būdu – tiek viešo konkurso, tiek ir ne konkurso būdu.
21. Pareigą skelbti apie nuomojamą savivaldybės turtą nepriklausomai nuo nuomos būdo patvirtina sisteminis, lingvistinis ir loginis bendrųjų ir specialiųjų Aprašo normų aiškinimas. Aprašo 40.4 punkte nustatyta, kad savivaldybės ilgalaikis materialusis turtas ne konkurso būdu gali būti nuomojamas, kai pageidaujantis išsinuomoti turtą įsipareigoja investuoti į savivaldybės turto pagerinimą investicijų sumą, apskaičiuotą pagal atitinkamą formulę. Aprašo 40.9 punkte nurodyta, kad jei prašymų išsinuomoti savivaldybės turtą ne konkurso būdu (40.4–40.5 punktai) pateikiama daugiau nei vienas, tai savivaldybės turtas nuomojamas viešo konkurso būdu.
22. Aprašo 9 priedo 4.5 punkte nustatyta, kad kai turtas nuomojamas šios tvarkos aprašo 3.1.4 punkte nustatytu atveju (t. y. kai pageidaujantis išsinuomoti turtą asmuo įsipareigoja investuoti į savivaldybės turto pagerinimą investicijų suma, apskaičiuota pagal nurodytą formulę), fiziniai ir juridiniai asmenis pateikia turto valdytojui prašymą ir išvardytus dokumentus. Taigi suinteresuotas išsinuomoti turtą asmuo gali teikti prašymą dėl turto, kurį savivaldybė siekia išnuomoti ne konkurso būdu, nuomos tik kai savivaldybė paskelbia informaciją apie turto nuomą ne konkurso būdu savo interneto svetainėje.
23. Pažymėtina, kad Aprašo 1–18 prieduose pateikiamos sutarčių, aktų, kitų dokumentų, sudaromų perleidžiant savivaldybės turtą įvairiais pagrindais, pavyzdinės formos, taip pat aprašai, papildantys ir detalizuojantys bendrąsias Aprašo nuostatas. Aprašo 9 priede detalizuojama turto nuomos ne konkurso būdu tvarka, tačiau joje nėra nuostatų dėl informacijos skelbimo interneto tinklalapyje. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Aprašo 9 priedo nuostatose, kaip lex specialis Aprašo nuostatų atžvilgiu, papildomai nenurodžiusi pareigos skelbti tokią informaciją savo tinklalapyje, atsakovė neprivalėjo jos vykdyti, t. y. skelbti apie turto nuomą ne konkurso būdu.
24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks Ukmergės rajono savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo nuostatų aiškinimas neatitinka VSTVNDĮ nustatytų principų. Tai, kad turto nuomą ne konkurso būdu detalizuojančiame tvarkos apraše nėra nuostatos dėl informacijos apie turto nuomą ne konkurso būdu paskelbimo interneto tinklalapyje, savaime nereiškia, jog specialiosiomis turto nuomą ne konkurso būdu reglamentuojančiomis teisės normomis leidžiama kitokia savivaldybės turto nuomos tvarka nei nustatyta bendrosiose normose. Minėta, kad savivaldybės turtas turi būti nuomojamas vadovaujantis viešosios teisės principu (tik tai, kas leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose teisės aktuose). Tai reiškia, kad jeigu bendrosiose Aprašo nuostatose nustatyta savivaldybės pareiga skelbti interneto tinklalapyje apie bet kokio turto nuomojimą, o specialiosiose nuostatose nėra leidžiama šios informacijos neskelbti, neįtvirtinta, kad tam tikros Aprašo nuostatos, tarp jų ir 38 punkto, negaliotų vykdant savivaldybės turto nuomą ne konkurso būdu, tai taikytinos bendrosios nuostatos dėl pareigos  skelbti visą informaciją.
25. Nagrinėjamu atveju teismų nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 7-304 nuspręsta išnuomoti trečiajam asmeniui ne konkurso būdu penkerių metų laikotarpiui atsakovei priklausantį turtą – patalpas farmacinei veiklai vykdyti. Trečiasis asmuo įsipareigojo investuoti lėšas į savivaldybės turto pagerinimą. Apie savivaldybės turto nuomą ne konkurso tvarka nebuvo skelbta savivaldybės interneto tinklalapyje. Pirmiau nurodytos teisės normos sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad atsakovė pažeidė savivaldybės nustatytą nekilnojamojo turto nuomos tvarką, imperatyviuosius VSTVNDĮ nustatytus principus, turto nuomą reglamentuojančias teisės normas, kartu ir ieškovės teisę sužinoti ir pateikti prašymą dėl turto nuomos pagal Aprašo 40.9 punktą, todėl atsakovės sprendimą panaikino.
26. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovė teisės aktų nepažeidė, ne tik rėmėsi netinkamu materialiosios teisės normų taikymu, bet ir tuo, jog Vyriausybės atstovo rašte nurodyta aplinkybė, kad savivaldybės sprendimo išnuomoti turtą ne konkurso būdu trečiajam asmeniui projektas buvo paskelbta prieš 13 d., taigi ieškovė galėjo susižinoti ir pateikti prašymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės tarybos sprendimo išnuomoti turtą ne konkurso tvarka projekto paskelbimas nėra tapati informacija, savivaldybės skelbtina Aprašo nuostatų 38, 40 punktuose nustatytu atveju. Aprašo 38 punkto nustatytu atveju informacija skelbiama turint tikslą informuoti asmenis apie siekį išnuomoti savivaldybės turtą tam tikru (ne konkurso) būdu. Savivaldybės tarybos sprendimo projekto dėl turto išnuomojimo trečiajam asmeniui ne konkurso būdu paskelbimu siekiama išviešinti savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę, svarstytiną posėdyje klausimą dėl jau parengto sprendimo projekto (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5, 6 dalys). Taigi šis argumentas negali pagrįsti atsakovės veiksmų teisėtumo.
27. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, neatsižvelgė į savivaldybės turto naudojimą ir valdymą reglamentuojančius teisės principus, todėl padarė teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl savivaldybės pareigos skelbti informaciją interneto tinklalapyje apie turto nuomą ne konkurso būdu ir be teisinio pagrindo panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
28. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutartimi  taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas Ukmergės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 26 d. sprendimo vykdymas, uždraudžiant atsakovei ir trečiajam asmeniui pasirašyti patalpų nuomos sutartį, o jei ji sudaryta, sustabdytas jos vykdymas. Tenkinus kasacinį skundą, panaikinus apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, naikintinos teisėjų atrankos kolegijos nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
30. Tenkinus ieškovės kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 450 Eur išlaidų advokato pagalbai sumokėti už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą. Šių išlaidų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.
31. Ieškovė sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir kasaciniame teisme patyrė 1080 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.13 punktuose nustatytus dydžius. Dėl to iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1111 Eur išlaidų atlyginimo.
32. Sudėjus nutarties 30 ir 31 punktuose priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1516 Eur išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, atlyginimo. 
33. Kasaciniame teisme patirta 4,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 3 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą.

Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. vasario 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilagėlės“ vaistinei (j. a. k. 302757763) 1516 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiolika) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės (j. a. k. 188752174) valstybei 4,42 Eur (keturis Eur 42 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                            Sigitas Gurevičius

              Egidijus Laužikas

              Donatas Šernas