Civilinė byla Nr. 2-2283/2013
Procesinio sprendimo kategorijos: 99.4
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5216-160/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai UAB „Nalšia“ dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9672,45 Lt skolos, 699,67 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Nurodė, kad skola susidarė dėl bankrutuojančios UAB „Nalšia“ einamosios veiklos, todėl administratorius privalo ją sumokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą trūkumams pašalinti – sumokėti 311 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Nurodė, kad ieškovas nėra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas taikytinas tik ieškovui ir turtiniams reikalavimams pareiškiantiems asmenims bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Pažymėjo, kad ginčas kilęs dėl skolos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo UAB „Nalšia“, ginčas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o ne bankroto byloje. Nurodė, kad teismų praktikoje žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas, kai ieškinys pareiškiamas iš bankrutuojančios įmonės einamosios veiklos, sprendžiamas analogiškai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1332/2011).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo ieškinį priimti. Skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir pritaikė CPK teisės normas, reguliuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Visos civilinio proceso teisės normos, įskaitant ir CPK nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų, turi būti taikomos ir aiškinamos sistemiškai. Teismas neįvertino atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo aspekto. Vienas iš tokių atvejų yra ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Pažymėjo, kad CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog žyminis mokestis grąžinimas suinteresuoto asmens pareiškimu, kuomet bylos nagrinėjimas sustabdomas dėl to, kad įsiteisėjo nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą (CPK 87 str. 1 d. 6 p.). Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog teisminio ginčo išsprendimas kreditoriaus naudai negarantuos jam priteistų sumų (įskaitant ir patirtas bylinėjimosi išlaidas) realaus atgavimo iš bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (atsakovo), įtvirtino galimybę eliminuoti bent jau tas kreditoriaus bylinėjimosi išlaidas, kurias jis turėtų patirti sumokėdamas žyminį mokestį. Vadovaujantis minėtu principu, tai yra vis kreditorių lygiateisiškumu, taip pat atsižvelgus į vieną iš pagrindinių bankroto bei restruktūrizavimo proceso tikslų – patenkinti kuo didesnį kiekį kreditorių turtinių reikalavimų, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išplėtotas CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos teisės normos, numatančios bankrutuojančios ar restruktūrizuojamos įmonės (įstaigos) atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo aiškinimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-2060/2011, 2-2424/2011, 2-130/2012). Aplinkybė, jog ieškovo ieškinys nagrinėjamas ne atsakovo bankroto byloje, nesudaro pagrindo įpareigoti atsakovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už ieškinio bankrutuojančiai įmonei nagrinėjimą pagal paduotą ieškinį dėl skolos priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto tvarka. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš bankrutuojančios UAB „Nalšia“ skolą, kuri susidarė atsakovui nemokant už suteiktas paslaugas po bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo. Vien tai, kad Vilniaus apygardos teismas pagal paduotą ieškinį jo priėmimo klausimą sprendžia ne atsakovo bankroto byloje, nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas turi mokėti žyminį mokestį už tokio reikalavimo nagrinėjimą.
Pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu įstatymų leidėjas siekė, kad šie asmenys patirtų kuo mažiau papildomų išlaidų, susijusių su reikalavimais dėl bankrutuojančių įmonių skolinių įsipareigojimų. Nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-559/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012).
Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai įpareigojo ieškovą sumokėti žyminį mokestį už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą. Dėl padarytų proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos teismo nutartis naikintina ir teismui perduotina spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 str. 2 p.).
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti šiam teismui spręsti ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinio atsakovui bankrutuojančiai UAB „Nalšia“ dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.
Teisėja Alė Bukavinienė