Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1211-302-2012].doc
Bylos nr.: 2S-1211-302/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AB DNB bankas 112029270 Kreditorius
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl paskolos
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl teisės į svetimus daiktus
dėl hipotekos (hipoteca):

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m

                                                                      Civilinė byla  Nr. 2S-1211-302/2012

                                                              Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. spalio 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų R. M. ir D. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutarties, kuria nutarta išieškoti skolą iš hipoteka įkeisto turto, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) AB DNB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, suinteresuoti asmenys R. M. ir D. M. (skolininkai ir įkeisto turto savininkai),

 

n u s t a t ė:

 

Skolininkai R. M. ir D. M., užtikrindami iki 2036-10-31 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120060022755, 2006-09-27 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (pavadinimas pakeistas į AB DNB banką) skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 87,28 kv.m butą su terasa, (duomenys neskelbtini) . To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 01220080022481, 2008-08-29 įregistruotas tame pačiame hipotekos skyriuje, kuriuo įkeitė kreditoriui jiems bendrosios nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 117/1508 dalis žemės sklypo, turinčio 0,1508 ha bendro ploto, (duomenys neskelbtini) , 596/10000 dalis automobilių stovėjimo aikštelės, turinčios 575,83 kv. m bendro ploto, patalpos pažymėtos R-3, R-6, G-1, 1/5 dalis pavėsinės automobiliams (duomenys neskelbtini)  .

Kreditorius AB DNB bankas pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2005-12-21 Kreditavimo sutartis, - nėra vykdoma. Skolą sudaro 754 890,07 Lt negrąžinto kredito, 128 863,93 Lt priskaičiuotų palūkanų, 23 708,51 Lt delspinigių, viso 907 462,51 Lt  bei 139 Lt žyminio mokesčio.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. sausio 30 d. nutartimi kreditoriaus AB DNB banko prašymą patenkino. Areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant suinteresuotiems asmenims. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti juos kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, t.y. skolininkams nevykdant sutartinių įsipareigojimų grąžinti paskolą dalimis ir nustatytais terminais, laikantis kreditavimo sutartyje nustatytos tvarkos.

Pareiškėjas (kreditorius) pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininkų 899 772,22 Lt skolą, 139 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, ir parduoti iš varžytynių hipotekos lakštais įkeistą turtą, priklausantį skolininkams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą AB DNB banko naudai iš R. M. ir D. M. 899 772,22 Lt skolos, 139 Lt žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos (899 772,22 Lt), skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-03-16 iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai pardavė iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį skolininkams.

Teismas konstatavo, kad skolininkai sumokėjo dalį skolos, t.y. 20 000 Lt, tačiau įsiskolinimas yra labai didelis, o skola sumažinta nežymiai, todėl yra pagrindas skolą išieškoti iš įkeisto turto.

Suinteresuoti asmenys (skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai) R. M. ir D. M. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismo nutartis pažeidžia teisės aktų nuostatas, suformuotą teismų praktiką bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Teismas, leisdamas išieškoti iš skolininkams priklausančio turto įsiskolinimą kreditoriaus naudai, neatsižvelgė į tai, kad skolininkai turi nepilnametį vaiką, gimusį 2006-04-04, o 87,28 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) , yra šeimos turtas, neatsižvelgė į tai, kad priverstinai pardavus turtą iš varžytynių vaiko teisės bus pažeistos, jis liks be gyvenamosios vietos. Teismas, be to, spręsdamas dėl išieškojimo iš įkeisto turto, nekvietė į bylą Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Apeliantai nurodo, jog teismas byloje dėl hipotekos teisinių santykių turi būti aktyvus, privalo ex officio patikrinti visas reikšmingas bylai aplinkybes, pasiūlyti pareiškėjams pateikti papildomus įrodymus ar juos išreikalauti pats, jei tai gali turėti įtakos teismo sprendimui.

Kadangi sudarytos kreditavimo sutartys yra vartojimo sutartys, sudarytos ilgam periodui, kuriomis pasiskolintos sumos viršija 700 000 Lt, teismas turėjo įvertinti tai, kad kreditoriui pateikus skolininkams pranešimą, kuriuo pareikalavo atsiskaityti per 10 dienų nuo išsiuntimo dienos, o to nepadarius kreditavimo sutartys bus nutrauktos, yra pažeidžiamas protingumo principas.

Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nutartis priimta teisėtai, laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka remiantis Civilinio proceso kodekso XXXVI skyriuje įtvirtintomis taisyklėmis. Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, pateikimą ir tenkinimą. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta, joje nurodyta, kad hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei atlieka kitus šioje normoje išvardintus veiksmus.

Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl turto pardavimo iš varžytynių klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes, kad skolininkai turi nepilnametį vaiką, turtas, į kurį nukreiptas išieškojimas yra šeimos turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, nesiaiškina aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto statusu šeimos teisinių santykių prasme, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Tai, kad suinteresuoti asmenys turi mažametį vaiką ir kad išieškojimas iš įkeisto turto, kuris yra šeimos turtas, pažeidžia vaiko teises, nes jis liktų be gyvenamosios vietos, ši aplinkybė nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšminga dėl aukščiau nurodytos bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo specifikos, be to, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 663 str. 5 d., šiame straipsnyje numatyti apribojimai išieškant iš fizinių asmenų, susiję su skolininkui priklausančiu būstu, kuriame jis gyvena, netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Pažymėtina ir tai, kad apeliantai neįrodinėjo, kad įkeistas turtas yra vienintelis turtas, valdomas jų nuosavybės teise.

Apeliantai nurodo, jog teismas turėjo pareigą atlikti kredito sutarčių nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šios pareigos nepažeidė, priėmė nutartį areštuoti turtą, o vėliau – išieškoti skolą, parduodant turtą iš varžytynių įvertinęs tai, kad vienašališkas kredito sutarties nutraukimas atitiko sutartyje numatytą tvarką. Įvertinant bylos aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, jog kreditorius sutartį, sudarytą su suinteresuotais asmenimis, nutraukė neteisėtai ar nepagrįstai. Pareiškėjas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad suinteresuoti asmenys nuo 2009 m. gruodžio mėn. tinkamai nevykdė kreditavimo sutarties, t.y. nemokėjo palūkanų, o nuo 2010 m. balandžio mėn. nemokėjo įmokų. Šis aplinkybės suinteresuoti asmenys nepaneigė, nepateikė įrodymų, patvirtinančių priešingas aplinkybes. Kadangi, kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, skolininkai 10 mėnesių iki kreditavimo sutarties nutraukimo netinkamai vykdė savo prievoles, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta vienašališkai nepagrįstai ir dėl to nėra pagrindo tenkinti pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, apie ketinimą nutraukti sutartį suinteresuoti asmenys buvo informuoti tinkamai, pranešimas jiems įteiktas asmeniškai (t. 1, b.l. 126). Tai, kad jie po nutarties dėl turto arešto priėmimo sumokėjo 20 000 Lt, pirmosios instancijos teismui, sprendžiančiam pakartotinio reikalavimo dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinimo klausimą, nebuvo pagrindas konstatuoti, jog suinteresuoti asmenys įvykdė teismo nutartyje nurodytą reikalavimą – per 1 mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinti skolą, nes ši suma sudaro tik labai mažą viso įsiskolinimo sumą. Nors pareiškėjai nurodo, kad sumokėdami minėtą pinigų sumą jie vedė derybas su banku, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog kreditorius būtų sudaręs su suinteresuotais asmenimis papildomus susitarimus dėl naujų mokėjimo grafikų ar kitokių sutarties vykdymo sąlygų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog jie, manydami, kad jų teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties nutraukimu, yra pažeidžiamos, nesutikdami su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdama apginti, jų manymu, pažeistas teises.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėjas AB DNB bankas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą patyrė 363 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 264-265), todėl atmestus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

n u t a r ė:

 

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. M. ir D. M. po 181,50 Lt bylinėjimosi išlaidų AB DNB banko naudai apeliacinės instancijos teisme.

 

 

 

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė