Administracinė byla Nr. I-4231-580/2015 Proceso Nr. 3-61-3-03174-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. sausio 13 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas I. G. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Paaiškino, kad nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-28 buvo suimtas ir Lukiškių TI-K kamerų tipo patalpose laikomas netinkamomis sąlygomis. Dėl to, kad kamerose buvo laikoma daugiau asmenų negu nustato teisės aktai, pareiškėjas patyrė žalą sveikatai, psichologinį sukrėtimą, nepatogumus, sutriko jo visavertis gyvenimas, I. G. negalėdavo ramiai miegoti, pasidarė dirglus. Taip pat buvo žeminamas pareiškėjo orumas ir pažeista Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. I. G. nuomone, Lukiškių TI-K administracija siekia blogesnių kalinimo sąlygų, kadangi kameros įrengtos taip, kad jose būtų galima laikyti daugiau nuteistųjų nei leidžia teisės aktai. Kamerose laikydavo tiek suimtųjų, kad ne visada vienam asmeniui tekdavo 1 kv. m gyvenamojo ploto. Pagal sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punktą reikalaujama, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems suimtiesiems turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, tačiau Lukiškių TI-K to nebuvo.
Nurodė, kad patyrė nesiskaitymą su žmogaus teisėmis bei įstatymų ir Konstitucijos nepaisymą. Dėl erdvės kameroje trūkumo pareiškėjas jautėsi tarsi suspaustas tarp kitų asmenų, buvo pažeistas privatumas. Dėl triukšmo bei jausmo, kad nuolat stebimas, nebuvo įmanoma ramiai skaityti, rašyti laiškų. Dėl kamerų ploto trūkumo kildavo pastovūs nepasitenkinimai, pretenzijos, jautėsi įtampa. Nuo ryto visur susidarydavo eilės. Perpildytose kamerose nebuvo įmanoma judėti, tekdavo visą dieną praleisti lovoje gulint arba sėdint. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė depresiją, kurios pasekmes jis jaučia iki šiol. Dėl nuolatinės įtampos I. G. sunkiai susivaldo ir kontroliuoja save, suprastėjo visavertis bendravimas su kitais asmenimis, normaliai bendrauti trukdo nuotaikų kaita. Pareiškėjas pradėjo jausti uždarų patalpų baimę, jį kamuoja nepasitikėjimo ir nepilnavertiškumo jausmas, trukdantis priimti teisingus sprendimus, todėl prastėja gyvenimo kokybė.
Nurodė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas 80 cm pločio ir 120 cm aukščio sienele, o nuo durų pusės jo niekas neskyrė, todėl prižiūrėtojai galėjo matyti ir matė gamtinių reikalų atlikimą. Dėl to I. G. vėliau turėjo raudonuoti ir gėdytis prieš kitus asmenis. Naudojantis tualetu būdavo be perspėjimo atidaromos kameros durys, pareiškėjas turėjo kęsti kitų asmenų fekalijų bei šlapimo kvapą.
Pareiškėjas į teismo posėdį nepageidavo būti pristatytas.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad I. G. į teismą dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį Lukiškių TI-K praleido nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-02-28, kreipėsi tik 2014-06-17. Manydamas, kad Lukiškių TI-K buvo pažeistos jo teisės, pareiškėjas nepagrįstai ilgai jų negynė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai.
I. G. įrodymais nepagrindė žalos dydžio bei atsiradimo fakto. Deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinį sukrėtimą negali būti laikomi tinkamu neturtinės žalos atsiradimo pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme ir tikslais, o I. G. Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti suimtieji ar nuteistieji ir jo atžvilgiu jokio iškirtimo sąlygų pabloginimo nebuvo taikoma bei į tai, kad visi skundo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu, pareiškėjo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.245–6.255 bei 6.271 straipsnių prasme. Skunde teismui pareiškėjas iš esmės nurodė tik vieną esminį nusiskundimą – gyvenamojo ploto trūkumą. Kadangi duomenų apie tai, kad nuo 2013-02-11 iki 2013-08-01 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-28 I. G. būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, nėra, galima spręsti, kad kalinimo sąlygos iš esmės buvo patenkinamos.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. 2010-05-14 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, kurio 1.3 punkte nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pagal šį teisės aktą, didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Vadovaujantis teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, 1 skyriaus 11 punkte yra nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2013-02-11, 2013-02-12, 2013-04-09 ryte, 2013-04-10 vakare, 2013-04-11 ryte, 2013-05-29, 2013-06-03 ryte, nuo 2013-06-12 iki 2013-06-16, 2013-06-17 ryte, 2013-07-23, 2013-11-14, 2013-12-04, nuo 2013-12-13 iki 2013-12-18, 2013-12-20, 2014-01-08, nuo 2014-01-21 iki 2014-01-23 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o nuo 2013-05-15 iki 2013-05-29 ir nuo 2013-08-01 iki 2013-11-13 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K.
Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Visose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra langai, kurių minimalus plotas 0,824 kv. m; jie, norint išvėdinti patalpą, lengvai atsidaro. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Kamerose yra praustuvas, sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kuri atitverta nuo likusios kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekuojančioms medžiagoms atsparia danga. Lukiškių TI-K nuolat organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) bei atliekama visuomenės sveikatos priežiūra. Visuomenės sveikatos centras kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, kelis kartus atliko operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir pažeidimų nenustatė arba pastebėti nežymūs nukrypimai nuo higienos normų, kurie per patikrinimo aktuose nustatytus terminus buvo pašalinti.
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.
Atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovo atstovui nedalyvaujant.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje I. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis. Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013-02-12 iki 2013-04-08, 2013-04-09 vakare, 2013-04-10 ryte, 2013-04-11 vakare, nuo 2013-04-30 iki 2013-05-14, nuo 2013-05-30 iki 2013-06-02, 2013-06-03 vakare, nuo 2013-06-10 iki 2013-06-11, nuo 2013-06-17 vakaro iki 2013-07-22, nuo 2013-07-24 iki 2013-07-31, nuo 2013-11-15 iki 2013-12-03, nuo 2013-12-05 iki 2013-12-12, 2013-12-19, nuo 2013-12-21 iki 2014-01-07, nuo 2014-01-09 iki 2014-01-20 ir nuo 2014-01-24 iki 2014-01-27 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.
I. G. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 233 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, I. G. buvo laikomas 22 dienas, 4 rytus ir 1 vakarą. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, I. G. kalint Lukiškių TI-K, 211 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo, kalėjimas yra perpildytas. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių. Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2012-12-4-27 raporto 55 punkte pažymėjo, kad beveik visi kaliniai būna užrakinti apie 23 valandas per parą, nėra vykdoma jokia veikla ne kamerose, išskyrus vieną valandą nušiurusiame kieme. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad padėtis laisvės atėmimo vietoje yra pasikeitusi. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš 233 dienų 211 dienų buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimus. Į kameros plotą taip pat įskaičiuojamas ir baldų užimamas plotas. Negalėjimas išeiti iš kameros ir dalyvauti kitose kalėjime organizuojamose veiklose akivaizdžiai turėjo neigiamą poveikį jo būklei. Šis poveikis turi būti įvertinamas skaičiuojant žalos atlyginimo dydį.
I. G. taip pat nurodė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos buvo atskirtas 80 cm pločio ir 120 cm aukščio sienele, o nuo durų pusės jo niekas neskyrė, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą atlikdamas gamtinius reikalus matant kitiems asmenims, jam teko kęsti kitų kamerose esančių asmenų fekalijų bei šlapimo kvapą. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2014-07-07 pažymoje Nr. 24-4264 nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamose kamerose įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (glazūruotomis plytelėmis), dėl to naudojantys klozetu yra atskirti nuo kameroje esančių žmonių (b. l. 20). Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-06 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13-16-154 (b. l. 24–25) ir 2013-04-23 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-376 (b. l. 27) matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 106 bei 107 tualetas nuo gyvenamųjų patalpų atitvertas betoninėmis sienelėmis. Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.
Skunde pareiškėjas pažymėjo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas įstatymuose nustatytų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau jis akcentavo tik kamerų ploto trūkumus bei netinkamą tualeto atskyrimą nuo gyvenamųjų patalpų. Kitų aplinkybių dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų I. G. nenurodė. Iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 21, 22–23, 24–25, 26, 27, 29–30, 31, 33, 34, 35, 36) matyti, kad keletą kartų buvo tikrintos kameros, kuriose laikytas pareiškėjas, ir pažeidimų nenustatyta arba nustatyti tik nežymūs nuklypimai nuo higienos normų, kurie buvo pašalinti. Kadangi I. G. kitų netinkamų sąlygų nedetalizavo, teismas jų plačiau neanalizuoja.
Pareiškėjas pažymėjo, kad netinkamos kalinimo sąlygos jam sukėlė psichologinį sukrėtimą, depresiją, nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, jis negalėdavo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sunkiai susivaldo ir kontroliuoja save, suprastėjo visavertis bendravimas su kitais asmenimis, pareiškėjas pradėjo jausti uždarų patalpų baimę, jį kamuoja nepasitikėjimo ir nepilnavertiškumo jausmas. Iš Lukiškių TI-K Psichologinės tarnybos 2014-07-03 pažymos Nr. 24-4224 matyti, kad I. G. specialistų buvo iškviestas 4 kartus. Pastebėta, kad pareiškėjas yra jautraus būdo, atviras, linkęs išsikalbėti, negatyvius emocinius išgyvenimus jam kelia padaryto nusikaltimo pobūdis. Pažymėta, kad I. G. nebuvo linkęs skųstis, aktualių psichologinių problemų neišsakė (b. l. 38).
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto atskyrimo reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis, tačiau jis nepateikė teismui duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, I. G. subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 000 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti po 14,48 Eur (50 Lt) už kiekvieną parą, praleistą netinkamomis kalinimo sąlygomis, neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2014 m. lapkričio mėnesį sudarė 863,3 Lt (250,03 Eur). Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
n u s p r e n d ė :
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti I. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė