Administracinė byla Nr. eAS-230-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07206-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjai V. M. ir L. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2024 m. spalio 4 d. išduotą leidimą kirsti mišką privačiam miško savininkui Nr. 12412605 (toliau – ir 2024 m. spalio 4 d. leidimas);
2) panaikinti Tarnybos 2024 m. spalio 9 d. išduotus leidimus kirsti mišką privačiam miško savininkui Nr. 12412809; Nr. 12412807; Nr. 12412805; Nr. 12412804; Nr. 12412810 ir Nr. 12412803 (toliau – ir 2024 m. spalio 9 d. leidimai). 

Pareiškėjai nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai išdavė privatiems miško savininkams leidimus kirsti mišką. Išduodama 2024 m. spalio 4 d. leidimą bei 2024 m. spalio 9 d. leidimus, Tarnyba neatliko leidimuose pažymėtos miško teritorijos geodezinių matavimų, neįvertino vykdomo ikiteisminio tyrimo dėl galbūt suklastoto miškotvarkos projekto reikšmės ir neatsižvelgė į minėtuose leidimuose pažymėtos miško teritorijos bendrasavininkių teisėtus interesus.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gruodžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą.

Teismas, vadovaudamasis Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, nurodė, kad pareiškėjai, siekdami panaikinti Tarnybos išduotus leidimus kirsti mišką, pirmiausia per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (toliau – ir ALIS) turėjo pateikti Tarnybai prašymą panaikinti 2024 m. spalio 4 d. leidimą bei 2024 m. spalio 9 d. leidimus. Teismo vertinimu, pareiškėjai galėjo kreiptis į administracinį teismą tik tuo atveju, jeigu Tarnyba priėmė pareiškėjams nepalankų administracinį sprendimą ir (ar) per numatytą terminą nepateikė pareiškėjams informacijos apie priimtą administracinį sprendimą.

Teismas nustatė, kad Aprašas reglamentuoja teisės kirsti mišką suteikimo ir įgijimo tvarką, leidimų kirsti mišką išdavimo miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas būtinas įgyvendinant jiems suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, tvarką, leidimų panaikinimo atvejus ir tvarką, pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pateikimo, registravimo ir derinimo tvarką, nustato leidimų ir pranešimų pildymo ir saugojimo tvarką (Aprašo 1 p.). Aprašo 7 punkte, be kita ko, nurodyta, kad leidimus kirsti mišką išduoda ir panaikina, pranešimus derina, registruoja Tarnyba elektroniniu būdu per ALIS.

Teismas pažymėjo, kad Aprašo 7 punkto nuostatos iš esmės reiškia tai, jog asmuo norėdamas panaikinti išduotą leidimą kirsti mišką prašymą per ALIS turi pateikti Tarnybai, kuri priima sprendimą panaikinti išduotą leidimą kirsti mišką, esant Aprašo 39 punkte nurodytoms aplinkybėms. Asmuo, nesutinkantis su Tarnybos sprendimu arba per nustatytą terminą negavęs informacijos apie priimtą sprendimą, turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui (Aprašo 41 p.).

Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjų interesams atstovauja profesionalūs teisininkai (advokatų profesinė bendrija „ReLex“), o teisės aktai numato profesionaliems teisininkams aukštesnius teisinės kvalifikacijos, atidumo ir rūpestingumo standartus nei kitiems visuomenės nariams. Vykdydami savo pareigas, profesionalūs teisininkai privalo patikimai, atidžiai, rūpestingai, sąžiningai bei nuosekliai atstovauti pareiškėjų interesams ir ginti jų teises. 

Teismas konstatavo, kad, kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai netinkamai įvertino 2024 m. spalio 4 d. leidimo bei 2024 m. spalio 9 d. leidimų panaikinimo tvarką, ir vadovaudamasis ABTĮ
33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjų skundas yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjai V. M. ir L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį ir perduoti jų skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčams dėl Tarnybos išduotų privatiems miškų savininkams leidimų kirsti mišką panaikinimo teisės aktai nustato ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarką. Aplinkybė, kad Aprašo nuostatos numato Tarnybos kompetenciją priimti sprendimą panaikinti privatiems miškų savininkams išduotus leidimus kirsti mišką, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad Aprašo nuostatos numato ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką.

Taip pat pareiškėjai teigia, kad jie pasinaudojo Aprašo nuostatose numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad, informuodama pareiškėjus apie 2024 m.
spalio 4 d. leidimo bei 2024 m. spalio 9 d. leidimų išdavimą privatiems miško savininkams, Tarnyba įteikė pareiškėjams 2024 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. R2-4782 „Dėl prašymo nutraukti vidinės miškotvarkos projekto (Reg. Nr. 76286) galiojimą“. Tarnyba 2024 m. lapkričio 13 d. raštu netenkino 2024 m. lapkričio 5 d. pareiškėjų pateikto prašymo pripažinti negaliojančiu 2024m. balandžio 16 d. žemės sklypui (kadastro Nr. 4347/0004:191) parengtą bei patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą (registracijos Nr. 76286) ir panaikinti 2024 m. spalio 4 d. leidimą bei 2024 m. spalio 9 d. leidimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų V. M. ir L. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, pagrįstumas bei teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Aprašo nuostatomis, atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl to, kad, kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai nepateikė Tarnybai prašymo panaikinti 2024 m. spalio 4 d. bei 2024 m. spalio 9 d. privatiems miško savininkams išduotų leidimų kirsti mišką. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai, siekdami panaikinti šiuos leidimus, pirmiausia turėjo tokį prašymą pateikti Tarnybai ir, jeigu Tarnybos priimtas sprendimas pareiškėjų netenkintų, – tik tuomet kreiptis į teismą.

Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad įstatymuose ir Apraše nėra įtvirtinta ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, Aprašas nenustato leidimo kirsti mišką naikinimo pagrindų, kuriais jie (pareiškėjai) remiasi skunde. Pareiškėjų vertinimu, tai, kad atsakovas turi kompetenciją naikinti išduotus leidimus kirsti mišką, nereiškia, jog asmuo, ginčydamas bet kurį neteisėtą viešojo administravimo subjekto sprendimą, turėtų dar kartą kreiptis į tą patį subjektą, prašydamas persvarstyti priimtą sprendimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Šio įstatymo nuostatos nenustato jokio privalomo išankstinio administracinių ginčų dėl leidimų kirsti mišką panaikinimo neteisminio nagrinėjimo mechanizmo.

Išankstinę administracinių ginčų neteisminio nagrinėjimo tvarką reglamentuoja ABTĮ
26 straipsnio nuostatos. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad privalomą ikiteisminę administracinių ginčų neteisminio nagrinėjimo tvarką nustato tik įstatymas. Tai reiškia, kad asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą, jeigu jis pasinaudoja įstatymuose expressis verbis (aiškiais žodžiais tiesiogiai) numatyta privaloma ikiteismine administracinių ginčų neteisminio nagrinėjimo tvarka. Jeigu kreipdamasis į teismą tokia tvarka asmuo nepasinaudoja, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis teismas atsisako priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-447-624/2024; kt.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą, tačiau ši teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Būtent šiuo pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjų skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti; tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; kt.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017; kt.).

Iš pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų nėra aišku, dėl kokių nustatytų konkrečių priežasčių konstatuota, kad pareiškėjai neturi teisės tiesiogiai kreiptis į administracinį teismą dėl leidimų kirsti mišką panaikinimo dėl jų skunde nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Aprašo 7 punkto nuostatos iš esmės reiškia tai, jog asmuo norėdamas panaikinti išduotą leidimą kirsti mišką prašymą per ALIS turi pateikti Tarnybai, kuri priima sprendimą panaikinti išduotą leidimą kirsti mišką, esant Aprašo 39 punkte nurodytoms aplinkybėms. Asmuo, nesutinkantis su Tarnybos sprendimu arba per nustatytą terminą negavęs informacijos apie priimtą sprendimą, turi teisę pateikti skundą Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba ABTĮ nustatyta tvarka apygardos administraciniam teismui (Aprašo 41 p.). Galima daryti prielaidą, kad pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik Tarnybos sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti paduotą prašymą panaikinti leidimą kirsti mišką, gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Su tokia pozicija nesutiktina.

Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad Tarnyba – įstaiga prie Aplinkos ministerijos, skirta valstybės politikai aplinkos ministrui pavestoje gamtos išteklių dalies – miškų – valdymo srityje įgyvendinti. Tarnyba atlieka šias pagrindines funkcijas: <...>; 4) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda leidimus kirsti mišką miško valdytojams ir naudotojams, įskaitant servituto turėtojus, kai miško kirtimas yra būtinas įgyvendinant servituto suteikiamas teises pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius; <...>. Vadovaujantis Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punktu, patvirtintas Aprašas. Leidimas kirsti mišką – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kirsti mišką (Aprašo 2.1 p.). Aprašo 39 straipsnyje nurodyti konkretūs leidimo kirsti mišką panaikinimo atvejai (išaiškėjus, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant Miško kirtimų taisyklių ir kitų miškų valdymo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; pakeitus miškų grupę ar įvykus kitiems pasikeitimams, dėl kurių keičiasi miško apsaugos ir naudojimo reikalavimai ir miškas leidime nurodytomis sąlygomis negali būti kertamas; pasikeitus miško savininkui, valdytojui ar naudotojui ir (arba) servituto turėtojui pagal miško savininko, valdytojo, naudotojo arba servituto turėtojo raštišką prašymą; reorganizavus ar likvidavus leidimą gavusį arba pranešimą pateikusį juridinį asmenį; kai miršta miško savininkas (fizinis asmuo); pagal miško savininko, valdytojo ar naudotojo ir (arba) servituto turėtojo, raštišką prašymą, jei leidime, pranešime įrašyti miško kirtimai nevykdyti).

Apraše nėra jokių nuostatų, nustatančių, kad Tarnybos išduotas leidimas kirsti mišką yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis asmenims jokių materialiųjų teisių ir pareigų, o asmenys, manantys kad toks sprendimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus, privalo kreiptis į Tarnybą dėl leidimo panaikinimo. Pažymėtina, kad pareiškėjai prašo panaikinti leidimus kirsti mišką ne dėl Aprašo 39 punkte nurodytų pagrindų.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies
1 punkte nurodytu pagrindu. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija tenkina pareiškėjų atskirąjį skundą,
t. y. panaikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M. ir L. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė