Nr. DOK-2794

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00677-2022-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 12 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Arginta“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arginta“ ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl banko garantijos pripažinimo pasibaigusia, žalos atlyginimo ir įpareigojimo grąžinti finansinio užstato dalį, trečiasis asmuo – Baltarusijos Respublikos Vitebsko apskrities komunalinė unitarinė vandens tiekimo-kanalizacijos ūkio įmonė „Vitebskoblvodokanal“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog iš asmeninės ir nepriklausomos pagal pirmą pareikalavimą banko garantijos kylančios piniginio reikalavimo teisės pereina reorganizavus juridinį asmenį įstatymo pagrindu universaliojo teisių perėjimo būdu, ir kad tokią taisyklę nustato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.97 straipsnio 3 dalies norma. Ieškovės vertinimu, asmenine ir nepriklausoma pagal pirmą pareikalavimą banko garantija užtikrintos piniginio reikalavimo teisės reorganizavus juridinį asmenį įstatymo pagrindu nepereina dėl CK 6.95 straipsnyje nustatytos teisės normos, kurioje nurodyta, kad kreditorius neturi teisės kitam asmeniui perduoti banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, jeigu šioje garantijoje nenumatyta ko kita. Be kita ko, banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės nėra universalaus teisių perėjimo dalyku CK 6.95 straipsnio pagrindu.

Ieškovės teigimu, sugretinus CK 2.97 straipsnio 3 dalyje esančią sąvoką „juridinio asmens teisės“ ir CK 6.95 straipsnyje esančią sąvoką „banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės“ yra matyti akivaizdus šių sąvokų skirtumas, kuris reiškia, jog „juridinio asmens teisės“ ir „banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės“ yra skirtingos teisinės kategorijos, kurioms šios teisės normos nustato skirtingą teisinį reguliavimą jų perėjimui iš vieno juridinio asmens kitam, juos reorganizuojant. Ieškovė nurodo, kad užtikrinimai, kuriuos garantijos forma išduoda bankas, nėra garantijos gavėjo teisė, todėl ji nėra perduodama įstatymo, tame tarpe ir CK 2.97 straipsnio 3 dalies, pagrindu. Todėl, bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 2.97 straipsnio 3 dalies ir 6.95 straipsnio teisės normas, pagal kurias banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės kitam asmeniui neperduodamos, jeigu garantijoje nenumatyta ko kita. Dėl to, bylą nagrinėjusių teismų argumentai, jog prisijungusiam kitą asmenį juridiniam asmeniui šių teisės normų pagrindu (įstatymo pagrindu) pereina visos banko garantija užtikrintos reikalavimo teisės, yra teisiškai nepagrįsti.

Taip pat ieškovė nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2006 nustatė, jog „Draudimas perleisti reikalavimo teisę nustatytas CK 6.95 straipsnyje ir yra taikomas banko garantijai“, tačiau ginčą nagrinėję teismai nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytos CK 6.95 straipsnio aiškinimo taisyklės, todėl bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai yra priimti ne tik pažeidžiant CK 6.95 straipsnio, CPK 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies teisės normas, bet ir pažeidžiant esminius konstitucinius teisingumo, asmenų lygybės teismui principus, tai yra diskriminuojant ieškovę, kitų asmenų, kurie savo garantijos sandoryje buvo nustatę draudimą juo užtikrintas teises perleisti kitiems asmenims, bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „Arginta“, j. a. k. 120930752, 11 316 (vienuolika tūkstančių tris šimtus šešiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto UAB „SME Bank“ banko 2024 m. liepos 12 d. mokėjimo nurodymu, kodas: ZN32255.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Virgilijus Grabinskas

Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė