Civilinė byla Nr. 3K-3-465-611/2015

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00479-2013-2

    Procesinio sprendimo kategorijos:

43.1; 44.5.2.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski (pranešėjas), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ ieškinį atsakovei Šakių rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo; trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šakių vandenys“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės nuostolių, atsiradusių atsakovei nutraukus su ieškove sudarytą perteklinių nuotekų valymo sutartį, atlyginimo.

Ieškovė UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ 2013 m. gegužės 31 d. ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos 245 133,52 Lt (70 995,57 Eur) nuostolių atlyginimo bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė eksploatuoja Šakių rajono savivaldybės Gelgaudiškio seniūnijos vandens valymo įrenginius, turi leidimą neribotam laikui užsiimti vandentvarkos veikla. Ieškovė teikia nuotekų valymo paslaugas vartotojams Gelgaudiškio seniūnijoje, o atsakovė organizuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų nuvedimo paslaugas šiems vartotojams. Ieškovė su atsakove 2000 m. kovo 1 d. sudarė nuotekų priėmimo ir dorojimo paslaugų sutartį dėl perteklinių nuotekų priėmimo, valymo bei mokėjimo už šias paslaugas, šią sutartį atsakovė nuo 2012 m. balandžio 11 d. vienašališkai nutraukė, bet ir toliau tiekia perteklines nuotekas. Nuostolius ieškovė apskaičiavo iš laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal patirtas savo veiklos sąnaudas – 117 329,68 Lt (33 981,02 Eur).

Kita prašomų priteisti nuostolių dalis (127 803,84 Lt (37 014,55 Eur), ieškovės teigimu, yra kaip delspinigių suma (mokėtina pagal 2004 m. gruodžio 1 d. ir 2005 m. gruodžio 23 d. valymo įrenginių nuomos sutartis už nuomos mokesčių mokėjimo prievolės netinkamą vykdymą nuo 2011 m. vasario 10 d. iki 2013 m. gegužės 28 d.), susidariusi dėl civilinėje byloje Nr. 2-1903-273/2011 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, Šakių rajono savivaldybės administracijai pareiškus ieškovei ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2A-376/2013) ieškinys buvo atmestas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės 117 329,68 Lt (33 981,02 Eur) nuostolių atlyginimo ir 6 proc. metinių procesinių palūkanų.

Teismo nustatyta, kad nuotekų tinklais atiteka ne tik vartotojų, su kuriais sudarytos nuotekų šalinimo sutartys, buitinės nuotekos, bet ir perteklinės nuotekos, jų kiekis apskaitomas sertifikuotomis apskaitos priemonėmis, jos į nuotekų tinklus patenka ir dėl nuotekų sistemos netinkamos būklės. Kadangi atsakovė turi įstatyme nustatytą pareigą organizuoti nuotekų valymą, bet nutraukusi sutartį nesiima jokių veiksmų ir be atlygio naudojasi privataus asmens teikiamomis paslaugomis, teismas pripažino įrodytomis visas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Įvertinęs prašomų priteisti nuostolių dalį (117 329,68 Lt (33 981,02 Eur), teismas sprendė, kad pateiktas sąnaudų apskaičiavimas iš esmės atitinka gaires, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos  (toliau – ir Komisija) 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika) patvirtintoje metodikoje; sąnaudos yra realios, būtinos ieškovei vykdant veiklą, artimos tarifui, pagal kurį ieškovė skaičiuoja vartotojams teikiamų paslaugų įkainį.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 127 803,84 Lt (37 014,55 Eur) nuostolių atlyginimą, nepagrįstai jai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1903-273/2011, teismas pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad ieškovė nedisponavo lėšomis, kurias kas mėnesį turėjo mokėti valymo įrenginių nuomotojui. Bankinių sąskaitų išrašai arešto taikymo metu patvirtina, kad lėšų likutis buvo 10 487,02 Lt (3037,25 Eur) ir 150,29 Lt (43,53 Eur), o nuomos mokestis viršijo 15 000 Lt (4344,30 Eur). Vadinasi, neįrodyta, kad turto areštas lėmė netesybų mokėjimą nuomotojui, apribojus disponavimą lėšomis, todėl šią ieškinio dalį teismas atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad 2000 m. kovo 1 d. sutarčiai pasibaigus 2012 m. balandžio 11 d. ieškovė perteklines nuotekas valė neatlygintinai, taip patirdama nuostolių. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Plačiau ši savivaldybės funkcija atskleidžiama Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, įpareigojant savivaldybes užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą (Įstatymo 1, 11 straipsniai).

Pagal įstatymą tenkančių pareigų perduoti kitam asmeniui negalima, o atsakovės įsteigta UAB „Šakių vandenys“ yra tik viešoji vandens tiekėja, atsakinga už vandens tiekimą bei nuotekų nuvedimą. Už nuotekų tvarkymo išlaidų apmokėjimą atsakinga atsakovė, jai įstatyme įtvirtinta pareiga organizuoti nuotekų tvarkymą. Atsakovė daugiau kaip dvylika metų mokėjo ieškovei (nuotekų valytojai) už susidariusių perteklinių nuotekų išvalymą, o savo iniciatyva nutraukusi sutartį, jokių konkrečių priemonių, siekdama tiek sumažinti susidarančias perteklines nuotekas, tiek perkelti perteklinių nuotekų valymo pareigą kitam subjektui arba atitinkamai kompensuoti patiriamas išlaidas, nesiėmė. Perteklinės nuotekos nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. buvo valomos ieškovės sąskaita. Ieškovė 117 329,68 Lt (33 981,02 Eur) nuostolių dydį pagrindė proporcinga veiklos sąnaudų dalimi, tenkančia perteklinių nuotekų išvalytam kiekiui. Ieškovės neveikimas (nesikreipimas į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujos kainos, į kurią būtų įskaičiuojama infiltracija, suderinimo) nelėmė susidariusių nuostolių, nes jei ieškovė ir būtų kreipusis į Komisiją, ši nebūtų galėjusi nustatyti tarifo dėl visų perteklinių nuotekų kiekio.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Šakių rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

1. Atsakovės teigimu, aiškindami valdžios institucijų deliktinės atsakomybes taikymo sąlygas ir spręsdami dėl jų egzistavimo, bylą nagrinėję teismai pažeidė CK 6.271 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos valdžios institucijų deliktinės atsakomybės taikymo praktikos. Teismai netinkamai atskleidė atsakovės pareigos organizuoti nuotekų tvarkymą turinį ir apimtį. Vykdydama šią pareigą atsakovė įsteigė trečiąjį asmenį UAB „Šakių vandenys“ ir jam nuosavybės teise perdavė Gelgaudiškio miestelio nuotekų tinklus. Tai, kad ieškovė patiria sąnaudų valydama perteklines infiltracines nuotekas, dar nereiškia, kad atsakovė netinkamai organizuoja ir koordinuoja nuotekų valymą. Teismai už trečiojo asmens pareigų vykdymą pripažino atsakinga atsakovę, tačiau tokia išvada pažeidė netiesioginę civilinę atsakomybę reglamentuojančią CK 6.246 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad tik įstatymai gali nustatyti, jog žalą privalo atlyginti asmuo, kuris tos žalos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė). Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus įstatymus, nustatančius netiesioginę civilinę atsakomybę, tačiau teismai savo motyvuose nenurodė jokios teisės normos, kurioje būtų įtvirtinta netiesioginė savivaldybės civilinė atsakomybė už infiltracinių nuotekų susidarymą ar už jų valymo metu patiriamų sąnaudų atlyginimą. Priešingai, už tinkamą nuotekų valymą yra atsakingas vandens tiekėjas (t. y. ieškovė, turinti vandens tiekėjo licenciją), o bendroji atsakovės pareiga organizuoti ir koordinuoti nuotekų valymą buvo vykdoma tinkamai. Bylą nagrinėję teismai taip pat pažeidė CK 2.50 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią, kad juridinio asmens (trečiojo asmens) dalyvis (atsakovas) neatsako pagal juridinio asmens prievoles, nepagrįstai pripažindami atsakovę atsakinga už kito asmens veiksmus. Ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį, o ieškinio reikalavimai atsakovei turėjo būti atmesti.

2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Metodikos 46 punkte nustatyta, kad nuotekų valymo paslaugų kaina nustatoma, be kita ko, įvertinus ir infiltraciją (ieškovės įvardytą kaip perteklinės nuotekos). Metodikos 9 punktas nustato, kad, baigiantis nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo suderintų kainų taikymo laikotarpiui, vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki suderintų kainų galiojimo pabaigos turi pateikti komisijai prašymą dėl naujų kainų derinimo. 2012 m. balandžio 11 d. pasibaigus sutarties galiojimui, tą pačią dieną nustojo galioti ir 2,47 Lt (0,72 Eur) už kubinį metrą be PVM nuotekų valymo kaina, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė privalėjo kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl naujos kainos suderinimo, tačiau nesikreipė. Nutraukus sutartį, ieškovė teikė nuotekų valymo paslaugas neteisėtai, t. y. nesuderinusi paslaugų kainos. Pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį, jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Be to, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai neanalizavo ieškovės išvalytų nuotekų kiekio įtakos jos patiriamoms veiklos sąnaudoms, t. y. kurios ieškovės patiriamos sąnaudos yra kintamo dydžio, o kurios yra fiksuotos ir nekinta, nepaisant ieškovės išvalomų nuotekų kiekio, ir kurios iš ieškovės sąnaudų turėtų būti kompensuotos, kad ji būtų grąžinta į ankstesnę padėtį. Atsakovės veiksmai (nuotekų tvarkymo organizavimas) yra pernelyg nutolę nuo ieškovės nurodytų padarinių – jos veikloje patirtų nuotekų tvarkymo sąnaudų, didžiąja dalimi nesusijusių su išvalomų nuotekų kiekiu. Teismai neatsižvelgė į tai, kad iš 217 207,95 Lt (62 907,77 Eur) ieškovės nurodytų nuostolių net 185 593,77 Lt (53 751,67 Eur) (išlaidos turto nuomai, darbuotojų atlyginimams, automobilio remontui, ryšiams, tyrimams, spaudai, kanceliarinėms prekėms ir pan.) nesusiję su išvalytų nuotekų kiekiu. Būtent ieškovės pareiga buvo leistinais įrodymais pagrįsti šių sąnaudų ryšį su išvalytų nuotekų kiekiu, o netinkamai vertinę įrodymus teismai nesilaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistus Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Savivaldybėms priskirta tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo funkcija privalo būti įgyvendinta tinkamai, derinant tiek visuomenės, tiek viešųjų paslaugų teikėjų interesus. Vykdydama sutartį atsakovė ieškovei mokėjo už perteklinių nuotekų valymą, taip įgyvendindama įstatymų nustatytą nuotekų tvarkymo organizavimo funkciją. Atsakovės iniciatyva nutraukus sutartį, faktinė padėtis dėl perteklinių nuotekų susidarymo bei valymo nepasikeitė, tačiau sutarčiai pasibaigus ieškovė priversta perteklines nuotekas valyti savo sąskaita, o atsakovė nesiima jokių veiksmų. Po sutarties nutraukimo nei atsakovė, nei jos įsteigta UAB „Šakių vandenys“ (toliau – trečiasis asmuo), kuriai buvo pavesta išspręsti techninius klausimus, nebendravo su ieškove, nesiekė išspręsti perteklinių nuotekų valymo klausimus, nors ieškovė ne kartą rodė tokią iniciatyvą.

Trečiasis asmuo UAB „Šakių vandenys“ yra tik viešasis vandens tiekėjas, atsakingas už vandens tiekimą bei nuotekų nuvedimą (bet ne jų valymą, tai atlieka ieškovė). Ieškovės nuostolių atsiradimą lėmė ne trečiojo asmens netinkami veiksmai (neveikimas), bet atsakovės nesiėmimas pakankamų priemonių organizuoti ir koordinuoti nuotekų valymą taip, kad nebūtų pažeisti privataus viešąsias funkcijas vykdančio asmens (ieškovės) interesai.

Perteklinių nuotekų kiekis, reguliariai susidarantis Gelgaudiškyje, negali būti įtrauktas į nuotekų valymo kainą, Komisijai tvirtinant nuotekų valymo paslaugos tarifą, nes perteklinės nuotekos sudaro net 52 proc. visų ieškovo išvalomų nuotekų, o Metodikos 49.2.4 punkte nurodyta, kad jei į Komisijos patvirtintą tarifą ir būtų įtraukiamos perteklinės nuotekos dėl infiltracijos, tai negali būti įskaičiuotas didesnis jų kiekis negu 20 proc. arba, esant mišriai kanalizacijai, 35 proc.

Ieškovės patiriamų sąnaudų valant perteklines nuotekas sudėtį ištyrė ir įvertino teismai, sąnaudos pagrindžia prašomą priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovės veiklos sąnaudos patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį su valomų nuotekų kiekiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl savivaldybės teisinės pareigos organizuoti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą

Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viešoji paslauga – valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų nurodytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiška savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalies 30 punktas). Ši savivaldybės funkcija atskleista Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, įpareigojant savivaldybes užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą (1, 11 straipsniai), taip užtikrinant viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas; Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinto tikslo užtikrinti visuomenės poreikius atitinkantį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą siekiama valstybės įgaliotoms institucijoms vykdant šios veiklos valstybinį reguliavimą (nustatant reikalavimus vandens tiekimui, kontroliuojant paslaugų kainas ir kt.) bei savivaldybėms organizuojant viešąjį vandens tiekimą viešojo vandens tiekimo teritorijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-287/2012). Geriamojo vandens įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso savivaldybei, kurios teritorijoje vykdomas viešasis vandens tiekimas, arba šios savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai įmonei. Savivaldybėms teisės aktuose yra nustatyta pareiga organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti nuotekų valymą savivaldybės teritorijoje, juolab kad nuotekų tvarkymo paslaugos priskirtinos bendro ekonominio intereso paslaugoms (viešosioms paslaugoms), kurioms taikomi tam tikri viešųjų paslaugų įpareigojimai. Netinkamai valomos nuotekos gali pakenkti vandens kokybei, todėl, siekiant apsaugoti visuomenės interesą, savivaldybėms priskirta tinkamo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo funkcija privalo būti įgyvendinta tinkamai, derinant tiek visuomenės, tiek viešųjų paslaugų teikėjų interesus.

Byloje nustatyta, kad atsakovė geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą organizavo per įsteigtą savivaldybės kontroliuojamą UAB „Šakių vandenys“ (įmonės akcininkė yra atsakovė Šakių rajono savivaldybė), perduodama jai nuosavybėn vandentiekio tinklus. UAB „Šakių vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, atsakinga už vandens tiekimą bei nuotekų nuvedimą, o už nuotekų valymą atsakinga šias paslaugas teikianti ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal įstatymą tenkančių pareigų deleguoti kitam asmeniui negalima, nebent įstatymų leidėjas būtų tokią galimybę numatęs, todėl atsakinga už tinkamą vandens ūkio sistemos funkcionavimą tretiesiems asmenims išlieka atsakovė Šakių rajono savivaldybės administracija, o ne tas asmuo, kuriam patikėtas (pavestas) faktinis vienų ar kitų funkcijų šioje srityje vykdymas. Atsakovė dvylika metų vykdė 2000 m. kovo 1 d. sutartimi prisiimtą pareigą mokėti ieškovui (nuotekų tvarkytojui) už susidariusių perteklinių nuotekų tvarkymą. Atsakovės iniciatyva nutraukus sutartį 2012 m. balandžio 11 d., ji nesiėmė jokių konkrečių priemonių, tiek siekiant sumažinti susidarančias perteklines nuotekas, tiek perkelti perteklinių nuotekų valymo pareigą kitam subjektui arba atitinkamai kompensuoti patiriamas išlaidas. Nuotekų tvarkymo paslaugų sutarties nutraukimas nepaneigia pirmiau aptartos įstatymuose įtvirtintos savivaldybės pareigos užtikrinti viešojo pobūdžio paslaugų (nuotekų šalinimo) teikimą. Atsakovei nutraukus sutartį, ieškovas tęsė nuotekų priėmimo ir valymo paslaugų teikimą atsakovei Šakių rajono savivaldybės administracijai, taip užtikrino jai įstatymo priskirtų pareigų organizuoti nuotekų tvarkymą vykdymą.

Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti nuostolius dėl kito asmens reikalų tvarkymo kvalifikavimo ir prašomų atlyginti nuostolių pagrįstumo

Byloje kilus ginčui dėl ieškovės patirtų nuostolių už suteiktas atsakovei, bet jos neapmokėtas nuotekų priėmimo ir jų valymo paslaugas už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 12 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ginčą teisiškai kvalifikavo kaip žalos iš delikto atlyginimo teisinius santykius. Teismai atsakovės deliktą kildino iš netinkamai vykdytos įstatymo priskirtos pareigos organizuoti nuotekų tvarkymą.

Pagal CPK 135 straipsnį ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo priešieškinio (jei pareikštas) pagrindą ir dalyką bei šiuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus – turi būti nurodyti įrodymai, patvirtinantys ieškovo ir atsakovo išdėstytas aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai; 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis; 143 straipsnio 3 dalis). Teisinis ieškinio pagrindas – konkrečios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčijamą teisinį santykį, rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. J. M., M. N., bylos Nr. 3K-3-299/2013), tačiau ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomi. Kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus arba taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas ir byloje pareikštų reikalavimų peržengimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. I. P., bylos Nr. 3K-3-95/2011, 2014 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-369/2014; kt.). Teisinis ginčo santykio kvalifikavimas, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva ir tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žaliakalnio žėrutis“ v. A. S., bylos Nr. 3K-3-255/2013).

Spręsdama dėl nagrinėjamoje byloje ginčo teisinių santykių kvalifikavimo, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašomi atlyginti nuostoliai dėl suteiktų nuotekų tvarkymo paslaugų atsirado ne iš sutarties vykdymo, nes nuostoliai susidarė už nuotekų tvarkymą, kai sutartis dėl jų tvarkymo jau buvo nutraukta anksčiau, taip pat į tai, jog teisės aktuose priskirta atsakovei teisinė pareiga organizuoti nuotekų tvarkymą buvo vykdoma ieškovės ir byloje teismų pagal jų nustatytas faktines aplinkybes nekonstatuota, kad jau pasibaigus sutarčiai nuotekos buvo tvarkomos netinkamai. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad įstatymo nustatyta pareiga atsakovei organizuoti nuotekų tvarkymą buvo atliekama nors ir neįpareigoto pagal įstatymą kito asmens (ieškovės), kolegija neturi pagrindo konstatuoti įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti nuotekų tvarkymą pažeidimo (delikto), todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaidų (nuostolių) atlyginimo už nuotekų priėmimą ir jų valymą teisiškai kvalifikuotinas ne kaip kylantis iš deliktinių teisinių santykių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, tvarkydama nuotekas, veikė atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos interesais. Ieškovės veiksmai tvarkant nuotekas ir taip užtikrinant atsakovės pareigų pagal įstatymą įgyvendinimą atitinka kito asmens reikalų tvarkymo teisinius santykius. Kito asmens reikalų tvarkymo (negotiorum gestio) teisiniai santykiai reglamentuojami CK 6.229–6.236 straipsniuose. Kito asmens reikalų tvarkymo santykiai susiklosto, kai neturėdamas nei iš sutarties, nei iš delikto kylančios pareigos asmuo savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo tvarko kito asmens reikalus, kuriuos tvarkyti nėra jo pareiga (CK 6.229 straipsnio 1 dalis). Tai nesutartinės prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo be pavedimo, kai vienas asmuo savanoriškai atlieka juridinę reikšmę turinčius veiksmus kito asmens naudai ir jo interesais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kito asmens reikalų tvarkymui kvalifikuoti būtina konstatuoti visų šių sąlygų buvimą: 1) asmuo suvokia, kad tvarko ne savo, bet kito asmens reikalus, t. y. kito asmens interesais atlieka faktinius ar teisinius veiksmus; 2) atlikti šiuos veiksmus nėra asmens teisinė pareiga, jie atliekami savanoriškai; 3) asmuo, kurio interesais atliekami veiksmai, nėra išreiškęs savo valios dėl jo reikalų tvarkymo ir tuo metu nėra galimybės sužinoti jo valios dėl atliekamų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. V. Stankūno individuali įmonė „Pietvė“, bylos Nr. 3K-3-327/2011). Kito asmens reikalų tvarkymas turi atitikti asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus. Nagrinėjamu atveju atitikties Šakių rajono savivaldybės interesams kriterijus nėra tenkinamas vien tuo, kad nuotekų valymas yra savivaldybės funkcija. Atitikties savivaldybės interesams kriterijų parodo faktinis savivaldybės elgesys, kad ji faktiškai leido nuotekas, vadinasi, kitu būdu nebuvo pajėgi (nesiekė) užtikrinti savivaldybės funkcijos įgyvendinimo. Pasibaigus nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutarčiai ieškovė teikė nuotekų tvarkymo paslaugas atsakovės naudai ir veikė jos interesais; tokių paslaugų teikimas nebuvo ieškovės sutartyje ar įstatyme nustatyta jos pareiga; atsakovė neišreiškė aiškios valios ir neprisiėmė sutartinių įsipareigojimų dėl ieškovo atliekamų veiksmų. Išvardytas sąlygas patvirtina byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų konstatuotos faktinės aplinkybės, tai sudaro teisinį pagrindą teismui spręsti dėl kito asmens reikalų tvarkymo teisinių santykių buvimo ir taip perkvalifikuoti šalių ginčo santykius.

Jeigu vienas asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi; asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų (CK 6.233 straipsnio 1 dalis). Jeigu kito asmens reikalų tvarkymas pastarajam davė teigiamų rezultatų, tai reikalus tvarkęs asmuo turi teisę į atlyginimą. Jeigu šalys nesusitaria, atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais; išlaidos ar nuostoliai, turėti asmens po to, kai jis tvarkė kito asmens reikalus gavęs pastarojo sutikimą, atlyginami pagal atitinkamos sutarčių rūšies taisykles (CK 6.233 straipsnio 4, 5 dalys). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovė būtų išreiškusi sutikimą dėl nuotekų tvarkymo, bet neprieštaravo tokiems ieškovės veiksmams, jie atitiko atsakovės interesus. Todėl ieškovė įgijo teisę dėl atsakovės reikalų tvarkymo reikalauti visų turėtų naudingų ir būtinų išlaidų bei dėl reikalų tvarkymo patirtų nuostolių atlyginimo ir, tinkamai sutvarkiusi nuotekas, taip pat ir atlyginimo už pasiektą rezultatą.

Atsakovės kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovės išlaidos (veiklos sąnaudos) tvarkant nuotekas neatlygintinos, nes, 2012 m. balandžio 11 d. pasibaigus sutarties galiojimui, tą pačią dieną nustojo galioti ir 2,47 Lt (0,72 Eur) už kub. m be PVM nuotekų valymo kaina, o ieškovė teikė nuotekų valymo paslaugas neteisėtai, t. y. su Komisija nesuderinusi paslaugų kainos, nors ją suderinti turėjo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 patvirtintą Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką. Teisėjų kolegija nurodo tai, kad remiantis Metodikos 1 punktu joje įtvirtinto teisinio reglamentavimo tikslas yra nustatyti bendruosius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Pagal Metodikos 3 punktą kainos nustatomos atsižvelgiant į būtinąsias sąnaudas, kurios planuojamos įvertinus konkrečios geriamojo vandens tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius. Metodikos 9 punkte reglamentuojama, kad, baigiantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo suderintų kainų taikymo laikotarpiui, vandens tiekėjas ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki suderintų kainų galiojimo pabaigos pateikia Komisijai prašymą dėl naujų kainų derinimo. Vandens tiekėjai su Komisija suderintas kainas teikia tvirtinti savivaldybių, kurių teritorijose tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas, taryboms (Metodikos 14 punktas). Pasibaigus ieškovės kaip nuotekų tvarkymo paslaugų teikėjos ir atsakovės (savivaldybės) sutarčiai dėl nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, šalys nesusitarė dėl naujos ankstesnę pasibaigusią sutartį pakeičiančios sutarties sudarymo, paslaugų teikimo naujo termino nustatymo. Atsakovei nutraukus sutartį, pasibaigė šalių sutartiniai santykiai, jiems pasibaigus ieškovė nesikreipė į Komisiją suderinti nuotekų tvarkymo kainą nebūdama tikra dėl tolesnių sutartinių santykių su atsakove tąsos ir negalėdama planuoti savo veiklos tęstinumo. Byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatyta, kad ieškovė neturėjo techninių galimybių atskirti ar apriboti patekimą į jos valymo įrenginius iš savivaldybės ir iš kitų asmenų patenkančių nuotekų. Dėl tokios padėties šiuo atveju ieškovė buvo priversta priimti tvarkyti nuotekas, už kurių tvarkymą atsakinga atsakovė. Už nuotekų tvarkymo laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. ieškovė išvalė 34 774,90 kub. m perteklinių nuotekų ir joms išvalyti patyrė 117 329,68 Lt (33 981,02 Eur) veiklos sąnaudų, jos susijusios su suteiktomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, jų dydį pagrindžia byloje pateikti įrodymai. Susidarius veiklos sąnaudoms už nurodytą laikotarpį ieškovei, kaip atsakovės reikalų tvarkytojai, pastaroji turi atlyginti visas turėtas ieškovės naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius (CK 6.233 straipsnio 1 dalis). Ieškovės veiklos sąnaudų dalis, tenkanti nuotekų tvarkymui, už kurio organizavimą atsakinga atsakovė, byloje įrodyta, atsakovės nenuginčyta (CPK 178 straipsnis), todėl teismai priimtuose sprendime ir nutartyje pagrįstai sprendė priteisti ieškovei nuostolių atlyginimą ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstus teismų procesinius sprendimus, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, nekeistina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, iš jos ieškovei priteistinas jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas. Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo advokatui 1305,80 Eur, prie prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pridėjo išlaidų dydį patvirtinantį mokėjimo dokumentą. Prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų dydis viršija atstovavimo paslaugų suteikimo metu galiojusių Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį – Rekomendacijų 8.14 punkte nurodytas maksimalus dviejų Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų dydis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą, o tuo metu galiojo 300 Eur minimalioji mėnesinė alga. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovės 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasaciniame teisme patirta 8,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Šakių rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188772814) ieškovei UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ (j. a. k. 1743999390) 600 (šešis šimtus) Eur ir valstybei 8,73 Eur (aštuonis Eur 73 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                   Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys