Civilinė byla Nr. e2A-1432-656/2020

                                                                                         Teisminio proceso Nr 2-68-3-05061-2018-2

                                          Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.10.2.4.2; 2.6.18.2; 3.2.6.1

(S) 

                                   VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

                                                            N U T A R T I S

                                      Lietuvos Respublikos vardu

                                                2020 m. rugsėjo 24 d.

                                                                    Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“  apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. M. ir A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos regiono turtas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje - uždaroji akcinė bendrovė „Citus Construction“, uždaroji akcinė bendrovė „Ramsta Group“.

                                                 n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. M. prašė priteisti iš atsakovės 17 658 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė A. K. prašė priteisti iš atsakovės 13 213,56 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovės prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų metines procesines palūkanas.

2.       Ieškovės nurodė, kad žala susidarė atsakovei pažeidus 2017-03-03 ir 2017-03-28 sudarytų su ieškovėmis butų ir žemės sklypų dalies, esančių (duomenys neskelbtini) ,(toliau vadinami Butais) pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygas. Pagal Sutartis atsakovė yra atsakinga už paslėptus parduotų daiktų trūkumus, o po nekilnojamųjų daiktų nupirkimo ieškovėms paaiškėjo, kad parduotuose joms butuose buvo nekokybiškai atlikti tinkavimo darbai. Atliekant tinkavimo darbus fasadas buvo šiltinamas ir tai neleido pasišalinti drėgmei, dėl ko atsirado metalinių tinkavimo profilių korozija ir kas įtakojo netinkamo tinko sluoksnio susiformavimą.  

3.       Norint pašalinti defektus ieškovėms reikės išsikraustyti iš butų apie 3 mėn. laikotarpiui, nes gyventi įsigytuose butuose tinkavimo darbų atlikimo metu būtų neįmanoma. Dėl to ieškovės patirs papildomų išlaidų. Atsakovei po kadastrinių duomenų fiksavimo atlikus butų sienų tinkavimo darbus nepagrįstai sumažėjo ieškovių butų plotai, nors jų kaina nebuvo sumažinta. Dėl to atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovių sąskaita.

4.       Atsakovė su ieškovių reikalavimais nesutiko, nurodė, kad tinko kokybė buvo gera, nes tiekiamo Lietuvos rinkai tinko vidutinis sukibimo stipris yra 0,5 MPa, tačiau šis rodiklis nėra privalomas, nes tai nėra deklaruojama tinko savybė. Kaimyniniame bute nebuvo nustatyti tinkavimo darbų trūkumai.

5.       Atsakovės teigimu, trūkumai ieškovių butuose atsirado dėl pačių ieškovių ar jų pasitelktų darbams atlikti trečiųjų asmenų kaltės. Atsakovė butus ieškovėms pardavė su daline apdaila, kas reiškia, kad pačios ieškovės turėjo organizuoti butų pilnos apdailos atlikimą ir tam turėjo pasamdyti kvalifikuotus specialistus, kurie iš karto galėjo įvertinti tinkavimo darbų kokybę. Prieš atliekant pilnos apdailos darbus butai turėjo būti išdžiovinti iki 60 procentų drėgmės, t.y. turėjo būti pašalinta natūrali statybinė drėgmė, o prieš atliekant pilnos apdailos darbus turėjo būti atlikti drėgmės matavimai. Atsakovės teigimu, ieškovės pačios per anksti, neišdžiovinusios butų iki reikiamo drėgnumo lygio – 60 procentų pradėjo atlikinėti pilnos apdailos darbus, dėl ko iš pertvarų nespėjo pasišalinti natūrali statybinė drėgmė ir tinkas galėjo suminkštėti. Pačios ieškovės prisidėjo prie žalos kilimo.

6.       Ieškovės nurodė didesnės sumas, reikalingas trūkumams pašalinti, nei nurodyta ieškovų pateiktose sąmatose. Nepagrįstai pridedamos išlaidų, kurios nebus patirtos, sumos – statybvietės išlaidos, pelnas ir PVM, nors iš anksto nėra aišku, ar darbai bus atlikti samdant PVM mokėtoją, ar ne. Žala laikytinos tik tiesiogiai su trūkumų šalinimu susijusios išlaidos, t.y. šiuo atveju tik tiesiogiai su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t.y. tik išlaidos buto remontui atlikti. Kiti atsakovės rasti rangovai sutiko trūkumus pašalinti už mažesnę kainą.

       II. Teismo sprendimo esmė

7.        Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisti iš atsakovės UAB „Baltijos regiono turtas“ 12 725 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 725 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 849 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. M. naudai.

8.       Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Baltijos regiono turtas“ 11 029,96 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 029,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 585 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. K. naudai. Ieškinį dalyje dėl permokos sumažėjus butų plotui ir neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad tinkavimo darbai buvo atliekami nuo 2016-12-15 iki 2017-01-15. Darbų atlikimo metu sienų temperatūra nustatyta + 9 laipsniai Celsijaus ir pastebėti drėgni paviršiai. Užfiksuota, kad darbų vykdymo metu butų langai uždaryti ir iš lauko pusės aptaisyti polietileno plėvele, kas sudarė sąlygas oro ventiliacijos butuose trūkumui, nes fasadų šiltinimo darbai turėjo būti atliekami po tinkavimo darbų užbaigimo. Juos atliekant prieš tinkavimo darbus buvo pažeistos Baumit ITSTS įrengimo taisyklės ir fasadų įrengimo darbų statybos taisyklių ST 121895674.062009 punkto Nr. 8.5 rreikalavimai. Gipsinio tinko džiūvimo sąlygos neatitiko reikiamų sąlygų jo pilnam ir kokybiškam išdžiūvimui ir sukietėjimui. Džiūvimo metu nebuvo užtikrintas drėgmės pašalinimas iš patalpos, dėl ko drėgmė ilgai laikėsi patalpose ir sutrikdė tinko džiūvimo procesą. Taip pat patalpos nebuvo apsaugotos nuo papildomos drėgmės patekimo iš aplinkos, Vienu metu vyko fasado šiltinimo ir vidaus tinkavimo darbai, kas prieštarauja ST 121895674.062009 „Fasadų įrengimo darbai“ 8.5 punkto reikalavimams. Fasado šiltinimo metu langai buvo uždengti polietilieno plėvele, o ventiliacija neveikė, papildomas patalpų šildymas (džiovinimas) turėjo vykti kartu su ištraukiamąja ventiliacija, kas užtikrinta nebuvo.

10.       Teismo vertinimu, vidaus tinkavimo darbai gipsiniu tinku ieškovų butuose buvo atlikti nekokybiškai, nes buvo pažeistas darbų technologinis eiliškumas, buvo nesilaikyta patalpų vėdinimo, reikiamos temperatūros ir drėgmės rodiklių. Butų trūkumai – netinkamai ištinkuotos ieškovių butų sienos atsirado dėl darbų technologijos pažeidimų iki perduodant butus ieškovėms, todėl butų pardavėja (atsakovė) yra atsakinga už parduotų daiktų trūkumus.

11.       Ieškovių sudarytų pirkimo – pardavimo sutarčių 6.2.3 punktuose nurodė, kad turtas atitinka jam keliamus reikalavimus. Ieškovės A. K. 2017-03-02 pasirašytame Turto apžiūros akte nurodytas trūkumas - užtaisyti skylę prie silpnų srovių skydelio, o R. M. 2017-04-07 pasirašytame Turto apžiūros akte trūkumų nenurodyta. Ta aplinkybė, teismo nuomone, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės (butų pirkėjos) tuo pripažino, jog parduodamo turto būklė atitinka jų, kaip pirkėjų, keliamus reikalavimus. Ieškovės neįvertino daikto kokybės trūkumų, kurie iš karto nebuvo akivaizdūs, apie kuriuos atsakovė ne tik neinformavo ieškovių, bet ir iš esmės nepripažino savo kaltės dėl nekokybiškai atliktų darbų. Todėl teigtina, kad ieškovių galimybės nustatyti sienų tinkavimo kokybę butų apžiūros ir perdavimo metu, kai tam reikia specialių žinių bei prietaisų, buvo apribotos. 

12.       Teismas, remdamasis ieškovių pateikto E.L. surašyto ekspertinio akto išvada, sprendė, kad panaudojant gipsinį tinką buvo neužtikrintos jo panaudojimo sąlygos, kadangi pačiose sienose ir lubose net ir dabar yra susikaupusi drėgmė, kuri, naudojant šį tinką turėjo būti pašalinta. Kai gipsinis tinkas daug kartų džiūsta ir vėl drėksta, jis jau nebegalės pasiekti stipruminių verčių, kurias deklaruoja gamintojas. Norint likviduoti esamus tinko defektus reikia demontuoti esamus baldus, nuardyti esamą tinką ir rankiniu būdu padengti naujo tinko sluoksnį išsaugant grindų dangą, sumontuotas duris ir langus. Taip pat reikia demontuoti ir padengus naują tinką atstatyti ortakius, gipso kartono pertvaras ir pakabinamas lubas, nes šie konstrukciniai elementai yra pritvirtinti prie sienų konstrukcijos per netvirtą ir nekokybiškai įrengtą vienasluoksnio gipsinio tinko sluoksnį. Eksploatacijos metu sujungimo vietose šiame tinko sluoksnyje gali pasireikšti deformacijos ir atsirasti plyšiai arba ištrupėti tinkas. Šie nurodyti defektų ištaisymo darbai, vertinant technologinį eiliškumą ir naujai įrengto tinko džiūvimo trukmę užtruks ne mažiau kaip 8 savaites. Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 7 074 Eur su 21 proc. PVM. Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 12 222 Eur su 21 proc. PVM. Į kainą neįskaičiuotos baldų, buitinės technikos demontavimo ir sumontavimo, pakrovimo ir iškrovimo darbai, transportavimo ir sandėliavimo išlaidos.   

13.       Teismas konstatavo, kad buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo kaina yra 6 786 Eur su PVM (5 608 Eur be PVM). Buto (duomenys neskelbtini), tinko defektų ištaisymo suvestinė kaina yra 11 081 Eur su PVM arba 9 158 Eur be PVM. Teismo pašalino netiesiogines išlaidas. Buto (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta 878 Eur netiesioginių išlaidų (611 Eur pridėtinių išlaidų ir 267 Eur pelno). Todėl, šia suma sumažintus A.K. priteistiną sumą nuostoliams atlyginti susidaro 5 723 Eur suma (5608 – 878 = 4730 + 21 %).  Buto (duomenys neskelbtini), lokalinėje sąmatoje nurodyta 1 474 Eur netiesioginių išlaidų (1038 Eur pridėtinių išlaidų ir 436 Eur pelno). Todėl, šia suma sumažintus R. M. priteistiną sumą nuostoliams atlyginti, susidaro 9 298 Eur suma (9158 – 1474 = 7684 + 21 %).    

14.       Tinko defektų ir jų pašalinimo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2017-10-16-1 nurodyta, kad defektų ištaisymo darbai, vertinant technologinį eiliškumą ir naujai įrengto tinko džiūvimo trukmę užtruktų ne mažiau kaip 8 savaites. Teismas sprendė, jog ieškovių nurodytas kito būsto 3 mėn. nuomos laikotarpis yra optimalus tam, kad kokybiškai, nepažeidžiant technologinių reikalavimų iš naujo ieškovių butuose atlikti sienų tinkavimo darbus. Todėl ieškovių nurodytos kito būsto nuomos, taip pat kitos, susiję su būtinumu laikinai išsikraustyti iš savo būsto išlaidos, pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis. Dėl nurodyto ieškovei R. M. priteistina 3 427 Eur, o A. K. - 5 306,96 Eur papildomoms išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

15.       Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovių ieškinys, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Atsakovė prašė priimti į bylą naujai teikiamą įrodymą eksperto S. M. išvadą, kurios pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16.       Atsakovė nurodė, kad (i) buto trūkumai buvo akivaizdūs ir turėjo bei galėjo būti nustatyti priimant ir normaliai apžiūrint butus, vėliausiai, pradedant sienų glaistymo ir dažymo darbus; (ii) pačios ieškovės pažeidė preliminariųjų sutarčių bei pagrindinių sutarčių sąlygas dėl pilnos apdailos atlikimo taisyklių, kas sąlygojo trūkumų atsiradimą.  

17.       Teismo ekspertui E.M. buvo suformuotas klausimas, kuris įpareigojo ekspertą vertinti (i) ar šiuo metu tinko kokybė yra tinkama; o nustačius, jos tinko kokybė yra netinkama, įvertinti, ar (ii) netinkama tinko kokybė (šiuo metu) atsirado dėl netinkamų tinkavimo darbų ar netinkamos butų pilnos apdailos, pavyzdžiui, glaistymo, dažymo prieš tai neišdžiovinus buto iki reikiamos drėgmės. Tačiau ekspertas visiškai neatsakė į ekspertui suformuotą klausimą, nors tiriamojoje dalyje ne vienoje vietoje buvo akcentuojama, kad netinkama tinko kaip darbų rezultato esama kokybė atsirado dėl patalpos nepilno išdžiūvimo, nes atliekant tinkavimo gipsiniu tinku darbus pastarojo džiūvimo laikotarpiu gamintojo rekomendacijos nebuvo vykdomos tinkamai, t.y. gipsinis tinkas nebuvo išdžiovintas tinkamai iki galo, o atlikta pilna apdaila (kuri vertinama kaip galutinis rezultatas šiuo metu). Byloje liko neįvertinti esminiai aspektai - pačiu ieškovių neteisėtu veiksmu atliekant pilnos apdailos darbus, įtaka trūkumo atsiradimui bei žalos dydžiui.  

18.       Nors teismo eksperto T. M. išvada turėjo esminių trūkumų, teismas nepagrįstai, netenkino atsakovės prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, nesvarstė papildomos ekspertizės klausimo, o vietoje to nutarė ekspertą apklausti teismo posėdyje, nors apklausos metu ekspertas gali paaiškinti savo padarytas išvadas ir atliktus tyrimus. Tačiau, jeigu ekspertizės akte, nei tiriamojoje dalyje, nei išvadose nesant atsakomų i konkrečius klausimus, eksperto paaiškinimai teismo posėdyje vertintini itin kritiškai. 

19.       Dėl to, kad teismo ekspertas neatsakė į visus jam pavestus klausimus, atsakovas kreipėsi į ekspertą S. M., kuris pateiktų išvadas, tame tarpe ir ekspertizės akto išvadose neatsakytais klausimais, o teismas nevertino, kad teismo ekspertas išvadose neatsakė į visus klausimus ir nesvarstė pakartotinės ekspertizės skyrimo, atsakovė apeliacinės instancijos teismo prašo priimti į bylą S. M. parengtą ekspertizės išvadą.

20.       Sutarčių 6.2.15 punktuose  pirkėjos patvirtino, kad jos išsamiai susipažino su visais priedais, esančiais prie šios sutarties ir besąlygiškai įsipareigojo laikytis reikalavimų, numatytų priede Nr. 4 prie sutarties „Buto apdailos įsirengimo taisyklės", priede Nr. 5 prie sutarties „Bendro naudojimo teritorijų naudojimosi taisyklės". Pirkimo-pardavimo sutarčių priedo Nr. 4 prie pirkimo - pardavimo sutarties 10 p. nurodyta, kad pirkėjas supranta, jog yra normalu, kad statybos darbų atlikimo metu bute ir bendrojo naudojimo objektais esančiose patalpose gali būti susikaupusi drėgmė pastate. Jos šalinimui pirkėjas privalo vėdinti ar kitais saugiais būdais išdžiovinti jam perduotą butą ir bendrojo naudojimo objektais esančias patalpas. Prieš atlikdamas statybos darbus pirkėjas turi atlikti drėgmės matavimus, tačiau tokie matavimai nebuvo atlikti apskritai.

21.       Pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir visiškai nesprendė ir nevertino tokių aplinkybių:  ar ieškovės nepažeidė aukščiau nurodytų sutarčių ir jų priedų sąlygų ir netinkamai eksploatavusios daiktą bei neatlikusios drėgmės matavimų atliko pilnos apdailos darbus ant ne pilnai išdžiūvusio tinko dėl ko didžiąją dalimi atsirado Ieškovių žala (CK 6.313 str. 3 d.); kada ieškovės turėjo ir galėjo pastebėti, kad tinkas nėra pilnai išdžiūvęs ir, nustačius (kaip tai privaloma pagal sutarčių nuostatas drėgmės matuokliu), palaukti, kol jis tinkamai išdžius ir įgis visas savybes, tame tarpe stiprį gniuždant.

22.       Šalys pasidalino tarpusavio atsakomybę: pardavėjas atlieka butų dalinės apdailos darbus, tame tarpe tinkuoja sienas, ir nutinkavus sienas butą perduoda pirkėjui, o pirkėjas, sutartimi įsipareigojo butą išdžiovinti iki reikiamos drėgmės, atlikti drėgmės matavimus ir tik tuomet pradėti pilnos apdailos darbus. Teismas, netinkamai aiškindamas pirkimo - pardavimo sutarties nuostatas, neatsižvelgė į sutartyse numatytą šalių atsakomybės padalinimą.

23.       Ieškovės savo patirtos turtinės žalos dydį įrodinėjo: (i) E. L. sąmatomis, kuriose nebuvo įtraukti vonios kambario remonto darbai; (ii) Ieškovės papildomai teismui pateikė komercinius pasiūlymus, skelbimus, susirašinėjimą siekiant įrodyti būsimų nuostolių dydį atliekant darbus vonioje bei užsakant kitas paslaugas ir darbus. Tiek iki ieškinio pateikimo, tiek bylos nagrinėjimo metu ieškovės nėra atlikusios remonto butuose, todėl byloje įrodinėjimo dalykas yra hipotetinė būsima žala.

24.       Byloje paskyrus ekspertizę, vienas iš ekspertui užduotų klausimų buvo apskaičiuoti butų trūkumų šalinimo išlaidas. Atsakydamas į šį klausimą, ekspertas įvertino, jo nuomone, nustatytus trūkumus ir suskaičiavo visas išlaidas, kurios neva yra būtinos trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną žalos dydį, rėmėsi eksperto T. M. paskaičiuotomis lokalinėmis sąmatomis, o galutinį priteistiną nuostolių dydį apskaičiavo prie teismo eksperto nurodytų būtinųjų išlaidų butų remontui pridedant ieškovių ieškinyje nurodomas papildomas išlaidas, įrodinėjamas skelbimais, susirašinėjimu bei komerciniais pasiūlymais. Papildomai prie aukščiau nurodytų sumų pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės R. M. ((duomenys neskelbtini) butas) naudai priteisė ieškinyje nurodytas sumas: 1.500 Eur (už 3 mėn.) kito būsto nuomos išlaidas; 150 Eur buto patalpų valymo išlaidos po remonto darbų; 2.640 Eur baldų išmontavimo - sumontavimo bei saugojimo išlaidos; 100 Eur išlaidos už komunalines paslaugas; 37 Eur už interneto paslaugas.

25.       Papildomai ieškovės I. K. ((duomenys neskelbtini) butas) naudai priteisė ieškinyje nurodytas sumas: 1.410 Eur kito būsto nuomos išlaidas (už 3 mėn.); 340 Eur išlaidas už dušo montavimą; 100 Eur buto patalpų valymo išlaidas po remonto darbų; 1.080 Eur sandėliavimo paslaugų išlaidas; 800 Eur virtuvės baldų išmontavimo - sumontavimo darbų išlaidas; 30 Eur už santechnikos darbus; 90 Eur elektros instaliacijos darbų išlaidas; 440 Eur už perkraustymo paslaugas; 648 Eur gipso pertvaros montavimo išlaidos; 189,79 Eur plytelių klijavimo, santechnikos įrengimų bei spintelės iš/sumontavimo išlaidas; 100 Eur išlaidas už komunalines paslaugas 3 mėn. laikotarpiu; 79,17 Eur išlaidas už internetą ir televiziją 3 mėn. laikotarpiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priteisdamas papildomas išlaidas faktiškai iš atsakovės priteisė du kartus atlyginti nuostolius už tuos pačius darbus, kurie buvo jau įtraukti teismo eksperto parengtoje sąmatoje.

26.       Priteista žala nesusijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nurodomais butų trūkumais, priteistos nebūtinosios išlaidos. Kadangi CK 6.334 str. 1 d. numatyta, kad pirkėjas turi teisę reikšti pardavėjui reikalavimą atlyginti jo patirtas išlaidas trūkumams ištaisyti, vadinasi sprendžiant klausimą dėl buto trūkumų pašalinimo išlaidų, iš pardavėjo gali būti reikalaujama ir priteisiama tik tokios būsimos išlaidos, kurios yra susijusios su trūkumų pašalinimu ir reali tikimybė, jog jos tikrai bus patirtos.

27.       Kitos išlaidos, tokios kaip tariamos išlaidos už komunalines paslaugas, televizijos ir interneto paslaugas, 3 mėn. buto nuomą, perkraustymą, sandėliavimą, konkrečiu atveju gali būti ir nepatirtos, todėl teismas negalėjo jų priteisti kaip būtinųjų būsimų išlaidų. Eksperto E. L. išvadose nurodoma, jog trūkumų šalinimo terminas yra 8 sav. (apie 2 mėn.), tačiau ieškiniu prašoma ir teismo priteista už buto nuomą, interneto ir televizijos paslaugas, sandėliavimą už 3 mėn. laikotarpį. Be to, komunalines išlaidas, susijusias su buto remonto taip pat, nors ir akivaizdžiai nepagrįstai dideles (įtraukti labai dideli kiekiai vandens), yra įtraukęs į lokalinę sąmatą ir teismo ekspertas. Komunalines išlaidos, interneto ir televizijos sąnaudos vis vieną būtų patirtos, jeigu trūkumai būtų nešalinami ar butas būtų kokybiškas. Jos nėra niekaip susijusios su trūkumų šalinimu ar atsiranda tik dėl to, jog bus atliekami remonto darbai. Ieškovės trūkumų šalinimo laikotarpiu taip pat neįrodė būtinybės nuomotis kitą būstą, ar kad tikrai patirs kokias nors būsto nuomos išlaidas (sąnaudas būsimai nuomai Ieškovės įrodinėja tiesiog skelbimais internete). Be to, ieškovė A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog būsto nuomos išlaidų trūkumų šalinimo laikotarpiu ši ieškovė net nepatirtų. Baldų išmontavimo ir iškraustymo bei sandėliavimo išlaidos taip pat nėra būtinosios išlaidos, kitaip jas būtų įvertinę tiek E. L., tiek teismo ekspertas T. M.. Be to, šios išlaidos nurodomos kaip būsimos, todėl nebūtinai bus papildomai patirtos.

28.       Teismas nepagrįstai priteisė iš Atsakovo net 2.662,97 Eur nuostolių atlyginimo, skirtų darbams atlikti vonioje, nors byloje nėra nei vieno įrodymo, jog vonios kambariuose yra trūkumai ir šiuos darbus reikės atlikti apskritai.

29.       Nepaisant to, jog ieškovės nėra registruotos PVM mokėtojomis, butų remonto išlaidos dar yra nepatirtos, būsimą žalą prašoma priteisti pagal paskaičiuotą sąmatą, o gautas lėšas ieškovės galės naudoti savo nuožiūra, netgi pasirinkdamos butų neremontuoti, ar pasitelkdamos ne PVM mokėtoją, dėl ko nėra jokio pagrindo būsimą žalą priteisti skaičiuojant sumą su PVM.

30.       Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad ieškovių veiksmai iš esmės lėmė žalos padidėjimą. Ieškovės apie galimus tinko trūkumus sužinojo vos tik pradėjusios apdailos darbus. Trūkumams užfiksuoti ieškovės 2017-07-20 sudarė su UAB „Statybų procesų valdymas direktoriumi E. L. Tyrimo sutartį Nr. 2017-07-20-1, kurio 1 p. nurodytas dalykas - butų (duomenys neskelbtini), tinko defektų ir jų pašalinimo tyrimas. 2017-11-27 Ieškovės kreipėsi į Atsakovą su pretenzija, reikalaudamos atlyginti nuostolius. Kartu su šia pretenzija jau buvo pateikta ir 2017-10-16 E. L. išvada. Vadinasi dar iki atliekant pilnos apdailos darbus ieškovės jau manė, kad tinkavimo darbai yra nekokybiški, tačiau vis vieną atliko pilnos apdailos darbus, nors ketino reikalauti nuostolių atlyginimo. Kadangi ieškovės niekada nesikreipė į atsakovę su reikalavimu ištaisyti trukumus, o reikalavo nuostolių atlyginimo, tinkamai ir laiku įgyvendinus savo teises, žalos dydis butų ženkliai mažesnis. Todėl dėl pačių ieškovių veiksmų žala ženkliai padidėjo, todėl remiantis CK 6.253 str. 1 d., CK 6.253 str. 5 d. Atsakovė negali būti įpareigota atlyginti jokių kitų išlaidų, nei esamo tinko nuėmimas ir tinkavimo darbų sąnaudos, kadangi visis kitos išlaidos atsirado (žala padidėjo) dėl ieškovių veiksmų.

31.       Atsakovė nurodė eilę sąmatose nurodytų nelogiškumų ir akivaizdžiai įtrauktų nelogiškų ir nepagrįstų sąnaudų ir darbų, pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl išlaidų, paskaičiuotų vonios remonto darbams, tačiau sprendime nepasisakė dėl kitų akivaizdžiai nepagrįstų sumų priskaičiavimo, pavyzdžiui, visiškai nelogiško vandens kiekio priteisiant sąnaudas už 104.000 litrų (104m3) vandens, viso 445,28 Eur (368 Eur be PVM). Nors, priimdamas sprendimą, teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno šalies pateikto argumento, tačiau vertinant busimą žalą privalo įvertinti tik būtinąsias ir pagrįstas išlaidas, kurios butų būtinos taisant daikto trūkumus. Tačiau pažeisdamas įrodinėjimą bei įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas nevertino sąmatose nurodytų pozicijų pagrįstumo, pavyzdžiui, teismo eksperto T. M. parengtų sąmatų eilutėje 7 Numatyta sienų plovimas vandeniu: 14 buto sienų nuplovimui po tinko nudaužymo numatytas vandens poreikis 44 m3,, o tai yra 44.000 litrų vandens, viso be 237,60 Eur be PVM; 16 butui sienų nuplovimui po tinko nudaužymo numatytas vandens poreikis 60 m3. Reiškia 60.000 litrų, kas yra 324 Eur be PVM. Be to, vandens kaina yra nurodoma ne rinkos kaina. Sąmatoje vandens kaina yra 5,4 Eur/ m3 be PVM plius pridėtiniai mokesčiai. Tuo tarpu UAB „Vilniaus vandenys" oficialus įkainis šiuo metu yra 1,16 Eur/ m3; Įtraukti kiti nebūtini darbai, kaip ortakių izoliavimas., grindų dvigubas dengimas, nesutampantys darbų kiekiai ir pan.

32.       Ekspertas S. M. paskaičiavo, kad: (i)        Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginių išlaidų suma (suma atėmus netiesiogines išlaidas bei pelną) pašalinant apdailą ir iš naujo atliekant tinkavimo ir apdailos darbus bei atliekant iš naujo apdailą būtų, viso 2.480,24 Eur be PVM (3.001,09 Eur su PVM), netgi įskaičiavus ir darbus perdarant vonioje esantį tinką (darbų vonioje bendra vertė yra 931,82 Eur be PVM (937,49 Eur su PVM (sąmatos 15-25 poz.); (ii)Buto Nr. (duomenys neskelbtini) tiesioginių išlaidų suma (suma atėmus netiesiogines išlaidas bei pelną) pašalinant apdailą ir iš naujo atliekant tinkavimo ir apdailos darbus bei atliekant iš naujo apdailą būtų 3231,20 Eur be PVM, viso 3.909,75 Eur su PVM, netgi įskaičiavus ir darbus perdarant vonioje esantį tinką (darbų vonioje bendra vertė yra 992,43 Eur be PVM, viso 998,10 Eur su PVM (sąmatos 15-25 poz.).

                                                Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

33.       Ieškovės R. M. ir A. K. atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vidaus tinkavimo darbai gipsiniu tinku ieškovių butuose buvo atlikti nekokybiškai, nes buvo pažeistas darbų technologinis eiliškumas, buvo nesilaikyta patalpų vėdinimo, reikiamos temperatūros ir drėgmės rodiklių, o butų trūkumai – netinkamai ištinkuotos ieškovių butų sienos atsirado dėl darbų technologijos pažeidimų iki perduodant butus ieškovėms, todėl butų pardavėjas yra atsakinga už parduotų daiktų trūkumus. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės, nors raštu ir patvirtino, jog butai neturi trūkumų, tačiau negalėjo įvertinti daikto kokybės trūkumų, kurie iš karto nebuvo akivaizdūs. Netinkamai atlikti tinkavimo darbai buvo vykdomi tuomet, kol butai dar nebuvo perduoti ieškovėms, todėl už netinkamai atliktus darbus ir dėl jų pasireiškusius butų dalinės apdailos trūkumus atsakingas yra atsakovas.

34.       UAB „Baumit Lit“ rašte „Dėl informacijos suteikimo“ nurodyta, kad 2017 m. sausio – vasario mėn. Baumit techninio palaikymo vadovui periodiškai lankantis projekte buvo nuolat stebima, kad fasado įrengimo darbai ir vidaus įrengimo darbai yra atliekami vienu metu. Buvo ne kartą akcentuota, kad privalu užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą, drėgmę ir temperatūrą, tačiau tai nebuvo užtikrinta. Neatsižvelgiant į šias pastabas, atsakovas toliau vykdė statybos ir vidaus patalpų įrengimo darbus, neužtikrindamas tinko įrengimo bei tinko įrengimui reikšmingų pastato patalpų rodiklių, dėl kurių atsirado ieškovių Butuose įrengto tinko defektai. Byloje atlikta teismo ekspertizė, teismo eksperto E.L. tyrimas, 2018-01-15 Nr. 170-18-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina dėstomas aplinkybės dėl dalinės apdailos trūkumų. Teismo eksperto E.L. buvo apklaustas teismo posėdyje ir atsakovo atstovas galėjo užduoti klausimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl papildomos ekspertizės skyrimo.

35.       Ieškovės prieštaravo dėl naujo rašytinio įrodymo (S. M. parengto ekspertinio tyrimo akto) prijungimo prie bylos. Tai kad pirmosios instancijos teismo įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su apelianto aplinkybių interpretacija, nėra tinkamas pagrindas naujų įrodymų pateikimo reikalingumui pagrįsti.

36.       S. M. atlikęs tyrimo aktą, kuriuo kritikuoja byloje esančių dviejų teismo ekspertų išvadas, pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 12 str., kuriuo vadovaujantis, darytina išvada, jog tokiais veiksmais S. M. padarė grubų etikos pažeidimą, peržengdamas Teismo ekspertizės įstatyme nustatytas kompetencijos ribas. Teismo sprendimo motyvai paneigia apelianto pateikto tyrimo išvadas, nes teismo ekspertas T.M. atlikęs tyrimą atsakė į pateiktus klausimus. Ieškovės pažymi, kad apeliantas, nurodydamas tai, kad ekspertas T. M. neatsakė į pateiktus klausimus, t. y. ar tinko kokybė tinkama, iš esmės klaidina teismą, kadangi teismo ekspertas T. M. į užduotus klausimus atsakė ir savo išvadas pagrindė.

37.       Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovės pažeidė butų pilnos apdailos atlikimo taisykles, kas sąlygojo galutinio rezultato – nudažytos sienos netinkamą kokybę. Teismo ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad tinkas per tris savaites turėjo sukietėti. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad ieškovėms sudarius ginčo butų pirkimo pardavimo sutartis, sienų tinkas jau privalėjo būti sukietėjęs ir įgijęs visas reikalingas savybes.

38.       Norint iš naujo kokybiškai ištinkuoti butų sienas neišvengiamai reikia laikinai iš butų išsikraustyti ieškovėms su visais baldais ir kitais daiktais. Tai reiškia, dėl ginčo defektų šalinimo ieškovės turės laikinai išsinuomoti kitą gyvenamąjį būstą, išvežti bei sandėliuoti baldus ir kitus daiktus. Tiesiog yra objektyviai neįmanoma gyventi butuose remonto metu, kai keičiamas sienų tinkas bei atliekami kiti dėl to susiję remonto darbai. Taip pat, ieškovės remonto metu butuose negyvens ir negalės naudotis, tačiau turės apmokėti už tokias paslaugas kaip internetas, televizija ir kt. (būtent dėl defektų šalinimo už tokias paslaugas mokės tiek remontuojamame bute, tiek nuomojamame).

39.       Atmestini apelianto skundo motyvai, kad teismo sprendimu priteistos būtinosios papildomos išlaidos nebuvo skaičiuotos teismo ekspertų, todėl tokios išlaidos nepriteistinos. Pažymėtina, kad toks klausimas nebuvo užduotas ekspertams (ir tai nėra šių teismo ekspertų kompetencijos sritis) bei tai nebuvo trūkumų šalinimo ekspertizės objektas (komunalinių mokesčių, interneto paslaugų dydis, perkraustymo paslaugos ir kt.). Tačiau papildomos išlaidos bus neišvengiamai patiriamos būtent dėl defektų (butuose atliekamų statybos darbų) šalinimo. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.

40.       Norint likviduoti esamus tinko defektus reikia demontuoti esamus baldus, nuardyti esamą tinką ir rankiniu būdu padengti naujo tinko sluoksnį išsaugant grindų dangą, sumontuotas duris ir langus. Taip pat reikia demontuoti ir padengus naują tinką atstatyti ortakius, gipso kartono pertvaras ir pakabinamas lubas, nes šie konstrukciniai elementai yra pritvirtinti prie sienų konstrukcijos per netvirtą ir nekokybiškai įrengtą vienasluoksnio gipsinio tinko sluoksnį.

41.       Ieškovės šalindamos nustatytus butų trūkumus ir defektus, pasitelks atitinkamas įmones, kurios specializuojasi atliekant tokius darbus, todėl ieškovės privalės atsiskaitydamos sumokėti ir PVM.

42.       Dėl trūkumų šalinimo išlaidų sumos pirmosios instancijos teismas priteistinus nuostolius apskaičiavo remdamasis eksperto T.M. parengtomis lokalinėmis sąmatomis (šio teismo eksperto paskaičiavimai tinko defektams pašalinti yra panašūs, kaip ir teismo eksperto E.L.), todėl apelianto nesutikimas dėl apskaičiavo yra visiškai nepagrįstas.

43.       Teismo priteista 150 eurų sumą už buto generalinį išvalymą ir teismo eksperto paskaičiuota lokalinėje sąmatoje nurodyta suma nesidubliuoja, nes yra skirtingos paslaugos. Tas pats pasakytina ir dėl apelianto nepagrįstų motyvų dėl ieškovei A.K. priteistos sumos už statybinių šiukšlių išvalymą (pagal teismo eksperto sąmatą) bei už generalinį buto sutvarkymą (valymą), norint bute gyventi po statybos darbų. Ieškovei A.K. pagrįstai priteista papildomai 90 eurų už elektros prietaisų (orkaitės, gartraukio, elektrinio gyvatuko ir kt.) pajungimą, kurie nenumatyti teismo eksperto sąmatoje.

44.       Teismas pagrįstai priteisė 340 eurų už dušo kabinos montavimą priteista, nes teismo eksperto sąmatoje nenurodyta dušo kabinos išmontavimas, sandėliavimas, perpakavimas, naujų detalių panaudojimas dar kartą montuojant šį prietaisą taip pat teismo eksperto sąmatoje nenurodyta spintelės sumontavimas/išmontavimas. Teismo ekspertas sąmatoje teisingai paskaičiavo ir įvertino plytelių klijavimą ant sienos (866,56 eurai), nes buvo įvertintos konkrečios aplinkybės, kas nebuvo padaryta, pateikiant ieškovei paslaugų teikėjo bendro pobūdžio pasiūlymą su 150 eurų kaina. Teismas pagrįstai priteisė 30 eurų už santechnikos darbus, kurie buvo skirti vonioje esančiai skalbimo mašinai ir skalbinių džiovyklei pajungti.

45.       Ieškovė A.K. būtent trečiajam asmeniui UAB „Citus Construction“ sumokėjo 648 eurus už gipso pertvaros montavimą, todėl teismas pagrįstai ir priteisė šią sumą. Ieškovių voniose irgi nustatytas nekokybiškas tinkas, kaip ir butuose. Iš ieškovės A.K. vonios kambario į miegamąjį kambarį yra sumontuota gipskartonio pertvara, kuri jungiasi su miegamojo siena, skirta paslėpti skalbimo mašinai ir skalbinių džiovyklei, už kurios taip pat yra tinkas kurį reikia pakeisti, nes šalinti reikia visos sienos defektą, o ne tik dalį jos. Esant nekokybiškam tinkui teismas pagrįstai priteisė abiem ieškovėms už nekokybišką tinką voniose, nes jose taip pat reikės atlikti plytelių klijavimo, santechnikos prietaisų demontavimo/montavimo darbus ir kt.

46.       Plovimui sunaudotino vandens kiekiai buvo apskaičiuoti remiantis statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“. Sąmata buvo sudaryta, pagal „Sistelos“ įkainius galiojusius tuo metu. Statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa rekomenduojama VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vandens kiekiai turėtų būti kitokie, ar mažesni.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

47.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

48.       Po teismo sprendimo priėmimo apeliantas kreipėsi į ekspertą S. M., kuris įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą. Ekspertas S. M. surašė ekspertinio tyrimo aktą. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti į bylą S. M. parengtą ekspertinio tyrimo aktą, kuris gali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas.

49.       Atsakovės dėstomas pirmosios instancijos teismo įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su teismo sprendime išdėstytu aplinkybių vertinimui, tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas naujų įrodymų pateikimo reikalingumui pagrįsti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka papildomus įrodymus galima pridėti prie bylos tik trimis atvejais: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pateikiamus įrodymus; įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos šių aplinkybių, todėl prašymas priimti naują įrodymą atmetamas.

50.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovėmis, kad pati atsakovė nepagrindžia šio naujo įrodymo pateikimo būtinybės, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 4 d., CPK 314 str.). 2020-02-05 nutartimi teismui atmetus apelianto prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, apeliantė galėjo prašyti papildomos (pakartotinės) ekspertizės skyrimo po teismo eksperto apklausos 2020-02-20 teismo posėdyje. Pirmos instancijos teismas 2020-02-05 nutartyje nurodė, kad atsakovės atstovės prašymas netenkintinas, tačiau tai neužkerta kelio reikšti prašymą pakartotinai. Tačiau atsakovas to neprašė. Atsakovui 2020-02-05 sužinojus, kad teismas atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, jis jau šioje proceso stadijoje (iki teismo posėdžio) galėjo pateikti teismui prašomą prijungti eksperto S.M. ekspertinio tyrimo aktą.

Dėl atliktų tinkavimo darbų kokybės vertinimo

51.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vidaus tinkavimo darbai gipsiniu tinku atlikti nekokybiškai, nes buvo pažeistas darbų technologinis eiliškumas, buvo nesilaikyta patalpų vėdinimo, reikiamos temperatūros ir drėgmės rodiklių, o ieškovių iš atsakovės įsigytų butų trūkumai – netinkamai ištinkuotos butų sienos atsirado dėl darbų technologijos pažeidimų iki perduodant butus ieškovėms, todėl butų pardavėja (atsakovė) yra atsakinga už parduotų daiktų trūkumus. Už netinkamai atliktus darbus ir dėl jų pasireiškusius butų dalinės apdailos trūkumus atsakinga atsakovė.

52.       Apeliantė teigia, kad butų trūkumai buvo akivaizdūs ir turėjo bei galėjo būti nustatyti priimant ir normaliai apžiūrint butus bei, pačios ieškovės pažeidė preliminariųjų sutarčių bei pagrindinių sutarčių sąlygas dėl pilnos apdailos atlikimo taisyklių, kas sąlygojo trūkumų atsiradimą.

53.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės, nors raštu ir patvirtino, jog butai neturi trūkumų, tačiau negalėjo įvertinti daikto kokybės trūkumų, kurie iš karto nebuvo akivaizdūs. Šalių 2017-03-03 ir 2017-03-28 sudarytose butų ir žemės sklypų dalies esančių adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyse atsakovas garantavo, jog nėra jokių jam žinomų paslėptų turto trūkumų, todėl atsakovas sutartyse nustatyta tvarka atsako už paslėptus trūkumus, bei įsipareigoja atsakyti paaiškėjus paslėptiems turto trūkumams.

54.       Ieškovės papildomai kreipėsi į teismo ekspertą E.L.  (Ekspertas įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą) ir užsakė ekspertinį tyrimą dėl tinko defektų ir jų pašalinimo faktinėms aplinkybėms nustatyti, kadangi ieškovės butus įsigijo su daline apdaila ir tikėjosi, kad dalinė, t. y. ir vidaus sienų tinkavimas, atliktas kokybiškai, tačiau užsakius ekspertinį tyrimą, kurį atliekant ir buvo nustatyta, kad tinkuojant vidaus patalpas ir po tinkavimo darbų, nebuvo užtikrinta tinkama vidaus patalpų ventiliacija ir drėgnis (viršijo 60%), sienos buvo šlapios, nebuvo laikomasi fasadų apšiltinimo, stogo įrengimo ir vidaus tinkavimo darbų technologinio eiliškumo.

55.        Bylos įrodymai, kurių nepaneigė atsakovė, patvirtina, kad butų sienų tinko kokybės darbams atlikti buvo naudojamas Baumit RatioGlatt L vienasluoksnis gipsinis tinko mišinys; 2017-04-03 UAB „Baumit Lit“ atstovai statybos darbų proceso atlikimo metu apžiūrėjo nutinkuotas vidaus sienas ir nurodė, kad tinkavimo darbai buvo atliekami nuo 2016-12-15 iki 2017-01-15. Sienų temperatūra nustatyta + 9 laipsniai Celsijaus ir pastebėti drėgni paviršiai. Darbų vykdymo metu butų langai uždaryti ir iš lauko pusės aptaisyti polietileno plėvele, kas sudarė sąlygas oro ventiliacijos butuose trūkumui, nes fasadų šiltinimo darbai turėjo būti atliekami po tinkavimo darbų užbaigimo. Juos atliekant prieš tinkavimo darbus buvo pažeistos Baumit ITSTS įrengimo taisyklės ir fasadų įrengimo darbų statybos taisyklių ST 121895674.062009 punkto Nr. 8.5 reikalavimai (I t.; b. l. 36-38). Gipsinio tinko džiūvimo sąlygos neatitiko reikiamų sąlygų jo pilnam ir kokybiškam išdžiūvimui ir sukietėjimui. Džiūvimo metu nebuvo užtikrintas drėgmės pašalinimas iš patalpos, dėl ko drėgmė ilgai laikėsi patalpose ir sutrikdė tinko džiūvimo procesą. Taip pat patalpos nebuvo apsaugotos nuo papildomos drėgmės patekimo iš aplinkos, pvz. perdengimo plokštėse buvo pragręžtos skylės, kad jose susikaupęs vanduo galėtų išbėgti į patalpą. Vienu metu vyko fasado šiltinimo ir vidaus tinkavimo darbai, kas prieštarauja ST 121895674.062009 „Fasadų įrengimo darbai“ 8.5 punkto reikalavimams. Fasado šiltinimo metu langai buvo uždengti polietilieno plėvele, o ventiliacija neveikė, papildomas patalpų šildymas (džiovinimas) turėjo vykti kartu su ištraukiamąja ventiliacija, kas užtikrinta nebuvo. UAB „Baumit Lit“ rašte „Dėl informacijos suteikimo nurodyta, kad 2017 m. sausio – vasario mėn. Baumit techninio palaikymo vadovui periodiškai lankantis projekte buvo nuolat stebima, kad fasado įrengimo darbai ir vidaus įrengimo darbai yra atliekami vienu metu. Nebuvo vykdomas reikalavimas užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą, drėgmę ir temperatūrą. 

56.       Teismo eksperto T.M. teismo ekspertizės aktas, eksperto E.L. tyrimo aktas (rašytinis įrodymas) remiasi vykdomos statybos darbų žurnalų duomenimis, pagal kuriuos nustatytina, jog statybų metu nebuvo objektyviai fiksuojama patalpų temperatūra, nenurodytas patalpų oro santykinis drėgnis, kuris yra labai svarbus tinkavimo darbams. Taigi, atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti parduodamų daiktų kokybę.

57.       Ieškovės, kurios nėra statybos apdailos darbų specialistės, nežinojo, kad nebuvo laikytasi reikalavimų, kurie turėjo užtikrinti tinkamas sąlygas kokybiškam patalpų daliniam įrengimui. Ieškovės atsakovo statybos darbų vadovo T. D. informuotos, kad yra visos tinkamos sąlygos pradėti buto pilnos apdailos darbus, todėl negalėjo žinoti, kad netinkamomis sąlygomis padengtas tinkas, sukels tolimesnes defektines pasekmes Butų pilnos apdailos rezultatui. Ieškovėms atlikus sienų pilnos apdailos darbus, buvo pastebėta, kad ant sienų pradėjo formuotis lengvai mechaniškai pažeidžiamo tinko žymės ant sienų, atitrūkusio tinko (buvusios spintelės pakabinimo vietoje) žymės, sienų paviršinio sluoksnio kibumas, lipnumas ir kt., nėra visiškai baigti apdailos darbai – lubų apdailos darbai, neįmontuotos vidaus durys, durų apvadai, šviestuvai, virtuvės maišytuvas, stalviršis ir kiti baldai, užuolaidų pakabinimo mechanizmai. Atitinkamai dėl tinko defektų ir jų pašalinimo, informacija yra pateikta ekspertinio tyrimo akte Nr. 2017-10-16-1 bei kituose dokumentuose: Esamo tinko sukibimo stiprio atplėšiant nuo atitvaros rezultatai patvirtina, kad tinko sukibimo stipris 0,02 N/mm2 ir 0,06 N/mm2 yra daug kartų (bute Nr. (duomenys neskelbtini) – 25 kartus, bute Nr. (duomenys neskelbtini) – 8,3 karto) mažesnis, nei tinko gamintojo 2017-09-05 UAB „Baumit Lit“ rašte nurodytas sukibimo stipris – 0,5 MPa, kas atitinka 0,5 N/mm2; Naujai įrengto tinko sukibimo stiprio atplėšiant nuo atitvaros rezultatai patvirtina, kad tinko sukibimo stipris 0,48 N/mm2 yra artimas tinko gamintojo 2017-09-05 UAB „Baumit Lit“ rašte nurodytam sukibimo stipriui – 0,5 MPa, kas atitinka 0,5 N/mm2.

58.       Aplinkybes, kad kai gipsinis tinkas daugybę kartų džiūsta ir vėl drėksta jau nebegalės pasiekti stipruminių verčių, kurias deklaruoja gamintojas, nurodė teismo posėdžiuose apklausti abu ekspertai E.L. ir T.M., todėl apelianto teiginiai, kad ekspertui neatsakius į visus jam pateikus klausimus, Teismas neskyrė pakartotinės ekspertizė, yra nepagrįsti.

59.       Teismo ekspertas paaiškino, kad gipsiniam tinkui, esminę reikšmę turėjo technologinių procesų nesilaikymas bei kad tinkas sukietės vėliau, taip negali būti. Ekspertas į teismo klausimą dėl ekspertizės 3.2 klausimo atsakė, kad 100 proc. atsakomybės dėl netinkamo tinko tenka būtent statytojui (atsakovui). Ekspertas atsakydamas dėl 3.3 klausimo nurodė, kad priimant tinko darbus atsakovas turėjo suprasti dėl jo kokybės, nes techninė priežiūra tai turėjo parašyti statybos darbų žurnale, o ieškovės priimdamos butus niekaip negalėjo suprasti, kad tinkas yra nekokybiškas. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad vėlesnis tinkuotų sienų glaistymas, dažymas negali įtakoti tinko kokybės. Teismo ekspertas 2020-02-20 teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovėms butų pardavimo metu visi paviršiai turėjo būti užbaigti ir paruošti glaistymui, dažymui bei tinkas turėjo būti įgijęs visas reikiamas savybes, įskaitant ir stiprį.

60.       Taigi apeliantės argumentas, jog paskyrus ekspertizę teismo ekspertas T. M. pažeidė CPK normas bei Teismo ekspertizės įstatymo 24 str. 4 d. nuostatas, nes nepateikė išvadų visais suformuotais klausimais, kurie buvo susiję su ieškovių veiksmų įtaka trūkumo atsiradimui (ar tinko kokybė yra tinkama; jei netinkama, įvertinti, ar atsirado dėl netinkamų tinkavimo darbų ar netinkamos butų pilnos apdailos) yra nepagrįsti.

Ieškovių veiksmų vertinimas

61.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog šalys sutartimi tarpusavio susitarimu pasidalinusios atsakomybę už buto statybos darbų atlikimą, o ieškovės pažeidė butų pilnos apdailos atlikimo taisykles, kas sąlygojo galutinio rezultato – nudažytos sienos netinkamą kokybę. Nurodoma, kad pažeisdamos darbų technologiją ir pilnos apdailos atlikimo taisykles, ieškovės sąlygojo žalos atsiradimą ar padidėjimą.

62.       Nustatyta, kad ieškovė A.K. sudarė su atsakovu buto pirkimo-pardavimo sutartį 2017-03-03, o ieškovė R.M. 2017-03-28. Tinkavimo darbai atliekami buvo nuo 2016-12-22 iki 2017-02-03. Teismo ekspertas teismo posėdyje nurodė, kad tinkas per tris savaites turėjo sukietėti. Pagrįsta ieškovių pozicija, kad ieškovėms sudarius ginčo butų pirkimo pardavimo sutartis, sienų tinkas jau privalėjo būti sukietėjęs ir įgijęs visas reikalingas savybes. Todėl apeliantės skundo motyvai, kad ieškovės pažeidė technologinį procesą ar jų veiksmai sąlygojo žalos atsiradimą, nepagrįsti, nes nėra pagrindo kaltinti ieškovių dėl tinko netinkamos kokybės, nes tinkas jau turėjo būti sausas ieškovėms įsigyjant butus.

63.       Apeliantė teigė, kad tinko minkštumas (stiprio gniuždant reikalavimo neatitikimas) atsirado dėl pačių ieškovių netinkamų veiksmų atliekant pilnos apdailos darbus ant nepilnai išdžiūvusio tinko, ieškovėms pažeidus sutartį, neatlikus drėgmės matavimų, nors tai buvo privaloma, taigi pačioms ieškovėms neužtikrinant visų būtinųjų sąlygų pilnai apdailai atlikti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės kaltė dėl trūkumų yra pagrįsta – tinkavimo darbai buvo vykdomi (ir tinkas pilnai turėjo būti išdžiuvęs) tuomet, kol butai dar nebuvo perduoti ieškovėms, todėl už netinkamai atliktus darbus ir dėl jų pasireiškusius butų dalinės apdailos trūkumus yra atsakinga yra atskovės. Teismo paskirtas ekspertas T. M., kaip minėta, patvirtino, kad butų sienų glaistymo ir dažymo darbai negalėjo nulemti sienų tinkų defekto. Todėl tarp ieškovių veiksmų atliekant pilną butų apdailą ir tinkavimo darbų defektų nėra priežastinio ryšio (CK 6.247 straipnis).

Dėl žalos dydžio

64.       Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas priteistiną žalos dydį, rėmėsi teismo eksperto T. M. paskaičiuotomis lokalinėmis sąmatomis, o galutinį priteistiną nuostolių dydį apskaičiavo prie teismo eksperto nurodytų būtinųjų išlaidų butų remontui pridedant ieškovių ieškinyje nurodomas papildomas išlaidas, įrodinėjamas skelbimais, susirašinėjimu bei komerciniais pasiūlymais.

65.       Apeliantė teigė, kad teismas nukrypo nuo teismų praktikoje vieningai suformuotų esminių žalos apskaičiavimo principų ir priteisė nuostolius, nesilaikant visiško žalos atlyginimo principo ir kompensacinės civilinės atsakomybės funkcijos, todėl faktiškai sudarė sąlygas ieškovėms praturtėti atsakovo sąskaita. Apeliantė teigia, kad teismas priteisdamas nuostolius, priteisė ieškovėms iš atsakovės du kartus atlyginti už tuos pačius darbus, kurie buvo jau įtraukti teismo eksperto parengtoje sąmatoje. Teismas žalą priteisė pagal sąmatą netgi didesnę, negu ieškovė buvo gavusi komercinius pasiūlymus darbams vonios kambaryje atlikti nurodytos papildomos išlaidos akivaizdžiai nėra būtinosios trūkumams pašalinti ir labiau tikėtina, jog net nebus patirtos išlaidos už buto nuomą, interneto ir televizijos paslaugas, sandėliavimą už trijų mėnesių laikotarpį, komunalines išlaidas, susijusias su buto remontu. Ieškovės trūkumų šalinimo laikotarpiu neįrodė būtinybės nuomotis kitą būstą, ar kad tikrai patirs kokias nors būsto nuomos išlaidas. Baldų išmontavimo ir iškraustymo bei sandėliavimo išlaidos taip pat nėra būtinosios išlaidos.

66.       Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nustatydamas konkretų išlaidų dydį, turi atsižvelgti į CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, taikyti realumo kriterijų. Todėl tuo atveju, jeigu ieškovių pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus išlaidų dydžio susiformuoti, įrodinėjimo prasme apsunkintame būsimų išlaidų priteisimo vienkartine išmoka procese, teismas gali sumažinti šias išlaidas, jei pripažintų, kad ne visos nurodytos išlaidos yra pagrįstos, tokiu būdu užtikrinant realų išlaidų atlyginimo principo įgyvendinimą ir užkertant kelią nepagrįstam praturtėjimui.

67.       Akivaizdu, kad norint iš naujo kokybiškai ištinkuoti butų sienas būtina demontuoti esamus baldus, nuardyti esamą tinką ir rankiniu būdu padengti naujo tinko sluoksnį išsaugant grindų dangą, sumontuotas duris ir langus. Taip pat reikia demontuoti ir padengus naują tinką atstatyti ortakius, gipso kartono pertvaras ir pakabinamas lubas, nes šie konstrukciniai elementai yra pritvirtinti prie sienų konstrukcijos per netvirtą ir nekokybiškai įrengtą vienasluoksnio gipsinio tinko sluoksnį.

68.       Pagrįsta teismo sprendimo dalis ir dėl ieškovių išaidų, susijusių su kito buto nuoma ir daiktų saugojimu remonto laikotarpiu. Objektyviai vertinant neįmanoma gyventi bute tokio masto remonto metu, kai keičiamas sienų tinkas bei atliekami kiti dėl to susiję remonto darbai. Nepaneigta, kad ieškovės remonto metu butuose negyvens ir negalės naudotis, tačiau turės apmokėti už tokias paslaugas kaip internetas, televizija ir kt. (būtent dėl defektų šalinimo už tokias paslaugas mokės tiek remontuojamame bute, tiek nuomojamame). Todėl teismas pagrįstai ir priteisė dėl to papildomai ieškovių patirtus nuostolius, kurie buvo būtini bei detaliai nurodyti teismo sprendime.

69.       Eksperto E. L. parengtame butų (duomenys neskelbtini), Tinko defektų ir jų pašalinimo ekspertinio tyrimo akte Nr. 2017-10-16-1 nurodyta, kad defektų ištaisymo darbai, vertinant technologinį eiliškumą ir naujai įrengto tinko džiūvimo trukmę užtruktų ne mažiau kaip aštuonios savaites. Tokios remonto trukmės iš esmės neneigė ir atsakovė. Todėl ieškovių nurodytos kito būsto nuomos, taip pat kitos, susiję su būtinumu laikinai išsikraustyti iš savo būsto išlaidos, pripažintinos pagrįstomis ir atlygintinomis.

70.       Papildomos išlaidos, nesusijusios su statybos remonto darbais bus neišvengiamai patiriamos, tačiau šių išlaidų dydys nėra teismo ekspertų kompetencija. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Todėl pirmosios instancijos teismas buvo kompetentingas tiesiogiai vertinti ieškovių pateiktus įrodymus ir nuspręsti R. M. priteisti 3 427,00 Eur, o A. K.– 5 306,96 Eur papildomų išlaidų atlyginimą.

71.       Apelianto argumentas, kad nėra aišku, ar trūkumus šalins asmuo, esantis PVM mokėtoju ar ne ir nepriklauso nuo to, ar ieškovės yra registruotos PVM mokėtojomis, ieškovėms pasamdžius asmenį, kursi nėra PVM mokėtojas, ieškovės nepagrįstai praturtėtų Atsakovo sąskaita priteista PVM suma.

72.       Akivaizdu, kad ieškovės šalindamos nustatytus butų trūkumus ir defektus, sieks geros darbų kokybės ir pasitelks atitinkamas įmones, kurios specializuojasi atliekant tokius darbus. Todėl akivaizdu, kad ieškovės privalės atsiskaitydamos sumokėti ir PVM. Vien tokia aplinkybė, kad ieškovės jų gali ir nepatirti PVM mokėjimo išlaidų, nesudaro apgrindo apriboti žalą patyrusio asmens teisės į kokybišką darbų atlikimą. Šios išlaidos vertinamos kaip realiai tikėtinos, pagrįstos objektyviais duomenimis ir skaičiavimais. Pagal vyraujančią teismų praktiką priteisiat žalą į žalos, kurią sudaro darbai šalinant pasekmes, sumą įskaitomas ir PVM. Lietuvos (Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis byloje  Nr. 3K-3-417/2014, Lietuvos Aukščiausiasiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015).  

73.       Ieškovių nurodyta defektų taisymo kaina paskaičiuota lokalinėmis sąmatomis, paremtomis atstatomosios vertės skaičiavimo metodu, pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas kainuotų ieškovių Butuose tinko defektų ištaisymas. Taigi šiuo atveju, kol ieškovių Butuose nėra atlikti tinko ištaisymo darbai ir dėl to nebuvo patirtos realios išlaidos, žalos dydis nustatytas skaičiavimo būdu (CK 6.249 str. 1 ir 3 dalys).

74.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra pagrindo remtis atsakovės pateiktais duomenimis apie tai, kad UAB „Ramsta group“ abiejų būtų trūkumus galėtų pašalinti už 4 350 Eur be PVM, o UAB „Mersina“ – už 4 875 Eur, būtent trečiasis asmuo UAB „Ramsta group“ nekokybiškai atliko tinkavimo darbus, todėl trečiojo asmens pateikta informacija apie būtinų išlaidų trūkumams pašalinti dydį laikytina nepatikima. Be to, vertinant pateiktus UAB „Ramsta group“ ir UAB „Mersina“ skaičiavimus, nėra pateikta įrodymų, kad tokias sąmatas sudarė reikalingą kvalifikaciją turintys asmenys. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismo eksperto paskaičiavimais.

75.       Apeliantė nurodė, kad ieškovei R.M. buvo priteista du kartus už patalpų valymą. Teismo eksperto T.M. sąmatoje nurodyta ūkinių šiukšlių valymas t.y. po statybos darbų atlikimo (t.y. ne už buto generalinį sutvarkymą po statybos darbų). Ieškovė R.M. nurodė, kad yra įsirengusi butą, o po statybos darbų atlikimo bus dar likę statybinių dulkių, reiks valyti langus, valyti visą butą, kad išnešus statybines šiukšles iš buto, būtų galima jame gyventi. Todėl 150 eurų sumą už buto generalinį išvalymą, niekaip nesidubliuoja su teismo eksperto paskaičiuota lokalinėje sąmatoje nurodyta suma. Aptariamos valymo paslaugos yra skirtingos. Analogiškai spręstina ir dėl ieškovei A.K. priteistos sumos už statybinių šiukšlių išvalymą (pagal teismo eksperto sąmatą) bei už generalinį buto sutvarkymą (valymą), norint bute gyventi po statybos darbų.

76.       Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovei A.K. priteista papildomai 90 eurų už elektros instaliacijos darbus, nors jie buvo įtraukti į teismo eksperto sąmatą. Minėtoje teismo eksperto sąmatoje yra nurodyta už jungiklių, perjunginklių, rozečių demontavimas/montavimas. Tačiau ieškovė A.K. pagrįstai nurodė, kad priteista papildomai 90 eurų už elektros prietaisų (orkaitės, gartraukio, elektrinio gyvatuko ir kt.) pajungimą , kurie nenumatyti teismo eksperto sąmatoje.

77.       Apeliantės teigimu, nepagrįstai papildomai priteista 340 eurų už dušo kabinos montavimo, 30 eurų už santechnikos darbus, 189,79 už plytelių klijavimo bei spintelės iš/sumontavimą, priteisimą ieškovei A.K.. Nepagrįstai prteista 340 eurų suma už dušo kabinos montavimą, nes teismo eksperto sąmatoje nenurodyta dušo kabinos išmontavimas, sandėliavimas, perpakavimas, naujų detalių panaudojimas dar kartą montuojant šį prietaisą taip pat teismo eksperto sąmatoje nenurodyta spintelės sumontavimas/išmontavimas.

78.       Teismo ekspertas sąmatoje teisingai paskaičiavo ir įvertino plytelių klijavimą ant sienos (866,56 eurai), nes buvo įvertintos konkrečios aplinkybės, kas nebuvo padaryta, pateikiant ieškovei paslaugų teikėjo bendro pobūdžio pasiūlymą su 150 eurų kaina. Teismas pagrįstai priteisė 30 eurų už santechnikos darbus, kurie buvo skirti vonioje esančiai skalbimo mašinai ir skalbinių džiovyklei pajungti.

79.       Apeliantė teigia, kad teismas neturėdamas pagrindo, papildomai priteisė 648 eurus gipso pertvaros montavimo išlaidoms. Ieškovė A.K. trečiajam asmeniui UAB „Citus Construction“ sumokėjo 648 eurus už gipso pertvaros montavimą, todėl teismas pagrįstai ir priteisė šią sumą. Byloje yra duomenų, kad ieškovių voniose irgi nustatytas nekokybiškas tinkas, kaip ir butuose. Iš ieškovės A.K. vonios kambario į miegamąjį kambarį yra sumontuota gipskartonio pertvara maždaug 2 m x 1 m, kuri jungiasi su miegamojo siena, skirta paslėpti skalbimo mašinai ir skalbinių džiovyklei, už kurios taip pat yra tinkas kurį reikia pakeisti, nes šalinti reikia visos sienos plokštumos defektą, o ne tik dalį jos. Todėl tokia darbų apimtis  numatyta teismo ekspertizėje. Esant nekokybiškam tinkui teismas pagrįstai priteisė abiem ieškovėms už nekokybišką tinką voniose, nes jose taip pat reiks atlikti plytelių klijavimo, santechnikos prietaisų demontavimo/montavimo darbus ir kt. Todėl atmestini apelianto motyvai, kad už ieškovių vonių remontą nėra pagrindo priteisti defektų šalinimo išlaidas.

80.       Apeliantė pateikė argumentus dėl teismo eksperto sąmatose nurodytų vandens kiekių sienų nuplovimui po tinko nudaužymo nuo sienų (88,29 kv.m. ir 118 kv.m.), kas sudaro butui Elbingo g. 11-14 237,60 Eur už vandenį bei 256,52 Eur už darbą ir butui Elbingo g.11-16 324 Eur už vandenį ir 344 Eur už darbą.

81.       Ieškovių teigimu, šie kiekiai buvo apskaičiuoti remiantis statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“, kuri yra vienintelė programa rekomenduojama VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ yra Aplinkos ministerijos įgaliota sertifikavimą prižiūrinti institucija, todėl svaresniu įrodymu laikytini skaičiavimai atlikti sertifikuota ir rekomenduotina sistema „Sistela“, kurios rekomendacija registruota ir paskelbta vadovaujantis SPSC direktoriaus 2006-12-19 įsakymu Nr. B-010 patvirtinta "Statinio statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų registravimo, kaupimo bei informavimo tvarka.

82.       CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

83.       Byloje nėra duomenų, kad sienos buvo ypatingai užterštos, kad jas reikėtų plauti itin dideliais vandens kiekiais. Be to, vandens kubinio metro kaina yra žymiai didesnė (5,4 Eur/m3) už viešai skelbiamas UAB „Vilniaus vandenys“ kainas (1,36 Eur/m3).

84.       Eksperto išvada – tai įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmens, turinčio specialių mokslo, technikos, amato ar kitų sričių žinių, raštu išdėstyta nuomonė, gauta atlikus tam tikrus tyrimus siekiant atsakyti į teismo pateiktus klausimus (CPK 216 straipsnis). Ekspertizė yra įrodymų šaltinis. Kaip yra nurodyta kasacinio teismo praktikoje, konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 05 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010). Taigi ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

85.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus ekspertizės akto prieštaravimus, šalina iš žalos sumos išlaidas butui (duomenys neskelbtini) (A.K. butas) 237,60 Eur už vandenį bei 256,52 Eur už darbą – iš viso su PVM 597,89 Eur. Teisėjų kolegija šalina butui (duomenys neskelbtini) (R.M. butas) paskaičiuotas išlaidas 324 Eur už vandenį ir 344 Eur už darbą - iš viso su PVM 725,45 Eur.

86.       Teisėjų kolegija keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisia 12 000 Eur žalos (12 725 Eur – 725,45 Eur) ieškovės R. M. naudai bei 10 432 Eur žalos  (11029,96 Eur – 597,89 Eur) ieškovės A. K. naudai.

          Bylinėjimosi išlaidos

87.       Teisėjų kolegija proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai ir, atsižvelgiant į  pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų sumų sumažinimą, perskirsto pirmosios instancijos sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas ir priteisia apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

88.       Ieškovės kiekviena patyrė po 425 Eur advokato pagalbos apeliaciniame teisme išlaidų. Atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 534 Eur žyminis moekstis už apeliacinį skundą, 1.113,20 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 1.815 Eur už rašytinių įrodymų (eksperto išvados) parengimą.

89.       Apeliantės apeliacinis skundas patenkintas 6 procentų dalimi, todėl apeliantei iš ieškovių lygiomis dalimis priteisiama 99,83 Eur (534 Eur/6 proc. + 1.113,20/6 proc.) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (po 49,42 Eur). Ieškovėms iš atsakovės priteisiama po 399,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (425 Eur x 94 proc.). Įskaičius priešpriešinius reikalavimus, ieškovėms priteisiama po 300,12 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.  

90.       Pirmosios instancijos teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, sprendime nurodė, kad ieškovei R. M. priteistina 270 Eur (436 x 62 proc.)  žyminio mokesčio ir 1 579 Eur (2 546 x 62 proc.) atstovavimo išlaidų, o ieškovei A. K. 250 Eur (410 x 61 proc.)  žyminio mokesčio ir 1 335 Eur (2 189 x 61proc.) atstovavimo išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (39 proc.), atsakovei iš ieškovių priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieškovėms priteistina suma sudaro 23 754 Eur, kas nuo visos 38 871,56 Eur ieškinio sumos sudaro 61 proc. Todėl atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų dalį sudaro 1 277 Eur ( 3 273,08 x 61 proc.) suma. Ši suma proporcingai atmestų reikalavimų daliai paskirstoma ieškovėms, t.y. iš R. M.  priteistina 50,50 proc., kas sudaro 632 Eur, o iš A. K. priteistina 49,50 proc., kas sudaro 645 Eur.

91.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo sprendimą sumažinti priteistą sumą, mažina ieškovėms priteisiamų pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų dalį 3 procentiniais punktais. Atitinkamai didinama atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų dalis. R. M. priteistina 257 Eur (436 x 59 proc.)  žyminio mokesčio ir 1502 Eur (2 546 x 59 proc.) atstovavimo išlaidų, o ieškovei A. K. 242 Eur (410 x 59 proc.) (iš viso 1759 Eur)  žyminio mokesčio ir 1 292 Eur (2 189 x 59 proc.) atstovavimo išlaidų. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai ( 41 proc.), atsakovei iš ieškovių priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei priteistinų atstovavimo išlaidų dalį sudaro 1342 Eur ( 3 273,08 x 41 proc.) suma. Ši suma proporcingai atmestų reikalavimų daliai paskirstoma ieškovėms, t.y. iš R. M. priteistina 50,50 proc., kas sudaro 677 Eur, o iš A. K. priteistina 49,50 proc., kas sudaro 664 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

                                              n u t a r i a :

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. sprendimą.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146, 12 000 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1759 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

          Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146, 10 432 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 432  Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 292 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

          Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

          Priteisti iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 677 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146, naudai.

          Priteisti iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 664 Eur atstovavimo išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146, naudai.

         Priteisti valstybės naudai iš ieškovės R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - 4 Eur, iš ieškovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)- 4 Eur ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“, įmonės kodas 304069146 - 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

              Priteisti ieškovėms R. M. ir A. K.  iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos regiono turtas“ po 399,50 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų kiekvienai.

Teisėjai                                                                         Alvydas Barkauskas

                                                                                Andrius Ignotas

                                                                                Jelena Šiškina