Civilinė byla Nr. 2T-54-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00033-2016-6

         Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.5.; 3.3.4.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo „Suraleb INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymus dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties vykdymo sustabdymo bei proceso dėl šios nutarties atnaujinimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (reorganizuotas gamybinis susivienijimas Minsko traktorių gamykla),

n u s t a t ė:             

1. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo 2000 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. 213/-06/10. Pagal šią sutartį pareiškėjas teikė suinteresuotam asmeniui skolų išieškojimo paslaugas iš JAV ir Kanadoje esančių suinteresuoto asmens debitorių. Suinteresuotam asmeniui nesumokėjus už suteiktas paslaugas ir pareiškėjui kreipusis į Stokholmo arbitražo teismą, 2006 m. gegužės 31 d. šio arbitražo teismo sprendimu nuspręsta: 1) suinteresuotas asmuo sumoka pareiškėjui 2 166 555 JAV dolerių sumą už suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą; 2) pareiškėjas perduoda suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių; 3) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 4) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 987 224,61 JAV dolerių kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 5) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 1 203 761 Švedijos kronų arbitravimo išlaidų; 6) pareiškėjas įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles; 7) arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už jas nurodyta sprendimo 6.6 punkte; 8) kiti reikalavimai atmetami.
2. Pareiškėjui „Suraleb INC.“ pateikus prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą, taip pat Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi „Suraleb INC.“ prašymą atmetė.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 iš dalies patenkino kasatoriaus – pareiškėjo „Suraleb INC.“ – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo pareiškėjo „Suraleb INC.“ naudai atvirajai akcinei bendrovei MTG nuosavybės teise priklausančius 2 255 332,97 JAV dolerių sumai kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atvirąją akcinę bendrovę MTG arba trečiuosius asmenis, taip pat paskyrė L. T. atvirosios akcinės bendrovės MTG turto administratoriumi ir jam suteikė teisę administruoti bendrovės turtą ir turtines teises (tarp jų ir reikalavimo teises į skolininkus) paprastojo administravimo apimtimi.
4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
5. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies patenkino atvirosios akcinės bendrovės Minsko traktorių gamyklos prašymą dėl Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo vykdymo atidėjimo ir sustabdė antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų piniginių sumų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimą išieškotojui „Suraleb INC.“ iki kol bus įvykdytas arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimas arba pateikta banko ir/ar draudimo bendrovės garantija, užtikrinant suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba kol bus išspręstas klausimas dėl arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos.
6. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017 nustatė, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „„Suraleb INC.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo.
7. 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas netenkino pareiškėjo „Suraleb INC. prašymo dėl vykdomojo rašto pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį išdavimo.
8. 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. pareiškėjas „Suraleb INC.“ pateikė du analogiškus prašymus dėl turto administratoriaus atlyginimo nustatymo, kuriuose prašė leisti antstoliui išmokėti turto administratoriui atlyginimą iš vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 sukauptų MTG piniginių lėšų pagal turto administratoriaus pateiktą sąskaitą. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo pareiškėjo „Suraleb INC.“ naudai atvirajai akcinei bendrovei MTG nuosavybės teise priklausančius 2 255 332,97 JAV dolerių sumai kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas atvirąją akcinę bendrovę MTG arba trečiuosius asmenis, paskyrė L. T. atvirosios akcinės bendrovės MTG turto administratoriumi ir jam suteikė teisę administruoti bendrovės turtą ir turtines teises (tarp jų ir reikalavimo teises į skolininkus) paprastojo administravimo apimtimi.
2. Iki šiol nėra nustatytas atlyginimas paskirtam teismo administratoriui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės buvo paskirtos civilinę bylą Nr. 2T-54-370/2016 nagrinėjant kasacine tvarka, atlyginimo klausimas turto administratoriui taip pat spręstinas civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016.
3. MTG veikia keliose jurisdikcijose ir turi turto ne vienoje valstybėje. Bendrovės komercinė veikla nėra nutraukta. Vadovaujantis Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl bankroto administratoriaus atrankos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Bankroto administratorių atrankos taisyklių“ 10.3 punktu, MTG yra priskirtina prie didelių įmonių. Įvertinus proceso sudėtingumą, akivaizdu, kad paskirtas turto administratorius veiklą vykdys bent du metus. Dėl to administratoriui skirtinas atlyginimas, nustatytas Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklės“ 1 priedą „Minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių sąrašas“. Pagal priede pateiktą lentelę turto administratoriui nustatytinas vienkartinis 149 minimalių mėnesinių algų atlyginimas. Jokios papildomos išmokos turto administratoriui nenustatytinos.
4. Kai yra priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių kaštus dengia atsakovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tenkino „Suraleb INC.“ prašymą dėl užsienio arbitražo ir teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje, todėl turto administratoriaus atlyginimo kaštai turi būti padengti MTG sąskaita. Atliekant veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 jau yra sukaupta MTG piniginių lėšų, todėl turto administratoriaus atlyginimas mokėtinas iš šių lėšų, kol jos dar nėra paskirstytos.
9. Suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla atsiliepime į pareiškėjo prašymus dėl turto administratoriaus atlyginimo nustatymo, prašė jų netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. „Suraleb INC.“ nėra tinkamas pareiškėjas teikti prašymą dėl atlyginimo administratoriui priteisimo, nes pareiškėjas faktiškai prašo priteisti sumas ne „Suraleb INC.“, o trečiojo asmens (administratoriaus) naudai. „Suraleb INC.“ neprašo kompensuoti jo paties patirtų išlaidų, kaip sumokėto atlyginimo administratoriui, todėl laikytina, kad jis nėra suinteresuotas asmuo pagal pateiktą prašymą. Nei pareiškėjas, nei advokatas E. M. neturi (nepateikė) įgaliojimų veikti administratoriaus vardu ir kreiptis į teismą su prašymu. Administratoriaus paskyrimo klausimas jau išspręstas 2017 m. gegužės 18 d. kasacinio teismo nutartimi, neprašant teismo nustatyti skiriamam administratoriui atlyginimo. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi ir nebuvo ginčyta bei šiuo metu yra galiojanti. Taigi, „Suraleb INC.“ ir pats administratorius sutiko su kasacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi, jos turiniu.
2. Nagrinėjamo prašymo pateikimo atveju, kai yra galiojanti ir neginčyta kasacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis dėl administratoriaus paskyrimo, „Suraleb INC.“, nepateikdamas jokių įrodymų apie sumokėtas sumas administratoriui, ir neprašydamas tokių sumų kompensuoti, nepaaiškino ir neįrodė, dėl kokių aplinkybių jis turi būti pripažįstamas suinteresuotu asmeniu CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme ir turinčiu teisę kreiptis su prašymu į teismą dėl naudos (atlyginimo) trečiajam asmeniui (administratoriui) priteisimo. „Suraleb INC.“ prašymas turi būti atmestas tuo pagrindu, kaip paduotas netinkamo pareiškėjo (nesuinteresuoto asmens) (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
3. Kai „Suraleb INC.“ kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su 2017 m. gegužės 15 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (t. y. be arešto taip pat buvo prašoma paskirti MTG turto administratorių), nebuvo keltas klausimas dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo ar jo dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje taip pat nenustatė administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio, todėl turi būti vadovaujamasi 2017 m. gegužės 18 d. nutarties turiniu, pripažįstant, kad turto administravimas nagrinėjamu atveju yra neatlygintinas (t. y. administratoriaus atlyginimo išlaidų riziką prisiėmė pareiškėjas, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, ir nenurodydamas, kad administratoriui turės būti mokamas atlygis). Be to, tuo atveju, jei „Suraleb INC.“ teigimu, egzistuoja poreikis konkrečioms administratoriaus paslaugoms, jas pareiškėjas turėtų apmokėti savo lėšomis. Kaip jau minėta, „Suraleb INC.“, prašydamas skirti administratorių, neatskleidė tokio administratoriaus atlyginimo poreikio fakto, jo dydžio ir apskaičiavimo tvarkos. Todėl teismas pagrįstai, be kita ko, tenkino prašymą, atsižvelgdamas į faktą, jog dėl administratoriaus paskyrimo nebus patirta neprotingų išlaidų.
4. Administratorius realiai neatliko jokių MTG turto administravimo veiksmų, tuo tarpu pareiškėjas prašo administratoriui nustatyti neproporcingą ir ypač ženklų atlyginimą, lygų 149 minimalioms mėnesinėms algoms, kuris sudaro 56 620 Eur sumą. „Suraleb INC.“ su prašymu nepateikė jokių įrodymų apie administratoriaus veiksmus, išlaidas, kurių pagrindu jam hipotetiškai galėtų būti priskiriamas atlyginimas. Taigi „Suraleb INC.“ iš esmės reikalauja administratoriui sumokėti 56 620 Eur sumą vien už administratoriaus formalų statusą, įtvirtintą kasacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi. Administratorius ir ateityje neatliks jokių turto administravimo veiksmų, kadangi vienintelis MTG turtas Lietuvos Respublikoje yra reikalavimo teisė į ŽŪB „Džeirana“, kuriai šiuo metu yra iškelta bankroto byla Nr. B2-919-856/2017. ŽŪB „Džeirana“ bankroto byloje paskyrus bankroto administratorių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutarties pagrindu paskirto administratoriaus paslaugų nebereikia ir nereikės ateityje.
5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administratorių, kaip laikinąją apsaugos priemonę, skyrė CK XIV skyriaus kontekste, t. y. nagrinėjamu atveju administratoriaus veiklą reglamentuoja CK normos dėl kito asmens turto administravimo, o ne Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. Turto administratorius CK XIV skyriaus normų prasme nėra tas pats kaip bankroto administratorius. Administratorius, vykdydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartį, neatliko jokių MTG turto administravimo veiksmų. Juo labiau administratorius neatliko nė vienos ĮBĮ numatytos bankroto administratoriaus funkcijos, dėl ko šioje civilinėje byloje administratoriaus atlyginimo negalima nustatinėti pagal taisykles, kurių pagrindu nustatomas atlyginimas bankroto administratoriui.
6. Tuo atveju, jei būtų nuspręsta nustatyti administratoriaus atlyginimą, jį nustatant turėtų būti remiamasi taisyklėmis, kurios reglamentuoja antstolio vykdomą skolininko turto administravimo tvarką, būtent Sprendimų vykdymo instrukcija ir jos III skyriumi dėl vykdymo išlaidų rūšių ir dydžių. Pagal šias taisykles turėtų būti atsižvelgiama į atliktų veiksmų kategoriją, rūšį, veiksmų atlikimo trukmę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
10. 2017 m. spalio 9 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi atmetė pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą dėl papildomų vykdomųjų raštų išdavimo pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartį.
11. 2017 m. spalio 30 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas suinteresuoto asmens MTG prašymas atidėti ar sustabdyti „Suraleb, INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo nustatyti atlyginimą turto administratoriui nagrinėjimą tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs MTG 2017 m. spalio 20 d. prašymą panaikinti MTG turto administravimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017.
12. 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi atmetė pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą leisti išmokėti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotas pinigines sumas pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išieškotojui „Suraleb INC.“ ir iš esmės atnaujino pareiškėjo „Suraleb INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymų dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo nagrinėjimą.
13. 2017 m. lapkričio 3 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į 2017 m. spalio 30 d. gautą suinteresuoto asmens prašymą atidėti ar sustabdyti „Suraleb INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. prašymo nustatyti atlyginimą turto administratoriui nagrinėjimą tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs MTG 2017 m. spalio 20 d. prašymą panaikinti MTG turto administravimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatęs, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. spalio 26 d. pareiškėjui „Suraleb INC.“ nustatė terminą (iki 2017 m. lapkričio 7 d.) nuomonei dėl tokio suinteresuoto asmens prašymo pateikti, sprendė, kad yra pagrindas atnaujinti bylos pagal pareiškėjo prašymus nustatyti atlyginimą turto administratoriui nagrinėjimą iš esmės, paskiriant kitą teismo posėdžio datą šiems prašymams išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui „Suraleb INC.“ nustatant terminą pateikti nuomonei dėl suinteresuoto asmens 2017 m. spalio 30 d. prašymo atidėti ar sustabdyti prašymo nustatyti atlyginimą turto administratoriui nagrinėjimą tol, kol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išspręs MTG 2017 m. spalio 20 d. prašymą panaikinti MTG turto administravimą, pateiktą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 (CPK 256 straipsnis).
14. 2017 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2T-54-370/2016 nagrinėjimo.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi netenkino MTG prašymo panaikinti 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – suinteresuoto asmens turto administravimą. Teismas nurodė, kad pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtų Stokholmo arbitražo sprendimo ir Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo sprendimo įvykdymas, o ne jų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
16. 2017 m. lapkričio 23 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016, kuriame pareiškėjas prašė sustabdyti 2017 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą iki bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo ir šios nutarties panaikinimo, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 dalyje dėl atvirosios akcinės bendrovės MTG prašymo dėl Arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (patikslinimo), priimti naują nutartį, t. y. MTG prašymą ir patikslintą prašymą dėl Arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (patikslinimo) atmesti. Prašymas grindžiamas šiais argumentais:
1. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 priėmė neteisėtos sudėties teismas. Po išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme grąžintai bylai buvo suteiktas naujas numeris – 2T-63-381/2017. Nepaisant šios aplinkybės, MTG prašymas dėl Arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (patikslinimo) Lietuvos apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016. Skundžiamą 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje priėmė kolegija, sudaryta iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės, Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 nagrinėjo „Suraleb INC.“ prašymą dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. 2016 m. gruodžio 15 d. kolegijos nutartimi „Suraleb INC.“ prašymas buvo atmestas ir pareiškėjas jį apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikino ir „Suraleb INC.“ prašymą patenkino, pripažindamas ir leisdamas Arbitražo sprendimą vykdyti Lietuvos Respublikoje.
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, sudarydama kolegiją MTG prašymo nagrinėjimui, negalėjo nežinoti, kad jau yra dalyvavusi nagrinėjant bylą kolegijos, kurios procesinis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, sudėtyje; kad MTG prašymas dėl Arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje; kad CPK 71 straipsnio 1 dalis jai draudžia dalyvauti kolegijoje pakartotinai sprendžiant bet kokius klausimus civilinėje byloje; kad CPK 65 straipsnio 1 dalis įpareigojo ją pačią nusišalinti nuo MTG prašymo nagrinėjimo civilinėje byloje; kad pagal Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos apeliaciniame teisme taisykles ji negalėjo būti paskirta į kolegiją, nagrinėjančią MTG prašymą. Nepaisant to, kolegijos sudėtyje ji dalyvavo nagrinėjant MTG prašymą ir priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį. Atsižvelgiant į tai, neteisėtos teismo sudėties priimta 2017 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis negali būti laikomo teisingumo aktu, yra neteisėta ir naikintina.
3. Nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą byloje būtina patikrinti, ar kolegija nagrinėti MTG prašymą dėl vykdymo atidėjimo ir Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (patikslinimo) buvo sudaryta per LITEKO Bylų paskirstymo modulį.
4. MTG prašymas buvo nagrinėtas neegzistuojančioje civilinėje byloje. Minėta, 2T-54-370/2016 civilinės bylos numeris po grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo pakeistas į Nr. 2T-63-381/2017. Civilinė byla Nr. 2T-54-370/2016 ginčo nutarties priėmimo dieną (2017 m. rugpjūčio 22 d.) neegzistavo. Visa bylos medžiaga po grąžinimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo perduota sudarytai teisėjų kolegijai spręsti palūkanų dydžio klausimo civilinėje byloje Nr. 2T-63-381/2017. Taigi, 2017 m. rugpjūčio 22 d. kai buvo priimta nutartis, teisėjų kolegija faktiškai neturėjo jokios bylos medžiagos. Teismo procesinis sprendimas, priimtas kolegijai neturint bylos medžiagos, jau pats savaime yra grubus bylų nagrinėjimo proceso pažeidimas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatė tris neaiškias sąlygas (sustabdė antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų piniginių sumų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimą išieškotojui „Suraleb INC." (i) iki kol bus įvykdytas arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimas (ii) arba pateikta banko ir/ar draudimo bendrovės garantija, užtikrinant suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, (iii) arba kol bus išspręstas klausimas dėl arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos), niekaip nekoreliuojančias tarpusavyje, nesusaistytas jokiais proceso šalių veiksmais, jokiais terminais, jokia logika. Analizuojant 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties teksto turinį, akivaizdu, kad pati kolegija, surašydama ir pasirašydama nutartį nežinojo, nei apie kokį konkretų turtą kalbama jos nutartyje, nei apie kokias bankų ar draudimo bendrovių garantijas (kokiai sumai, kokiam laikotarpiui), galiausiai kam tos garantijos turėtų būti pateiktos. Suformuluodama trečiąją sąlygą, kolegija iš viso nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, kol neaišku kas, kada, kur ir kokiu būdu išspręs Arbitražo sprendimo 7.2 vykdymo klausimą. Kolegija priėmė neaiškų sąlyginį procesinį sprendimą, kurio niekada nebūtų galima įvykdyti, dėl ko Arbitražo sprendimas taip pat taptų neribotam laikui neįvykdomas Lietuvoje.
6. Dalis perduotino turto – nekilnojamojo turto objektai JAV ir Kanadoje buvo parduoti priverstinai vykdant Arbitražo sprendimą šiose šalyse. Po šių objektų pardavimo jie niekaip negali būti grąžinti T. T. pardavimus patvirtinantys dokumentai yra byloje ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį priėmusi teismo kolegija šių dokumentų negalėjo nematyti, o susipažinusi – jų neįvertinti.
7. Priimtas procesinis sprendimas yra aiški CPK 267 straipsnio taikymo klaida, padaryta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Padaryta klaida lėmė neteisėtos nutarties priėmimą.
8. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi yra sustabdytas pinigų išmokėjimas vykdant prieš vienuolika su puse metų priimto ir keturiose šalyse pripažintą ir priverstinai vykdytą Arbitražo sprendimą. Tokia nutartis ne tik akivaizdžiai yra absoliučiai negaliojanti, bet kartu paneigia Lietuvos Respublikos, kaip teisinės valstybės prigimtį ir diskredituoja ją kitų
   1958 m. Niujorko konvenciją pasirašiusių valstybių tarpe. Nepagarba kitos šalies Arbitražo sprendimui neišvengiamai suteikia paritetinę teisę bet kurios kitos šalies teismui vilkinti bet kurio Lietuvos arbitražo teismo sprendimo vykdymą.
17. 2017 m. lapkričio 23 d. „Suraleb INC.“ Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. panaikinimo, kuriame prašė panaikinti minėtą nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – MTG prašymą ir patikslintą prašymą dėl Arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir Arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos nustatymo (patikslinimo) atmesti.
18. 2017 m. lapkričio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pareiškėjo „Suraleb INC“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. panaikinimo atsisakė priimti. Teisėjų atrankos kolegija nurodė, kad kasaciniame skunde išdėstytais argumentais nepatvirtinama, jog Lietuvos apeliacinis teismas padarė tokių proceso teisės normų pažeidimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą bei nelaikė, kad kasacija byloje galima CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymų nustatyti atlyginimą turto administratoriui

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą ir 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi „Suraleb INC.“ reikalavimams užtikrinti areštavo suinteresuotam asmeniui atvirajai akcinei bendrovei MTG nuosavybės teise priklausančius 2 255 322,97 JAV dolerių sumai kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas suinteresuotą asmenį arba trečiuosius asmenis. Taip pat teismas paskyrė L. T. MTG turto administratoriumi bei įpareigojo jį administravimo metu MTG gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą. Nutarties vykdymą teismas pavedė „Suraleb INC.“ pasirinktam antstoliui. Kadangi Lietuvos Aukščiausias Teismas, paskirdamas suinteresuoto asmens turtui administratorių, nenustatė turto administratoriui mokamo atlyginimo dydžio už jo teikiamas paslaugas, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu nustatyti atlyginimo administratoriui dydį. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atlyginimas turto administratoriui turi būti nustatomas pagal bankroto administratoriams taikomus teisės aktus, o turto administravimo kaštus turi padengti T. S. asmuo su tokia pareiškėjo nuomone nesutiko ir nurodė, kad turto administravimas šiuo atveju yra neatlygintinas, o pareiškėjas, kaip nesuinteresuotas asmuo, negali su tokiu prašymu kreiptis į teismą. MTG nuomone, nagrinėjamu atveju administratoriaus veiklą reglamentuoja CK normos dėl kito asmens turto administravimo, todėl turto administravimo kaštus turi padengti pats pareiškėjas bei administratoriaus atlyginimas turi būti nustatomas vadovaujantis taisyklėmis, reglamentuojančiomis antstolio vykdomą skolininko turto administravimo tvarką pagal Sprendimų vykdymo instrukciją.
20. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju analizuojant klausimą, kokia tvarka turi būti mokamas atlyginimas turto administratoriui, pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kas yra turto administravimas, kokiais atvejais jis yra taikomas, kokios teisės normos turto administravimą reguliuoja nagrinėjamu atveju, už ką yra mokamas atlyginimas turto administratoriui bei kas jį turėtų mokėti.
21. Turto administravimas – tai asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą, veikla (CK 4.236 straipsnio 1 dalis). Turto administravimas nustatomas teismo nutartimi, įstatymu arba sandoriu. Civilinio kodekso nustatytais atvejais turto administravimas gali būti nustatomas administraciniu aktu (CK 4.236 straipsnio 2 dalis). Skiriamos dvi turto administravimo rūšys – paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį, užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, bei naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Turto administravimo rūšis nustatoma jo administravimą nustatančiame akte. Jeigu turto administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis turto administravimas (CK 4.239 straipsnio 1-2 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal CK XIV skyriaus normas (CK 4.240 straipsnio 1 dalis).
22. Turto administravimas (turto administratoriaus paskyrimas) taip pat yra ir viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kuria siekiama suteikti laikinąją teisinę apsaugą ginčo dalykui, jei nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą (CPK 744 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2013).
23. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimams užtikrinti teismas areštavo suinteresuotam asmeniui atvirajai akcinei bendrovei MTG nuosavybės teise priklausančius 2 255 322,97 JAV dolerių sumai kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, esančius pas suinteresuotą asmenį arba trečiuosius asmenis bei paskyrė L. T. MTG turto administratoriumi, kurį įpareigojo administravimo metu MTG gautas pinigines lėšas įnešti į antstolio, vykdysiančio teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, depozitinę sąskaitą. Teismas akcentuoja, kad areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo, šis asmuo atlieka ir turto saugotojo pareigas (CPK 683 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 683 straipsnio 5 dalis, nurodanti, kad areštuoto turto administratoriaus teises ir pareigas nustato CK ketvirtosios knygos XIV skyrius, leidžia daryti išvadą, kad siekiant užtikrinti ne tik turto apsaugą, bet ir jo valdymą bei naudojimą, ieškovas (šiuo atveju pareiškėjas) gali ne tik prašyti taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo turto areštą, bet ir kartu prašyti paskirti atsakovo turtui administratorių.
24. Svarbu pabrėžti, kad, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su neregistruojamu kilnojamuoju daiktu arba kai teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, asmuo, kurio prašymu taikomos tokios laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį, kuris atlieka pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą (CPK 147 straipsnio 6 dalis, 675, 677 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 121-122 punktai). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog paskirtasis turto administratorius iš esmės neatlieka jokių skolininko turto paieškos veiksmų ir tik po to, kai antstolis areštuoja skolininko turtą arba sudaro skolininko turto aprašą (CPK 675, 677, 678-680 straipsniai), administratorius imasi to turto administravimo veiksmų.
25. Tuo tarpu vykdymo proceso metu skolininko turto administravimą CPK nustatyta tvarka nustato antstolis. Šiuo atveju skolininko turto administravimas yra taikomas kaip priverstinio vykdymo priemonė ir yra taikomas tik jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo. Tokiu atveju iš skolininko turto administravimo gautos pajamos panaudojamos išieškojimui padengti (CPK 624 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 744 straipsnio 1 dalis). Antstolis, pradėdamas išieškojimą vykdyti skolininko turto administravimu ir iš to gautų pajamų nukreipimu skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, skolininko turto administravimo ir gautų pajamų paskirstymo tvarką nustato patvarkymu (Sprendimų vykdymo instrukcijos 81 punktas). Antstolis skolininko turto administravimo tvarką nustato vadovaudamasis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatomis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Skolininko turto administratorius veikia vadovaudamasis paprastąjį turto administravimą reglamentuojančiomis CK nuostatomis ir turi paprastąjį turto administravimą atliekančio administratoriaus teises, pareigas ir atsakomybę (CPK 744 straipsnio 1-3 dalys). Svarbu pabrėžti, kad tuo atveju, kai turto administravimas yra taikomas kaip priverstinio vykdymo priemonė, išlaidos, kurios patiriamos administruojant turtą, priešingai nei turto administravimo išlaidos, patirtos pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, yra laikomos papildomomis vykdymo išlaidomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.1 punktas), kurios išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentelės 33 punktą už skolininko turto administravimą, kaip priverstinio vykdymo priemonę, administratoriui mokamas 10 proc. atlygis nuo pajamų, gautų iš skolininko turto administravimo.
26. Nagrinėjamu atveju turto administravimas buvo paskirtas ne antstolio ir ne vykdymo procese, o pritaikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartimi kaip laikinoji apsaugos priemonė, kurios pagrindu buvo siekiama užtikrinti Stokholmo arbitražo teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo įvykdymą iki bus išspręstas šių sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje klausimas. Todėl sprendžiant klausimą dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi CK normomis, reguliuojančiomis kito asmens turto administravimą.
27. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto administravimo sampratos, yra nurodęs, jog administravimo instituto turinį, sistemiškai aiškinant CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus nuostatas, reglamentuojančias turto administravimo rūšis, sudaro turto administratoriaus teisė valdyti, naudoti ar disponuoti kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu turtu, tačiau šias teises administratorius įgyvendina ne savo, o naudos gavėjo – turto savininko ar trečiojo asmens, kurio naudai nustatytas administravimas, naudai (CK 4.240 straipsnis, 4.242 straipsnio 2 dalis). Administratorius turi teisę į atlyginimą už turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisių įgyvendinimą (CK 4.238 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-686/2015).
28. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju atlyginimas administratoriui turėtų būti mokamas iš suinteresuoto asmens lėšų, nes kai yra priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaštus dengia atsakovas. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo teiginiu nesutinka.
29. CK 4.238 straipsnio 1 dalis numato, kad administratorius turi teisę į atlyginimą, nustatytą administravimą nustatančiame akte, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymą administravimas yra nemokamas. Jeigu akte, nustatančiame administravimą, atlyginimo dydis nenustatytas, jį nustato teismas, atsižvelgdamas į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę. Jeigu su administratoriumi laiku neatsiskaitoma, jis turi teisę iš naudos gavėjui grąžintinų lėšų pasilikti sau sumą, kaip užmokestį už atliktas administravimo paslaugas, arba, kol bus su juo atsiskaityta, turi teisę sulaikyti turtą. Jeigu yra keli naudos gavėjai, jie dėl atlyginimo išmokėjimo administratoriui atsako solidariai (CK 4.238 straipsnio 1-3 dalys).
30. Turto administravimas, t. y. asmens, kuris administruoja kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantį turtą veikla, yra priskiriama prie paslaugų. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais (CK 6.720 straipsnio 1 dalis).
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytų teisės normų turinį bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad atlyginimą turto administratoriui, kai turo administravimas taikomas kaip laikinoji apsaugos priemonė, turi mokėti būtent tas subjektas, kurio naudai, t. y. kurio prašymu ir kurio teisėms bei interesams užtikrinti, ši laikinoji apsaugos priemonė buvo pritaikyta. Naudos gavėju negali būti pripažinta bylos šalis, kurios turtui administruoti yra taikoma ši laikinoji apsaugos priemonė. Todėl pareiškėjas „Suraleb INC.“, kuris 2017 m. gegužės 15 d. kreipėsi su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių – suinteresuoto asmens turto arešto bei turto administratoriaus paskyrimo, yra pripažintinas naudos gavėju, kuriam tenka pareiga mokėti turto administratoriui atlyginimą.
32. Bylos duomenimis, pareiškėjas „Suraleb INC.“ 2017 m. gegužės 15 d. kreipdamasis su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kartu pateikė turto administratoriaus L. T. sutikimą dėl turto administratoriaus paslaugų teikimo, administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą bei kvalifikacijos pažymėjimą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, buvus išankstinį pareiškėjo ir turto administratoriaus susitarimą dėl turto administravimo paslaugų teikimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas, kuriam, kaip naudos gavėjui, tenka atlyginimo turto administratoriui mokėjimo pareiga, ir turto administratorius dėl turto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo turėjo ir turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu (CK 6.720 straipsnio 1 dalis). Šalims nesusitarus dėl turto administratoriui mokamo atlyginimo dydžio, viena iš jų gali pareikšti prašymą teismui dėl turto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo, vadovaujantis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus teisės normomis, reglamentuojančiomis kito asmens turto administravimą.
33. Kartu teisėjų kolegija išaiškina, jog išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu (įskaitant skolininko turto administravimą), yra priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pareiškėjas reikalauti patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinosios apsaugos priemonės – turto administravimo taikymu, turėjo teisę Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo bei Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau tokio prašymo nepareiškė.
34. Be to, pradėjus priverstinai vykdyti Lietuvoje pripažintus ir leistus vykdyti Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos V. I. valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, priverstinio vykdymo priemones (CPK 624 straipsnio 2 dalis), įskaitant skolininko turto administravimą, vykdomojoje byloje taiko antstolis. Su pritaikytomis priverstinio vykdymo priemonėmis susijusios išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 609-611 straipsniai). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, vykdymo proceso šalys, manydamos, jog skolininko turto administravimas, kuris buvo pritaikytas bylos nagrinėjimo eigoje kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra būtinas ir vykdant teismo sprendimus, turėtų su prašymu taikyti šią priverstinio vykdymo priemonę kreiptis į sprendimus vykdantį antstolį ir tik antstoliui paskyrus turto administravimą nuo šios priemonės pritaikymo dienos atsiradusios turto administravimo išlaidos turėtų būti atlyginamos pagal CPK nustatytas vykdymo išlaidų, patirtų vykdymo procese, išieškojimo taisykles. Tuo tarpu atsakovo turto administravimo, paskirto kaip laikinoji apsaugos priemonė, išlaidas turi apmokėti tokias priemones paprašęs taikyti naudos gavėjas pagal CK 4.238 straipsnyje nustatytas taisykles. Teisėjų kolegijos nuomone, turto administratoriaus, kaip laikinosios apsaugos priemonės, galiojimo pratęsimas ir turto administratoriui priskirtų funkcijų vykdymas po to, kai byloje pradėtas priverstinis išieškojimas, vertintinas kaip turto administratoriaus ir antstolio veiksmų dubliavimas, be pagrindo didinantis sprendimų vykdymo proceso kaštus, neatitinkantis turto administravimo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, paskirties.
35. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus dėl atlyginimo turto administratoriui tvarkos nustatymo vadovaujantis Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių“ 1 priedą „Minimalių administratoriaus atlyginimo dydžių sąrašas“. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) ir šio įstatymo lydimieji aktai bei CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios kito asmens turto administravimą, iš esmės numato skirtingus administratoriaus veiklos tikslus bei paskirtį. Pagal ĮBĮ normas bankroto administratorius įmonėje, kuriai dėl nemokumo iškelta bankroto byla, skiriamas tikslu organizuoti įmonės bankroto procedūrą: išsiaiškinti įmonės kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, apskaityti ir apsaugoti įmonės turtą bei jį kuo racionaliau panaudoti, atstovauti įmonės ir jos kreditorių interesus teismuose, ginčyti įmonės neteisėtus sandorius, įstatymo nustatyta tvarka parduoti įmonės turtą, tenkinti įmonės kreditorių reikalavimus ir užbaigti įmonės veiklą. Tuo tarpu CK normos, nustatančios turto administratoriaus skyrimą, yra orientuotos į tai, kad, esant tam tikroms situacijoms, tam tikro asmens turtas, kuriam paskiriamas administravimas, būtų išsaugotas ir racionaliai naudojamas. Todėl turto administratoriaus, paskirto remiantis CK XIV skyriaus nuostatomis, atlyginimo dydžiui nustatyti negali būti taikomos specialiųjų teisės aktų, skirtų įmonių bankroto procesui administruoti, nuostatos. Pagal CK 4.238 straipsnio 1 dalį administratoriaus atlyginimas nustatomas atsižvelgiant į administratoriaus teikiamų paslaugų rinkos vertę ir tai yra konkrečioje byloje, kurioje sprendžiama dėl administratoriaus atlyginimo dydžio, nustatytino fakto klausimas.
36. Pareiškėjas „Surtaleb INC.“ pateikė prašymus dėl turto administratoriaus atlyginimo nustatymo, kuriuose prašė nustatyti administratoriaus atlyginimo dydį ir leisti antstoliui išmokėti turto administratoriui atlyginimą iš vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 sukauptų MTG piniginių lėšų pagal turto administratoriaus pateiktą sąskaitą. Pareiškėjas klaidingai aiškina teisės normas, reglamentuojančias atlyginimo administratoriui už turto administravimą, paskirtą taikant laikinąsias apsaugos priemones, nustatymo pagrindą, dydį, kriterijus ir tvarką, taip pat subjektą, kuris turi mokėti administratoriui atlyginimą bei iš kurio turto ir pajamų atlyginimas administratoriui turi būti mokamas. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo „Surtaleb INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymus dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo.
37. Prašymą teismui skirti laikinąją apsaugos priemonę – turto administravimą – pateikęs pareiškėjas turi teisę susitarti su administratoriumi dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas dydžio, o tokio susitarimo nepasiekus, dėl atlyginimo dydžio nustatymo į teismą gali kreiptis tiek pareiškėjas, tiek ir turto administratorius, pateikęs suteiktų paslaugų faktą, kiekį bei jų rinkos kainą patvirtinančius įrodymus (CK 4.238 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodytu teisiniu reguliavimu, kad administratoriaus atlyginimą nustato teismas (jeigu šio klausimo neišsprendė šalys – naudos gavėjas ir administratorius – susitarimu), akivaizdu, jog naudos gavėjas, turintis pareigą mokėti turto administratoriui atlyginimą, yra suinteresuotas atlyginimo dydžio administratoriui nustatymu, todėl tokiu atveju pareiškėjas „Suraleb INC.“ taip pat turėtų teisinį pagrindą kreiptis į teismą su prašymu nustatyti atlyginimą administratoriui.

Dėl pareiškėjo prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties vykdymą bei atnaujinti procesą dėl šios teismo nutarties priėmimo

38. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus ir nutartis. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Brumarescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; S. H. v. Ukraine, no. 48553/99; judgement of 25 July 2002; kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; kt.). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; kt.).
39. Procesas CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka gali būti atnaujintas tik byloje, užbaigtoje nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Bylos užbaigimas reiškia teismo sprendimo (nutarties), kuriuo ginčas tarp šalių dėl materialaus teisinio reikalavimo arba ne ginčo teisena pareikštas materialusis teisinis reikalavimas išspręstas iš esmės, arba nutarties, kuria byla nutraukta, įsiteisėjimą. Taigi, proceso atnaujinimo institutas, visų pirma, galimas tik dėl tų baigiamųjų teismo priimtų procesinių sprendimų, bylą užbaigus nagrinėti iš esmės, kuriais pasisakyta dėl proceso dalyvių materialiųjų reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Bylos užbaigimas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) yra suprantamas kaip egzistavusio šalių teisinio ginčo ar ne ginčo teisena nagrinėjamo klausimo išsprendimas iš esmės materialiosios teisės prasme. Tai reiškia, jog procesas gali būti atnaujintas tik dėl byloje teismo priimto baigiamojo procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, kuriuo išspręstas šalių subjektinių teisių ir pareigų klausimas, arba kitas klausimas, nagrinėjamas ne ginčo teisena. Išsprendus bylą iš esmės ir įsiteisėjus procesiniam teismo sprendimui, tarp šalių nustatomi teisiniai santykiai ir laikoma, jog ginčas dėl teisės yra pašalintas (arba reikalavimas, nagrinėtas ne ginčo teisena, išspręstas), reikšti tapačius reikalavimus ateityje bei ginčyti teismo nustatytus šalių santykius negalima, o teismo sprendimas šalims įgyja res iudicata galią, t. y. šalims kyla materialieji įsiteisėjusio teismo sprendimo teisiniai padariniai (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Antra, procesas byloje gali būti atnaujintas taip pat dėl teismo nutarties, kuria byla baigiama be teismo sprendimo, ją nutraukus (CPK 293 straipsnis), kadangi bylą nutraukus iš esmės kyla tokie patys teisiniai padariniai, kaip ir bylą išnagrinėjus iš esmės, nes po to pakartotinai reikšti tapatų reikalavimą draudžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Todėl įstatymas tik šiais atvejais leidžia, nustačius įstatyme numatytus pagrindus (paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, nustačius bylos nagrinėjimu metu padarytas teisės aiškinimo ir taikymo klaidas), dėl byloje priimto teismo baigiamojo akto prašyti atnaujinti procesą byloje (CPK 366 straipsnio 1 dalis).
40. Bylos nagrinėjimo eigoje iki priimamas baigiamasis teismo procesinis sprendimas, taip pat, užbaigus bylą nagrinėti, teismo sprendimo vykdymo procese teismas priima daug tarpinių procesinių sprendimų (nutarčių), kuriais nesprendžiama bylos esmės klausimas, bet sprendžiami įvairūs procesiniai klausimai, dėl kurių teismo priimti procesiniai sprendimai sukelia tik procesinius padarinius (pavyzdžiui, dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, bylos sustabdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo ar panaikinimo, teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ar išaiškinimo ir kt.). Teismo procesiniai sprendimai šiais procesiniais klausimais nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, neturi res iudicata bei prejudicinės galios, todėl paprastai, pasikeitus procesinėms faktinėms aplinkybėms, nėra draudžiama byloje (ar vykdymo procese) šiais klausimais reikšti pakartotinius procesinius prašymus (pavyzdžiui, prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar jas panaikinti, atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, pakartotinai atidėti teismo sprendimo vykdymą arba tęsti vykdymo procesą po to, kai teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas). Šie teismo procesiniai sprendimai nėra proceso atnaujinimo objektas, todėl dėl tokio pobūdžio teismo priimtų aktų procesas atnaujintas negali būti. Teismas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą atnaujinti procesą byloje dėl teismo priimtų procesinių sprendimų (nutarčių) atskirais procesiniais klausimais byloje ar vykdymo procese, turi atsisakyti tokį prašymą priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) net nesvarstęs jame nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų, nes šiuo atveju nėra teisės į proceso atnaujinimą esminės sąlygos – proceso atnaujinimo objekto.
41. CPK 370 straipsnis numato prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Teismas, gavęs tokį prašymą, pirmiausia sprendžia jo priėmimo klausimą ir nenagrinėja prašymo pagrįstumo. Jei šioje, prašymo priėmimo stadijoje teismas spręstų dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, būtų pažeidžiami teisės būti išklausytam ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai, taigi ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Pareiškimo priėmimo stadijoje tikrinama, ar pareiškėjas laikėsi formalių proceso atnaujinimo reikalavimų: ar prašymas atitinka jo formai, turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis, 142 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalis), ar paduotas reikiamas skaičius šio procesinio dokumento nuorašų (CPK 113 straipsnio 1-2 dalys), ar paduodant prašymą sumokėtas įstatyme numatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 4 dalis), ar prie prašymo pridėti įrodymai, pagrindžiantys esant proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 368 straipsnyje nustatytų terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis). Kai prašymą atnaujinti procesą pateikia šalies ar trečiojo asmens atstovas pagal pavedimą, tikrinama, ar prašymą pateikė įgaliotas asmuo. Teismui nustačius, kad paduotas prašymas atnaujinti procesą neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 straipsnis). Nustačius, kad formalių kliūčių nagrinėti prašymą atnaujinti procesą nėra arba teismo nurodyti prašymo trūkumai nustatyta tvarka pašalinti ir nėra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1-2, 7 ir 8 punktuose nurodytų aplinkybių, prašymas teismo nutartimi priimamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-522/2008).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą dėl šio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties vykdymo sustabdymo bei proceso dėl šios nutarties atnaujinimo. 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas sprendė suinteresuoto asmens MTG patikslintą prašymą dėl arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 777 straipsnis). 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas suinteresuoto asmens MTG prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkino iš dalies ir sustabdė antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0159/17/01637 išieškotų piniginių sumų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimą išieškotojui „Suraleb INC.“ iki kol bus įvykdytas arbitražo sprendime įvardinto turto perdavimas arba pateikta banko ir/ar draudimo bendrovės garantija, užtikrinant suinteresuoto asmens įsipareigojimų pagal arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba kol bus išspręstas klausimas dėl arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos.
43. Iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo matyti, kad prašoma atnaujinti procesą dėl teismo nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, kuris savo esme yra procesinis klausimas, vienoks ar kitoks tokio klausimo išsprendimas nelemia šalių materialiųjų teisių ir (arba) pareigų ir sukuria tik procesinius teisinius padarinius – antstolio išieškotų piniginių sumų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimo išieškotojui nukėlimą į ateitį. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik dėl teismo sprendimų (nutarčių), kuriais byla išnagrinėjama iš esmės išsprendžiant šalių ginčą materialiosios teisės prasme bei dėl teismo nutarties nutraukti bylą, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą dėl nutarties, kuria išspręstas tik atskiras procesinis klausimas dėl arbitražo sprendimo vykdymo atidėjimo ir arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, negali būti nagrinėjamas teisme remiantis proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančiomis nuostatomis.
44. CPK 370 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kadangi šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjo prašymas nenagrinėtinas teisme, jį Lietuvos apeliacinis teismas atsisako priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
45. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisako dėl 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjo prašyme dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties vykdymo sustabdymo ir proceso dėl šios nutarties atnaujinimo išdėstytų argumentų, nes jie susiję su prašymo nagrinėjimu iš esmės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 302 straipsniu, 365 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Pareiškėjo „Suraleb INC.“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir 2017 m. rugsėjo 14 d. prašymus dėl atlyginimo turto administratoriui nustatymo atmesti.

Pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutarties vykdymo sustabdymo bei proceso dėl šios nutarties atnaujinimo atsisakyti priimti.

      Teisėjai              Artūras Driukas

              Nijolė Piškinaitė

              Alvydas Poškus