Civilinė byla Nr. e2-1659-1080/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20711-2022-6

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.;

                                                                                 2.6.10.3.; 3.2.6.1

          (S)

9.       Papildomai dublike paaiškino, kad krovinio siuntėjas yra Alcam San Tic AS, K. T. M.. Y. S., o gavėjas – ieškovė. Atitinkamai visos atsakovės nurodytos nuostatos, susijusios su ieškovės pareiga tinkamai įpakuoti ir pakrauti siuntinį yra nepagrįstos ir nevertintinos. Ieškovė buvo tik gavėja, ieškovė negamino, nepakavo, nekrovė ir niekaip kitaip nedalyvavo stiklo lakštų pakavimo, krovimo ir gabenimo procese. Ieškovės nuomone, raportas nelaikytinas patikimu įrodymu, nes buvo užsakytas išimtinai atsakovės. Be to, raportas nėra išsamus, jame nėra patikslintos aplinkybės, įtakojusios stiklus laikančių konstrukcijų sulūžimą, taip pat neįvertintas faktas, jog stiklus laikančios konstrukcijos galimai sulūžo dėl neatsargaus ir neatsakingo atsakovės pervežimo organizavimo, staigaus stabdymo, didelio greičio ar pan. Ieškovės teigimu, atsakovė klaidingai nurodo vieno stiklo lakšto kainą, kadangi 23 Eur yra vieno kvadratinio metro stiklo lakšto kaina. Stiklai buvo didesni nei 1 kv. m., atitinkamai ir stiklo lakšto kaina yra didesnė. Žalą sudaro sugadintų stiklų kaina bei proporcinga jų transportavimo kaina. Taip pat sudaužytų stiklų atkrovimo išlaidos sudaro ne paprastas tinkamai atvežto krovinio iškrovimas, o netinkamai atgabento krovinio gelbėjimas, tinkamų it netinkamų stiklo lakštų atskyrimas, sudaužytų stiklo lakštų surinkimas, kuris buvo būtinas ir tiesiogiai susijęs priežastiniu ryšiu su netinkamai atgabento krovinio gelbėjimu. Nurodė, kad atsakovė nėra įsitikinusi, kad jog būtent netinkama pakuotė lėmė krovinio sugadinimą ir žalos atsiradimą, nurodydama, jog viena iš sąlygų „galėjo būti“ netinkama pakuotė. Ieškovė nebuvo ir nėra atsakinga už stiklo lakštų rėmų eksploatavimą. Atsakovei pastebėjus, kad lakštai pervežimai pateikiami netinkamos pakuotės – apie tai nedelsiant turėjo informuoti siuntėją, tiek ieškovę (CMR Konvencijos 8 straipsnis). Atsakovė taip pat bėra įsitikinusi, kad būtent netinkamas krovinio sudėjimas lėmė žalos atsiradimą, nurodydamas „galėjo būti“. Kasacinio teismo praktika aiškiai nurodo, kad tinkamą krovinio išdėstymą automobilyje kontroliuoja ir prižiūri vežėjas, t. y. atsakovė. Netinkamas krovinio sudėjimas negali būti laikomas atsakomybę šalinančiu pagrindu, nes pati atsakovė buvo atsakinga už tinkamą krovinio išdėstymą. Pažymėjo, kad siurvejerio raporte yra nurodoma, kad paėmus stiklo paketus vežimui, po jų sukrovimo, papildomai į sunkvežimio priekį buvo sukrautos ir kitos prekės, nepriklausančios ieškovei, krovimas taip pat nebuvo kontroliuojamas siuntėjo. Atitinkamai tai tvirtina, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamą viso krovinio išdėstymą pervežimui.

10.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė savo argumentus ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.       Papildomai triplike nurodė, kad  ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti vežimo užmokestį, todėl ji laikytina krovinio siuntėja, privalančia vykdyti ir kitas krovinio siuntėjai įstatymu nustatytas pareigas, įskaitant tinkamai paruošti krovinį pervežimui, jį įpakuoti, pakrauti į transporto priemonę ir tinkamai krovinį transporto priemonėje sudėti. Šias pareigas ieškovė vykdė pasitelkusi trečiuosius asmenis, o nurodytas pareigas atlikusi netinkamai, o pareigas netinkamai įvykdžius, visa neigiamų pasekmių našta tenka ieškovei. Atsakovė nuomone, siurvejerio raporte užfiksuotos faktinės aplinkybės ir išvados yra teisingos. Pačiose fotonuotraukose užfiksuota krovinio būklė transporto priemonėje ir žalos susidarymo mechanizmas yra pakankamai objektyvūs, kurie įvertintini teismo. Atsakovė pripažįsta, kad atsiliepime į ieškinį buvo padaryta klaida, kai nepastebėta, kad Invoice nurodyta ne vieno lakšto kaina, o vieno kvadratinio stiklo metro kaina, todėl pareiškia, kad sutinka su siurvejerio raporte ir ieškovės dublike nurodytais nuostoliais. Kita vertus, atsakovė už dalinį krovinio praradimą nėra atsakinga, nes yra nustatyti trys savarankiški atleidimo nuo atsakomybės pagrindai.

12.       Teismo posėdžio metu šalių atstovai palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys netenkinamas

13.       Nustatyta, kad šalių tarpusavio susirašinėjimo būdu ieškovė ir atsakovė sudarė krovinio pervežimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo pervežti krovinį – stiklo lakštus iš Turkijos į Lietuvą. Šiai savo pareigai įvykdyti atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį ME-TOL. Krovinys buvo paimtas 2022 m. vasario 10 d., į iškrovimo vietą krovinys atvyko 2022 m. vasario 18 d. Atgabenus krovinį į Lietuvą paaiškėjo, kad iš 108 vienetų gabentų stiklo lakštų 9 lakštai buvo sudaužyti, 11 lakštų apgadinti ir toliau negali būti naudojami. 2022 m. vasario 18 d. CMR važtaraštyje nurodyta pastaba, kad dvi metalinės stiklo piramidės su 36 vienetais stiklo lakštų yra sudaužyta. Ieškovė 2022 m. vasario 28 d. pateikė pretenziją atsakovei, reikalaudama atlyginti 6 334,60 Eur nuostolius. Ieškovė 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi į atsakovę pakartotinai su pretenzija, prašydama kompensuoti ieškovės patirtą 5 809,60 Eur žalą. Atsakovė su 2022 m. vasario 28 d. pretenzija nesutiko ir nurodė, kad nesant vežėjo kaltės, draudimo išmoka nebus mokama ir šiuo atsakymu užbaigia žalos nagrinėjimą.

14.       Į bylą taip pat pateiktas 2022 m. vasario 11 d. CMR važtaraštis, kuriame vežėju nurodomas ME-TOL, siuntėjas Alcam San. Ve Tic.LTD (toliau – ir Alcam), gavėjas OKsportas. CMR važtaraščio 18 grafoje nurodytos vežėjo sąlygos ir pastabos, kad jei krovinys neturi tinkamos pakuotės (paletės, europaletės, medinės dėžes ir .t.) už žalą padarytą transportuojant krovinį ME-TOL Turizm Insaat Nakliye DIS TIC Ltd. STI. Neatsako (toliau – ir ME-TOL).

15.       Taip pat nustatyta, kad pristačius krovinį ir pastebėjus žalą stiklo lakštų kroviniui, žalos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti buvo nusamdytas UAB Klaipėdos netas siurvejeris. 2022 m. kovo 3 d. siurvejeris pateikė Raportą Nr. V075.22. Raporte nurodyta, kad dalis monolitinio stiklo krovinio buvo apgadinta gabenimo iš Turkijos į Lietuva metu dėl nepakankamos/silpnos transportavimo pakuotės (A formos konstrukcijos); transportavimo paketas (A formos konstrukcijos) buvo per silpnas kroviniui gabenti, t. y. neatlaikė krovinio svorio.

 Dėl krovinio vežimo sutarties

16.       Vežimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XL skyrius nenustato specialių taisyklių vežimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šiai sutarčiai sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.

17.       Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

18.       CK

19.       Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą.

20.       Byloje pateikti šalių atstovų susirašinėjimai elektroniniais laiškais patvirtina, kad šalys susitarė dėl krovinio pervežimo iš Turkijos į Lietuvą. 2022 m. vasario 17 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija AT Nr. 0147556 nurodyta paslaugos pavadinimas – tarptautinis krovinių transportavimas iš Turkijos, paslaugų kaina 2 950 Eur plius importo mokesčiai, pirkėja – ieškovė, pardavėja – atsakovė. CMR važtaraštyje nurodytas siuntėjas - Alcam , o gavėja – ieškovė, vežėja – atsakovė. Taigi byloje esantys įrodymai tvirtina, kad šalys per savo atstovus susitarė dėl krovinio (stiklo lakštų) pervežimo iš Turkijos į Lietuvą (CK 1.64 straipsnis, 6.808 straipsnio 1 dalis).

21.       Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį; 2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose; 3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (Konvencijos 1 straipsnio 1 punktas).

22.       Aptariamu atveju, ginčas byloje kilo dėl krovinio pakrovimo, dalies jo praradimo. Krovinys buvo vežamas iš Turkijos į Lietuvą, buvo vežama kelių transporto priemone už užmokestį, krovinio išsiuntimo ir gavimo vieta yra skirtingų valstybių, kurios yra CMR konvencijos narės, teritorijos, buvo išrašytas CMR važtaraštis (-iai) krovinio pervežimui maršrutu Turkija - Lietuva. Todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos CMR konvencijos nuostatos.

Dėl krovinio pervežimo šalių

23.       Šalys skirtingai aiškina, kas krovinio pervežimo metu yra siuntėjas, o kas - vežėjas. Ieškovė teigia, kad krovinio siuntėjas yra Alcam, o gavėjas – ieškovė, vežėjas – atsakovė. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka, atsikirsdama nurodo, kad ieškovė yra krovinio siuntėja, šias pareigas vykdė pasitelkusi trečiuosius asmenis, o pareigas netinkamai įvykdžius, visa neigiamų pasekmių našta tenka ieškovei.

24.       Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad tokiu atveju, kai krovinį vežėjui perduoda ir važtaraštį pasirašo vienas subjektas, o su vežėju krovinių vežimo keliais sutartį sudaro kitas, sprendžiant dėl to, ką laikyti krovinio siuntėju, turinčiu tam tikrus įsipareigojimus vežėjui, ir atitinkamai dėl to, kas turi atsakyti žalą patyrusiam vežėjui, visų pirma vertintina būtent krovinio vežimo keliais sutartis, kurią pasirašęs asmuo įsipareigoja vežėjui už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį, o pastarasis įsipareigoja perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui. Jeigu tokia sutartis nėra sudaroma, minėta, siuntėjo ir vežėjo (-ų) susitarimas gali būti išreikštas ir faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, taip pat pagal tai, kuris asmuo kaip siuntėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežėjas turėjo suprasti, kas yra siuntėjas. Siuntėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas siuntėju pagal CMR konvenciją. Taigi būtent susitariančių siuntėjo ir vežėjo rašytinė krovinių vežimo keliais sutartis, jei tokia buvo sudaryta, nulemia susitariančio siuntėjo atsakomybės vežėjui apimtį ir garantuoja jam, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitarianti šalis – siuntėjas atsakys vežėjui už jo patirtus nuostolius. Taigi, jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis užsako krovinio pervežimo paslaugą, ji laikoma krovinio siuntėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio siuntėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį perdavė (pakrovė) kitas asmuo. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2014; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018 20 punktą, 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-421/2020 24-25 punktai).

25.       Nagrinėjamu atveju laikytina, kad ieškovė, kuri susitarė dėl krovinio pervežimo su atsakove, yra krovinio siuntėja, įsipareigojusi sumokėti sutartą užmokestį ir būtent ieškovei atsakovė, pasitelkusi trečiąjį asmenį, įsipareigojo jai perduotą krovinį nugabenti į Lietuvą bei ieškovė kaip krovinio siuntėja prisiėmė ir kitus tam tikrus įsipareigojimus vežėjui. Tuo tarpu aplinkybė, kad savo pareigų atlikimui ji pasitelkė trečiąjį asmenį nesudaro pagrindo CMR važtaraštyje siuntėju nurodytą Turkijos įmonę laikyti krovinio siuntėju.

26.       Tuo tarpu CMR važtaraštis yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon. Jeigu važtaraščio duomenys nesutampa su pasirašytos pervežimo sutarties duomenimis, turi būti vadovaujamasi šalių sudaryta atskira krovinių pervežimo keliais sutartimi (sprendimo 24 punktas) (CMR konvencijos 4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, minėta, šalys sudarė krovinio pervežimo sutartį, t. y. krovinio paslaugos užsakovė pagal susitarimą yra ieškovė, todėl ji ir laikytina krovinio siuntėja CMR konvencijos prasme, nepriklausomai nuo to, kad važtaraštyje siuntėju yra nurodytas kitas subjektas.

Dėl žalos atlyginimo

27.       Ieškovė teigia, kad atgabenus stiklo lakštus paaiškėjo, kad iš 108 vnt. gabentų stiklo lakštų 9 lakštai atvežti sudaužyti, o 11 lakštų stipriai apgadinti ir negali būti toliau naudojami. Ieškovės teigimu, šiuo atveju vežėjas, t.y. atsakovė, buvo atsakinga už tinkamą krovinio pristatymą, todėl remiantis formuojama kasacinio teismo praktika atsakovei keliama pareiga patikrinti ir kontroliuoti krovinio išdėstymą, o esant neatitikimų – apie tai nurodyti važtaraštyje. Atsakovė su tokia argumentacija nesutinka.

28.       CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti.

29.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: i) CMR konvencijos 17–18 straipsniai įtvirtina vežėjo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją, visgi krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktus turi įrodyti siuntėjas; ii) tai, ar pateiktų įrodymų pakanka krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo faktui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas pagal bendras įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-687/2017, nutarties 37 punktas).

30.       Reikalaudamas atlyginti nuostolius, vežėjo kaltę, sutarties pažeidimo faktą, priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių bei nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovė, t. y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis). Teismas laiko, kad ieškovės argumentai, kad atsakovė, kaip vežėja, priėmusi krovinį vežti turėjo teisę naudotis visomis vežėjui suteikiamomis teisėmis, įskaitant teisę įsitikinti perimamo vežti krovinio tinkamu įpakavimu, kad atsakovui niekas netrukdė ir jis net turėjo pareigą tikrinti krovinio tvirtinimo kokybę, nepagrįsti.

31.       CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalis numato, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti, ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje bei krovinio ir pakuotės išorinę būklę. CMR konvencijos 8 straipsnyje numatytos įpareigojančio pobūdžio nuostatos, kurių pažeidimas sukelia ypač neigiamus padarinius vežėjui, negali būti aiškinamos plečiamai. Teismas negali nesutikti su atsakovės argumentu, kad vežėjo papildomi veiksmai –  patikrinti stiklo lakštų rėmų patvarumą/stiprumą ir galimą eksploatavimą, kai ji neturi pareigos pakrauti krovinį ir jį sutvirtinti, kai krovinio pakrovimas ar sutvirtinimas nėra akivaizdžiai neteisingi ar keliantys akivaizdžias abejones dėl taip pakrauto krovinio transportavimo saugumo, ir, kai toks krovinys neviršija leistinų matmenų, reikštų vežėjo didesnius negu minimalūs atidumo, rūpestingumo standartus, kurie pagal CMR konvenciją vežėjui nėra privalomi. Vežėjas, priėmęs krovinį pervežti, pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalies nuostatas tampa visiškai atsakingas už krovinio praradimą, sugadinimą, taip pat ir už pavėluotą jo pristatymą. Tačiau ši vežėjo atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta, jei vežėjas įrodytų, kad egzistavo bent viena iš aplinkybių, nurodytų CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalyse. Taigi atsakovė, siekdama civilinės atsakomybės netaikymo, turi įrodyti civilinę atsakomybę šalinančias aplinkybes, nustatytas CMR Konvencijos 17 straipsnio 2 ir 4 punktuose. Atsakovė civilinės atsakomybės netaikymą grindžia CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b, c ir d papunkčiais. 

32.       CMR

33.       Siurvejerio Raporte nurodoma pažeidimo priežastis: dalis krovinio buvo apgadinta gabenimo metu dėl nepakankamai/silpnos transportavimo pakuotės (A formos konstrukcijos); atsižvelgiant į konstrukcijų daugybinių pažeidimų pobūdį nustatyta, kad transportavimo paketas (A formos konstrukcijos) buvo per silpnas kroviniui gabenti, t. y. neatlaikė krovinio svorio. Raporte nurodoma, kad apžiūrėjus A formos metalines konstrukcijas nustatyta, kad vienos konstrukcijos pagrindinė metalinė sija sulaužyta; vienos konstrukcijos pagrindo sija yra deformuota į vidų, beveik atplėšta nuo kitų pritvirtintų dalių. Taigi iš Raporto turinio matyti, kad pagrindinė žalos atsiradimo stiklo lakštams priežastis yra dviejų A formos metalinių rėmų sulūžimas, kas matyti iš Raporte esančių ir fotonuotraukų.

34.       Krovinio praradimas, sugadinimas ar pavėluotas jo pristatymas turi įvykti dėl kroviniu disponuojančio asmens veiksmų ar neveikimo (kaltės), nes kitaip už tai bus atsakingas vežėjas. Vežėjas, siekdamas atleidimo nuo atsakomybės, turi įrodyti ieškovo veiksmų netinkamumą arba aplaidumą, šių veiksmų ar neveikimo padarinius, t. y., krovinio praradimą, sugadinimą ar vėlavimą pristatyti, ir, svarbiausia, priežastinį ryšį tarp ieškovo kaltų veiksmų ir žalos. Tik įrodęs visa tai, vežėjas turi būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos nuostatas. Ir priešingai – viso to neįrodęs, vežėjas lieka atsakingas už žalą kroviniui, nes laikoma, kad jis nepaneigė CMR konvencijos 17 straipsnio 1 punkte nustatytos prezumpcijos. 

35.       Krovinio pakrovimo metu vežėjas nedisponavo kroviniu. Šalių tarpusavio susirašinėjimu ir iš kitų byloje esančių įrodymų nenustatyta, kad už krovinio pakrovimą, iškrovimą, krovinio išdėstymą buvo atsakinga atsakovė kaip krovinio vežėja. 2022 m. vasario 18 d. CMR važtaraštyje, sudarytame tarp ieškovės ir atsakovės, žymų ar įrašų, susijusių su krovinio pakrovimu nėra. Taigi negalima nustatyti, koks yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų nuo pakrovimo iki iškrovimo, kurie lėmė krovinio sugadinimą dėl važiavimo režimo, jo įkrovimo, tinkamo krovinio įpakavimo, metalo patvarumo, o ne dėl netinkamo pakrovimo arba vežimo krovinio neįsitikinus, kad tokio įpakavimo krovinį vežti nesaugu. Laikytina, kad krovinio įpakavimas/pakuotė ir jo atvežimas tokios būklės, kokia buvo įpakuota patvirtina, kad viskas priklauso nuo tinkamo krovinio įpakavimo ir sudėjimo. Teismas sprendžia, kad, nesant rašytinių susitarimų tarp šalių, bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė buvo atsakinga už krovinio vežimui parengimą (įpakavimą) į transporto priemonę.

36.       Pagal CK 6.815 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą krovinių pervežimo sutartims taikomą taisyklę krovinį pakrauna (iškrauna) vežėjas arba siuntėjas (gavėjas). Pervežimo kelių transportu specifika skiriasi nuo kitų transporto rūšių, nes vežėjas pakrauti ar iškrauti paprastai atvyksta į ne jam žinoma teritoriją ir/ar vietą, dėl ko ir jam pareiga pakrauti būtų per didelė našta, kurios dėl objektyvių priežasčių jis negalėtų įvykdyti. Dėl šių priežasčių Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tokia taisyklė, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas, o vežėjas privalo patikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Taigi pagal bendrą taisyklę krovinio pakrovimo ir iškrovimo pareiga visada tenka siuntėjui ar gavėjui, o vežėjas gali būti įpareigotas krovinį pakrauti ir iškrauti tik tada, kai tai numatyti vežimo sutartyje. Minėta, kad byloje esantys įrodymai nepagrindžia, kad krovinio pakrovimas ir iškrovimas, krovinio išdėstymas buvo atsakovės pareiga.

37.       Krovinio sudėjimas CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčio prasme yra krovinio sutvirtinimas ar jo saugus sudėjimas taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Krovinio pakrovimas ir ypač sudėjimas turi apsaugoti krovinį vežimo metu. Asmuo, atliekantis krovinio pakrovimą ir sudėjimą, turi atsižvelgti į kelių transporto rizikas, tokias kaip staigus stabdymas, kelio nelygumai ir pan. Staigus stabdymas, jei nepažeidžiamos viešosios teisės normos, laikytinas normalia eismo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. Balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2014).

38.       Taigi vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. CMR konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas; ii) jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį; iii) netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje; iv) vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013). Teismo vertinimu, siuntėja (ieškovė), perduodama krovinį vežti, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, kiek turėjo būti, atsižvelgiant į paties krovinio specifiką. Ieškovė, kaip siuntėja, žinojo arba turėjo žinoti, kaip svarbu, atsižvelgiant į pervežamo krovinio – stiklinių lakštų – savybes dūžti, būti subraižytoms ar kitaip pažeistiems pervežimo metu, užtikrinti, kad krovinys vežimui būtų pakrautas tinkamai.

39.       Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad krovinio vežėja laikytina protinga ir sąžininga prekių vežėja, vykdant sutartį, t. y. priėmė jai pakrautą krovinį iš ieškovės nurodytos pakrovimo vietos neturėdama jokio pagrindo tikrinti supakuoto krovinio būklės įpakavimo, pakuotės pagrįstumo, rėmų tvirtumo, A formos rėmų geležies patvarumo, ar toje situacijoje įtarti, jog krovinys negali būti vežamas tokio įpakavimo. Taigi laikytina, kad vežėja atleidžiama nuo atsakomybės dėl krovinio kokybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktį, kadangi ji padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, kai siuntėjas niekaip neįsitikino, kad jo supakuotas krovinys (siuntėjo netinkami veiksmai ir aplaidumas), dėl galimų įpakavimo defektų, kai siuntėjas pats nepatikrino krovinio įpakavimo kokybės. Nustatyta, kad dalis krovinio buvo sugadinta 9 vienetai stiklo lakštų sudažyti, 11 vienetų stipriai apgadinti. Vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c papunktį, taikant kartu su CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 dalimi, pagal kurį tam, kad pradėtų galioti rizikos veiksnio egzistavimo prezumpcija, jog buvo susidariusios aplinkybės, kai krovinio paruošimas ir pakrovimas, sudėjimas galėjo būti žalos kroviniui priežastis.

40.       Taip pat teismas laiko labiau tikėtina, jog krovinys buvo sugadintas dėl netinkamo krovinio įpakavimo. Teismo vertinimu, esant Raporte užfiksuotam krovinio sutvirtinimui, nustačius, kad A formos konstrukcijos buvo per silpnos kroviniui gabenti, dėl ko jos lūžo, stiklo lakštai virto šonu ir lėmė stiklo lakštų sugadinimą, t. y. A formos konstrukcijos/rėmai neatlaikė transporto rizikų ir sulūžo ir tai buvo taip pat viena iš žalos kroviniui priežasčių. Tai pagrindžia CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktyje nurodytą atvejį ir netinkamas įpakavimas laikytinas pagrindu taip pat atleisti atsakovę nuo atsakomybės taikant CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto b papunktį.

41.       Atsakovės nuomone, taip pat yra pagrindas atleisti ją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies d papunktyje numatytą rizikos faktorių. Teismų praktiko pripažįstama, kad tokios natūralios krovinio savybės yra, pvz., jų trapumas (stiklas, krištolas, apdailos plytelės, kiaušiniai ir pan.), dėl kurio yra didelė dūžio rizika arba jei pervežamas neapdirbtas metalas (geležis), turintis savybę rūdyti, tai vežėjas nėra atsakingas už surūdijimą vežimo proceso metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugpjūčio 8 d. Teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga Nr. A2-14. Teismų praktika. 2001). Siekdamas būti atleistas nuo atsakomybės šiuo pagrindu arba ją sumažinti, vežėjas visų pirma turi nurodyti egzistavusį rizikos faktorių (18 straipsnio 2 punktas), t. y. „jautrias” krovinio natūralias savybes. Nagrinėjamu atveju buvo vežami stiklo lakštai, kurie pagal natūralias stiklo savybes yra dūžtantis, dėl ko, sutiktina, kad stiklo lakštai yra „jautrus“ krovinys. Taigi laikytina, jog egzistuoja pagrindas atleisti vežėją nuo atsakomybės ir CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies d papunkčio pagrindu.

42.       Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovo į bylą pateiktas siurvejerio Raportas yra netinkamas ir nepatikimas įrodymas, nes nėra nustatyta, kas lėmė konstrukcijų sulūžimą.

43.       Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui į bylą Raportą, kurį pasirašė UAB Klaipėdos Netas siurvejeris, atlikęs atsakovės pavedimu monolitinio stiklo krovinio apgadinimo tyrimą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes bei nuostolių dydį. Dokumente nurodoma, kad raportas surašytas jo surašymo metu turima informacija, be jokio išankstinio nusistatymo, kurios nors šalių atžvilgiu, paliekant teisę jį papildyti kada ir kur reikalinga. Raportas pasirašytas UAB Klaipėdos Netas direktoriaus Ž. Ž.. Taigi, pateiktas įrodymas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl byloje yra leistina įrodinėjimo priemonė.  

44.       Raporte yra nurodoma pažeidimo priežastis - nepakankama/silpna transportavimo pakuotė (A formos konstrukcijos); teigiama, kad transportavimo pakuotė turėtų būti atspari išorinėms krovinio vienetą veikiančioms jėgoms; tik esant tinkamai transportavimo pakuotei, krovinio tvirtinimas puspriekabėje gali užtikrinti saugų krovinio gabenimą. Taip pat nurodoma, kad krovinys pervežimo metu nebuvo perkraunamas; pervežimo metu eismo įvykio neįvyko. Raporte padaryta išvada, kad transportavimo paketas (A formos konstrukcijos) neatlaikė krovinio svorio. Taigi, šiuo atveju byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, kad žalos atsiradimo priežastis yra nepakankamos ir/arba silpnos A formos konstrukcijos ant kurių buvo gabenami stiklo lakštai, t.y. jos neatlaikė krovinio svorio. Teismas laiko, kad įvertinus žalos kilimo priežastis, negalima teigti, kad atsakovės sąmoningi nerūpestingi tyčiai ar neatsargumui prilyginti veiksmai lėmė krovinio sugadinimus. Ieškovė šiuo atveju nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, kaip ir nepateikė duomenų, kad buvo pateikta ieškovei krovinio gabenimo instrukcija, duomenys, kad tokiu būdu ir ant tokių pačių konstrukcijų buvo tinkamai nugabentas analogiškas krovinys, ar nurodymai kaip krovinys turėjo buvo išdėstytas/separuojamas (CPK 178 straipsnis). 

45.       Taip pat ieškovė teigia, kad atsakovė nėra įsitikinusi, kad būtent netinkama pakuotė, netinkamas krovinio sudėjimas lėmė krovinio sugadinimą ir žalos atsiradimą, nes nurodo, jog viena iš sąlygų „galėjo būti“.

46.       Minėta, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai vežėjas remiasi šiais ypatingos rizikos faktoriais, jis nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 punkto nuostatas, vežėjas turi pagrįstai nurodyti, kad kuri nors iš aplinkybių, esanti ypatingos rizikos faktoriumi, egzistavo vežant krovinį, bei įrodyti galimybę (tikėtiną priežastinį ryšį), kad krovinio praradimas arba sugadinimas galėjo atsirasti būtent dėl šio faktoriaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012). Jeigu vežėjas įrodinėja, jog krovinį netinkamai paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo arba gavėjo pavedimu (CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis), jis turi įrodinėti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007). Šiuo atveju laikytina, kad atsakovė šią pareigą įvykdė tinkamai.

47.       Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovė melagingai nurodo, neva krovinį krovė ne ji. Priešingai, iš ieškovės pateiktos informacijos matyti, kad pakrovimą organizavo įmonė ME - TOL, kuri taip pat pervežė krovinį į Lietuvą bei kurią samdė būtent atsakovė. Šiai savo aplinkybei pagrįsti ieškovė kartu su 2023 m. kovo 14 d. rašytiniais paaiškinimas pateikė informaciją, gautą iš Alcam, kurioje, ieškovės atstovė asmeniškai atlikusi vertimą iš turkų kalbos į lietuvių kalbą, nurodoma, kad pakrovimo agentas/vežėjas yra ME-TOL. Pastarąjį įrodymą taip pat pateikė ir atsakovė, teismui pateikdama Raporto visus priedus. Pastaroji informacija nurodyta grafose apibrėžimus nurodant anglų kalba. Teismas laiko, kad pastarojo įrodymo vertimas iš turkų kalbos į lietuvių kalbą ir jo vertimas iš anglų kalbos į lietuvių kalbą nepaneigia ieškovės kaip krovinio siuntėjos pareigos, kad gabentas krovinys būtų tinkamai pakrautas jį gabenti iš Turkijos į Lietuvą. Pagal CMR konvencijos 3 straipsnį vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad vežėja – atsakovė atleidžiama nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b, c ir d papunkčius, taikant kartu su CMR Konvencijos 18 straipsnio 2 dalimi, nėra pagrindo laikyti, kad ieškovei išnyko pareiga krovinį tinkamai pakrauti, ji separuoti. Galiausiai, atsakovei nėra pagrindo taikyti CPK 6.826 straipsnį, reglamentuojantį ekspeditoriaus atsakomybę, nes byloje nėra duomenų apie ekspedijavimo sutarties sudarymą.

48.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       Atmetus ieškinį, ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė prašymą priteisti jam 2 468,40 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Pagal atsakovo pateiktus įrodymus už nagrinėjamoje civilinėje byloje advokato suteiktas paslaugas jis yra patyręs 3 241,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2, 7, 8.2., 8.16, 8.19 punktai), todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „OKsportas“, j.a.k. 305454127, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AD REM TRANSPORT“, j.a.k. 124106543, naudai 3 241,50 Eur (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Dovilė Baradinskienė