Civilinė byla Nr. e2-383-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00994-2022-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“ ir kreditorės mažosios bendrijos Finalaw atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atstatydinta atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“ nemokumo administratorė,
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Naudos virsmas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Bankroto laikas“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d.
2. Teisme buvo gautas ieškovės (kreditorės) likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Stilus S“, atstovaujamos nemokumo administratorės UAB „Tamtamas“, prašymas dėl nemokumo administratorės MB „Bankroto laikas“ atstatydinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Naudos virsmas“ bankroto byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 39 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir naujo nemokumo administratoriaus paskyrimo.
3. Prašyme ieškovė (kreditorė) nurodė, kad jos finansinis reikalavimas sudaro 851 569,07 Eur, t. y. 63,71 procentų visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl ji turi teisę teikti šį prašymą. Nemokumo administratorė teikdama prašymą teismui tvirtinti BUAB „Naudos virsmas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 2022 m. spalio 14 d. duomenimis bei 2022 m. spalio 26 d. teikdama prašymą dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo, esant nepasibaigusiam JANĮ 41 straipsnio 4 dalyje nustatytam kreditorių reikalavimų pateikimo terminui, pažeidė JANĮ 3 straipsnio l, 2 dalyse įtvirtintą kreditorių lygiateisiškumo principą. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad teismui teiktas tvirtinti kreditorių sąrašas vėliau buvo patikslintas, į jį įtraukiant naujus kreditorius. Ieškovei (kreditorei) pateikus teismui atskirąjį skundą dėl 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kreditorių sąrašas vėl buvo patikslintas, tikslinant ne tik ieškovės reikalavimą, bet į sąrašą įtraukiant kreditorę MB Finalaw su 484 880 Eur reikalavimu. Nemokumo administratorė nevykdo teismo įpareigojimų; nors Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi įpareigojo nemokumo administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus, tačiau šią nutartį nemokumo administratorė atsiuntė tik 2022 m. gruodžio 15 d., o įrodymų teismui apie teismo įpareigojimo įvykdymą į bankroto bylą nėra pateikusi iki šiol. Nemokumo administratorė taip pat pažeidė JANĮ 60 straipsnio 1 dalies nuostatą, kadangi pirmąjį kreditorių susirinkimą sušaukė 2022 m. lapkričio 11 d., t. y. nesant įsiteisėjusiai Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarčiai dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patvirtinimo, o, įsiteisėjus nutarčiai, nemokumo administratorė pirmojo kreditorių susirinkimo nesušaukė. Pirmajame kreditorių susirinkime inicijavimas nutarimo bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka priėmimą ir tokiu būdu siekimas išvengti kreditorių susirinkimo kontrolės, kelia pagrįstų abejonių nemokumo administratorės patikimumu ir jos sąžiningumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 23 d. nutartimi tenkino ieškovės (kreditorės) LUAB „Stilus S“ prašymą ir atstatydino nemokumo administratorę MB „Bankroto laikas“ iš BUAB „Stilus S“ nemokumo administratorės pareigų, paskyrė BUAB „Stilus S“, nemokumo administratore MB „Molas resort“. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi buvo ištaisyti rašymo apsirikimai ir 2023 m. vasario 23 d. nutarties rezoliucinėje dalyje vietoje įrašyto „iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“, juridinio asmens kodas 302296889, nemokumo administratorės pareigų” – įrašyta „iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“, juridinio asmens kodas 304271952, nemokumo administratorės pareigų“; vietoj įrašyto „paskirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stilus S“, juridinio asmens kodas 302296889” įrašyta „paskirti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Naudos virsmas“, juridinio asmens kodas 304271952”.
5. Teismas nurodė, kad nutartis dėl atsakovės kreditorių sąrašo patvirtinimo įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 30 d., todėl nemokumo administratorė kreditorių susirinkimą turėjo sušaukti ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 15 d., tačiau kreditorių susirinkimas sušauktas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad iki šios nutarties priėmimo nemokumo administratorė būtų šaukusi kreditorių susirinkimą. Nors nemokumo administratorė teigia, kad susirinkimo nešaukė iš esmės dėl to, jog buvęs įmonės vadovas neperdavė įmonės turto ir dokumentų, tačiau nemokumo administratorė ėmėsi veiksmų dėl baudos paskyrimo buvusiam vadovui už dokumentų ir turto neperdavimą tik 2023 m. sausio 25 d., kai tuo tarpu dokumentai ir turtas turėjo būti perduoti iki 2022 m. lapkričio 3 d. (įskaitytinai). Byloje nėra duomenų, kad iki ieškovės nemokumo administratorės kreipimosi į teismą dienos, atsakovės nemokumo administratorė būtų ėmusis aktyvių veiksmų siekiant perimti įmonės dokumentus bei turtą. Be to, nemokumo administratorė į teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo kreipėsi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos atstatydinimo.
6. Teismo vertinimu, atsakovės kreditorių subjektinės teisės buvo pažeistos, kadangi pirmasis kreditorių susirinkimas nebuvo sušauktas per įstatyme nustatytą terminą ir nemokumo administratorė iki tol nesiėmė veiksmų, kad buvęs atsakovės vadovas perduotų turtą bei dokumentus. Nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą tai vertinti kaip esminį vykdomos bankroto procedūros pažeidimą bei kreditorėms LUAB „Stilus S“ ir MB Finalaw nepasitikėti nemokumo administratore, abejoti, ar ji veikia bendrovės ir kreditorių interesais.
7. Teismo nuomone, paskyrus naują nemokumo administratorių administravimo kaštai nepadidės bei neužsitęs bankroto bylos nagrinėjimas, kadangi šiuo atveju dar net nebuvo sušauktas pirmasis kreditorių susirinkimas, administratorius neperėmė iš buvusio įmonės vadovo jokio turto ar dokumentų bei iš esmės neaišku, kokius veiksmus yra atlikęs vykdant bankroto procedūrą. Priešingai, keičiant nemokumo administratorių siekiama, kad bankroto bylos nagrinėjimas būtų efektyvesnis ir būtų imtasi aktyvių veiksmų. Todėl viešasis interesas šiuo atveju pažeistas nebus.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkino ieškovės prašymą ir atstatydino nemokumo administratorę, taip pat paskyrė naują atsakovės nemokumo administratorę.
9. Teismas, spręsdamas kreditorių prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad ieškovės (kreditorės) prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo patenkinus, prašymą pateikusiai ieškovei ir kreditorei MB Finalaw iš administratorės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė prašo priteisti 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas bei pateikė 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija AJ Nr. 001120, kurioje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: duomenų surinkimas, apibendrinimas, atsiliepimų dėl kreditorinių reikalavimų ir atstatydinimo paruošimas, BUAB „Naudos virsmas“ pateiktų duomenų analitika, tačiau kiekvienos paslaugos atskira kaina nenurodyta. Nagrinėjamas klausimas buvo susijęs tik su nemokumo administratorės atstatydinimu. Kadangi iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti kokio dydžio išlaidos patirtos už prašymo dėl atstatydinimo parengimą, jos ieškovei iš nemokumo administratorės nepriteistos.
10. Kreditorė MB Finalaw prašė priteisti 729 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad šias paslaugas sudaro: susipažinimas su BAUB „Naudos virsmas“ nemokumo byla; atsiliepimo į prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą rengimas; atsiliepimo ir prisidėjimo prie prašymo nušalinti nemokumo administratorių rengimas; šias išlaidas pagrindžia 2023 m. vasario 10 d. byloje pateikta PVM sąskaita faktūra MK Nr. 244 ir 2023 m. vasario 23 d. mokėjimas. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad kreditorė būtų pateikusi į bylą jos minimą sąskaitą faktūrą, todėl šiuo atveju taip pat neįmanoma nustatyti, kokios išlaidos yra patirtos už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo parengimą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos kreditorei iš nemokumo administratorės nepriteistos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Kreditorė MB Finalaw atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti kreditorės MB Finalaw patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš administravimui skirtų lėšų; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. Teismo vidinis įsitikinimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų sumos buvo suponuotas fakto, kad per EPP sistemą keltas į bylą dokumentas (PVM sąskaita faktūra) dėl techninės priežasties ar žmogiškosios klaidos nepasiekė teismo ir netapo sudėtine bylos dalimi. Iš esmės šis dokumentas, t. y. PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta ir siųsta apmokėjimui klientui laiku, todėl abejonių dėl šio dokumento egzistavimo ar sukūrimo datos neturi kilti. Kaip ir dėl apmokėjimo fakto, nes mokėjimas buvo atliktas ir įrodymai teismui pateikti iki šios ginčo nutarties priėmimo dienos.
11.2. PVM sąskaitos faktūros turinys ir atlikti darbai buvo detaliai aprašyti 2023 m. vasario 22 d. prašyme. Šie duomenys, t. y. identifikuoti darbai ir mokėjimo faktas (kuris buvo pateiktas teismui laiku) sudarė prielaidas konstatuoti, kad kreditorė patyrė bylinėjimosi išlaidas ir šios išlaidos turėjo būti priteistos iš bankrutuojančios įmonės administravimo lėšų visa apimtimi.
12. Atsiliepime į kreditorės MB Finalaw atskirąjį skundą ieškovė LUAB „Stilus S“ prašo atskirąjį skundą tenkinti ir priteisti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13. Kreditorė (ieškovė) LUAB „Stilus S“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti kreditorės LUAB „Stilus S“ patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas priteisiant iš administravimui skirtų lėšų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Ieškovė tinkamai ir laiku pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl 968 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas priteisimo bei pateikė 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: duomenų surinkimas, apibendrinimas, atsiliepimų dėl finansinių reikalavimų ir atstatydinimo paruošimas, duomenų analitika ir kt.
13.2. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), todėl, ieškovės reikalavimus tenkinus, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
14. Atsiliepime į kreditorės LUAB „Stilus S“ atskirąjį skundą kreditorė MB Finalaw prašo atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį (bylinėjimosi išlaidų dalyje) ir išspręsti klausimą iš esmės – LUAB „Stilus S“ priteisti patirtas 968 Eur atstovavimo išlaidas iš BAUB „Naudos virsmas“ administravimui skirtų lėšų; priteisti kreditorės MB Finalaw patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu ir pateikimu teismui, jas priteisiant iš BAUB „Naudos virsmas“ administravimui skirtų lėšų. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:
14.1. Ginčo, jog teismo nutartis buvo priimta LUAB „Stilus S“ naudai, t. y. jos prašymas visų pareikštų reikalavimų ribose buvo patenkintas, nėra. Taip pat nėra ginčo, jog LUAB „Stilus S“ laiku ir tinkamai kreipėsi į teismą su prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.2. Tiek iš kreditorės prašymo, tiek PVM sąskaitos faktūros (ir joje konkrečiai detalizuotų suteiktų paslaugų) akivaizdu, kad visi šie darbai ir visos šios paslaugos yra susijusios konkrečiai su teismo nagrinėtu prašymu nušalinti esamą administratorę ir paskirti naują.
14.3. Jokių kitų, su šiais teisiniais veiksmais nesusijusių darbų, nei 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nei prašyme priteisti patirtas išlaidas nėra nurodyta ir teismas negalėjo tokių išvadų padaryti, nes tam objektyviai byloje nebuvo faktinių duomenų.
14.4. Atsižvelgiant į tai, kad visos išlaidos buvo realiai patirtos, yra logiškos, pagrįstos, neviršijančios rekomendacinių dydžių ir jų buvo savalaikiai paprašyta priteisti, atskirasis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
16. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi BUAB „Naudos virsmas“ nemokumo administratorės MB „Bankroto laikas“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutarties dalies, kuria atstatydinta nemokumo administratorė, buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, apeliacijos dalyką sudaro tik pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujai pateikiamų įrodymų (ne) priėmimo
17. Kartu su atskiruoju skundu kreditorė MB Finalaw pateikė teismui el. laiško ir PVM sąskaitos faktūros Nr. MK Nr. 244 kopiją. Nurodo, kad šie dokumentai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo dėl techninės klaidos.
18. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
19. Byloje nustatyta, kad kreditorė MB Finalaw 2023 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodė, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžia pridedama PVM sąskaita faktūra MK Nr. 244 ir sąskaitos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu – 2023 m. vasario 22 d. mokėjimu. EPP sistemoje, patikrinus prie prašymo pridėtus dokumentus, matyti, kad yra pridėtas tik 2023 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas. Nors kreditorės teigimu, PVM sąskaita faktūra Nr. MK Nr. 244 prie kreditorės procesinio dokumento neprisegta dėl techninės klaidos, jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikta.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais įrodymais, pažymi, kad, nors įrodymai teikiami, tačiau apeliantė neformuluoja prašymo juos priimti, neargumentuoja pateikimo būtinybės. Dėl šios priežasties naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas.
Dėl ieškovės (kreditorės) LUAB „Stilus S“ atskirojo skundo
21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktus; 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 16 punktą; 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 63 punktą; 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 14 punktą).
23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis principas, kuriuo paremtos aptartos taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 punktas).
24. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas priimtas kreditorės LUAB „Stilus S“ naudai, kadangi jos prašymas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo buvo patenkintas, tačiau sprendė, jog iš pateiktų duomenų neįmanoma nustatyti, kokio dydžio išlaidos patirtos už prašymo dėl atstatydinimo parengimą. Ieškovė (kreditorė) su tokiu vertinimu nesutinka, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokiems atskirojo skundo teiginiams nepritaria.
25. Pateikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė teismui pateikė 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AJ Nr. 001120 968 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad šias išlaidas sudaro: teisinės paslaugos pagal 2021 m. spalio 12 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 34 (duomenų surinkimas, apibendrinimas, atsiliepimų dėl kreditorinių reikalavimų ir atstatydinimo paruošimas, BUAB „Naudos virsmas“ pateiktų duomenų analitika, civilinė byla Nr. eB2-968-1187/2023), taip pat 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį šių lėšų apmokėjimą.
26. Kasacinis teismo praktikoje nurodoma, kad, jeigu yra pareikštas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir pateikiami įrodymai, kurie patvirtina išlaidų dydį, teismas turi išspręsti tokių išlaidų atlyginimo klausimą. Išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017). Taigi siekiant, jog būtų atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės turi būti pateikti į bylą išlaidų realumą atspindintys dokumentai, kuriuos sudaro teisinių paslaugų teikimo ar atstovavimo sutartis, duomenys, susiję su suteiktų paslaugų atlikimu ir realiu jų apmokėjimu.
27. Šiuo atveju 2023 m. vasario 1 d. į bylą yra pateikta LUAB „Stilus S“ atstovavimo sutartis, pagal kurią ieškovė suteikia teisę ją atstovauti advokatui A. J.. 2023 m. vasario 22 d. teisme gautas advokato A. J. prašymas dėl 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kartu su prašymu buvo pateikta PVM sąskaita faktūra bei mokėjimo nurodymas, patvirtinantis ieškovės lėšų advokatui pervedimą. Visgi šiuo atveju byloje nebuvo priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas ieškovės naudai, o spręstas tik procesinis klausimas dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Todėl šiuo atveju gali būti atlyginamos tik tokios ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurios susiję su nemokumo administratorės atstatydinimu, t. y. ne visos ieškovės BUAB „Naudos virsmas“ bankroto byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
28. 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad ieškovės išlaidas sudaro: duomenų surinkimas, apibendrinimas, atsiliepimų dėl kreditorinių reikalavimų ir atstatydinimo paruošimas, BUAB „Naudos virsmas“ pateiktų duomenų analitika. Taigi, ieškovė rengė ne atsiliepimą į prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, o patį prašymą, kurį pasirašė ir į bylą pateikė pati ieškovė (ne advokatas). Tuo tarpu kreditorės atstovas pasirašė ir į bylą pateikė prieštaravimą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo. Atsižvelgiant į nurodytą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti, koks 2023 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų paslaugų kiekis ieškovei suteiktas būtent vykdant pavedimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo. Pažymėtina, kad šalis, siekianti susigrąžinti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, privalo tokį reikalavimą suformuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, pateikti visus tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju ieškovė šios pareigos neįvykdė, todėl atstovavimo išlaidos jai nepriteistos pagrįstai.
Dėl kreditorės MB Finalaw atskirojo skundo
29. Atsižvelgiant į tai, kad kreditorė MB Finalaw savo procesiniuose dokumentuose palaikė ieškovės prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, rengė procesinius dokumentus, jai taip pat atsiranda teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas.
30. Kreditorė MB Finalaw 2023 m. vasario 3 d. teismui pateikė teisinių paslaugų sutartį su advokatų profesinės bendrijos „Baltic Lex“ advokatu M. K.. 2023 m. vasario 22 d. teismui buvo pateiktas prašymas dėl kreditorės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodoma, kad kreditorės atstovas, vykdydamas pavedimą, šioje byloje: susipažinimui su BAUB „Naudos virsmas“ nemokumo byla – 2 val.; rengdamas atsiliepimą į prašymą patikslinti kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą – 2 val.; rengdamas atsiliepimą ir prisidėjimą prie prašymo nušalinti nemokumo administratorę – 2 val. Už šiuos būtinus darbus trečiasis asmuo patyrė 726 Eur su PVM teisinės pagalbos išlaidų. Prie šio prašymo buvo pridėtas 2023 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 726 Eur sumokėjimą į advokatų kontoros sąskaitą. Nors prašyme nurodyta, kad pridedama ir sąskaita faktūra MK Nr. 244, tačiau ji, kaip teigia apeliantė, nebuvo pridėta dėl techninės klaidos.
31. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, iš pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, kokios išlaidos yra patirtos už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo parengimą. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos kreditorei iš nemokumo administratorės nepriteistos. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka.
32. Kaip jau nurodyta pirmiau, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Nors, pasak kreditorės, sąskaita faktūra MK Nr. 244 teismui buvo nepateikta dėl techninės klaidos, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Šiuo atveju dokumentas, pagrindžiantis prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytas suteiktas teisines paslaugas, pirmosios instancijos teismui pateiktas nebuvo, todėl sutiktina, kad teismas neturėjo galimybės nustatyti, kokios išlaidos buvo patirtos už atsiliepimo į ieškovės prašymą parengimą. Ir nors galbūt suteiktos paslaugos ir jų apimtis buvo aprašytos kreditorės prašyme dėl išlaidų atlyginimo, visgi iš jo turinio nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai išlaidos yra patirtos būtent už atsiliepimą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, nes nebuvo pateiktas išlaidų detalizavimas. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip ir ieškovės atveju, kreditorei galėjo būti atlygintos tik su nemokumo administratorės atstatydinimu susijusios išlaidos, kurių nustatyti pagal byloje pateiktus įrodymus nėra galimybės, kreditorei bylinėjimosi išlaidos nepriteistos pagrįstai.
Dėl kreditorės MB Finalaw prašymo priimti papildomą sprendimą
33. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartimi nemokumo administratorės MB „Bankroto laikas“ atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui, t. y. apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą nevyko.
34. 2023 m. kovo 31 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditorės MB Finalaw prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodoma, kad kreditorė, rengdama atsiliepimą į MB „Bankroto laikas“ atskirąjį skundą, patyrė teisinės pagalbos išlaidų, kurias prašo priteisti iš nemokumo administratorės.
35. Kreditorės prašymą atsisakytina priimti. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).
36. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas laikė nepaduotu nemokumo administratorės atskirąjį skundą ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, taigi, apeliacinis procesas nebuvo pradėtas, nes, nors pirmosios instancijos teismas buvo priėmęs atskirąjį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nustatė šio skundo trūkumus, t. y. pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį dokumentą, suklydo, padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio apeliacinis procesas nėra galimas.
37. Tais atvejais, kai proceso trūkumai yra siejami su pirmosios instancijos teismo veiksmais, būtent šis teismas turi priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad minėtu įstatymu nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Taigi, nagrinėjamu atveju kreditorės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, nes bylinėjimosi išlaidos atsirado ne apeliacinėje instancijoje (apeliacinis procesas nebuvo prasidėjęs).
Dėl bylos procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
39. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teisingai nusprendė nepriteisti apeliantėms bylinėjimosi išlaidų, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskiruosiuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo; skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Atmetus atskiruosius skundus, šalys neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnis), todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti kreditorės mažosios bendrijos Finalaw prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Išaiškinti kreditorei, kad ji su prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Alma Urbanavičienė