Civilinė byla Nr. e2-17-618/2019

Proceso Nr. 2-06-3-06819-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6.; 2.6.39.2.5.5.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė

sekretoriaujant Kornelijai Butkutei,

dalyvaujant ieškovui P. G., jo atstovui advokatui Dariui Kurpavičiui,

atsakovo Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, atstovui advokatui Žilvinui Brazaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Impulsana“.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 6 584,00 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017-05-18 tarp šalių sudaryta automobilių savanoriško draudimo sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2018-05-18 buvo apdrausta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėta transporto priemonė buvo apdrausta „Pilnu“ kasko draudimo rizikos paketu, t.y. nuo visų staigių ir netikėtų transporto priemonės apgadinimų dėl išorinės jėgos poveikio ar vagystės, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius ir kitas draudimo sutartyje numatytas išimtis. 2017-09-17, po 20:00 val., kelyje (duomenys neskelbtini) ieškovui važiuojant (duomenys neskelbtini) kryptimi ties 6,2 km, įvyko eismo įvykis, kuriuo metu buvo sugadinta transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas apie eismo įvykį atsakovui pranešė 2017-09-19. 2017-12-14 atsakovas pranešė ieškovui, jog jis turi parašyti paaiškinimą dėl įvykusio draudžiamojo įvykio, todėl ieškovas 2017-12-14 surašė paaiškinimą raštu. 2018-01-11 atsakovas pateikė ieškovui raštą nurodydamas, jog atliekant žalos bylos administravimo procedūras ir pranešto eismo įvykio aplinkybių tyrimą buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas apgadintas automobilis, žodžiu ir raštu gauti ieškovo paaiškinimai dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, gauta policijos surinkta eismo įvykio medžiaga. Pažymėta, jog kilus abejonėms dėl nurodomų pranešto eismo įvykio aplinkybių pagrįstumo ir užfiksuotų automobilio apgadinimų sąsajos su įvykiu, surinkta medžiaga buvo perduota UAB „Impulsana“ dėl įvykio aplinkybių įvertinimo ir eksperto išvados pateikimo. Vadovaujantis atsakovo Kelių transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių Nr. 006 (toliau – Draudimo Taisyklės) 8.1.24 punktu draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jei klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Kartu pranešta, jog vadovaujantis aukščiau nurodytu, atsakovas neturi teisinio pagrindo mokėti draudimo išmokos dėl automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo pranešto eismo įvykio metu, kadangi automobilio apgadinimų pobūdis prieštarauja nurodytoms aplinkybėms. Kartu su raštu buvo pridėta 2018-01-08 UAB „Impulsana“ eksperto išvada Nr. MV 2018-01, kuria remiantis atsakovas ir nusprendė atmesti ieškovo prašymą įvykį pripažinti draudžiamuoju bei išmokėti draudimo išmoką.

2.       Ieškovas nurodo, kad Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.2.1. punkte nustatyta draudiko pareiga gavus draudėjo pranešimą apie įvykį tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, nustatyti jo pasekmes, įvertinti nuostolio dydį. Tokia draudiko pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – Draudimo įstatymas) 98 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Nagrinėjamu atveju ieškovui pranešus apie draudžiamąjį įvykį atsakovas minėtos pareigos nevykdė, t. y. nesudarė apgadinimų/defektų akto, neprašė ieškovo pateikti raštišką paaiškinimą, atsakovo darbuotojai su ieškovu nenuvyko apžiūrai į įvykio vietą, kad galėtų surinkti tyrimui svarbią informaciją, kuri reikalinga žalos reguliavimo metu. Kartu pažymėtina, jog nesurinkus visos būtinos informacijos, nėra galimybės tinkamai suformuluoti klausimų tyrimą atliekantiems asmenims ir gauti pagrįstas išvadas, tačiau nepaisant šių aplinkybių atsakovas užsakė tyrimą, kurio metu buvo gautos nepagrįstos išvados.

3.       Ieškovas pažymi, jog nėra aišku, kodėl atsakovas ekspertui uždavė klaidinančius klausimus, t.y. kodėl eksperto prašoma paaiškinti kairio šono sugadinimų susidarymo mechanizmą, nors 2017-09-17 paaiškinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai ieškovas pats raštiškai nurodė, jog kairės pusės apgadinimai buvo padaryti anksčiau. 2018-01-08 eksperto išvadoje nurodoma, kad automobilio kairio šono sugadinimai susidarė dėl liestino kontakto, automobiliui judant pirmyn ir kontaktuojant su standžiu masyviu objektu, visi automobilio kairio šono detalių pažeidimai negalėjo susidaryti 2017-09-17 eismo įvykio metu. Iš eksperto išvados 2.1. punkte esančių 1 ir 3 nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šoninio slydimo metu sugadinti dešinės pusės ratlankiai ir deformuotos padangos, todėl nebeliko slėgio padangose, iš 5, 6 ir 7 nuotraukų matyti, kad šoninio slydimo metu tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių šiukšlių (žemių), bet ekspertas atsakydamas į antrąjį klausimą dėl automobilio dešinio šono sugadinimų susidarymo mechanizmo apie tai niekur neužsimena. Šiuo atveju taip pat nesuprantamas atsakovo klausimas ekspertui dėl požymių, rodančių, kad automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono, nustatymo, kadangi nėra aišku, kuo remiantis atsakovas nusprendė, jog automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono. 2018-01-08 eksperto išvados 2.4.2. punkte nurodoma, kad „automobilio sugadinimų dešiniame šone pobūdis neleidžia pagrįsti, kad šis automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono. Ant šio automobilio dešinio šono detalių (priekinio bamperio apdailos dešinio šono, priekinio dešinio sparno ir priekinio dešinio ratlankio) susidarę įbrėžimai (5-7 nuotraukos, pažymėta raudonomis rodyklėmis) nebūdingi šoniniam automobilio virtimui. Automobiliui apvirtus ant dešinio šono susidaro kito pobūdžio sugadinimai (ženklios deformacijos, platūs nubrozdinimai) ir paprastai sulaužomas dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, o šis tiriamuoju atveju nepažeistas“. Vis dėlto, minėto klausimo atžvilgiu tyrimo atlikti nereikėjo, kadangi iš 12, 13, 14 nuotraukų, kurias įvykio vietoje užfiksavo policijos pareigūnai, aiškiai matyti, jog automobilis nebuvo apvirtęs ant dešinio šono, o tiesiog buvo pavirtęs (pakrypęs) dešiniau, t. y. kitokioje pozicijoje nei įprastai yra eksploatuojamos transporto priemonės.

4.       Atsakant į trečiąjį klausimą „Ar techniniu požiūriu galima pagrįsti automobilio padėtį, užfiksuotą 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis?“, išvados 2.3. punkte nurodoma, kad „su kompiuterio programa „PC Crash 11.1“ buvo modeliuojamas automobilio judėjimas iš važiavimo tiesiai padėties, prieš manevrą automobiliui važiuojant vairuotojo nurodytu 80 km/h greičiu. Modeliuojant automobilio judėjimą, užduodami automobilio vairuotojo veiksmai staigus vairaračio posūkis į kairę ir automobilio stabdymas, kad automobilis sustotų ties jo galutine padėtimi“. Ieškovas nurodo, kad ekspertas naudoja duomenis, kuriuos ieškovas pateikė atsakovui 2017-12-14 paaiškinime. Manytina, kad negalima atlikti ekspertizės kompiuterinės programos pagalba, kai automobilio važiavimo greitis yra neaiškus. Akivaizdu, kad po eismo įvykio dienos praėjus beveik 3 mėnesiams neįmanoma paaiškinime nurodyti tikslių aplinkybių (tikslaus judėjimo greičio). Pažymi, jog eksperto išvados 2.3. punkto 1 pav. sumodeliuota situacija, kai automobilis pradėjo staigų manevrą (posūkį) 50 metrų nuo pozicijos, kurioje atsidūrė po eismo įvykio, tačiau nėra aišku, iš kur ekspertas gavo tokius duomenis. Ekspertas nesiaiškino, kokiu atstumu nuo padangos, kai vairuotojas pastebėjo šią kliūtį, bei, kada ieškovas pradėjo staigų manevrą (posūkį). Atkreiptinas dėmesys, kad visas savo išvadas ekspertas pateikė remdamasis fotonuotraukomis, kurios darytos tamsoje ir nėra informatyvios, siekiant surašyti tokias išvadas. Atlikdamas tyrimą ir pateikdamas išvadas ekspertas rėmėsi spėjimais ir išsamiai netyrė visos įvykio medžiagos. Atsakovui pasinaudojus klaidingomis eksperto išvados buvo nuspręsta nemokėti draudimo išmokos ieškovui. Be to, aplinkybė, jog ekspertas V. M. surašo tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto išvadas yra konstatuota teismų procesiniuose sprendimuose.

5.       Ieškovas nurodo, kad atsakovas nesudarė apgadinimų/defektų akto ir nenustatė patirtos žalos dydžio, todėl ieškovas kreipėsi į UAB „Klasera“ nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją. UAB „Klasera“ sudarė 2018-05-11 ataskaitą, kurioje nurodė, jog nustatyta vertė žalai atlyginti yra 6 700,00 Eur. Atsižvelgus į tai, jog draudimo sutartyje numatyta 116,00 Eur besąlyginė išskaita, ieškovui iš atsakovo priteistina 6 584,00 Eur draudimo išmoka. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

6.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2017-05-18 sudaryta automobilių savanoriškojo draudimo (KASKO) sutartis, kurios pagrindu apdrausta transporto priemonė automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Draudimo taisyklėmis (2017-03-01 redakcija) bei Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis (2016-06-01 redakcija). 2017-09-19 atsakovas gavo ieškovo pranešimą apie tai, kad 2017-09-17, apie 20.30 val., kelio (duomenys neskelbtini) 6 km, (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu nuo kelio nuvažiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovas, užregistravęs minėtą pranešimą, vadovaudamasis Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.2.1 punktu, ėmė tirti įvykio aplinkybes. Praneštame eismo įvykyje dalyvavo tik viena transporto priemonė, įvykį registravo policijos įstaiga, todėl atsakovas paprašė policijos įstaigos suteikti informaciją apie minėtą įvykį. 2017-10-03 iš Klaipėdos AVPK gauta pažyma Nr. 30R-33567143-17, kurioje nurodyta, kad vairuotojas vairuodamas automobilį „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesuvaldė jo, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino savo automobilį bei sankasą. Tirdamas įvykį atsakovas 2017-09-22 išoriškai apžiūrėjo apgadintą automobilį, padarė apžiūros skaitmenines fotonuotraukas. 2017-10-17 automobilis buvo pakartotinai apžiūrėtas panaudojant mobilų keltuvą. Po apžiūros buvo nuspręsta automobilį transportuoti į servisą detaliai apžiūrai, kadangi kilo įtarimų, kad pranešto įvykio metu mechaniškai pažeista automobilio variklio apačia. 2017-11-24 automobilis pakartotinai apžiūrėtas servise pakėlus ant keltuvo, padarytos apžiūros nuotraukos. 2017-12-14 ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus apie praneštą įvykį, jo kilimo mechanizmą, priežastis bei pasekmes. 2017-12-20 atsakovas gavo policijos pareigūnų įvykio vietoje darytas nuotraukas, ieškovo paaiškinimą policijai, policijos pareigūnų tarnybinius paaiškinimus, įvykio vietos schemą. 

7.       Kilus abejonių dėl deklaruotų eismo įvykio aplinkybių atsakovas 2017-12-21 kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eismo įvykio ekspertinio ištyrimo. UAB „Impulsana“ ekspertui technikos mokslų daktarui V. M. buvo užduoti tokie klausimai: Koks automobilio kairio šono sugadinimų susidarymo mechanizmas? Koks automobilio dešinio šono sugadinimų susidarymo mechanizmas? Ar yra požymiai, kad automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono? Ar techniniu požiūriu galima pagrįsti automobilio padėtį, užfiksuotą 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis? Ekspertas ekspertinio tyrimo išvadų 1 ir 2 punktuose detalizuoja automobilio apgadinimus bei nurodo, kad visi kairiojo šono apgadinimai nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu. Ekspertas taip pat konstatuoja, kad nėra požymių, jog automobilis turėtų požymių būdingų jo šoniniam virtimui. Išvados 3 punkte ekspertas konstatuoja, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio padėties po eismo įvykio atsižvelgiant į ieškovo nurodytas ir eismo įvykio schemoje atvaizduotas įvykio aplinkybes, t.y. kad pastebėjus kelio važiuojamoje dalyje kliūtį, jis bandė ją apvažiuoti, bet nesuvaldė automobilio ir šis nuvažiavo nuo kelio bei apvirto ant dešinio šono, nes: 1) eismo įvykio vietos nuotraukose neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasą), kuris turėjo išsivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotą automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieš eismo įvykį; 2) automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis būtų išsivystęs automobilio šoninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimą apie 165° kampu prieš laikrodžio rodyklę. Atsakovas, vadovaudamasis eksperto išvada bei tyrimo metu surinkta informacija 2018-01-11 raštu informavo ieškovą, kad vadovaujantis Draudimo Taisyklių 8.1.24 punktu, atsisako išmokėti draudimo išmoką. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Impulsana“ atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė, trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys atmestinas

9.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 584,00 Eur draudimo išmoką. Nurodo, kad 2017-09-17 eismo įvykio metu buvo apgadinta jam priklausanti transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri apdrausta automobilių savanoriško draudimo sutartimi (KASKO), todėl atsakovas turi sumokėti draudimo išmoką. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutinka, nurodydamas, kad vadovaujantis Draudimo Taisyklių 8.1.24 punktu draudimo išmoka ieškovui nemokėtina, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog eismo įvykis įvyko kitomis nei ieškovo deklaruotomis aplinkybėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-05-18 tarp šalių sudaryta automobilių savanoriško draudimo (KASKO) sutartis, pagal kurią laikotarpiu nuo 2017-05-18 iki 2018-05-18 buvo apdrausta ieškovui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė – automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Draudimo polise nurodyta, jog draudimo apsauga – nuo visų įvykių, išskyrus nedraudžiamuosius. Taigi, tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai.

10.       Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką, įvykus draudžiamajam įvykiui – atsitikimui, nustatytam įstatyme ar draudimo sutartyje (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudiminio įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis). Draudimo teisiniai santykiai yra fiduciarinio (pasitikėjimo) pobūdžio, o draudimo sutartis yra įvardinama kaip uberimae fidei (didžiausio pasitikėjimo) sutartis, todėl draudėjo ir nukentėjusiojo asmens pateikiamos informacijos teisingumas yra ypač svarbus draudimo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgiant į tai, draudimo sutartyse (draudimo taisyklėse, teisės aktuose) įtvirtinamos tokios nuostatos, kad atvejai, kai draudėjo veiksmai pažeidžia minėtą didžiausio pasitikėjimo principą (pvz., draudėjas klaidina draudiką, teikia neteisingus duomenis, nuslepia informaciją ir pan.), yra laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jei koks nors įvykis yra nurodytas, kaip nedraudžiamasis įvykis, tai draudimo išmoka nemokama ir nebėra pagrindo (prasmės) nagrinėti ir vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-695/2016).

11.       Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Taigi, būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009). Pažymėtina, jog remiantis Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatomis draudikas turi tik pagrįsti savo atsisakymo pagrindą, kas taip pat įrodyti, kad nėra būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ne įrodyti kokiomis iš tiesų aplinkybėmis įvyko įvykis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-367-258/2017).

12.       Draudimo Taisyklių 8.1.24 punkte nustatyta, kad draudikas neatlygina žalos apdraustam objektui, jeigu klastojami duomenys apie įvykį ar jo padarinius, draudikui nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės arba kitais būdais siekiama neteisėtai ir (arba) nesąžiningai gauti draudimo išmoką ar ją padidinti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog 2017-09-17 įvyko eismo įvykis, į kurį pateko transporto priemonė „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šalys nesutaria dėl šio įvykio aplinkybių, t.y. ar eismo įvykis vyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

13.       Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

14.       Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

15.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad 2017-09-17 jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini) – Laugaliai, Klaipėdos kryptimi, kai kelyje pamatė automobilio padangą. Bandydamas aplenkti nurodytą kliūtį jis pasuko į kairę ir nesuvaldęs automobilio nuvažiavo nuo kelio į priešingoje kelio pusėje esančią kelio sankasą. Iš esmės analogiškas aplinkybes ieškovas nurodė 2017-09-17 paaiškinime, kurį pateikė Klaipėdos AVPK kelių policijos tarnybai, bei 2017-12-14 paaiškinime, kurį pateikė atsakovui.

16.       Atsakovas pateikė 2018-01-08 UAB „Impulsana“ eksperto dr. V. M. išvadą Nr. MV 2018-01, kurioje konstatuoja, jog 1) automobilio „Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairio šono sugadinimai susidarė dėl liestinio kontakto, automobiliui judant pirmyn ir kontaktuojant su standžiu masyviu objektu. Visi automobilio kairio šono detalių pažeidimai negalėjo susidaryti 2017-09-17 eismo įvykio metu; 2) ant automobilio dešiniojo šono detalių (priekinio bamperio apdailos dešinio šono, priekinio dešinio sparno ir priekinio dešinio ratlankio) susidarę įbrėžimai būdingi vandalizmo atvejui arba paaiškinami sąmoningais veiksmai, kai aštriu daiktu (pvz., peilis, vinis ir pan.) buvo daug kartų braukiama per automobilio minėtas dešiniojo šono detales. Ant automobilio dešinio šono detalių nėra pažeidimų, būdingų jo šoniniam virtimui; 3) techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio padėties, užfiksuotos 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, šį automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis, kad pastebėjus kelio važiuojamojoje dalyje kliūtį, jis bandė ją apvažiuoti, bet nesuvaldė automobilio ir šis nuvažiavo nuo kelio bei apvirto ant dešiniojo šono, nes ant automobilio dešiniojo šono detalių nėra požymių, kad šis automobilis būtų virtęs ant dešiniojo šono, eismo įvykio nuotraukose neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasą), kuris turėjo išsivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotą automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieš eismo įvykį, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis būtų išsivystęs automobilio šoninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimą apie 165° prieš laikrodžio rodyklę.

17.       Teismas pažymi, jog teismų praktikoje suformuota ir aprobuota nuostata, kad teisminio nagrinėjimo eigoje gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, t. y. gauti atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai įvairūs ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po atlikto tyrimo. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma eksperto išvada – CPK 216 straipsnio prasme, tačiau toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, numatytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, – kadangi jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001).

18.       Nesutikdamas su atsakovo pateikta eksperto išvada ieškovas nurodo, kad atsakovas netinkamai ištyrė draudžiamojo įvykio aplinkybes - nesudarė apgadinimų/defektų akto, neprašė ieškovo pateikti raštišką paaiškinimą, atsakovo darbuotojai su ieškovu nenuvyko apžiūrai į įvykio vietą. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Jeigu įvykis yra nedraudžiamasis, draudimo įmonė privalo atsisakyti mokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta, kas 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį dienos draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją ar nukentėjusį trečiąjį asmenį) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą, išskyrus atvejus, kai trūksta dokumentų ar informacijos tik iš draudėjo (naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens) ir draudėjas (naudos gavėjas ar nukentėjęs trečiasis asmuo) jau yra informuotas apie dokumentus ar informaciją, kuriuos šis asmuo privalo pateikti draudžiamojo įvykio tyrimui (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 9 dalis). Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7.3.2.1 punkte nustatyta, kad draudikas gavęs draudėjo pranešimą apie įvykį privalo tirti draudžiamojo įvykio aplinkybes, nustatyti jo pasekmes, įvertinti nuostolio dydį.

19.       Šalių paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas apie 2017-09-17 eismo įvykį atsakovui pranešė 2017-09-19. Atsakovas nurodo, kad 2017-09-22 išoriškai apžiūrėjo apgadintą automobilį, 2017-10-17 automobilis buvo pakartotinai apžiūrėtas panaudojant mobilų keltuvą, 2017-11-24 automobilis pakartotinai apžiūrėtas servise pakėlus ant keltuvo. Ieškovas minėtų aplinkybių neginčijo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas automobilį apžiūrėjo kelis kartus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas gavo Klaipėdos AVPK medžiagą apie įvykį, 2017-12-14 gavo ieškovo paaiškinimą ir 2017-12-21 kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl išvados pateikimo. Minėta išvada buvo parengta 2018-01-08. 2018-01-11 ieškovui pateiktas pranešimas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas atliko aktyvius veiksmus tirdamas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, jog nors atsakovas nesudarė apgadinimų/defektų akto, tačiau teisės aktai nenumato tokios draudiko pareigos. Be to, šiuo atveju ieškovui priklausanti transporto priemonė buvo ne kartą apžiūrėta, įskaitant apžiūrą autoservise, t.y. buvo imtasi aktyvių veiksmų automobilio pažeidimams nustatyti.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo atstovai po 2017-09-17 eismo įvykio šio įvykio vietos neapžiūrėjo, paaiškinimą dėl minėto įvykio ieškovas atsakovui pateikė 2017-12-14, t.y. praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio. Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovas nevykdė pareigos tirti įvykio aplinkybių. Nagrinėjamu atveju atsakovui buvo žinoma, kad įvykio aplinkybes užfiksavo į įvykio vietą iškviesti Klaipėdos AVPK pareigūnai, kurie padarė fotonuotraukas, paėmė paaiškinimą iš ieškovo. Taigi, atsakovui buvo žinoma, jog eismo įvykio aplinkybės, esančios jo padarymo dieną, jau yra užfiksuotos, todėl pakartotinai jų netyrė. Be to, aukščiau išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog 2018-01-08 eksperto išvada yra nepagrįsta. Kaip matyti iš minėtos išvados turinio, tyrimui buvo pateikta visa turima įvykio medžiaga, ekspertas vertino, kad šios medžiagos pakanka išvadoms parengti. Taigi, eksperto vertinimu šios medžiagos pakako atsakyti į pateiktus klausimus. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas UAB „Impulsana“ ekspertas V. M..

21.       Ieškovas nurodo, kad atsakovas ekspertui uždavė klaidinančius klausimus apie kairio šono sugadinimų susidarymo mechanizmą, kadangi ieškovas 2017-09-17 paaiškinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai buvo nurodęs, jog šie apgadinimai padaryti anksčiau. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-09-17 paaiškinime Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybai ieškovas nurodė, jog automobilio kairės pusės matomi apgadinimai buvo padaryti anksčiau. 2017-12-14 paaiškinime ieškovas nurodė, kad iki 2017-09-17 įvykio automobilis buvo tvarkingas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. L. paaiškino, kad jis yra Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančio per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, tyrėjas. Išsami įvykio medžiaga iš Klaipėdos AVPK buvo gauta vėliau nei ieškovo 2017-12-14 paaiškinimas, todėl atsakovas formuodamas klausimus ekspertui vadovavosi 2017-12-14 paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, jog iki minėto įvykio automobilis neturėjo sugadinimų. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2017-12-14 paaiškinimu ieškovas nesiekė suklaidinti ieškovo dėl 2017-09-17 eismo įvykio metu padarytų automobilio apgadinimų. Akivaizdu, kad ieškovas galėjo nežinoti, jog atsakovas nėra susipažinęs su jo 2017-09-17 paaiškinimu, ir manyti, jog atsakovui yra žinoma, kad automobilio kairės pusės apgadinimai padaryti anksčiau, todėl šių aplinkybių ieškovas iš naujo neminėjo. Vis dėlto, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad 2018-01-08 eksperto išvadose nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos.

22.       Visų pirma, aplinkybė, jog atsakovas prašė įvertinti, kaip susidarė automobilio kairiojo šono apgadinimai, kurie nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu, nėra laikytina eksperto klaidinimu. Pažymėtina, jog V. M. tinkamai nustatė, kad minėti apgadinimai nėra susiję su 2017-09-17 eismo įvykiu. Taigi, minėtas klausimas eksperto nesuklaidino. Antra, ekspertui buvo pateikta visa eismo įvykio medžiaga, įskaitant ieškovo 2017-09-17 paaiškinimą, todėl jam buvo žinoma, kad ieškovas pripažino, jog automobilio kairiojo šono apgadinimai padaryti iki 2017-09-17 eismo įvykio. Trečia, įvertinus 2018-01-08 eksperto išvados turinį, matyti, jog aplinkybė dėl automobilio kairiojo šono apgadinimų neturėjo įtakos nustatant, ar 2017-09-17 eismo įvykis galėjo įvykti ieškovo nurodytomis aplinkybėms, kadangi ši išvada remiasi kitomis aplinkybėmis – nėra požymių, kad automobilis būtų virtęs ant dešiniojo šono, neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui, kuris šiuo atveju turėjo išsivystyti, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad būtų išsivystęs automobilio šoninis slydimas, lėmęs jo apsisukimą apie 165° prieš laikrodžio rodyklę.

23.       Ieškovas nurodo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog šoninio slydimo metu sugadinti dešinės pusės ratlankiai ir deformuotos padangos, tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių šiukšlių (žemių), tačiau ekspertas pateiktoje išvadoje apie tai neužsimena. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybių, jog įvykio metu galėjo atsirasti automobilio dešinės pusės ratlankių ir padangų pažeidimai, tarp padangų ir ratlankių prilindo įvairių šiukšlių (žemių). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. paaiškino, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia konkrečių eismo įvykio aplinkybių, t.y. minėti pažeidimai galėjo atsirasti tiek dėl šoninio slydimo, tiek automobiliui įvažiuojant į kelio sankasą kitu būdu. Taigi, liudytojo paaiškinimais nustatyta, jog ieškovo nurodyti automobilio apgadinimai neleidžia daryti išvados apie jų atsiradimo mechanizmą ir atitinkamai nepatvirtina konkrečių įvykio aplinkybių, todėl aplinkybė, jog apie šiuos pažeidimus nėra pasisakoma 2018-01-08 eksperto išvadoje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėta išvada yra nepagrįsta. Kitų duomenų, patvirtinančių, jog šie automobilio apgadinimai turi esminę reikšmę nustatant 2017-09-17 eismo įvykio aplinkybes bei patvirtina, kad eismo įvykis įvyko ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, ieškovas nepateikė.

24.       Ieškovas nurodo, jog atsakovas nepagrįstai uždavė ekspertui klausimą dėl požymių, rodančių, kad automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono. 2018-01-08 eksperto išvados duomenimis nustatyta, kad ekspertui buvo užduotas klausimas apie ieškovo automobilio dešiniojo šono sugadinimų susidarymo mechanizmą bei, ar yra požymiai, kad automobilis buvo apvirtęs ant dešinio šono. Eksperto išvados 2.4.1. punkte nurodyta, jog tyrimui pateiktose nuotraukose, kuriose automobilis užfiksuotas eismo įvykio vietoje, neįžiūrimi pėdsakai, leidžiantys pagrįsti, kad nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies automobilis buvo pasisukęs ženkliu kampu (iki 165°) prieš laikrodžio rodyklę ir nuvažiuojant nuo kelio jis judėjo šoniniu slydimu. Atlikto modeliavimo su kompiuterine programa rezultatai taipogi nepagrindžia, kad automobilį vairavusio asmens nurodytomis aplinkybėmis turėjo išsivystyti šoninis šio automobilio slydimas. Todėl negalima pagrįsti, kad susidarė sąlygos, prie kurių šis automobilis galėjo virsti ant dešiniojo šono. Automobilio sugadinimų dešiniajame šone pobūdis neleidžia pagrįsti, kad šis automobilis buvo apvirtęs ant dešiniojo šono. Ant šio automobilio dešiniojo šono detalių (priekinio bamperio apdailos dešinio šono, priekinio dešinio sparno ir priekinio dešinio ratlankio) susidarę įbrėžimai nebūdingi šoniniam automobilio virtimui. Eksperto vertinimu, šių įbrėžimų susidarymas paaiškinamas vandalizmu arba sąmoningais veiksmai, kai aštriu daiktu (pvz., peilis, vinis ir pan.) buvo daug kartų braukiama per automobilio minėtas dešiniojo šono detales. Automobiliui apvirtus ant dešiniojo šono susidaro kito pobūdžio sugadinimai (ženklios deformacijos, platūs nubrozdinimai) ir paprastai sulaužomas dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, o šis tiriamuoju atveju nepažeistas (Eksperto išvados 2.4.2. punktas). Eksperto išvados 3 punkte konstatuojama, kad nėra požymių, kad šis automobilis būtų virtęs ant dešiniojo šono. Minėta aplinkybė yra nurodoma ir atsakovo 2018-01-11 pranešime dėl atsisakymo mokėti draudimo išmoką. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog viena iš priežasčių, dėl kurių atsakovas atsisakė mokėti ieškovui draudimo išvadą, yra tai, jog, ieškovas nurodė tikroves neatitinkančias aplinkybes, kad automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apvirtęs ant dešiniojo šono.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017-12-14 paaiškinime ieškovas nurodė, jog po įvykio automobilis gulėjo ant dešiniojo šono, ieškovas iš automobilio išlipo per vairuotojo duris, kurios tuo metu buvo į viršų. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad automobilis buvo pasviręs ant dešiniojo šono, tačiau apvirtęs nebuvo. Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovas nesiekė suklaidinti atsakovo dėl aplinkybių, susijusių su automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virtimu ant dešiniojo šono. Visų pirma, kaip nurodyta Sprendimo 20 punkte, 2017-09-17 eismo įvykio aplinkybes įvykio aplinkybes užfiksavo į įvykio vietą iškviesti Klaipėdos AVPK pareigūnai, kurie padarė fotonuotraukas. 2017-12-14 paaiškinimą ieškovas atsakovui pateikė praėjus beveik trims mėnesiams po eismo įvykio, todėl jis galėjo nežinoti, jog atsakovas iki šiol nėra susipažinęs su minėtomis fotonuotraukomis, iš kurių aiškiai matyti automobilio padėtis kelio sankasoje, todėl teikdamas 2017-12-14 paaiškinimą ieškovas galėjo ne itin tiksliai nurodyti automobilio padėtį, t.y. nurodyti, jog automobilis gulėjo ant dešiniojo šono, o ne buvo pasviręs ant dešiniojo šono, kaip užfiksuota nuotraukose. Antra, ieškovas galėjo neįvertinti aplinkybės, kad jo pateiktas paaiškinimas („automobilis gulėjo ant dešiniojo šono“) gali būti suprastas dvejopai – kaip ženklus automobilio pasvirimas ant dešiniojo šono ir kaip apvirtimas ant dešiniojo šono. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog ieškovo 2017-12-14 paaiškinime nurodyta aplinkybė dėl automobilio apvirtimo ant dešiniojo šono nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atsakovui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl atsakovas šiuo pagrindu nepagrįstai atsakė mokėti draudimo išmoką.

26.       Vis dėlto, kaip minėta Sprendimo 22 punkte, 2018-01-08 eksperto išvadoje aplinkybę, jog techniniu požiūriu negalima pagrįsti automobilio padėties, užfiksuotos 2017-09-17 eismo įvykio vietos schemoje, ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, pagrindžia ne tik Sprendimo 24, 25 punktuose nurodytos aplinkybės dėl automobilio apvirtimo ant dešiniojo šono, tačiau ir trasologinė analizė bei eismo įvykio modeliavimo kompiuterine programa rezultatai. 2018-01-08 eksperto išvadoje nurodoma, jog eismo įvykio nuotraukose neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui (jam nuvažiuojant nuo kelio važiuojamosios dalies į sankasą), kuris turėjo išsivystyti, sprendžiant pagal užfiksuotą automobilio galutinę padėtį ir jo judėjimo kryptį prieš eismo įvykį, automobilio modeliavimas su kompiuterio programa neleidžia pagrįsti, kad vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis būtų išsivystęs automobilio šoninis slydimas, kuris turėjo lemti jo apsisukimą apie 165° prieš laikrodžio rodyklę. Eksperto išvados 2.2. punkte detalizuojama, jog 12-oje nuotraukoje matyti, kad automobilis stovi kelio sankasoje, dešiniais ratais įsirausęs į sankasos gruntą. Šioje nuotraukoje įžiūrimas šio automobilio užpakalinio dešinio rato pėdsakas, kuris orientuotas daugiau lygiagrečiai automobilio išilginės simetrijos plokštumai. 13-14-oje nuotraukoje užfiksuotas vaizdas ties sustojusio automobilio kairiuoju šonu. 13-ojo nuotraukoje raudonomis brūkšninėmis linijomis pažymėtas pėdsakas, kuris orientuotas link automobilio priekinio kairio rato. 14-ojo nuotraukoje raudona rodykle pažymėtas grunto kauburėlis, esantis prie sustojusio automobilio užpakalinio kairiojo rato. Tokio pobūdžio grunto kauburėlis susidaro, kai minkštame grunte sustoja stabdomo automobilio ratas. Nė vienoje iš tyrimui pateiktų nuotraukų nesimato automobilio šoninio slydimo ratų pėdsakų kelio sankasoje – tokio pobūdžio pėdsakai turėjo susidaryti automobiliui nuvažiavus į šią kelio sankasą ir jie turėjo būti ties sustojusio automobilio kairiu šonu, nes sprendžiant pagal eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus duomenis, automobilis nuo pradinės jo judėjimo krypties iki sustojimo turėjo apsisukti beveik 180° kampu. Tuo tarpu 12-oje nuotraukoje matosi automobilio užpakalinio dešiniojo rato pėdsakas, kuris objektyviai nurodo šio automobilio judėjimo kryptį prieš jam sustojant – automobilis judėjo maždaug tuo pačiu kampu (kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu), kuriuo jis nukreiptas ir po sustojimo. Šią automobilio judėjimo kryptį patvirtina ir jo kairio šono ratų pėdsakai.

27.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Impulsana“ ekspertas V. M., kuris parengė 2018-01-08 eksperto išvadą, paaiškino, jog nagrinėjamu atveju tam, kad ieškovo automobilis, ieškovo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, apsisuktų apie 165° prieš laikrodžio rodyklę, turėjo išsivystyti šoninis slydimas, tačiau modeliuojant eismo įvykį kompiuterine programa matyti, jog šiuo atveju šoninis slydimas negalėjo išsivystyti. Be to, atlikus pateiktose nuotraukose esančių pėdsakų trasologinę analizę nustatyta, jog automobilis į kelio sankasą nuvažiavo ne tokiomis aplinkybėmis, kaip nurodo ieškovas, o važiuojant priešinga kryptimi, įžambiai važiuojamosios dalies kraštui. Nagrinėjamu atveju nėra nei vieno pėdsako, būdingo šoniniam slydimui, tačiau matosi nuvažiavimo tiesiai pėdsakai.

28.       Ieškovas nurodo, jog V. M. modeliuodamas eismo įvykį kompiuterine programa pasirinko aplinkybę, kad ieškovas, bandydamas aplenkti kliūtį kelyje, staigų manevrą (posūkį) pradėjo likus 50 metrų iki pozicijos, kurioje atsidūrė po eismo įvykio, tačiau nėra aišku, iš kur ekspertas gavo tokius duomenis. Teismo posėdžio metu liudytojas V. M. paaiškino, kad minėtas 50 metrų atstumas buvo apskaičiuotas tyrimo metu, t.y. šiuo atveju tam, kad automobilis atsidurtų galutinėje pozicijoje, kurioje jis užfiksuotas 2017-09-17 eismo įvykio metu, ieškovas staigų manevrą turėjo pradėti 50 metrų atstumu iki galutinės automobilio pozicijos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo pozicija, jog tyrimo metu V. M. minėtą atstumą pasirinko savo nuožiūra, yra vertintinas kaip nepagrįstas.

29.       Ieškovas pažymėjo, kad paaiškinimą atsakovui dėl eismo įvykio jis pateikė 2017-12-14, t.y. praėjus beveik 3 mėnesiams po eismo įvykio, todėl galėjo neatsiminti tikslaus automobilio judėjimo greičio. Tokiu būdu, negalima atlikti ekspertizės kompiuterinės programos pagalba, kai automobilio važiavimo greitis yra neaiškus. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog teikdamas 2017-12-14 paaiškinimą ieškovas galėjo neatsiminti tikslaus automobilio judėjimo greičio 2017-09-17 eismo įvykio metu, tačiau 2018-01-08 eksperto išvada remiasi keliomis aplinkybėmis – automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatais bei trasologinio tyrimo rezultatais. Taigi, aplinkybę, jog 2017-09-17 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo ieškovas, patvirtina ne tik automobilio modeliavimo kompiuterine programa rezultatai, tačiau ir tai, jog neįžiūrimi pėdsakai, būdingi automobilio šoniniam slydimui, bei matomi automobilio nuvažiavimo tiesiai pėdsakai, t.y. pėdsakai, kurie patvirtina, kad automobilis judėjo maždaug tuo pačiu kampu (kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu), kuriuo jis nukreiptas ir po sustojimo.

30.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog 2018-01-08 eksperto išvadoje teigiama, kad automobilio kairiojo šono sugadinimai susidarė dėl kontakto su kelio stulpeliu, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog prieš minėtą stulpelį yra kelio atitvaras, o tarpas tarp stulpelio ir atitvaro nėra pakankamas automobiliui pravažiuoti. Teismas pažymi, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad kelkraštyje ties kelio sankasa, į kurią įvažiavo automobilis „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra kelio stulpelis, o už jo – kelio atitvaras. Įvertinus pateiktus duomenis sutiktina su ieškovu, jog kelio tarpas tarp minėto stulpelio ir atitvarko nėra pakankamas automobiliui įvažiuoti, dėl ko labiau tikėtina, kad automobilio kairiojo šono sugadinimai negalėjo susidaryti dėl kontakto su šiuo stulpeliu. Vis dėlto, 2018-01-08 eksperto išvadoje nėra kategoriškai teigiama, jog automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairiojo šono sugadinimai susidarė būtent dėl kontakto su kelio stulpeliu. Eksperto išvados 2.2. punkte nurodoma, jog 14-ojo nuotraukoje geltona spalva pažymėtas kelio pakraštyje įrengtas stulpelis. Sprendžiant pagal nustatytą automobilio judėjimo kryptį, automobilis kairiu šonu galimai kontaktavo su šiuo stulpeliu. Tačiau, įvertinant stulpelio savybes (lengvai besideformuojantis, pagamintas iš plastiko), negalima pagrįsti, kad dėl galimo kontakto su šiuo stulpeliu susidarė visi užfiksuoti automobilio kairio šono sugadinimai. Taigi, eksperto išvadoje aptariama automobilio kairiojo šono kontakto su kelio stulpeliu galimybė, kartu konstatuojant, kad visi automobilio kairiojo šono sugadinimai negalėjo susidaryti dėl galimo kontakto su kelio stulpeliu. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo 2018-01-08 eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių laikyti nepagrįstomis.

31.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovo pateikta 2018-01-08 eksperto išvada yra išsami, nuosekli, joje pateiktos tyrimo išvados yra sklandžios ir neprieštaringos, šias išvadas taip pat patvirtino minėtą tyrimą atlikęs liudytojas V. M.. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad 2017-09-17 eismo įvykis vyko ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis patvirtinta kelios skirtingos aplinkybės: 1) nėra pėdsakų, būdingi automobilio šoniniam slydimui, 2) automobilio pėdsakai rodo jo judėjimą maždaug tuo pačiu kampu kelio važiuojamosios dalies atžvilgiu, t.y. nuvažiavimą tiesiai, 3) modeliavimas su kompiuterio programa parodo, jog ieškovo nurodytomis aplinkybėmis negalėjo išsivystyti automobilio šoninis slydimas, kuris ir turėjo lemti jo apsisukimą apie 165° prieš laikrodžio rodyklę. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nors ieškovas nurodo, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau eismo įvykyje dalyvavo tik ieškovas, todėl nėra kitų liudytojų, kurie galėtų pateikti papildomus paaiškinimus. Dėl šios priežasties atsakovo galimybės pateikti papildomus įrodymus dėl eismo įvykio aplinkybių yra ribotos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, jog atsakovas pagrįstai kreipėsi į UAB „Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo.

32.       Be to, šiuo atveju ieškovas aplinkybę dėl 2018-01-08 eksperto išvados nepagrįstumo grindžia savo paaiškinimais, bendro pobūdžio samprotavimais. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje eksperto išvadoje nustatytos neteisingos aplinkybės, padarytos klaidingos išvados. Nesutikdamas su minėta išvada ieškovas taip pat neprašė skirti teismo ekspertizės ar apklausti ekspertų bei specialistų, kurie patvirtintų, jog išvada gali būti klaidinga.

33.       Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nurodo, kad aplinkybė, jog ekspertas V. M. surašo tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto išvadas yra konstatuota teismų procesiniuose sprendimuose, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015, 2015-05-05 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015. Teismas ieškovo nurodytas aplinkybes vertina kaip nepagrįstas. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse nekonstatavo aplinkybė, kad V. M. surašo tikrovės neatitinkančias ekspertizės akto išvadas. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015 nurodė, kad nesirėmimą V. M. išvada iš esmės apsprendžia tai, jog buvo paneigta aplinkybė, kad V. V. motociklas priešpriešiais kasatoriaus automobilį važiavo kairiąja kelio puse ir sudarė jam kliūtį, o V. M. išvados rėmėsi būtent tokia hipoteze. Iškilus papildomų klausimų, Šiaulių apygardos teismo 2012-03-13 nutartimi buvo paskirta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriuje atlikta papildoma teismo autotechninė ekspertizė, kurios metu buvo įvertintos dar netirtos eismo įvykio aplinkybės“. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-26 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-511/2015 pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu buvo paneigta viena iš eismo įvykio hipotezių, kuri buvo tiriama V. M. eksperto išvadose, t.y. paaiškėjo naujos eismo įvykio aplinkybės, kurios nebuvo tirtos V. M. eksperto išvadose.

34.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad ieškovui priklausęs automobilis buvo apgadintas ne ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

35.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 1 684,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 484,00 Eur išlaidos už eksperto išvadą, 350,90 Eur išlaidos už V. M. dalyvavimą teismo posėdyje bei 150,00 Eur už UAB „Pajūrio autorika“ atliktą automobilio „Land Rover Range Rover Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės nustatymą.

36.       Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

37.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Bendra byloje vykusių posėdžių trukmė yra 3 val. 21 min. Vadovaujantis Rekomendacijomis, laikytina, jog maksimalios išlaidos už atstovavimą teisme galėtų būti 3 val. x 0,1 x 935,70 Eur, t.y. 280,71 Eur.

38.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje pateiktose PVM sąskaitose – faktūrose atsakovo atstovas advokatas Žilvinas Brazaitis nurodo, jog 700,00 Eur atstovavimo išlaidos apima susipažinimą su byla, pasirengimą bylos nagrinėjimui, nuvykimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, tačiau nedetalizuoja susipažinimo ir pasirengimo bylos nagrinėjimui trukmės.

39.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad didžiausia galima suma už atsakovo patirtas teisines paslaugas pagal Rekomendacijas yra 280,71 Eur, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro iš viso 700,00 Eur, laikytina, jog yra pagrindas mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinį atmetus atsakovui iš ieškovo priteistina 1 265,51 Eur (280,71 Eur + 484,00 Eur + 350,90 Eur + 150,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

40.       Už ieškiniu pareiktus reikalavimus mokėtinas 148,00 Eur žyminis mokestis. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas sumokėjo 151,00 Eur žyminio mokesčio, todėl 3,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41.       Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 13,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl ieškinį atmetus iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 13,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo P. G. 1 265,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui Seesam Insurance AS, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą.

Priteisti iš ieškovo P. G. į valstybės biudžetą 13,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovui P. G. 3,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą AB SEB banke, 2018 m. liepos 5 d., dokumento Nr. 266.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Teisėja                                                                                  Larisa Šimanskienė