Administracinė byla Nr. N63-534/2010
Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.5
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės
(pranešėja), Audriaus Bakavecko ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) teismo
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. vasario 26 d. nutarties A. K. administracinio
teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos
komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir
Institucija) tyrėjas surašė A. K. administracinio teisės
pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. rugpjūčio 4 d., apie 09.30 val., Kaune,
(duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę važiavo atbuline
eiga, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, iš eismo įvykio vietos
nesustojęs nuvažiavo, apie tai policijai nepranešė, įvykio įforminimui į
policiją neatvyko, eismo įvykio metu apgadino dvi transporto priemones, taip
pažeidė Kelių eismo taisyklių 158, 53, 271 punktų reikalavimus.
2007 m. rugpjūčio 13 d.
Institucija priėmė nutarimą, kuriuo A. K. už
administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių
teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė
48 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
A. K. apskundus nutarimą Kauno apygardos administraciniam
teismui, šis 2007 m. spalio 8 d. nutartimi Institucijos nutarimu skirtą 48
mėnesių teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo nuobaudą pakeitė 600 litų
dydžio bauda. Nukentėjusiajam apskundus minėtą nutartį, apeliacinės instancijos
teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi ją panaikino ir grąžino bylą pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad A. K. paskirta
nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, pirmosios instancijos teismas
nepagrįstai pritaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas.
II.
2009 m. vasario 26 d. Kauno apygardos administracinis
teismas iš naujo išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. skundą ir Institucijos priimtą nutarimą paliko
nepakeistą. Nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas
protokolu, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, eismo įvykio vietos schema,
transporto priemonių apžiūros aktu, autoįvykio dalyvių paaiškinimais. A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nes A. K. administracinio teisės pažeidimo padarymą neigė visos
bylos eigoje, nors teismo posėdžio metu nurodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl
pažeidimo padarymo. Kitų aplinkybių, kurios galėtų būti laikomos išskirtinėmis,
galinčiomis sąlygoti paskirtos nuobaudos sumažinimą, teismas nenustatė.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos
administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. nutartimi, A. K.
pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sušvelninti Institucijos nutarimu
jam paskirtą nuobaudą. A. K. savo apeliacinį skundą
grindžia tuo, kad nukentėjusysis savo automobilį nuolat pastatydavo taip, jog atsirasdavo
eismo įvykio tikimybė; eismo įvykio metu pajuto atsitrenkęs į vartus, tačiau
nejuto, kad atsitrenkė ir į kitą automobilį, o apžiūrėjęs abu automobilius
jokių tarpusavio susidūrimo žymių nepastebėjo. Nurodo, kad jo vairuotas
automobilis buvo apgadintas kito eismo įvykio metu, iškelia versiją, kad pats
nukentėjusysis baltais dažais pažymėjo jo vairuoto automobilio įlenkimus, taip
pat galėjo surežisuoti eismo įvykį. Kartu A. K. patvirtina,
kad nuoširdžiai apgailestauja dėl galimo kontakto fakto, taip pat nurodo, kad teisė
vairuoti transporto priemones reikalinga išlaikyti šeimą.
Institucija savo atsiliepime į
apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, jog A. K. administracinė nuobauda paskirta teisingai ir
pagrįstai, nes įvykus eismo įvykiui, A. K. bandė išvengti
administracinės atsakomybės, teigė, kad atsitrenkė į tvorą, neprisipažino,
pasišalino iš įvykio vietos, atvykusių pareigūnų apklausai apie eismo įvykį į
namus neįsileido. Taip pat nurodo, kad Centrinėje policijos duomenų bazėje
informacijos apie A. K. nurodytą eismo įvykį, kurio metu
jo vairuota transporto priemonė jau buvo anksčiau apgadinta, nėra, be to, A. K. jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti jam
skirtą nuobaudą, nenurodo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš
dalies.
A. K. nutartyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą
ginčija iš esmės, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus,
neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliantas savo skunde nurodo, kad eismo
įvykio metu pajuto atsitrenkęs į vartus, tačiau nejuto, kad atsitrenkė į kitą
automobilį, apžiūrėjęs abu automobilius jokių tarpusavio susidūrimo žymių
nepastebėjo, be to, jo vairuotas automobilis buvo apgadintas kito eismo įvykio
metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės buvo tinkamai išnagrinėtos ir
įvertintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl dėl jų atskirai
nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusysis savo
automobilį nuolat pastatydavo taip, kad atsirasdavo eismo įvykio tikimybė, taip
pat apelianto iškelta versija, kad pats nukentėjusysis baltais dažais pažymėjo
jo vairuoto automobilio įlenkimus bei galėjo surežisuoti eismo įvykį, nėra
patvirtintos jokiais įrodymais, todėl neturi įtakos nei administracinio teisės
pažeidimo konstatavimui, nei kvalifikavimui.
Administracinio teisės pažeidimo metu
galiojusio ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad <...>
pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant
Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki
keturių tūkstančių litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo
trejų iki penkerių metų <...>. Taigi Institucijos priimtu nutarimu
apeliantui buvo paskirtas administracinio teisės pažeidimo sankcijoje įtvirtintos
alternatyvios griežtesnės nuobaudos vidurkis - teisės vairuoti transporto
priemones atėmimas 48 mėnesiams.
Kaip matyti iš pateiktos straipsnio
sankcijos, pažeidimo padarymo metu teisės vairuoti transporto priemones
atėmimas buvo alternatyvi nuobaudos rūšis. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra
numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda
turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais
atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant
ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina
vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės
vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą
naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad
byloje nėra jokių įrodymų apie apelianto šiurkštų arba sistemingą naudojimosi
teise vairuoti transporto priemones tvarkos pažeidimą, todėl daro išvadą, kad
Institucija, paskirdama apeliantui griežtesnę alternatyvią administracinę
nuobaudą, pažeidė nuobaudų skyrimo tvarką. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, taip
pat į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį,
pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija
sprendžia, kad administracinėms nuobaudoms keliami tikslai bus įgyvendinti
pažeidėjui skiriant ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
ATPK 302 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad skiriamos baudos dydis
nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį,
atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu
atveju A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių
aplinkybių nenustatyta. Nors A. K. teigia, kad
nuoširdžiai apgailestauja dėl kontakto fakto, tačiau teisėjų kolegija pažymi,
kad apelianto apgailestavimas dėl kontakto fakto negali būti laikomas jo
atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 punkte. Šią
aplinkybę galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo pripažįsta padarytą pažeidimą, nes neįmanoma gailėtis dėl to,
ko nepripažįsti padaręs. Išskirtinių aplinkybių, dėl kurių šioje byloje
pažeidėjui galėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje,
apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Todėl A. K. skiriamas
ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis – 3500 litų.
Institucijos priimtame nutarime buvo
nustatyta, kad A. K. padarė administracinį teisės
pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnyje, nenurodydamas šio straipsnio dalies,
tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai įtakos kvalifikuojant A. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą neturėjo.
Taip pat iš pirmosios instancijos teismo 2009 m. vasario 26 d. priimtos nutarties
motyvų yra šalinami teiginiai apie A. K. padarytą administracinį
teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes Institucijos
priimtame nutarime šiame straipsnyje numatyta veika A. K. neinkriminuojama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies
4 punktu,
n u t a r i a:
A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo
2009 m. vasario 26 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Kauno miesto vyriausiojo policijos
komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos eismo įvykių
registravimo skyriaus pareigūno 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu A. K. paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą
48 mėnesiams pakeisti į 3500 litų baudą“.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Audrius Bakaveckas
Stasys Gagys