Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-485/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41715-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitė, Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Sektretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,

nukentėjusiosios Ž. K. atstovei, advokatei Eglei Dargvainei,

nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui, 

ekspertui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. (toliau – ir apeliantas) gynėjo, advokato Egidijaus Milašiaus (toliau – ir apelianto atstovas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė - 1 (vieneri) metai laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Išaiškinta nuteistajam A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Civilinės ieškovės Ž. K. civilinis ieškinys tenkinti visiškai ir iš A. K. Ž. K. naudai priteista 380 Eurų (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1 500 Eurų (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistos nukentėjusiajai Ž. K. iš A. K. 1 900 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai eurų) patirtos proceso išlaidos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       A. K. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nariui sveikatą, o būtent 2022 m. lapkričio 2 d., apie 10.00 -11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narę - sutuoktinę Ž. K., tai yra sugriebęs už sprando ir pečių ją stumdė, dėl ko pastaroji dešiniu šonu ir petimi trenkėsi į sieną, ranka trenkė jai į veido sritį, tampė už plaukų, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir dėl padaryto odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

2.       Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamojo  veiksmai kvalifikuoti tinkamai, inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bausmė A. K. paskirta įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį ir nuteistojo asmenybę.

3.       Nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Egidijus Milašius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti A. K. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, nepadarius jam nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.

3.1.                      Skunde pažymima, kad nuteistasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodęs, kad kilo buitinis konfliktas tarp jo ir sutuoktinės, jis pateikė teismui savo įvykių versiją, tačiau neigė prieš sutuoktinę smurtavęs. Skunde analizuojama specialisto išvada ir teigiama, kad nuteistasis pripažino, kad grumtynių metu dėl nukentėjusiosios stūmimo, ji atsitrenkė į sieną pečiais, bet galėjo atsitrenkti ir dešiniuoju riešu, ką nustatė Teismo medicinos tarnybos specialistė. Dešiniojo riešo sužalojimas išvadoje apibūdinamas taip: dešinės plaštakos srityje riešo išorinėje pusėje pereinant į nykščio sritį 1x0,07 cm neryški melsvai gelsvos spalvos poodinė kraujosrūva. Taigi, nuo atsitrenkimo ar nugriuvimo į kietą buką daiktą prieš savaitę, nukentėjusiosios poodinė kraujosruva jau spėjusi numėlynuoti ir pagelsti. Tuo tarpu kairio nukentėjusiosios skruosto apatinėje dalyje 0,4x0,3 cm esantis besilupantis šašas iš nukentėjusiosios ir liudytojos S. O. parodymų, padarytas A. K. trenkus ranka irgi prieš savaitę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad šis besilupantis šašas yra ankstesnio nei 2022 m. lapkričio 2 d. patirto sužalojimo, pasekmė.

3.2.                      Specialistė spuogą įvardino nubrozdinimu, kas, skundo autoriaus teigimu, reiškia, kad specialistės išvada apie nubrozdintą odą Ž. K. kairio skruosto srityje neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir todėl teismas pažeidė BPK 20 str. 2,3 ir 5 d. nuostatas dėl duomenų laikymo įrodymais, dėl įrodymų sąsajumo su realiais įvykiais bei su bylos aplinkybėmis. Advokato nuomone, įvertinus šias aplinkybes, specialistės išvada nelaikytina išsamiu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios Ž. K. patirtus sužalojimus. Teismas nesivadovavo teismo posėdžio metu išdėstyta aplinkybe, kad įvykio laiko aplinkybės specialisto išvadoje neatitinka faktinio laiko. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykis buvo 2022 m. lapkričio 3 d., nors kiti byloje esantys įrodymai - Ž. K. pareiškimas (2022-11-02), įvykio vietos apžiūros protokolas (2022-11-02), tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (2022-11-02), Ž. K. liudytojo parodymai (2022-11-02) patvirtino aplinkybę, kad įvykis buvo 2022 m. lapkričio 2 d. 

3.3.                      Advokato vertinimu, teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios ir jos dukros S. O. parodymais, kuri dėl savo giminystės ryšio buvo suinteresuota liudyti mamos Ž. K. naudai. Nukentėjusioji parodė, kad A. K. mamą stumdė, pradėjo trankyti, už pečių iš nugaros ją stūmė, kad žemyn nublokštų greičiau, įstūmęs į prieškambarį, jis ją už kaklo, už plaukų į sieną bloškė, smogė iš kumščio ar delno į žandą ir ji išskrido, daužė į sieną, ranka buvo mėlyna, pataikė jai į galvą, į pakaušį, ji buvo murkdoma į kampą, jai buvo smūgiuojama į šonus. Advokato vertinimu, iš šių parodymų atrodo, kad Ž. K. patyrė daugiau nei tris trauminius poveikius. Liudytoja S. O. apskritai nematė įvykio, ir savo mamą pamatė praėjus 6-7 valandoms po įvykio, matė mamos sužalotą kairę žando pusę, praskeltą lūpą, mėlynes ant rankos, kas atsižvelgiant į specialisto išvados prieštaravimus, taip pat rodo šios liudytojos parodymų nepatikimumą, įvykio ir pasekmių hiperbolizavimą. Advokato vertinimu, jo ginamojo atliktas nukentėjusiosios išstūmimas turi smurtavimo požymių, tačiau A. K. neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, nes neturėjo tikslo ir ketinimų sukelti nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą dešinio riešo srityje. Šią pasekmę sukėlė pačios nukentėjusiosios staigus, nepamatuotas, neatitinkantis situacijai reaktyvus pasipriešinimas ir grūmimasis.

3.4.                      Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiosios civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo 1 900 Eur nukentėjusiosios Ž. K. naudai jos turėtas proceso išlaidas, nes nepadaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 140 str. 2 d. Ž. K. sužalojimo pobūdis neatitinka ir jai priteistos 1 500  Eur dydžio neturtinės žalos sumos, kuri akivaizdžiai per didelė ir neatitinkanti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos eilėje baudžiamųjų bylų. Taip pat skunde nesutinkama ir su priteista 44,00 Eur suma nukentėjusiosios turėtų išlaidų vaistams, nes šie vaistai skirti ilgalaikėms ankstesnėms Ž. K. ligoms gydyti, kurias patvirtina 2022 m. lapkričio 3 d. ambulatorinio Ž. K. apsilankymo aprašymas.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašė apeliacinį skundą tenkinti, atlikti įrodymų tyrimą, pašalinti abejones ir neaiškumus. Prokurorė ir nukentėjusiosios Ž. K. atstovė, advokatė Eglė Dargvainė prašė nuteistojo advokato apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl įrodymų vertinimo

5.       Įrodymų vertinimo taisykles baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų ar pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6.       Teisėjų kolegija, įvertinus apeliacinio skundo bei skundžiamo nuosprendžio argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, išklausiusi proceso dalyvių nuomones bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas A. K. kaltu pripažino vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, juos įvertino tinkamai. Teismas, vertindamas įrodymus, BPK reikalavimų nepažeidė, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Skunde nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, kad surinkti įrodymai nepatvirtina jo kaltės, yra vertinamos kaip gynybos versija.

7.       Kaip ir viso ikiteisminio tyrimo metu, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nuteistasis savo kaltę dėl tyčinio sutuoktinės Ž. K. sužalojimo neigė, nurodydamas, kad jokio smurto jos atžvilgiu nenaudojo, kad įvykio dieną su sutuoktine prasidėjo konfliktas dėl pinigų, jam buvo tokia būsena, kad norėjosi ją išstumti iš namų ir jis tai darė, bet buvo pasipriešinimas iš jos pusės ir gavosi grumtynės. A. K. neneigia, kad fizinis kontaktas tarp jų buvo, jis apkabino ją iš nugaros ir tiesiog stūmė, o ji sukinėjosi ir priešinosi, tačiau neigia tyčia stūmęs sutuoktinę, nurodo, kad jų susistumdymo metu nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, gal atsitrenkė pečiais, tačiau tai nebuvo jo tyčiniai veiksmai, jis norėjo išstumti ją iš namų, kad nusiramintų, o ji priešinosi, todėl ir gavosi susistumdymas, į veidą jai nesudavė ir už plaukų netempė. Dėl nukentėjusiajai specialisto išvadoje konstatuoto odos nubrozdinimo ir kraujosruvų viršutinėje lūpoje, nuteistojo manymu, tai nukentėjusiajai buvo pūslelės nuo vėjo prie lūpų ir prie nosies, po ko atsirado šašai. Skundo autoriaus vertinimu, byloje nėra jokių neginčijamų jo ginamojo kaltės įrodymų, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios ir jos dukros S. O. parodymais, kuri dėl savo giminystės ryšio buvo suinteresuota liudyti mamos Ž. K. naudai.

8.       Su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija sutikti negali. Priešingai nei teigia apeliantas, jo ginamojo kaltė įvykdžius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta bylos duomenų visuma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. kaltė pagrįstai buvo grindžiama nukentėjusiosios ir liudytojos S. O. parodymais, kurie atitiko kitus bylos duomenis, dėl ko teismo buvo vertinti kaip teisingi ir patikimi, specialisto teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir specialisto išvados duomenimis. Nukentėjusiosios Ž. K. parodymai buvo išanalizuoti ir objektyviai įvertinti kitų bylos duomenų kontekste. Apeliantas skunde nurodė, kad nukentėjusiosios parodymų teismas negalėjo vertinti kaip objektyvių, atsižvelgiant į priešiškus jų tarpusavio santykius bei jos suinteresuotumą bylos baigtimi. Teisėjų kolegija sutinka su tuo, kad tarp sutuoktinių esant konfliktiniams santykiams, kiekvienos šalies poziciją viena kitos atžvilgiu reikia vertinti labai atidžiai ir šiuo atveju nepaneigtas faktas, jog nuteistojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški, tačiau pažymi, kad vien tik dėl tokių aplinkybių jos parodymai negali būti laikomi šališkais ir neteisingais. Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu įvykio vietoje buvo tik nukentėjusioji ir nuteistasis, todėl tiesiogiai įvykį mačiusių ir nešališkai galinčių įvertinti situaciją liudytojų byloje nėra, tačiau pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti tiek A. K., tiek Ž. K. parodymų teisingumą ir patikimumą, vertino juos byloje surinktų įrodymų visumos kontekste, ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pagrįstai nustatė, kad ne apelianto, o būtent nukentėjusiosios parodymus patvirtino bylos duomenų visetas. Tokiais atvejais, kai kaltininkas ir nukentėjusysis pateikia skirtingas nusikalstamos veikos padarymo versijas, jų parodymų patikimumas patikrinamas sistemiškai analizuojant įvykių eigą, ką būtent ir padarė apylinkės teismas.

9.       Pirmosios instancijos teismui pagrįstai nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios Ž. K. parodymais, nes ji nuo pat bylos tyrimo pradžios nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitiko byloje surinktų įrodymų visumą. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nukentėjusioji tuoj po to, kai nuteistasis panaudojo prieš ją smurtą, paskambino dukrai, paskui kreipėsi į policiją, atvykusiam policijos pareigūnui išdėstė jos sužalojimo aplinkybes. Visų jos apklausų metu nukentėjusioji įvykio aplinkybes nurodė nuosekliai ir analogiškai, kad pradžioje vyras A. K. ją stūmė už pečių iš nugaros, paskui sugriebė už kaklo, už plaukų ir bloškė į sieną, tuomet susimušė ranką, jai atsisukus, smogė jai kumščiu ar delnu į kairį žandą, paskui ji nusisuko ir jis pataikė į galvą, į pakaušį, jai skaudėjo. Iš esmės tas pačias sužalojimo aplinkybes ji nurodė paskambinusi bendrosios pagalbos telefonu atsiliepusiai operatorei, atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, taip pat ir savo dukrai. Ta aplinkybė, kad Ž. K. nurodė patyrusi daugiau nei tris trauminius poveikius, jos parodymų patikimumo taip pat nepaneigia, nes specialisto išvadoje yra konstatuojami tik akivaizdžiai matomi sužalojimai. Apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti nuosekliai viso bylos tyrimo metu jos nurodytomis aplinkybėmis ir apie kitus nuteistojo jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, po kurių neliko jokių sužalojimų požymių. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamu elgesiu pagal BK 140 straipsnį laikomi ne tik sužalojimus sukėlę veiksmai, tačiau ir sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą.

10.       Liudytoja S. O. viso bylos tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, jos parodymai neprieštaringi nei tarpusavyje nei kitų bylos duomenų (išskyrus paties nuteistojo versiją) kontekste, todėl jais abejoti ir nesivadovauti teismui taip pat nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Liudytoja S. O. patvirtino, kad įvykio dieną, apie 10 val. jai paskambino mama, Ž. K., kuri papasakojo, kad tarp jos ir jos sutuoktinio A. K. kilo konfliktas, jis ją išstūmė pro duris į lauką, laikė ją už riešų, tampė, buvo sugriebęs jai už plaukų, trenkė ranka į veidą. Mama visa tai pasakodama buvo susijaudinusi, išsigandusi. Ta pačią dieną  S. O. susitiko su mama, ji matė, kad jos lygtai kairės pusės veidas yra paraudęs, buvo matyti patinusi lūpa ir lyg užsidėjęs šašas, ant kažkurios rankos riešo matė kraujosruvas. Mama Ž. K. buvo pasimetusi, išsigandusi. Šios liudytojos suinteresuotumą, kaip minėta, apeliantas grindžia tuo, kad ji yra nukentėjusiosios dukra, todėl palaiko šios versiją ir nori jį apkaltinti. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų, kurie palaiko vieno iš ginče dalyvaujančių asmenų poziciją, parodymų patikimumas yra vertinamas ne dėl jų santykio su viena ar kita ginčo puse, o pagal tai, ar jie atitinka byloje surinktų duomenų visumą, ją papildo, neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

11.       Tiek nukentėjusiosios Ž. K., tiek ir liudytojos S. O. parodymus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, tai tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo protokolas, kuriame nustatyta, kad Ž. K. užfiksuota kraujosruva veido kairėje pusėje (1 t. b. l. 28-31), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos duomenys, kur nustatyta, kad greitoji medicinos pagalba 2022 m. lapkričio 2 d. buvo teikta Ž. K., fiksuoti sužalojimai - kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje hematomos, dešinės rankos plaštakoje hematoma, žaizdų nėra (1 t. b. l. 131-132), taip pat ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2463/2022(02), iš kurios matyti, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 72-73). Taigi, nurodytų asmenų parodymai pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir palyginti su kitais bylos duomenimis ir todėl pagrįstai vertinti kaip patikimi, A. K. kaltę patvirtinantys įrodymai.

12.       Skunde apelianto atstovas kelia abejones dėl ekspertizės akto išvadų patikimumo, teigia, kad specialistės išvada nelaikytina išsamiu ir pagrįstu įrodymu, patvirtinančiu nukentėjusiosios Ž. K. patirtus sužalojimus, nes joje daug neatitikimų bei prieštaravimų faktams. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai atmestini, nes jame nurodytos aplinkybės ekspertizės akto Nr. G 2463/2022(02) išvadų nepaneigia. Tokią išvadą skundą nagrinėjantis teismas daro įvertinęs ne tik specialisto išvados duomenis, tačiau ir apeliacinės instancijos teisme apklausto Ž. M. paaiškinimus. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, vienas jo argumentų yra specialisto išvados prieštaringumas ir nepatikimumas. Nuteistojo advokatas ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu šią poziciją palaikė, be to, pažymėjo, kad ekspertė pirmosios instancijos teisme apklausta nebuvo, taip gynybai nebuvo galimybės išsiaiškinti kilusius klausimus, todėl prašė atlikti įrodymų tyrimą ir į posėdį iškviesti bei apklausti specialisto išvadą šioje byloje pasirašiusią ekspertę. Siekiant pašalinti bet kokias abejones bei prieštaravimus, teisėjų kolegija nutarė atlikti įrodymų tyrimą ir apklausti specialisto išvadą pasirašiusią ekspertę. Ekspertė Z. M. į teismą neatvyko dėl objektyvių priežasčių, todėl, siekiant nevilkinti proceso, teismas apklausė kitą į teismo posėdį atvykusį ekspertą, kuris susipažino su šioje byloje teikta specialisto išvada.

13.       Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2463/2022(02) nustatyta, kad Ž. K. dėl odos nubrozdinimo kairio skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinio riešo srityje, kraujosruvos viršutinėje lūpoje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį ranka ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje (1 t. b. l. 72-73).

14.       Ekspertas Ž. M. apklaustas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad susipažino su ekspertizės akto Nr. G 2463/2022(02) išvada, tvirtina joje asmeniui konstatuotus sužalojimus. Dėl kairiojo skruosto apatinėje dalyje nustatyto besilupančio šašo, o kairėje virš lūpos konstatuotos kraujosruvos, paaiškino, kad tyrimo metu nustatyti sužalojimai bei jų būklė atitinka nukentėjusiosios nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, nes kraujosruvos išnyksta per savaitę ar dvi, šašas pradeda atsilupti po penkių dienų, per savaitę ar dvi nukrinta. Dėl kairiojo skruosto ir kairiosios lūpos, ar galima tokį sužalojimą padaryti vienu smūgiu neiššaukiant patinimo, ekspertas paaiškino, kad patinimas nesilaiko ilgai, jo gali nelikti ir po paros, o nukentėjusioji buvo apžiūrėta po savaitės. Kodėl apžiūros metu ant nukentėjusiosios rankos kraujosruvos buvo, o ant veido nebuvo, ekspertas paaiškino, kad dešinės plaštakos srityje buvo melsvai gelsvos spalvos kraujosruva, nes odinės kraujosruvos keičia spalvą, jau po 18 valandų atsiranda gelsva spalva, o gleivinėje kraujosruvos spalvos nekeičia. Specialisto išvados nepatikimumą apeliantas grindžia ir tuo kad joje įvykio laiko aplinkybės neatitinka faktinio laiko. Iš tiesų, iš specialisto išvados matyti, kad užduotyje buvo nurodytas įvykio laikas – 2022 m. lapkričio 2 d. apie 10-11 val., o tiriamoji paaiškino, kad fizinį smurtą patyrė 2022 m. lapkričio 3 d., apie 10-11 val. ir išvadoje konstatuota, kad sužalojimai padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku. Tačiau bylos duomenų visetas: tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, pirmosios nukentėjusiosios kaip liudytojos apklausos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, kuriam fiksuota BPC skambučio įrašo stenograma, taip pat ir kiti bylos įrodymai neabejotinai patvirtina, kad įvykis, kurio metu A. K. sužalojo nukentėjusiąją Ž. K. vyko 2022 m. lapkričio 2 d. apie 10 -11 val., todėl specialisto išvadoje fiksuota aplinkybė apie nukentėjusiosios nurodytą kitą jos sužalojimo laiką vertintina ne kaip koks nors prieštaravimas, o kaip techninė klaida. Be to, teisme specialistas Ž. M. paaiškino, kad negali pasakyti, kodėl išvadoje įrašyta 2022 m. lapkričio 3 diena, o ne lapkričio 2 diena, tačiau pažymėjo, kad objektyviai atskirti vienos paros sužalojimų negalima. Taigi, darytina išvada, jog tai nėra esminė aplinkybė, kuri leistų specialisto išvadą vertinti kaip prieštaringą bei nepatikimą.   

15.       Skunde apelianto atstovas ginčija tyčios sužaloti nukentėjusiąją jo ginamojo veiksmuose buvimą, tokį argumentą grįsdamas tuo, jog A. K. neveikė nei tiesiogine nei netiesiogine tyčia, nes neturėjo tikslo ir ketinimų sukelti nukentėjusiajai skausmą ar padaryti sužalojimu. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu nesutinka ir pritaria nuosprendyje padarytai išvadai dėl nustatytos apelianto tyčios formos. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-151-697/2016 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad apelianto ir nukentėjusiosios konflikto metu A. K. sugriebė Ž. K. už sprando ir pečių ir stumdė nukentėjusiąją, dėl ko ji dešiniu šonu ir petimi trenkėsi į sieną, be to, jis trenkė jai ranka į veido sritį. Tokių veiksmų pobūdis, jais padarytų sužalojimų kiekis ir lokalizacija nuosprendį priėmusiam teismui pagrįstai leido neginčijamai spręsti, jog A. K. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų tokie padariniai gali kilti ir sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia. Aukščiau aptarti įrodymai paneigia apelianto versiją, kad jis su nukentėjusiąja tik apsistumdė, ir kad pasekmes sukėlė pačios nukentėjusiosios staigus, nepamatuotas, neatitinkantis situacijai reaktyvus pasipriešinimas ir grūmimasis.

Dėl civilio ieškinio ir proceso išlaidų

16.       Dėl turtinės žalos Nukentėjusioji Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti jai 380 eurų turtinės žalos, kurią sudaro 44 Eur už pirktus medikamentus bei 335 Eur, tai dalis negautų pajamų, kuomet ji turėjo nedarbingumą ir iš Sodros gavo tik dalį darbo užmokesčio. Prie civilinio ieškinio ji pateikė dokumentus, patvirtinančius šią susidariusią turtinę žalą. Medikamentai nukentėjusiajai buvo išrašyti netrukus po jos sužalojimo, kas nepaneigia fakto, jog jie buvo reikalingi būtent dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų atsiradusiems sužalojimams gydyti. Taip pat į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad Ž. K. nuo 2022 m. lapkričio 3 d. buvo suteiktas nedarbingumas, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniame ieškinyje nurodytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas, žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu yra susijusi su nuteistojo neteisėtais veiksmais, todėl jos atlyginimas nukentėjusiajai apylinkės teismo nuosprendžiu priteistas pagrįstai.

17.       Dėl neturtinės žalos. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra asmens patirtų kančių ir praradimų ekvivalentas, nes neturtinę žalą galima tik sąlygiškai įvertinti ir kompensuoti materialiai, visiškas neturtinės žalos atlyginimas materialiomis priemonėmis neįmanomas, nes žala padaroma piniginės išraiškos neturinčioms vertybėms. Kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

18.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos klausimą, atsižvelgė į tai, jog dėl patirtų sužalojimų Ž. K. turėjo kurį laiką gydytis namuose, negalėjo eiti į darbą, kentė skausmus, jai skaudėjo veidą, žandikaulį ir apatinę lūpą valgant, ant veido ilgai buvo patinimai ir mėlynės, kad po įvykio dėl patirtų fizinių sužalojimų nukentėjusioji turėjo nedarbingumą, gėrė vaistus ne tik kad numalšintų skausmą, bet ir nuo nerimo bei nemigos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kas ieškinio reikalavimas yra pagrįstas A. K. kaltės įrodymais, kad žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, kas laikytina kaip sukeltos traumos padariniai ir vertintina kaip nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, apylinkės teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pobūdį, formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. 

19.       Kaip minėta, vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį teismas privalo atsižvelgti, nustatydamas neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios nustatomos vertinant asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, ir pan. Nukentėjusiajai Ž. K. buvo nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje, poodinė kraujosruva dešinio riešo srityje, kraujosruva viršutinėje lūpoje. Sutiktina, kad nukentėjusioji dėl nuteistojo jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, kurį laiką jautė skausmą, nepatogumus, galėjo jausti išgąstį, nesaugumą, tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo jai būtų sunkios bei ilgalaikės pasekmės, kad dėl sužalojimų jei ateityje reikėtų gydymo, intervencijų ar kitokio poveikio žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1 000 Eur. (pvz. kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) ir kt.).

20.       Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad padarytos tyčinės veikos pavojingumą ir padarinių sunkumą, nukentėjusiosios patirtą skausmą, skriaudą, dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus atitiktų 800 Eur dydžio kompensacija, todėl Ž. K. pareikštas 1 500 Eurų ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas iki 800 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.250 straipsnis).

21.       Dėl proceso išlaidų. Apeliaciniame skunde A. K. teigia, kad nepagrįstai nukentėjusiajai priteista 1900 Eur jos turėtos proceso išlaidas, nes nepadaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 140 str. 2 d. Aukščiau aptartais įrodymais apelianto kaltė pasitvirtino, o nukentėjusiosios turėtas išlaidas, susijusias su advokatės Eglės Dargvainės jai teiktomis paslaugomis, patvirtina byloje esantys pinigų priėmimo kvitai, todėl daroma išvada, kad 1900 Eur dydžio proceso išlaidos yra pagrįstos ir proporcingos, todėl nukentėjusiajai priteistos teisingai.

22.       Advokatė Eglė Dargvainė nukentėjusiąją atstovavo ir apeliacinės instancijos teisme, parengė atsiliepimą į nuteistojo apeliacinį skundą, dalyvavo teismo posėdžiuose, ir todėl ji prašo priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias patyrė nukentėjusioji. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Byloje pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatei už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Eur (400 Eur už apeliacinio skundo analizę ir atsiliepimo į skundą parengimą bei 200 Eur už atstovavimą teisme). Įvertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį turinį bei apimtis, taip pat tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme užtruko dėl atlikto įrodymų tyrimo pagal gynybos prašymus, kad apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, laikytina, kad tokios nukentėjusiosios turėtos proceso išlaidos atitinka proporcingumo principo reikalavimus, todėl jos priteistinos iš A. K.

23.       Dėl bausmės. Apeliaciniame skunde A. K. nedėsto argumentų dėl netinkamai jam paskirtos bausmės, nes jis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad apeliantas dėl pareikšto kaltinimo kaltu pripažintas ir nuteistas pagrįstai, pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės. Bausmę nuteistajam teismas paskyrė vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Už nusikalstamą veiką teismas jam skyrė vieną iš švelnesnių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių – laisvės apribojimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. K. bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. gynėjo, advokato Egidijaus Milašiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiajai Ž. K. priteistos 1 500 Eur neturtinės žalos dydį sumažinti iki  800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajai Ž. K. iš A. K. 600 Eurų (šešis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtas proceso išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Danutė Giačaitė                                

Arūnas Paštuolis

Algirdas