Skundas administracinio nusižengimo byloje 

Nr. II-799-865/2022

 (S)

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01089-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. lapkričio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei,

dalyvaujant pareiškėjui B. S., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi B. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-16037-2022,-

Institucijos 2022 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-16037-2022 buvo nustatyta, kad B. S. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes 2022 m. gegužės mėn. 27 d. 17.59 val. Vilniuje, Žalgirio 115, vairuodamas automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir jį apgadino, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus.

B. S. paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

B. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą – panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-16037-2022 ir įpareigoti išspręsti jo 2022 m. liepos 18 d. prašymą dėl pranešėjo atsakomybės už nepagrįstą policijos iškvietimą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad VPK skyrius tariamo nusižengimo medžiagos neskaitė, išskyrus tyrėjo surašytą Administracinio nusižengimo protokolą. Tai patvirtina Nutarimo skyriuje „Kitos aplinkybės“ teiginiai „...Teigė, kad liudininkas teikė melagingus parodymus.“, „...byloje įvertinti surinkti įrodymai...“, „Procesinis sprendimas priimtas remiantis pašalinio liudininko parodymais dėl eismo įvykio mechanizmo ir transporto priemonių apgadinimais, užfiksuotais nuotraukose ir transporto priemonių sugretinimo protokole“. Skunde pažymima, kad 2022 m. liepos 18 d. pareiškėjas VPK skyriui rašė, kad „Vieninteliam liudytojui, kuris iš 10-15 m atstumo iš savo automobilio matė jo išvažiavimo aplinkybes, galėjo atrodyti, kad atsirėmė į „Volvo“ automobilio šonų“. Daroma išvada, kad jis niekur nei sakė, nei rašė, kad liudininkas teikė melagingus parodymus. Be to, liudininkas A. O. 2022 m. birželio 3 d. paaiškinime rašė, kad „... automobilis „Toyota“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į juodos spalvos automobilį „Audi“.

Tikinama, kad nutarimo turinyje nėra įvertinti surinkti įrodymai: nieko nepasisakyta dėl pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. rašto VPK skyriui dėl administracinio poveikio priemonės taikymo (iniciavimo) pranešėjui administracinio nusižengimo byloje ROIK:22169578626; neįvertintas minėto liudininko paaiškinimas; nieko nepasisakyta dėl 2022 m. gegužės 27 d. Tarnybinio pranešimo, kuriame nėra nė žodžio apie padarytą pažeidimą, t. y. apie padarytą apgadinimą, nieko nepasisakyta dėl „Volvo“ vairuotojo 2022 m. gegužės 27 d. paaiškinimo, kuriame taip pat neaptarta apgadinimo vieta ir kt. Priduriama, kad Nutarime dar rašoma, kad „Remiantis byloje esančia informacija, nustatyta, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas.“ Pareiškėjas mano, kad šitaip gali parašyti tik mokslininkas arba kuris gali išeiti už realaus mąstymo ribų. B. S. manymu, pranešėjas pasinaudojo tariamomis aplinkybėmis, kad gautų draudimo išmoką automobilio remontui (b. l. 2–3).

Institucija atsiliepimu į skundą prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nutarimas Nr. 10-ANRJM-16037-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22169578626 priimtas teisėtai ir pagrįstai. Byloje surinktų įrodymų, kuriais remiasi pareigūnas, pakanka pripažinti B. S. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pažeidimas įrodytas administraciniu nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Tai, kad B. S. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Institucijos nuomone, nutarimą Nr. 10-ANR N-16037-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK 22169578626 priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 str. 7 d., požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

Teismo posėdyje B. S. parodė, jog akivaizdžiai nutarime yra melagingi teiginiai (apie įrodymų analizę). Anot pareiškėjo, procesinis sprendimas priimtas remiantis pašalinio liudytojo parodymais dėl eismo įvykio mechanizmo ir apgadinimų. Jo vertinimu, liudytojas galėjo matyti kažkiek (įvykio), bet ne pilnai, nes atstumas buvo nemažas. Iš tokio atstumo ir tokiu kampu žiūrint, pripažįsta, kad buvo galima matyti, kad buvo prisiliesta prie to automobilio šono, tarp vairuotojo durelių ir priekinio rato, tačiau jo vertinimu šie parodymai neatitinka bylos medžiagos. Aptariamas įvykis įvyko 2022-05-27, galimai nutarime nurodytą valandą, adresu Žalgirio g. 115. Jis vairavo automobilį „Toyota 698“. Išvažiuojant iš aikštelės šalia pareiškėjo automobilio iš dešinės pusės buvo dvi laisvos vietos neįgaliesiems stovėti, už jo stovėjo automobilis „Volvo“ puse metro atstumu (ten visa eilė automobilių stovėjo). Liudytojo automobilis stovėjo už 4-5 automobilių, toje pačioje eilėje tik toliau. Pareiškėjas negalėjo išsukti iš karto, važiavo atgal iki to („Volvo“) automobilio, matė, kad neišsuka, bet privažiavęs arti pavažiavo į priekį, įvažiavo į laisvas vietas. Atgal važiuodamas išsuko, niekam netrukdė ir važiavo. Išvažiuojant šalia sėdėjusi žmona pasakė, kad mojuoja kažkoks vairuotojas. Pareiškėjas pagalvojo – galimai pažįstamas, sustojo, priėjęs suprato, kad nepažįsta to žmogaus. Paklausė, ko jis nori, asmuo atsakė, kad jis atsitrenkė galu į automobilį („Volvo“). Pareiškėjas nesutiko su tuo. Nuėjęs nerado jokio ženklo ant automobilio – pas jį gale yra kablys, jeigu būtų atsirėmęs, būtų ženklų, nebent būtų atsirėmęs į padangą. Pareiškėjas pasiūlė kartu apžiūrėti automobilį, bet liudytojas atsisakė. Neradęs sugadinimų ženklų ant automobilio pareiškėjas išvažiavo, nemanė, kad čia bus kažkas tokio. Po savaitės jį iškvietė į policiją, atvažiavus į aikštelę išėjo tyrėjas su liniuote ir sukiojosi aplink jo automobilio dešinę pusę, kur išvis nerealu, (kad nuo susidūrimo būtų likę apgadinimai). Pareigūnas sakė, kad jis tuo kraštu brūkštelėjo ir automobiliui („Volvo“) kažkur dažus nubraukė, pareiškėjas ginčijo, kad toje pusėje išvis net nevažiavo, o kaire puse pro tą automobilį važiavo. Jis paprašė pakviesti kitą vairuotoją, pareigūnai iškvietė jį. Jis atvažiavęs pasakė, kad kaire puse pravažiavo. Paskui pareiškėjui parodė ant priekinio, kairio sparno, kokių 5 cm ilgio brūkšnelį – net ne dažai nubrėžti, bet lako. Pareiškėjo vertinimu, neatitinka tokia vieta, nes jis nevažiavo pro šalį, tik galu atsirėmė, todėl tik galėjo įlenkti tam automobiliui kažkur dureles ar sparną prie rato. Pareigūnai jo neklausė, matavo automobilius. Patikino, kad automobilio „Volvo“ nuotraukos nesuprantamos, nuotraukuose užfiksuota galinė to automobilio pusė, o ne priekinė, kurią jis tariamai pažeidė. Pareiškėjas pabrėžė, kad jo automobilis senas ir brūkšnelių po bamperiu yra. Pareiškėjo manymu, čia buvo noras pasiremontuoti tą automobilį. Pabrėžė, kad, kai atvyko policija, vairuotojas savo paaiškinime net nenurodė vietos, kur buvo kažkas padaryta. Policijos pareigūnai apžiūrėję irgi nefiksavo pažeidimo vietos. Vėliau jis gavo regreso tvarka iš draudimo žalos atlyginimą. Paskambinęs pareiškėjas liepė pasižiūrėti atidžiau tą medžiagą, jie pasižiūrėjo ir nuėmė žalą, nes ji buvo nereali. Jo vertinimu, pagal jo darytus manevrus galėjusią kilti žalą, pateikta remonto sąmata neatitinka realybės. Apklausus įvykį mačiusį liudytoją, pareiškėjas nurodė, kad nežino, ar atsitrenkė į aptariamą automobilį, nejuto smūgio, mano, kad galėjo automobilio galu atsiremti į automobilio „Volvo“ šoną arba ratą, tačiau ne į bamperį. Jo nuomone, tai melas. Taip pat pabrėžė, kad nei nutarime, nei liudytojo paaiškinimuose, nei pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodytos tikslios automobilio pažeidimų lokalizacijos. Kritikuojamas atsiliepimas į jo skundą, kuriame nurodoma, kad administracinis nusižengimas įrodytas procesiniais dokumentais – administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu administracinio nusižengimo byloje, kai šiuose dokumentuose nėra nurodytos jokios aplinkybės, įrodančios jo kaltę, jokios aplinkybės nėra aptartos. Jo vertinimu, pareigūnai neatliko tyrimo veiksmų, kurie nurodyti kodekse, įvykis nebuvo teisingai užfiksuotas.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. M. parodė, jog įvykis buvo penktadienį, jis vežė draugę į Žalgirio kliniką pasidaryti tyrimo rentgenu. Aikštelėje nebuvo daug neužimtų vietų, todėl nusprendė prisiparkuoti statmenai, t. y. jis pareiškėjo automobilio galinę dalį matė per savo automobilio šoninį stiklą. Patikino, kad buvo pastebėjęs pareiškėjo automobilį, kai parkavosi. Pripažino, kad galimai neteisingai prisiparkavo automobilį, tačiau nusprendė, kad atstumai yra pakankami ir paliko stovėti automobilį. Išėjus iš klinikos, atėjus prie savo automobilio prie nukentėjusiojo priėjo juodo sedano vairuotojas, kuris pasakė, kad į jo automobilį įvažiavo, liepė pasižiūrėti savo automobilį, ar neapgadintas. Jis pamatė ant priekinio bamperio kairės pusės nubrozdinimus (apgadintas lakas, ištisinės linijos, 20-30 cm aukščio), kurie nebuvo gilūs, tačiau patrynus ranka jie nedingo. Pažymėjo, kad automobilį pirko daužtą, tačiau jis prieš aptariamą įvykį buvo sutvarkytas, jis buvo įkėlęs nuotraukas internetiniuose tinkluose parduoti, ruošėsi parodyti klientams, todėl viskas buvo tvarkinga. Minėti nubrozdinimai, nukentėjusiojo vertinimu, buvo švieži, nes iki tol jų nebuvo. Nurodė, kad automobilį pats poliravo, todėl puikiai žinojo jo išvaizdą. Nukentėjusysis nustebo, kad kaltininkas pasišalino, liudytojo žodžiais, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjęs nukentėjusiojo automobilį su žmona ir pats įvertinęs, kad nėra pažeidimų. Liudytojas jam nurodė, kad jis siūlė kaltininkui palaukti automobilio vairuotojo (A. M.) ir kartu aptarti situaciją. Taip pat pažymėjo, kad liudytojas girdėjo garsą, kai B. S. išvažiavo iš parkavimo vietos ir galimai kliudė jo automobilį – dėl garso liudytojas ir pažiūrėjo į automobilių pusę ir pamatė arti vienas kito stovinčius automobilius. Draudimas jo automobiliui padarytą žalą įvertino 320 Eur sumai. Patikino, kad jo turimais duomenimis draudimas vertino bamperio sugadinimus, pritaria pareiškėjui, kad remonto sąmatoj nurodyti kiti darbai yra įtartini. Automobilį susitvarkė. Taip pat pažymėjo, kad akistatos su pareiškėju metu, B. S. nurodė, kad išsisukdamas pirmo važiavimo metu galėjo atsitrenkti į jo automobilį, tačiau antru kartu pavažiavęs į priekį ir palikęs pakankamai didelį atstumą – negalėjo.

Teismo posėdyje liudytoja I. D. parodė, jog atsimena, kad vyko į liudytojo skambučiu praneštą eismo įvykį Žalgirio klinikos automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus į įvykio vietą liudytojas pateikė pasišalinusio kaltininko automobilio nuotrauką. Liudytojas nurodė, kad jam sėdint automobilyje matė, kaip automobilio „Toyota“ vairuotojas važiuodamas atbulomis iš stovėjimo vietos kliudė automobilį „Volvo“ ir pasišalino. Pareigūnė apžiūrėjo automobilį „Volvo“, pabrėžė, kad jeigu buvo įformintas eismo įvykis, tai turėjo būti padaryta žala. Pagarsinus tarnybinį pranešimą, pareigūnė jį patvirtino, neturėjo nieko papildyti.

Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, jog atvyko į eismo įvykio vietą pagal informaciją, kad buvo apgadintas automobilis „Volvo“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Atvykus į jį su pareigūne kreipėsi asmuo su paaiškinimu, kad apgadino jo automobilį. Nukentėjusysis nurodė asmenį, kuris matė įvykį ir užfiksavo pažeidimus. Neatsimena, ar nukentėjusysis sakė, kaip buvo apgadintas automobilis. Perskaičius porininkės tarnybinį pranešimą, liudytojas jį patvirtino. Patvirtino, kad jis sudarė byloje pateiktą eismo įvykio schemą, nurodė, kad nubraižyta taip, kaip matė atvykę į eismo įvykio vietą. Neatsimena, kaip liudytojas aiškino įvykio mechanizmą. Mano, kad nuotraukas atvykę į eismo įvykį turėjo daryti, peržiūrėjęs byloje nurodė, kurias nuotraukas pareigūnas užfiksavo.

Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, jog jis atliko eismo įvykio tyrimą – apklausą, pirminę automobilio apžiūrą. Kadangi buvo daug prieštaravimų iš pareiškėjo pusės, buvo daromas automobilių sugretinimas, iškvietus kitą pusę. Sugretinimas vyko matuojant ir fotografuojant. Apgadinimų neatsimena. Peržiūrėjus byloje esančias fotonuotraukas, nurodė, kad jis jas fiksavo. Kiek atsimena, pažeidimų aukščiai ant automobilių sutapo. Atsimena, kad pareiškėjas pripažino, kad buvo galimo eismo įvykio metu įvykio vietoje, tačiau kategoriškai neigė atsitrenkęs į stovintį automobilį. Skaitė nukentėjusiojo paaiškinimus, telefonu bendravo su įvykio liudytoju, taip pat liudytojas buvo atsiuntęs paaiškinimą, kur nurodė viską akivaizdžiai matęs. Iškvietus galimą įvykio kaltininką, matavo jo automobilio pažeidimus remdamasis liudytojo paaiškinimais. Patvirtino, kad nukentėjusiojo akistatos su pareiškėju metu, B. S. nurodė, kad išsisukdamas pirmo važiavimo metu galėjo atsitrenkti į nukentėjusiojo automobilį, tačiau antru kartu pavažiavęs į priekį ir palikęs pakankamai didelį atstumą – negalėjo.

Teismo posėdyje liudytojas A. O. parodė, jog atvežė sūnų į Žalgirio kliniką ir jo laukė automobilių aikštelėje automobilyje. Sėdėdamas automobilyje pamatė, kad pareiškėjas šalia bando išvažiuoti automobiliu „Toyota“ iš stovėjimo vietos atbuline eiga. Buvo atidaryti langai, girdėjo, kad vairuotojas stipriai gazavo. Pakėlęs galvą pamatė, kad jis automobilio galinės dalies kairia puse atsitrenkė į automobilio priekinės dalies kairę pusę. Paaiškino, kad susidūrimas įvyko susukus vairą į šoną, tikslu išvažiuoti iš aikštelės, dėl to į automobilį buvo atsitrenkta ne tiesiai, o automobilio galinės dalies šonu. Jis stovėjo 5-6 m atstumu, gerai matė. Susidūrimo metu garsas buvo kaip stipriai užverčiant knygą, duslus. Matė, kad vairuotojas išlipęs apžiūrėjo savo automobilį, apėjo aplink jį. Į nukentėjusiojo automobilį taip pat pažiūrėjo. Liudytojas vairuotojui papypsino, paklausė, kas nutiko, vairuotojas atsakė, kad nieko nenutiko. Liudytojas nurodė, kad atsisakė išlipęs parodyti pareiškėjui apgadinimus, nes, jo manymu, sugadinimas buvo akivaizdus. Vairuotojas atsisėdęs į automobilį išvažiavo. Liudytojas padarė automobilio nuotrauką ir toliau sėdėjo. Po 10 minučių grįžo sūnus, greitai po to prie apgadinto automobilio grįžo jo vairuotojas. Priėjęs prie apgadinto automobilio liudytojas akivaizdžiai matė šviežią įbrėžimą, automobilis buvo nuplautas – viskas gerai matėsi. Liudytojas vairuotojui paaiškino situaciją, parodė nuotrauką. Nukentėjusysis galimai paskambino policijai, tačiau liudytojas suteikęs savo kontaktinę informaciją ir pateikęs automobilio fotonuotrauką pareigūnų nelaukė ir išvyko. 

Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

B. S. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. ANK numatyta, kad 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taigi KET 9 punktas įtvirtina bendro pobūdžio pareigą būti pakankamai atidiems ir rūpestingiems.

KET 114 punkte numatyta, jog 114. važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Pats B. S. savo kaltės nepripažino, parodė, kad automobilių aikštelėje atbulomis išvažiuodamas iš stovėjimo vietos jis matė šonu stovintį automobilį „Volvo“. Atstumas iki automobilio buvo mažas, todėl, kad išvažiuotų iš aikštelės, pavažiavo į priekyje buvusias laisvas vietas ir susukęs vairą atbulomis išvažiavo, neužkabinęs automobilio. Pareiškėjas neatmetė, kad teoriškai tiesiai atbulomis važiuodamas galėjo atsiremti į automobilį, nors to nejuto, tačiau kategoriškai teigė, kad antru važiavimu atbulomis, atsiremti į automobilį negalėjo. Iš nukentėjusiojo A. M. nuoseklių parodymų matyti, jog buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Volvo“, kurį jis neseniai susiremontavo, automobilis iki įvykio buvo visiškai tvarkingas. Apie jos automobilio apgadinimą ir tai, jog matė įvykį, kaip viskas nutiko, jam iš karto po įvykio pranešė liudytojas A. O. Šis liudytojas nuosekliai teismui papasakojo autoįvykio eigą. Jis nurodė, jog laukiant sūnaus Žalgirio klinikos stovėjimo aikštelėje šalia stovėjęs automobilis „Toyota“ bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos atbuline eiga. Buvo atidaryti langai, girdėjo, kad vairuotojas stipriai gazavo. Pakėlęs galvą pamatė, kad B. S. automobilio galinės dalies kairia puse atsitrenkė į automobilio priekinės dalies kairę pusę. Paaiškino, kad susidūrimas įvyko susukus vairą į šoną, tikslu išvažiuoti iš aikštelės, dėl to į automobilį buvo atsitrenkta ne tiesiai, o automobilio galinės dalies šonu. Susidūrimo metu garsas buvo kaip stipriai užverčiant knygą, duslus. Priėjęs prie apgadinto automobilio liudytojas akivaizdžiai matė šviežią įbrėžimą, automobilis buvo nuplautas – viskas gerai matėsi. Pareigūnai I. D. ir R. P. parodė, jog sureagavo į pranešimą apie padarytą eismo įvykį Žalgirio klinikos stovėjimo aikštelėje, patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, I. D. patvirtino mačiusi įbrėžimus ant automobilio „Volvo“. Liudytojas A. K. parodė, jog nustatė ant automobilių pažeidimus, kurių aukštis sutampa, patvirtino užfiksavęs šiuos pažeidimus. Šie įrodymai sudaro įrodymų grandinę, sutampa, dėl to teismas daro išvadą, jog B. S. kaltė kliudant ir apgadinant nukentėjusiojo A. M. automobilį „Volvo“, įrodyta. Taip pat tą patvirtina eismo įvykio schema, kurioje nurodyti automobilio „Volvo“ apgadinimai, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas eismo įvykio byloje Nr. ROIK 22169578626/07-22-9574546, nukentėjusiojo A. M., liudytojo A. O. paaiškinimai, tarnybinis pranešimas, fotolentelė, kurioje užfiksuoti automobilių „Toyota“ ir „Volvo“ apgadinimas. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija eismo įvykio padarymo mechanizmą, tačiau teismo vertinimu, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad B. S. važiuodamas automobiliu „Toyota“ atbuline eiga, susukęs vairą į šoną, galinio bamperio kairia puse įbrėžė automobilio „Volvo“ priekinės dalies kairę pusę.

Taigi, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad B. S. vairuodamas automobilį „Toyota“ ir važiuodamas atbuline eiga buvo neatidus, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo“ ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė KET 9, 114, 126 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. B. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė institucijos pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti, nuobauda skirta sankcijos ribose, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl Nutarimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-16037-2022 palikti nepakeistą ir B. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                          Irma Randakevičienė